- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-85-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19321-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- J. V., V. V.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. V., V. V. ieškinį atsakovui A. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė J. V. prašė teismo priteisti jai iš atsakovo 2 000 Eur neturtinei žalai dėl sveikatos sužalojimo atlyginti, ieškovas V. V. prašė teismo priteisti jam iš atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai dėl sveikatos sužalojimo atlyginti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-966-923/2013 atsakovo A. B. atžvilgiu ir jį pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-265-582-2014 atmetė nuteistojo A. B. apeliacinį skundą. Nukentėjusieji J. V. ir V. V. baudžiamojoje byloje nebuvo pareiškę civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais padarė ieškovei J. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o ieškovui V. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė jiems fizinį skausmą. Atsakovas ieškovus mušė kitų asmenų akivaizdoje, be to, ieškovė J. V. matė, kaip atsakovas muša jos sutuoktinį, o ieškovas V. V. matė, kaip atsakovas muša jo sutuoktinę. Dėl to ir dėl patirtų sužalojimų ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Ieškovė J. V. patirtą neturtinę žalą įvertino 2 000 Eur suma, ieškovas V. V. – 1 000 Eur suma. Ieškovai nurodė, kad reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis atitinka suformuotą teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad jis privataus kaltinimo tvarka kreipėsi dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, ieškovas V. V. buvo pripažintas kaltu dėl padaryto sveikatos sutrikdymo, taip pat buvo patenkintas atsakovo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai, norėdami pasipelnyti, atkeršyti atsakovui dėl to, kad turėjo atlyginti atsakovui neturtinę žalą, nepagrįstai, praėjus trims metams po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, pareiškė civilinį ieškinį. Tai, kad ieškovai neturėjo nusiskundimų dėl sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo, jiems nebuvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. 24-1-00870-12 ir baudžiamosios bylos Nr. 1-966-923/2013 medžiaga. Ieškovai nepateikė įrodymų savo argumentams pagrįsti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei J. V. 600 Eur neturtinei žalai dėl sveikatos sutrikdymo atlyginti, ieškovui V. V. 400 Eur neturtinei žalai dėl sveikatos sutrikdymo atlyginti.
Teismas sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovams padarytą neturtinę žalą, nes atsakovo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis yra pripažintas kaltu dėl to, kad savo neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais padarė sveikatos sužalojimus ieškovams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Sutiko su ieškovės J. V. argumentais, kad dėl kairės kojos sužalojimų, išlikusių randų ji negali dėvėti tam tikrų moteriškų drabužių (suknelių, sijonų, kt.). Atsižvelgęs į ieškovės J. V. patirtus išgyvenimus, bylose pateiktus dokumentus dėl sužalojimų, ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertino 600 Eur suma. Iš dalies sutikdamas su ieškovo V. V. argumentais dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas atsižvelgė ir į tai, kad pačiam ieškovui V. V. privataus kaltinimo tvarka buvo iškelta baudžiamoji byla, 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atsakovui iš ieškovo V. V. priteista 868,86 Eur neturtinei žalai atlyginti. Įvertinęs paminėtą nuosprendį, gydytojo konsultacinę pažymą, kitas aplinkybes, ieškovo V. V. patirtą neturtinę žalą įvertino 400 Eur suma. Iš dalies tenkindamas ieškinį, teismas atsižvelgė ir į kasacinės instancijos teismo praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dydžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2008).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nepateikti įrodymai, kad nusikalstama veika padaryta kitų asmenų akivaizdoje, ieškovė J. V. negali nešioti suknelių, sijonų ir kitų moteriškų drabužių. Sprendime nebuvo įvardinta, kad neturtinė žala buvo patirta dėl fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). To nebuvo nurodę ir ieškovai. Ieškovai privalėjo įrodyti, kad jie patyrė neturtinę žalą, jos dydį, tačiau to nepadarė.
Ieškovai neįvardino jokių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, kaltės formą, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Turėjo būti įvertintas atsakovo veiksmų kryptingumas ir turinys. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta. Atsakovas buvo supjaustytas, jam užfiksuotas ne vienas dūris, po to jis dar buvo puolamas. Neturtinės žalos dydis turi būti nustatomas atsižvelgus į atsakovo apkaltinamąjį nuosprendį, nukentėjusiojo V. V. apkaltinamąjį nuosprendį, į visų liudytojų parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teismuose. Neįvertinta atsakovo turtinė padėtis. Neatsižvelgta, kad atsakovas išlaiko mažametį vaiką, neturi pajamų atlyginti ieškovams neturtinę žalą. Visi įrodymai buvo pateikti baudžiamojoje byloje.
