Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ vyr. teisininko Kęstučio Gedvilo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 21 MGL (1 050 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. Š. paskirta galutinė 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusios G. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą atlyginti sumą, skaičiuojant palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusios A. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ priteista 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą atlyginti sumą, skaičiuojant palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusios A. Š. pilnametystės nustatyta jos atstovė pagal įstatymą G. Š..

Nukentėjusios J. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą atlyginti sumą, skaičiuojant palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. Š. nuteistas už tai, kad 2024 m. sausio 15 d. apie 9.06 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 119 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kelio būklę, važiavo ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė vairuojamo automobilio, kirto horizontaliojo ženklinimo ištisinę liniją, (KET Horizontalusis ženklinimas 1.1) išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir joje susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta ,,Audi A6“ vairuotojos G. Š. sveikata, nesunkiai sutrikdyta ,,Audi A6“ keleivės A. Š. sveikata, sunkiai sutrikdyta ,,Audi A6“ keleivės J. J. sveikata.

4. Atsiliepimu į civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ vyr. teisininko Kęstučio Gedvilo apeliacinį skundą nukentėjusiųjų G. Š., A. Š. atstovas advokatas Martynas Antanaitis prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti civilinėms ieškovėms G. Š. ir A. Š. iš civilinio atsakovo arba nuteistojo apeliacinės instancijos teisme patirtų proceso išlaidų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

6. Civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ vyr. teisininko Kęstučio Gedvilo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniame skunde kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, paskirtos bausmės klausimai nėra keliami. Draudimo bendrovės atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu nukentėjusiosioms A. Š. ir G. Š. ir prašo pripažinti, kad civilinis atsakovas yra atlyginęs nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

8. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. Š., J. J. ir A. Š., atstovaujama atstovės pagal įstatymą G. Š., ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad išmokėtos neturtinės žalos sumos nepadengia realiai patirtų civilinių ieškovių išgyvenimų, streso, prastos psichologinės būklės ir patirtų nukentėjusiųjų fizinių skausmų, neatitinka aktualioje teismų praktikoje priteisiamo neturtinės žalos dydžio sumos, atsižvelgiant į konkretų sveikatos sutrikdymo sunkumą. Civiliniame ieškinyje dėl G. Š. patirtos žalos, nurodoma, kad ji patyrė realius fizinius skausmus, išgyveno ne tik dėl savo, bet ir dėl motinos J. J., dukros A. Š. sveikatos, gyveno nežinomybėje, ar motinos būklė pagerės, dėl to itin suprastėjo jos psichologinė būklė. Atsižvelgiant į tai, G. Š. naudai buvo prašoma priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Draudimo bendrovė sumokėjo 800 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti). Civiliniame ieškinyje dėl A. Š. akcentuojama, kad ji yra mažametė (4 metų), todėl jautriau reaguoja į aplinką, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus ir tikėtina, kad po tokio eismo įvykio vykdama automobiliu turės itin didelį baimės jausmą, vengs važiuoti automobiliu. Dėl eismo įvykio A. Š. negalėjo gyventi pilnaverčio mažamečio vaiko gyvenimo, atsirado baimė, dėl patirtų sužalojimų pasekmės jaučiamos iki šiol. Atsižvelgiant į tai, A. Š. naudai buvo prašoma 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Draudimo bendrovė sumokėjo 3 500 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti).

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir priteisė G. Š. 800 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 4 000 eurų A. Š. neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nukentėjusiosioms priteistos ir 5 procentų dydžio palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų A. Š., G. Š., kurios yra vienos šeimos nariai, patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, dėl kurių joms buvo apribotos bendravimo galimybės, nukentėjo jų gyvenimo kokybė, buvo reikalinga psichologų pagalba, su eismo įvykiu susijusius negatyvius (baimes, įtampą ir pan.) išgyvenimus dėl skirtingų amžiaus grupių išgyvena iki šiol.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų G. Š. ir A. Š. pateiktų civilinių ieškinių klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosioms vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos vertinimo kriterijus. Neturtinė žala nukentėjusiosioms priteista motyvuotai ir pagrįstai, jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiosioms, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, eismo įvykio padarinius, nukentėjusiųjų interesus gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, kaltinamojo kaltės formą ir jo interesus, kitas reikšmingas aplinkybes ir, kolegijos vertinimu, priteisė iš Draudimo bendrovės tinkamą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosioms A. Š. ir G. Š.. Vis dėlto, Draudimo bendrovės vertinimu, G. Š. ir A. Š. teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nėra teisingas ir protingas, viršija rekomenduotinas išmokėti draudimo išmokas, esant nežymiam ir nesunkiam sveikatos sutrikdymui bei neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio eismo įvykių bylose. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

11. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217-697/2022, 2K-227-697/2022). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-628/2021, 2K-20-689/2020). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

12. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis) reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018). Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254, 6.987 straipsniai).

13. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai A. Š. buvo nesunkiai, o nukentėjusiajai G. Š. – nežymiai sutrikdyta sveikata dėl nuteistojo L. Š. veiksmų. Jo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis – sveikatos sutrikdymo padarymu, t. y. buvo pagrindinė sąlyga kilti autoįvykiui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad įvykių metu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji G. Š. ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji A. Š. patyrė fizinį skausmą, neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. joms buvo padaryta neturtinė žala. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, neabejotina ir dėl to, kad dėl patirtų kūno sužalojimų A. Š., G. Š. buvo apribotos bendravimo galimybės, nukentėjo jų gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, joms buvo reikalinga psichologų pagalba, o su eismo įvykiu susijusius negatyvius (baimes, įtampą ir pan.) išgyvenimus dėl skirtingų amžiaus grupių išgyvena iki šiol.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį G. Š., tinkamai įvertino konkrečios bylos faktinius duomenis ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu G. Š. dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai bei sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuotas krūtinės ląstos priekinio paviršiaus minkštųjų audinių sumušimas (1 t., b. l. 92-93). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. Š. paaiškino, kad po apžiūros LSMUL Kauno klinikose jai buvo nustatyti kūno sumušimai. Kiek aprimusi, pajuto, kad skauda krūtinę, nosį, kaktą, dubenį, dešinį kelią, svaigo galva. Dėl šio eismo įvykio jaučiasi nukentėjusi, nors jai ir nebuvo nustatyti lūžiai, tačiau sveikata taip pat buvo sutrikdyta dėl bendrų kūno sumušimų (1 t., b. l.181-184). Civilinės ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis medicininis dokumentų išrašas, kuriame konstatuotas krūtinės ląstos sumušimas, rekomenduotas tausojantis režimas ir nurodyta naudoti nuskausminamuosius pagal poreikį (1 t., b. l. 87). Civiliniame ieškinyje taip pat nurodoma, kad po eismo įvykio G. Š. išgyveno dėl savo motinos J. J. sveikatos, gyveno nežinomybėje, ar motinos būklė pagerės, taip pat išgyveno ir dėl savo mažametės dukros A. Š. sveikatos būklės, dėl to itin suprastėjo jos psichologinė būklė. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo pateikta psichologės G. 2024 m. spalio 5 d. Asmens psichoemocinės sveikatos išvada, kurioje nurodyta, kad G. Š. išgyvena nuolatinį padidintą emocinį jautrumą ir Potrauminio streso sindromą (PTSD), psichologinė pagalba konsultuojant, moteriai turi būti tęsiama, nes psichinė ir emocinė būsena dėl išgyventų, jos sveikatą neigiamai įtakojusių stresogeninių įvykių išgyventų patyrus traumą bei su tuo susijusį žymų sveikatos sutrikdymą, moters psichoemocinę būseną vis dar veikia labai negatyviai. Į klientės pasąmonę išstumtų sveikatos rūpesčių paaštrėjimas pakenkė sveikatai, traumuojanti patirtis neužtikrino geros savijautos, nesukuria saugių savijautos gerinimo aplinkybių, suformavo ilgalaikius psichosomatinius sutrikimus (3 t., b. l. 91).

15. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, teisingumo sumetimais neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-225-895/2016). Nagrinėjamu atveju dėl kilusio eismo įvykio ne tik nežymiai buvo sutrikdyta pačios nukentėjusiosios G. Š. sveikata, tačiau ji neabejotinai patyrė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, suprastėjo jos emocinė (psichologinė) būklė dėl jos motinai ir dukrai padarytų sveikatos sužalojimų. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiajai G. Š. priteisė 800 eurų neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į jos nurodytus dvasinius išgyvenimus, sunkumus dėl dukrai A. Š. padaryto sveikatos sutrikdymo bei Draudimo bendrovės atlygintą neturtinės žalos dydį (800 Eur). Bendra 1 600 eurų neturtinė žala nukentėjusiajai G. Š. laikytina proporcinga, pagrįsta, įvertintinus tiek pačiai nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo mąstą, tiek ir dvasinius išgyvenimus dėl jos motinos ir mažametės dukros patirtų sužalojimų, jų įtakos ateičiai ir galimų liekamųjų reiškinių.

