- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-18
- Bylos Nr.
- e2A-1426-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03233-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- Y. A.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Y. A. (Y. A.) patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, taip pat pagal atsakovo V. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Y. A. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu atsakovui V. P. prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes; 3) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis vaikas arba dukra) gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės periodinėmis išmokomis po 316 Eur kas mėnesį, kasmet šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo ieškovei 1 330 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą.
2. Nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini). Iki santuokos šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. P.. Nuo 2022 m. gegužės mėn. pabaigos šalys gyvena atskirai, nebepalaiko šeimyninių santykių, nebeveda bendro ūkio – gyvena atskirus savarankiškus gyvenimus. Pastebėjo, kad ši santuoka yra antroji jų santuoka. Pirmoji santuoka su atsakovu buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir truko iki (duomenys neskelbtini). Pirmąją santuoką šalys nutraukė, nes didžiąją laiko dalį atsakovas gyvendavo Lietuvoje, o ieškovė su dukra (duomenys neskelbtini). Ieškovė viena rūpinosi vaiku, atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nedirbo, šeima nesirūpino, dukros neišlaikė. Dėl alkoholio vartojimo atsakovas (duomenys neskelbtini) stacionariai gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. (duomenys neskelbtini) atsakovas susirgo ne dėl faktiškai nutrūkusios šalių santuokos, o dėl piktnaudžiavimu alkoholiu, dėl ko šalims gyvenant kartu, visą laiką vartojo antidepresantus. Tai patvirtina, kad atsakovo (duomenys neskelbtini) priežastis yra ne išsiskyrimas su ieškove. Nutraukus pirmąją santuoką, atsakovas nustojo gerti, gydėsi, todėl ieškovė sutiko atkurti šeimą ir šalys sudarė antrą santuoką, tačiau nors atsakovas alkoholiu daugiau nepiktnaudžiavo, šeima vis vien nesirūpino, neturėjo pastovaus darbo, o pagal darbo sutartį įsidarbinti nenorėjo dėl skolų valstybei. Atsirado dar viena atsakovo priklausomybė – nuo azartinių lošimų. Nereguliariai pasitaikančius uždarbius atsakovas pralošdavo kazino. Atsakovas vėl paliko ieškovę vieną rūpintis vaiko ugdymu, auklėjimu bei namų ūkiu. Jo dažnai nebūdavo namuose, ieškovė ne kartą matė jį lankantis pažinčių portaluose. Dėl šių priežasčių šeimoje kildavo barniai, kurių metu atsakovas būdavo agresyvus. Tokie santykiai privedė prie faktinio šeimos iširimo ir atsakovas 2022 m. gegužės mėn. išsikraustė iš šeimos būsto gyventi atskirai. Pažymėjo, kad su S. K., kuris yra atsakovo pateiktose nuotraukose, darytose 2022 m. spalio mėnesį, ieškovė susipažino jau po to kai šalys nusprendė gyventi atskirai ir šeima faktiškai buvo iširusi.
3. Paaiškino, kad ieškovė nuo faktinio šalių gyvenimo skyriumi pradžios, t. y. nuo 2022 m. birželio mėn., viena pati išlaiko šalių dukrą, atsakovas prie išlaikymo neprisideda, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo dukrai įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2022 m. spalio mėn., t. y. už 5 mėnesius, kas sudaro 1 330 Eur. Atsakovas taip pat gauna išmokas vaikui, nors vaikas gyvena su ieškove. Atsižvelgiant į pajamas, atsakovui kas mėnesį gaunama išmokos suma sudaro 127 Eur. Atsakovas iš šių pinigų kelis kartus pirko dukrai rūbus, kuriems išleido 385 Eur, tačiau likusią sumą pasiliko sau. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas vaiko neišlaiko, t. y. vaiką augina motina, įvertinus išmokos paskirtį, išmoka, kurią gavo atsakovas per paskutiniuosius 5 mėn., atėmus iš jos rūbams išleistas lėšas, turėtų būti priteista ieškovei. Priteistinos išmokos suma sudaro 250 Eur (5 x 127 Eur - 385 Eur). Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Šalys jokio bendro dalintino turto neturi.
