Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-273-606/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-29
Bylos Nr.: 1A-273-606/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-49096-2019-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Edita Lapinskienė, Kristina Kakurinė, Linas Pauliukėnas
Nukentėjusysis: K. S.-J.
Civilinis atsakovas: ADB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Raimondas Mažulis, Arvydas Aranauskas

Kategorijos

1.2.25.4.2.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-273-606/2022

Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49096-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2.; 2.1.15.1.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,gynėjui advokatui Arvydui Aranauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų K. S.-J. ir J. K. atstovo advokato Raimondo Mažulio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista J. K. 5 340 Eur, K. S.-J. 400 Eur neturtinėms žaloms atlyginti.

Iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 1 535,32 Eur nuostolių atlyginimo AB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš R. B. priteista J. K. 1 000 Eur ir K. S.-J. 656,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš R. B. priteista Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 100,68 Eur proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 15 d., apie 18.30 val., tamsiuoju paros metu, automagistralės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi, keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo į skiriamąją juostą, atsitrenkė į skiriamojoje juostoje buvusius atitvarus. Atsitrenkęs į atitvarus sustojo antroje eismo juostoje, skersai važiuojamosios dalies atžvilgiu. Padaręs šį eismo įvykį, esant tamsiajam paros metui, riboto matomumo sąlygomis ir automobiliui „Volkswagen Passat“ likus stovėti skersai važiuojamosios dalies, R. B. dėl nerūpestingumo neįjungė avarinės šviesos signalizacijos, nepastatė avarinio sustojimo ženklo (nes jo neturėjo), nepaženklino stovinčios transporto priemonės, tuo sukėlė grėsmę eismo saugumui, sudarė kliūtį kitų, važiuojančių kryptimi link (duomenys neskelbtini) transporto priemonių eismui. Dėl to, 2019 m. lapkričio 15 d., apie 18.40 val., K. S.-J., vairuodama automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama automagistrale (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kryptimi, esant tamsiajam paros metui ir blogam matomumui, neturėdama galimybės savalaikiai pastebėti jai kelią užtvėrusio automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nespėjusi sustabdyti atsitrenkė į šį automobilį. Eismo įvykio metu sužalota automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja K. S.-J., jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, šio automobilio keleivėms J. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei I. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo neatsargiais veiksmais R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 91.2 punkto (įvykus eismo įvykiui, transporto priemonėje privalo būti įjungta avarinė šviesos signalizacija), 92 punkto (jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės <...> vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: <...> ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės), 231 punkto (eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas <...>) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų K. S.-J. ir J. K. atstovas advokatas R. Mažulis prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių ir padidinti K. S.-J. priteistą neturtinės žalos dydį iki 1 700 Eur, J. K. – iki 13 340 Eur.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje neturtinės žalos atlyginimas sprendžiamas taikant civilinės teisės normas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, kuris apibūdina neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirta skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes; žalą padariusio asmens kaltę; jo turtinę padėtį; padarytos turtinės žalos dydį; teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju reikia vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymų saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusioji S. S.-J. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau neturtinė žala pasižymi ne vien fiziniu skausmu, bet ir neigiamais dvasiniais išgyvenimais. Bet kuriuo atveju Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo preambulėje pažymėta, kad sveikata – tai ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė. Ši aplinkybė akcentuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Taigi, vertinant asmens sveikatą kaip fizinės ir dvasinės gerovės visumą, asmeniui sukelti neigiami dvasiniai išgyvenimai taip pat laikomi neigiamu poveikiu asmens sveikatai. Teigiama, kad vertinant neturtinės žalos dydį, negali būti koncentruojamasi vien į sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi būtina įvertinti tai, kad dėl nuteistojo veiksmų sukeltas eismo įvykis buvo ypač pavojingas, buvo kilusi grėsmė nukentėjusiosios gyvybei, jos vairuotas automobilis sugadintas nepataisomai, atitinkamai nukentėjusioji patyrė ir didelį išgąstį bei mirties baimę, be to, ne tik dėl savęs pačios, tačiau ir dėl automobiliu kartu keliavusių kitų dviejų nukentėjusiųjų. Nukentėjusioji S. S.