- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-867-227/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00242-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- V. G.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-867-227/2018
2018 m. lapkričio 28 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, civilinėje byloje Nr. eN2-386-758/2017 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nuspręsta I. S. ir V. G. santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, taip pat patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Šalies argumentai
2. 2018 m. rugsėjo 7 d. atsakovas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-386-758/2017 dėl to, kad I. S. pažeidžia taikos sutarties sąlygos 1.5 punktą, nes neleidžia bendrauti su vaikais telefonu, ignoruoja prašymą duoti galiojančius jų telefono numerius, 1.7.2 punktą, nes negalėjo švęsti švenčių, bei 1.7.11 p, 1.7.12 p. nes 2017 m. gruodį nepranešė apie gyvenamosios vietos pakeitimą ir vaikus be susitarimo su pareiškėju ieškovė išvežė į Rusiją, 1.9 p., nes ieškovė ignoruoja prašymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.
4. Nustatė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.5. punkte nurodyta, jog motina I. S. įsipareigoja nedaryti jokių kliūčių tėvui V. G. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Pareiškėjas nurodė, jog I. S. neleidžia bendrauti su vaikais telefonu ir nesuteikia jam galiojančio telefono numerio, I. S. nenumatė galimybės bendrai švęsti šventes, nepranešė apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą bei be susitarimo išvežė vaikus iš šalies į Rusiją.
5. Teismas sprendė, kad prašyme yra nurodyti pažeidimai, tačiau nėra aišku pagal kokius punktus prašomas išduoti vykdomasis raštas, teismui nėra aiškus pareiškėjo reikalavimas. Pažymėjo, kad Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.170 straipsnio 4 dalis numato, jog tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo nurodyti pažeidimai sprendžiami CK 3.170 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, o ne išduodant vykdomąjį dokumentą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
6. Pareiškėjas V. G. atskiruoju skundu prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir išduoti vykdomąjį raštą pagal pažeistus sutarties 1.5, 1.7.2, 1.7.11, 1.7.12 ir 1.9 punktus.
7. Apeliantas nurodo, kad jis savo prašyme teigė, jog I. S. nevykdo sutarties 1.5, 1.7.2, 1.7.11, 1.7.12 ir 1.9 punktų ir prašė išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.). Teismui abejojant, pagal kokius punktus prašoma išduoti vykdomąjį raštą galėjo būti nustatomas terminas trūkumams pašalinti arba prašymą nagrinėti teismo posėdyje CPK 464 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, tačiau tai nebuvo padaryta. Nors teismas nurodė, kad pažeidimai sprendžiami CK 3.170 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, o ne išduodant vykdomąjį dokumentą, pareiškėjas nesiekia I. S. nubaudimo pagal administracinės, baudžiamosios teisės normas, nes tai neužtikrintų teismo sprendimo įvykdymo ir sukeltų jai neigiamas pasekmes. Apeliantas siekia realizuoti savo kaip tėvo teises ir atlikti su tuo susijusias pareigas maksimaliai užtikrinant vaikų interesus. Teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, turėjo visapusiškai įvertinti aplinkybes, pašalinti neaiškumus ir suteikti galimybę pareiškėjui priverstine tvarka įvykdyti visa apimtimi teismo sprendimą išdavus vykdomąjį raštą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. S. prašo atskirojo skundo netenkinti, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti V. G. baudą, kurios 50 proc. paskirti ieškovei, o kitą dalį valstybei. Nurodo, kad prašymas, skundas yra grindžiami menamomis aplinkybėmis, jog ieškovė galimai neleidžia jam bendrauti su vaikais ir tuo pažeidžia sutarties sąlygas, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat neaišku pagal kokius konkrečiai reikalavimus prašomas išduoti vykdomasis raštas. Skunde V. G. pateikia samprotavimus dėl sutuoktinių bendrų pareigų ir atsakomybės, tačiau visiškai nenurodoma kokiais įrodymais ir teisiniais motyvais remiamasi. Sutarties vykdymas nėra susijęs vien tik su ieškove, bet ir su nepilnamečių vaikų teisėmis ir teisėtais interesais. Ieškovė negali versti vaikus prieš jų valią bendrauti su tėvu, ji yra sudariusi visas galimybes jiems bendrauti, tinkamai vykdo visas taikos sutartyje aptartas sąlygas. Apeliantas nutylėjo, kad skyrybomis pirmiausia buvo siekta apsaugoti vaikus nuo nuolatinio jo smurtavimo, vėliau, 2018-07-11 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje paskirta bausmė už smurtavimą ieškovės ir vaikų atžvilgiu ir, be kita ko, jam nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės: iki 2018-12-02 uždrausta artintis prie dukters V. G. arčiau nei 30 m. atstumu, išskyrus kai tai daroma dalyvaujant atitinkamoms institucijoms ar atstovams. Esant tokiai situacijai, priežiūrą vykdo atitinkamos institucijos (Vaiko teisių apsaugos skyrius, Socialinių paslaugų centras ir Probacijos tarnyba), su kuriomis bendrauja ieškovė ir pats apeliantas. Institucijos neturi jokių pretenzijų ieškovei, kaip asmeniui auginančiam vaikus, tačiau akivaizdžiai konstatuotas netinkamas V. G. elgesys. Šios aplinkybės jam negali būti nežinomos, nes jis kaltinamasis baudžiamojoje byloje, todėl akivaizdu, kad V. G. pateikia žinomai melagingas aplinkybes, kad jam neleidžiama bendrauti su vaikais. Nesutinka, kad ji nepranešė apie savo ir vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą. Pats nurodė jos gyvenamąją vietą, tas pats adresas nurodytas ir Socialinių paslaugų centro rašte, kaip ieškovės ir vaikų gyvenamoji vieta, Ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos nesikeitė, vaikai lanko tas pačias mokymo įstaigas kaip ir anksčiau (V. G. lankėsi mokyklose, turi teisę tikrinti vaikų elektroninius dienynus ir t.t.), kas buvo žinoma V. G.. V. G. bendrauja su vaiko teisių apsaugos tarnyba ir probacijos įstaiga, todėl žino, kad vaikai nenori su juo bendrauti vien tik pagal jo keliamas sąlygas ir taisykles. Teikdamas nepagrįstą prašymą teismui išduoti vykdomąjį raštą jis veikia nesąžiningai, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, tai yra dar vieną psichologinio spaudimo priemonė, tiesiogiai nukreipta tiek prieš ieškovę, tiek prieš vaikus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo nutarties, kuria pareiškėjui atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą.
11. Byloje nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu buvo nutraukta I. S. ir V. G. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė pagal 1.5 punktą, kad motina I. S. įsipareigoja nedaryti jokių kliūčių tėvui V. G. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Tuo atveju, jei tėvas ir motina nesutartų dėl bendravimo su vaikais tvarkos, 1.7.2 punkte numatyta, kad tėvas turi teisę neporiniais metais (pradedant 2017 m.) su vaikais švęsti Naujus Metus. Neporiniais metais tėvas turi teisę vaikus paimti iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 dieną tarp 10-11 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 dieną tarp 17-19 val. 1.7.11 punktu nustatoma, kad apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą šalys įsipareigoja vienas kitą informuoti raštu ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki gyvenamosios vietos pakeitimo; 1.7.12 punktu nustatoma, kad vaiko (-ų) išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant abiejų tėvų raštiškam sutikimui, kuris gali būti išreikštas apsikeičiant elektroniniais laiškais arba SMS žinutėmis. Tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti tokių sutikimų neišdavimu, jei toks sutikimas atitinka Vaikų interesus. Pareiškėjas prašė pagal minėtus punktus išduoti vykdomąjį raštą, teigdamas, kad ieškovė susitarimo nesilaiko, nes neleidžia bendrauti su vaiku, nepranešė apie gyvenamosios vietos pakeitimą ir vaikus išvežė iš šalies į Rusiją. Sutarties 1.9 punktu tėvas įsipareigoja kas mėnesį skirti po 190 Eur kiekvieno iš Vaikų išlaikymui, iki kol kiekvienam iš Vaikų sueis pilnametystė, pervedant pinigus į asmeninę I. S. banko sąskaitą. Vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis I. S. naudojasi uzufrukto teisėmis, išimtinai Vaikų poreikių tenkinimui. Išlaikymas indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą). V. G. pareikalavus, I. S. teikia ataskaitą apie lėšų vaikų išlaikymui panaudojimą.
12. Pareiškėjas prašyme glaustai nurodė faktines aplinkybes dėl sutarties punktų netinkamo vykdymo, pateikė teismui elektroninius susirašinėjimus, iš kurių matyti, kad jis 3 kartus prašė ieškovės pagal sutarties 1.9 punktą pateikti ataskaitą apie vaikų išlaikymo panaudojimą, taip pat prašė nurodyti vaikų numerius, kaip atsitiko, kad vaikų nėra Lietuvoje, paaiškinti su kuo ir kur jie yra. Taip pat pareiškėjas pateikė jam kito asmens persiųstą ieškovės laišką, kuriame ji nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, taip pat, kad vaikai vasaroja pas jos mamą Rusijoje.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad neaišku, pagal kokius punktus prašoma išduoti vykdomąjį raštą ir išaiškino, kad yra galimybė tokio pobūdžio klausimą spręsti CK 3.170 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Apeliantas nurodo, kad teismas, esant neaiškumams, turėjo galimybę nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti arba klausimą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Su tokiais teiginiais sutiktina.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismai nustato bendravimo su vaikais tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją, kai sprendžiama dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, tuo atveju kai ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku, tarp šalių nėra, teismas tvirtina šalių siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėtina, jog esant nesutarimui tarp šalių dėl bendravimo su vaikais tvarkos, ją pagal Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalį gali nustatyti teismas. Todėl manydamas, kad sutartimi patvirtinta vaikų ir tėvo bendravimo tvarka jo netenkina, pareiškėjas turi galimybę kreiptis dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kuri neprieštarautų jo bei vaikų interesams. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipiasi ne dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, o dėl įsiteisėjusiu sprendimu patvirtintos sutarties vykdymo ir prašo išduoti vykdomąjį raštą.
15. CPK 646 straipsnyje reglamentuota vykdomojo rašto išdavimo tvarka. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jei nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytą ir teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį CPK 646 straipsnio prasme galima prilyginti taikos sutarčiai, kuria šalys laisva valia išsprendžia kilusį ginčą ir nusimato prievoles, o teismas išsamiai ginčo aplinkybių nenagrinėja, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turėtų vertinti šalių paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius šalių sudarytos sutarties sąlygų vykdymą.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nesilaikė vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, numatytos CPK 646 straipsnio 3 dalyje. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškino, kokios konkrečiai taikos sutarties sąlygos nevykdomos ir jų nevykdymo priežasčių, nereikalavo ir nepasiūlė pareiškėjui, pateikusiam prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, taip pat ir ieškovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius vykdomojo rašto išdavimo būtinybę, neįpareigojo pareiškėjo patikslinti prašymą, pagal kokius punktus prašoma išduoti vykdomąjį raštą (jeigu tai nėra aišku iš nurodytų aplinkybių) ir pan. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia vykdomojo rašto pagal pažeistus sutarties 1.5, 1.7.2, 1.7.11, 1.7.12 ir 1.9 punktus išdavimo. Iš pateikto prašymo, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, jog tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo su vaikais, ataskaitos dėl išlaikymo lėšų panaudojimo pateikimo, vaikų išvykimo į užsienį be tėvo sutikimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis faktines bei teisines aplinkybes, įsitikinti vykdomojo rašto išdavimo būtinumu, nes klausimas susijęs išimtinai su nepilnamečių vaikų interesais.
17. Pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė nenustatęs termino prašymo trūkumams pašalinti (CPK 115 str.), nesudaręs apeliantui galimybės konkrečiai suformuluoti reikalavimo, pateikti šalims įrodymus, nors teismas turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
18. Teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, iš esmės nepasisako dėl šalių nurodytų aplinkybių, nes jų pagrįstumą turi įvertinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Tačiau tuo pačiu pažymi, kad vykdomąjį raštą prašoma išduoti šeimos byloje, kuriose teismas turi būti aktyvus, ypač, kai tai leičia prioritetinius vaikų interesus.
19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog V. G. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir jam paskirtos atitinkamos bausmės. V. G. nuteistas už tai, kad jis, smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mažamečiui sūnui M. G. 2016 m. pavasarį bei gruodžio mėnesį. Taip pat už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje, 2016 m. liepos 24 d., 2017 m. sausio 24 d., sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei I. S., o 2017 m. sausio 25 d. – jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, smurtaudamas artimoje aplinkoje, 2016 m. lapkričio mėnesį, sukėlė fizinį skausmą dukrai V. G.. Šis nuosprendis pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų paskiriant kitokias bausmes. Taip pat pareiškėjas įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. sausio 6 d. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą dukrai V. G.. Taip pat šiuo nuosprendžiu V. G. yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t.y. iki 2018 m. gruodžio 2 d.). nesiartinti prie V. G. arčiau nei 30 m atstumu, išskyrus kai tai daroma dalyvaujant jos įstatyminiam, vaiko teisių apsaugos institucijos ar mokymo įstaigos atstovui. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, ar pats pareiškėjas tinkamai vykdo visas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, susijusias su savo kaip tėvo pareigų tinkamu vykdymu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjo ir vaikų bendravimo tvarkos bei vykdomojo rašto dėl bendravimo tvarkos su vaikais išdavimo.
20. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nesiaiškino faktinių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o padarytus pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant pareiškėjo prašymą iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Nors ieškovė prašo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tokio prašymo tenkinti nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nenustatyta, kad atsakovas, kreipdamasis dėl įsiteisėjusiu sprendimu patvirtintos sutarties vykdymo ir teikdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.