Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajam P. G., jo atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, J. L. individualios įmonės savininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. L. 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, naudodamas prie stovinčio automobilio FORD COURIER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galo pritvirtintą gervę, vyniojo virvę, kuriai išsitempus skersai kelio sudarė kliūtį motociklui (duomenys neskelbtini) SXC valst. Nr. vairuojamam P. G., kuris dėl atsiradusios kliūties stabdydamas motociklą griuvo ir jam buvo padaryti kairiojo blauzdikaulio lūžiai, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis J. L. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis yra sporto klubo (duomenys neskelbtini) narys, įvykio dieną buvo „kilnojami“ parasparniai. Parasparnio pakėlimui jis naudojo klubui priklausantį automobilį FORD COURIER, kurio draudikas yra draudimo įmonė BTA. Važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), dešine kelio puse ir vairuodamas automobilį jis „užtempinėjo“ parasparnį, nes be automobilio pagalbos parasparnio pakėlimas nėra įmanomas. Parasparnis yra pritvirtintas ant virvės, o virvė pritvirtinta prie automobilio. Prie automobilio yra pritvirtintas specialus virvės būgnas, kuris išsivynioja važiuojant mašinai ir kylant parasparniui. Taip pat prie automobilio galo yra pritvirtintas mechanizmas – elektrinis variklis, kuris suvynioja virvę atgal po to kai parasparnis pakyla ir pilotas atsikabina nuo virvės. Važiuojant automobiliu iš jo yra kontroliuojama virvės atidavimo jėga, pasukant rankenėlę, kuri yra stacionariai įtaisyta automobilyje. Tą dieną jau buvo įvykę apie 10 pakilimų, visus kartus vyraujantis vėjas nunešinėjo virvę į dešinę pusę nuo kelio, į pievą. Gavęs iš piloto signalą, kad parasparnis pakilo, jis sustojo dešinėje kelio pusėje ir, pilotui atsikabinus nuo virvės, naudodamas prie automobilio pritvirtintą mechanizmą vyniojo su parašiutėliu krentančią virvę. Tačiau vėjas parašutėlį užnešė skersai kelio, o tuo metu priešpriešais keliu motociklu važiavo P. G., kurį jis pamatė per vėlai, tai yra kai motociklininkas buvo beveik šalia. P. G. motociklą stabdė, tačiau dešinėje kelio pusėje buvo purus žvyras ir jis nuvirto, nesuvaldęs motociklo. Motociklas sustojo prieš virvę, jos nepervažiavęs. Jeigu jis motociklininką būtų pamatęs anksčiau, būtų virvę „numetęs“ anksčiau, bet nepamatė, nes vyniodamas virvę stebėjo prie jos pritvirtintą parašiutėlį. Virvė nuo žemės buvo apie 0,70 -1 m. aukštyje. Nuėmus trauką virvė nukrenta ant žemės, tačiau jis motociklininką pastebėjo pavėluotai. Jei būtų suspėjęs numesti virvę, motociklininkas būtų tiesiog pervažiavęs ant žemės gulinčią virvę. Be to, jeigu motociklininkas būtų važiavęs vienas, tai jis( J. L.) būtų nestabdęs virvės traukimo, nes virvė kabojo kampu ir pakankamai aukštai virš kelio, kad motociklininkas pravažiuotų. Tačiau, tuo pačiu metu, gerokai už P. G., jis matė plačiai išsirikiavusius per visą kelią važiuojančius kitus motociklininkus, o virvė buvo tokiu kampu, kad jis bijojo, kad gali juos pravažiuojant kliudyti, todėl, stabdydamas virvę sukantį variklį, numetė virvę ant žemės, tačiau tai padarė per vėlai, nes nukentėjusysis pamatęs virvę staiga stabdė motociklą ir griuvo. Pripažįsta, kad sudarė kliūtį dėl kurios motociklininkui staigiai reikėjo stabdyti motociklą, kad nesiėmė visų reikiamų saugumo priemonių, nebuvo pažymėjęs virvės, pastatęs avarinio ženklo, dėl to nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiajam atlygino dalį žalos sumokėdamas 300 Eur.