-J. kelias savaites jautė fizinį skausmą ir dėl to sunkiai išsimiegodavo, o ir vėliau, skausmams nurimus, išsimiegoti trukdė psichologinės traumos padariniai, nukentėjusioji atsibusdavo kelis kartus per naktį, o tai sumažino nukentėjusiosios darbo našumą, pasireiškė nuotaikų svyravimai. Nukentėjusiosios būsena ir vyraujantis liūdesys dėl įvykio neigiamai paveikė nukentėjusiosios santykius su artimaisiais, tai turėjo neigiamos įtakos bendravimo galimybėms. Dėl patirto išgąsčio nukentėjusiajai buvo suku grįžti prie vairavimo, sumažėjo pasitikėjimas savo jėgomis, o vairuoti nukentėjusioji vėl pradėjo tik po kelių mėnesių po eismo įvykio. Dėl šių priežasčių buvo sumažėjęs nukentėjusiosios mobilumas, reikšmingas nukentėjusiosios darbui ir ryšio palaikymui su šeima kitame mieste. Apelianto nuomone, svarbu įvertinti tai, kad neturtinei žalai priskiriami ir nepatogumai, kurių nukentėjusioji nebūtų patyrusi, jei ne nuteistojo veiksmų sąlygotas eismo įvykis. Nukentėjusiajai teko visiškai pakeisti darbo ir asmeninius planus, vietoje įprastinio darbo ir laisvalaikio teko dalyvauti procesiniuose veiksmuose, rūpintis visiškai sugadinto automobilio pergabenimu iš vienos vietos į kitą, jo pardavimu, naujo automobilio įsigijimu. Todėl, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne tik formaliu sveikatos sutrikdymo masto kriterijumi, tačiau įvertinti ir kitas nukentėjusiosios patirtas pasekmes, plačiąja prasme turėjusias įtakos nukentėjusiosios sveikatai – dvasinei gerovei. Įvertinus šias aplinkybes, apelianto nuomone, bendras 1 000 Eur neturtinės žalos dydis yra neproporcingai mažas. Apeliantas pažymi, kad atsiliepime civilinis atsakovas tik formaliai rėmėsi nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu ir nenurodė jokių argumentų, kuriais paneigiami kiti nukentėjusiosios patirti nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kitos aplinkybės, atitinkančios neturtinės žalos apibūdinimą. Todėl bendras neturtinės žalos dydis turėtų būti 2 000 Eur, t. y. iš civilinio atsakovo turėjo būti priteista 1 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusioji J. K. šioje byloje dėl eismo įvykio patyrė pačius didžiausius sužalojimus, t. y. jai buvo padaryti šie sužalojimai: dešinės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžiai, kairės pusės IX šonkaulio lūžis, dešiniojo plaučio sumušimas, dešinės pusės pneumohemoraksas (oras ir kraujas pleuros ertmėje), poodinė emfizema, kepenų kairiosios skilties plyšimai, blužnies pakapsulinis plyšimas ir hemoperitoneumas (kraujas pilvo ertmėje), krūtinės XII sklankstelio kūno kompresinis lūžimas, kaktos dešinės pusės poodinė kraujosruva, krūtinės ląstos dešinės pusės ir abiejų blauzdų priekinio paviršiaus odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos, ūmi potrauminė mažakraujystė (dėl krūtinės ląstos ir pilvo sužalojimų), dėl šių patirtų sužalojimų nukentėjusiajai buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ir šiuo atveju apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nukentėjusiajai neliko kokių nors išskirtinių liekamųjų reiškinių. Nurodo, kad nukentėjusioji gydymo įstaigoje (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) hospitalizuota beveik vieno mėnesio terminui (27 dienoms). 2019 m. gruodžio 2 d. atlikta stuburo operacija, po jos išliko sutrikusi apsitarnavimo ir judėjimo funkcija, daugiau nei mėnesį laiko nukentėjusioji nevaikščiojo, o ir pradėjus vaikščioti, tai galėjo daryti tik panaudodama specialų įrengimą, dėvėjo specialią stuburą prilaikančią priemonę. Laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nukentėjusioji atliko reabilitaciją VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir tik po jos galėjo vaikščioti be pagalbinių priemonių. Nors sumažėjo buvę skausmai, nuėjus ilgesnį atstumą, nugaros skausmai atsinaujindavo. Net ir po reabilitacijos (daugiau nei po 2 mėnesių po eismo įvykio) nukentėjusiajai nugaros ir juosmens skausmai nesumažėjo, išliko apsunkintas judėjimas, o 2020 m. sausio 2 d. po papildomos apžiūros VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nutarta nukentėjusiąją nukreipti pakartotinei reabilitacijai dėl išlikusių ryškių judėjimo-atraminės funkcijos sutrikimų, konstatuota, kad nukentėjusioji lieka nedarbinga. Pakartotinę reabilitaciją nukentėjusioji atliko nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. vasario 12 d. AB „(duomenys neskelbtini)“. Nors nukentėjusiosios būklė pagerėjo, ji liko nedarbinga iki pat 2020 metų kovo pradžios, o patirto sužalojimo pasekmės – apsunkintas judėjimas ir skausmai tęsėsi ir po to, kai ji grįžo į darbą. Iš viso nukentėjusiosios intensyvus gydymas ir nedarbingumas tęsėsi daugiau nei 3 mėnesius. Vis dėlto, netgi po šio ilgo laikotarpio, nesibaigė fizinių sužalojimų padariniai. Nukentėjusioji 2021 m. spalio 12 d. teikė parodymus teisme ir parodė, kad dar ir tuo metu (praėjus beveik 2 metams po įvykio) jos sveikatos problemos, susijusios su stuburo sužalojimu, yra išlikusios, visiškai atimta galimybė sportuoti. Be to, teismui pateikti papildomi įrodymai, kad nukentėjusioji dėl patirtos stuburo traumos nuo 2020 m. kovo mėnesio lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismui taip pat pateikti duomenys, kad nukentėjusiajai tik 2021 m. gruodžio 2 d., praėjus daugiau nei dviem metams po įvykio, atlikta papildoma chirurginė intervencija – metalo konstrukcijų eliminacija iš stuburo, ir dėl to nukentėjusioji 2021 m. gruodžio 2-17 d. vėl buvo nedarbinga. Lyginant su nukentėjusiosios sveikatos būkle ir gyvenimo įpročiais iki eismo įvykio ir šiuo metu, nukentėjusioji dar ir dabar nėra grįžusi į įprastą gyvenimo ritmą.

