- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 1-966-923/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- J. V., V. V.
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Kristina Varanavičienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant E. S., Indirai Kišmachovaitei, Gitanai Žitinevičienei, Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, nukentėjusiesiems J. V., V. V., kaltinamajam A. B., jo gynėjai advokato padėjėjai Kristinai Varanavičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:
2004-12-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK ) 284 str. (2 veikos) – 2 MGL bauda;
2009-08-04 pagal LR BK 284 str. 1 d. (2 veikos) – 12 MGL (1560 litų) bauda, baudą sumokėjęs 2009-10-30; kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2012-07-25, apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia sudavė nukentėjusiajam V. V. du kartus į veidą, po ko jam nugriuvus ant grindų ir susipjausčius dešinę plaštaką į stiklo šukes, spyrė V. V. vieną kartą į lūpas bei ne mažiau keturių kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas V. V. pjautines-paviršines žaizdas dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas veide, kakle, krūtinėje, nugaroje, juosmenyje, rankose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą,
toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-07-25, apie 23.00 val., bute, esančiame Baltijos g. 70-1, Kaune, tyčia sudavė nukentėjusiajai J. V. ranka ir koja į įvairias kūno vietas, trenkė kėde per kairį petį ir stiklo šuke sužalojo kairę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. V. poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, dešinio klubo srityje, kairėje šlaunyje, kairio raktikaulio panirimą, pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis gynėsi nuo V. V.. 2012-07-25 buvo pakviestas į E. ir R. L. vestuvių metines. Visi vartojo alkoholį, jis taip pat. Po 3-4 valandų atėjo V. V., kuris buvo blaivus, pradėjo konfliktuoti, juoktis iš jų girtų. Apie 23 val. jis, V. V. ir E. L. išėjo į balkoną parūkyti. Balkone apsižodžiavo. E. L. iš balkono išeidinėjo pirmas, jis antras, iš paskos V. V.. Tada pajuto smūgį peiliu į nugarą, smogta į vidurinę nugaros dalį kairiau. Jis atsisuko, V. V. jį stūmė ir jis krito ant stalo kambaryje. Nukrito ant nugaros, V. V. krito ant jo ir dar du kartus peiliu dūrė jam į šoną. Jis gynėsi rankomis ir kojomis, matė V. V. rankoje peilį, kurio geležtė 4-5 cm. Pradėjus šauktis pagalbos, E. L. atėmė iš V. V. peilį, jis pats bandė atstumti jį nuo savęs, bet nepajėgė, prarado sąmonę. V. V. pats galėjo susipjaustyti ranką tuo pačiu peiliu, taip pat ir dužusių indų šukėmis. Durų stiklą galėjo išdaužti V. V., kai jį stūmė nuo savęs. Visi kaltinime nurodyti sužalojimai V. V. galėjo būti padaryti jam ginantis nuo jo. J. V. jis taip pat nesužalojo, ją galėjo sužaloti įpykęs V. V., kai ji bandė jį sulaikyti. Po V. V. dūrių peiliu tą patį vakarą buvo nuvežtas į Kauno klinikas, kur jam susiuvo žaizdas.
