Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. (Y. A.) ieškinį atsakovui V. P. (V. P.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. A. (Y. A.) ieškinį atsakovui V. P. (V. P.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė pareiškė reikalavimus: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti šalims esamas pavardes; 3) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko M. P. (gim. 2011 m. spalio 2 d.) gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą M. P. iki jos pilnametystės periodinėmis išmokomis po 266,00 Eur kas mėnesį, kasmet šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo ieškovei 1 330,00 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą; 6) priteisti iš atsakovo ieškovei 250,00 Eur be pagrindo įgytų lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.1. Teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nutarė pritaikyti ne tik laikiną išlaikymą, bet ir nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su motina. Teismas šios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo skundžiama nutartimi visiškai neaptarė. Ieškovė neprašė taikyti laikinosios apsaugos priemonės nustatant nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove ir nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas, kaip tėvas, muštų savo dukrą ir/ar kitaip dėl atsakovo veiksmų būtų pažeidžiami nepilnametės dukros interesai. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2022 m. lapkričio 6 d. aktas patvirtina priešingas aplinkybes. Tam patvirtinti papildomai tiek su šiuo skundu, tiek su atsiliepimu į ieškinį, teikiamos fotonuotraukos, kurios pagrindžia šiltus ir labai artimus tarp atsakovo ir jo nepilnametės dukros santykius.

9.2. Atsakovas dar šių metų pradžioje yra atidaręs banke sąskaitą nepilnametei dukrai ir kiekvieną mėnesį perveda dukrai pinigines lėšas. Atsakovas net ir tiesiogiai pačiai ieškovei yra pervedęs 605,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog tai vaiko pinigai. Atsakovas deda ir ateityje dės visas pastangas bendrauti, matytis ir kitaip dalyvauti dukros auklėjime ir išlaikyme.

9.3. Teismas neatliko bylos medžiagos vertinimo (ypatingai Vaiko teisių apsaugos tarnybos akto ir jos išvadų).

9.4. Neįrodė, kad egzistuoja tikimybė jog yra grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas galimai palankaus jai sprendimo vykdymas.

10. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl rašytinių įrodymų prijungimo

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

14. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė savo banko sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d.; 37 savo ir dukters nuotraukas.

15. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, į apelianto įrodinėtinas aplinkybes, į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėtas atsakovui nepranešus, įrodymai prijungiami prie bylos.

Dėl atskirojo skundo esmės

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Viena iš šioje teisės normoje nurodytų galimų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno sutuoktinio (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio ginčo nagrinėjimas teisme laiko aspektu gali trukti tam tikrą laiką, o šiuo laikotarpiu vaiko interesai privalo būti apsaugoti.

17. Atskirojo skundo nagrinėjimo dieną minimalaus mėnesinio atlyginimo dydis Lietuvos Respublikoje yra 840,00 Eur (atskaičius mokesčius - apie 630,00 Eur). Duomenų apie apelianto mokumą, gaunamą darbo užmokestį byloje nėra, tačiau atskiruoju skundu jis savo finansinio pajėgumo nekvestionavo. Kasacinės instancijos teismo pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad 250,00 Eur laikino išlaikymo dydis nėra aiškiai per didelis.

18. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra ginčo išnagrinėjimas iš esmės. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas savo iniciatyva skiria lėšų vaiko poreikiams tenkinti, tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra akivaizdžių duomenų, patvirtinančių, kad vaikui nuolat ir nepertraukiamai teikiamas tam tikro dydžio išlaikymas, o dėl apelianto pateiktų įrodymų įrodomosios vertės gali būti pasisakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Spręstina, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai užtikrinant prioritetinius vaiko teises ir teisėtus interesus.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, yra gyvenamosios vietos tinkamumo aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant į vaiko interesus.

20. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir vadovaudamasis viešojo intereso apsaugos tikslais, turi teisę atlikti CPK 376 straipsnyje nustatytus veiksmus; aktyvus teismo vaidmuo gali reikštis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyriumi, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių išlaikymo, taip pat kitus panašius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobūdžio, bet susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė neteikė prašymo teismo nutartimi, taikant laikinąją apsaugos priemonę, nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas šią laikinąją apsaugos priemonę nustatė savo iniciatyva, tačiau jos taikymo būtinybės nemotyvavo, nenurodė kokiu faktiniu pagrindu teismas šiuo atveju nustatė būtinybę viršyti pareikšto prašymas reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nutarties dalis, kuria vaiko gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su motina, naikintina.

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikiną išlaikymą bylos šalių nepilnamečiui vaikui, nenukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų išaiškinimų šiuo aspektu, atsižvelgė į vaikų poreikius ir interesus, tačiau visiškai nepagrįstai ir to neargumentuodamas paskyrė papildomą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant nutarties dalį, kuria nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su motina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

apelianto V. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį dalyje dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo panaikinti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.