Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos L. G. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. G. ir S. G. čiaus prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

16. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

17. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – 2020 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 526 Eur apelianto S. G. sumokėjimą L. G. (paskirtis – „vaikamsvaikamsvaikams“); 2020 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 60 Eur apelianto S. G. sumokėjimą L. G. (paskirtis – „Vaikams“); mokėjimo kvitus, patvirtinančius apelianto išlaidas vaikų drabužiams, avalynei; elektroninio laiško, iš kurio matyti apelianto pateiktas pasiūlymas dėl 2021m. balandžio mėn. vaikų paėmimo grafiko, kopiją. Pareiškėja su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – S. G. pavedimų už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. išrašus ir šių pavedimų paaiškinimus; L. G. pavedimų išrašus už vaikų darželio sąskaitas; 2020 m. gruodžio 2 d. kvitą ir mokėjimo pavedimą už dukros U. G. dantų taisymą; šalių tarpusavio susirašinėjimų kopijas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo kopiją.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, o taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiami su nepilnamečių vaikų teisėmis bei tėvų pareigomis jų atžvilgiu, kurie paprastai yra tęstinio pobūdžio, susiję klausimai, dalis dokumentų surašyti/gauti jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių šalių teikiamiems rašytiniams įrodymams priimti ir įvertinti visų įrodymų kontekste, išskyrus pareiškėjos teikiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo kopiją, kuri nagrinėjamoje byloje jau yra pateikta.

Dėl atskirojo skundo argumentų

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

20. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria teismas patenkino pareiškėjos L. G. patikslintą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35885-984/2020 rezoliucinės dalies III dalies 4 ir 20 punktuose nurodytas sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, tačiau spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1387-370/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis) ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

24. Byloje kilo ginčas dėl to, kad /ar suinteresuotas asmuo S. G. tinkamai, t. y. laiku, neįvykdė (nevykdo) Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalies 4 punkto:

4. Atsiradus specialiems vaikų poreikiams, darželiai, būreliai, užsiėmimai, stovyklos, medicininės išlaidos pas specialistus ir t. t., šalys tokias išlaidas iš anksto suderinę susitaria, ir abipusiu sutikimu sutaria dengti per pusę.

bei nevykdo Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalies 20 punkto:

20. Tėvas, įsipareigoja ne mažiau, kaip 6 kartus per kalendorinį mėnesį pasiimti vaikus darbo dienomis iš ugdymo įstaigos ar būrelio ir grąžinti juos mamai ne vėliau kaip iki 22 val. Tomis dienomis vaikams pageidaujant, tėvas turi teisę vaikus pasilikti su nakvyne. Jeigu tėvas šio įsipareigojimo neįvykdo, kitą mėnesį turi kompensuoti šį minimalų skaičių kartų. Tėvas įsipareigoja paimti vaikus su nakvyne ne mažiau nei 2 paras savaitgaliais ar švenčių dienomis per kalendorinį mėnesį. Jeigu tėvas nepaima vaikų 2 paras per kalendorinį mėnesį, jis įsipareigoja kompensuoti šį minimalų skaičių parų sekantį mėnesį.

Jeigu tėvas nepaima vaikų per 2 kalendorinius mėnesius 12 kartų darbo dienomis ir 4 paras savaitgaliais bei švenčių dienomis, kol vaikams nėra suėję 12 metų, jis privalo kompensuoti asmens prižiūrinčio vaikus/auklės išlaidas už kiekvieną nepasiimtą dieną, arba sumokėti po 100 Eur už kiekvieną vaiką papildomą mėnesinę priemoką.