Priteisiant neturtinę žalą, turėjo būti vadovaujamasi specifiniais kriterijais, tokiais kaip pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradusio sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, ieškovų gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse. Ieškovams padaryti nesunkus sveikatos sutrikdymas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, jiems nebuvo pažeisti gyvybiškai svarbūs organai, nebuvo nustatyta, kad ligos gali progresuoti ar jie gali netekti darbingumo. Pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyti sveikatos sutrikdymo neturtiniai padariniai, gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje ar kitose srityse, priešingai, kaip matyti iš surinktų rašytinių įrodymų, ieškovų gyvenime neįvyko jokių pokyčių. Nepagrįstai nurodyta, kad ieškovė J. V. negali vaikščioti su moteriškais drabužiais, nes atsakovas ne kartą yra matęs ją su suknele, sijonu, o karštuoju metų sezonu ir su trumpais šortais. Ieškovas V. V. nenurodė nei bendrų, nei specifinių kriterijų.
Atsiliepimas
Nenagrinėti atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai, nesiaiškinta, kodėl ieškovai ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimu metu nenurodė, kad jie patyrė kokią nors žalą, o ieškinį pareiškė tik po to, kai iš ieškovo V. V. atsakovui buvo priteista neturtinė žala. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovai buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, todėl jie turėjo teisę pareikšti civilinius ieškinius, tačiau savo pareiškimuose jie nenurodė, kad patyrė žalą. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme J. V. ir V. V. buvo išaiškinta, kad jie turi teisę pareikšti civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovai šia teise nesinaudojo, net nenurodė, kad jiems padaryta žala, teisme patvirtino, kad nereiškia civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo. Nesivadovauta atsakovo nurodyta baudžiamosios bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad, ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. sausio 15 d. apklausiant liudytoju policijos pareigūną V. K., šis nurodė, kad ieškovai neturėjo pretenzijų. Tą patį patvirtino ir policijos pareigūnas A. U., apklaustas 2013 m. sausio 30 d. Tai, kad ieškovai neturėjo nusiskundimų dėl sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo, jiems nebuvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. 24-1-00870-12 ir baudžiamosios bylos Nr. 1-966-923/2013 medžiaga.
Neatsižvelgta, kad ieškinys pareikštas praėjus trejiems metams po to, kai buvo padaryti sužalojimai, todėl turėjo būti sprendžiama, ar nėra suėjęs ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Nuo sužalojimų padarymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos yra praėję daugiau kaip treji metai, todėl ieškinys turi būti atmestas, suėjus ieškinio senaties terminui.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad, remiantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuris turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje, teisingai spręsta, jog ieškovai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kadangi ją patyrė dėl nusikalstamų atsakovo veiksmų. Iš specialisto išvados Nr. G11979/12(02) yra akivaizdu, kad ieškovei J. V. blauzdoje nusikalstamais atsakovo veiksmais buvo padaryta pjautinė žaizda, o tai atitinka ieškovės nurodytas aplinkybes apie likusį randą, taip pat kad dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų ieškovė J. V. patyrė skausmą ir su tuo susijusius dvasinius išgyvenimus. Dėl likusio rando ieškovė J. V. ir šiuo metu jaučia nepatogumus, nes negali dėvėti moteriškų drabužių. Iš specialisto išvados Nr. G1980/12(02) matyti, kad ieškovas V. V. patyrė sužalojimus dėl nusikalstamų atsakovo veiksmų, patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos ieškovai galėjo reikšti arba baudžiamojoje byloje, arba civilinio proceso tvarka iškeliant civilinę bylą. Atsakovas pirmosios instancijos teisme neprašė mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, neteikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo dabartinę turtinę padėtį, jų nepridėjo ir prie apeliacinio skundo. Civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nekėlė ieškinio senaties taikymo klausimo. Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, teismas savarankiškai senaties netaiko. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas negali prašyti taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl faktinių aplinkybių
Ieškovai kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui sužalojus jų sveikatą. A. B. už ieškovų sveikatos sužalojimą pripažintas kaltu ir nubaustas 2014 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies.
Dėl aplinkybių, įrodymų vertinimo
Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, tvirtina, jog teismas neįvertino visų aplinkybių, kurios yra svarbios nustatant priteistiną žalos atlyginimo dydį, o būtent, atsakovo turtinės padėties, tai, kad ieškinys pareikštas ne baudžiamojoje byloje, o civilinio proceso tvarka, nepateikti ieškinio reikalavimus patvirtinantys įrodymai.
Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta. Apeliantas teigia, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-966-923/2013 J. V. ir V. V. ieškinio nereiškė, nenurodė, kad jiems padaryta žala. Iš tikrųjų, minėtoje baudžiamojoje byloje ieškinio ieškovai nebuvo pareiškę, tačiau 2013 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje tiek V. V., tiek J. V. išreiškė norą, kad A. B. atsilygintų. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą asmuo ieškinį dėl žalos atlyginimo gali pareikšti tiek baudžiamajame procese, tiek ir civilinio proceso tvarka. Kiekviena šalis pati renkasi savo pažeistų teisių gynimo ribas ir būdus.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos atlyginimo dydį, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu jau minėtoje baudžiamojoje byloje yra konstatuota A. B. kaltė dėl ieškovams padaryto sveikatos sužalojimo. Šios aplinkybės civilinėje byloje neįrodinėtinos iš naujo (CPK 182 straipsnis).
CK 6.283 straipsnis nustato, jog jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.
Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; kt.).
Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013; kt.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sužalojimų mastą bei atsiradusias pasekmes, teisingai nustatė neturtinės žalos dydį. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovei dėl apelianto padarytų sužalojimų yra atsiradę neigiamų pasekmių, t. y. randas kojoje, dėl ko ji negali dėvėti sijonų, suknelių ir pan. Iš pateiktos specialisto išvados Nr. GI 1979/12(02), kurią įvertino ir pirmosios instancijos teismas, matyti, kad J. V. nusikalstamais atsakovo veiksmais padaryta pjautinė žaizda blauzdoje, o tai atitinka nurodytas ieškovės aplinkybes apie likusį randą, patirtą skausmą bei su tuo susijusius dvasinius išgyvenimus. Iš specialisto išvados Nr. 01980/12(02) matyti, kad V. V. konstatuota pjautinės-paviršinės žaizdos dešinėje plaštakoje, kurios padarytos aštriu pjaunančiu daiktu, poodinės kraujosruvos veide, kakle, krūtinėje, nugaroje, juosmenyje, rankose, kad sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovas dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus.
Nesutiktina su apeliantu, jog byloje nėra įrodymų, kad nusikalstama veika padaryta kitų žmonių akivaizdoje. Iš jau minėtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovai buvo sumušti kitų asmenų, kurie apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, akivaizdoje. Akivaizdu, kad dėl to ieškovai patyrė pažeminimą, išgyvenimus.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino jo turtinės padėties. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas šio klausimo nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neprašė priteistinos žalos dydį mažinti atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, neteikė tai pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad su apeliaciniu skundu jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių apelianto turtinę padėtį, taip pat nepateikė, nurodydamas, kad šie duomenys yra baudžiamojoje byloje. Tačiau iš baudžiamosios bylos matyti tik tai, kad apeliantas turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, kad apeliantas dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju. Tokie įrodymai neleidžia spręsti, kad apeliantas neturi pajamų atlyginti teismo priteistą žalą, kuri pirmosios instancijos teismo, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, buvo priteista žymiai mažesnė nei prašė ieškovai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis), išvadas padarė iš įrodymų visumos. Tai, kad apylinkės teismas padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantas, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Dėl ieškinio senaties
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškinys pareikštas praėjus trejiems metams po sužalojimų padarymo, todėl turėjo spręsti klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo.
Ieškinio senatis, tai - įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1,124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai).
Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014 yra išaiškinęs, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau reikalavimo taikyti ieškinio senatį pateikimas negali būti ribojamas kuria nors proceso stadija, nes atsakovo poziciją dėl būtinumo formuluoti tokį reikalavimą daugeliu atvejų lemia aplinkybės bei įrodymai, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada padaryta įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.
Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokio klausimo atsakovas nekėlė ir neprašė taikyti ieškinio senaties termino, todėl pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovo prašymo, pagrįstai savarankiškai šio klausimo nesvarstė. Apeliacinėje instancijoje nauji reikalavimai negali būti keliami (CPK 312 straipsnis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.
Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, vertino pateiktus įrodymus, nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnis). Ieškovas V. V. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 290,40 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 290,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k (duomenys neskelbtini), valstybei 3,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.