Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-781-245/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-11-19
Bylos Nr.: 1A-781-245/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.

Teisėjai: Kęstutis Dargužis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Olegas Šibkovas
Kaltinamasis: Ž. E.
Nukentėjusysis: E. K., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros

Kategorijos

2.4.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-781-245/2015

Teisėjas Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00575-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.2., (S) 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, išteisintajai Ž. E., jos gynėjui advokatui R. G., nukentėjusiajam E. K., jo atstovui advokatui P. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. K. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro M. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. E. išteisinta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., padarymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo E. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. E. išteisinta iš jai inkriminuoto kaltinimo, kad ji, 2013 m. rugpjūčio 5 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), A. plentu vairuodama automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama nuo A. pervažos link T. pr., nelygiareikšmių kelių sankryžoje su B. pl., pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus tuo, kad sukdama į kairę nedavė kelio motociklui „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, ir su juo susidūrė, dėl to motociklo vairuotojui E. K. padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis E. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-07-01 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti Ž. E. kalta padarius BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką; patenkinti jo civilinį ieškinį; priteisti iš Ž. E. jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Nukentėjusysis nepažeidė KET reikalavimų - neviršijo leistino greičio. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įvykio metu nukentėjusysis galimai viršijo leistiną greitį. Nukentėjusysis važiavo saugiu greičiu. Transporto priemonės vairuotojas neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonę vien tik dėl to, kad yra teorinė tikimybė, kad kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti kelių eismo taisyklių ir pažeisti transporto priemonės vairuotojo pirmumo teisę, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui. Eismo įvykis buvo sąlygotas išimtinai kaltinamosios KET pažeidimo. Nukentėjusysis sutinka, kad prieš pradėdama posūkio manevrą kaltinamoji klaidingai buvo įsitikinusi, jog manevrą atlikti buvo saugu, tačiau tai neeliminuoja jos baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji galėjo ir turėjo numatyti, kad tokių veiksmų atlikimas gali užkirsti kelią lygiagrečiai su automobiliais dešine puse važiuojančioms transporto priemonėms, kas, atsižvelgiant į jų pirmumo teisę, gali sąlygoti eismo įvykį. Todėl tarp kaltinamosios veiksmų - neįsitikinimo atliekamo manevro saugumu - ir pasekmių - eismo įvykio - yra tiesioginis priežastinis ryšys, sąlygotas kaltinamosios nusikalstamo nerūpestingumo.

Byloje buvo apklausti ta pačia kryptimi kaip nukentėjusysis važiavę liudytojai: L. S. (važiavo pirmoji) ir R. M. (važiavo antras). L. S. teismo posėdžio metu (2014-09-03) nurodė, jog važiavo labai lėtai, o motociklininkas pro ją pravažiavo iš dešinės pusės gana greitai. Nei savo greičio, nei nukentėjusiojo greičio detaliau nenurodė. Vertinant šios liudytojos parodymus ir galimą nukentėjusiojo greičio viršijimą, reikia turėti omenyje, kad pati liudytoja nurodo važiavusi itin lėtai, atitinkamai, net ir leistinu greičiu važiavęs asmuo, jos atžvilgiu važiavo gana greitai. Pažymima, kad apklausos metu ši liudytoja keitė parodymus apie nukentėjusiojo greitį nuo „gana greitai“ iki „vaizdžiai didelio greičio“, nors pati pažymėjo, kad „tikrai nesigaudo dėl greičio ir negali pasakyti kokiu greičiu jis [motociklas] pravažiavo...“. R. M. teismo posėdžio metu (2014-05-26) nurodo, kad priekyje važiavusiai L. S. pristabdžius, jis irgi pristabdė (prieš tai mini, kad sustojo, vėliau pasitaiso, tad galima daryti išvadą, jog greitį sumažino itin ženkliai), o tuomet pro jį, iš dešinės pusės, pravažiavo motociklas. R. M. nurodo manantis, jog motociklas važiavo per greitai - viršijo 60 km/h greitį. Nepaisant to, jo parodymai yra abejotini, nes motociklui jį pravažiavus, jis buvo ženkliai sumažinęs greitį (važiavo iš paskos L. S.), todėl jam subjektyviai galėjo atrodyti, kad motociklo greitis viršijo leistiną. Be to, kaip ir L. S. atveju, koks tuo metu buvo R. M. greitis nebuvo nustatyta, todėl daryti išvados apie nukentėjusiojo greitį iš R. M. parodymų nėra pakankamo pagrindo. Keliamas klausimas, kodėl skirtingiems asmenims motociklo greitis atrodė iš esmės skirtingas ir ar iš viso galima asmeniui kelias sekundes stebint transporto priemonę tiksliai pasakyti, ar ji važiuoja 50 ar 70 km/h, kas yra ypač aktualu, kai byloje net nebuvo atskleistas pačių liudytojų greitis.

Dėl kaltinamosios Ž. E. ir su ja važiavusios anytos D. E. parodymų, esą nukentėjusysis važiavo virš 70 km/h (D. E.) ar 80-90 km/h (Ž. E.), pasisakytina, kad jie turėtų būti vertinami itin kritiškai, nes kaip nurodo šios moterys, motociklo net nepamatė (Ž. E.) ar pamatė prieš pat smūgį (D. E.), kas galėjo trukti sekundės dalis, taip pat, tiek Ž. E. paaiškinimai, atsižvelgiant į jos procesinį statusą, tiek D. E. parodymai, atsižvelgiant į jos santykį su kaltinamąja, negali būti laikomi patikimais.