Nukentėjusysis V. V. parodė, kad jis į E. ir R. L. vestuvių metines atėjo paskutinis, apie 19 val. Jis buvo blaivus, kiti šventės dalyviai jau buvo pavartoję alkoholio. A. B. pirmas pradėjo kabinėtis. Su A. B. balkone buvo tik apie 20 val., tą kartą jokio konflikto tarp jų neįvyko. Apie 22 val. A. B. žmona su mažu vaiku išėjo namo, o jo žmona A. B. pasakė, kad kaip tu tokiu laiku žmoną su vaiku išleisi. Tada A. B. puolė ant jo žmonos sakydamas, kad jis darysiąs ką nori ir ko ji jam aiškinanti. Apie 23 val. kaltinamasis pradėjo kalbėti kalėjimo žargonu, jis jam pasakė, kad taip kalbėti nereikėtų. A. B. tai nepatiko. A. B. sėdėjo priešais jį ant lovos kampo. Atsikėlęs lyg stumtelėjo stalą, jis manė, kad eis rūkyti į balkoną. Eidamas pro jį į balkoną, A. B. jam sėdinčiam prie stalo, kirto kelis smūgius kumščiu į dešinį skruostikaulį ir kairį žandikaulį. Po smūgių jis krito aukštielnikas nuo pufiko, vertėsi ant šono, tada A. B. spyrė jam į lūpą. Kai smūgiai apstojo, jis griebė A. B. už abiejų kojų ir patraukė, šis taip pat nugriuvo ant žemės, tada jis jį apkabino, gal ėmė jį daužyti, galėjo į šukes susipjaustyti, nes vyko grumtynės. Sugriebus A. B., šis pradėjo kažką rėkti, tada E. L. jį atitraukė ir pasodino į kampą prie durų. Žmona, stovėjusi koridoriuje, liepė jam ateiti, o kaltinamasis tuo metu gulėjo tarp kambario ir koridoriaus. Matė, kaip A. B., sakydamas ,,suka, pasitrauk“, pjovė kažkuo jo žmonai per kojas. Pradėjo bėgti kraujas. Tai pamatęs, jis puolė ant A. B., jo žmona tempė jį už marškinėlių, jis persivertė ir atsidūrė koridoriuje. Koridoriuje jie susikabino, vėl grįžo į kambarį, tada kaltinamasis jį trenkė į durų stiklą. Žmona griebė jį vestis namo, matė, kaip kaltinamasis paėmęs taburetę ja užsimojo prieš jo žmoną, bet ar sudavė jai, nematė.
Nukentėjusioji J. V. parodė, kad jos vyras V. V. į šventę atėjo paskutinis, visi jau buvo pavartoję alkoholio. Kol nebuvo jos vyro, A. B. elgesys nebuvo trikdantis, tačiau arogancija jautėsi. Pirmasis apsižodžiavimas įvyko tada, kai ji A. B. papriekaištavo, jog šis vėlyvą vakarą išleidžia savo žmoną su mažu vaiku namo, kad jų nepalydi. Apie 23 val., A. B. staliuką ant ratukų atstūmė, atsistojo lyg eidamas parūkyti, bet pasipylė smūgiai jos vyrui. Kaltinamasis du kartus smogė jos vyrui į veidą, po smūgių V. V. nukrito aukštielnikas nuo pufo. Ji puolė ginti vyro, nes A. B. jį gulintį ant dešinio šono, spardė, daugiausiai į kūtinę, kokius 3-4 kartus. Ginant vyrą, kaltinamasis ją pastūmė į krūtinę, ji nugriuvo ant lovos, matė, kaip nugriuvo ir A. B.. Toliau vyko muštynės, supratusi, kad geruoju nesibaigs, kvietė policiją. Apvirtus stalui, atsirado indų šukės, jos vyras su kaltinamuoju ritinėjosi ant grindų, E. L. bandė juos skirti. Jai buvo smūgiuota, kai ji bandė apginti vyrą. A. B. gulint galva į duris, ji bandė iš kambario ištraukti savo vyrą, tada gulėdamas kaltinamasis dantytu peiliu pjovė jai per koją. Iš karto pradėjo bėgti kraujas. Ji skambino policijai, bandė toliau ištraukti vyrą. Vyrui atsistojus ir praeinant pro kaltinamąjį, šis trenkė jos vyrą į durų stiklą ir stiklas sudužo. A. B. atsistojo ir taburete, ant kurios sėdėjo žmonės, jai trenkė per kairį petį, sakydamas tokie žmonės negyvena.
