- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-24
- Bylos Nr.
- 1A-409-870/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38197-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Jurgita Kolyčienė, Virginija Liudvinavičienė
- Nuteistasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Algis Tursas, Eugenijus Karažinas
- Kategorijos
- 25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Jurgitos Kolyčienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiojo nepilnamečio R. K. atstovo pagal įstatymą G. H. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 MGL dydžio (1 000 Eur) bauda.
Nukentėjusiojo R. K. atstovo pagal įstatymą G. H. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas.
Nukentėjusiojo R. K. atstovui pagal įstatymą G. H. K. iš A. S. priteista 700 Eur dydžio suma proceso išlaidoms už advokato pagalbą atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. S. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. S. 2018 m. liepos 24 d., apie 12.31 val., Vilniuje, Architektų gatvėje, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo antra eismo juosta link Laisvės pr. Važiuodamas pasirinktu greičiu buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgęs į važiavimo greitį, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje ta pačia kryptimi važiavusio mopedo „MBK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ties Architektų g. 192 pastatu, mopedui pradėjus stabdyti laiku automobilio nesustabdė ir atsitrenkė į sustojusį mopedą „MBK“. Eismo įvykio metu buvo sužalotas mopedo „MBK“ vairuotojas R. K., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Konstatuota, kad šiais savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9, 126 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo R. K. atstovas pagal įstatymą G. H. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendį, skirti A. S. griežtesnę bausmę BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose ir patenkinti civilinį ieškinį – priteisti iš A. S. ir AB „Lietuvos draudimas“ 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
3. Apelianto vertinimu, teismas teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kvalifikavo kaltininko veiksmus, tačiau netinkamai taikė BK 54 straipsnį, 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir skyrė akivaizdžiai per švelnią bausmę. Teismas be pagrindo pripažino, kad A. S. pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Teismo posėdžio metu pastarasis kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad pats nukentėjusysis R. K., darydamas manevrą motoroleriu, buvo neatidus, nerodė posūkio. Apelianto nuomone, nepripažinus kaltės visiškai, negali būti ir nuoširdaus gailėjimosi. A. S. nei karto nelankė R. K. ligoninėje, viso tyrimo metu nebendravo ir neatsiprašinėjo. Formaliai atsiprašė tik per paskutinį posėdį, siekdamas švelnesnės bausmės. Toks atsiprašymas nėra nuoširdus ir nukentėjusiajam nepriimtinas.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo paskirta 10 kartų mažesnė bauda yra neteisinga. A. S. buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės švelninti bausmę, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. Be to, tokia padėtis byloje įrodinėjama nebuvo. Tai, kad vienintelės jo gaunamos pajamos yra pensija, teismas nustatė tik iš jo žodžių, savo turtinės padėties A. S. neįrodinėjo. Nėra surinkta ir pateikta duomenų, kad asmuo neturi akcijų, obligacijų, kitų vertybinių popierių, banko indėlių, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Apelianto vertinimu, teismo paskirta bausmė neatitinka asmenybės ir savo esme yra švelni.
5. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su R. K. sužalojimais, gydymo trukme ir dėl sužalojimų kilusiomis pasekmėmis. Apeliantas akcentuoja nepilnamečiui padarytus sužalojimus, gydymo trukmę laikotarpiais nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. liepos 30 d., nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. spalio 5 d. vaikų reabilitacijos skyriuje. 2019 m. sausio 2 d. toliau gydomas dėl 2017 m. liepos 24 d. patirtos kelio traumos. 2019 m. sausio 17 d. apžiūrėtas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninėje, rekomenduotas tolimesnis reabilitacijos etapas. Reabilitacinis gydymas buvo tęsiamas nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. vasario 22 d. centre „Pušyno kelias“. 2019 m. vasario 7 d. R. K. pakartotinai apžiūrėtas VšĮ „Centro poliklinikoje“, rekomenduojama tęsti gydymą MRE, t.y. ambulatorinė reabilitacija - atramos aparato susirgimų profilio sanatorijoje. Nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. kovo 29 d. R. K. atleistas nuo kūno kultūros užsiėmimų, šiuo metų taip pat nuo jų atleistas metams laiko. Šie objektyvūs duomenys, Apelianto vertinimu, parodo, kad R. K. avarijos pasekmes jaučia iki šiol, rekomenduojama tęsti gydymą. Šis laikotarpis tęsiasi virš 8 mėnesių. Neigiamas pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol. Teismas, atmesdamas ieškinį, nenurodė, kokius įrodymus vertino, kokią įrodomąją reikšmę jie turi civiliniam ieškiniui, nevertino nei kiekvieno įrodymo atskirai, nei jų visumos, todėl nuosprendis negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisingu. Teismas net nepasisakė dėl paties nukentėjusiojo parodymų reikšmės civiliniam ieškiniui, kuriuo prašoma priteisti neturtinę žalą.
6. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvadomis dėl priteistinos žalos dydžio. Nurodo, kad kasacinėje praktikoje yra bylų, kuriose, esant tiems patiems padariniams buvo priteisiama ir 114 000 Lt, 200 000 Lt, 300 000 Lt (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-371/2003). Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai papildomai be išmokėtų draudimo sumų priteisdavo iki 3 000 Eur (2013 m. liepos 3 d. Kauno apygardos teismo nutartis, 2013 m. Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-443-116/2013, Kauno apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-781-245/2015). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 12 d. buvo išnagrinėta panaši baudžiamoji byla, kur analogiškas eismo įvykio pasekmes patyrusi nukentėjusioji buvo gydoma ženkliai trumpesnį laiką, nors yra senyvo amžiaus, teismas be jau draudimo įstaigos išmokėtos 3 100 Eur sumos, priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
7. Teismas vertino, kad šioje byloje draudimo išmokėta 2 500 Eur suma yra proporcinga, protinga ir visiškai pakankama, o tai reiškia, kad dėl eismo įvykio patirtus kiekvienos dienos R. K. neigiamus dvasinius išgyvenimus bei emocijas materialine išraiška įvertino 10,41 Eur. Tai neatitinka proporcingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
8. Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas vyresnysis teisininkas P. J. Vilniaus apygardos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad išmokėta draudimo išmoka (2 500 Eur) pilna apimtimi atlygina nukentėjusiojo neturtinę žalą, todėl atsižvelgiant į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltininkas nesiekė, taip pat vertinant kaltininko bendradarbiavimą ikiteisminio tyrimo metu, kaltės pripažinimą, kuris paspartino žalos atlyginimą nukentėjusiajam, ir nuoširdų gailėjimąsi, sveikatos sutrikdymo mastą, teismų praktikoje suformuotus precedentus analogiškose bylose bei išlaikant protingą abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyrą, prašo apeliacinį skundą dalyje, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu (dėl likusios dalies neturtinės žalos atlyginimo), taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų, atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje palikti nepakeistą.
9. Civilinio atsakovo atstovo teigimu, apeliaciniame skunde naujos argumentacijos, kiek tai yra susiję su civiliniu ieškiniu, nepateikta. Nesutinka su skundo argumentu, esą be pagrindo buvo pripažinta, kad A. S. pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo posėdžių metu kaltininkas net keletą kartų nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo dėl pastarajam sukelto sveikatos sutrikdymo bei nuoširdžiai gailėjosi. Atsakovui abejonių dėl tokios kaltininko pozicijos nekilo.
10. Civilinio atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, įvertino esminius šiam ginčui pateiktus įrodymus, todėl Apelianto dėstoma pozicija dėl netinkamo įrodymų vertinimu, nėra pagrįsta. Tai, jog pirmosios instancijos teismas kiekvieno atskiro įrodymo detaliai neaprašė, nereiškia, jog jo nevertino visos bylos kontekste.
Šalies argumentai
11. Pabrėžiama, kad nėra ginčo dėl to, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajam buvo sukeltos neigiamos pasekmės, tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog nukentėjusiojo sveikata yra sparčiai ir palaipsniui gerėjanti, visi aktyvūs gydymo veiksmai jau baigti, o likusi pasyvi reabilitacija yra reikalinga pasiektiems gydymo metu teigiamiems rezultatams užfiksuoti. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos Draudikui priimant sprendimą dėl neturtinės žalos apskaičiavimo bei išmokėjimo. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai akcentavo kitas esmines šiai situacijai vertinti aplinkybes, t.y. kad nukentėjusysis ne tik vaikšto, bet ir sportuoja, vėl važinėja motoroleriu, sėkmingai mokosi, turi draugų, susirado naujų veiklų, kas rodo, kad emocinė jauno, pozityviai į gyvenimą žvelgiančio jaunuolio būsena, savijauta yra gera ir vis gerėjanti, todėl pripažintina, jog eismo įvykis nukentėjusiajam nesukėlė esminių ir ilgalaikių neigiamų išgyvenimų. Tai, jog nukentėjusysis užsiima minėtomis aktyviomis veiklomis, po patirtos traumos, taip pat tai, jog pastarasis sėkmingai socializavosi, o jo savijauta yra pagerėjusi ir nuolat gerėjanti, patvirtino tiek pats nukentėjusysis, tiek ir teismo posėdžių metu liudiję tėvai. Atsistačiusią bei nuosekliai gerėjančią nukentėjusiojo sveikatos būklę taip pat patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai bei kiti įrodymai. Be to, teismas, priimdamas nuosprendį, tinkamai vadovavosi šiam ginčui teismų suformuota praktika.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 12 punkte nustatyta, jog draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama TPVCAPDĮ nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytos sumos, t. y. 5 000 Eur. Pagal Taisyklių 12.3 papunktį tik gyvybės atėmimo atveju mokama maksimali galima mokėti pagal TPVCAPDĮ išmokos suma dėl neturtinės žalos. Atitinkamai, esant lengviems sužalojimams, draudimo išmoka mažinama proporcingai. Draudimo išmokos dydis dėl neturtinės žalos nustatomas atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, nepatogumus, patirtus dėl sužalojimų, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį. Aptardamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, civilinio ieškovo atstovas cituoja kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-379/2007, Nr. 3K-3-337/2006, 2K-576/2014, taip pat Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. 1A-306-497/2015 ir pažymi, kad kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios bylos aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Šalies argumentai
13. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur. Konkrečiais atvejais iš asmenų, nuteistų pagal nurodytą straipsnį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti buvo priteista ir 651,65 Eur (2250 Lt), ir 1737,72 Eur (6000 Lt), ir 2027,34 Eur (7000 Lt). Įvertinus šias kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos nuostatas, manytina, kad Draudikas apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimą nustatė visus faktorius lėmusius būtent tokią draudimo išmoką. Nukentėjusiojo papildomai prašoma priteisti likusi neturtinės žalos dydžio suma (2 500 Eur), yra kur kas didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje.
14. Civilinio atsakovo atstovo teigimu, Apeliantas, pateikdamas teismų praktikos pavyzdžius, klaidingai nurodo, kad neva esant tiems patiems padariniams yra priteisiamos kur kas didesnės sumos, nei šiuo atveju Draudikas yra išmokėjęs Apeliantui. Pažymi, kad Apelianto nurodytos kasacinio teismo nutartys šiam konkrečiam atvejui nėra aktualios, kadangi Apelianto pateikti pavyzdžiai yra visiškai kitokio pobūdžio (faktinės aplinkybės skiriasi kardinaliai: tai bylos dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, patirtų ne eismo įvykio metu ir kt.). Taip pat Apelianto nurodoma kita teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-478/2013), kurioje viršijama dėl nusikalstamų veikų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį priteisiama suma už patirtą neturtinę žalą, nėra aktuali šiam kilusiam ginčui, kadangi Apeliantas neakcentuoja, jog minėtoje byloje nukentėjęs asmuo patyrė ne tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir neteko 20%-40% darbingumo, kas šioje konkrečioje byloje nėra nustatyta, dėl to minėti teismų sprendimai iš esmės besiskirdami esminėmis faktinėmis aplinkybėmis negali būti taikomi kaip precedentai šiame ginče. Dar daugiau – šio ginčo kontekste negali būti taikoma precedentu ir kita Apelianto teismo nutartis (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 1A-443-116/2013), kurioje iš esmės faktinės aplinkybės skiriasi nuo šio atvejo, kadangi Apelianto pateiktoje situacijoje nukentėjusysis patyrė visiškai kitokios rūšies sužalojimą (žastikaulio trauma), jam buvo daroma medicininė intervencija vinimi, atlikta operacija, t. y. taikytas kur kas sudėtingesnis, pareikalavęs daugiau fizinių bei dvasinių kančių nukentėjusiajam sveikatos gydymas; nurodoma, kad ateityje bus šalinami implantai (šalinant implantą jis vėl patirs ne tik fizinį skausmą, nepatogumus, bet ir dvasinius išgyvenimus); o svarbiausia dėl dubens kaulų lūžio skirtas gulimas režimas 3 savaitėms. Atitinkamai ir dar vienoje Apelianto nurodomoje byloje (Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-781-245/2015) nukentėjęs asmuo patyrė kur kas sudėtingesnius sveikatos sužalojimus nei šios bylos atveju. Nurodo, kad Atsakovas jokia apimtimi nesiekia sumenkinti Apelianto patirtų išgyvenimų dėl eismo įvykio bei neneigia, kad Apeliantui eismo įvykis sukėlė neturtinę žalą, tačiau visos Apelianto nurodytos situacijos iš teismų praktikos, manytina, nukentėjusiems asmenims sukėlė nepalyginamai didesnių tiek dvasinių, tiek fizinių kančių, lyginant jas su šiuo konkrečiu atveju.
15. Pažymi, kad nustatant neturtinės žalos dydį buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Be to, kartu su ieškiniu pateiktuose naujuose medicininiuose dokumentuose (2019-01-28 VšĮ Centro poliklinikos Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas) nenurodyta, jog nukentėjusiajam būtų diagnozuota naujų sveikatos sutrikimų, taip pat pagal minėtą dokumentą sužalojimų laipsnis nesikeičia. Įvertinus pateiktų dokumentų visumą, civilinio atsakovo atstovo vertinimu, nukentėjusiojo sveikata palaipsniui atsistato ir gerėja. Vertina, kad Draudiko išmokėta 2 500 Eur kompensacija yra pakankama ir adekvati.
16. Civilinio atsakovo atstovo nuomone, Apelianto prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstas. Nurodo, kad šios išlaidos pagal BPK yra priskiriamos proceso išlaidoms, taigi tai nėra žala, pagal TPVCAPDĮ. BPK 106 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodoma, kad civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugų apmokėjimas priteisiamas iš kaltinamojo. Be to, nagrinėjant bylas dėl eismo įvykių, nepaisant to, kad bylose paprastai dalyvauja draudimo bendrovės, kurios apdraudusios įtariamojo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinę atsakomybę, atstovavimo išlaidos yra priteisiamos tiesiogiai iš kaltinamojo. Atsižvelgus į tai, Draudikas nesutinka atlyginti nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidų.
17. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo R. K. atstovas advokatas A. Tursas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir skundą prašė tenkinti. Nuteistojo gynėjas E. Karažinas bei prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas P. J. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino situaciją, draudiko išmokėta suma yra tinkama.
Motyvuojamoji dalis
III Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skunde pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendis, kuriuo A. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias teisės normas, nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimas išspręstas išsamiai įvertinus byloje surinktus duomenis, tinkamai laikantis civilinės teisės normų bei atsižvelgiant į jos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Dėl A. S. paskirtos bausmės
19. Skundžiamu 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu teismas, pripažino A. S. kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą ir paskyrė bausmę – 20 MGL, t.y. 1 000 Eur dydžio bausmę. Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų. Vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio redakcija, už neatsargų nusikaltimą skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda.
20. Skirdamas minimalią baudą A. S., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pastarojo padaryta veika yra neatsargi, asmuo anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (veikos padarymo metu nuobauda nebuvo galiojanti), į tai, kad nedirba dėl pensinio amžiaus ir vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra pensija. Buvo įvertini pateikti duomenys apie nuteistojo pajamų ir išlaidų santykį, garbus pastarojo amžius (veikos padarymo metu jam buvo 85 metai). Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad švelniausios bausmės rūšies minimalus dydis yra pakankamas bausmės tikslams pasiekti.