Atkreipiamas dėmesys, kad nors Ekspertizės akte ekspertas pagal pateiktą informaciją negalėjo nustatyti, koks buvo motociklo greitis, tačiau teismo posėdyje (2015-05-21) pateikė paaiškinimus, kad „...motociklas iš karto sustojo [po susidūrimo], vadinasi, nebuvo jis „skriejantis dideliu greičiu“. Ekspertas, priešingai nei liudytojai, paaiškinimus apie tikėtiną motociklo greitį pateikė remdamasis patirtimi, fizikos dėsniais ir logika, o ne savo subjektyviu suvokimu apie kelias sekundes matytą judančią transporto priemonę, todėl jo paaiškinimai laikytini svaresniais įrodymais nei liudytojų.

Teismo nuosprendyje nėra detalizuojamos tuo metu buvusios eismo sąlygos ar kitos ypatingos aplinkybės, dėl kurių nukentėjusysis turėjo važiuoti mažesniu nei 50 km/h greičiu. Pažymima, kad byloje nėra ginčo, jog kaltinamoji, sukdama į kairę ir nepraleidusi priešinga kryptimi lygiareikšmiu keliu važiavusio motociklo, pažeidė KET 161 p. reikalavimus. Nukentėjusysis važiavo lygiareikšmiu keliu ir iš priešingos juostos sukančių į kairę transporto priemonių atžvilgiu jam buvo pirmenybė. Todėl nukentėjusysis galėjo pagrįstai tikėtis, kad kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų ir paisys jo pirmumo teisės. Nepateisinama būtų vairuotoją įpareigoti mažinti greitį ar stabdyti transporto priemonę, kol dar pavojus eismo saugumui yra tik menamas ir tokį vairuotojo elgesį laikyti kelių eismo taisyklių pažeidimu. Bylos atveju, nukentėjusysis matė kaltinamosios automobilį ir manė, kad jis važiuos tiesiai, tačiau, nukentėjusiajam likus važiuoti iki sankryžos kelis metrus, kaltinamosios automobilis netikėtai pradėjo posūkio manevrą ir įvažiavo į jo važiuojamąją juostą - susidūrimas įvyko per kelias sekundės dalis, net nebuvo laiko sureaguoti ir pradėti stabdyti. Daroma išvada, kad nukentėjusysis neturėjo pareigos važiuoti mažesniu nei leistinu greičiu, o sustabdyti motociklo negalėjo dėl visiškai netikėto kaltinamosios KET pažeidimo, užblokavusio jam kelią.

Skunde keliamas klausimas, ar faktas, kad kaltinamoji nepastebėjo konkrečioje situacijoje važiuojančio nukentėjusiojo motociklo, panaikina jos pareigą laikytis KET 9 p. ir 16 p. bei pašalina jos kaltę dėl KET 163 p. pažeidimo, kurio metu buvo sutrikdyta asmens sveikata? Kaltinamoji turi vairuotojo pažymėjimą, išmano arba turi išmanyti kelių eismo taisykles, ji buvo padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, kas savaime įpareigoja ją elgtis itin atidžiai ir rūpestingai kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Bylai aktualioje situacijoje, prieš atlikdama posūkio manevrą į kairę, ji privalėjo įsitikinti, kad mato ne tik priešinga eismo juosta atvažiuojančius automobilius, tačiau visą eismo juostą. Nepaisant to, kaltinamoji, matydama tik dalį priešpriešinės eismo juostos, nusprendė, kad posūkio manevrą atlikti yra saugu ir jį pradėjo vykdyti, tačiau kaip rodo faktinės aplinkybės, buvo neteisi, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata. Tarp kaltinamosios veiksmų - neįsitikinimo atliekamo manevro saugumu - ir pasekmių - eismo įvykio - yra tiesioginis priežastinis ryšys, sąlygotas kaltinamosios nusikalstamo nerūpestingumo.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-07-01 nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Ž. E. pripažinti kalta pagal BK 281 str. 1 d. ir paskirti 20 MGL dydžio baudą, civilinį ieškinį tenkinti. Skunde prokuroras nurodo, kad kaip pagrindinį išteisinimo motyvą teismas nurodė tai, jog kaltinamoji Ž. E. tiriamoje eismo situacijoje, darydama posūkio į kairę manevrą, negalėjo pastebėti atvažiuojančio motociklo. Esminis šiuo atveju yra surinktų įrodymų vertinimo klausimas. Teismas nepakankamai įvertino surinktus duomenis, o būtent - vieną iš pagrindinių duomenų - Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą Nr. 11-2787(14), kuriame nurodoma, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A3“ vairuotojos Ž. E. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Teismas neatkreipė dėmesio į gautus duomenis, kad nukentėjusysis nepadarė nei vieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo, taip pat į tai, kad ekspertas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad motociklas iš karto sustojo, todėl tikėtina, kad itin dideliu greičiu nevažiavo. Todėl paneigtini liudytojų, kurie teigė, jog nukentėjusysis važiavo itin dideliu greičiu juos lenkdamas, parodymai, kaip neatitinkantys objektyvios tiesos. Ž. E. neįsitikino, kad sukti į kairę saugu. Dar daugiau - net jei ir atvažiuodama ir prieš pradėdama posūkio manevrą nematė, kad iš priešakio gali būti atvažiuojančių automobilių, privalėjo įsitikinti, kad piko metu, po darbo apkrautame intensyviu eismu kelyje nebus atvažiuojančių kitų transporto priemonių, kurioms ji galėtų sukliudyti. Jei Ž. E. būtų kreipusi daugiau dėmesio į priešais atvažiuojantį transporto srautą bei įvertinusi tai, jog prieš sankryžą bei sankryžoje esančios asfaltuotos kelio dangos plotis leidžia priešpriešiniame eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms saugiai, nepažeidžiant taisyklių važiuoti išsirikiavus ne tik viena linija, bet ir dviem, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Prokuroras daro išvadą, kad Ž. E. neatidumas, nusikalstamas pasitikėjimas, pasireiškęs eismo neįvertinimu bei atitinkamu automobilio vairavimu vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, buvo pagrindinė ir vienintelė eismo įvykio kilimo priežastis. Nukentėjusysis, vairuodamas tvarkingai pagal Kelių eismo taisykles, hipotetiškai tikėjosi, kad kiti eismo dalyviai važiuos pagal taisykles, todėl nesitikėjo, jog Ž. E. vairuojamas automobilis, sukdamas į kairę, į šalutinį kelią, rėšis į pagrindiniu keliu tiesiai važiuojantį motociklą. Ž. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus ir šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykiu ir jo padariniais.