4. Paaiškino, kad vasarą dukra gyveno su ieškove, o atsakovo nurodyti 300 Eur, kuriuos jis pervedė ieškovei susideda iš 100 Eur išmokos vaikui už gegužės mėn. ir 200 Eur vaiko išlaikymui už gegužės mėn. (atsakovas išėjo gyventi atskirai būtent gegužės mėn.) Daugiau jokių mokėjimų atsakovas neatliko. Ieškovė sutinka, kad atsakovo pervestų lėšų į dukros sąskaitą suma, būtų mažinama atsakovo įsiskolinimo dėl be pagrindo gautų išmokų vaikui suma. Pagal atsakovo pateiktus banko išrašus birželio-lapkričio mėnesiais atsakovo dukrai pervestų lėšų suma sudaro 160 Eur. Atėmus šią sumą iš ieškinyje nurodytos 250 Eur įsiskolinimo sumos, lieka 90 Eur atsakovo skola ieškovei, kurią atsakovas sutaupė be pagrindo, nes šie pinigai skirti šeimoms, auginančioms vaikus, o šalių nepilnametė dukra nuo gegužės mėnesio gyvena su ieškove, kuri ir turi teisę gauti šias išmokas.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - ir Skyrius) pateikė išvadą dėl ieškinio. Joje nurodė, kad siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, Skyriaus atstovai lankėsi ieškovės ir atsakovo gyvenamosiose vietose. Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad ieškovė su dukra gyvena nuomojamame 2 kambarių bute su patogumais. Pokalbio metu ieškovė nurodė jog šiuo metu atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda, bet reguliariai su dukra bendrauja. Pokalbio metu nepilnametis vaikas pasakė, kad su tėvu bendrauja kiekvieną dieną, mama nedraudžia bendrauti su tėvu. Pasak mergaitės, ji myli ir tėvą ir motiną, bet gyventi nori su motina. Apsilankymo metu pas atsakovą buvo nustatyta, kad atsakovas gyvena 2 kambarių bute su patogumais. Atsakovas nurodė, kad jis reguliariai bendrauja su dukra bei teikia išlaikymą dukrai. Skyrius pabrėžė, kad vaikas išreiškė norą gyventi su motina, ir Skyrius neturi informacijos, kad vaiko nuomonė yra nesavarankiška ar prieštaraujanti vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuolat gyvena su motina, yra išreiškęs norą gyventi su motina, ir nesant duomenų, kad motina netinkamai prižiūri savo vaiką, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kad nepilnametis šalių vaikas turi išskirtinių poreikių, kurie reikalauja padidinto išlaikymo. Mano, kad priteistinas iš atsakovo išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis neturi būti mažesnis nei 260 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovas V. P. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė: 1) santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti šalims jų dabar turimas pavardes; 3) nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti nepilnametės dukros išlaikymui iki jos pilnametystės periodinėmis išmokomis po 200 Eur; 5) atmesti reikalavimą dėl 1 330 Eur išlaikymo įsiskolinimo.
7. Nurodė, kad visiškai nesutinka dėl šalių santuoka nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalių santuoka iš esmės iširo tik dėl ieškovės kaltės (santuokos galiojimo metu 2022 m. gegužės mėn. ieškovės neištikimybės). Teigė, kad ieškovė 2022 m. gegužės mėn. buvo užtikta su sugyventiniu S. ir neištikima atsakovui. Atsakovui užtikus ir sužinojus apie ieškovės neištikimybę, ieškovė pati iš gėdos ir nesugebėjimo pripažinti savo neištikimybės fakto, net nebandžiusi kalbėtis dėl šios aplinkybės, tiesiog pareikalavo, jog atsakovas išsikraustytų iš bendrų nuomojamų gyvenamųjų patalpų, kur ieškovė su šalių nepilnamete dukra šiuo adresu gyvena iki šiol.