21. Nukentėjusiojo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, vertina, kad kaltę asmuo pripažino tik iš dalies, taigi negali būti nuoširdaus gailėjimosi. A. S. formaliai atsiprašė tik per paskutinį posėdį, o toks atsiprašymas nėra nuoširdus ir nukentėjusiajam nepriimtinas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
22. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo A. S. pozicija viso proceso metu buvo nuosekli, t.y. tiek duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką (b.l. 35, 119-128). Apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad iš karto po avarijos nukentėjusiojo atsiprašė, prašė Roko bei jo tėvų atleisti, tačiau jie neatleido. Nuteistasis atsiprašė ir teismo posėdžio metu. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo parodymų turinį, į tai, kaip asmuo išgyvena dėl šio eismo įvykio (nurodė negalėjęs miegoti, nuolat dėl šio įvykio išgyvenantis) neturi pagrindo abejoti, kad pastarojo atsiprašymas yra nuoširdus, taip pat kad jis išties gailisi dėl savo veiksmų. Tai, kad duodamas paaiškinimus apie eismo įvykio aplinkybes A. S. pateikė savo subjektyvų vertinimą, jog yra dalis ir mopedo vairuotojo kaltės, nepaneigia nuteistojo aiškios ir nuoseklios pozicijos, kad kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kaltininko atsakomybė lengvinančią aplinkybę.
23. Apelianto atstovas taip pat mano, kad teismas be pagrindo skyrė minimalią baudą, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį, kuri byloje net nebuvo įrodinėjama.
24. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu A. S. parodė gyvenantis nuo pensijos iki pensijos, yra ligotas, geria vaistus šešis kartus per dieną, šiuo metu gydo dantis, moka 40 Eur už danties plombavimą bei 41 Eur už danties ištraukimą. Iš dalies tokie nuteistojo paaiškinimai apie jo finansinę padėtį patvirtinti ir pirmosios instancijos teismui pateiktais dokumentais, t.y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas pensijas, iš kurios matyti, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki gruodžio 31 d. A. S. yra išmokėta 448,45 Eur dydžio senatvės pensija; UAB „Šilėja“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Balticum TV“ sąskaitų kopijos, Perlo paslaugų kvitai, iš kurių matyti, jog už 2019 m. sausio mėnesį už komunalines paslaugas A. S. turėjo sumokėti atitinkamai 16,21 Eur, 97,60 Eur, 9,90 Eur, 24,39 Eur, 9,41 Eur (b.l. 102, 110-117). Tokios aplinkybės neabejotinai patvirtina nuteistojo turimas pakankamai nemažas išlaidas (bent jau žiemos laikotarpiu) už patarnavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti ir tuo, kad A. S., būdamas senyvo amžiaus žmogus, dalį pensijos skiria ir medikamentams. Taigi įvertinus asmens gaunamų pajamų dydį ir išlaidas būtiniausiems poreikiams, spręstina, kad asmens finansinė padėtis yra pakankamai sunki. Nukentėjusiojo atstovas pažymėjo, kad nebuvo surinkta ir pateikta duomenų, kad nuteistasis neturi akcijų, obligacijų, kitų vertybinių popierių, banko indėlių, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Atsakydamas į šį argumentą, aukštesnysis teismas pabrėžia, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis yra tik vienas iš kriterijų ir nėra lemiamas, visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės yra vertinamos vienodai. Kaip minėta, buvo atsižvelgta tiek į veikos pobūdį, tiek ir į nuteistojo asmenybę – anksčiau teistas nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų veikos padarymo metu neturėjo, du kartus, t.y. 2017 m. ir 2014 m. buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (automobilio palikimas stovėti maršrutinio autobuso stotelėje, raudono šviesoforo signalo nesilaikymas), už šiuos pažeidimus skirtas nuobaudas asmuo yra sumokėjęs, nebuvo nubaustas už analogiško teisės pažeidimo padarymą. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. S. nėra linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, buvo pareigingas vairuotojas (nurodė po šio įvykio nebevairuojantis ir neketinantis to daryti). Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas minimalus baudos dydis – 20 MGL (1 000 Eur) yra neteisingas ir per švelnus kaltininko asmenybei. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvadai, kad būtent toks baudos dydis užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.