Atsiliepimas

Atsiliepime į nukentėjusiojo E. K. skundą išteisintoji Ž. E. prašo Kauno apylinkės teismo 2015-07-01 nuosprendį palikti nepakeistą, nukentėjusiojo skundą atmesti. Pažymima, kad apelianto argumentai dėl jo vairuojamo motociklo greičio neviršijimo ir saugaus greičio eismo įvykio metu, tėra prielaidos, įvykio aplinkybės interpretuojamos savo naudai. Ji, prieš sukdama į kairę, neturėjo galimybės matyti priešinga kryptimi atvažiuojančio motociklo. Ž. E. teigimu, motociklas važiavo apie 80-90 km per val. greičiu. Apie leistino greičio viršijimą nurodė ir liudytojai R. M., D. E., L. S., R. K.. Išteisintosios automobilis nuo motociklo smūgio pajudėjo atgal, tai patvirtina, jog motociklo greitis buvo labai didelis. Specialistas V. V. neįvertino transporto priemonių judėjimo krypčių prieš susidūrimą ir po jo, jų masės, kinetinės energijos. Specialisto išvada yra tikėtina ir neinformatyvi. Prieš įvažiuodamas į sankryžą, motociklininkas matė, kad ji jau įvažiavo į sankryžą sukdama į šalutinį kelią, todėl privalėjo sustoti ir leisti jai užbaigti manevrą, tačiau jis taip nepadarė, piktnaudžiaudamas savo pirmumo teise. Be to, nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, neišsamūs ir prieštarauja liudytojų parodymams. Atkreipiamas dėmesys, kad motociklas atsitrenkė ne į jos automobilio dešinį šoną, bet į priekį, tai įrodo, kad motociklas, iš dešinės apvažiavęs priekyje buvusias transporto priemones, suko į kairę, grįždamas į savo eismo juostą, todėl ir atsitrenkė į jos automobilio priekį. Ji negalėjo numatyti, kad ją praleidžiančius automobilius kelyje, kuria eismas viena kryptimi vyksta tik viena juosta, iš dešinės apvažiuos kita transporto priemonė. Toks nukentėjusiojo manevras buvo netikėtas ir nesuvokiamas.

Atsiliepime į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą išteisintoji Ž. E. prašo prokuroro skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą civilinis atsakovas „If P&C Insurance AS“ filialo įgaliota atstovė Lietuvos teisės departamento teisininkė R. S. pažymi, kad sutinka su 2015-07-01 Kauno apylinkės teismo išteisinamuoju nuosprendžiu, mano, kad jis pagrįstas ir motyvuotas. Pranešama, jog bylos nagrinėjime nedalyvaus, ir prašoma priimti sprendimą savo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintoji ir jos advokatas prašė skundus atmesti.

Nukentėjusiojo E. K. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo. Šukio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Skundžiamu nuosprendžiu Ž. E. dėl kaltimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, t. y., kad ji 2013 m. rugpjūčio 5 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), A. plentu vairuodama automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). ir važiuodama nuo A. pervažos link T. pr., nelygiareikšmių kelių sankryžoje su B. pl., pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus tuo, kad sukdama į kairę nedavė kelio motociklui „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, ir su juo susidūrė, dėl to motociklo vairuotojui E. K. padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, išteisinta teismui konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Su tokia teismo išvada nesutinka nei nukentėjusysis E. K., nei kaltinimą byloje palaikęs prokuroras. Pasak jų, eismo įvykį lėmė išteisintosios nusikalstamas nerūpestingumas, t. y. neįsitikinimas atliekamo manevro saugumu, be to, neteisingai atliktas įrodymų vertinimas, dėl ko išteisintosios Ž. E. kaltės klausimu pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad Ž. E. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, o apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl to neteisingai išsprendė Ž. E. kaltės klausimą. Kaltinamojo kaltės klausimas išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus. Apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų kaltinančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis Ž. E. dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Nors Ž. E. dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo kalta neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, tačiau jos kaltę pagrindžia pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai bei kitų teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetas.