Apklausus kaltinamąjį įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis BPK 273 straipsniu, nes kaltinamasis nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Kaltinamojo J. L. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. su dar šešiais draugais išvyko į kelionę motociklais. Jis savo motociklu (duomenys neskelbtini) SXC valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo kolonos priekyje ir rodė kelią. Apie 15 val. važiuojant žvyruotu keliu Kelmės rajone, tikslios vietovės pavadinimo nepamena, pastebėjo per kelią 0,5-0,7 m. aukštyje ištemptą trosą ir pagalvojo, kad tai gali būti ūkininkų naudojama metalinė viela, todėl pradėjo staigiai stabdyti. Važiavo apie 50-60 km/h greičiu. Dėl priekyje esančios kliūties staigiai stabdydamas nesuvaldė motociklo ir nugriuvo ant šono. Po to pajuto skausmą kairėje kojoje, medikai nustatė, kad jo kairės kojos blauzdikaulis lūžo dvejose vietose. Prieš jam pargriūnant virvė dar nebuvo nusileidusi ant žemės, pargriuvus jis buvau už virvės, o motociklas buvo prieš virvę. (1 tomas, b.l. 90-91).

Apklausiamas teismo posėdyje nukentėjusysis P. G. dėl civilinio ieškinio nurodė, kad tik išleistas iš ligoninės tarėsi su kaltinamuoju dėl žalos atlyginimo, bet kaltinamasis pasiūlė tik 500 Eur, todėl derybos nutrūko. Šiai dienai kaltinamasis yra jam pervedęs 300 Eur, tačiau tai nėra pakankamas kompensavimas, nes nuostolių patyrė žymiai daugiau, prašo tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės bei atstovavimo išlaidas. Nukentėjusysis nurodė, kad iki šio įvykio jis ką tik buvo pradėjęs dirbti samdomu bendrovės vadovu įmonėje, darbdavys tikėjosi, kad bendrovėje prasidės pokyčiai, tačiau jis tapo nedarbingas, tai pakenkė jo reputacijai, sudarė nepatikimo darbuotojo, kuris kažkuo užsiiminėja, įvaizdį, nes įmonės savininkui yra nesvarbu priežastys, jam reikia rezultatų. Tuo metu kai gydėsi ne tik kad negalėjo padėti savo šeimai, priešingai šeima turėjo juo rūpintis kaip neįgaliu tris mėnesius. Kamavo fiziniai skausmai, nežinojimas ar galės būti pilnavertis žmogus, ar galės bėgioti, šokinėti ir sportuoti kaip buvo įpratęs. Visa tai sudaro reikalavimą dėl moralinės žalos atlyginimo. Taip pat patyrė turtinę žalą, kurią sudaro: tai negautos pajamos, kadangi nedarbingumo pašalpą mokėjo SODRA, tai 20-30 procentų prarado darbo užmokesčio. Buvo sulaužyta koja, blauzdikaulis. Nedarbingas truko tris mėnesius, stacionare gulėjo apie mėnesį laiko ir du mėnesius gydėsi ambulatoriškai. Dar laukia operacija, išėmimas metalinės plokštelės, kuria yra sutvirtintas kaulas. Sunkiausia buvo gulėti su įtempimu 11 dienų dėl ko aš prašė palatos su pagerintomis buities sąlygomis.Dėl motociklo nurodė, kad jo neremontavo, nes nebuvo poreikio važiuoti, BTA draudimas savo ekspertų neatsiuntė, į ekspertą kreipėsi prieš pat teismo posėdį, kai sužinojo, kad kaltininku pripažintas J. L.. Į BTA draudimą raštu, prašydamas iškviesti ekspertą, kad nustatyti padarytos žalos mastą nesikreipė, tik telefonu skambino ir klausė, ką reikia pateikti, kad gauti draudimo išmoką. Buvo nurodyta pateikti motociklo remonto sąmatą, motociklo technikinį pasą, foto nuotraukas. Pateikė foto nuotraukas ir motociklo technikinį pasą. Motociklo remonto darbų sąmatą pas ekspertą užsakė, kai ruošė civilinį ieškinį teismui, atskirai draudimo bendrovei sąmatos nepateikė.