2.3.1. Apelianto teigimu, ne mažesnės buvo ir nukentėjusiosios J. K. patirtos dvasinės kančios, kadangi visą gydymo laikotarpį ir dar ilgą laiką po intensyvaus gydymo nukentėjusioji kentėjo fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus – baiminosi dėl sveikatos sutrikdymo pasekmių ateityje, sumažėjo tiek jos judėjimo, tiek bendravimo galimybės. Nukentėjusiosios bendravimo galimybes iš esmės apsunkino ir tai, kad jos gyvenamoji bei didžiosios dalies socialinių ryšių vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau kadangi nukentėjusioji pagal medikų rekomendacijas pirmuosius gydymo mėnesius negalėjo keliauti, ji turėjo pasilikti (duomenys neskelbtini) apskrityje. Ypatingai dideles dvasines kančias sukėlė laikotarpis nuo eismo įvykio iki pirmosios stuburo operacijos ir pooperacinio laikotarpio pabaigos, kai nukentėjusioji ypač baiminosi dėl to, ar operacija bus sėkminga ir, ar nebus visam laikui sutrikdyta galimybė judėti. Dėl patirtų sužalojimų ir kilusių pasekmių iki pat šios dienos yra apribotos nukentėjusiosios galimybės užsiimti sportu, nors šia veikla nukentėjusioji iki eismo įvykio užsiimdavo, be to, ilgą laiką po eismo įvykio nukentėjusioji jautė diskomfortą ir baimę, kai jai tekdavo važiuoti automobiliu ar vairuoti pačiai. Apeliantas pažymi, kad psichoterapinė pagalba nukentėjusiajai buvo reikalinga ir 2021 metų pabaigoje bei 2022 metų pradžioje, kai nuo eismo įvykio buvo praėję gerokai daugiau nei 2 metai.

2.3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, kita vertus, dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad tai, jog pažeista ta pati vertybė, o sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui yra labai panašios, savaime nereiškia, kad skirtingose bylose bus priteista vienoda arba panaši neturtinės žalos atlyginimo suma, nes neturtinės žalos dydžiui turi reikšmės ir kitos aplinkybės, kurių visuma lemia neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016).