Nukentėjusysis E. K. parodė, kad įvykio metu, važiuodamas Ateities plentu link pervažos, matė, kad priešais atvažiuoja keli automobiliai. Įvažiavęs į sankryžą pamatė, kaip į jį atlekia automobilis. Jis važiavo pagrindiniu keliu tiesiai, kai į jį atsitrenkė kaltinamosios vairuojamas automobilis. Jis net nespėjo stabdyti. Kaltinamosios vairuojamas automobilis atvažiavo iš priešingos pusės ir trenkėsi į motociklo priekinį ratą. Susidūrimas įvyko nukentėjusiojo eismo juostoje. Buvo su šalmu, važiavo su įjungtomis šviesomis. Teigė jokių taisyklių nepažeidęs. Jis važiavo apie 50 km/h greičiu, dešine važiuojamosios dalies puse. Jis buvo jau beveik sankryžoje, kai pamatė atvažiuojant kaltinamosios vairuojamą automobilį. Jis manė, kad ji važiuos tiesiai, bet likus maždaug 5 metrams staiga pasuko ir trenkėsi į jo motociklą. Nematė, kad ji rodytų posūkį. Šalia jo galėjo važiuoti ir kitas automobilis, kelio juostos buvo nesužymėtos. Jis nieko iš dešinės lenkti negalėjo. Kaltinamoji juo visiškai nesidomėjo, nei karto neatvyko, nepaskambino, nepasidomėjo jo sveikata. Jo sveikata iki šiol bloga, sutrumpėjo koja, jis nuolat geria vaistus nuo skausmo, nes nuo degeneracijos gelia sąnarius. Numatyta dar viena operacija, viena operacija jau buvo, po kurios sekė reabilitacija. Nepasuka rankos, pirko specialų čiužinį. Turėjo pragulėti du mėnesius, negalėjo atsisėsti dėl dubens lūžio. Motociklas sugadintas nepataisomai.

Liudytojas R. M. parodė, kad įvykio dieną po darbo važiavo namo. Sustojo prie Ateities plento sankryžos. Iš dešinės pusės privažiavo motociklas. Kaltinamoji suko, rodė posūkį, tada motociklininkas privažiavo ir trenkėsi. Nukentėjusysis važiavo per greitai. Jis sustojo, sustojo dar ir kitas automobilis, jie ketino praleisti kaltinamąją. Motociklininkas nesustojo. Jiems reikėjo važiuoti tiesiai, kaltinamoji atvažiavo iš priešingos pusės, liudytojui sustojus pro jį pralėkė motociklininkas. Priekyje sustojo kitas automobilis, nors neprivalėjo praleisti kaltinamosios. Nukentėjusioji važiavo, nes ją praleido. Motociklo jai nesimatė, nes pristabdę automobiliai jai užstojo matomumą. Motociklas važiavo kelio danga. Motociklas važiavo virš 60 km/h greičiu. Jei motociklininkas nebūtų iš dešinės pusės jo pralenkęs, nieko nebūtų įvykę. Jei jis būtų važiavęs lėčiau, kaltinamoji būtų spėjusi pravažiuoti.

Liudytoja D. E. parodė, kad kaltinamoji yra jos marti. Įvykio metu su kaltinamąja važiavo kartu, sėdėjo šalia. Kaltinamoji važiavo apie 50 km/h greičiu. Prie sankryžos ji pristabdė, pradėjo daryti manevrą. Priešais buvo kitas automobilis, atstumas buvo tinkamas daryti manevrą. Tada iš dešinės pusės iššoko motociklas ir trenkėsi į jų automobilį. Jis atvažiavo žvyrkeliu, nes buvo dulkių. Atsitrenkė į automobilio priekį, jam besukant. Motociklo greitis buvo didelis, apie 70 km/h. Automobilis nuo smūgio kiek pajudėjo. Motociklininkas nestabdė. Ji su kaltinamąja nematė, kad motociklininkas lenkė automobilį ir staigiai išniro iš už jo. Motociklininko šalmo nesimatė, jis buvo be šalmo ir prieš įvykį, ir po jo. Matomumas buvo geras. Marti rūpinosi sužeistuoju, jos išlipo iš automobilio ir nuėjo pažiūrėti. Kiti žmonės kvietė greitąją. Motociklininkui lenkti ten buvo negalima. Nukentėjusysis pažeidė KET.

Liudytojas R. K. parodė, kad smūgis įvyko prieš jo akis. Jis matė, kaip „skrido“ ir nukrito į griovį motociklininkas. Nukentėjusysis šaukė, jo dešinė šlaunis buvo labai sužalota. Motociklininkas trenkėsi į tamsios spalvos automobilį „Audi A3“. Nukentėjusysis sąmonės neprarado. Kaltinamoji buvo šoke. Ji suko į kairę pusę, o motociklininkas važiavo tiesiai ir trenkėsi į jos automobilį. Nuo smūgio kaltinamosios automobilis šiek tiek pajudėjo atgal. Nepastebėjo, kuria kelio danga važiavo motociklininkas. Nematė, ar jis buvo aplenkęs kokią nors kitą transporto priemonę. Smūgis buvo stiprus, gali būti, kad motociklininkas važiavo 50-60 km/h greičiu. Jokio stabdymo garso nebuvo.