Liudytojas M. H. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su draugais važiavo motociklais į Palangą. Kolonos priekyje važiavo P. G., jis ant motociklo turėjo navigaciją ir rodė kelią. Važiuojant žvyruotu keliu, kokioje vietoje nežino, Paulius pradėjo stabdyti, o jis pamatė kairėje kelio pusėje stovintį raudonos spalvos automobilį, prie kurio buvo pririštas trosas maždaug 50 cm aukštyje nuo žemės. Trosą pamatė, kai buvo likę kokie 5 metrai iki jo. P. G. stabdė ir krito su motociklu. Jis nuo P. G. važiavo maždaug 100 metrų atstumu, greitis buvo apie 40 km/h. Ar P. G. užkliuvo už virvės nematė (1 tomas, b.l. 121-122).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad motociklų kolonoje jis važiavo trečias. Pačio įvykio, kuomet susižalojo P. G. nematė, pamatė kai jis jau gulėjo nukritęs. Prieš įvykį virvės nematė, po įvykio virvė gulėjo ant žemės po motociklu. Važiuodami kolonoje važiuoja laikydamiesi atstumo vienas nuo kito, tuo metu kolonoje važiavo septyniese, važiavimo greitis buvo maždaug 70 km/val. Nelaimė įvyko kai P. G. vengdamas susidurti su virve, staigiai abiem rankom stabdė ir motociklas apie 2 metrus pačiuožęs nuslydo ant šono ir prispaudė P. G. koją, dėl ko jis patyrė sužalojimus, visi kiti važiavę kolonoje nesusižalojo ir nenukrito(1 tomas, b.l. 108-109).

Liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu kolonoje važiavo penktas, pačio įvykio nematė, nes važiavo šiek tiek atsilikęs, nes laukė paskui kolonoje važiuojančių. Pamatė kai P. G. jau gulėjo ant žemės nukritęs, virvė buvo apsivyniojusi jo kojas, o kitas virvės galas kabėjo ant elektros linijos laidų. Kolonoje važiuoja maždaug apie 30-50 metrų atstumu vienas nuo kito, vidutinis greitis tuo metu buvo apie 50 km/val., įvykio metu važiavo penktas kolonoje, todėl nuo P. G. buvo atsilikęs maždaug apie 300 metrų. P. G. stengėsi išvengti virvės, todėl staigiai stabdė, stabdymo pėdsakai buvo maždaug apie 3 metrų ilgio, bet nespėjo sustoti, nes pastebėjo ploną virvę per vėlai, todėl slysdamas nuvirto kartu su ja ant šono ir motociklas prispaudė jam koją (1 t., b.l. 112-113).

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio, kurio metu susižalojo P. G. nematė, nes motociklų kolonoje važiavo ketvirtas. Privažiavęs prie įvykio vietos pamatė gulintį P. G., kuris buvo kūnu užkritęs ant virvės, o kitas virvės galas buvo užstrigęs ant elektros linijos stulpo, tarp elektros laidų. Jie suskubo P. G. patraukti nuo tos virvės, nes pamanė, kad virvė gali būti metalinė ir galėjo nutrenkti elektros srovė, bet kaip vėliau paaiškėjo virvė buvo medžiaginė. Kolonoje važiavo maždaug apie 100 metrų, nes buvo sausas žvyrkelis ir dulkėjo, jų kolonos vidutinis greitis buvo apie 50 km/val. Ar P. G. užkliuvo už ištemptos virvės pasakyti negali, nes pačio įvykio momento nematė, nes kolonoje važiavo ketvirtas ir buvo nuo P. G., kuris kolonoje važiavo pirmas, atsilikęs maždaug apie 300 - 400 metrų. Įvykio vietoje matėsi P. G. motociklo paliktos stabdymo žymės, kurios buvo maždaug apie 3 metrų ilgio. Įvykio vietoje nebuvo jokių nuorodų ar įspėjamųjų ženklų, kad vyksta parasparnių kėlimas, viskas buvo vykdoma tiesiog ant kelio. (1 tomas, b.l. 116-118)

