- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-24
- Bylos Nr.
- 1-17-586/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49096-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- J. K., I. K., K. S.-J.
- Advokatai
- Raimondas Mažulis, Vacis Milkontas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Plungėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. B. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo bei eksploatavimo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
2019 m. lapkričio 15 d., apie 18.30 val., tamsiuoju paros metu, automagistralės Vilnius - Kaunas - Klaipėda, 279 km., Antkopčio k. ribose, Klaipėdos r., R. B., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas Klaipėdos miesto kryptimi, keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, antra eismo juosta, elgdamasi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo į skiriamąją juostą, atsitrenkė į skiriamojoje juostoje buvusius atitvarus. Atsitrenkęs į atitvarus, sustojo antroje eismo juostoje, skersai važiuojamosios dalies atžvilgiu. Padaręs šį eismo įvykį, esant tamsiajam paros metui, riboto matomumo sąlygomis ir automobiliui „Volkswagen Passat“ likus stovėti skersai važiuojamosios dalies, R. B. dėl nerūpestingumo neįjungė avarinės šviesos signalizacijos, nepastatė avarinio sustojimo ženklo (nes jo neturėjo), nepaženklino stovinčios transporto priemonės, tuo sukėlė grėsmę eismo saugumui, sudarė kliūtį kitų, važiuojančių kryptimi link Klaipėdos transporto priemonių eismui. Dėl to 2019 m. lapkričio 15 d., apie 18 val. 40 min., K. S. – J., vairuodama automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodama automagistrale Vilnius - Kaunas – Klaipėda, Klaipėdos kryptimi, esant tamsiajam paros metui ir blogam matomumui, neturėdama galimybės savalaikiai pastebėti jai kelią užtvėrusio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nespėjusi sustabdyti atsitrenkė į šį automobilį. Eismo įvykio metu sužalota automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. S. – J., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, šio automobilio keleivės J. K., kuriai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei I. K., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šiais savo neatsargiais veiksmais R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 91.2 p. (įvykus eismo įvykiui, transporto priemonėje privalo būti įjungta avarinė šviesos signalizacija), 92 p., (Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės <...> vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: <...> ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.), 231 p. (Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas ...>) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis R. B. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 15 d. vakare, po darbo iš Nemakščių važiavo link namų. Važiuojant link Klaipėdos, važiavo antra kelio juosta, nes pirmoje važiavo vilkikas. Jis važiavo apie 95-100 km/h greičiu. Lenkiant automobilį buvo likę apie 25/30 metrų nuo vilkiko. Lenkiant su juo susigretino, vilkikas truputį pasuko į kairę, kad jo neužkabintų, traukėsi, atsitrenkė į atitvarus. Išlipo per keleivio dureles. Iš galo važiavęs raudonas automobilis sustojo lygiagrečiai su juo, paklausė ar viskas gerai, pavažiavo už tilto ir sustojo. Sakė pasistatyti avarinį ženklą, jis pasakė, kad neina atsidaryti kapoto. Tuomet patarė įsijungti telefoną ir šviesti, o jis atneš avarinį ženklą. Įsijungė telefoną, stovėjo už automobilio, buvo sustoję apie 7 automobiliai, stovėjo 2 vilkikai. Nešant avarinį ženklą iki jo, atsitrenkė nukentėjusiosios. Dar atvažiuojant tam automobiliui matė, kad visi trys merginų veidai buvo vienoje linijoje, gal todėl ir sunkiai pastebėjo. Jos sakė, kad skubėjo į keltą. Kaltę pripažino iš dalies, nes nepastatė avarinio ženklo, o negalėjo to padaryti, nes negalėjo bagažinės atidaryti ir paimti ženklo. Kiti automobiliai jį matė, o jos gal galėjo viršyti greitį.
Nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2019 m. lapkričio 15 d. važiavo į Klaipėdą, buvo tamsus metas. Kelyje lygtai pastebėjo kažkokią švieselę, o po to pajuto stiprų smūgį. Buvo stiprus skausmas, trūko plautis, šonkauliai sudaužti, negalėjo kvėpuoti. Negalėjo pajudėti, kol neatvažiavo greitoji pagalba. Nuvežė į ligoninę, padarė rentgeną ir nustatė, pilvo ir vidaus organų sumušimus, stuburo lūžį. Padarė pilvo operaciją, po to stuburo operaciją, ir vėliau buvo reabilitacija. Jai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dar dabar yra metalo fiksacija stubure, apribota sporto veikla, negali grįžti sportuoti, taikytos kineziterapinės mankštos, nes skauda nugaros srityje. Nedirbo tris su puse mėnesio. Iš draudimo gavo 5000 eurų moralinė žalos, bet jos tai netenkina. Iš draudimo viso gavo 6660 eurų, tai materialinė ir moralinė žala. Gavo iš kaltinamojo draudimo, o jos draudimus padengė pagal sužalojimus, atlygino gydymosi išlaidas. Kai įvyko įvykis, sėdėjo automobilio gale, vairuotoja važiavo 110-115 km/h greičiu. Automobilį jau labai arti pamatė, jame niekas nebuvo įjungta. Ten matėsi blykstelėjimas, o ne įjungti avariniai žibintai.
Nukentėjusioji I. K. parodė, kad tą dieną vyko į Klaipėdą. Važiavo kelio antra juosta, ir pamatė juodą daiktą kelyje. Tai buvo sekundžių reikalas, kai atsitrenkė. Šalia tos kliūties pamatė lytai telefono signalą. Mano, kad ten kaltinamasis išlipęs bandė signalizuoti. Atsitrenkus išsiskleidė oro pagalvės, iškarto įjungė avarinį signalą, laukė pagalbos. Dvi savaites negalėjo dirbti, nes buvo kūno sumušimai. Nežino kokiu greičiu važiavo, nežiūrėjo, bet mano, kad buvo 110 km/h greitis.
Nukentėjusioji K. S. – J. parodė, kad per eismo įvykį ji vairavo. Buvo likę apie 40 kilometrų iki Klaipėdos, kai įvyko eismo įvykis. Didelis šokas yra iki šiol. Važiuodama pastebėjo kažkokias raudonas švieseles dešinėje, likus apie 200 metrų. Laikėsi kairės pusės. Ji vairuodama buvo įsijungusi autopilotą, kuris užfiksuoja leistiną greitį, o koja buvo prie stabdžio, kad galėtų greitai sureaguoti. Pamačiusi švieseles prilėtino greitį, ir jau kitas momentas, apšvietus tamsų daiktą, spaudė stabdžius ir suko vairą į kairę pusę. Kaltinamasis su mažu mobiliu telefonu bandė mojuoti. Ten stovėjo tamsus, murzinas automobilis. Išsiskleidė oro pagalvės, automobilis buvo visiškai sumaitotas. Negali dar ir dabar atsigauti, vengia šią atkarpą vairuoti. Yra atsakinga vairuotoja, nėra net greičio viršijusi. Jai iš dalies žalą atlygino, 300 eurų gavo moralinės žalos iš draudimo, o prašė 2000 eurų.
Liudytojas D. J. parodė, kad tuo metu dirbo Klaipėdos kelių policijoje tyrėju, buvo atsakingas už eismo įvykius. Į įvykio vietą jau buvo išvažiavęs Klaipėdos rajono policijos ekipažas, jis į įvykio vietą važiavo vienas. Buvo tamsus paros metas. Nuvykus buvo du automobiliai, „Passat“ tamsios spalvos ir automobilis „Nissan“ gal pilkai tamsus. „Nissan“ automobilis buvo antroje kelio juostoje, o „Passat“ dešinėje, kelkraštyje. Prieš automobilį „Nissan“ buvo apgadinti kelio atitvarai. „Passat“ vairuotojas kalbėjo apie sprogusią padangą. Viena padanga buvo be oro, bet sprogimo požymių nebuvo. Nustatė kliūties matomumą. „Passat“ automobilio nešvietė jokie žibintai. Nebuvo avarinio ženklo. Kaip suprato, „Passat“ automobilis stovėjo ten jau kurį laiką. „Passat“ kliudė atitvarus, ir stovėjo antroje kelio juostoje, ir į jį įvažiavo „Nissan“ automobilis. Pakankamai ilgai „Passat“ ten stovėjo, buvo sunkiai pastebimas, su vasarinėmis padangomis, tai neatitiko to meto laiko. Nustatinėjo kliūties matomumą su autobusiuku. Atsitraukė iki tiek, kai jau visiškai nebematė automobilio, ir lėtai važiavo, kol pamatė, tada išmatavo ir matomumą nustatė iš karto. Jam atvykus, „Passat“ automobilyje niekas nešvietė.