Liudytoja L. S. parodė, kad lėtai važiavo Ateities plentu. Jai iš dešinės pravažiavo motociklininkas. Jis pravažiavo gana greitai, buvo didelis garsas. Pasisukusi pažiūrėjo į jį. Kai pažvelgė į priekį, pamatė prieš ją skrendantį motociklininką. Motociklas griuvo ir judėjo į jos pusę. Motociklas trenkėsi į kaltinamosios vairuojamą automobilį, atvažiavusį priešais ir norėjusį sukti į kairę pusę. Motociklas trenkėsi į kaltinamosios automobilio priekį. Liudytoja greitai sustojo. Motociklas buvo žolėje griovyje. Liudytoja pamanė, kad motociklininkas žuvo. Kaltinamoji vis kartojo „iš kur tas motociklas atsirado“. Ji buvo šoke. Motociklas važiavo labai greitai, pravažiavo labai arti liudytojos. Nepamena, ar buvo kokių kelio dulkių. Liudytojos nuomone, dėl įvykio kaltas motociklininkas. Kelyje skiriamosios juostos nėra, nebuvo ir jokio išplatėjimo. Liudytoja buvo palikusi tarpą nuo griovio, maždaug vieną metrą. Šalikelėje buvo smėlis, toliau – griovys. Nors liudytojos automobilis yra žemas ir būtų buvę galima pamatyti motociklininką, tačiau jis atvažiavo labai greitai. Negali pasakyti, kokiu greičiu jis važiavo. Motociklininkas buvo su šalmu. Kaltinamoji lyg padidino greitį, norėdama nekliudyti liudytojai ir suspėti baigti manevrą.

Specialistė M. K. patvirtino duotą išvadą. Nukentėjusiojo nematė, viską surašė objektyviai pagal dokumentus. Apie sužalojimo pasekmes klausimų nebuvo. Net skyrus papildomą ekspertizę, negalima pasakyti, ar tada išvada būtų išsamesnė, nes nusiskundimai ir skausmas – subjektyvus dalykas. Sveikatos sutrikdymo mastas paskyrus kitą tyrimą nepasikeistų. Neįvardino peties sužalojimo, nes nebuvo pateikta papildomų duomenų.

Specialistas V. V. patvirtino duotą išvadą. Paaiškino, kad nėra objektyvių duomenų, jog motociklo apvažiavimo manevras būtų nepriimtinas. Įvykio aplinkybės priklauso nuo to automobilio, kurį apvažinėjo motociklas, modelio. Kadangi tokių duomenų nebuvo, nieko konkretaus teigti negali. Automobilis važiavo arčiau vidurio linijos, vietos saugiai važiuoti pakako. Trūko duomenų apie transporto priemonių išsidėstymą kelio pločio atžvilgiu. Neaišku, ar pakako vietos pravažiuoti motociklui. Sukantysis į kairę rizikuoja, nes negali visiškai pasitikėti kito vairuotojo veiksmais. Negali pasakyti, ką kas galėjo pamatyti laiku. Tai galima nustatyti tik atliekant eksperimentą. Nėra duomenų apie motociklo padėtį, kaip automobilį Audi bloškė atgal. Trūksta duomenų, kaip buvo pažirusios šukės, į kurią pusę po susidūrimo pajudėjo Audi. Motociklas iš karto sustojo, todėl itin dideliu greičiu nevažiavo. Vienareikšmiškai negalima pasakyti, kas įtakojo eismo įvykį, nes jo vietoje neišliko informatyvių pėdsakų. Jei ant važiuojamosios kelio dalies nėra nubrėžta kelio juostų, gali šalia automobilio važiuoti ir motociklas. Jei motociklas susiduria su kitu automobiliu, paprastai dar čiuožia apie 50 metrų. Šiuo atveju Audi kažkiek sugėrė motociklo greitį, bet motociklas sustojo už 5 metrų, todėl daroma prielaida, kad motociklo greitis nebuvo didelis. Ant kelio neliko stabdymo žymių, neišliko informatyvių pėdsakų, todėl jie nebuvo pateikti ekspertui. Bet kuris vairuotojas, kai jam kelyje atsiranda kliūtis, privalo stabdyti. Kaltinamajai buvo ribotas matomumas, gali būti, kad automobilis Volvo ribojo matomumą. Motociklo vairuotojas turėjo užtikrinti saugų tarpą tarp savęs ir Volvo.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2358/13(02) konstatuota, kad dėl dešinės plaštakos V piršto proksimalinės falangos, dešinio stipinkaulio galvos, dešinio šlaunikaulio skeveldrinio pergumburinio lūžių bei gaktinės sąvaržos išsiskyrimo, E. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 100-101).

Žemesnės instancijos teismas

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013 m. rugpjūčio 5 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), A. pl. – B. pl., nereguliuojamoje sankryžoje (t. 1, b. l. 3-23).