Dėl neturtinės žalos dydžio
25. Nukentėjusiojo atstovas nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kuriais vadovaujantis buvo netenkintas civilinis ieškinys dėl 2 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su R. K. sužalojimais, gydymo trukme ir dėl sužalojimų kilusiomis pasekmėmis, nustatant neturtinės žalos dydį, nebuvo atsižvelgta į šio klausimo nagrinėjimui aktualią teismų praktiką. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat vertina kaip nepagrįstus.
26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio nuostatomis, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
27. Baudžiamosios bylos duomenimis, AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiavo draudimo išmoką R. K., kurią sudaro gydymo išlaidos (42 Eur) ir neturtinė žala (2 500 Eur), išmokėta 2018 m. lapkričio 22 d. (b.l. 45, 78). 2019 m. vasario 4 d. nukentėjusiojo R. K. atstovas pagal įstatymą G. H. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad eismo įvykio metu padarytą moralinę žalą vertina 5 000 Eur. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ dalį žalos yra atlyginęs (į nukentėjusiojo motinos sąskaitą pervedė 42 Eur turtinei ir 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti), prašė iš atsakovų A. S. ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatavo, kad prašoma priteisti suma yra neproporcingai didelė. Su tokia skundžiame nuosprendyje pateikta argumentacija visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.
28. Iš byloje pateiktų VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės medicininių dokumentų išrašų matyti, kad R. K. po eismo įvykio buvo hospitalizuotas nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. liepos 30 d., pagrindinė diagnozė – priekinio kryžminio raiščio plyšimas. Dešinė koja imobilizuota gipso longete, sąnario tinimui atslūgus – cirkuliniu gipso tutoru. Išrašant pacientą rekomenduota riboti fizinį krūvį, vaikščiojimą. Kontrolės po dviejų mėnesių metu nustatyta, kad būklė po procedūrų gerėjanti, skausminis sindromas sumažėjęs, judesių amplitudė per kelio sąnarį didėjanti, tačiau išlieka ribota, raumenų jėga kojoje išlieka sumažėjusi, išlieka netaisyklinga eisena, apsunkintas vaikščiojimas ant kulnų, pirštų galiukų, neatsitupia, sutrikusi pusiausvyra. Funkcinės būklės gerinimui, kontraktūrų mažinimui ir prevencijai, skausmų prevencijai ir mažinimui, raumenų jėgos ir ištvermės skatinimui, tolerancijos fiziniam krūviui didinimui, komplikacijų profilaktikai, mokymui rekomenduotas tolimesnis reabilitacijos etapas – sveikatos grąžinamasis gydymas. Gydymo eigoje sustiprėjo kojų raumenys 0,5 balo pagal Lovett. Dešinio kelio lenkimas padidėjo 30*, tiesimas pilnas. Sumažėjo skausmingas sindromas, dešinės kojos raumenų hipotrofija 1 cm. Vaikšto mažiau šlubuodamas, nežymiai pagerėjo eisena (b.l. 72-75). 2019 m. sausio, vasario mėn. konsultacijų metu, skundžiantis nepastoviu skausmu dešinio kelio srityje, apsunkintu mobilumu, netaisyklinga eisena, sunkumu bėgti, rekomenduota tęsti gydymą III MRE, t.y. ambulatorinė reabilitacija II judėjimo – atramos aparato susirgimų profilio sanatorijoje (b.l. 76, 104). Iš Reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ Vaikų reabilitacijos skyriaus pateikto medicininių dokumentų išrašo matyti, kad reabilitacijos eigoje paciento būklė pagerėjo. Taikant individualius kineziterapijos užsiėmimus padidėjo bendra raumenų ištvermė, kiek pagerėjo mobilumas. Sustiprėjo kojų, korseto raumenys, multifidiniai raumenys, pacientas lengviau atlieka stabilizavimo pratimus. Kojų raumenys sustiprėjo iki 4+ balų. Judesiai per dešinį kelio sąnarį didesnės amplitudės. Koreguota eisena, nešlubuoja (b.l. 105). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis periodiškai lankosi pas medikus kontrolei, jam taikytas reabilitacinis gydymas. 2019 m. balandžio 24 d. konsultacijos metu nurodyta, kad pacientas šiuo metu vaikšto nešlubuodamas, judesiai dešinio kelio sąnaryje laisvi, bėgant greitai pavargsta dešinė koja, skauda kelio sąnarį.
