- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-61-1036/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23360-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
- Civilinis ieškovas
- V. S.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Nukentėjusysis
- J. S., I. N., V. S.
- Kaltinamasis
- J. L.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė, Mantas Barčys
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,
asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, J. L. gynėjui advokatui Mantui Barčiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusio ir civilinio ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. L., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. L. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, J. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios J. S. ir I. N. civiliniai ieškiniai atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalimi iš kaltinamojo J. L. nukentėjusiosios J. S. ir I. N. naudai priteista po 400 eurų (keturis šimtus eurų) teisinėms paslaugoms apmokėti.
Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo V. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jo naudai iš civilinio atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ priteista 642 eurai (šešis šimtai keturiasdešimt du eurai) neturtinei žalai atlyginti.
Iš J. L. valstybės naudai priteista 336,60 eurų (trys šimtai trisdešimt šeši eurai ir 60 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. J. L. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo A. L. laidavimą už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2021 m. balandžio 26 d., apie 21.02 val., Vilniuje, Gelvonų gatvėje, ties pastatu Nr. 2, vairuojamu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz E280“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas kryptimi nuo Ozo-Buivydiškių gatvių sankryžos ir Ozo-Gelvonų gatvių sankryžoje pasukęs į kairę, t. y. į Gelvonų gatvę, pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, t. y. pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, užtikrinantį kryptingą vairuojamos transporto priemonės judėjimą, jis neatsižvelgė į jo kelyje šlapią kelio važiuojamosios dalies dangą, dėl ko išvažiuodamas iš sankryžos prarado kryptingo judėjimo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomas išslydo į Gelvonų gatvės priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais nuo Gelvonų gatvės pusės link Ozo-Gelvonų gatvių sankryžos važiavusio V. S. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz A170“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu automobilio „Mercedes Benz A170“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivei J. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o vairuotojui V. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat apgadintos susidūrusios transporto priemonės.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) dalimi, kuria atmestas jo civilinis ieškinys, t. y. iš prašomų 15 000 eurų (penkiolikos tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti priteisiant 642 eurus (šešis šimtus keturiasdešimt du eurus), ir apeliaciniu skundu prašo jo pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti likusią nepriteistą civilinio ieškinio dalį neturtinei žalai atlyginti.
2.1. Autoįvykio metu, kuomet J. L. išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su apelianto vairuojamu automobiliu, apeliantas V. S. buvo sužalotas. V. S. sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Skunde nurodoma, kad V. S. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje ir nubrozdinimai kaktoje, sumušta krūtinės ląsta, nugaros apatinė dalis ir dubuo, dešinys kelias, smarkiai sumuštas kaklas ir patempti jo raiščiai. V. S. pažymi, jog dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, ilgai skaudėjo sumuštą kūną, patyrė emocinį šoką, susijaudinimą, išgąstį. Turėjo lankytis gydymo įstaigose, buvo atlikta sudėtinga operacija, 2 (du) mėnesius buvo nedarbingas ir negalėjo dirbti bei rūpintis šeima. Anot apelianto sužalojimas gali palikti pasekmes, kurios išaiškės tik su laiku. Be kita ko, V. S. labai pergyveno dėl savo žmonos, kuri ilgai gydėsi ir jai labai skaudėjo, o tai jį (V. S.) veikia neigiamai. Atsižvelgiant į tai, priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža ir nekompensuoja jo patirtų išgyvenimų.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kuriomis vadovavosi ir apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, neapriboja teismo galimybės priteisti didesnę neturtinės žalos sumą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad minėtų taisyklių 1 punkte nustatyta, kad taisyklės reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio pasekmė, nustatymą ir išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė ir pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo turi būti mokama išmoka. Tačiau apylinkės teismas nemotyvavo, kodėl likusios žalos sumos nepriteisia iš kaltinamojo.