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2787(14) nurodoma, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A3“ vairuotojos Ž. E. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, iš tirti pateiktoje medžiagoje esančių objektyvių duomenų negalima nustatyti, ar motociklo „Honda“ vairuotojo E. K. veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl Ž. E. kaltės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti KET pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga. Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

Teisėjų kolegija sutinka ir su nukentėjusiojo, ir su prokuroro išdėstyta pozicija, kad liudytojų parodymai dėl kilusio eismo įvykio buvo įvertinti neteisingai. Tai, jog apklaustiesiems liudytojams atrodė, jog išteisintoji Ž. E. dėl kilusios avarijos yra nekalta, automatiškai neįrodo jos nekaltumo. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti faktinius duomenis, o ne subjektyvų liudytojų vertinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis E. K. su motociklu „Honda“ važiavo pagrindiniu lygiareikšmiu keliu tiesiai, tuo tarpu Ž. E. atliko posūkio į kairę manevrą nelygiareikšmių kelių sankryžoje, t. y. jai galiojo Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimas, sukant į kairę (apsisukant), duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė abipusės vairuotojų kaltės fakto, kadangi surinkti įrodymai nepatvirtina, jog nukentėjusysis E. K. būtų pažeidęs bent vieną KET reikalavimą. Nesant objektyvių duomenų apie galimą motociklininko leistino greičio viršijimą, darytina išvada, kad jis važiavo saugiu greičiu. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų parodymai dėl galimo motociklo važiavimo greičio yra prieštaringi, be to, tai tik prielaidos, spėjimai, kuriais teismas neturi pagrindo vadovautis. Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu nepažymėjo, kad motociklo vairuotojas būtų viršijęs leistiną greitį (t. 1, b. l. 95), pirmosios instancijos teisme nurodė, jog greitis galėjo būtų apie 50-60 km/val. Liudytojai R. M. ir L. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog motociklo greitis galėjo būti apie 80 km/val. (t. 1, b. l. 96, 97), tačiau teisme savo parodymus keitė, t. y. R. M. aiškino, kad greitis galėjo būti virš 60 km/val., o L. S. apytikslio greičio nesugebėjo įvardyti, jai atrodė, kad buvo važiuota tiesiog greitai. Šie parodymai tik patvirtina, kad patys liudytojai nėra įsitikinę savo parodymų dėl motociklo važiavimo greičio tikslumu bei teisingumu. Eismo įvykis įvyko labai greitai, todėl natūralu, jos eismo dalyviai nespėjo objektyviai įvertinti motociklininko greičio. Tačiau leistino greičio viršijimą galima nustatyti ir pagal susidūrusių transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio, transporto priemonių apgadinimų pobūdį ir kt. Šias aplinkybes vertina specialių žinių turintis ekspertas. Nagrinėjamu atveju išvadoje Nr. 11-2787 (14) konstatuota, kad objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad motociklo „Honda“ vairuotojo E. K. pasirinktas važiavimo greitis būtų buvęs nepriimtinas ir nesaugus, nėra. Apskaičiuoti tikslų greitį prieš susidūrimą nėra galimybės (t. 2, b. l. 121-127). Teisme specialistas V. V. patvirtino savo išvadą, nurodydamas, kad po įvykio motociklas iš karto sustojo, todėl itin dideliu greičiu nevažiavo. Šiuo atveju „Audi A3“ kažkiek sugėrė motociklo greitį, bet motociklas sustojo už 5 metrų, todėl motociklo greitis nebuvo didelis. Specialistas negalėjo įvardyti ir kitų motociklininko galimai padarytų KET pažeidimų.