Liudytojas A. P. parodė, kad važiavo link namų, antroje autostrados juostoje stovėjo skersai automobilis. Sustojo ir ėjo link automobilio pažiūrėti, tada atvažiavo automobilis ir atsitrenkė į jį. Tuomet visi pradėjo stoti automagistralėje. Sustojo, kol išlipo, priėjo, ir buvo tas smūgis. Nebuvo automobilyje jokių šviesų, todėl ir sustojo, pamatė tik automobilio šešėlį. Sustojo, nes automobilis stovėjo antroje juostoje, be jokių šviesų, niekas nebuvo įjungta. Jis savo automobilyje įjungė avarines šviesas. Buvo dar vienas automobilis sustojęs, kai jis sustojo, vaikinai pasakė, kad ten nieko nėra. Tuo metu ten vieni pravažiavo, ir atvažiavo kitas automobilių srautas. Atsitrenkęs automobilis buvo pirmas.
Iš 2019-11-15 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra magistralinis kelias Vilnius – Kaunas – Klaipėda, 279 km. Matosi apgadinti automobiliai „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19-28).
Iš specialisto išvados Nr. G 158/2020(03) nustatyta, kad J. K. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 13-14).
Iš specialisto išvados Nr. G 160/2020(03) nustatyta, kad eismo įvykio metu I. K. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 43-44).
Iš specialisto išvados Nr. G 216/2020(03) nustatyta, kad K. S. – J. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 62-63).
Iš specialisto išvados Nr. G 159/2020(03) nustatyta, kad R. B. nustatytas kairės rankos ir krūtinės kairės pusės sumušimas, kairės plaštakos nugarinio paviršiaus odos įdrėskimas. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi nuo smūgio iš šono (į kairę ranką ir krūtinės kairę pusę), sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 138-139).
Iš ekspertizės akto Nr. 11K-09(20) nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas eismo įvykio vietoje skiriamojoje juostoje esančią lėtėjimo juostą apsisukantiems, už jos įvažiavo į skiriamąją juostą, atsitrenkė į atitvarą, nuo jo judėjo įstrižai į priekį ir dešiniau bei sustojo važiuojamojoje dalyje. Į stovintį automobilį „Volkswagen Passat“ atsitrenkė antra eismo juosta važiavęs automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Susidūrimo smūgis automobilį „Volkswagen Passat“ nubloškė į priekį ir dešiniau, tikėtina, į dešinįjį kelkraštį. Po susidūrimo, automobilis „Nissan Qashqai“ judėjo įstrižai į kairę ir sustojo kairėje kelio pusėje atsitrenkdamas į atitvarą, vietoje, kurioje fiksuotas eismo įvykio vietos apžiūros metu. Po šių transporto priemonių susidūrimo į automobilio „Volkswagen Passat“ galinę dalį atsitrenkė automobilis „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), po šio susidūrimo automobiliai „Volkswagen Passat“ ir „BMW“ liko stovėti vietose, kuriose jų padėtis fiksuota eismo įvykio vietos apžiūros metu. Prieš pat susidūrimą automobiliu „Nissan Qashqai“, buvo važiuojama antra eismo juosta. Automobilis „Volkswagen Passat“, stovėjo kairėje važiuojamosios dalies pusėje, antrojoje eismo justoje, įstrižai, kairiuoju šonu ir dalinai priekine dalimi link artėjančio automobilio „Nissan Qashqai“, visu savo ilgiu perdengdamas antrą eismo juostą, jo galinė dalis buvo apytiksliai ties pirmą ir antrą eismo juostas skiriančia kelio ženklinimo linija. Kelio išilgine kryptimi, žiūrint automobilio „Nissan Qashqai“ važiavimo kryptimi automobilis „Volkswagen Passat“ priekiniu kairiuoju ratu buvo apie 42,5 m atstumu už skiriamojoje juostoje esančios apsisukimo važiuojamosios dalies tolimojo krašto ir apie 0,4 m atstumu dešiniau kairiojo antrosios eismo juostos krašto. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti automobilio „Nissan Qashqai“, judėjimo greičio prieš eismo įvykį ir prieš pat susidūrimą su automobiliu „Volkswagen Passat“. Jeigu eismo įvykio metu kliūties matomumo sąlygos buvo 30 m, tai prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. S. – J. techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtimi turėjo važiuodama mažesniu nei 42,4 km/h greičiu, o jeigu kliūties matomumas buvo 50 m - važiuodama mažesniu nei 61,8 km/h greičiu; važiuodama didžiausiu leistinu eismo įvykio vietoje 110 km/h greičiu vairuotoja K. S. – J. techninės galimybės išvengti susidūrimo su kliūtimi neturėjo. Prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. S. – J. techninę galimybę išvengti susidūrimo su avariniu kelio ženklu paženklinta kliūtimi turėjo techninę galimybę tuo atveju, jeigu paženklintą kliūtį turėjo objektyvią galimybę pastebėti neprivažiuodama jos didesniu nei 116,6 m atstumu. Techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. B. veiksmai, - tamsiu paros metu, riboto matomumo sąlygomis įvykus eismo įvykiui ir jo vairuotai transporto priemonei likus stovėti skersai važiuojamosios dalies nepaženklino stovinčios transporto priemonės, sukėlė grėsmę eismo saugumui, sudarė kliūtį kitų transporto priemonių eismui (1 t., b. l. 99-108).
Kaltinamasis R. B. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad kaltas tik dėl to, jog nepastatė avarinio ženklo, o negalėjo to padaryti, nes negalėjo bagažinės atidaryti ir paimti ženklo. Be to mano, kad automobilio „Nissan“ vairuotoja viršijo leistiną greiti, kadangi prieš ją keli automobiliai jį pastebėjo ir pravažiavo. Tačiau jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų A. P., D. J. parodymais, ekspertizės išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Liudytojas A. P. parodė, kad važiuodamas pirma juosta pastebėjo antroje juostoje tik automobilio šešėlį ir priešingai, nei teigė kaltinamasis, kad jį kiti automobiliai apvažiavo, liudytojas nurodė, kad „Nissan“ automobilis pirmas įvažiavo į kaltinamojo automobilį, o kitas automobilių srautas tik vėliau privažiavo. Liudytojas D. J. parodė, kad kaltinamojo automobilis buvo su vasarinėmis padangomis, o tokiu metų laiku turėjo būti jau su žieminėmis padangomis. Darytina išvada, kad kaltinamasis atsitrenkė į atitvarus nesuvaldęs savo automobilio važiuodamas netinkamomis padangomis. Ekspertizės akte nurodoma, jog pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojo R. B. veiksmai, - tamsiu paros metu, riboto matomumo sąlygomis įvykus eismo įvykiui ir jo vairuotai transporto priemonei likus stovėti skersai važiuojamosios dalies nepaženklino stovinčios transporto priemonės, sukėlė grėsmę eismo saugumui, sudarė kliūtį kitų transporto priemonių eismui.
Automobilio „Nissan“ vairuotoja, važiuodama leistinu greičiu, neturėjo jokios galimybės pamatyti kliūties, kadangi kaltinamasis neatliko jokių veiksmų, kad jo automobilis būtų matomas kelyje, netgi neturėjo šviesą atspindinčios liemenės.
Motyvuojamoji dalis
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo R. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes nustatyta, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo bei eksploatavimo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Nukentėjusioji K. S.-J. civiliniu ieškiniu prašė iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 1700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 59-62). Nurodė, kad neturtinę žalą vertina 2000 Eur, o buvo atlyginta tik 300 Eur.
Nukentėjusioji J. K. civiliniu ieškiniu prašė iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 13340 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 70-74). Nurodė, kad neturtinę žalą vertina 20000 Eur, o buvo atlyginta tik 6660 Eur.