Liudytoja A. L. parodė, kad su J. L. kartu gyvena 33 metus, turi sūnų ir dukrą. Namuose jis yra rūpestingas, darbštus, rūpinasi ja bei vaikais. Alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, vairuoja atsakingai, dirba savo įmonėje ir yra mėgstamas kolektyvo. Didelę savo laisvalaikio dalį jis skiria parasparnių sportui, aktyviai dalyvauja sporto varžybose ir yra mėgiamas kitų sportininkų, nes į šį sportą žiūri labai atsakingai. Po įvykio su motociklininku Kelmės rajone jis labai pergyveno ir svarstė šio įvykio kilimo priežastis. Ji puikiai sutaria su J. L. ir turi galimybę jam padaryti teigiamą įtaką, kad jis ateityje daugiau tinkamai elgtųsi, todėl sutinka ir prašo leisti būti laiduotoja ir prisiimti jį savo atsakomybei pagal laidavimą.

Civilinio atsakovo atstovas J. K. paaiškino, kad siekiant nustatyti ar šis įvykis yra draudžiamasis, t.y. atitinkantis sąvokas patvirtintas privalomojo draudimo įstatyme, privaloma nustatyti apdraustojo transporto priemonės naudojimą, kuris turi atlikti įprastą šios transporto priemonės funkciją. Šiuo atveju transporto priemonė stovėjo kelkraštyje, o vairuotojas buvo išėjęs už transporto priemonės ir vyniojo virvę gervės pagalba. Gervė yra atskiras mechanizmas, tai nėra automobilio dalis. Šiuo atveju transporto priemonė nebuvo naudojama pagal savo paskirtį, nes jos paskirtis yra dalyvavimas eisme, todėl pagal įvykio faktines aplinkybes tai nėra draudžiamasis įvykis. Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad „nurodytoje eismo situacijoje techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų jo dalyvių veiksmai“. Privalomojo draudimo 19 str. 9 dalyje yra nurodyta: „ jeigu už padarytą žalą yra atsakingi keli asmenys, atitinkamai draudikai ir biuras moka išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei“. Šioje byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl šio eismo įvykio yra atsakingi abu dalyviai, todėl žala taip pat turėtų būti atitinkamai proporcingai atlyginama. Pagal praktiką pasekmės tenka abiem įvykio dalyviams tolygiai, tai yra po 50 procentų kiekvienam. Tačiau svarbiausia tai, kad ši situacija negali būti pripažinta kaip draudžiamasis įvykis pagal privalomojo draudimo įstatymą, kadangi kaltinamasis šio įvykio metu buvo pėsčiasis. Nors transporto priemonė dirbo, bet kaltinamasis įvykio metu jos nevairavo ir nevaldė transporto priemonės. Transporto priemonė buvo pastatyta kelkraštyje, nors ir su įjungtu varikliu, bet ji buvo pastatyta tinkamoje vietoje, tik vairuotojas išėjęs. Pats įvykis įvyko ne dėl transporto priemonės naudojimo, o dėl to, kad buvo netinkamai elgtasi suvyniojant virvę, bet tai niekaip nėra sietina su pačios transporto priemonės naudojimu. Transporto priemonė turi būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Tiesioginė paskirtis transporto priemonės tai yra vairavimas ir važiavimas.

-2017-09-30 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis užfiksuota apžiūros atlikimo eiga, o būtent: eismo įvykio vieta yra vietinės reikšmės kelias vedantis nuo (duomenys neskelbtini), nuo kelio (duomenys neskelbtini) pavažiavus 410 m. link (duomenys neskelbtini) kaimo. Kelio ruožas nuo kelio pradžios iki įvykio vietos yra tiesus ir horizontalus. Motociklas (duomenys neskelbtini) SXC valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi dešinėje kelio pusėje, priekiu į kelkraštį. Po eismo įvykio motociklas buvo pakeltas. Kairėje kelio pusėje, sankryžoje į (duomenys neskelbtini) g. stovi raudonos spalvos automobilis FORD COURIER valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio galo pritvirtinta virvė einanti įstrižai kelio, virvės gale pritvirtintas parašiutas (1 tomas, b.l. 6- 7, 10-11);