Pažymėtina, jog nukentėjusysis važiavo ne kelkraščiu, o važiuojamąja kelio dalimi. Vietos ant kelio dangos buvo pakankamai, todėl jis važiavo tiesiai greta automobilių. Automobiliai važiavo arčiau vidurio linijos, todėl vietos saugiai važiuoti pakako. Tai, jog važiavo neprisispaudęs prie važiuojamosios dalies dešinio krašto, patvirtino liudytojas R. M., jis nepažymėjo, kad motociklininkas būtų važiavęs pavojingai ar neleistinai. Priešingai, nurodyta, kad laisvos vietos motociklininkui užteko. Be to, E. K. dėvėjo saugos šalmą, nevežė jokių keleivių. Aukštesnės instancijos teismas nesivadovauja liudytojos D. E. parodymais, nes jie akivaizdžiai prieštarauja kitų liudytojų parodymams. Tai, kad motociklas važiavo žvyrkeliu, o motociklininkas nedėvėjo šalmo, nurodė tik D. E., kuriai išteisintoji yra marti, ir pati išteisintoji. Abi moterys yra suinteresuotos bylos baigtimi, todėl šie jų parodymai vertinami kritiškai, t. y. atmetami kaip nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad apžiūrint įvykio vietą, kad žvyruotame kelkraštyje motociklo padangų pėdsakų nebuvo užfiksuota. Pažymėtina ir tai, jog eismo įvykio metu eismo sąlygos nebuvo apsunkintos dėl prasto matomumo, atliekamų kelio remonto darbų ar pan. Priešingai, kelio danga buvo sausa, ir nors jau buvo pavakarė, apie 17.00 val., tačiau vasaros metas, todėl buvo šviesu, kelias nebuvo vingiuotas, matomumas geras. Vis dėlto, eismas buvo pakankamai intensyvus, kadangi buvo darbo dienos pabaiga. Todėl Ž. E. turėjo būti itin atsargi ir dėmesinga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net jei kitos šalia motociklininko važiavusios transporto priemonės ir lėtino greitį, tokiu būdu sudarydamos išteisintajai klaidingą įspūdį, jog atlikti norimą manevrą yra saugu, tačiau Ž. E. negalėjo sukti į kairę pilnai neįsitikinusi, jog priešpriešais ją praleidžia visos transporto priemonės. Jei išteisintoji matė tik dalį važiuojamosios kelios dalies, tai atlikti posūkio į kairę nelygiareikšmių kelių sankryžoje negalėjo. Be to, liudytoja L. S. pastebėjo, kad išteisintoji lyg padidino greitį, norėdama nekliudyti liudytojai ir suspėti baigti manevrą. Tai rodo, jog pati Ž. E. nebuvo pilnai įsitikinusi savo atliekamo manevro teisingumu ir, tikėdamasi suspėti pravažiuoti sankryžą, padidino greitį. Išteisintosios atsiliepime nurodytas teiginys, jog E. K., iš dešinės apvažiavęs priekyje buvusias transporto priemones, suko į kairę, grįždamas į savo eismo juostą, yra nepagrįstas surinkta bylos medžiaga. Nukentėjusysis, jau minėta, automobilių nelenkė, jis važiavo lygiagrečiai kitoms transporto priemonėms, nes kelias yra pakankamai platus. Be to, motociklininkas sankryžą kirto tiesiai, susidūrimas užfiksuotas nukentėjusiojo važiuojamosios kelio dalies pusėje (t. 1, b. l. 4, 5-7). Sutiktina su nukentėjusiuoju, kad stabdyti motociklo ar mažinti greičio vien dėl teorinės galimybės, jog kitas eismo dalyvis atliks neleistiną veiksmą, jis neprivalėjo. Bylos medžiagoje nėra užfiksuota motociklo stabdymo žymių, todėl pritartina, kad Ž. E. posūkio manevras buvo staigus ir nukentėjusiajam netikėtas.

Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 p.) – šios bendrosios eismo dalyvių pareigos Ž. E. nepaisė, todėl pažeidė ir KET 161 punktą, kuris jai inkriminuotas kaltinime. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma. Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti KET ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą, numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes. Analizuojamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad Ž. E. kaltės forma yra nusikalstamas nerūpestingumas, ji nenumatė, kad jos rizikingas manevras gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti. Nors įvykio metu Ž. E. vairavimo stažas nebuvo didelis, tačiau ji, kaip padidinto pavojaus šaltinio vairuotoja, privalėjo ne tik teoriškai mokėti kelių eismo taisykles, bet ir praktiškai vairuoti transporto priemonę pagal nustatytus reikalavimus eismo dalyviams. Todėl išteisintosios neatidumas, savo vairavimo įgūdžių pervertinimas, reakcijos stoka, neįsitikinimas manevro saugumu yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – E. K. nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiojo veiksmai – naudojimasis savo pirmumo teise, nesąlygojo eismo įvykio kilimo.

Todėl kolegija laiko nustatyta, kad:

Ž. E. 2013 m. rugpjūčio 5 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), A. plentu vairuodama automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). ir važiuodama nuo A. pervažos link T. pr., nelygiareikšmių kelių sankryžoje su B. pl., pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus tuo, kad sukdama į kairę nedavė kelio motociklui „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, ir su juo susidūrė, dėl to motociklo vairuotojui E. K. padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės Ž. E.

Individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Šių imperatyvų taikymui taip pat turi įtakos konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos trys alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Ž. E. pakanka skirti švelniausią bausmės rūšį – baudą, kadangi anksčiau ji nėra teista (t. 1, b. l. 111), administracine tvarka bausta vos vieną kartą ir tik įspėjimu (t. 1, b. l. 110). Be to, ji yra ištekėjusi, dirbanti, charakterizuojama kaip darbšti, sąžininga darbuotoja (t. 1, b. l. 107), todėl varžyti jos laisvės, tokiu būdu nutraukiant darbinius santykius, apribojant socialinius ryšius, nėra pagrindo. Padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra užbaigtas. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatomis, už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama bauda iki 75 MGL. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo Ž. E. skirti 20 MGL dydžio baudą, su šiuo bausmės dydžiu aukštesnės instancijos teismas sutinka. Nors nėra nustatyta nei Ž. E. atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, tačiau teigiamas Ž. E. asmenybės įvertinimas leidžia teismui skirti šiek tiek mažesnę baudą nei sankcijos vidurkis, pagrįstai tikintis, jog tai užtikrins BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis E. K. pareiškė civilinį ieškinį atlyginti 20 381,06 EUR (70 371,74 Lt) žalą, kurią sudaro 5900, 06 EUR (20 371,74 Lt) turtinė žala ir 14 481 EUR (50 000 Lt) neturtinė žala (t. 1, b. l. 34-36).