Ieškovas AB „Kelių priežiūra“ pareiškė civilinį ieškinį iš atsakovo - žalą sukėlusio asmens civilinės atsakomybės draudimo bendrovės 4719,31 Eur nuostolių atlyginimo (1 t., b. l. 147-149, 135-138). Vėliau pateikė patikslintą ieškinį dėl 1535,32 Eur nuostolių atlyginimo (3 t., b. l. 114-116). Patikslintame ieškinyje nurodė, kad dėl padarytos žalos bendrovė kreipėsi į eismo įvykyje dalyvavusių abiejų automobilių civilinės atsakomybės draudimus. Savo dalį žalos, t. y. 2163,68 Eur ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atlygino, dėl kitos dalies – 1535,32 Eur kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, kuris žalos neatlygino nurodydamas, kad vis dar vyksta tyrimas dėl eismo įvykio kaltininko. Nustačius, kad tik kaltinamasis R. B. yra kaltas dėl eismo įvykio, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir žala priteistina iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.
Civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ išdėstė savo poziciją dėl civilinių ieškinių. Nurodė, kad dėl K. S.-J. reikalavimo buvo išmokėta 300 Eur suma, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, taip pat į sužalojimų pobūdį, nurodyta, jog medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad reikšmingo sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji nepatyrė. Dėl J. K. reikalavimo nurodė, jog civilinis atsakovas nustatė 6660 Eur neturtinę žalą vadovaudamasis taip pat rekomendacijomis ir išmokėjo rekomenduojamą maksimalią sumą. Taip pat nurodė, jog rekomenduojamos sumos gali būti didinamos, tačiau draudikas nenustatė, kažkokių papildomų reikšmingų aplinkybių. Priešingai – nors nukentėjusioji patyrė reikšmingus sužalojimus, tačiau iš medicinos dokumentų matyti teigiama dinamika, nenustatyta liekamųjų reiškinių, draudikas neturi duomenų, kad nukentėjusiajai yra nustatytas darbingumo praradimas ar neįgalumo lygis (3 t., b. l. 83-88).
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintini iš dalies. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Teismui nekyla abejonių, kad autoįvykio metu nukentėjusiosios patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, J. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nenustatyta, kad jai būtų likę kokie nors išskirtiniai liekamieji reiškiniai, K. S.-J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad R. B. padarė neatsargų nusikaltimą, jis eismo įvykio metu buvo blaivus, į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismas sprendžia, jog bendra 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma J. K. ir 700 Eur suma K. S.-J. kompensuotų nukentėjusiųjų patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nukentėjusiosioms iš šių sumų išminusuotinos draudimo bendrovės išmokėtos sumos.
Nukentėjusiosios prašė iš kaltinamojo priteisti bylinėjimosi išlaidas. J. K. – 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o K. S.-J. 656,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro: 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 156,72 Eur išlaidų kelionei iš Vilniaus į teismo posėdžius apmokėti už kurą, kadangi vyko viso į 3 posėdžius, iš kurių vienas posėdis neįvyko dėl kaltinamojo neatvykimo į posėdį (4 t., b. l. 20-32). Šis prašymas tenkintinas visiškai (BPK 103 straipsnio 1, 6 punktai, 105 straipsnio 1 dalis), kadangi bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio niekas neginčijo ir neprašė sumažinti.
BPK 103 straipsnio 5 ir 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Šioje byloje proceso išlaidos yra 100,68 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą (1 t., b. l. 66-69).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis R. B. padarė neatsargų nusikaltimą, neteistas. Jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes kaltinamajam skirtina bausmė - bauda.
Taip pat kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.
Nors kaltinamasis eismo įvykį padarė būdamas blaivus, tačiau jis yra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, jas pažeidinėja sistemingai, kadangi itin daug kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 173-188).
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Dėl šių priežasčių, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant vienerių metų terminą, kuris skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 5340 Eur neturtinės žalos J. K..
Iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo K. S.-J..
Iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 1535,32 Eur nuostolių atlyginimo AB „Kelių priežiūra“.
Iš kaltinamojo R. B. priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų J. K..
Iš kaltinamojo R. B. priteisti 656,72 Eur bylinėjimosi išlaidų K. S.-J.
Iš kaltinamojo R. B. priteisti 100,68 Eur proceso išlaidų Klaipėdos apskrities VPK naudai (mokėjimo paskirtyje nurodyti 2019 m. lapkričio 18 d. sąskaitos – faktūros TOM1 Nr. 0002636 ir TOM1 Nr. 0002637).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. B. per 12 mėnesių privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vnt. CD-R laikmenų su vaizdo medžiaga – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.