Šalies argumentai

2.3.3. Įvertinęs aptartus nukentėjusiosios sužalojimus, ilgą nedarbingumo laikotarpį, patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, apelianto nuomone, civilinio atsakovo išmokėta 6 660 Eur neturtinė žala žymiai pažeidė teisingumo ir protingumo principus, visiškai neatitiko nukentėjusiosios patirtų neigiamų padarinių. Nors teismas padidino neturtinės žalos dydį, tačiau neįvertino ilgalaikių neigiamų fizinių ir dvasinių padarinių nukentėjusiajai, netgi nurodė, kad išskirtinių ilgalaikių padarinių nėra. Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, apelianto nuomone, nukentėjusiosios reikalavimas dėl 13 340 Eur neturtinės žalos nustatymo buvo visiškai pagrįstas, tokiu atveju bendras neturtinės žalos dydis būtų 20 000 Eur.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistojo R. B. gynėjas advokatas A. Aranauskas prašo nukentėjusiųjų K. S.-J. ir J. K. atstovo advokato R. Mažulio apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras ir gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų K. S.-J. ir J. K. atstovas advokatas R. Mažulis prašo padidinti K. S.-J. priteistą neturtinės žalos dydį iki 1 700 Eur, J. K. – iki 13 340 Eur, motyvuojant tuo, jog S. S.-J. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau neturtinė žala pasižymi ne vien fiziniu skausmu, bet ir neigiamais dvasiniais išgyvenimais, kad būtina įvertinti tai, jog dėl nuteistojo veiksmų sukeltas eismo įvykis buvo ypač pavojingas, buvo kilusi grėsmė nukentėjusiosios gyvybei, jos vairuotas automobilis sugadintas nepataisomai, atitinkamai nukentėjusioji patyrė ir didelį išgąstį bei mirties baimę, be to, ne tik dėl savęs pačios, tačiau ir dėl automobiliu kartu keliavusių kitų dviejų nukentėjusiųjų. Teigiama, kad nukentėjusioji S. S.-J. dėl patirto fizinio skausmo kelias savaites jautė fizinį skausmą ir dėl to sunkiai išsimiegodavo, o ir vėliau, skausmams nurimus, išsimiegoti trukdė psichologinės traumos padariniai, nukentėjusiosios būsena ir vyraujantis liūdesys turėjo neigiamos įtakos bendravimo galimybėms, dėl patirto išgąsčio nukentėjusiajai buvo suku grįžti prie vairavimo, sumažėjo pasitikėjimas savo jėgomis, teko visiškai pakeisti darbo ir asmeninius planus, rūpintis visiškai sugadinto automobilio pergabenimu iš vienos vietos į kitą, jo pardavimu, naujo automobilio įsigijimu. Nukentėjusiajai J. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, visą gydymo laikotarpį ir dar ilgą laiką po intensyvaus gydymo nukentėjusioji kentėjo fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus – baiminosi dėl sveikatos sutrikdymo pasekmių ateityje, sumažėjo tiek jos judėjimo, tiek bendravimo galimybės. Ypatingai dideles dvasines kančias sukėlė laikotarpis nuo eismo įvykio iki pirmosios stuburo operacijos ir pooperacinio laikotarpio pabaigos, kai nukentėjusioji ypač baiminosi dėl to, ar operacija bus sėkminga ir, ar nebus visam laikui sutrikdyta galimybė judėti. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nukentėjusiajai neliko kokių nors išskirtinių liekamųjų reiškinių, nes jos sveikatos problemos, susijusios su stuburo sužalojimu, po ilgo gydymosi, praėjus beveik 2 metams po įvykio, yra išlikusios, visiškai atimta galimybė sportuoti, dar ir dabar nėra grįžusi į įprastą gyvenimo ritmą.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei analogiškos kategorijos bylose suformuotą teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

10. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, tačiau itin preciziškai išnagrinėjamos būtent konkrečios bylos aplinkybės tam, kad nukentėjusiojo interesai ir pusiausvyra tarp jų bei kaltininko veiksmais padarytų padarinių būtų protinga, teisinga ir proporcinga. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą.

11. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).

Dėl nukentėjusiajai K. S.-J. priteisto neturtinės žalos dydžio

12. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiajai K. S.-J. ADB „(duomenys neskelbtini)“ dėl eismo įvykio sumokėjo 300 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti bei skundžiamu nuosprendžiu jai priteista iš ADB „(duomenys neskelbtini) “ 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, kad bendras neturtinės žalos dydis turėtų būti 2 000 Eur.

