Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Anitos Sereikienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo K. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį

(DOK–27207) prašė reikalavimą dėl turtinės žalos atmesti, reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti 200 Eur arba 400 Eur sumoje priklausomai nuo nustatytos kaltės pobūdžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15.5 Teismas suteikė ieškovei ypatingai daug galimybių rinkti ir pateikti savo įrodymus bei ginti savo interesus, todėl procesas ir užsitęsė pakankamai ilgai, tačiau apeliantės prašymas dėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje paliekamas spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

17. Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas. Šalių pozicija išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose, todėl jų pozicijos išklausymui žodinių paaiškinimų forma nėra būtino poreikio. Teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

19. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinta ieškovės reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Byloje kilo ginčas dėl eismo įvykio metu ieškovės (apeliantės) patirtos žalos dydžio ir abiejų eismo įvykio dalyvių kaltės dalies žalos atsiradimui.

21. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 182 straipsnis); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

22. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad dėl kilusio eismo įvykio jos kaltė sudaro 25 procentus. Jos teigimu, dėl eismo įvykio kaltas tik K. K., nes jis yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė stoviniavo ant važiuojamosios kelio dalies, ir nepagrįstai sprendė, kad jos elgesys buvo neatsargus ir rizikingas, kad žala atsirado ir dėl pačios ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo, todėl būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės teiginius kaip nepagrįstus.

23. Iš civilinės bylos ir prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 14 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu, K. K. vairuojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjo pėsčioji R. G. (ieškovė). Dėl šio įvykio ieškovės iniciatyva 2018 m. gruodžio 20 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, kuris 2019 m. gegužės 10 d. prokuroro nutarimu nutrauktas, nesat nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių. Šiuo nutarimu nustatyta, kad yra duomenų apie administracinio teisės pažeidimo padarymą, todėl ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota spręsti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nustatyta tvarka.

24. Administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiais nutarimais administracinės nuobaudos yra pritaikytos ir ieškovei, ir transporto priemonę vairavusiam trečiajam asmeniui K. K..

25. Marijampolės apskrities VPK 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 6 lapas) K. K. nubaustas 150 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 423 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 14 d. 15 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodamas atbulas automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė stovinčią pėsčiąją. Nutarime nurodyta, kad eismo įvykio metu pėsčiajai nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat R. G. teigimu eismo įvykio metu buvo sugadintas jai priklausantis laikrodis. K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 114 punktus. Nutarimas apskųstas nebuvo, įsiteisėjęs.

26. Marijampolės apskrities VPK 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl to paties įvykio ieškovė R. G. nubausta 11 Eur bauda už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, t. y. ji nubausta už tai, kad įvykio metu įvykio vietoje stoviniavo važiuojamojoje dalyje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 45 punkto reikalavimus. R. G. dėl šio nutarimo padavė skundą. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skundą iš dalies patenkino, Marijampolės apskrities VPK 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą panaikino, nes buvo suklysta nurodant ANK straipsnį, numatantį jos administracinę atsakomybę už jos padarytą nusižengimą, ir pakeitė nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį iš ANK 417 straipsnio 8 dalies į ANK 428 straipsnio 6 dalį ir pagal jį paskyrė administracinę nuobaudą – 11 eurų baudą. Šį teismo nutarimą ieškovė apskundė, Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 12 d. nutartimi skundą atmetė, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarimą paliko nepakeistą.

27. Taigi įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarimu administracinėje byloje yra teisiškai įvertinti pėsčiosios veiksmai: neabejotinai nustatyta, kad R. G. pažeidė KET 45 punktą, t.y. stoviniavo kelio važiuojamojoje dalyje. Šiuo teismo nutarimu nustatyta, kad pačios R. G. parodymai nėra nuoseklūs: 2019 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinime ji nurodžiusi, kad stovėjo „prie bortelio krašto ant asfalto. Staiga pajuto smūgį...“, o skunde dėl nutarimo jau nurodo, kad tuo metu, kai ją partrenkė, buvo užlipusi ant atitvaro, skiriančio važiuojamąją kiemo dalį nuo pievelės. Be to, liudytoja D. A., ikiteisminio tyrimo metu, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė, kad kalbėjosi su R. G., kuri stovėjo važiuojamojoje dalyje netoli vidurio, dar netgi į jos perspėjimą atsistoti saugiau nesureagavo. Šios liudytojos parodymus teismas įvertino kaip patikimus, nes liudytoja yra R. G. pažįstama, jai priešiškumo neturi, jos parodymai atitinka kitų liudytojų parodymus, ir ji neturi suinteresuotumo K. K. atžvilgiu, priešingai, po įvykio padėjo R. G. nueiti nusiprausti, palydėjo į policiją. Spręsdamas dėl R. G. kaltės ir administracinę atsakomybę patvirtinančių įrodymų pakankamumo, teismas rėmėsi ir liudytojo B. G. parodymais, kuris padėjo R. G. po smūgio atsikelti; šis liudytojas parodė, kad R. G. buvo nukritusi viduryje važiuojamosios kelio dalies, taip pat viduryje važiuojamosios kelio dalies stovėjo ir K. K. automobilis.

28. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą, teismų praktikoje pasisakyta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012).

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su eismo įvykio mechanizmu, teisėtai ir pagrįstai atsižvelgė į įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes administracinių nusižengimų bylose ir teisingai konstatavo eismo įvykio dalyvių mišrią kaltę dėl ieškovei padarytos žalos, nustatydamas, kad dėl žalos atsiradimo ieškovės kaltė sudaro 25 procentus, trečiojo asmens – 75 procentus.

30. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji stovėjo vienoje vietoje, nejudėjo, nevaikščiojo po aikštelę, ir kad tą matė K. K. tiek įvažiuodamas į aikštelę, tiek išvažiuodamas, tačiau važiuodamas nenaudojo garsinio signalo, pats elgėsi nusikalstamai, todėl neturėtų būti nustatinėjama ieškovės kaltė ir neturėtų būti mažinami turtinės ir neturtinės žalos dydžiai. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo kitaip vertinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

31. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino kriterijus, kurių pagrindu paskirstė eismo įvykio dalyvių kaltę dėl kilusios žalos ieškovei, nustatydamas trečiajam asmeniui ir ieškovei atitinkamai 75 ir 25 procentus kaltės. Teismo sprendime įvertinta abiejų eismo įvykių dalyvių veiksmų svarba žalos atsiradimui, įvertinta ir ieškovės rizikingas elgesys, ir aplinkybė, kad trečiasis asmuo yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Atsižvelgta į trečiojo asmens paaiškinimus, kad jo vairuojama transporto priemonė judėjo labai lėtai, kad jis matė ant važiuojamosios dalies stovinčias dvi moteris, galvojo, kad pasitrauks; garso signalo nenaudojo; važiuodamas lėtai atbuline eiga stebėjo jas per šoninius veidrodėlius, pasukęs galvą atgal ir pamatęs jas dar stovinčias, lėtai privažiavo prie stovinčių moterų ir stabtelėjo likus apie 0,5 metro atstumui. Stabtelėjęs pažiūrėjo į abu šoninius veidrodėlius, dirstelėjo atgal, jam atrodė, kad nieko nėra, vos pradėjęs judėti ir išgirdo trinktelėjimą į automobilio galą. Apeliantė nesutinka su tokiu trečiojo asmens paaiškinimų vertinimu, savaip interpretuoja įvykio aplinkybes ir trečiojo asmens veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamu teismo sprendimu atliktas trečiojo asmens paaiškinimų vertinimas atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą (liudytojų parodymus, ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 17 d. apžiūros protokolą, kuriame nurodyta, kad ant automobilio išorinių apgadinimų nesimato) ir atitinka byloje nustatytas įvykio aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad tuo atveju, kai žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio - tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

33. Dėl žalos dydžio mažinimo proporcingai ieškovės kaltės dydžiui

34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatęs ieškovės dalinę kaltę dėl kilusios žalos, neteisėtai ir nepagrįstai 25 procentais sumažino ieškovei priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

35. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuostolių sumažinimo galimybė tik esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui. Tačiau bendrosios mišrios kaltės civilinėje atsakomybėje normos (CK 6.253 straipsnis 5 dalis, CK 6.248 straipsnio 4 dalis) nustato, kad pakanka paprasto kreditoriaus neatsargumo, kad jo patirti nuostoliai galėtų būti sumažinti proporcingai jo kaltei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

36. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos išvadoms dėl nustatytos abipusės eismo dalyvių kaltės ir jos paskirstymo kriterijų, nustatant trečiojo asmens ir ieškovės kaltės dalį atitinkamai 75 procentus ir 25 procentus. Atsižvelgus į tai, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sumažino ieškovės patirtos žalos atlyginimo dalį, proporcingai jos kaltei sumažindamas 25 procentais (CK 6.282 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis).

Dėl su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų

37. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti 272,45 Eur turtinės žalos, susijusios su gydymo išlaidomis, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šią sumą laikė pagrįsta, tačiau priteisiamą sumą sumažino 25 procentais. Apeliantė ginčija šią sprendimo dalį, nurodo, kad dėl įvykio kaltas tik K. K., todėl ieškovei turi būti priteista visa suma – 272,45 Eur.

38. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė abiejų eismo įvykio dalyvių kaltės dalį, todėl pagrįstai sumažino ieškovei priteistinos žalos, patirtos dėl gydymo išlaidų, atlyginimo dalį, proporcingai ieškovės nustatytai kaltės daliai (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės žalos, susijusios su laikrodžiu Nacar

39. Ieškovė ieškiniu prašė teismo priteisti 3000 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl sugadinto laikrodžio Nacar. Apylinkės teismas vertino, kad laikrodis dėvėtas ir ne itin geros būklės, jį vertino 400 Eur, ir ją sumažinęs 25 procentais (proporcingai ieškovės kaltės daliai), priteisė ieškovei iš draudiko 300 Eur. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį dėl neteisingai nustatytos laikrodžio vertės. Jos teigimu teismas, pasisakydamas dėl laikrodžio būklės, netinkamai vertino ekspertizės akte nurodytą laikrodžio apibudinimą ir dėl šios priežasties jo būklę įvardijo kaip ne itin gerą. Apeliantės teigimu, jos laikrodis yra auksinis, Prabavimo ir įspaudavimo 2021 m. gegužės 13 d. protokole nurodyta, kad laikrodžio masė yra 133,26 g, atlikus bandymus nustatyta, kad laikrodis padengtas aukso danga, tačiau laikrodžio korpusas nebuvo atidarytas, taigi nenustatyta, kiek aukso yra laikrodžio viduje. Tokie laikrodžiai kaip jos, jau nebegaminami, todėl sugadinta apyrankė negali būti pakeista originalia, dėl to ieškovei turi būti atlyginta visa laikrodžio vertė. Neturėdama laikrodžio įsigijimo dokumentų, apeliantė jo vertę įrodinėjo, teikdama naujų ir naudotų laikrodžių kainas iš internetinės platformos eBay.com, bet jas teismas laikė netinkamais pavyzdžiais. Apeliantės laikrodis yra veikiantis, ir ekspertizės akte nurodyta, jog metalinių dalių atidalijimų, pažeidimų nėra, todėl apeliantės nuomone jos laikrodis yra itin geros būklės. Be to, jį apžiūrėjus teismo posėdyje, ir nebuvo išreikšta jokių pastabų, kad jo būklę būtų galima laikyti ne itin gera.

40. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentus dėl neteisingai nustatytos laikrodžio vertės atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės nurodytas kainas internetinės prekybos platformos eBay.com. Kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovės pateikti palyginamieji pavyzdžiai yra auksiniai, su briliantais ar rubinais ir pan., todėl visiškai pagrįstai teismas juos atmetė kaip netinkamus palyginimui. Apeliantės teigimu, jos laikrodis yra auksinis, tačiau teismas neteisingai nustatytą laikrodžio vertę patvirtina dar viena svarbi aplinkybė: Prabavimo ir įspaudavimo 2021 m. gegužės 13 d. protokole nurodyta, kad laikrodžio masė yra 133,26 g ir atlikus bandymus nustatyta, kad laikrodis padengtas aukso danga, tačiau laikrodžio korpusas nebuvo atidarytas, taigi nenustatyta, kiek aukso yra laikrodžio viduje. Šie apeliantės argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Remiantis įrodinėjimo taisyklėmis, ieškovei tenka pareiga įrodyti pažeisto daikto vertę. Apeliantė nesutinka su teismo nustatyta laikrodžio verte, tačiau nepateikė jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti. Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, kad metalinė laikrodžio korpuso dalis yra padengta itin plona (8 µm arba 0,008 mm storio) aukso danga, ir neįrodė, kad jos laikrodžio korpuso vidinės dalys yra auksinės.

41. Pastebėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2021 m. rugpjūčio 26 d. atliko ekspertizę, paskirtą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi, kurios tikslas – nustatyti laikrodžio „Nacar“, kurio Nr. 03-29625124, apyrankės lūžimo priežastį. Ekspertizės akte nurodyta, kad tyrimui pateiktas laikrodis (korpusas su mechanizmu) metalinis, geltonos spalvos, netaisyklingo stačiakampio gretasienio formos su galuose dviem ąselėmis apyrankei tvirtinti. Ant ąselių yra juodos spalvos plastiko apyrankės likučiai. Ekspertizei pateiktos penkios atidalintos laikrodžio su apyranke dalys, visi atidalinimo paviršiai yra tik ant laikrodžio apyrankės plastikinių dalių. Atidalinimo paviršių šoninės briaunos nelygios, vingiuotos, vietomis aštrios, vietomis užapvalintos, vietomis su nežymiais plastiko ištrupėjimais. Vietomis atidalijimo paviršiai smulkiai gruoblėti, smulkiai grūdėti (suiręs plastikas), vietomis su plastiko įtrūkimais. Užsifiksavę laikrodžio dalių pažeidimai yra jų mechaninio pažeidimo pėdsakai. Pėdsakuose užsifiksavę požymiai yra būdingi keliems atidalinimo būdams – laužimui, tempimui, plėšimui. Požymiai yra bendro pobūdžio ir konkretaus būdo nenurodo. Dėl šios priežasties nustatyti, kokiu konkrečiu būdu buvo atidalintos laikrodžio dalys, negalima. Ekspertizės akte pažymėta, kad sutapatinus tirti pateiktas laikrodžio dalis ir įvertinant laikrodžio apyrankės konstrukciją nustatyta, kad tirti pateiktos ne visos laikrodžio apyrankės dalys. Atkreiptinas dėmesys, kad tiriamųjų dalių plastikas yra labai trapus. Tyrimo eigoje, nežymiai lankstant, tempiant plastiką keliose vietose jis įtrūko, nulūžo, plastikas nežymiai ištrupėjo. Apžiūrėjus lūžimo paviršius vizualiai ir mikroskopu OLYMPUS SZX7, nustatyta, kad juose užsifiksavę morfologiniai požymiai yra analogiški tiriamųjų paviršių požymiams. Apibendrinant tyrimą, ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad negalima nustatyti, kokiu būdu buvo atidalintos laikrodžio dalys, nes pėdsakuose užsifiksavę požymiai yra bendro pobūdžio, būdingi keliems atidalinimo būdams – laužimui, tempimui, plėšimui. Nustatyti tirti pateikto laikrodžio Nacar dalių pažeidimo priežastis ir laiką negalima, nes nėra galimybės tiksliai sumodeliuoti laikrodžio pažeidimo mechanizmą, laikrodžio dalys tirti pateiktos su dalinai pakitusiais morfologiniais požymiais, o pažeidimuose laiką nurodančių požymių nėra.

42. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių svarių argumentų, kurių pagrindu būtų galima paneigti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas: tikėtina, kad laikrodis patyrė mechaninį poveikį, sutrūko silpniausioji laikrodžio apyrankės dalis pagaminta iš plastiko, nes kaip nurodyta ekspertizės akte, tiriamųjų dalių plastikas yra labai trapus, stebimi bendro pobūdžio paviršių chaotiški smulkūs subraižymai, užapvalintos briaunos, kas patvirtina, kad laikrodis buvo dėvėtas ir ne itin geros būklės. Apeliantė jokiais kitais įrodymais nepaneigė ekspertizės akte nustatytų duomenų, kad tiriamųjų dalių plastikas yra labai trapus. Be to, apeliantė jokiais įrodymais nepaneigė ir Prabavimo bandymų ir įspaudavimo 2021 m. gegužės 13 d. protokole Nr. UZS0027414 nurodytų duomenų, kad bandymui pateiktas laikrodis, kurio masė 133,26, metalas – auksas, praba 585, tačiau bandymų rezultatas – laikrodis Metalas, praba MET. Būtent šiais rezultatais pagrįsta skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad laikrodis yra plieninis ir padengtas aukso danga, kurios storis mažesnis nei 8 µm.

43. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, skundžiamu sprendimu nustatydamas ieškovės laikrodžio Nacar vertę, tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, ir padarė pagrįstas išvadas dėl patirtos turtinės žalos dydžio (CPK 185 straipsnis).

Dėl CK 6.264 straipsnio 1 dalies taikymo

44. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime vadovaudamasis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, netinkamai aiškino įstatymų nuostatas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes ši norma reglamentuoja samdančio darbuotojus asmens atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiais, kad jos minima teisės norma (CK 6.264 straipsnio 1 dalis) reglamentuoja darbdavio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Pažymėtina skundžiamame sprendime ši teisės norma paminėta vertinant nukentėjusiojo elgesio (tyčios ar neatsargumo) įtaką žalos atsiradimui. Iš teismo sprendimo konteksto, kuriame minima ši norma, akivaizdu, kad dėl spausdinimo klaidos (sukeičiant vietomis skaitmenis) turėta omenyje CK 6.246 straipsnio, reglamentuojančio vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus, 1 dalies norma.

Dėl neturtinės žalos dydžio

45. Apeliante ieškinyje reikalavimą priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo reiškė transporto priemonę vairavusio trečiojo asmens A. K. privalomosios civilinės atsakomybės draudikui AB „Lietuvos draudimas“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atsakovės pateiktą 2020 m. birželio 5 d. gydytojo eksperto išvadą, konstatuotą diagnozę (Dgn.: Galvos paviršinis sužalojimas. Nugaros ir galvos sumušimas. Nežymus sveikatos sutrikdymas, pėsčioji), skirtą gydymą, atsakovės paskaičiuotą moralinės žalos dydį (400 Eur), taip pat įvertino ir sprendimo priėmimo metu susiklosčiusią ekonominę situaciją, didėjančias kainas, sprendė, kad teisinga suma ieškovei turtinei žalai atlyginti yra 500 Eur. Spręsdamas dėl tokio neturtinės žalos dydžio, teismas įvertino dar du svarbius kriterijus: 1) ieškovės kaltę ir 2) trečiojo asmens poziciją, kad ieškovė siekia pasipelnyti, bylos nagrinėjimo metu ieškovės neatsiprašė, buvo įsitikinęs, kad ieškovės nepartrenkė, nes matė po įvykio sėdinčią, tačiau liudytojai ikiteisminiame tyrime patvirtino, kad ieškovė, griuvo, jai padėjo atsikelti.

46. Ieškovės apeliacinis skundas dėl šios sprendimo dalies grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, nustatydamas pernelyg mažą 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliantės teigimu, teismas klaidingai įvertino ieškovės patirtų sveikatos sužalojimų sunkumo laipsnį, nes pagal medicininių dokumentų išrašus ieškovei sukelti sveikatos nepatogumai yra ilgalaikiai, ir būtent dėl jų kaltas trečiasis asmuo K. K.. Apeliantės teigimu, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nevertino aplinkybių, kad trečiasis asmuo iš įvykio vietos pasišalino, nesuteikė ieškovei pagalbos, nepasidomėjo, kaip ji jaučiasi, sąmoningai menkino ieškovei padarytus sužalojimus ir jos išgyvenimus. Apeliantės teigimu, šios aplinkybės yra svarbios, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimą padidinant iki 3000 Eur.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pareikštas transporto priemonę vairavusio trečiojo asmens civilinės atsakomybės draudikui pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, nurodyti sveikatos sutrikdymo masto – sunkaus, nesunkaus ir nežymaus – nustatymo medicininiai kriterijai. Remiantis šių taisyklių 9 punktu, nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai ieškovei konstatavo nežymų sveikatos sutrikdymą, tai suponuoja sveikatos sutrikdymą iki 10 dienų.

48. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos, kuriose reglamentuojamos neturtinės žalos, padarytos draudžiamojo eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, kai pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką, dydžio nustatymo gairės. Rekomendacijų 4 punkte nustatytas orientacinis neturtinės žalos dydis, esant sveikatos sutrikdymui. Nagrinėjamu atveju taikomas Rekomendacijų 4.1 punktas, pagal kurį esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui, neturtinės žalos dydis mokamas iki 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Įvykio metu, 2018 m. gruodžio 14 d., MMA sudarė 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, ir atsižvelgęs į ieškovės kaltės dalį (25 proc.), nustatė didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą – 500 Eur. Ši suma viršija neturtinės žalos nustatymo rekomendacijose nurodytą orientacinį dydį. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė nepagrindė šios skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo, todėl šią sprendimo dalį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

49. Kasacinio teismo praktika aiškinant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias civilinio proceso įstatymo normas, yra nuosekliai išplėtota. Yra išaiškinta, kad 1) įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas; 2) įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, kt.).

50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

51. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

52. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Ieškovei teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme teikė advokatė R. K. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Remiantis VGTPT Kauno skyriaus 2022 m. vasario 2 d. pažyma, valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei sudaro 199,50 Eur suma. Ieškovės R. G. apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei nepriteisiamos.

55. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.