-eismo įvykio schema, kurioje atvaizduota transporto priemonių – motociklo (duomenys neskelbtini) (apgadinimai: nulaužta sankabos rankenėlės dalis, nulinkęs pakojis, nubrozdintos kairės pusės plastmasinės dalys) priklausančio P. G. ir automobilio FORD COURIER (duomenys neskelbtini) (neapgadintas), priklausančio sporto klubui (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po eismo įvykio( 1 tomas, b.l.9);

- transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kuriuose užfiksuoti motociklo KTM valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: subraižyta plastikinė apdaila prie vairo, nulūžusi kairės pusės sankabos svirtis, subraižyta kairės pusės plastikinė apdaila esanti prie variklio, subraižyta kairės pusės plastikinė apdaila esanti prie galinio rato, subraižyta daiktadėžė esanti virš galinio rato. (1 tomas, b.l. 14-15, 17-19 );

-specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad P. G. padaryti sekantys sužalojimai: kairio blauzdikaulio lūžiai, poodinės kraujosrūvos kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. P. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio blauzdikaulio lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis( 1 tomas, b.l.53);

-specialisto išvada Nr. 11Š-158(17), kuria konstatuojama, kad:

nurodytoje eismo situacijoje motociklo „(duomenys neskelbtini) SXC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. G., artėdamas prie jam sudarytos kliūties, savo vairuojamos transporto priemonės nesuvaldė, dėl ko nuvirto ant šono ir techniniu požiūriu tai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, J. L., naudodamas prie stovinčio automobilio „Ford Courier“ galo pritvirtintą gervę, vyniojo virvę, kuriai išsitempus skersai kelio, sudarė kliūtį transporto priemonių eismui ir techniniu požiūriu tai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

eismo įvykio mechanizmas buvo toks: P. G., vairuodamas motociklą „(duomenys neskelbtini) SXC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės. Šio kelio kairėje pusėje (žr. nuo (duomenys neskelbtini) pusės), ties šio kelio ir (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamųjų dalių susikirtimu stovėjo automobilis „Ford Courier“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio gale buvo pritvirtinta gervė, kuria J. L. vyniojo skersai kelio ištemptą virvę, naudojamą paraspamių pakėlimui į orą. P. G. vairuojamas motociklas „(duomenys neskelbtini) SXC“, artėdamas link minėto stovinčio automobilio, kelio išilgine kryptimi iki 3 paveiksle juodomis rodyklėmis pažymėtų pėdsakų pradžios virto ant kairiojo šono ir, slysdamas arčiau kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, tikėtina, paliko slydimo pėdsakus ir sustojo 3 paveiksle užfiksuotoje padėtyje. Kontakto su kelio danga metu buvo padaryti sugadinimai motociklo „(duomenys neskelbtini) SXC“ kairiajame šone.

šioje eismo situacijoje J. L., naudodamas prie kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje (žr. nuo (duomenys neskelbtini) pusės) stovinčio automobilio „Ford Courer“ galo pritvirtinta gerve ir vyniodamas virvę, skirtą paraspamių pakėlimui į orą, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nesudaryti kliūčių artėjančių transporto priemonių eismui, taip pat siekdamas išvengti nuostolingų padarinių privalėjo imtis būtinų priemonių, kad skersai kelio ištempta virvė nesudarytų kliūties artėjančių transporto priemonių eismui. Šioje eismo situacijoje motociklo „(duomenys neskelbtini) SXC“ vairuotojas P. G. privalėjo važiuoti ne didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 70 km/h greičiu ir pastebėjęs kliūtį - skersai kelio ištemptą virvę, mažinti važiavimo greitį taip, kad suvaldytų vairuojamą transporto priemonę, neprarasdamas tiesiaeigio važiavimo stabilumo.

nurodytoje eismo situacijoje techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų jo dalyvių veiksmai: J. L., naudodamas prie stovinčio automobilio „Ford Courier“ galo pritvirtintą gervę, vyniojo virvę, kuriai išsitempus skersai kelio, sudarė kliūtį transporto priemonių eismui, o motociklo (duomenys neskelbtini) valst Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. G., artėdamas prie jam sudarytos kliūties, savo vairuojamos transporto priemonės nesuvaldė, dėl ko nuvirto ant šono.“(1 tomas, b.l. 79-83) .