12.1. Specialisto išvadoje Nr. G 216/2020(03) konstatuota, kad K. S.-J. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 62–63).

12.2. Iš medicininių dokumentų išrašo nustatyta, kad K. S.-J. atvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių pati, praėjus apie 3 valandoms po eismo įvykio, skundėsi pilvo sienos skausmu diržo spaudimo vietoje. Apžiūrėjus nukentėjusiąją objektyviai nustatyta, kad pilvas minkštas, neskausmingas, apatinėje dalyje, kabiau kairėje pusėje nedidelė hematoma saugos diržo spaudimo vietoje, dubuo stabilus, kiek jautrus kairėje pusėje, šlaunys neskausmingos, jutimai nesutrikę, neurologinės simptomatikos nėra. Atlikus išsamius tyrimus, lūžių ar kitokių pakitimų nenustatyta (t. 3, b. l. 86–87).

12.3. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirto pilvo sumušimo nukentėjusioji K. S.-J. jautė fizinį skausmą, todėl kreipėsi į gydymo įstaigą, kad eismo įvykis nukentėjusiajai K. S.-J. sukėlė neigiamus psichologinius išgyvenimus – išgąstį, nerimą, baimę vairuoti, kad laikinai dėl psichologinės būklės galėjo sutrikti ir miegas, taip pat ji turėjo rūpintis eismo įvykio metu sugadinto automobilio pergabenimu iš vienos vietos į kitą, jo pardavimu, naujo automobilio įsigijimu, išgyveno neigiamas emocijas ir dėl su ja kartu važiavusių nukentėjusiųjų sveikatos būklės. Tačiau bylos duomenimis objektyviai nenustatyta, kad nukentėjusiajai po patirto eismo įvykio liko kokie nors liekamieji reiškiniai, kad nukentėjusioji būtų patyrusi ilgalaikę psichologinę traumą, jai būtų buvęs reikalingas gydymas dėl patirtų psichologinių išgyvenimų ir panašiai.

12.4. Šiuo atveju neabejotinai R. B. neteisėtais veiksmais sukėlė žalingas pasekmes – buvo nežymiai sutrikdyta K. S.-J. sveikata, tačiau R. B. nusikaltimą, kurio metu ir nukentėjusiajai J. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiosioms fizinių sužalojimų ir dvasinių išgyvenimų. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog eismo įvykio metu dėl nukentėjusiesiems sukelto tik nežymaus sveikatos sutrikdymo kyla ne baudžiamoji, bet tik administracinė atsakomybė (ANK 423 straipsnio 2 dalis).

12.5. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2 900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Šioje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji K. S.-J. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiajai sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat į tai, kad objektyviais duomenimis nėra nustatyta, jog nukentėjusiosios patirti fiziniai sužalojimai ar dvasiniai išgyvenimai turės įtakos jos gyvenimo kokybei ateityje, kad nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiosios patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti tinkama satisfakcija yra 700 Eur dydžio suma, todėl draudimo bendrovei sumokėjus nukentėjusiajai 300 Eur dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti bei pirmosios instancijos teismui skundžiamu nuosprendžiu priteisus papildomai 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, nėra pagrindo konstatuoti, jog šis nustatytas bendras 700 Eur neturtinės žalos dydis yra per mažas, jį didinti dar labiau nėra objektyvaus pagrindo, tai visiškai prieštarautų ir teismų praktikai dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, kai nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesant objektyviai nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo teismų praktikos.

Dėl nukentėjusiajai J. K. priteisto neturtinės žalos dydžio

13. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiajai K. S.-J. ADB „(duomenys neskelbtini)“ dėl eismo įvykio sumokėjo 6 660 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti bei skundžiamu nuosprendžiu jai priteista iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ 5 340 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, kad bendras neturtinės žalos dydis turėtų būti 20 000 Eur.