Liudytojas E. L. parodė, kad 2012-07-25 su žmona šventė vestuvių metines. Į svečius atėjo kaimynai V. Ir J. V., jo draugas A. B., žmonos tėvai, Z. D.. Visi vartojo alkoholį, blaiviausias buvo V. V.. Kad tarp A. B. ir V. V. įvyktų konfliktas, jiems išeinant iš balkono, nematė. Nežino, ar išeinant iš balkono A. B. buvo įdurta peiliuku, neprisimena, kad išeinant iš balkono A. B. griūtų ant stalo. Kas pirmas pradėjo konfliktą, pasakyti negali, nes buvo girtas, prabudo tik tada, kai jie jau grūmėsi kambario viduryje. Jis puolė juos skirti, matė V. V. rankoje peiliuką, kurio geležtė 2-2,5 cm ilgio. A. B. šaukė, kad jį bado. Tuo metu V. V. buvo ant kaltinamojo. Matė subadytą A. B. kairį šoną. Ant V. V. veido matė mėlynę. Jis atėmė iš V. V. peiliuką, kurį numetė kažkur kambaryje. Juos išskyrus, vėliau dužo durų stiklas, kaip buvo sužalota J. V., jis nematė, bet matė, kad jai buvo perpjauta koja žemiau kelio. Kad yra sužalotas petys, nesimatė, apie tai pasakė pati nukentėjusioji.
Liudytoja R. L. parodė, kad jokio konflikto vyrams išeinant iš balkono nebuvo. Konfliktas prasidėjo apie 22 val., kai A. B. atsistojo nuo stalo ir priešingoje stalo pusėje sėdinčiam V. V. smogė į veidą. Nuo smūgio V. V. nukrito ant grindų. Kai jis nukrito, A. B. jį spardė kojomis. V. V. jį pagriebė už kojos ir parsivertė. Vyko muštynės, jos vyras bandė juos išskirti. Girdėjo A. B. žodžius: žiūrėkite, kuo jis mane bado. V. V. rankose nieko nematė. Durų stiklas buvo išdaužtas, kai susikibo antrą kartą, į durų stiklą krito V. V.. Kaip buvo sužalota J. V., ji nematė, tik matė, kad jos koja ties blauzda buvo perpjauta, be to, ji skundėsi, kad skauda petį. Ant A. B. juosmens matė pjautines žaizdas.
Liudytojas V. K., Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulis, parodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2012-07-25, apie 23.30 val., kartu su patruliu A. U. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, yra sužalotas žmogus peiliu. Nuvykus matėsi, kad vyko balius. Aiškinantis kas įvyko, bute buvę asmenys – buvo gal trys vyrai ir keletas moterų. Viena moteris jiems pasakė, kad jai vyriškis, kuris tuo metu sėdėjo ant lovos, trenkė kėde ir sužalojo koją. Kitas vyriškis, kaip suprato, tos sužalotos moters sutuoktinis, pasakė, kad tas pats vyriškis, kuris sėdėjo ant lovos, sumušė jį. Matėsi, kad jam sumuštas veidas, berods kraujavo jam iš rankos. Tas vyriškis, kuris sėdėjo ant lovos ir ant kurio buvo nurodyta, kad jis sumušė minėtą moterį ir vyrą, atrodė stambaus kūno sudėjimo, pasakė, kad jis buvo sužalotas kažkokiu kišeniniu peiliuku. Pastarasis vyriškis, jei gerai pamena, sėdėdamas ant lovos gėrė alų, jis sakė, kad jam buvo įdurta į pilvą. Šis vyriškis buvo sąmoningas. Buto kambaryje, kuriame kaip suprato ir vyko balius, ant grindų buvo daug stiklo šukių. Nė vienas iš asmenų jokių pretenzijų vienas kitam neturėjo, todėl greitoji medicinos pagalba sužalotus asmenis išsivežė su savimi, o jie išvyko toliau į maršrutą. Jokio peiliuko bute nesimatė, ar kas nors iš dalyvių turėjo kokį nors peiliuką, jis nematė ir netikrino.
Liudytojas A. U., Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulis, parodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie analogiški liudytojo V. K. parodymams.