Dėl veikos kvalifikavimo.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. L. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis duodamas paaiškinimus teisme apie tai, kad naudodamas prie automobilio galo pritvirtintą mechanizmą ir vyniodamas virvę, skirtą parasparnio pakėlimui į orą, nebuvo pakankamai atidus ir atsargus ir taip sudarė kliūtį( virvė buvo ištempta skersai kelio) artėjančiai transporto priemonei - P. G. vairuojamam motociklui, bet ir tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis P. G., liudytojai R. B., G. J., V. P., M. M., kurie patvirtino kliūties buvimą, tai yra, kad virvė su parašiutėliu buvo ištempta skersai kelio 30-50 cm. aukštyje. Šias aplinkybes patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga - įvykio vietos apžiūros protokolai su fotolentelėmis, specialisto išvada. J. L. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, nes naudodamas prie stovinčio automobilio galo pritvirtintą gervę, vyniojo virvę, kuriai išsitempus skersai kelio sudarė kliūtį kitai transporto priemonei - motociklui , vairuojamam P. G., kuris dėl atsiradusios kliūties stabdydamas motociklą griuvo ir jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Astižvelgiant į išdėstytą, J. L. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamojo gynėja ir kaltinamasis prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, t. y. pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį jo sutuoktinės A. L. atsakomybei.

