- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-19
- Bylos Nr.
- 2K-124/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Benediktas Stakauskas, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nukentėjusysis
- S., S. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios S. G.–K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios S. G.–K. apeliaciniai skundai atmesti. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis pakeistas: A. G. pagal BK 164 straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį 1 dalį išteisintas, nesant nusikaltimo sudėties.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios ir jos atstovės, prašiusių skundą tenkinti, prokuroro ir išteisintojo gynėjos, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. buvo kaltinamas pagal BK 164 straipsnį tuo, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, t. y. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2000 m. gegužės 2 d. sprendimu privalėdamas mokėti alimentus S. G. naudai sūnui O. G., gimusiam 1987 m. birželio 5 d., išlaikyti ketvirtadalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL dydžio kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, pradedant nuo 2000 m. balandžio 12 d., būdamas įspėtas, kad už piktybinį vengimą išlaikyti vaiką bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nuo 2000 m. gegužės mėn. alimentų nemokėjo, neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui, nors nuo 1999 m. vasario 11 d. dirba advokatu A. G. kontoroje ir turi pastovias pajamas. Įsiskolinimas S. G. 2005 m. liepos 20 d. yra 5841,66 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas A. G. išteisino, nesant nusikaltimo sudėties, motyvuodamas tuo, kad pareikštas kaltinimas neatitiko tikrovės, nes nenustatyta, kad A. G. tyčia vengė išlaikyti sūnų: alimentus mokėjo nereguliariai; tai buvo susiję su sunkia finansine padėtimi, uždarbio dydžiu, papildomomis išlaidomis dėl žmonos ligos, skola organizacijai, kurioje dirbo.
Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nukentėjusiosios S. G.–K. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinius skundus, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad A. G. nevengė mokėti alimentų sūnui išlaikyti, tačiau šios pareigos reguliariai nevykdė dėl susidariusių materialinių sunkumų: jis buvo skolingas socialinio draudimo įmokų, turėjo įsiskolinimų valstybei, jo šeima turėjo skolų už patalpų nuomą, komunalines paslaugas įmonėms – UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Lazdynų būstas“. Apeliacinės instancijos teismas sunkią išteisintojo materialinę padėtį pripažino svarbia priežastimi, dėl kurios jis nereguliariai mokėjo alimentus, o tam tikrais laikotarpiais jų iš viso nemokėjo. Konstatavus tokią aplinkybę teismas nepripažino, kad A. G. vengė atlikti pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad A. G. pagrįstai išteisintas, pakeitė išteisinimo pagrindą – jis išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, požymių.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusioji S. G.–K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 10 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorė nesutinka su pagrindiniu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvu, kad nereguliarus alimentų mokėjimas nesudaro pagrindo traukti A. G. baudžiamojon atsakomybėn, bei su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kad sunki išteisintojo materialinė padėtis pripažintina svarbia alimentų nemokėjimo priežastimi.
Nukentėjusioji nurodo, kad išteisintasis sąmoningai vengė teikti išlaikymą geruoju ir tik prasidėjus teisminiams procesams ar atlikus priverstinio išieškojimo veiksmus jis sumokėdavo dalį įsiskolinimo. Jis suvokė pareigą išlaikyti vaiką ir neišlaikymo pasekmes, tačiau neatsisakė savo pavojingo elgesio. A. G. pirmą kartą sumokėjo 125 Lt alimentų 2001 m. liepos 28 d. Nors laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 27 d. iki 2005 m. balandžio 14 d. jis gavo pajamų 33 088,10 Lt, tačiau alimentų nemokėjo. Kasatorė pažymi, kad A. G. skolos „Sodrai“ ir valstybės biudžetui ar jo sutuoktinės skolos negali būti laikomos svarbia alimentų nemokėjimo priežastimi, nes pagal Civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 2 dalį pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą. Todėl, kasatorės nuomone, visiškai nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. G. nemokėjo alimentų dėl svarbios priežasties – sunkios materialinės padėties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilines bylas, savo nutartyse yra pažymėjęs, kad esant tam tikroms aplinkybėms išlaikymo suma, nepaisant to, kad tėvas turi finansinių sunkumų, gali būti padidinta. A. G., kuris įstatymo nustatyta tvarka nebuvo atleistas nuo pareigos išlaikyti vaiką, vengė tai daryti, todėl jo veikoje yra BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios S. G.–K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 164 straipsnio taikymo
BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005).