16. Draudimo bendrovės atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiajai G. Š. nėra jokių pakitimų po sužalojimo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji iki šiol gydosi ar jaučia fizinius skausmus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai, nei teigiama skunde, skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiajai G. Š. priteisto neturtinės žalos dydžio suma nebuvo siejama su konkrečiais draudiko ginčijamais liekamaisiais reiškiniais, pirmosios instancijos teismas išvadą apie nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą siejo su sveikatos sutrikdymo mastu, patirtais sužalojimais, dvasiniais išgyvenimais tiek dėl savęs, tiek ir dėl savo mažametės dukros ir motinos sveikatos. Svarbu įvertinti ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji teigė, kad po įvykio atsirado panikos atakos, jaučia stresą, nerimą. Šios aplinkybės užfiksuotos ir Asmens psichoemocinės sveikatos išvadoje. Atstovas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 2019 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas“, kurių 4.1. punktas numato, jog esant nežymiam sveikatos sutrikdymui ar sukeltam fiziniam skausmui, rekomenduojamas neturtinės žalos dydis yra iki 1 MMA (įvykio metu – 924 Eur). Vis dėlto, minėtos rekomendacijos, reglamentuojančios pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui kylančios pareigos mokėti draudimo išmoką dydžio nustatymo gaires, teismui nėra privalomos ir nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį jo nesaisto.

17. Apeliaciniame skunde atstovas akcentuoja ir tai, kad teismų praktikoje, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, priteisiamos sumos neviršija Draudimo bendrovės atlygintos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-221/2017, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendis Nr. N1-2166-926/2015, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-61-1036/2023). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika nelaikytina vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką. Dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Teismų nustatyti žalos dydžiai negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nebūna analogiškos. Be to, kiekvienoje iš atstovo paminėtų nutarčių skiriasi bylos faktinės aplinkybės (neturtinės žalos klausimas sprendžiamas dėl smurtinių nusikaltimų), jos nėra tapačios, o žemesnių instancijų teismų sprendimai apskritai nesaisto apeliacinės instancijos teismų. Be to, kaip teisingai pastebėta atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodomose teismų praktikoje nėra duomenų, kad tose bylose būtų vertintas ne tik nežymus sveikatos sutrikdymas, o ir asmens išgyvenimai dėl artimo asmens patirtų sužalojimų. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio G. Š. neturi pagrindo vertinti kaip neatitinkančio teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų, priteistas neturtinė žalos dydis, apygardos teismo vertinimu, taip pat neprieštarauja ir teismų praktikai, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą, patirtus dvasinius išgyvenimus, baimę dėl mažametės dukros, motinos sveikatos ir galimų neigiamų pasekmių ateityje.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį A. Š., taip pat tinkamai įvertino konkrečios bylos faktinius duomenis ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu A. Š. dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai bei sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos dešinės akiduobės srityje su kraujo išsiliejimu po akies obuolio jungine, akiduobės apatinės sienelės lūžis, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, viršutinės lūpos sumušimas, dešinės plaštakos sumušimas su antro delnakaulio ir penkto piršto vidurinės falangos lūžiais, kairio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, poodinė kraujosruva dešinio kirkšnio srityje, odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje (1 t., b. l. 82-86). Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad po eismo įvykio nukentėjusiajai A. Š. buvo nustatyti sąmonės, kvėpavimo, kraujotakos sutrikimai, akiduobės dugno lūžis, delnakaulio kaklelio lūžis, stipinkaulio apatinio galo lūžis su dorsaline dislokacija, smegenų sukrėtimas, akies sumušimas, kraujosruvos, nukentėjusioji buvo gydoma LSMUL Kauno klinikų Vaikų neurologijos skyriuje nuo 2024 m. sausio 15 d. iki sausio 22 d. Po to nukentėjusiosios gydymas buvo tęsiamas namuose, rekomenduojant ramybę ir tausojantį režimą, tęsiant imobilizaciją gipso langetėmis, vartojant nuskausminamuosius pagal poreikį (1 t., b. l. 71-77). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo pateikta psichologės G. 2024 m. spalio 5 d. Asmens psichoemocinės sveikatos išvada, kurioje nurodyta, kad A. Š. išgyvena stiprų nuolatinį emocinį jautrumą, atsiradusį kaip reakcija į prisiminimus, susijusius su avarija, stebimas ilgalaikis nerimą sukeliantis stresas, susijęs su mergaitę traumavusiais įvykiais. Dėl mergaitės patiriamų emocinių išgyvenimų šiuo metu kyla didelė rizika negatyviosios patirties asociacijų paaštrėjimui, tai gali negrįžtamai pakenkti mergaitės asmenybės formavimuisi. Šiuo metu nukentėjusiajai reikalingas nuolatinis nenutrūkstantis psichologinis konsultavimas, ergoterapeuto konsultacijos, papildomos terapijos, susijusios su nerimo lygio mažinimu, apsilankyti pas vaikų neurologą, vaikų psichiatrą (3 t., b. l. 92).