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Apeliantas V. S. taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies atmesdamas jo civilinį ieškinį, kaip vieną iš argumentų nurodė jo neblaivumą. Tačiau V. S. su tokia pozicija nesutinka, kadangi jo apsvaigimas buvo leistinose ribose ir įtakos vairavimui ar jo būsenai neturėjo, todėl neturėtų būti kaip pagrindas mažinti priteistiną sumą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. apeliacinį skundą civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ mano, kad apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
3.1. Atsiliepime akcentuojama, kad apylinkės teismas nurodė ir įvertinto faktines bylos aplinkybes, t. y. kad specialisto išvada V. S. patirti sužalojimai, tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai, kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu, kiti nurodyti sužalojimai nevertinami, kadangi žodis „sumušimas" neapibrėžia sužalojimo pobūdžio. Įvertintas ne tik apelianto sveikatos sutrikdymo mąstąs, bet ir sužalojimų pobūdis, pasekmės, galimi padariniai ateityje, bei tai, jog nepateikti jokie medicininiai dokumentai, patvirtinantys apelianto nurodomas aplinkybes. Vertinant civilinį ieškinį ir priteistiną neturtinę žalą, pagrįstai atsižvelgta į tai, jog eismo įvykio metu apeliantas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bei į tai, kad dėl nagrinėjamo įvykio V. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 5 dalį, t. y. dėl to, kad jis įvykio metu automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti (2019 m. lapkričio 26 d. V. S. paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių) ir automobilis buvo su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009), pažymėjo, kad apelianto nurodytos aplinkybės apie išgyvenimus dėl nukentėjusios žmonos, negali įtakoti asmeninės apeliantui priteistinos neturtinės žalos dydžio. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas dalį civilinio ieškinio, atsižvelgė į jau minėtų aplinkybių visumą, į nukentėjusiojo patirtus nepatogumus ir skausmą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo kaltę (neatsargus nusikaltimas), turtinę padėtį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
3.2. Nors civilinio atsakovo nuomone, apelianto prašymas dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, turėjo būti nepatenkintas, tačiau nepriklausomai nuo to, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo keisti Skundžiamą nuosprendį. Apeliantas savo apeliacinį skundą ir neturtines žalos dydžio dydį iš esmės grindžia tomis pačioms aplinkybėmis ir įrodymais, kurie jau buvo įvertinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei priimant Skundžiamą nuosprendį. V. S. argumentas, kad apylinkės teismas nemotyvavo sprendimo nepriteisti likusios žalos sumos, yra nesuprantamas.
3.3. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas atsižvelgė į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kuomet avarijos metu asmeniui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu atveju neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 217,50 eurų (dviejų šimtų septyniolikos eurų ir 50 centų) iki 1 000 eurų (vieno tūkstančio eurų) (pavyzdžiui nutartys Nr. 1A-216-354/2018, Nr. 2K-632-507/2015, Nr. 1A-223- 354/2018, Nr. 2K-95-222/2017, Nr. 1A-225-594/2017, Nr. 1A-228-290/2017), o teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Nagrinėjamu atveju apeliantui jau yra priteista didesnė nei vidutinė teismų praktikoje nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma.
3.4. Be kita ko, apeliantas nurodo, kad apelianto V. S. patirta neturtinė žala įvertinta maksimaliu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytu dydžiu, t. y. 1 MMA (eismo įvykio metu MMA buvo 642 eurai (šeši šimtai keturiasdešimt du eurai)).
3.5. Nors apeliantas nurodo, jog Taisyklės neapriboja teismo galimybės priteisti didesnę neturtinės žalos sumą, ir todėl apylinkės teismas turėjo motyvuoti, kodėl likusios žalos sumos nepriteisia iš kaltinamojo, civilinis atsakovas pažymi, kad apskaičiuota Rekomendacijose nustatyta maksimali suma (1 MMA – 642 eurai (šeši šimtai keturiasdešimt du eurai)), geriausiai atspindi apelianto patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio nuostatas ir formuojamą teismų praktiką. Apeliantas neteisingai interpretuoja Skundžiame nuosprendyje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes, ignoruodamas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytą argumentaciją ir priežastis dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, todėl apylinkės teismas tikrai neturėjo motyvuoti, kodėl neva likusi žalos suma nepriteista iš kaltinamojo.
