Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-25704-475/2019 pagal pareiškėjos G. J. skundą dėl antstolės R. P. veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstolei R. P., S. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (skolininkės) prašymas panaikinti antstolės patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl tėvo (išieškotojo) bendravimo su nepilnamete dukra, išduotą pagal teismo sprendimą patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1786-375/2019 buvo nutraukta S. J. ir G. J. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta S. J. ir G. J. 2019 m. vasario 8 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, susitarė, kad jų nepilnametės dukros Ū. J. gyvenamoji vieta nustatoma su mama G. J. (sutarties 4.1 punktas); nepilnametė dukra Ū. J. bus išlaikoma ir materialiai aprūpinama abiejų tėvų; mama G. J. betarpiškai rūpinsis dukros kasdienine buitimi, sudarys jai tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdieninį auklėjimą, priežiūrą ir kontroliuos mokymosi bei lavinimosi procesą; tėvas S. J. prisidės prie šių procesų lankydamas dukrą ir ją materialiai rems, kontroliuos mokymosi bei lavinimosi procesą; Mama G. J. įsipareigoja sudaryti galimybę tėvui S. J. maksimaliai bendrauti su dukra, skatinti dukros bendravimą, nedaryti kliūčių tėvo ir dukros bendravimui (sutarties 4.3 punktas). S. J. prašymu Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, kurį 2019 m. rugsėjo 3 d. S. J. pateikė vykdymui antstolės R. P. kontorai. Antstolė 2019 m. rugsėjo 4 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, užvedė vykdomąją bylą Nr. 0183/19/01080, kurioje išieškotojas yra S. J., skolininkė G. J.. Antstolė atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei parengė ir išsiuntė raginimą reikalavimą nedelsiant pradėti vykdyti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-1786-375/2019.

12. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). CPK 651 straipsnio nuostatos įpareigoja antstolį, priimant vykdymui vykdomąjį dokumentą, patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių šį dokumentą priimti. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengti neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje.

13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė pagrįstai nenustatė akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

14. Viena iš santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sąlygų yra abiejų sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti išsprendžiami tiek nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant, tiek turto padalijimo klausimai (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis).

15. Savo esme tokia sutartis prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kasacinis teismas yra akcentavęs, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008, 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014). Analogiškai reglamentuota ir teismo pareiga netvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 72 straipsnio 2 dalis).

16. Jei sutartis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu įstatymų reikalavimus atitinka, teismas šią sutartį patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Nors toks teismo sprendimas, kaip ir teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, yra galutinis ir įgyja res judicata galią, sutiktina su apeliante, kad, atsižvelgiant į sprendimu patvirtintos sutarties faktinį tapatumą šalių sudarytai taikos sutarčiai, konkrečios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį bei tai, kad šią sutartį patvirtinusio teismo sprendimo res judicata galia turi CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, nagrinėjamu atveju vykdomojo dokumento išdavimo klausimas mutatis mutandis turėjo būti sprendžiamas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas.

17. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai reiškia, kad teismas, gavęs prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl atitinkamos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos įvykdymo, įvertinęs prašymo turinį, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka privalėjo įvertinti, ar dėl neįvykdytos sutarties dalies gali būti išduotas vykdomasis raštas, ar jį išduoti turi būti atsisakyta. Dėl teismo nutarties išduoti vykdomąjį raštą ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas. Apeliacine tvarka tikrinamu atveju tai nebuvo padaryta, todėl pareiškėja neturėjo galimybės apskųsti vykdomojo dokumento išdavimą, kaip tai numato CPK 646 straipsnio 3 dalis.

18. Iš šalių susitarimo pobūdžio ir apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje jų nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog konkreti tėvo bendravimo tvarka su dukra nebuvo nustatyta. S. J. siekia priverstine tvarka įgyvendinti sutarties sąlygą, kuria motina įsipareigojo sudaryti galimybę tėvui maksimaliai bendrauti su dukra, skatinti dukros bendravimą, nedaryti kliūčių tėvo ir dukros bendravimui. Jis kaltina G. J. tokių galimybių nesudarymu, nurodo, kad ji gyvena amoraliai, miega ir vedasi į namus nepažįstamus vyrus, todėl jis pergyvena dėl savo dukros, kaip augančios moters, vystymosi, o jos nematydamas nieko negali padaryti. G. J. nurodo, jog bendrauti su tėvu atsisako pati dvylikametė dukra, baimindamasi dėl motinos atžvilgiu tėvo vartoto smurto.

19. CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Nagrinėjamu atveju šiame straipsnyje įtvirtinta norma teismo sprendimo vykdymo procese turėjo būti pritaikyta taip, kad būtų pasiektas CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tikslas, t. y. kad tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, įgyvendintų teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

20. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog faktinis vykdomajame dokumente nurodyto šalių susitarimo įvykdymas yra susijęs ne tik su abiejų šalių pareiga įgyvendinti abstraktaus pobūdžio susitarimą dėl tėvo bendravimo su dukra, bet ir paties vaiko pozicija bendravimo klausimu. Pareiškėja nurodo, kad ji netrukdo S. J. bendrauti su dukra, tačiau šalių dukra yra 12 metų amžiaus ir pati nepageidauja bendrauti su tėvu, nes jo bijo dėl smurtavimo. Šias aplinkybes patvirtina ir vykdomojoje byloje Nr. 0183/19/01080 esantis (duomenys neskelbtini) psichologės J. M. 2018 m. spalio 23 d. informacinis raštas, kuriame nurodyta, jog U. J. savo iniciatyva 2018 m. spalio 18 d. kreipėsi dėl psichologo konsultacijų. Moksleivė teigė pastaruoju metu nuolat išgyvenanti įtampą, jaučia baimę, nerimą. Šiuos sunkius išgyvenimus, mergaitės teigimu, jai sukelia tėtis, kuris naudoja psichologinį smurtą prieš šeimos narius.

21. Pagal teismo sprendimą išduotame vykdomajame dokumente nėra konkretizuotos jokios tėvo ir dukters bendravimo sąlygos, pareiga užtikrinti tėvo bendravimą su vaiku nustatyta tik vaiko motinai, įsipareigojusiai sudaryti galimybę tėvui maksimaliai bendrauti su dukra. Vertinant protingumo principu, priverstinis tokios bendravimo tvarkos realizavimas nėra įmanomas. Tėvų santykio su nepilnamečiu vaiku atkūrimui teismų praktikoje įprasta nustatyti pereinamąjį bendravimo laikotarpį, bendravimą per psichologą, vaiko teisių apsaugos institucijas, įvertinti vaiko atsisakymo ar nenoro bendrauti su tėvais priežastis, detalizuoti bendravimo tvarką ir kt. Atlikti šiuos veiksmus teismo sprendimo vykdymo procese antstolis įgalinimų neturi.

22. Tokia galimybė įtvirtinta tik CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.

23. Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad ši išimtis neturėtų būti aiškinama per plačiai, dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečiais vaikais bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo įgyvendinimas kreipiantis į teismą yra sutartį sudariusios šalies, kurios interesus pažeidžia ankstesnis susitarimas, prerogatyva. Nurodytus faktorius privalėjo įvertinti teismas, išduodamas vykdomąjį dokumentą.

25. Apeliantė pagrįstai teigia, jog tokio įvertinimo nebuvimas neatleidžia antstolio nuo pareigos pirmiau nurodytas aplinkybes ir jų teisinį reglamentavimą įvertinti priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti.

26. Įstatyme numatytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kuomet antstolis atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalį, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama ne tik 1-7 punktuose nurodytos konkrečios aplinkybės (ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus; ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka), bet ir tai, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (8 punktas).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2011 išaiškino, jog, be pirmiau nurodytų konkrečių akivaizdžių kliūčių, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas, gali būti ir kitokių, t. y. neišvardytų šios straipsnio 1–7 punktuose, kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu tokių buvo, tai vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti vertintinas kaip atliktas be teisinio pagrindo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. M. v. antstolis I. G., Vilniaus miesto valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, bylos Nr. 3K-3-68/2009).

28. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, jog vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis) reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 9 straipsnis), atitinkamai ir antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo.

29. Priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, kurio įvykdymas konkrečiu atveju faktiškai neįmanomas, išsiuntusi raginimą jį įvykdyti, apskaičiavusi vykdymo išlaidas ir apeliacine tvarka vertinamos bylos proceso metu konstatavusi, jog skolininkė nepateikė rašytinių įrodymų, kad sprendimas vykdomas, antstolė nurodytų pareigų neatliko.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

30. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos reikalavimo panaikinti antstolės R. P. patvarkymą dėl priėmimo vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimo įvykdyti sprendimą ir vykdomosios bylos nutraukimo, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 510 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjos G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti. Panaikinti antstolės R. P. 2019 m. rugsėjo 4 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-183-12940 vykdomojoje byloje Nr. 0183/19/01080, 2019 m. rugsėjo 4 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-19-183-1249 vykdomojoje byloje Nr. 0173/19/01080 ir vykdomąją bylą Nr. 0183/19/01080 nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.