- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- 1A-416-813/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11004-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nukentėjusysis
- I. L.
- Civilinis atsakovas
- ADB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. M. gynėjai advokatei Brigitai Pauliukevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. L. ir jos atstovo advokato M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį laiduotojos J. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Nukentėjusiosios I. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios I. L. naudai priteista 649,59 eurai turtinės žalos atlyginimo ir 2100 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Iš G. M. nukentėjusiosios I. L. naudai priteista 1100 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Iš G. M. nukentėjusiosios I. L. naudai priteista 1980 eurų teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidoms padengti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atleistas BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad 2018 m. kovo 8 d. apie 7.00 val. (duomenys neskelbtini) kelyje „(duomenys neskelbtini)“, 21.500 km kryptimi link Kauno, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 118, 127 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu I. L., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu I. L. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog G. M. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pareikštas kaltinimas pasitvirtino, yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti pastarąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Spręsdamas dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į nukentėjusiajai eismo įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus), į patirtų sužalojimų pobūdį, gydymosi trukmę, tai, kad nukentėjusiąją G. M. sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, o ne tyčia, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu nedirba, ieškosi dirbo, į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir sprendė, kad šiuo atveju nukentėjusiajai atlygintina, atitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, žymiai mažesnė nei nukentėjusioji reikalauja, tačiau didesnė negu sutinka atlyginti draudimo bendrovė (2100 eurų), neturtinė žala, kitą jos dalį (įvertinus, kad kaltinamasis nukentėjusiajai jau pervedęs 300 eurų) – 1100 eurų priteisiant iš pastarojo.
Šalies argumentai
3. Nukentėjusioji I. L. ir jos atstovas advokatas M. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendį, padidinant nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį iki 10 000 eurų: po 5000 eurų priteisti iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, ir solidariai iš G. M. ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios naudai priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.
3.1. Skunde teigiama, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir tai lėmė iš dalies neteisingo ir nepagrįsto nuosprendžio (civilinio ieškinio dalyje) priėmimą. Apeliantai nuosprendyje pasigedo platesnio visos situacijos matymo ir adekvataus jos vertinimo, neapsiribojimo vien autoįvykio tiesiogiai sukeltomis pasekmėmis nukentėjusiosios fiziniam kūnui. Tvirtinama, kad teismas visiškai nevertino lėšų, būtinų sveikatai pagerinti, dvasinių išgyvenimų tikrojo laipsnio, autoįvykio sukeltų pasikeitimų įvairiose gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.).
3.2. Skunde nurodoma, kad dėl autoįvykio metu atsiradusių sužalojimų nukentėjusioji patyrė tiek dvasinio, tiek fizinio pobūdžio pasekmes: autoįvykio metu bei pooperaciniu ir reabilitacijos laikotarpiu kentėjo ir iki šiol kenčia itin didelį skausmą. Jai buvo atliktos dvi operacijos – 2018 m. kovo 8 d. ir 2018 m. kovo 20 d., reabilitacijos metu turėjo atlikinėti itin sudėtingus fizinius pratimus, kurių metu buvo tempiami sustingę sąnariai ir sausgyslės. Nepaisant patirtų dviejų sudėtingų operacijų artimiausiu metu bus atlikta dar viena operacija, kurios metu turės būti pašalinti vidiniai fiksacijos strypai dešinėje kojoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl juosmens slankstelio lūžio nukentėjusiajai apie 4 mėnesius nebuvo leidžiama visiškai sėdėti. Šiuo metu, po ilgai trukusio ir skausmingo mokymosi atsisėsti, sėdėti gali, tačiau jaučia skausmus, dėl ko vėlgi reikės lankytis pas reabilitologą tikslu ištempti sausgysles, stiprinti atrofuotus raumenis. Apeliantė tikina iki šiol jaučianti sunkumą gulantis ir keliantis iš lovos, kadangi tai turi daryti itin atsargiai, iš lėto, saugant tiek juosmenį, tiek operuotą koją, kurios lankstymas vis dar sukelia skausmą ir diskomfortą.