4. Atsiliepime į V. S. apeliacinį skundą J. L. nurodo, kad apelianto apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl turi būti atmestinas visa apimtimi. J. L. pritaria civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime išdėstytiems argumentams, juos palaiko, su jais visiškai sutinka ir jų nebekartoja.
5. Teismo posėdžio metu apelianto atstovė palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kadangi Skundžiamas nuosprendis pagrįstas. Papildomai pažymėjo, jog visos sumos turi būti priteisiamos iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, nes J. L. savo, kaip transporto priemonės valdytojo atsakomybę buvo apdraudęs. Civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes įvertino. V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, žalos atlyginimui priteistas ir taip daugiau nei teismų praktikoje suformuota vidutinis neturtinės žalos dydis, o apelianto žmonai taip pat padaryta neturtinė žala atlyginta. J. L. gynėjas, pritardamas civilinio atsakovo atstovo pozicijai, papildomai pažymėjo, jog paties V. S. veiksmai turėjo įtakos žalos dydžiui, kadangi jis vairavo be teisių, be to buvo išgėręs.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. S. neginčija J. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrįstumo, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, šioje dalyje neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. prašo jo pirmosios instancijos teisme pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir Skundžiamu nuosprendžiu priteistos 642 (šešių šimtų keturiasdešimt dviejų) eurų neturtinės žalos dydį padidinti iki 15 000 (penkiolikos tūkstančių) eurų. Apeliantas patirtos neturtinės žalos dydį motyvuoja tuo, kad dėl padarytų sužalojimų ilgą laiką jautė fizinį skausmą, patyrė emocinį šoką, susijaudinimą ir išgąstį, turėjo lankytis gydymo įstaigose, buvo atlikta sudėtinga operacija, du mėnesius buvo nedarbingas, po sužalojimo gali likti pasekmės, kurios išaiškės tik po kurio laiko, taip pat apeliantas išgyveno dėl savo žmonos sveikatos, kuri taip pat nukentėjo eismo įvykio metu, o tai jį veikė neigiamai. Taip pat V. S. teigimu, Skundžiamame nuosprendyje nemotyvuota, kodėl jo prašoma likusi neturtinės žalos dydžio dalis nepriteista iš kaltinamojo.
8. Pirmiausia, atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl nepriteistinos neturtinės žalos dydžio dalies iš kaltinamojo J. L., teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (pavyzdžiui draudimo įmonė atlygina žalą, esant draudiminiam įvykiui). Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veiką materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).
9. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civiliniu atsakovu pagrįstai šioje byloje pripažintas AB „Lietuvos draudimas“. Sprendžiant dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. L. ir draudimo bendrovės civilinės atsakomybės apimties pažymėtina, kad išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, pasisakydama dėl atsakingo už eismo įvykio metu kilusią žalą asmens ir jo draudiko solidariosios atsakomybės, nusprendė pakeisti šiuo klausimu pradėtą formuoti kasacinio teismo praktiką, pagal kurią civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą buvo laikoma solidaria. Išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, kuris, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties šalis. Ir tik tokiais atvejais, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto arba už jo veikas materialiai atsakingo asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 2 dalis, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).
10. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika ir bylos duomenimis, atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. S. eismo įvykio metu padarytą žalą, net jeigu apelianto apeliacinis skundas ir būtų tenkintinas, pirmiausiai turi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. L. vairuoto automobilio valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas AB „Lietuvos draudimas“ neviršijant draudimo sutartyje ir Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų draudimo sumų, t. y. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui, ir tik viršijus šias maksimalias iš draudiko galimas priteisti sumas, jos turėtų būti subsidiariai (papildomai) priteisiamos iš kalto asmens.
11. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. a) neturtinės žalos pasekmes; b) žalą padariusio asmens kaltę; c) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; d) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; e) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose, analogiško pobūdžio, bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečioje byloje negali būti laikomi teisine taisykle.
12. Kaip jau minėta, V. S. pirmosios instancijos teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 (penkiolikos tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantui buvo nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje ir nubrozdinimai kaktoje, sumušta krūtinės ląsta, nugaros apatinė dalis ir dubuo, dešinys kelias, smarkiai sumuštas kaklas ir patempti jo raiščiai, tačiau iš bylos medžiagos, o būtent specialisto išvados Nr. pG 2444/2021 (01) matyti, kad nustatytos tik poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje ir nubrozdinimai kaktoje visumoje ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tuo tarpu kiti konstatuoti sužalojimai – krūtinės ląstos sumušimas, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, dešinio kelio sumušimas, nevertinami, kadangi žodis „sumušimas" neapibrėžia sužalojimo pobūdžio, o diagnozė: kitų ir nepatikslintų kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas, neturi instrumentinio ir klinikinio pagrindimo, todėl sužalojimu nevertinama (1 t., b. l. 70–72). Iš karto po nagrinėjamo įvykio, t. y. 2021 m. balandžio 26 d., nukentėjusiajam atvykus į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą, galvos ir kaklo, pilvo ir dubens, kompiuterinę tomografiją, ūmus pakitimai nenustatyti, po dviejų valandų stebėjimo V. S. buvo išrašytas ambulatoriniam gydymui (1 t., b. l. 83). Ir nors apeliantas teigia, kad turėjo lankytis gydymo įstaigose, jam buvo atlikta sudėtinga operacija, 2 (du) mėnesius buvo nedarbingas, tačiau jokie medicinos dokumentai ar kiti tai pagrindžiantys duomenys, pateikti nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog ir ikiteisminio tyrimo metu – 2021 m. liepos 20 d. apklausiamas V. S. nurodė, kad visus medicinos dokumentus pateiks, juos planavo gauti rugpjūčio mėnesio pradžioje (1 t., b. l. 98–100), bet nei ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinį skundą nagrinėjant aukštesnės instancijos teisme metu jokių dokumentų nepateikė. Taip pat duomenų, patvirtinančių papildomų traumų, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykiu, ar išliekamosiomis pasekmėmis, nukentėjusysis nepateikė. Apeliaciniame skunde V. S., nurodydamas iš esmės analogiškus argumentus kaip ir pateiktame civiliniame ieškinyje, papildomų duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius, nenurodė. Pabrėžtina ir tai, jog apelianto skunde nurodomos aplinkybės apie atliktą sudėtingą operaciją ir 2 (dviejų) mėnesių nedarbingumą susijusios su visiškai kito pobūdžio sveikatos problemomis. Apeliaciniame skunde minima operacija, dviejų mėnesių nedarbingumas, pagal byloje esančius duomenis, yra susiję su paūmėjusiu hemorojumi, bet ne su eismo įvykio metu patirtomis traumomis (1 t., b. l. 80, 81–85).
13. Apeliaciniu skundu V. S. nesutinka, kad jo apsvaigimas, kuris buvo leistinose ribose ir įtakos jo būsenai ar jo vairavimui neturėjo, gali būti kaip pagrindas mažinti priteistiną neturtinės žalos dydį. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privaloma ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Todėl aukštesnysis teismas visiškai pritaria tam, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturinės žalos dydžio nustatymo, atsižvelgė bei įvertino ir paties nukentėjusiojo V. S. veiksmus nagrinėjamos bylos kontekste, tame tarpe ir į apeliaciniame skunde nurodomą apelianto neblaivumą. Neginčytinai nustatyta ne tik tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam po eismo įvykio buvo nustatytas 0,38 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 20), tačiau ir tai, jog apeliantas transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai ji jam atimta 2019 m. lapkričio 26 d. paskyrus administracinę nuobaudą. Akcentuotina ir tai, kad bylą nagrinėjant teisme taip pat nustatyta, kad V. S. vairuojama transporto priemonė nebuvo techniškai tvarkinga, t. y. transporto priemonės valstybiniai numeriai nebuvo sumontuoti ant automobilio, o buvo padėti bagažinėje (1 t., b. l. 18). Nors tokie apelianto veiksmai ir nustatytos aplinkybės nebuvo būtinoji sąlyga nagrinėjamam eismo įvykiui kilti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė būtinąjį priežastinį ryšį tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. L. veiksmų, pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir kilusio eismo įvykio, tačiau šios aplinkybės įvertintinos nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį.
14. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, kad dėl patirtų kūno sužalojimų V. S. tam tikrą laiko tarpą patyrė nepatogumus, pagal bylos medžiagą du kartus, dėl nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų, lankėsi gydymo įstaigose (1 t. b. l. 73, 86–88), kas neabejotinai neigiamai veikė nukentėjusio asmens gyvenimo kokybę, dėl to jis išties išgyveno. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl patirtų sužalojimų galimų padarinių ateityje, kaip jau minėta, pažymėtina, jog baudžiamoje byloje nėra visiškai jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai trukdys gyventi visavertį gyvenimą, nėra nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo šiuo metu nukentėjusiajam būtų ribotos jo judėjimo galimybės ar likę sunkūs liekamieji reiškiniai. Taip pat nenustatyta, kad V. S. dėl sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kaip ir tai, jog po eismo įvykio nukentėjusysis būtų buvęs nedarbingume. Kaip matyti iš 2021 m. balandžio 27 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, apeliantui V. S. nedarbingumo laikotarpis buvo nustatytas nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. (1 t., b. l. 65–66), t. y. vienai dienai, per kurią ligoninėje jam po eismo įvykio buvo atliekami tyrimai ir kuomet jis buvo stebimas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliantui Skundžiamu nuosprendžiu priteista 642 eurų (šešių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) suma neturtinei žalai atlyginti, yra didesnė už vidutinės teismų praktikoje nustatytos neturtinės žalos atlyginimo sumą analogiško pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose, Nr. 1A-223- 354/2018, Nr. 2K-95-222/2017, Nr. 1A-225-594/2017, Nr. 1A-228-290/2017, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje 2A-229-886/2022).
15. Be kita ko, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad visais atvejais turi būti atsižvelgiama ne tik į konkrečius padarinius bei nukentėjusiųjų patirtas fizines bei dvasines kančias, tačiau ir į kaltininko veiksmus, į ką Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pagrįstai atsižvelgta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. L. eismo įvykį sukėlė ne tyčia, tačiau dėl neatsargumo, įvykio metu buvo blaivus, vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę, turėdamas specialiąją teisę tai daryti, nevairavo chuliganiškai ir nesiekė priešpastatyti save kitiems eismo dalyviams. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas J. L., nedelsdamas skubėjo padėti kitoje transporto priemonėje esantiems asmenims, taip pat skambino Bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kvietė profesionalią pagalbą (1 t., b. l. 7), atsakomybės dėl savo veiksmų nevengė.