19. Pagal teismų praktiką už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 800 Eur iki 11 584 Eur. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios A. Š. civilinį ieškinį tenkino iš dalies, sprendęs, kad 7 500 Eur suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios dėl eismo įvykio patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, aplinkybę, kad Draudimo bendrovė atlygino A. Š. 3 500 Eur neturtinės žalos, iš civilinės atsakovės priteisė 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Draudimo bendrovės atstovo apeliaciniame skunde teigiama, kad naujausioje teismų praktikoje, esant panašiems sužalojimams (kaulų lūžiai, sumušimai), priteistinos žalos dydis svyruoja nuo 2 000 Eur iki 4 000 Eur (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-298-875/2019, Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-62-380/2019, 1A-12-255/2021, 1A-129-417/2023, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-159-327/2018, 1A-475-383/2018, 1A-43-594/2021, 1A-446-348/2023, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79-350/2018). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje iš atstovo minimų nutarčių skiriasi faktinės bylos aplinkybės, jos nėra tapačios (nustatyti lengvesni ar kitokio pobūdžio sužalojimai, eismo įvykio kilimui turėjo įtakos ir nukentėjusiojo veiksmai). Sprendžiant neturtinės žalos klausimą nukentėjusiosios A. Š. atžvilgiu, svarbu įvertinti jos amžių eismo įvykio metu (4 metai, kas sąlygoja jautresnę reakciją į aplinką, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, baimes, lyginant su suaugusiu asmeniu), sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs sumušimais kraujosruvomis veido srityje, nubrozdinimais ant kūno, kraujo išsiliejimu, smegenų sukrėtimu, akiduobės apatinės sienelės lūžiais, taip pat lūžiais abejose rankose, sąlygojusiais rankos įtvarų (langečių) nešiojimą), stacionarinio gydymo ligoninėje laikotarpį (7 lovadieniai), neigiamus dvasinius išgyvenimus, kuriuos patyrė ne tik eismo įvykio metu, bet jaučia ir iki šiol, ką patvirtina Asmens psichoemocinės sveikatos išvada. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju A. Š. nebuvo skirta reabilitacija, medicininiuose dokumentuose nenurodyta, kad jos būklė blogėja ir patirtos traumos gali sukelti liekamuosius reiškinius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai, nei teigiama skunde, skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiajai A. Š. priteisto neturtinės žalos dydžio suma nebuvo siejama su draudiko ginčijamais liekamaisiais reiškiniais, kadangi pirmosios instancijos teismas išvadą apie nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą siejo su sveikatos sutrikdymo mastu, patirtais sužalojimais, fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nukentėjusia gyvenimo kokybe, suteikta psichologų pagalba. Svarbu pažymėti ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. Š. motina G. Š. nurodė, kad dukra iki šiol bijo važiuoti automobiliu, ypač su motina. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajai nustatydamas 4 000 Eur neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui ir tinkamai taikė CK 6.250 str. nuostatas.

20. Atsiliepimu į Draudimo bendrovės atstovo apeliacinį skundą, nukentėjusiųjų atstovas advokatas Martynas Antanaitis prašo priteisti civilinėms ieškovėms G. Š. ir A. Š. iš civilinio atsakovo arba nuteistojo apeliacinės instancijos teisme patirtų proceso išlaidų atlyginimą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiųjų atstovas pateikė 1 026 Eur bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 80-81, 85-86, 100-101). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė civilinio atsakovo Draudimo bendrovės atstovas, o ne nuteistasis L. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio atsakovo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiųjų interesus byloje, jie buvo priversti kreiptis į advokatą teisinės pagalbos, surašant atsiliepimą, atstovaujant teises teisme ir papildomai pateikiant dokumentus. Taigi, teisinės pagalbos nukentėjusioji G. Š. kreipėsi ne dėl nuteistojo pateikto apeliacinio skundo, nes pastarasis apylinkės teismo nuosprendžio neskundė, tačiau dėl Draudimo bendrovės pateikto apeliacinio skundo. Kadangi nukentėjusiosios proceso išlaidos apeliacinėje instancijoje atsirado dėl Draudimo bendrovės veiksmų, todėl jos turi būti priteisiamos ne iš nuteistojo, bet iš proceso šalies, inicijavusios apeliacinį procesą, šiuo atveju civilinio atsakovo. Pažymėtina, kad proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenustatytas, tačiau pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą ir apeliacinės instancijos teisme, todėl šiuo atveju proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamoje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020, 2K-7-130-1073/2021). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios G. Š. turėtos išlaidos už advokato teisines paslaugas – 1 026 eurų priteistinos iš Draudimo bendrovės.

21. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 7 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam L. Š. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 173,98 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal Draudimo bendrovės apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad, bylos duomenimis, nuteistasis yra dirbantis asmuo, todėl iš L. Š. priteistinos Valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (173,98 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ vyr. teisininko Kęstučio Gedvilo apeliacinį skundą atmesti.

Iš civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ priteisti nukentėjusiajai G. Š. 1 026 (vieną tūkstantį dvidešimt šešis) eurus turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš L. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 173,98 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 98 ct) valstybės naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.