29. Byloje esantys aukščiau išvardinti dokumentai neabejotinai patvirtina, jog R. K. sveikata po 2018 m. liepos 24 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų palaipsniui gerėja. Pats nukentėjęs nepilnametis, apklaustas pirmosios instancijos teisme, nors ir paaiškino jaučiantis neigiamas pasekmes po įvykio (negali dalyvauti mokyklos varžybose, šokinėti, bėgioti, duoti kojai apkrovos, staigių judesių, pasikeitė jo laisvalaikis, psichologinė būklė, šiuo metu taip pat jaučia, kad vėl pradėjo skaudėti koją), visgi patvirtino, kad jo sveikata gerėja. Matyti, kad nukentėjusysis gyvena pakankamai aktyviai – lanko sporto klubą, savanoriauja, vėl važiuoja motoroleriu.
30. Teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai nukentėjusiajam R. K. sukėlė skausmą, daug nepatogumų. Jo koja visą mėnesį buvo sugipsuota, vėliau uždėtas įtvaras, su juo vaikinas ėjo į mokyklą, turėjo laipioti laiptais. Dalį mokslo metų jis praleido reabilitacijos įstaigoje. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų, bendravimo galimybių sumažėjimo, negalėjimo užsiimti mėgstama veikla, nukentėjusysis išties išgyveno. Gydymo ir reabilitacijos etapas truko apie 10 mėnesių (paskutinį kartą nukentėjusysis konsultuotas 2019 m. gegužės 25 d.). Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog dėl nukentėjusiojo sveikatai būtų kilę tokie padariniai, kurie turėtų itin neigiamai įtaką jo sveikatai bei gyvenimo kokybei ateityje. Kaip minėta, nepilnamečio sveikata palaipsniui gerėja. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė ne tik įvertinęs medicininius dokumentus, bet ir paties nukentėjusiojo paaiškinimus. Taigi atsižvelgiant į R. K. padarytų sužalojimų pobūdį, gydymo trukmę, liekamųjų ilgalaikių reiškinių nebuvimą, vertintina, kad draudimo bendrovės nukentėjusiajam išmokėta suma – 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, atitinkanti proporcingumo ir protingumo reikalavimus, taip pat ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose.
31. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su nustatytu neturtinės žalos dydžiu, buvo cituojama teismų praktika, kuomet buvo priteisiamos kur kas didesnės sumos. Nekartojant civilinio atsakovo atstovo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų, aukštesnysis teismas pritaria jiems, vertindamas, kad cituojamos baudžiamosios bylos nėra tapačios savo faktinėmis aplinkybėmis. Aptariamos bylos skiriasi tiek nusikalstamų veikų pobūdžiu, tiek ir sveikatos sutrikdymo mastu bei sukeltomis pasekmėmis, pasveikimo galimybėmis, ateities perspektyvomis dėl nukentėjusiajam padarytų įvairaus pobūdžio sveikatos sutrikdymų. Advokato cituojamose bylose nukentėjusiesiems dėl patirtų sužalojimų buvo nustatomas nedarbingumas, atitinkamas neįgalumo lygis, tuo tarpu, tokių duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis R. K. yra ar ateityje galėtų tapti nedarbintas ar neįgalus, nėra. Taigi pritartina civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovo P. J. motyvuotai išreikštai pozicijai, kad apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamai baudžiamajai bylai, todėl nėra pagrindo ja vadovautis, nustatant neturtinės žalos dydį.
32. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą taip pat prašė priteisti proceso išlaidas, t.y. 650 Eur, kurias sudaro advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme. Priimdamas sprendimą dėl proceso išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė apeliacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas. Kadangi nukentėjusiojo R. K. įstatyminio atstovo apeliacinis skundas yra atmetamas, prašymas netenkintinas ir nukentėjusiojo atstovo turėtos advokato pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. S. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
nukentėjusiojo R. K. atstovo pagal įstatymą G. H. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį be pakeitimų.
G. H. K. prašymo dėl proceso išlaidų atlyginimo netenkinti.