Byloje yra gautas laiduotojos, kaltinamojo sutuoktinės A. L. prašymas dėl J. L. perdavimo jai pagal laidavimą. Teismui pateikti A. L. charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad ji neteista, bausta administracine tvarka, bet pažeidimai negrubus ir nuobaudos nebegaliojančios, iki 2016-12-02 ji tarnavo vidaus reikalų sistemoje( atleista suėjus nustatytam amžiui), buvusio darbdavio charakterizuojama puikiai, tarnyboje skatinta ir apdovanota, tarnybinėmis nuobaudomis nebausta. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. L. yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam J. L.. Teismo posėdyje A. L. nurodė, kad sutinka būti J. L. laiduotoja, nes ją su sutuoktiniu sieja artimi šeimyniniai santykiai, abu vienas kitu pasitiki, nes šeimoje pragyveno daugiau kaip 30 metų, sutuoktinis yra atsakingas, rūpinasi šeima, alkoholiu nepiktnaudžiauja, dėl šio įvykio ypatingai išgyveno. Jis kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, todėl ji mano, kad su juo kartu gyvendama ir kiekvieną dieną bendraudama turės galimybę teisingai nuteikti ir jį paveikti, kad ateityje nebenusikalstų, juo labiau, kad anksčiau sutuoktinis nėra nusikaltę.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi kaltinamasis J. L. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, apie įvykio aplinkybes davė išsamius parodymus. Galima daryti išvadą, kad baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti neskiriant kaltinamajam bausmę, bet pritaikant švelnesnį atsakomybės institutą, o būtent atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J. L. neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą( pervedė 300 Eur nukentėjusiajam). Kaltinamasis yra individualios įmonės savininkas, užsiima sportine veikla – yra parasparnio pilotas ir vienas iš sporto klubo „Saulės skrydis“ įkūrėjų, klubo pirmininko puikiai charakterizuojamas kaip pareigingas, drausmingas pilotas, jokios jo asmenį neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Jis yra vedęs 33 metus, sutuoktinė jį charakterizuoja kaip pareigingą vyrą ir tėvą, neturintį žalingų įpročių. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Ši įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad J. L. pažeidė Kelių eismo taisykles, pažeidimas sukėlė pasekmes nukentėjusiajam. Tačiau eismo įvykį kaltinamasis sukėlė būdamas blaivus ir tik dėl nepakankamo atidumo bei pastabumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo J. L. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, atlygino nukentėjusiajam dalį žalos. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad J. L. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal lengviausią straipsnio dalį už tokios rūšies nusikaltimo padarymą, praeityje baustas kelis kartus už negrubius Kelių eismo taisyklių nusižengimus, tačiau nuobaudos nebegaliojančios. Pažymėtina ir tai, kad dėl eismo įvykio kilimo, iš dalies atsakingas ir nukentėjusysis, kuris privalėjo važiuoti ne didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 70 km/h greičiu ir pastebėjęs kliūtį - skersai kelio ištemptą virvę, mažinti važiavimo greitį taip, kad suvaldytų vairuojamą transporto priemonę. Įvertinus šias aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, t. y. tai, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimas, konstatuotina, jog uždraudimas naudotis specialia teise būtų neproporcingas, todėl jis netaikytinas.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis P. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš J. L. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo 3704,37 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal nukentėjusiojo civilinį ieškinį( 3 tomas, b.l. 1-4) turtinę žalą sudaro: 159,28 Eur ( palatos pagerintomis sąlygomis išlaidos), 2445,38 Eur (negautos darbinės pajamos), 200 Eur (sąmatos sudarymo išlaidos); 150 Eur (motociklininko šalmo apgadinimai) ir 1249,71 Eur (motociklo remonto išlaidos).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginės išlaidas) ir negautos pajamos. Deliktinės atsakomybės taikymo metu atlyginami yra tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į jos atlyginimą turi, tačiau, ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį taip pat privalo įrodyti.Rašytiniais įrodymais pagrįstas ir pilnai tenkintinas nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 2445,38 Eur negautų darbinių pajamų (draudimo bendrovė neginčijo). Reikalavimas priteisti 1249,71 Eur motociklo remonto išlaidų tenkintinas iš dalies, kadangi ši nukentėjusiojo nurodyta išlaidų suma grindžiama nepriklausomo eksperto sudaryta sąmata, vienok, nukentėjusysis į draudimo bendrovę nesikreipė ir motociklo apžiūrai nepateikė, o savo valia kreipėsi į nepriklausomą ekspertą. Draudimo bendrovei kilus abejonių dėl sąmatoje nurodytų detalių ir remonto išlaidų pagrįstumo, 2018-10-12 draudimo bendrovės ekspertas, dalyvaujant pačiam nukentėjusiajam, apžiūrėjo apgadintą transporto priemonę ( motociklą) ir nustatė, kad dalis detalių įtrauktų į nepriklausomo eksperto sąmatą, keitimui įtrauktos nepagrįstai, jos galėjo būti remontuojamos ir nukentėjusysis su tuo sutiko. Draudimo bendrovė sudarė naują sąmatą, pagal kurią žalos dydis įvertintas 682, 40 Eur, todėl tokioje apimtyje tenkintinas šis reikalavimas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis motociklo neremontavo ir realių remonto išlaidų nepatyrė o draudimo bendrovė, prašydama mažinti priteistiną sumą, savo poziciją tinkamai motyvavo ir įrodė. Tokiu būdu nukentėjusiajam priteistina turtinės žalos atlyginimo suma būtų 3127,78 Eur( 2445,38 +682,40). Atsižvelgiant, kad 300 Eur nukentėjusiajam pervedė kaltinamasis J. L. suma mažintina iki 2827,78 Eur .

Netenkintinas reikalavimas kompensuoti 159,28 Eur išlaidų dėl naudojimosi palata pagerintomis buities sąlygomis bei 200 Eur išlaidų už sąmatos sudarymą, nes šios išlaidos nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis( nukentėjusiajam buvo suteikta nemokama palata, o į nepriklausomą ekspertą dėl motociklo apgadinimo nukentėjusysis kreipėsi savo valia, nesilaikydamas įprastinės tvarkos, tai yra nepranešė draudimo bendrovei). Motociklininko šalmas nebuvo pateiktas apžiūrai, todėl šioje dalyje ieškinys dėl 150 Eur priteisimo laikytinas neįrodytu ir netenkintinas.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, paties nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir moralinius išgyvenimus, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra pagrįstas. Vienok, prašoma priteisti 3000 Eur neturtinė žala yra ženkliai per didelė, kadangi visi nepatogumai ir išgyvenimai turėtų būti siejami tik su nukentėjusiajam padarytu sveikatos sutrikdymu ( 11 dienų trukęs intensyvus gydymas ir vėliau reabilitacinis gydymas) ir galimomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, vienok nepateikta objektyvių įrodymų, kad sveikatos sutrikdymas sukėlė nukentėjusiojo sveikatai sunkias ir ilgalaikes pasekmes ( nukentėjusysis yra pilnai darbingas). Kiti nukentėjusiojo akcentuoti nepatogumai, kuriuos jis siejo su šeima ir darbo santykiais, laikytini neįrodytais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus priteistina 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų.

Nukentėjusiojo P. G. interesus atstovavo advokatai, ruošė civilinius ieškinius, dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl nukentėjusysis pateikė prašymą priteisti 700 Eur atstovavimo išlaidų. Įrodymai apie pinigų sumokėjimą pateikti ( 3 tomas, b.l.35,36). Nukentėjusysis, siekdamas apginti savo teises, naudojosi kvalifikuotomis teisinėmis paslaugomis, advokatas atstovavo nukentėjusįjį teismo posėdyje, ruošė civilinį ieškinį, akivaizdu, kad patirtos tam tikros darbo ir laiko sąnaudos, dėl to turėtos advokato pagalbos išlaidos dėl atstovavimo teisme turi būti atlygintos. Vienok, nurodomų patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam civilinius ieškinius ruošė du advokatai, vienas jų atstovavo nukentėjusįjį dvejose teismo posėdžiuose, bylos apimtis nėra didelė, vienok teismui buvo pateikti net 4 civiliniai ieškiniai ( 2 tomas, b.l.58-61, 95-97, 149-152 ir 3 tomas, b.l. 1-4 ), 3 iš jų patikslinti, kas be jokios abejonės trukdė ir proceso dalyvių ir teismo laiką, bet nereikalavo didelių darbo ir laiko sąnaudų ieškinių ruošėjams, todėl teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, daro išvadą, kad prašoma priteisti suma yra per didelė ir mažintina iki 400 Eur. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaidų kompensavimas yra proporcingas bylos sudėtingumui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad spręsdamas civilinio ieškinio ir kitų proceso išlaidų kompensavimo klausimus teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad dėl eismo įvykio kilimo kaltas ir pats nukentėjusysis.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas įpareigoja draudiką įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką. Pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą priklauso J. L. civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“( neviršijant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytos maksimalios draudimo sumos). Kaltinamajam, iš kurio taip pat prašoma priteisti žalos atlyginimą kaip ir iš draudimo bendrovės, pareiga atlyginti žalą atsirastų tuomet, jei draudimo atlyginimo dydžio nepakantų. Šiuo atveju kaltinamasis tokios pareigos neturi.

Nors civiliniu atsakovu byloje patrauktos, sporto klubo „Saulės skrydis“ civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company atstovas nurodė, kad šis eismo įvykis nėra draudiminis, iš esmės jis savo pozicijos nepagrindė. Aplinkybė, kad tuo metu automobilis Ford Courier“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo kelkraštyje ir nedalyvavo eisme nėra pakankamas ir svarus argumentas, kadangi mechanizmas kurio pagalba J. L. vyniojo virvę, yra pritvirtintas prie automobilio ir valdomas iš automobilio, ir tuo metu kai privažiavo motociklu P. G., J. L. vyniojo virvę prie automobilio pritvirtinto mechanizmo pagalba ir sudarė kliūtį motociklininkui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. L. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį padarymo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti J. L. A. L. atsakomybei pagal laidavimą 1( vienerių ) metų laikotarpiui be užstato.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; - jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. L. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti P. G. iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos ir 2827,78 Eur ( du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus 78 centus) turtinės žalos atlyginimo bei 400 Eur ( keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.