13.1. Iš specialisto išvados Nr. G 158/2020(03) nustatyta, kad J. K. eismo įvykio metu buvo padaryti sužalojimai – dešinės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžiai, kairės pusės IX šonkaulio lūžis, dešiniojo plaučio sumušimas, dešinės pusės pneumohemoraksas (oras ir kraujas pleuros ertmėje), poodinė emfizema, kepenų kairiosios skilties plyšimai, blužnies pakapsulinis plyšimas ir hemoperitoneumas (kraujas pilvo ertmėje), krūtinės XII sklankstelio kūno kompresinis lūžimas, kaktos dešinės pusės poodinė kraujosruva, krūtinės ląstos dešinės pusės ir abiejų blauzdų priekinio paviršiaus odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos, ūmi potrauminė mažakraujystė (dėl krūtinės ląstos ir pilvo sužalojimų) sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 13–14).

13.2. Iš medicininių dokumentų išrašų nustatyta, kad nukentėjusioji J. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2019 m. lapkričio 15 d. buvo stacionarizuota VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jai diagnozuoti Th12 lūžis, daugybiniai šonkaulių lūžiai, kairės kepenų skilties plyšimas, pažeista blužnis, plaučių kontūzija. Echoskopiškai įtarus kepenų plyšimą bei rentgenologiškai įtarus dešinės pleuros hemopnemotoraksą, atliktas dešinės pleuros ertmės drenažas, taip pat atlikta laparotomija, revizija, pašalintas hemoperitoneumas. Būklei pagerėjus, buvo perkelta į Neurochirurgijos skyrių ir 2019 m. gruodžio 2 d. atlikta stuburo operacija – Th11-TH12-L1 fiksacija, ji ligoninėje gulėjo 27 paras, t. y. iki 2019 m. gruodžio 12 d., pooperacinis laikotarpis buvo sklandus. Išrašant iš ligoninės J. K. būklė vidutinio sunkumo, apsitarnavimo ir judėjimo funkcija išliko sutrikusi, rekomenduotas tolimesnis gydymas reabilitacinėje įstaigoje (t. 3, b. l. 76). Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizės nustatyta, kad J. K. į šią ligoninę hospitalizuota 2019 m. gruodžio 12 d. ir išrašyta 2019 m. gruodžio 31 d. Atvykus į ligoninę, jos kairės kojos raumenų jėga buvo nusilpusi, sumažėjęs stuburo mobilumas, vaikščiojo su aukšta vaikštyne, visą reabilitacijos laikotarpį nešiojo reklinatorių. Reabilitacijos eigoje ji pradėjo jaustis geriau, padidėjo bendras fizinis pajėgumas, sugijo pooperacinės žaizdos, ištraukti siūlai, sumažėjo nugaros skausmai ramybės būsenoje, vaikščiojo jau be pagalbinių priemonių norimus atstumus, pati galėjo apsitarnauti lėtesniu tempu, tačiau ilgiau pavaikščiojus, nugaros skausminis sindromas intensyvėjo, buvo reikalinga mini pagalba vonioje. Reabilitacijos metu nukentėjusioji buvo konsultuota ir psichologo, jai depresijos požymių nenustatyta. Išrašant iš reabilitacijos ligoninės rekomenduota tęsti kineziterapijos pratimus nugaros bei pilvo raumenų stiprinimui, gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai (t. 3, b. l. 77–78). Iš 2020 m. sausio 2 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad J. K. skundėsi juosmens ir nugaros skausmais, apribotu judėjimu, todėl ji dėl judėjimo-atramoinės funkcijos sutrikimo (III laipsnio) nukreipta pakartotinei reabilitacijai (t. 3, b. l. 79). Iš AB „(duomenys neskelbtini) “ sanatorija stacionarinės epikrizės nustatyta, kad J. K. atvyko į sanatoriją 2020 m. sausio 23 d., ji ėjo be pagalbinių priemonių, nešiojo stuburo įtvarą, jos judesiai riboti, skausmingi paravertibraliniai taškai. Iš sanatorijos išrašyta 2020 m. vasario 12 d. tęsti gydymą pagal gyvenamąją vietą (t. 3, b. l. 80–81). Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusioji dėl patirtos stuburo traumos nuo 2020 m. kovo mėnesio lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini) “. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionaro epikrizės nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 2 d. J. K. atlikta operacija – metalo konstrukcijų eliminacija iš stuburo. Taikytas nedarbingumas nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d., nurodyta, kad vaikščioti ir sėdėti galima be apribojimų. Taip pat iš (duomenys neskelbtini) medicinos centro, UAB pažymų nustatyta, kad J. K. 2021 m. lapkričio 13 d., gruodžio 18 d., 2022 m. sausio 11 d., sausio 18 d. kreipėsi į psichologą dėl emocinių sunkumų ir nuotaikos svyravimų, jai buvo suteikta psichoterapinė pagalba (t. 4, b. l. 75, 76, 77, 78).