8. Pažymėjo, kad šalių nepilnametė dukra Tarnybai nurodė, kad dabar ieškovė turi draugą S., kuris kartais gyvena jų namuose. Pateiktose fotonuotraukos, ieškovė užfiksuota kartu su sugyventiniu S. K.. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad dar galiojant šalių santuokai, ieškovė buvo neištikima atsakovui. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į atsakovo pateiktas fotonuotraukas, kuriose yra ieškovė su sugyventiniu, bei į šalių nepilnametės dukros duotus paaiškinimus vaiko teisinių apsaugos tarnybos specialistams, pagrįstai konstatuotina, kad šalių santuoka nutrūko būtent dėl ieškovės neištikimybės atsakovo atžvilgiu. Teigė, kad dėl ieškovės neištikimybės atsakovas patyrė įtampą, susirgo (duomenys neskelbtini), patyrė ir patiria iki šiol dvasinius išgyvenimus, dėl ko atsakovui ieškovės veiksmais, žodžiais ir elgesiu buvo padaryta neturtinė žala. Dėl ieškovės neištikimybės ir išėjimo gyventi su kitu vyru, atsakovui atsirado sunki psichinė liga (duomenys neskelbtini), kuri yra tęstinio pobūdžio, reikalaujanti nuolatinio gydymo, o antidepresantų ir kitų vaistų vartojimas sukelia atsakovui neigiamą šalutinį poveikį.
9. Atsakovas sutiko mokėti dukrai išlaikymą po 200 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad šalių nepilnametė dukra kas antrą savaitgalį praleidžia su atsakovu, kur kartu pramogauja, atsakovas nuperka dukrai visko ko reikia, o darbo dienomis, atsakovas persiunčia į nepilnametės dukros asmeninę sąskaitą 2-5 Eur kišenpinigių, kas per mėnesį sudaro nuo 60 iki 120 Eur. Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad nuo faktinio šalių gyvenimo atskirai, t. y. nuo 2022 m. birželio mėn. ieškovė viena pati išlaikė šalių dukrą, o atsakovas prie išlaikymo neprisidėjo. Atsakovo į bylą pridėtos fotonuotraukos ir Vaiko nuomonės išklausymo 2022 m. lapkričio 6 d. aktas pagrindžia, kad šalių nepilnametė dukra praleido visą vasarą su atsakovu, daug keliavo, pramogavo Lietuvoje ir gyveno su atsakovu. Atsakovas bendrauja su dukra kasdien ir matosi labai dažnai, visus savaitgalius praleidžia kartu. Atsakovas yra atidaręs banke sąskaitą nepilnametei dukrai ir kiekvieną mėnesį perveda dukrai pinigines lėšas. Tiesiogiai pačiai ieškovei vien tik 2022 m. birželio mėnesį yra pervedęs 300 Eur. Be kita ko, atsakovas kiekvieną savaitę matosi su dukra, perka maistą, drabužius, pramogauja, vos ne kasdien perveda dukrai į banko sąskaitą po 2-5 Eur. Ieškovė pati pripažino, kad atsakovas 2020 m. vasarą pripirko dukrai drabužių ir avalynės už 385 Eur. Visa tai patvirtina, kad atsakovas vien tik nuo 2022 m. vasaros pradžios iki šiol finansiškai kainavo apie 1 800 Eur. Todėl ieškovės prašyme nurodyta aplinkybė, kad atsakovas nuo pat faktinio šalių gyvenimo skyriumi pradžios visiškai neprisideda prie savo nepilnametės dukros išlaikymo yra nepagrįsti. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl priteistinų 250 Eur neva be pagrindo įgytų lėšų. Pareiškė, kad šis reikalavimas grindžiamas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio iki 2022 m. spalio mėn., tačiau šalių nepilnametė dukra beveik visą vasarą praleido su atsakovu, kur šios gautos lėšos ir buvo panaudotos nepilnametės dukros poreikiams. Todėl šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Šalies argumentai
10. Atsakovas V. P. pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės; priteisti iš ieškovės 3 000 Eur neturtinės žalos.
Atsiliepimas
11. Nurodė, kad galiojant šalių santuokai, ieškovė buvo neištikima atsakovui. Atsakovui su atsiliepimu į ieškinį pateikus teismui ieškovės su sugyventiniu fotonuotraukas ir apie tai ieškovė sužinojusi, sudaužė šalių nepilnametės dukros mobilų telefoną, rėkė ir šaukė ant vaiko. Pas ieškovę 2022 m. gruodžio 14 d. lankėsi ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Šiuo metu atsakovas savo nepilnametei dukrai yra davęs kitą mobilų telefoną. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad šalių santuoka nutrūko būtent dėl ieškovės neištikimybės. Dėl ieškovės neištikimybės atsakovas patyrė įtampą, susirgo (duomenys neskelbtini), patyrė ir patiria iki šiol dvasinius išgyvenimus, dėl ko atsakovui ieškovės veiksmais, žodžiais ir elgesiu buvo padaryta neturtinė žala. Atsiradusi sunki psichinė liga (duomenys neskelbtini) yra tęstinio pobūdžio, reikalaujanti nuolatinio gydymo, o antidepresantų ir kitų vaistų vartojimas sukelia atsakovui neigiamą šalutinį poveikį. Sužinojęs apie ieškovės neištikimybę, atsakovui dar labiau paaštrėjo ir suintensyvėjo (duomenys neskelbtini) požymiai, patyrė ir šiai dienai patiria įtampą ir dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį ir fizinį skausmą, nervinę įtampą. Neturtinę žalą atsakovas įvertino 3 000 Eur suma.
Šalies argumentai
12. Ieškovė Y. A. su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo teiginiais dėl sutuoktinės neištikimybės, nes atsakovo nurodomu laikotarpiu šalys jau buvo išsiskyrusios ir ši santuoka yra jau antroji jų santuoka. Pirmoji santuoka su atsakovu buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir truko iki (duomenys neskelbtini). Pirmąją santuoką šalys nutraukė, nes didžiąją laiko dalį atsakovas gyvendavo Lietuvoje, o ieškovė su dukra – (duomenys neskelbtini). Ieškovė viena rūpinosi vaiku. Atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nedirbo, šeima nesirūpino, dukros neišlaikė. Dėl alkoholio vartojimo atsakovas (duomenys neskelbtini) stacionariai gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. (duomenys neskelbtini) atsakovas susirgo ne dėl faktiškai nutrūkusios šalių santuokos, o dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl ko šalims gyvenant kartu, visą laiką vartojo antidepresantus. Todėl ne išsiskyrimas su ieškove yra atsakovo (duomenys neskelbtini) priežastis. Nutraukus pirmąją santuoką, atsakovas nustojo gerti, gydėsi, todėl ieškovė sutiko atkurti šeimą ir šalys (duomenys neskelbtini) sudarė antrą santuoką, tačiau nors atsakovas alkoholiu daugiau nepiktnaudžiavo, šeima vis vien nesirūpino, neturėjo pastovaus darbo, o pagal darbo sutartį įsidarbinti nenorėjo dėl skolų valstybei. Atsirado dar viena atsakovo priklausomybė – nuo azartinių lošimų. Nereguliariai pasitaikančius uždarbius atsakovas pralošdavo kazino. Atsakovas vėl paliko ieškovę vieną rūpintis vaiko ugdymu, auklėjimu bei namų ūkiu. Atsakovo dažnai nebūdavo namuose, ieškovė ne kartą matė jį besilankanti pažinčių portaluose. Dėl šių priežasčių šeimoje kildavo barniai, kurių metu atsakovas būdavo agresyvus. Tokie santykiai privedė prie faktinio šeimos iširimo ir atsakovas gegužės mėnesį išsikraustė iš šeimos būsto gyventi atskirai. Atsakovo elgesys, kuomet jis, būdamas fiziškai sveikas ir darbingas vyras, vengė darbo ir neprisidėjo prie šeimos aprūpinimo, pažeidė įstatyme numatytas lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigas, kas lėmė šeimos iširimą. Santuokai faktiškai iširus, atsakovas neišlaiko savo dukros. Nurodė, kad su S. K. susipažino jau po to, kai šalys nusprendė gyventi atskirai, santuoka faktiškai iširo. Nuotraukos darytos 2022 m. spalio mėnesį. Byloje nėra įrodymų, kad dėl iširusios santuokos pablogėjo atsakovo sveikata. (duomenys neskelbtini) atsakovas sirgo dar iki santuokos iširimo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsisako savo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo dalies – 930 Eur, todėl lieka 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 2 mėnesius (2022 m. rugsėjo – spalio mėn.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką ieškovei paliko pavardę – A., atsakovui paliko pavardę – P. Nustatė nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove, pastarosios gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnametei dukrai M. P. 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. spalio 26 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė ieškovei nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai M. P. 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nustatė, kad tėvas atsakovas bendrauja su dukra M. P. bendravimo ir susitikimų laiką bei vietą šalims derinant gera valia, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Priteisė iš atsakovo ieškovei 2 164 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės atsakovui 840 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinio netenkino. Priteisė iš atsakovo 70,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
15. Teismas nustatė, kad ginčo šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jų santuoka buvo nutraukta, dar kartą ginčo šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Ginčo šalys turi bendrą dukrą M. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad šalių santuoka faktiškai iširusi ir atkurti buvusius šeimyninius santykius ieškovė nebepageidauja.
16. Teismas sprendė, jog pagal esamus bylos duomenis negalima padaryti išvados, jog ieškovė su dabartiniu sugyventiniu S. K. susipažino ankščiau nei atsakovas išėjo iš namų. Atsakovas nepateikė į bylą objektyvių įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą dėl ieškovės neištikimybės buvimo. Sprendė, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, kadangi abu netinkamai vykdė ir pažeidė savo santuokines tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima nustatytas pareigas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, nes sutuoktinių elgesys rodė, kad abi šalys nustojo tinkamai rūpintis bendra šeima, kiekvienas jų pradėjo domėtis vien tik savo asmeniniais interesais, tačiau ne bendrais. Nors atsakovas rodė iniciatyvą išsaugoti šeimą jau pradėjus bylos nagrinėjimą (prašė termino susitaikyti), tačiau nutraukė paramą šeimai, nutraukė bendravimą su ieškove, nors ir rūpinosi dukra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės nenorą santuokinius santykius atkurti, taip pat ir atsakovo išėjimą iš šeimos, teismas šias aplinkybes vertinto kaip abiejų sutuoktinių kaltus veiksmus dėl santuokos iširimo. Nutraukdamas santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas klausimo dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui netenkino.
17. Pažymėjo, kad ieškovė iki teismo posėdžio prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą už 5 mėnesius bendrai 1 330 Eur (pusė MMA (266 Eur) už laikotarpį nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2022 m. spalio mėn.), tačiau vėliau teisme savo reikalavimą sumažino iki 2 mėnesių bendrai sumai 400 Eur. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nesutiko su šiuo ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau teismo posėdyje dėl ieškovės sumažintų reikalavimų jokių pagrįstų ir paremtų įrodymais argumentų nepateikė. Kadangi dovanos ir saldumynai nelaikytini išlaikymu savo vaikui tokia apimtimi, kokią pareigą turi tėvai savo vaikams, atsakovui neįrodžius, kad jis tinkamai išlaikė savo vaiką ir po vasaros atostogų, t. y. rugsėjo-spalio mėnesiais, teismas nelaikė bet kokio papildomo pervedimo pinigų į vaiko asmeninę sąskaitą ir rūbų pirkimo ar maitinimo jų susitikimo metu, kaip ieškovo būtino išlaikymo teikimą rugsėjo-spalio mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 400 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Atsakovas V. P. apeliaciniu skundu prašė: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės; 2) panaikinti sprendimo dalį, kurioje priteistas iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas; 3) priešieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš ieškovės 3 000,00 Eur neturtinės žalos atsakovo naudai; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Nurodė, kad šalių nepilnametė dukra praleido visą vasarą su atsakovu, daug keliavo, pramogavo Lietuvoje ir gyveno su atsakovu. Atsakovas bendrauja su dukra kasdien ir matosi labai dažnai, visus savaitgalius ir nepilnametės dukros atostogas vaikas praleido su atsakovu, dėl ko atsakovas turėjo išlaidų. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas visiškai neišlaiko dukros, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į išvadą byloje teikiančios institucijos atstovo teiktus argumentus, jog nagrinėjamu atveju nuo 2022 m. birželio iki 2022 m. spalio mėn. imtinai nesusidarė nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Paaiškino, kad 2022 m. pradžioje atidarė banke sąskaitą nepilnametei dukrai ir kiekvieną mėnesį perveda dukrai pinigines lėšas. 2022 m. birželio mėn. ieškovei buvo pervedęs 300 Eur vaiko išlaikymui. Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2022 m. spalio mėn. atsakovas kiekvieną savaitę matėsi su dukra, pirko maistą, drabužius, pramogavo, beveik kasdien pervedė dukrai į banko sąskaitą po 2-5 Eur. 2022 m. vasarą pripirko dukrai drabužių ir avalinės už 385 Eur. Taigi atsakovas nuo 2022 m. vasaros pradžios iki 2022 m. spalio mėn. pabaigos vaiko išlaikymui išleido 1 800 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas priešieškinį palaikė iš dalies. Teigė, kad priešieškinį jis palaikė visiškai.
20. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kodėl tik ieškovė nebepageidauja atkurti buvusius šeimyninius santykius. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas net du kartus siūlė ieškovei išsaugoti šalių sudarytą santuoką, buvo linkęs atleisti ieškovės neištikimybę su S. K., tačiau atsakovė nenorėjo išsaugoti šalių santuokos. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kodėl ir dėl kokių priežasčių ieškovei paprašius atsakovą išeiti iš namų jis išėjo. Paaiškino, kad ieškovė grįžusi iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena ieškovės motina, 2022 m. gegužės mėn. atsakovui pareiškė, kad jo nemyli, kad turi kitą vyrą, kad nemato su atsakovu bendros ateities ir nenori kartu vesti bendro ūkio, todėl geranoriškai iš šalių nuomojamo buto gali išsikraustyti arba atsakovas, arba pati ieškovė, todėl atsakovas sutiko išeiti iš buto. Pažymėjo, kad ir pirmos šalių santuokos galiojimo metu ieškovė turėjo kelis vyrus, tačiau atsakovas yra atleidęs ieškovei šias neištikimybes. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė yra linkusi turėti artimų santykių su kitais vyrais net ir santuokos galiojimo metu. Teigė, kad šalių sudaryta santuoka iš esmės iširo tik dėl ieškovės kaltės – dar santuokos galiojimo metu 2022 m. gegužės mėn. ieškovei pareiškus, kad ši nemylinti atsakovo ir turinti kitą vyrą. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė su sugyventiniu S. K. susipažino anksčiau kaip iki 2022 m. gegužės mėn., kai atsakovas išėjo iš namų yra nepagrįsti, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui išėjus gyventi atskirai, ieškovė 2022 m. birželio ir liepos mėn. kartu su šalių dukra vyko į (duomenys neskelbtini) pas savo motiną, tačiau pirmos instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nenagrinėjo ir jų nevertino. Teigė, kad dar galiojant šalių santuokai, ieškovė jau artimai bendravo su S. K. ir galimai buvo neištikima atsakovui. Šalių nepilnametė duktė patvirtino, jog ieškovė turi draugą S., kuris kartais gyvena, nakvoja ieškovės namuose. Atsakovui su atsiliepimu į ieškinį pateikus teismui ieškovės ir sugyventinio fotonuotraukas, kurias atsakovas gavo iš nepilnamečio vaiko, ieškovė sudaužė šalių nepilnametės dukros mobilųjį telefoną, šaukė ant vaiko - nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė su sugyventiniu artimai bendravo iki 2022 m. gegužės mėn. Teismas nesiaiškino šalių šeimyninių santykių iki 2022 m. gegužės mėn.
21. Nurodė, kad dėl ieškovės neištikimybės, atsakovas patyrė įtampą, patyrė ir iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus, dėl ko atsakovui ieškovės veiksmais, žodžiais ir elgesiu buvo padaryta neturtinė žala. Atsakovui buvo skirtas pastovus antidepresantų ir kitų raminamųjų vaistų vartojimas. Tai įrodo, kad dėl ieškovės neištikimybės ir išėjimo gyventi su kitu vyru, atsakovui sunki psichinė liga (duomenys neskelbtini) dar labiau savo požymiais išryškėjo ir yra tęstinio pobūdžio, reikalaujanti nuolatinio gydymo, o antidepresantų ir kitų vaistų vartojimas sukelia atsakovui neigiamą šalutinį poveikį. Neturtinę žalą atsakovas įvertina 3 000 Eur.
22. Ieškovė Y. A. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
23. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, jog vasarą dukra pas jį negyveno ir matydavosi su ja atsakovas vidutiniškai 2 – 3 kartus per savaitę. Tai reiškia, kad pagrindinė vaiko išlaikymo našta teko ieškovei. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovo bendravimas su dukra vasaros metu buvo iš esmės intensyvesnis nei įprastai nustatoma teismų sprendimais nutraukiant santuoką. Per visą bendravimo laikotarpį nuo 2022 m. birželio mėn. iki spalio mėn. imtinai atsakovas dukrai yra nupirkęs striukę ir batus už 385 Eur sumą, tačiau visą šį laiką atsakovas gavo 635 Eur išmoką vaikui, kurią turėjo skirti vaikui arba pervesti ieškovei, su kuria vaikas gyveno. Atsakovas to nepadarė, todėl ieškovė, iš atsakovo gautų 635 Eur išmokų vaikui sumos, atėmusi rūbams išleistus 385 Eur, likusius 250 Eur paprašė iš atsakovo priteisti, pareikšdama pradinį ieškinį. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė išrašus iš savo banko sąskaitos, kad per nurodytą laikotarpį yra atlikęs tam tikrą skaičių pavedimų į dukros sąskaitą, kurių bendra suma sudaro 160 Eur. Todėl liko 90 Eur, kuriuos atsakovas šiuo metu yra skolingas ieškovei. Ieškovė nieko nežinojo apie atsakovo į dukros sąskaitą pervedamus pinigus, tačiau sužinojusi apie tai, nusprendė atsisakyti pradiniame ieškinyje nurodyto reikalavimo priteisti iš atsakovo 250 Eur šio be pagrindo įgytų lėšų. Atsakovas birželio mėnesį pervedė ieškovei 300 Eur, kurias sudarė 100 Eur atsakovo gauta išmoka vaikui ir 200 Eur įsiskolinimas už vaiko išlaikymą už gegužės mėnesį.
24. Paaiškino, kad santuokos iširimo priežastis buvo tai, kad atsakovas nesirūpino šeima, namų ūkiu, vaiko ugdymu, neturėjo pastovaus darbo, dažnai nebūdavo namuose, nereguliarų uždarbį pralošdavo kazino, dėl to kildavo barniai, atsakovas būdavo agresyvus. Tokie santykiai privedė prie faktinio šeimos iširimo ir atsakovas gegužės mėnesį išsikraustė iš šeimos būsto gyventi atskirai. Ieškovė nesirinko įrodinėti atsakovo kaltės ir prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
25. Nurodė, kad atsakovo nurodoma liga – (duomenys neskelbtini), psichiatrų gydomas nuo (duomenys neskelbtini). Ši liga yra tęstinio pobūdžio, reikalaujanti nuolatinio gydymo ir antidepresantų vartojimo. Teigė, kad atsakovas vaistus nuo spaudimo vartoja nuo (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
28. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės – ieškovės neištikimybės.
29. Atkreipiamas dėmesys, jog santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.
30. Lietuvos teismų praktika sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra išplėtota. Teismų praktikoje konstatuojama jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/ 2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/ 2011 ir kitos).
31. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/ 2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis Nr. 3K-3-370-687/ 2016).
32. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.
33. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
34. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
36. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys patvirtino, kad nuo 2022 m. gegužės mėn. kartu negyvena, atsakovas išsikraustė iš ginčo šalių nuomoto buto. Taigi ginčo šalys nebepalaikė šeimyninių santykių nuo 2022 m. gegužės mėn., gyveno skyriumi, nevedė bendro ūkio. Ieškovė iš esmės teigė, kad santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą, teigė, kad atsakovas nesirūpino šeima, namų ūkiu, vaiko ugdymu, neturėjo pastovaus darbo, nereguliarų uždarbį pralošdavo kazino. Atsakovas teigė, kad ieškovė buvo jam neištikimą.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog į bylą pateikti įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad ieškovė atsakovui buvo neištikima ir dėl to šalių santuoka iširo. Pažymėtina, kad tiek atsakovo pateiktos fotonuotraukos, tiek nepilnamečio vaiko paaiškinimai Tarnybos specialistėms, pagrindžia, kad ieškovė palaiko santykius su kitu asmeniu, tačiau pateikti įrodymai nepagrindžia, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui iki faktinio šalių gyvenimo skyriumi pradžios. Taigi, byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančiu konstatuoti ieškovės kaltę ar neištikimybės faktą. Kitų, pagrįstų įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, atsakovas į bylą nepateikė. Aplinkybė, kad ginčo šalys pradėjo gyventi atskirai, rodo, jog šalys nebuvo susikoncentravusios į savo šeimyninių santykių puoselėjimą, išsaugojimą, o tai sąlygojo šeimos iširimą.
38. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams - abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, todėl sprendžiama, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju santuokos iširimą nulėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
39. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl neturtinės žalos
40. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
41. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
42. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
43. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
44. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
45. Taigi, ieškovė, prašanti priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo nurodyti, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie vaiko išlaikymo, o atsakovas – įrodyti, kad teikė išlaikymą ir iki kada teikė vaikui išlaikymą.
46. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 1 330 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Vėliau, atsisakiusi dalies ieškinio reikalavimų, prašė priteisti 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 25 d. ieškinio teismui pateikimo dienos.
47. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytų ir tobulintų savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą atsakingi vaiko tėvai.
48. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
49. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
50. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
51. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).
52. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).
53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad 2022 metais minimali mėnesinė alga sudarė 730 Eur (po mokesčių – 533,65 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas gaudavo 127 Eur išmoką vaikui, šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Taigi, minimalus vaikui teiktinas išlaikymo dydis 2022 metais sudarytų 406,65 Eur (533,65 Eur - 127 Eur), todėl neįrodinėtinas išlaikymo vaikui dydis 2022 metais sudarytų po 203,33 Eur per mėnesį (406,65 / 2). Nustatyta, kad atsakovas gaudavo 127 Eur išmoką skirtą vaikui, todėl bendras atsakovo išlaikymo dydis vaikui 2022 m. turėjo būti ne mažesnis negu 330,33 Eur (203,33 Eur + 127 Eur).
54. Tiek bylos medžiaga, tiek šalių paaiškinimai byloje pagrindžia aplinkybę, jog 2022 m. birželio mėn. atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovei pervedė 300 Eur, 2022 m. vasaros metu nupirko dukrai drabužių bendrai 385 Eur sumai, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. pervedė į vaiko sąskaitą 145 Eur. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas vaiko išlaikymui 2022 m. vasaros laikotarpiu iš viso skyrė apie 830 Eur, t. y. per mėn. vidutiniškai po 276,67 Eur. Atsakovas įrodinėjo, jog vaikas didžiąją dalį vasaros praleido su atsakovu, tačiau atsižvelgusi į atsakovo paaiškinimus ieškovė sumažino reikalaujamą priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki 400 Eur. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 25 d. atsakovas pervedė į ginčo šalių nepilnamečio vaiko sąskaitą 13 Eur, daugiau įrodymui, pagrindžiančių išlaikymo nepilnamečiui vaikui 2022 m. rugsėjo – spalio mėn. tekimą atsakovas į bylą nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pastaba, jog dovanėlės ir saldumynai nelaikytini išlaikymu savo vaikui tokia apimtimi, kokią pareigą turi tėvai savo vaikams jų poreikiams iš esmės patenkinti. Vien aplinkybė, kad 2022 m. rugsėjo – spalio mėnesiais atsakovas matėsi su vaiku, kartu leido laiką, patenkino kai kuriuos vaiko poreikius, savaime negali būti priliginama pilnaverčio ir pakankamo išlaikymo teikimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 400 Eur dydžio vaiko išlaikymo įsiskolinimą.
55. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
56. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.