25. Anot pareiškėjos, suinteresuotas asmuo – šalių nepilnamečių vaikų tėvas S. G. – nevykdo (reguliariai ir savalaikiai) Sutarties III dalies 4 punkte prisiimtų įsipareigojimų ir savalaikiai neperveda pareiškėjai pusės vaikų už darželio lankymą išrašytų sąskaitų sumų (paskutinė apelianto apmokėta sąskaita yra už 2021 m. sausio mėnesį), o šiuo metu apeliantas savavališkai nusprendė nebemokėti jam nustatytų pusės vaikų darželio išlaidų; taip pat apeliantui dauguma savaičių nesiėmus iniciatyvos tartis dėl vaikų priežiūros laiko, numatyto Sutarties III dalies 20 punkte, pareiškėja, norėdama, kad vaikai bendrautų su tėčiu, jų bendravimą ėmė organizuoti pati, tačiau apeliantas vis tiek nepaima vaikų nustatyto minimalaus kartų kiekio.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, jog pareiškėjos sumokėtus mokesčius už vaikų darželio lankymą vaikų tėvui mokant nesavalaikiai, t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams, suinteresuotas asmuo netinkamai vykdo Sutarties III dalies 4 punkto nuostatas; taip pat vaikų tėvui nepaimant vaikų per 2 kalendorinius mėnesius 12 kartų darbo dienomis ir 4 paras savaitgaliais bei švenčių dienomis, t. y. vaikų tėvui su vaikais bendraujant mažiau nei nustatytas minimalus bendravimo laikas, sprendė, kad suinteresuotas asmuo netinkamai vykdo ir Sutarties III dalies 20 punktu prisiimtus įsipareigojimus. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo rezoliucinės dalies III dalies 4 ir 20 punktus.

27. Apeliantas, nesutikdamas nei su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, nei su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, atskirajame skunde nurodė, jog tinkamai vykdo Sutarties III dalies 4 punktą ir nevengia mokėti numatyto darželio mokesčio. Pažymėjo, jog savanoriškai, stengdamasis sudaryti vaikams kaip įmanoma geresnes gyvenimo sąlygas, savo nuožiūra aprūpina vaikus specialiaisiais poreikiais, suteikdamas didesnius nei Sutartyje nustatytus finansinius išteklius, t. y. perka vaikams drabužius, avalynę, vežasi vaikus į keliones, tačiau neprašo pareiškėjos šias papildomas išlaidas kompensuoti. Apeliantas taip pat nurodo, kad tinkamai vykdo ir Sutarties III dalies 20 punkte nurodytas sąlygas, paimdamas vaikus per 2 kalendorinius mėnesius 12 kartų darbo dienomis ir 4 paras savaitgaliais bei švenčių dienomis, tuo tarpu į bylą pateikti šalių susirašinėjimai patvirtina, kad apeliantas su pareiškėja derino vaikų paėmimo grafiką kovo ir balandžio mėnesiais. Pareiškėja, anot apelianto, nepateikė teismui įrodymų, kad apeliantas nevykdo šio šalių susitarimo.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat ir naujai šalių pateiktus įrodymus, sprendžia, jog vykdomasis raštas pirmosios instancijos teismo buvo išduotas pagrįstai.

29. Nagrinėjamu atveju tiek buvusių sutuoktinių procesinių dokumentų turinys, tiek prie jų pridėti rašytiniai įrodymai (šalių elektroninio susirašinėjimo el. laiškais bei žinutėmis duomenys, banko sąskaitų išrašai ir kt.) rodo, kad tarp šalių nuolat kyla nesutarimai tiek dėl atsakovo apmokėjimo už vaikų lankomus darželius ir kitus specialius poreikius pareigos vykdymo, apmokėjimo laiko, mokėtinos sumos dydžio ir pan., tiek ir dėl šalių Sutartimi sulygtos atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su dukterimis tvarkos laikymosi, tėvo bendravimo dienų skaičiaus, konkrečių datų ir laikų, nebendravimo priežasčių ir pan. Šie duomenys, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pakankamai leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog šalių sulygtos vaikų išlaikymo tvarkos, numatytos Sutarties III dalies 4 punkte, bei šalių sulygtos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, numatytos Sutarties III dalies 20 punkte, nėra visuomet tinkamai, reguliariai ir Sutartyje nustatyta tvarka laikomasi, tėvai neretai konfliktuoja tarpusavyje dėl šių Sutarties sąlygų vykdymo (tinkamo) vykdymo, savaip interpretuoja sąlygas, pareiškėja nuolat ragina suinteresuotą asmenį – vaikų tėvą - vykdyti Sutartimi prisiimtas prievoles.