16. Taip pat apeliantas, kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų dėl ko jo civilinis ieškinys turėtų būti tenkintinas visiškai, t. y. priteisiant 15 000 eurų (penkiolika tūkstančių eurų), nurodė, kad jis labai išgyveno dėl savo sutuoktinės, kuri po nagrinėjamo eismo įvykio dėl patirtų sužalojimų ilgai gydėsi ir jautė skausmą. Šiame kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Tai yra asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo artimojo sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, neturtinė žala gali būti priteisiama vadovaujantis teisingumo principu (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, 3K-3-80-706/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016). Ar dėl artimųjų sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių asmenys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su sužalojimu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Šis klausimas sprendžiamas pagal teismų konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, tai yra 1) ar fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, jog iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos pašalinti bus galima tik plastinėmis operacijomis), 2) susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, 3) ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant operacijas ir pan. Vertinant situaciją nagrinėjamoje byloje, pažymėtina, kad nukentėjusiajai J. S. po eismo įvykio nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs kairės krūties poodyje kraujosruva, kairės alkūnės kraujosruva, krūtinės ląstos kairės pusės poodine kraujosruva, kairiu VIII-o šonkaulio lūžiu. Sužalojimai dėl šonkaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 31 – 34). Nėra jokio pagrindo abejoti, jog dėl sutuoktinės sveikatos sutrikdymo apeliantas patyrė neigiamus išgyvenimus, tačiau vertinant tai teisingumo principo kontekste tokie išgyvenimai šiuo atveju negali būti vertinami kaip išskirtiniai tam, kad būtų galima spręsti apie paties V. S. patirtų išgyvenimų kompensavimą taikant procese įtvirtintą neturtinės žalos atlyginimo mechanizmą, kaip papildomą ir/ar atskirą pagrindą padidinat priteistos neturtinės žalos dydį. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad po eismo įvykio nukentėjusioji J. S. būtų operuota, kad būtų nustatyta reikšminga grėsmė nukentėjusiosios gyvybinėms funkcijoms, taip pat nenustatytos teismų praktikoje formuojamos itin išskirtinės aplinkybės.
17. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad sprendžiant dėl nukentėjusiajam V. S. padarytos neturinės žalos dydžio, buvo atsižvelgta į tai, kad jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvertinta, kad dėl patirtų sužalojimų jis jautė nepatogumus ir skausmą, taip pat tai, kad medicininiais dokumentais nebuvo nustatytas ilgalaikis reikšmingas nukentėjusiojo sveikatos būklės pablogėjimas. Taip pat buvo atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paties nukentėjusiojo bei asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, veiksmus, bei teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 642 eurų (šešių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nenustačius naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad eismo įvykis V. S. fizinei ar psichinei sveikatai turėjo reikšmingą poveikį ir sąlygojo ilgalaikes pasekmes, nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmės turinčius kriterijus, juos vertinamo eismo įvykio faktinių aplinkybių, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir nustatyto sveikatos sutrikdymo masto kontekste įvertino teisingai. Dėl šios priežasties spręstina, jog pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis yra pakankamas, proporcingas bei atitinkantis tiek formuojamą teismų praktiką, tiek ir nukentėjusiojo bei kaltininko interesų pusiausvyrą atlyginant neigiamus išgyvenimus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su J. L. neatsargiais veiksmais sukeltu eismo įvykiu. Esant nurodytoms aplinkybėms pagrindo tenkinti nukentėjusiojo V. S. apeliacinį skundą ir padidinti jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį nėra, o apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai išspręsto neturtinės žalos atlyginimo klausimo atmetami, kaip nepagrįsti.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
18. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta 2022 m. gruodžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma Nr. APD-2022-14371 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą V. S. pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. ATS-2022-12188, kurios sudaro 198,33 eurus (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus ir 33 centus), ir šios išlaidos priteistinos valstybei.
19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-192-489/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020 ir kt.), nuteistojo turtinę padėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2018, Nr. 2K-54-628/2021).
20. Sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinis procesas vyko paties nukentėjusiojo V. S., kuris Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. ATS-2022-12188 turėjo teisę į 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą teisinę pagalbą, iniciatyva. Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, J. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Nagrinėjamu atveju V. S. apeliacinis skundas, kurio turinys iš esmės sutampa su civilinio ieškinio turiniu, ir kurio apimtis iš esmės yra nedidelė (vienas lapas), atmestinas. Kartu pažymėtina, jog nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla pagal apelianto apeliacinį skundą išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Įvertinus apelianto atstovo paskyrimo teisnius pagrindus ir nustatytas aplinkybes, valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už V. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš J. L. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.