E. K. teismui pateikė patirtos avarijos metu kilusių nuostolių dėl suplėšytų drabužių, sunaikintos transporto priemonės, nepataisomai sugadintų kartu su savimi vežtų daiktų, medicinos/slaugos priemonių, netekto darbo užmokesčio piniginį įvertinimą. Pažymėtina, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ). Atsakingas draudikas arba Biuras moka draudimo išmoką, neviršydamas TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 18 p.). Taisyklių 14 punktas numato, kad jeigu būtinos turto remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės, turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jis pripažįstamas sunaikintu. Tokiu atveju žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Transporto priemonė laikoma sunaikinta, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai netikslingas. Išvada apie tai daroma atsižvelgiant į apgadinimo mastą ir pobūdį, transporto priemonės vertę, atkūrimo kaštus bei kitas konkrečios bylos aplinkybes. Žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės sunaikinimo nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo. Ji apskaičiuojama pagal transporto priemonės sunaikinimo metu esančią rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012 ).

Iš byloje esančios transporto priemonės vertinimo pažymos Nr. 1311A220 matyti, kad nukentėjusiojo E. K. transporto priemonės atkūrimo kaštai sudaro 106 % rinkos vertės, todėl transporto priemonės atstatymas yra ekonomiškai netikslingas (t. 1, b. l. 42-50). Šią išvadą pateikė Nepriklausomų ekspertų agentūra, į kurią privačiai kreipėsi pats nukentėjusysis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus (Taisyklių 13 p). Byloje nėra duomenų, kad civiliniu atsakovu į bylą įtraukta draudimo įmonė „If P & C Insurance AS“ būtų vertinusi E. K. transporto priemonės sugadinimo mastą. Iš byloje esančio draudiko pranešimo matyti, kad dėl analizuojamo eismo įvykio buvo užregistruotos žalos bylos Nr. IF/TC/0007551, Nr. IF/TC/0007551/2 ir Nr. IF/TC/0007551/3, tačiau nei vienoje iš jų draudimo išmokos nėra išmokėtos. Kadangi Ž. E. savo kaltę neigė, todėl draudikas nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimą atidėjo iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo (t. 1, b. l. 160). Taigi teisėjų kolegija pripažįsta nukentėjusiajam E. K. teisę į turtinės žalos atlyginimą, tačiau konkretus jos dydis turi būti nustatytas civilinio proceso tvarka, kadangi šiuo metu byloje nėra pakankamai duomenų apie sugadinto/sunaikinto turto draudiminį įvertinimą, be to, nukentėjusysis nori, kad jam būtų atlyginta ir dėl netekto darbo užmokesčio patirta žala, todėl reikalingi papildomi duomenys bei skaičiavimai.

Nukentėjusysis E. K. patirtą neturtinę žalą įvertino 14 481 EUR, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši suma yra nepagrįsta, todėl mažintina.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teisėjų kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kilusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinamaisiais aspektais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą ir toliau formuojamą teismų praktiką.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nagrinėjamu atveju sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau patirti sužalojimai yra daugybiniai – be įvairių nubrozdinimų, lūžęs šlaunikaulis, dešinės plaštakos V pirštas, dešinys stipinkaulis, sukeltas gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, kraujosruva gaktos minkštuosiuose audiniuose. Dėl šių patirtų sužalojimų E. K. du mėnesius išbuvo gulimame režime, jo dešinės rankos pirštų funkcija iki šiol yra pilnai neatsistačiusi ir tai apsunkina darbo galimybes. Taigi gydymosi proceso metu E. K. negalėjo savarankiškai savimi pasirūpinti, buvo priklausomas nuo trečiųjų asmenų pagalbos, kas neabejotinai kėlė ne tik fizinį, bet ir dvasinį diskomfortą. Nors E. K. patirti sužalojimai turėjo ir galimai turės įtakos jo asmeniniam gyvenimui, vidiniam pasauliui, profesinei ir darbinei veiklai, fizinei bei psichinei savijautai, gyvenimo kokybei, vis dėlto, padarinių, kurių būtų nebeįmanoma pašalinti, nesukelta. Prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, remiantis aukštesnės instancijos teismų praktika. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Nagrinėjamu atveju, E. K. patirti sužalojimai nėra tokie sudėtingi, o prašoma priteisti neturtinė žala iš esmės nesuderinama su nustatytų bylos aplinkybių visuma bei formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Todėl siekiant užtikrinti protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui, teisėjų kolegija nustato 3000 EUR neturtinės žalos dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nukentėjusiajam priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei pats nukentėjusysis, nei jo gynėjas nepateikė apygardos teismui jokių kvitų, kurie patvirtintų turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Be to, nenurodyta ir konkreti suma, kurią norima prisiteisti, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas kaip nekonkretus ir nepagrįstas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už Ž. E. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos neišieškotinos. Be to, Ž. E. pasirinko, kad ją apeliacinės instancijos proceso metu gintų jos norimas advokatas pagal susitarimą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus parinkta gynėja buvo atleista nuo dalyvavimo byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro M. Š. ir nukentėjusiojo E. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – Ž. E. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti jai 20 MGL (753,20 EUR) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Tenkinti iš dalies nukentėjusiojo E. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš Ž. E. jam priteisti 3000 EUR (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajam E. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai Daiva JankauskienėOlegas Šibkovas