3.3. Skunde pažymima, kad dėl autoįvykio metu patirtų juosmens slankstelio ir blauzdikaulio apatinės dalies su šeivikauliu lūžių atsirado itin daug nepatogumų ir įprasto gyvenimo ritmo pakitimų: du mėnesius ir savaitę buvo paskirtas tik gulimas režimas. Toks ilgas laiko tarpas turėjo neigiamos įtakos I. L. sveikatai - prarado fizines jėgas, atsirado raumenų atrofija, pastovūs galvos skausmai, regėjimo susilpnėjimas, virškinimo sutrikimai, skrandžio skausmai, nugaros skausmai, kaklo skausmai, bendras organizmo nuovargis ir silpnumas. Dėl paskirto gulimo režimo negalėjo pati savimi pasirūpinti, todėl visą šį gydymosi laikotarpį buvo reikalinga kito asmens pagalba. Itin skausmingas buvo atsikėlimas po gulimo režimo pabaigos: nenumaldomas kojos skausmas, viso kūno skausmas, galvos svaigimas, vėmimas, pykinimas. Jautė kančias dėl visiško jėgų praradimo ir raumenų atrofijos, negalėjimo išstovėti ilgiau kelių minučių. Tokį ilgą laiko tarpą būdama priklausoma nuo kitų žmonių jautė nuolatinį pažeminimą ir gėdą, nes pati negalėjo atlikti praktiškai nieko. Slaugytoja bei kiti artimieji privalėjo rūpintis jos asmens higiena, gaminti valgyti, rūpintis buitimi, namų ruoša. Esant tokiam sveikatos sutrikimui ir itin ilgam reabilitacijos laikotarpiui iki šiol negali dirbti savo iki autoįvykio dirbto ir itin mėgiamo darbo ((duomenys neskelbtini)), ir nežino, ar apskritai galės, dėl ko itin pergyvena ir jaučia nuolatinę emocinę depresiją bei dvasinius išgyvenimus. Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų iki šiol negali sportuoti, kas ją itin slegia, kadangi sportas buvo nukentėjusiosios gyvenimo būdas, aistra. Abejoja ar ateityje galės sportuoti. Be to, ženkliai sumažėjo bendravimo galimybės: būdama tokio jauno amžiaus daugiau nei du mėnesius buvo prikaustyta prie lovos, tad bendravo tik su artimaisiais, sese, tėčiu. Dėl apribotos galimybės judėti (kadangi gali vaikščioti tik labai trumpą laiką ir tik su ramentais, negali ilgai išstovėti dėl raumenų atrofijos), ilgą laiką negalėjo viena savarankiškai išeiti iš buto ir susitikti su draugais, jau nekalbant apie kavines, kino teatrus, teatrus, baseinus ir t.t. 2018 m. vasarą su sužadėtiniu planavo registruoti santuoką bei kelti vestuves, tačiau dėl autoįvykio pasekmių šito atlikti negalėjo, bijo prarasti sužadėtinį. Emocinę depresiją ir nepatogumus sukelia ir tai, kad dėl patirtų sužalojimų turėjo atsisakyti savo kasmetinių atostogų, aktyvaus laisvalaikio pramogų (slidinėjimo, čiuožimo, važiavimo dviračiu ir kt.), nors iki šiol keliaudavo į užsienį atostogauti kiekvienais metais. Negana to, dėl patirtų sužalojimų iki šiol yra priklausoma nuo kitų asmenų, negali pati vairuoti transporto priemonės. Be viso paminėto, ją lydi nuolatinė baimė dėl pasekmių sveikatai, nes tiek atliekant operacijas, kurių metu buvo atliekama anestezija, tiek vartojant dideles dozes nuskausminamųjų ir kitų vaistų, akivaizdu, kad tai pakenkė ir kitiems organams, atminčiai, darbui. Po operacijų palikti randai itin matomi, o kadangi yra jauna moteris, jaučiu nuolatinę gėdą dėl jų, ateityje reikės atlikti randų šalinimo/plastinę operaciją, kuri kainuoja itin brangiai. Šiuo metu negali dėvėti suknelių, maudymosi kostiumėlių.
