Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. N. (D. N.) atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 45 MGL (2250 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. V. paskirta galutinė bausmė – 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo D. N. pareikštas 6670 Eur civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo priteista 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas; pripažinta nukentėjusiojo D. N. teisė į 3070 Eur turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuosprendžiu iš nuteistojo M. V. priteista 500 Eur nukentėjusiajam D. N. proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. V. nuteistas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2018 m. balandžio 26 d., 22 val. 58 min., vairuodamas automobilį Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), trijų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi dvi eismo juostos, antra eismo juosta, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) reguliuojamą šviesoforu sankryžą degant (šviečiant) draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui; išvažiuodamas iš reguliuojamos (duomenys neskelbtini) sankryžos, neįsitikino, kad važiuoti yra saugu, kliudė (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta degant (šviečiant) leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui važiavusį motociklą BMW Adventure, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); eismo įvykyje buvo nesunkiai sutrikdyta motociklo BMW Adventure vairuotojo D. N. sveikata ir nežymiai sutrikdyta motociklo keleivės R. M. sveikata; šiais neatsargiais veiksmais M. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 29 p., numatantį, kad “jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija ir (ar)“Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, - prieš pėsčiųjų perėją”, 73.7 p., reglamentuojantį, kad “Geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis <...>.), 165. p., reglamentuojantį, kad “esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, - prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui” ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde neginčijamos nuosprendžio išvados dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nesutinkama su civilinio ieškinio išsprendimu, prašoma civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. V. nukentėjusiajam D. N. priteisti 6670 Eur dydžio žalos atlyginimą bei procesines išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio priteisimo klausimą išsprendė tinkamai.

5. Kaip matyti iš bylos medžiagos, perdavus bylą su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui iki įrodymų tyrimo pradžios, nukentėjusiojo D. N. atstovas advokatas V. Žylė pateikė pirmosios instancijos teismui civilinį ieškinį, kuriuo buvo prašoma iš civilinio atsakovo M. V. civiliniam ieškovui D. N. priteisti 3070 Eur turtinei ir 3600 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur proceso išlaidų. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad D. N. patirtą turtinę žalą sudaro 2950 Eur negautos pajamos dėl tiesioginio darbo kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“ neatlikimo ir 120 Eur turto vertinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos, neturtinę žalą, įvertinus 1400 Eur žalą, kurią atlygino draudimo kompanija, papildomą 3600 Eur sumą sudaro nukentėjusiojo D. N. ir nukentėjusiosios R. Č. patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir emocinė depresija (2 t., b. l. 85-94).

6. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies: nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 2000 Eur, todėl iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės priteisė 600 Eur, kadangi civilinė atsakovė jau atlygino 1400 Eur neturtinės žalos, kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, be to, pripažino nukentėjusiajam teisę į 3070 Eur turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, taip pat iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisė 500 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

7. Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde nesutinkama su priteistos neturtinės žalos dydžiu, remiantis CK nuostatomis dėstoma, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo sveikatai, nuteistasis žalą pripažino, savarankiškas turtinis reikalavimas buvo reiškiamas būtent M. V., o draudikas, sumokėjęs apeliantui tik 1400 Eur neturtinės žalos, nesilaikė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Apygardos teismas apeliacinio skundo argumentams negali pritarti. Bylos duomenimis yra nustatyta, jog 2018 m. balandžio 26 d. eismo įvykio metu ADB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdrausta transporto priemonės Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. V. atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo sutartis AYAS Nr. (duomenys neskelbtini)). Vienas pagrindinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo tikslų – perkelti transporto priemonės valdytojui galinčių kilti neigiamų turtinių padarinių riziką draudikui. Tokios sutarties sudarymas skirtas, be kita ko ir nukentėjusio asmens interesams apsaugoti. Draudimo bendrovė 2018 m. spalio 16 d. raštu informavo, kad nukentėjusieji D. N. ir R. Č. (M.) kreipėsi į draudimo bendrovę dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 133). Pagal bylos duomenis nukentėjusiesiems draudimo bendrovė išmokėjo atitinkamus žalos dydžius. Nesutikdamas su jam išmokėtu žalos dydžiu, nukentėjusysis D. N., perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui, pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam M. V., tačiau, kadangi transporto priemonę vairavusio asmens, nagrinėjamu atveju M. V., civilinė atsakomybė buvo apdrausta atitinkamoje draudimo bendrovėje, pastaroji, visiškai pagrįstai buvo įtraukta į baudžiamąjį procesą kaip civilinis atsakovas ir apie tai informuota (t. 2, b. l. 108-109). Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad Įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, – 5000 eurų dėl neturtinės žalos. Taigi, ADB „(duomenys neskelbtini)“, sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo eismo įvykio metu atlyginti nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims žalą, neviršijančią minėtos sumos. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajam padarytas neturtinės žalos dydis neviršija minėtos Įstatymo 11 straipsnyje numatytos draudimo sumos, visiškai pagrįstai neišmokėta netutinės žalos dalis nuosprendžiu priteista būtent iš draudimo bendrovės, o ne iš nuteistojo M. V..

8. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su neturtinės žalos dydžiu. CK 250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo neturtinės žalos dydžio nustatymą, išdėstė bei išanalizavo konkrečias aplinkybes, į kurias atsižvelgė. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo šiems nuosprendžio motyvams nepritarti ir jų dar kartą nebekartoja. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, ne tik vadovavosi minėtais CK numatytais kriterijais, bet atsižvelgė ir į teismų praktiką. Kolegijai nekyla abejonių, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytas nukentėjusiajam padarytos bei priteistinos neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, teismų praktiką, atsižvelgta į šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, todėl didinti priteistinos neturtinės žalos dydį nebemato pagrindo. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo mažinti žalos dydžio, nes nuteistasis ją pripažino, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad M. V. pažymėjo, jog negali įvertinti neturtinės žalos, ieškinio suma per didelė. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, kaip to ir reikalauja CK, vadovaudamasis jame nustatytais kriterijais bei nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, motyvuotai nustatė neturtinės žalos dydį, kuris abejonių nekelia.

10. Apeliaciniae skunde nesutinkama ir su turtinės žalos klausimo išsprendimu. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė priteisti negautas pajamas bei turto vertinimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pripažino nukentėjusiojo teisę į turtinės žalos atlyginimą, bet jos dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, nebuvo galima. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad įrodymai, kuriais grindžiama nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, yra konkretizuoti, tačiau skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarta, kodėl turtinės žalos dydžio klausimas (dėl negautų pajamų, turto vertinimo išlaidų) perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. Vien įmonės raštas apie darbuotojui kas mėnesį mokamą bazinį darbo užmokestį bei nebuvimą darbe atitinkamu laikotarpiu nagrinėjamu atveju nėra pakankami tiksliai apskaičiuoti D. N. prašomų priteisti negautų pajamų pagrįstumą. Be to, prie civilinio ieškinio pateiktas pinigų priėmimo kvitas, pažymint, jog pinigai apmokami pagal sąskaitą – faktūrą, kurios byloje nėra, nėra pakankamas tam, jog galima būtų tvirtinti, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos susijusios su byloje tirta M. V. nusikalstama veika. Apie konkrečių duomenų (juos net išsamiau aptariant) dėl D. N. negautų pajamų trūkumą pasisakoma ir draudimo bendrovės atsiliepime dėl civilinio ieškinio. Kadangi nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo turi teisę į turtinės žalos atlyginimą, tačiau turi pagrįsti jos dydį, nusikaltimą padaręs asmuo nagrinėjamu atveju buvo pripažintas kaltu, todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino nukentėjusiajam teisę į turtinės žalos atlyginimą ir dydžio klausimą perdavė spręsti civilinio proceso tvarka.

11. Kolegija neturi pagrindo priteisti apeliaciniame skunde prašomų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kadangi nei su apeliaciniu skundu, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apygardos teisme nebuvo pateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme dydį.

12. Taigi apygardos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo D. N. atstovo advokato V. Žylės apeliacinį skundą atmesti.