Liudytoja L. B. parodė, kad jai būnant pas E. ir R. L., jokio konflikto neįvyko. Į namus ji išėjo po 22 val. Būdamas svečiuose jos vyras A. B. alkoholinius gėrimus vartojo, kažkiek buvo apsvaigęs. V. ir J. V. taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, jie taip pat buvo šiek tiek apsvaigę. Jai būnant, vyro santykiai su V. ir J. V. buvo normalūs, pykčių nepastebėjo. Kad V. sužaloti, sužinojo iš vyro, jis paskambino iš Kauno klinikų, pasakė, kad V. V. jį subadė. Matė ant vyro šono durtines žaizdas. Vyras sakė, kad buvo konfliktas tarp jo ir V. V..
Liudytoja Z. D. parodė, kad kaltinamasis kirto nukentėjusiajam V. V.. Ji, sėdėdama prie stalo, suprato, kad kaltinamasis nori išeiti, nes jis atsistojo, pastūmė stalą ir, priėjęs prie sėdinčio nukentėjusiojo, kirto jam į veidą. Po smūgio V. V. nukrito aukštielnikas. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju susikibo, nugriuvo ant grindų, išvartė vazonus su gėlėmis, stalus, nukrito ir sudužo indai. V. V. rankose nepastebėjo jokių įrankių. Kaip dužo durų stiklas nematė, bet matė, kad abu gulėjo ant šukių. J. V. buvo žalia jų. Iš pradžių sužalojimų nematė, tačiau, kai J. V. grįžo iš ligoninės, matė, kad ji sužalota.
Liudytoja I. B. parodė, kad šventės metu anksti nuėjo miegoti. Girdėjo triukšmą, kažkas ginčijosi, atsikėlusi matė, kad išdaužtas durų stiklas, o jos dukra R. L. šluoja stiklo šukes.
Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūrint šį butą buvo užfiksuota, kad balkono durys yra be stiklo (1 t., b.l. 14-15).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1979/12(02) nurodyta, kad J. V. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, dešinio klubo srityje, kairėje šlaunyje, kairio raktikaulio panirimas. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pjautinė žaizda kairėje blauzdoje padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti stiklo šukės. Kairio raktikaulio panirimas, pjautinė žaizda kairėje blauzdoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t., b.l. 33).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1980/12(02) nurodyta, kad V. V. konstatuota pjautinės-paviršinės žaizdos dešinėje plaštakoje, kurios padarytos aštriu pjaunančiu daiktu, poodinės kraujosruvos veide, kakle, krūtinėje, nugaroje, juosmenyje, rankose, padarytos kietu buku daiktu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 38-39).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2805/12(02) nurodyta, kad A. B. konstatuota durtinės-pjautinės žaizdos nugaroje, kairiame šone ir kairio klubo srityje, padarytos aštriais duriančiais-pjaunančiais daiktais, kurių kitų fizinių savybių, skaičiaus, dydžio detalizuoti negalima, trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Galvos sumušimas objektyvia klinikine simptomatika nepatvirtintas, todėl sveikatos sutrikdymas nevertintinas. A. B. sužalojimų padarymo metu galėjo būti pasisukęs nugara, kairiu šonu ir priekiu į jį žalojantį asmenį. Sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota (1 t., b.l. 63-65).
Iš VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties rašto Nr. (06-06)70-11 matyti, kad 2012-07-25 VšĮ Kauno m. GMP stotyje buvo registruotas kvietimas adresu Baltijos g. 70-1, J. V.. Kviesta buvo iš tel. Nr. 260859 ( 1 t., b.l. 53-55).
Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašto Nr. 41D(A)-119 matyti, kad 2012-07-25, 23.34 val. centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas pranešimas apie muštynes Kaune, (duomenys neskelbtini) (žmogus puola su peiliu). Pranešė moteris, tel. Nr. 240856. 23.39 val. buvo gautas pakartotinis pranešimas apie muštynes Kaune, (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 57).
Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašto Nr. 41D(A)-5 matyti, kad bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus informacinėje sistemoje 2012-07-25, 23.49 val. buvo užregistruotas pranešimas, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) yra pilietis sužeistas peiliu. Centro operatorė, GMP darbuotojams padiktavo skambinančiojo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 59).