3.4. Skunde tvirtinama, kad nukentėjusioji dėl šio įvykio prarado galimybę pilnavertiškai gyventi ir dirbti, iki šiol patiria ir tikėtina, ateityje dėl sužalojimų patirs fizinį skausmą, neišvengiamai lemiantį tiek nuovargį, tiek neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, didžiulį dvasinį, emocinį sukrėtimą, šoką, baimę, pažeminimą, iki šiol vargina skausmingi prisiminimai, baimė, kas neabejotinai turi ir ateityje turės įtakos tolimesniam gyvenimui. Jaučia nuolatinę baimę, išgąstį, liūdesį dėl būsimų pasekmių sveikatai, t. y., ar galės normaliai vaikščioti, ar nejaus skausmo, ar nebus komplikacijų, ar galės gyventi pilnavertį gyvenimą, ar gijimas bus sėkmingas, ar po metų planuojama metalo konstrukcijų pašalinimo operacija iš kojos bus sėkminga ir dėl to nebus komplikacijų, ar nereikės dar papildomų operacijų, ar pavyks pašalinti visus esamus vizualiai matomus randus ir ar pavyks pašalinti būsimus randus po metų ir t.t., Be to, baimę bei išgyvenimus stiprina ir tai, kad, gydytojų nuomone, patirtų sužalojimų pasekmės sveikatai lydės visą gyvenimą (reikės nuolat rūpintis buvusiomis traumomis, keisti gyvenimo būdą, įpročius, gyvenimo tempą, vartoti papildus, esant reikalui gydytis. Nukentėjusioji tikina praradusi galimybę saugiai ir natūraliai susilaukti sveiko vaiko. Ji negali dirbti mėgstamo patrulio darbo ir yra priversta dirbti kabinete, kas jai visiškai neteikia pasitenkinimo. Abejoja ar išvis galės dirbti patruliuodama gatvėje. Yra praradusi fizines jėgas, o fizinis pasirengimas policijos darbe, ypač gatvėje, yra ypač svarbu. Per ilgą nedarbingumo laikotarpį prarado įgūdžius (šaudyba, taktika, pasikeitė teisės aktai). Prarado mylimiausią hobį – sportą.
3.5. Apeliantės teigimu, teismas visų šių aplinkybių deramai neįvertino, nepakankamai įsigalino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų nepanaudojo, pasivadovavo šabloniška formuluote, kad baudžiamosiose bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo paprastai priteisiama neturtinės žalos suma nuo 580 eurų iki 2900 eurų, nors sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus jokių formalių, šabloniškų ir neindividualizuotų teismo vertinimų negali būti, ir dėl to nustatė neproporcingai menką neturtinės žalos atlyginimo dydį.
3.6. Skunde pabrėžiama, kad šioje byloje interesų pusiausvyra aiškiai neatkurta, nes nesąžiningas kaltinimasis po nuosprendžio priėmimo jaučiasi laimėjęs bylą ir lengvai išsisukęs (pvz., jau vien dėl to, kad jis pats buvo pasiruošęs mokėti bent jau 3000 Eur dydžio kompensaciją, o teismas leido jam mokėti tris kartus mažesnę žalos sumą), o nukentėjusioji yra priversta susitaikyti su skaudžiu pralaimėjimu, nes netekusi sveikatos, įprasto gyvenimo būdo, darbo ir ateityje būtinai turėsianti patirti ženklių išlaidų sveikatai atstatinėti, teismo sprendimu gavo apgailėtiną sumą, kuri ne tik kad nekompensuoja jau patirtų fizinių ir dvasinių kančių, bet ir reiškia, kad visos būsimos investicijos į sveikatos atstatymą guls išskirtinai ant jos ir jos artimųjų pečių, o ne ant kaltininko, tiesiogiai lėmusio jos sveikatos sutrikdymus ir praradimus.
3.7. Skunde tvirtinama, kad teismas netinkamai vertino eismo įvykio kaltininko elgesį byloje ir su nukentėjusiąja, nepagrįstai jį teigiamai charakterizavo, nors byloje esantys duomenys byloja priešingai. Nurodoma, kad G. M. teisiamojo posėdžio metu melavo apie nukentėjusiajai teiktą pagalbą po eismo įvykio, apie tai, kad pagalbos telefonu pranešė apie eismo įvykį, skambino jos draugui. Po eismo įvykio pastarasis su nukentėjusiąja nebendravo, žalos atlyginti nesiūlė, atsiprašė tik po 11 mėnesių, po teismo posėdžio, tuomet, kai jau turėjo advokatę. 300 eurų sumokėjo tik praėjus 11 mėnesių po eismo įvykio, paskutinio teismo posėdžio dienos rytą. I. L. yra įsitikinusi, kad G. M. darbo sutartį nutraukė tyčia, siekdamas dirbti nelegaliai ir išvengti priteistos žalos atlyginimo. Netinkamai įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas, anot apeliantų, nesilaikė šalių procesinio lygiateisiškumo principo, akivaizdžiai pabrėždamas kaltinamojo net ir neegzistuojančias gerąsias savybes, o nukentėjusiosios asmenines savybes, elgesį, patiriamas dvasines ir fizines kančias sumenkindamas.
3.8. Skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008 ir prašoma į ją atsižvelgus priteisti panašų kaip ir minėtoje byloje neturtinės žalos dydį – bent 10 000 eurų. Nurodoma, kad pats G. M. nurodė, jog galėtų atlyginti 3000 eurų (apeliantės manymu jis būtų pajėgus išmokėti ir didesnę sumą), tačiau teismas iš jo priteisė tik 1100 eurų. Cituojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379-697/2018, kur priteistos ženkliai didesnės neturtinės žalos sumos.
3.9. Skunde pabrėžiama ir tai, kad teismas iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė tik 2100 eurų dydžio neturtinę žalą, nors pagal Transportų priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagal atsakovo sutartį su kaltinamuoju, draudimo bendrovė prisiėmė atsakomybę atlyginti 5000 eurų neturtinę žalą vienam draudiminiam įvykiui.
Atsiliepimas
4. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės G. M. gynėja advokatė Brigita Pauliukevičienė atsiliepime į nukentėjusiosios ir jos atstovo apeliacinį skundą prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantai skunde nepateikė jokių naujų argumentų, objektyvių duomenų, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji buvo gydoma stacionare nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. kovo 23 d., vėliau tęsiant reabilitacinį gydymą buvo atstatoma jos sveikatos būklė. Teisminio proceso metu nukentėjusioji savarankiškai dalyvavo procese bei nepateikė jokių medicininių dokumentų dėl pablogėjusiosios sveikatos būklės. Nesant kitų duomenų, tikėtina, kad sveikatos būklė buvo atstatyta, sunkių liekamųjų reiškinių nebuvo nustatyta. Byloje nepateikta duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų buvo pažeisti gyvybei svarbūs organai, o emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus.
4.2. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai interpretuojama, kad G. M. sutiko asmeniškai papildomai mokėti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodoma, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės siekė palengvinti nukentėjusiosios padėtį tuo, kuo gali, ne kartą skambino, siūlė masažus, kadangi jo motina yra profesionali medicinos paslaugas teikianti specialistė, tačiau nukentėjusioji buvo kategoriška nebendrauti, be to, tikino, kad ji žalos reikalaus iš draudimo bendrovės.
4.3. Atsiliepime tvirtinama, kad teismas tinkamai nustatė priteistiną neturtinės žalos dydį, kuris, priešingai nei teigia apeliantai, nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiosios ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėja prašė nukentėjusiosios ir jos atstovo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nukentėjusiosios I. L. ir jos atstovo advokato M. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Apeliantai ginčija nustatytos ir priteistos neturtinės žalos dydį, prašo jį padidinti bent iki 10 000 eurų, motyvuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiosios patirtas fizines kančias ir asmeninių išgyvenimų laipsnį, sveikatos sutrikdymo liekamuosius reiškinius, I. L. praradimus asmeniniame gyvenime, profesinėje, visuomeninėje veikloje ir pan., tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi visą baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio turinį, apeliacinio skundo argumentus neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Tuo pačiu pažymėtina, kad CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra įvairi.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės G. M., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas didesnio pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė kelių eismo taisykles ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota I. L.. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, praradimus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006).
11. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nukentėjusioji tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašydama priteisti 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, tiek apeliaciniame skunde prašydama priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, didelį dėmesį skyrė dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų likusioms pasekmėms. Specialisto išvadose (1 t., b. l. 44-45, 109-110) konstatuota, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajai I. L. buvo padaryti dešinių šeivikaulio ir blauzdikaulio intrasąnariniai skeveldriniai ir juosmens 1-o slankstelio skeveldrinis kompresinis lūžiai. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų I. L. sveikata sutrikdyta ilgą laiką – jos patirta trauma nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Nustatyta, jog nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. kovo 23 d. gydėsi stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, po to buvo gydoma ambulatoriškai. Jai buvo atliktos dvi operacijos, tam, kad pašalinti vidinius fiksacijos strypus dešinėje kojoje, reikalinga dar viena operacija. Apie 2 mėnesius jai buvo taikomas gulimas režimas, dar ilgiau negalėjo sėdėti, tad, akivaizdu, kad jai buvo reikalinga kitų asmenų pagalba. Po taikytos reabilitacijos, ėmė vaikščioti naudodamasi ramentų pagalba. Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo, bejėgiškumo jausmus, nerimą, baimę dėl ateities. Taip pat akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų, sutrikusio judėjimo galimybių bei gydymo šalinant sveikatos sužalojimo padarinius. Ji daugiau nei 11 mėnesių praleido būdama nedarbinga. Po patirtos traumos neabejotina, jog nukentėjusioji nebegalėjo gyventi iki tol gyvento gyvenimo, negalėjo dirbti, kaip pati teigia, mėgstamo darbo policijoje, sportuoti, aktyviai leisti laisvalaikį. Teko pakoreguoti planus ir dėl šeimos sukūrimo. Kita vertus, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog I. L. po eismo įvykio metu patirtos traumos buvo taikomas reabilitacinis gydymas, nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji praėjus daugiau nei metams laiko nuo eismo įvykio negalėtų vaikščioti ar būtų pasunkėjęs jos judėjimas. Kad jos sveikatos būklė yra gerėjanti galima spręsti iš baudžiamojoje byloje esančių medicininių dokumentų, kur nurodoma, kad jos sveikatos būklė yra gerėjanti. 2018 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše užfiksuota, kad praėjus 5 mėnesiams po traumos, operacijos pjūviai yra sugiję, koja patinusi, judesiai čiurnos srityje riboti, blauzdikaulio ir šeivikaulio fragmentų padėtis gera, vystosi kaulinis rumbas, fiksuoti pooperaciniai svetimkūniai. Rekomenduota riboti pilną krūvį dešinei kojai, po 1-2 metų šalinti operacinius svetimkūnius, riboti intensyvius sportinius užsiėmimus iki pakartotinės ortopedo konsultacijos (2 t., b. l. 2). O štai jau 2018 m. lapkričio 8 d., po traumos praėjus 8 mėnesiams, medicinos dokumentų išraše (apžiūrą atliko tas pats gydytojas traumatologas – ortopedas) nurodyta, kad judesiai per dešinės čiurnos sritį nežymiai riboti, blauzdikaulio ir šeivikaulio fragmentų padėtis gera. Galimybė sportuoti nėra visiškai apribota, tik rekomenduota 4 mėnesius riboti sunkų fizinį krūvį (2 t., b. l. 1).
12. Prašymas padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį argumentuojamas ir tuo, kad nukentėjusioji abejoja tuo, ar galės ateityje dirbti savo mėgstamą darbą (policijos patrulė). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – CMEK) 2018 m. birželio 29 d. pažymoje nurodyta po laikino nedarbingumo laikotarpio pabaigos atlikti pakartinę ekspertizę CMEK (1 t., b. l. 82). Kaip nurodė pati nukentėjusioji, jos nedarbingumo laikotarpis baigėsi 2018 m. gruodžio 20 d. Dar vieną mėnesį ji buvo neapmokomose atostogose, o vėliau grįžo į darbą, tačiau ne patruliuoti gatvėje, o dirbti kabinete. Tačiau pastebėtina, kad vykdydama 2018 m. birželio 29 d. CMEK rekomendaciją I. L. iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos jau turėjo būti atlikusi pakartotinę ekspertizę, tačiau teismui jokių duomenų, kad ji būtų netinkama darbui policijoje, nepateikta. Kadangi darbas policijos patrulio pareigose reikalauja fizinės jėgos ir sportinio pasirengimo, o teismui, kaip ir minėta, nepateikta jokių duomenų, kad I. L. būtų netinkama minėtam darbui, o taip pat atsižvelgus ir į byloje esančius medicininius dokumentus, nėra pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusioji nebegali sportuoti, kad jos sveikatos būklė neatsistatė. Nukentėjusioji teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad šiuo metu, t. y., praėjus daugiau nei metams po eismo įvykio, ji dar jaustų žymius liekamuosius traumos reiškinius ir negalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Duomenų, kad patirta trauma, taikytos narkozės ir radiologiniai tyrimai turėtų įtakos nukentėjusiosios galimybei pastoti, išnešioti ir natūraliai pagimdyti sveiką naujagimį, teismui taip pat nepateikta. Tai tik subjektyvi, niekuo nepagrįsta apeliantės nuomonė. Tad nors dėl patirtos traumos I. L. teko iškęsti fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius ir planus dėl ateities, tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ji yra jauna, darbinga (duomenų apie prarastą darbingumą, negalėjimą tęsti tarnybos policijoje nepateikta), šiuo metu gyvenanti savarankišką ir socialiai aktyvų gyvenimą, objektyvių duomenų apie galimus neigiamus patirtų sužalojimų padarinius ateityje nepateikta.
13. Nors nukentėjusioji nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų ateityje jai bus reikalinga operacija, dėl to ji patirs nemažai išlaidų, tačiau priteisiant būsimos turtinės žalos atlyginimą, žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus, kad išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, kad ateityje būsimos išlaidos yra realios. Tokių duomenų apie būsimas išlaidas ateityje nukentėjusioji nepateikia, todėl nėra pagrindo šias būsimas išlaidas vertinti kaip neturtinę žalą.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.), taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio suma (10 000 Eur) yra kur kas didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje yra priteisiama. Ir nors apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtoje byloje tiek sužalojimų pobūdis, tiek ir gydymosi laikotarpis (nukentėjusiajai padaryti dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas. Dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti ir t.t.) nėra identiški nagrinėjamoje byloje I. L. patirtiems sužalojimams ir dėl jų kilusioms pasekmėms, todėl nėra pagrindo ja vadovautis nustatant neturtinės žalos dydį.
15. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas (nors iš apeliacinio skundo argumentų, frazių „kaltinamasis po šio nuosprendžio jaučiasi laimėjęs bylą ir lengvai išsisukęs“, „nusikaltėlis jaučiasi visišku šios situacijos laimėtoju“, galima suprasti, kad prašydama priteisti didesnę neturtinę žalą ji siekia tuo pačiu ir nubausti avarijos kaltininką) ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas, į ką skundžiamame nuosprendyje iš esmės ir buvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nukentėjusiajai I. L. nustatytos 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka suformuotą teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios didintų G. M. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, be to, nukentėjusiosios sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų bylose.
16. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios I. L. patirtą fizinį bei dvasinį skausmą, anksčiau nustatytas aplinkybes, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens neatsargią kaltę, į tai, kad jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, jog Kauno apylinkės teismo nustatyta 3500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma, kurios dalį (300 eurų) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo jau atlygino nukentėjusiajai, yra teisinga, protinga ir pakankama, neturtinės žalos sumos didinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas tokio dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, nepažeidė nei BPK, nei CK normų ir nenukrypo nuo teismų praktikos dėl nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Teismas į visus įstatyme nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus atsižvelgė tinkamai, nesureikšmindamas, ką nepagrįstai savo skunde teigia apeliantai, kaltininko turtinės padėties, jo asmeninių savybių ir kt.
17. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalį (2100 eurų) neturtinės žalos atlyginimo priteisė iš draudimo bendrovės, o kitą dalį (1100 eurų) iš nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto G. M..
18. Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Šioje byloje civiliniu atsakovu į bylą pagrįstai įtraukta draudimo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuri atlygina žalą esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis (2017 m. lapkričio 16 d. redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 19 d. (TAR, 2017, Nr. 2017-18822)), kuriame nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
19. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai I. L. neturtinei žalai atlyginti, kaip ir minėta, iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 2100 eurų, o iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. M. – 1100 eurų. Kadangi draudiminis įvykis atsitiko 2018 m. kovo 8 d., tai pagal tuo metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį maksimali galima neturtinės žalos atlyginimo dėl vieno eismo įvykio suma yra 5000 eurų. Todėl šiuo atveju nukentėjusiajai neturtinė žala priteistina tik iš ADB „(duomenys neskelbtini)“, nes I. L. nustatyta neturtinės žalos suma neviršija įstatyme nustatytos sumos.
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat, atsižvelgęs į tai, kad draudimo bendrovė nurodė sutinkanti atlyginti 2100 eurų neturtinę žalą, netinkamai vadovavosi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo mechanizmas, kai žalos ar jos dalies atlyginimas priteisiamas ne iš pagal įstatymus už nusikalstama veika padarytą žalą privalančio atsakyti civilinio atsakovo, o iš nuteistojo (šiuo atveju atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens), pažeidžia ne tik traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises, bet gali neatitikti ir nukentėjusiojo interesų, jei realios galimybės išieškoti priteistą sumą iš nuteistojo (atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens) yra blogesnės, nei iš už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).
21. Atsižvelgiant į visa, kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, kadangi priimtas nesilaikant galiojančių įstatymų nuostatų, kurias privaloma taikyti sprendžiant civilinio ieškinio klausimus baudžiamojoje byloje, visą neturtinės žalos sumą priteisiant iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
22. Nukentėjusiosios atstovas advokatas M. R. pateikė 2019 m. kovo 4 d. sąskaitą faktūrą, kasos pajamų orderį, atstovavimo sutartį, iš kurių matyti, kad už apeliacinio skundo surašymą ir pateikimą teismui I. L. jam sumokėjo 550 eurų.
23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-174/2014 ir kt.).
24. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios I. L. ir jos atstovo apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinį skundą tenkinti tik iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ne dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, kas buvo pagrindinis apeliacinio skundo reikalavimas, o tik dėl to, kad apylinkės teismas nepagrįstai dalį neturtinės žalos atlyginimo priteisė ir iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, nors pastarasis buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir už jo padarytą žalą įstatymo ir draudimo sutarties pagrindu atsakinga draudimo bendrovė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad advokatas apeliacinės instancijos teisme nedalyvavo, kad jo darbas buvo susijęs tik su apeliacinio skundo parengimu, jokie nauji įrodymai nebuvo renkami, priteisti iš G. M. nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms, suteiktoms surašant apeliacinį skundą, apmokėti visa apimtimi nėra teisinio pagrindo. Be to, BPK nuostatos nenumato galimybės proceso išlaidas priteisti iš civilinio atsakovo. Tad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme tenkinamas tik iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios I. L. ir jos atstovo advokato M. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 11 d. nuosprendį:
panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai I. L. iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 2100 eurų, iš G. M. 1100 eurų.
Iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiajai I. L. 3200 Eur (tris tūkstančius du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Iš G. M. priteisti nukentėjusiajai I. L. 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų teisinių paslaugų išlaidoms apeliaciniame procese apmokėti.