Žemesnės instancijos teismas
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, įvertinę byloje surinktus duomenis, pripažino, kad išteisintasis tam tikrais laikotarpiais nevykdė savo pareigos pagal teismo sprendimą teikti savo sūnui išlaikymą dėl sunkios materialinės padėties, t. y. A. G. veiksmuose nenustatė tyčios.
Kasatorė teismų sprendimus kasacine tvarka apskundė dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Iš kasacinio skundo turinio akivaizdu, kad kasatorė nesutinka su teismų išvada, jog sunki materialinė asmens, privalančio teikti išlaikymą savo vaikui, padėtis negali būti pripažinta svarbia alimentų nemokėjimo priežastimi. Tačiau kasatorė yra neteisi. Jau minėta, kad nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, jeigu asmuo, iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, šios pareigos nevykdo dėl svarbių pateisinamų priežasčių – nedirba dėl ligos, bedarbystės, esant sunkiai finansinei padėčiai šeimoje ar pan. Jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergąs ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.
Kasatorė skunde akcentuoja tą aplinkybę, kad A. G. laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 27 d. iki 2005 m. balandžio 14 d. turėjo pajamų (pagal kasatorę 769,49 Lt per mėnesį), tačiau per šį laikotarpį visiškai alimentų nemokėjo, pažymėdama tai, kad A. G. skolos „Sodrai“ ir valstybės biudžetui ar jo sutuoktinės skolos negali būti laikomos svarbia alimentų nemokėjimo priežastimi. Galima būtų pripažinti, kad, atskirai paėmus, asmens skolos nelaikytinos svarbia alimentų nemokėjimo priežastimi. Tačiau, dėl kokios priežasties yra neteikiamas išlaikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrečios bylos aplinkybes, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą. Šioje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus reikšmingus duomenis. Kasatorė jokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, padarytų tiriant byloje surinktus duomenis, nenurodė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. G. nereguliariai mokėjo alimentus dėl sunkios finansinės padėties – nepakankamo uždarbio, papildomų išlaidų dėl žmonos ligos, skolų. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės S. G.–K. apeliaciniame skunde išsakytas abejones dėl A. G. turėtų pajamų per inkriminuojamą laikotarpį, papildomai tyrė duomenis apie jo gautas pajamas jam dirbant advokatu, užklausdama Lietuvos advokatūros advokatų tarybą. Byloje iš esmės naujų duomenų apie didesnes A. G. turėtas pajamas nebuvo gauta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis apie A. G. gautą uždarbį jam dirbant advokatu bei apie jo ir jo sutuoktinės D. G. turėtas skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nesumokėtas įmokas į valstybės biudžetą nuo už advokato paslaugas gaunamų pajamų, taip pat Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2003 m. sausio 3 d. sprendimu iš D. G. priteistą skolą ir delspinigius UAB „ Inžineriniai tyrinėjimai“ už patalpų, naudotų advokatų biurui, nuomą ir komunalines paslaugas, A. G. šeimos turėtas skolas UAB „Vilniaus energija“, UAB „Lazdynų būstas“ už būsto išlaikymą, pripažino, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpiu A. G. materialinė padėtis buvo sunki. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių iš naujo netiria, įrodymų nerenka ir jų nevertina, todėl kitaip vertinti byloje surinktus faktinius duomenis apie išteisintojo buvusią materialinę padėtį inkriminuojamos veikos padarymo laikotarpiu neturi pagrindo.
Taigi abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose nustatytomis aplinkybėmis išvada, kad A. G. tam tikrais laikotarpiais nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, dėl sunkios materialinės padėties neturėdamas realios galimybės ją vykdyti, yra pagrįsta.
Nesant pagrindų, numatytų BPK 369 straipsnyje, pakeisti ar panaikinti teismų procesinius sprendimus, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiosios S. G.–K. kasacinį skundą atmesti.