2012-12-04 nutarimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00407-12 pagal LR BK 138 str. 1 d. dėl A. B. sveikatos sutrikdymo (1 t., b.l. 7). 2013-02-12 priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą dėl A. B. sužalojimo nutraukti, išaiškinant nukentėjusiajam teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl V. V. jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ( 2 t., b.l. 31-33).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. B. pasitvirtino. Nustatyta, jog jis panaudodamas fizinį smurtą, nesunkiai sutrikdė J. V. ir nežymiai – V. V. sveikatą. Nors kaltinamasis teigė, kad sužalojimus V. V. galėjo padaryti besigindamas nuo jo, o J. V. sužalojo pats V. V., šią kaltinamojo versiją paneigia byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Visų pirma, teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiųjų V. V. ir J. V. parodymais, nes juos iš esmės patvirtina liudytojų: R. L., Z. D., E. L. parodymai, teismo medicinos specialistų išvados. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis teigė buvęs subadytas nukentėjusiojo V. V. išeinant iš balkono, kai šis eidamas jam iš paskos, dūrė į nugarą, po to nugriuvusiam dar ir į šoną, ir būtent nuo šių V. V. veiksmų besigindamas, pastarąjį galėjo sužaloti. Nei vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų šios aplinkybės nepatvirtino. Liudytojas E. L. parodė nematęs, kad A. B. būtų subadytas išeinant iš balkono. Tiek nukentėjusieji, tiek ir liudytojos R. L. bei Z. D. patvirtino, kad A. B. atsistojo nuo stalo ir priėjęs smogė sėdėjusiam V. V.. Kaltinamojo versiją dėl būtinosios ginties paneigia ir teismo medicinos išvada, kurioje nurodyta, jog A. B. nustatyti sužalojimai nėra būdingi savigynai. Todėl šių įrodymų visuma paneigia A. B. parodymus, jog jis gynėsi nuo V. V. ir gynybos metu galėjo jį sužaloti. Įrodymų visuma paneigia ir kaltinamojo parodymus, kad J. V. sužalojo V. V., kai ji bandė apginti savo vyrą tuo metu, kai tarp jų vyko grumtynės. Nukentėjusiosios J. V. nurodytos aplinkybės dėl kojos sužeidimo skyrėsi, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog koją A. B. perpjovė stiklo šuke, teisiamajame posėdyje, kad dantytu peiliu. Tačiau atsižvelgiant į teismo medicinos eksperto išvadą, kurioje J. V. konstatuota pjautinė žaizda kairėje blauzdoje, padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti stiklo šukės, teismui abejonių nekyla dėl paties sužalojimo fakto ir pjautinės žaizdos pobūdžio.
Teismo medicinos išvada patvirtina, kad įvykio metu buvo padaryti sužalojimai ir A. B., kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl šio sužalojimo yra įsiteisėjęs prokuroro 2013-02-12 nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, kuriuo A. B. išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Teisiamajame posėdyje išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir nenustačius, kad A. B. veikė būtinosios ginties ribose, bei atsižvelgiant į nukentėjusiųjų V. V. ir J. V. sveikatos sutrikdymo mastą, A. B. veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, dirba, priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neįrašytas. Svarbu pažymėti, kad naujas nusikalstamas veikas A. B. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinių nusikaltimų padarymą (pagal 2009-08-04 nuosprendį), kas pagal LR BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už LR BK 140 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą A. B. skirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.
Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po šių nusikaltimų padarymo (naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nėra duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus), į tai, kad kaltinamasis dirba, augina du nepilnamečius vaikus, darytina išvada, jog naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nebedarys ir bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtinas LR BK 75 str. 2 d. 8 p. numatytas įpareigojimas: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir LR BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1 d., 138 str. 1 d., ir paskirti jam bausmes:
pagal LR BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams;
pagal LR BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str., 71 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. B. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (1300 litų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BPK 339 str. 3 d.).
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą privaloma sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT26 7300 0100 0245 5919 (AB „Swedbank“) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.