13.3. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę aptarti sunkūs padariniai nukentėjusiosios sveikatai sukėlė neigiamus psichologinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusioji jautė didelį fizinį skausmą, buvo apribotos jos galimybės judėti, tęsėsi ilgas gydymas ir reabilitacija. Nėra pagrindo nesutikti ir su tuo, kad nukentėjusioji negalėjo pilnavertiškai pasirūpinti savimi iš karto po operacijos ir dar kurį laiką, ji dėl juntamų skausmų galėjo judėti tik su vaikštyne, taip pat, kad visiškai nebuvo galimybių aktyviai leisti laiką, buvo apribotos galimybės bendrauti su kitais asmenimis, dėl nedarbingumo ilgą laiką ji negalėjo dirbti, ir tai taip pat turėjo įtakos nukentėjusiosios psichologinei būklei, sutiktina ir su tuo, kad nukentėjusioji ir iki šiol negali aktyviai sportuoti. Be to, praėjus daugiau nei dviem metams po eismo įvykio J. K. atlikta dar viena operacija – metalo konstrukcijų eliminacija iš stuburo. Ir visos šios aplinkybės, kaip ir padarytų sveikatos sužalojimų pobūdis ir sunkumas, turi būti įvertintos nustatant nukentėjusiajai J. K. priteistinos neturtinės žalos dydį. Vis tik R. B. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinių sužalojimų ir dvasinių išgyvenimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad operacijos nukentėjusiajai iš esmės pavyko, pooperacinis laikotarpis buvo sklandus. Akivaizdu, kad po patirto stuburo sužalojimo ir atliktos operacijos buvo neišvengiama ir ilga reabilitacija, vienareikšmiškai gydymas užsitęsė, tačiau nenustatyta, jog nukentėjusiosios neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, kad nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų būtų nustatytas netektas darbingumo lygis. Iš (duomenys neskelbtini) medicinos centro, UAB pažymų nustatyta, kad J. K. 2021 m. lapkričio 13 d., gruodžio 18 d., 2022 m. sausio 11 d., sausio 18 d. kreipėsi į psichologą dėl emocinių sunkumų ir nuotaikos svyravimų, jai buvo suteikta psichoterapinė pagalba, tačiau pažymoje užfiksuoti tik informacinio pobūdžio duomenys apie kreipimąsi į psichologą visiškai nepatvirtina fakto, kad nukentėjusioji beveik po dvejų metų kreipėsi į psichologą dėl emocinių sunkumų, tiesiogiai susijusių su eismo įvykiu ir dėl jo patirtų išgyvenimų. Pažymėtina, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje reabilitacijos metu nukentėjusioji buvo konsultuota psichologo, tačiau jai depresijos požymių ar kitokių psichologinių sveikatos pakitimų nustatyta nebuvo.

13.4. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-252-697/2020).

13.5. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, įvertinęs nurodytą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – nukentėjusiosios J. K. patirtų sužalojimų mastą ir pobūdį, jai taikyto gydymo rūšį bei trukmę, nedarbingumo ir reabilitacijos trukmę, nukentėjusiajai sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat į tai, kad objektyviais duomenimis nėra nustatyta, jog dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu nukentėjusioji būtų netekusi darbingumo lygio bei, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis – 12 000 Eur teisingai, šis dydis nustatytas nenukrypstant ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jį didinti dar labiau nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

14. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma bei prašymas priteisti valstybei 106,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjos advokatės A. Mačernytės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. B. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

14.1. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

14.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė nukentėjusiųjų K. S.-J. ir J. K. pavedimu jų atstovas dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nustatytos neturtinės žalos dydžio. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, pagrindas keisti nuosprendį ir didinti nukentėjusiosioms nustatytų neturtinių žalų dydžius nenustatytas, apeliacinis skundas atmestinas. Be to, nagrinėjamu atveju neturtinė žala priteista ne iš nuteistojo, bet iš draudimo bendrovės. Tačiau, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. B. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nukentėjusiųjų K. S.-J. ir J. K. atstovo advokato Raimondo Mažulio apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo R. B. 106,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Teisėjai Kristina KakurinėEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas