Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-140-875/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-24
Bylos Nr.: 1A-140-875/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-50600-2017-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nutartis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.

Teisėjai: Boleslovas Kalainis, Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis
Nukentėjusysis: P. G.
Civilinis atsakovas: AAS „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Diana Oseckienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-140-875/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50600-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.1.15.7; 2.4.6.4.4 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta byla J. L., jo gynėjai advokatei Dianai Oseckienei,nukentėjusiajam P. G.,civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovui J. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – civilinis atsakovas) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019-02-11 nuosprendžio, kuriuo J. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos numatytos, BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla nutraukta. J. L. perduotas A. L. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui be užstato. Taip pat, P. G. iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo priteista 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinės žalos ir 2827,78 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt septyni eurai 78 euro centai) turtinės žalos atlyginimo, bei 400 Eur (keturi šimtai eurų) atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019-02-11 nuosprendžiu J. L., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos numatytos, BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla nutraukta už tai, kad J. L. 2017-09-30 apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, naudodamas prie stovinčio automobilio FORD COURIER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galo pritvirtintą gervę, vyniojo virvę, kuriai išsitempus skersai kelio sudarė kliūtį motociklui (duomenys neskelbtini) SXC, vairuojamam P. G., kuris dėl atsiradusios kliūties stabdydamas motociklą griuvo ir jam buvo padaryti kairiojo blauzdikaulio lūžiai, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2. J. L. perduotas A. L. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui be užstato. Taip pat, P. G. iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo priteista 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinės žalos ir 2827,78 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt septyni eurai 78 euro centai) turtinės žalos atlyginimo, bei 400 Eur (keturi šimtai eurų) atstovavimo išlaidų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019-02-11 nuosprendį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos bei išlaidų priteisimo ir P. G. iš AAS „(duomenys neskelbtini)” priteisti 1413,89 Eur turtinės ir 750,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o 400 Eur atstovavimo išlaidų P. G. naudai priteisti iš J. L..

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) įtvirtintas nuostatas priteisdamas atlygintinos žalos ir nuostolių (atstovavimo išlaidų) dydį.

2.2. Pažymėjo, kad 2018-03-20 pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta (išvados 6 punktas), kad nurodytoje eismo situacijoje techniniu požiūriu eismo kilimą sąlygojo abiejų jo dalyvių veiksmai. Nors aprašomojoje dalyje teismas tai pažymėjo, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ir/ar nustatant nukentėjusiam kompensuojamos dalies patirtos žalos tai neatsispindi. Nesant eksperto ar teismo įvertinimui, mano, kad atsakomybė už įvykio atsiradimą ir jo pasekmės tenka abiem įvykio dalyviams tolygiai, t. y. po 50% kiekvienam. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusio P. G. patirtos žalos dydį teismas įvertinto 4327,78 Eur suma (2827,78 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos), kompensuojamoji šios žalos dalis turi būti apskaičiuota įvertinant kaltinamojo kaltės dėl įvykio ir jo pasekmių atsiradimo laipsnį ir sudarytu 50% įvertinto žalos dydžio, t. y. 2163,89 Eur (atitinkamai 1413,89 Eur turtinės ir 750,00 Eur neturtinės žalos). Būtent ši suma ir turėjo būti priteisiama iš civilinio atsakovo kaip vieno iš įvykio kaltininkų civilinės atsakomybės draudiko.

2.3. Apelianto tvirtinimu civilinis atsakovas (draudimo bendrovė) neturi teisinio pagrindo mokėti išmoką už nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė atstovavimo išlaidų kompensavimo klausimą ir pažeidė BPK 106 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)” atstovas palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.

Prokuroras siūlė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų, jas priteisti iš J. L., likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dallies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu civilinis atsakovas neginčija J. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos, o nesutinka tik su nukentėjusiajam P. G. priteistos turtinės ir neturtinės žalos paskirstymo bei atstovavimo išlaidų priteisimo iš civilinio atsakovo, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

5. J. L. įvykio metu eksploatuojamas automobilis FORD COURIER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale. Draudimo įmonės pareigos atlyginti žalą apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai).

6. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės) 6 punkto nuostatas, eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.

7. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 6 p. nurodyta, kad eismo situacijoje techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų jo dalyvių veiksmai: J. L., naudodamas prie stovinčio automobilio “Ford Courier” galo pritvirtintą gervę, vyniojo virvę, kuriai išsitempus skersai kelio sudarė kliūtį transporto priemonių eismui, o motociklo “(duomenys neskelbtini) SXC”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. G., artėdamas prie jam sudarytos kliūties, savo vairuojamos transporto priemonės nesuvaldė, dėl ko nuvirto ant šono (1 t. b. l. 79-83). 2018-05-03 nutarimu P. G. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t. b. l. 95). 2018-07-04 nutarimu AAS „(duomenys neskelbtini)“ į bylą įtrauktas civiliniu atsakovu (2 t. b. l. 5-6).

8. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo pozicija dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės, kaip tą ir numato TPVCAPDĮ 11 straipsnio nuostatos, t. y., byloje nustačius, kad įvyko eismo įvykis ir nustačius kaltininką, jo valdomos transporto priemonės draudikas privalo prisiimti atsakomybę žalai atlyginti, kiek tai neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnyje numatyti žalos atlyginimo dydžiai. (TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad šios bylos eismo įvykio metu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui). Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kiekvieno iš šalių: kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaltės dydžio dėl eismo įvykio kilimo nustatymo, o priimtas teismo nuosprendis dėl J. L. pripažinimo kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo, su kuo sutiko ir pats kaltinamasis J. L., visiškai pripažindamas savo kaltę. Teismas, priimdamas sprendimą dėl žalos priteisimo iš civilinio atsakovo, vadovavosi įstatymais, reglamentuojančiais žalų priteisimą ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas P. G. ir tik jam eismo įvykio metu padaryti sveikatos sužalojimai, šiuo atveju nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl teismas pagrįstai vertino žalos atlyginimo klausimą iš civilinio atsakovo pilna apimtimi.

9. Apeliantas ginčija apylinkės teismo nuosprendį, kadangi nurodo, kad apylinkės teismas aprašomojoje dalyje pažymėjo, kad eismo įvykį sąlygojo abiejų eismo dalyvių veiksmai, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ir/ar nustatant nukentėjusiam kompensuojamos dalies patirtos žalos tai neatsispindi. Teisėjų kolegija nesutinka tu tokiu apeliacinio skundo argumentu, kadangi kaip matyti iš byloje esančių pateiktų nukentėjusiojo dokumentų ir civilinių ieškinių, bei pirmos instancijos teismo nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, apylinkės teismas vertino nukentėjusiajam priteisiamos žalos dydį, t. y., nukentėjusysis teismo prašė priteisti 3704,37 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismas, įvertinęs pateiktus nukentėjusiojo P. G. dokumentus, bei draudimo bendrovės poziciją, turtinės žalos dydį sumažino iki 2827,28 Eur. Taip pat, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, apylinkės teismas vertino nukentėjusiajam P. G. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą ir patirtus nepatogumus, bei neturtinės žalos dydį sumažino iki 1500 Eur, todėl šių duomenų kontekste negalima sutikti su civilinio atsakovo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje priteisdamas nukentėjusiajam žalą neįvertino nukentėjusiajam priteisiamos žalos pagrįstumo, nes sumažino nukentėjusiojo P. G. prašomos turtinės ir neturtinės žalos dydį.

10. Pažymėtina tai, kad kasacinėje jurisprudencijoje nurodoma, jog atsakomybės be kaltės atveju tam, kad žalos atlyginimas būtų mažinamas arba atleidžiama nuo atsakomybės, būtina nustatyti didelį nukentėjusiojo neatsargumą arba tyčią. Nurodo, kad griežtosios atsakomybės atveju paprastas neatsargumas jokios įtakos žalos atlyginimo dydžiui neturi ir nesudaro pagrindo mažinti žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo kaltė, reikalinga taikyti nuostolių paskirstymo principui, turi pasireikšti kaip didesnio laipsnio atidumo ir rūpestingumo neužtikrinimas (didelis neatsargumas), o ne kaip paprastas neatsargumas. Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje paprastas neatsargumas įvardijamas ir kaip neatidumas. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalga. Teismų praktika. 2000, Nr. 13).

11. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, būtent J. L. veiksmai įtakojo eismo įvykio kėlimą, nes jis, naudodamas prie stovinčio automobilio galo pritvirtintą gervę, vyniojo virvę, kuriai išsitempus skersai kelio sudarė kliūtį motociklui, vairuojamam nukentėjusiojo, kuris dėl atsiradusios kliūties stabdydamas motociklą griuvo ir jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo veiksmuose nenustatytas didelis neatsargumas ar tyčia, kadangi jis negalėjo numatyti, kad kelyje bus ištempta virvė, kuri sudarys važiavimo kliūtį, o be to, ir nenustatyta, kad P. G. būtų viršijęs greitį ar dar kaip kitaip pažeidęs kelių eismo taisykles. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos žalos atlyginimo mechanizmu, žalos atlyginimą priteisiant būtent iš civilinio atsakovo, o nepaskirstant žalos atlyginimą tarp civilinio atsakovo ir paties nukentėjusiojo.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo bendrovės ir apsidraudusiojo asmens atsakomybė yra sutartinė ir draudimo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai aktai nenumato draudimo bendrovei pareigos atlyginti nukentėjusiojo išlaidas, kurios tiesiogiai nesusiję su žala, patirta dėl eismo įvykio. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka mokama dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta taisyklėse, tačiau nei vienas iš šių paminėtų teisės aktų, o taip pat ir civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala.

13. Pagal BPK 103-106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012) yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padėti, paskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Tačiau bylinėjimosi išlaidos šioje normoje nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka.

14. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog apylinkės teismas nepagrįstai iš draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo P. G. naudai nusprendė išieškoti 400 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant ieškinį baudžiamojoje byloje, įstatymas nenumato galimybės išieškoti proceso išlaidas iš civilinio atsakovo, kuris nėra nuteistasis, o tik atsakingas už kaltininko veiksmais padarytą žalą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl proceso išlaidų priteisimo nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo yra neteisėtas. Dėl šių aplinkybių Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019-02-11 nuosprendis keičiamas dėl neteisingai išspręsto proceso išlaidų atlyginimo klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019-02-12 nuosprendį pakeisti dėl neteisingai išspręsto proceso išlaidų atlyginimo klausimo.

Iš J. L. išieškoti 400 Eur (keturis šimtus eurų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo P. G. naudai.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Teisėjai Boleslovas KalainisNerijus MasiulisLaisvydas Zederštremas