30. Tiek pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikti, tiek su atsiliepimu į atskirąjį skundą naujai pateikti rašytiniai įrodymai taip pat rodo, kad realiai už vaikų darželį iš apelianto pusės bankinių pervedimų (mokėjimų) nebuvo nuo 2020 m. gruodžio mėnesio, o paskutinis grynaisiais pinigais 2021 m. kovo mėn. (po pareiškimo dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui pateikimo) atliktas 50 Eur mokėjimas yra už 2021 m. sausio mėnesio vaikų darželio lankymą. Iš pareiškėjos pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad daugiau mokėjimų (iki 2021 m. liepos 1 d.) už vaikų darželį, dėl kurių buvo susitarta Sutarties III dalies 4 punkte, iš apelianto nebuvo, tokių duomenų ir įrodymų nepateikė ir pats apeliantas. Apelianto pateikti įrodymai šios aplinkybės niekaip nepaneigia, apeliantas nepaaiškino, kodėl nėra padengtos vaikų darželio išlaidos už 2021 m. vasarį ir vėlesnius mėnesius, t. y. net po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo nevykdoma/netinkamai vykdoma imperatyvi vaikų išlaikymo pareiga.

31. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad apeliantas išleidžia vaikų poreikiams daugiau, negu su pareiškėja susitarta Sutartimi, t. y. perka vaikams drabužius, avalynę, veža dukras į keliones ir pan., tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Sutarties III dalies 4 punktu šalių buvo susitarta dėl konkrečių vaikų poreikių, kuriuos šalys derina tarpusavyje. Kaip matyti, išlaidos už vaikų darželio lankymą, kurios yra būtinos ir realios, šalių buvo aptartos (sprendžiant iš ankstesnių apelianto dalies jų kompensavimo pareiškėjai), apeliantas to neneigia. Tuo tarpu duomenų ir įrodymų apie kitų išlaidų, kurias mini apeliantas (drabužiai ir avalynė vaikams, kelionės), derybas ar susitarimus dėl jų kompensavimo, prašymus dėl jų pirkimo ar pan., byloje nėra, todėl spręstina, kad šios papildomos apelianto nurodomos išlaidos yra patirtos apelianto, kaip vaikų tėvo, besirūpinančio vaikų gerove, valia ir iniciatyva. Be to, apeliacinio teismo nuomone, nepilnametėms dukroms realiai ir pastoviai (didesnę laiko dalį) gyvenant su motina, motina galimai patiria dar didesnes išlaidas, reikalingas vaikų išlaikymui, ugdymui ir kitų vaikų poreikių tenkinimui.

32. Nors apeliantas ginčija ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Sutarties III dalies 20 punkto, t. y. nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo, ir nurodo, jog su pareiškėja dėl bendravimo su vaikais buvo tartasi žodžiu, tačiau pažymėtina, jog savo nurodytų teiginių apeliantas nepagrindė jokiais įrodymais, o apelianto pateiktas bendravimo su vaikais grafikas 2021 m. kovo – balandžio mėnesiams, nepaneigia jo nesilaikymo ir nevykdymo grėsmės, įvertinus šalių nuolatinius konfliktus, ankstesnę tėvo bendravimo su vaikais patirtį, todėl siekiant pašalinti bet kokias grėsmes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl vykdomojo rašto išdavimo tikslingumo.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaikų teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

34. Svarbu pažymėti, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, todėl esant bent minimaliam nukrypimui nuo Sutarties sąlygų, apibrėžiančių tėvų pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu bei vaikų teisių ir interesų pažeidimo grėsmei, teikiamas prioritetas vaikų interesams užtikrinti, kurio viena iš priemonių – vykdomojo rašto išdavimas.

35. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, o priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apelianto S. G. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.