- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-298-875/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis
- Civilinis atsakovas
- ADB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.4.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,
teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. atleistas pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. V. K. perduotas sutuoktinės V. K. atsakomybėn pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato. Tuo pačiu nuosprendžiu priimtas S. S. atsisakymas nuo 2019 m. gegužės 13 d. civilinio ieškinio dalies dėl 1 407,12 € turtinės ir 2 500 € neturtinės žalos atlyginimo ir procesas dėl šios ieškinio dalies nutrauktas. S. S. 2019 m. gegužės 13 d. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 2 100 € draudimo išmoka, susijusi su neturtinės žalos atlyginimu. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta. S. S. iš V. K. priteista 320 € išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2019 m. vasario 6 d. apie 17³⁵ val. ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį „R. M. Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktus, nes važiuodamas Trakų gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiosios, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, kai pėsčiųjų perėja nėra gerai apžvelgiama, ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją S. S., dėl to įvyko eismo įvykis ir S. S. buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas bei odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinių skundų ir atsikirtimų į juos argumentai
2. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 2100 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje civilinį ieškinį ADB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmesti.
2.1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, kaip pvz. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-870/2019 (2500 Eur), Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-380/2019 (2600 Eur), Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-416-813/2019 (3200 Eur), Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-533-594/2018 (2000 Eur). Reziumuojant pasakytina, kad 2500 Eur - 3000 Eur neturtinė žala priteisiama esant ženkliai žymesniems sužalojimams, kaulų lūžiams, raumenų, raiščių plyšimams ar esant itin ilgai gydymo trukmei bei liekamiesiems reiškiniams.
2.2. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar kitų, su nukentėjusiosios sveikata susijusių reikšmingų aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo bendrosios kompetencijos teismų priteisiamų neturtinės žalos dydžių analogiškose bylose.
Atsiliepimas
3. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. atsiliepimu į ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais.
3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje skiriamų nuobaudų ir neobjektyviai apelianto atžvilgiu išnagrinėjo bylos aplinkybes. Posėdyje civilinė ieškovė atsisakė civilinio ieškinio dalies dėl 1407,12 Eur turtinės žalos atlyginimo ir pusiau iki 2500 Eur sumažino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji per pusę sumažino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš apelianto priteisė didesnę sumą - 2900 Eur, 400 Eur daugiau nei prašoma. Jis ir draudikas iki pirmosios instancijos teismo dienos nukentėjusiajai bendrai sumokėjo 800 Eur. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar kitų, su nukentėjusiosios sveikata susijusių reikšmingų aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo bendrosios kompetencijos teismų priteisiamų neturtinės žalos dydžių analogiškose bylose.
3.2. Atkreipia dėmesį, kad apelianto skunde pateiktuose pavyzdžiuose padaryta neturtinė žala ir sveikatos sutrikdymas sunkesnis, padaryti žymiai sunkesni sužalojimai nei nukentėjusiajai šioje byloje.
4. V. K. ir jo gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio dalį dėl 2100 Eur neturtinės žalos atlyginimo S. S., kadangi mano, kad apylinkės teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo teismų praktikos.
7. Esminis apeliacijos momentas yra nustatyti ar apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu, priteisdamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai nenukrypo nuo teisingumo ir proporcingumo principų, bei teismų suformuotos praktikos analogiškose bylose.
8. Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusioji S. S. 2019 m. gegužės 13 d. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo 1407,12 € turtinės ir 5000 € neturtinės žalos atlyginimo, taip pat išlaidas apmokėti už advokato suteiktas teisines paslaugas. Civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusioji grindė tuo, kad per įvykį patyrė galvos smegenų sukrėtimą, daugybinius kūno sumušimus, 2019 m. vasario 6-15 d. gydėsi ligoninėje, vėliau vyko reabilitacija. Iki šiol lankosi pas gydytojus, nes svaigsta arba skauda galvą, taip pat skauda kelius, alkūnes, galūnės tirpsta, susilpnėjo atmintis. Patyrė ir tebepatiria dvasinius išgyvenimus, baimę, nepatogumus, sunkiau vaikšto (1 t. b. l. 58-62). Teismo posėdyje nukentėjusioji atsisakė civilinio ieškinio dalies dėl 1407,12 € turtinės žalos atlyginimo ir pusiau iki 2500 € sumažino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
9. Apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu, vertindamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį įvertino: VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. vasario 13 d. epikrizėje nurodytus duomenis dėl patirtų sužalojimų (1 t. b. l. 76-77), UAB „P. Ž.“ išrašą dėl taikytų procedūrų (1 t. b. l. 71, 75), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos švieskopiją, 2019 m. balandžio 18 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą (1 t. b. l. 70-74), kuriame nurodyta diagnozė – smegenų sukrėtimas, kaklo diskų liga su radikulopatija. Taip pat įvertino jauną nukentėjusiosios amžių – 22 m. ir nusprendė, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 2500 € neturtinė žala yra per maža, todėl priteisė 2900 €, nurodant, kad tai proporcinga jos patirtiems ir patiriamiems sužalojimams bei išgyvenimams.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.
11. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.
12. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.
13. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, kas sukėlė S. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 105-106). Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu dėl per didelio S. S. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Neabejotina, kad nukentėjusioji dėl neatsargių V. K. veiksmų patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu patirto galvos smegenų sukrėtimo. Nukentėjusioji teigė, kad įvykio negatyvios pasekmės tęsėsi ir tęsiasi toliau, tai yra juntamas skausmas, gyvenimo kokybė negrįžo į įprastą. Nukentėjusiosios įvardyti patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.
15. Pažymėtina tai, kad nukentėjusioji apylinkės teismo posėdžio metu sumažino ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 2500 €, tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisė didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį, nei to prašė nukentėjusioji, t. y., priteisė 2900 €. Draudimo bendrovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai jau buvo atlyginusi 700 €, V. K. buvo atlyginęs 100 €, likusi neatlyginta pagal nukentėjusiosios pareiškimą neturtinė žala 1700 €, tuo tarpu apylinkės teismas iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė dar 2100 € neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).
16. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 € iki 3000 € (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.), taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos dydžio suma 2900 €, atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir nepatogumus, yra kur kas didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje yra priteisiama. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.
17. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio, konstatuotina, kad nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės dėl patirto galvos smegenų sukrėtimo, reabilitacinio gydymo, galvos ir galūnių skausmų bei galūnių tirpimu, pasilpusia atmintimi buvo išsamiai įvertintos apylinkės teismo, tačiau priteistas neturtinės žalos dydis, aukštesniojo teismo vertinimu viršija neatsargiai įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo, V. K. asmenybės (eismo įvykio kaltininkas nuo pat baudžiamojo proceso pradžios pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi) ir nukentėjusiosios patirtų sužalojimų (nesunkus sveikatos sutrikdymas, be nustatytų bei mediciniškai patvirtintų liekamųjų reiškinių) balansą ir teismų praktiką panašiose bylose.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad neabejotina, jog kiekvienas asmuo į patirtą stresą, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, kurių pasekmės ir yra pagrindinis elementas, vertinamas sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį, reaguoja skirtingai, tačiau būtent teismas turi būti objektyvus, vertindamas žalos dydį ir išlaikydamas pusiausvyrą priteisiant atlygintinų žalų dydžius. Tai, jog vienam asmeniui už nusikalstamos veikos metu jo patirtus sužalojimus – pvz. kaulų lūžius, yra priteisiama didesnė neturtinė žala nei asmeniui, kuriam nusikaltimu padaryti sužalojimai buvo kiek lengvesni, nors vis tiek sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą, negalima sutapatinti priteistinos neturtinės žalos dydžio. Tiek pateikdama civilinį ieškinį, tiek ir apklausiama pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji išsamiai ir detaliai išdėstė vertinamo eismo įvykio metu jai padarytų sužalojimų pasekmes, nurodydama savo baimes ir išgyvenimus, tačiau įvertinus tai, kad S. S. priteistos neturtinės žalos dydis už jai nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą beveik maksimalaus už tokį sveikatos sutrikdymo mastą priteisiamo neturtinės žalos dydžio, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vieningai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Teisėjų kolegija, siekdama išlaikyti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų taikymą mano, kad nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir išgyvenimus, atitinka 2000 € neturtinės žalos atlyginimas. Atkreiptinas dėmesys, kad kadangi draudimo bendrovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai jau yra atlyginusi 700 €, V. K. yra atlyginęs 100 €, tai likusi neatlyginta nukentėjusiajai neturtinė žala yra 1200 €, kuri priteistina iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad analogiškose bylose pagal panašius sveikatos sutrikdymus ir liekamuosius reiškinius (BK 281 straipsnio 1 dalis), už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteista: Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-485/2019 - 2000 €; Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-606/2017 - 2000 €, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-122-360/2019 – 2000 €; Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje 1A-140-875/2019 – 1500 €. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios didintų V. K. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, be to, nukentėjusiosios sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje (byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai S. S. būtų apribota judėjimo laisvė ar sužalojimai būtų įvertinti bendro nedarbingumo netekimo procentais, vis dėlto nukentėjusioji gali vaikščioti, judėti, dirbti ir t.t.), todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo BK 281 straipsnio 1 dalies bylose.
19. Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atlygintinos neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio klausimas S. S. nuosprendžiu išspręstas netinkamai, ši nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, todėl civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista: S. S. naudai - 2100 € nusikaltimu padarytai likusiai neatlygintai neturtinei žalai atlyginti, ir iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ S. S. naudai priteistą sumą sumažinti iki 1200 € (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų).