- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-43-594/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- E. V.
- Nukentėjusysis
- I. M.
- Civilinis atsakovas
- ADB „C. V. I. G.“
- Civilinis ieškovas
- I. M.
- Kaltinamasis
- E. V.
- Advokatai
- Domas Pakėnas, Pranas Vytautas Gineika
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusios ir civilinės ieškovės I. M. atstovo advokato Domo Pakėno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 MGL (1500 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu E. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, terminą skaičiuojant nuo faktinės vairuotojo pažymėjimo paėmimo iš jo dienos įsiteisėjus nuosprendžiui.
Nukentėjusiosios I. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo Akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“ nukentėjusiajai priteista papildomai 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atsakovo prievolės įvykdymo.
Iš kaltinamojo E. V. nukentėjusiajai I. M. priteista 1000 eurų proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. V. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 10 d., apie 9.40 val. (duomenys neskelbtini) 91,9 kilometre, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6 Avant“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad neatsižvelgė į eismo intensyvumą ir saugų greitį, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje lėčiau važiuojančio automobilio „Smart“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) galinę dalį, kuris po smūgio atsitrenkė į priekyje važiavusį krovininį automobilį „MAN“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „Smart“ vairuotojai I. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. M. atstovas advokatas D. Pakėnas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir padidinti nukentėjusiajai I. M. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo 3000 eurų suma iki 4000 eurų bei priteisti 815 eurų advokato išlaidoms atlyginti.
1.1. Skunde nesutinkama su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiu, kuris atstovo teigimu neatitinka nukentėjusiajai sukeltų padarinių sunkumo, kitų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų bei teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.250 straipsnis, 6.282 straipsnis, 6.283 straipsnis) bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, ir nepagrįstai nustatė, kad nukentėjusiajai buvo padaryta tik 4000 eurų neturtinė žala, nors bendra nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos suma sudaro 7000 eurų, iš kurių 3000 eurų buvo atlyginta, todėl papildomai turėjo būti priteista 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
1.2. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas, priteisdamas tik 1000 eurų neturtinės žalos (įvertinus tai, kad 3000 eurų buvo atlyginta iki nuosprendžio priėmimo), netinkamai įvertino nusikaltimo pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus šioje byloje - tai nusikaltimu sukelti neigiami padariniai. Šią poziciją patvirtina tiek teisės doktrina, tiek ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-394/2006, Nr. 3K-3-131/2007, Nr. 3K-3-357/2008). Šiuo atveju pažeista vertybė - sveikata ir fizinis bei dvasinis neliečiamumas. Šios vertybės pažeidimas sukėlė didžiausius dvasinius ir fizinius išgyvenimus, o kilę padariniai ypatingai stiprūs bei skausmingi, kurių neįmanoma pašalinti. Iki eismo įvykio nukentėjusioji buvo visiškai sveika, o dėl eismo įvykio patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė tuo, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo padaryta krūtinės ląstos sumušimas, abipusis daugybinis (12 vienetų) šonkaulių lūžimas, galvos sumušimas, kirstinės žaizdos galvoje, kairės blauzdos sumušimas, kryžminio raiščio proksimalinės dalies visiškas plyšimas, šeivikaulio galvos saikingas įskilimas su aplinkine kaulų čiulpų edema. Dėl tokių sužalojimų nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti gerokai didesnis.
1.3. Skunde taip pat teigiama, kad pagrindą didinti priteistos neturtinės žalos dydį sudaro ir tai, jog dėl ieškovės amžiaus plyšusio kelio kryžminio raiščio operacija nebuvo atlikta, todėl kryžminių raiščių plyšimas iki šiol nėra išgydytas, ir dėl to apribotas jos mobilumas, ji negali sportuoti, bėgioti, klūpėti, atlikti staigius judesius, atlikti kai kuriuos namų ruošos darbus, sumažėjo lankstumas. Kryžminiai kelio raiščiai yra stipriai pažeisti, todėl bet koks judėjimas yra susijęs su skausmu ir nepatogumais, dėl galvos sumušimo suprastėjęs regėjimas (dvejinimasis akyse). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismas priteisė per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti ir tinkamai neįvertino, jog dėl eismo įvykio nukentėjusioji patyrė didelį stresą ir šoką, buvo priversta 8 dienas gydytis stacionare ir daugiau kaip 3 mėnesius ambulatoriškai (namuose), jautė didelius skausmus, susijusius su patirtais sveikatos sužalojimais. Dėl stiklo šukių pažeidimų vietose nebeauga galvos plaukai. Jaučia didelį skausmą ir ypač judėdama, todėl vartoja vaistus nuo skausmo. Patyrė dvasinius išgyvenimus, susijusius su netekta galimybe pilnavertiškai judėti ir sportuoti, dėl socialinės izoliacijos gydantis jautė didelį stresą, socialinę atskirtį ir neigiamus išgyvenimus, gydymo metu negalėjo savimi pilnai pasirūpinti, todėl buvo priversta prašyti vaikų pagalbos. Išliko stresas vairuoti transporto priemones, jaučiamas neužtikrintumas profesinėje veikloje, kadangi tenka nuolat ir daug judėti (darbas susijęs su darbų saugos reikalavimų laikymosi kontrole).
1.4. Skunde atstovas taip pat pateikia nuorodas į baudžiamąsias bylas, kuriose nukentėjusiesiems priteistas didesnis neturtinės žalos dydis, kas patvirtina, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, prieštarauja teismų praktikai.
1.5. Skunde nesutinkama ir su nukentėjusiajai priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma, kadangi realiai patirtos išlaidos yra 1850 eurų, tačiau teismas priteisė tik 1000 eurų. Pažymima, kad remiantis Teisingumo ministro rekomendacijomis vien ieškinio parengimas yra vertinamas 1929,75 eurų suma. Nagrinėjamu atveju byloje buvo rengiami keli posėdžiai, vyko konsultacijos, telefoniniai pokalbiai, susitikimai, papildomų įrodymų rinkimas, susipažinimas su byla, tačiau šios aplinkybės liko neįvertintos. Vien aplinkybė, jog nuteistojo turtinė padėtis yra sunki, nesudaro pagrindo mažinti faktiškai patirtas išlaidas. Išlaidų mažinimas, siekiant apsaugoti nuteistojo interesus, yra neteisingas. Juolab, kad šioje byloje nuteistasis dėl nuosprendžiu pritaikytų sankcijų nepatirs didelių nepatogumų, tuo tarpu nukentėjusioji patiria didelius neigiamus išgyvenimus ir yra priversta dar kartą patirti papildomus nepatogumus mažinant jos turėtas išlaidas ir taip „apsaugant“ bei ginant nuteistojo turtinius interesus. Pažymima, kad 815 eurų suma nėra ta suma, dėl kurios galima tapti nemokiu, bankrutuoti ar patirti orumą žeminantį skurdą. Priešingai, nuteistasis yra suaugęs, sveikas ir visiškai darbingas žmogus, kuriam 815 eurų neturėtų sukelti nepatogumų, įvertinant tą aplinkybę, jog neturtinę žalą už jį pilnai atlygino draudikas. Išlaidos procese atsirado dėl nuteistojo kaltės, todėl jis turi prisiimti su tuo susijusias nukentėjusiojo asmens patirtas išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į nukentėjusiosios/civilinės ieškovės I. M. atstovo apeliacinį skundą, civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ atstovas K. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti.
1.1. Atsiliepime pabrėžiama, kad neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji po patirto sveikatos sutrikdymo iš esmės pilnai atsistatė, po gydymo grįžo į darbą, byloje nėra jokių duomenų, išskyrus deklaratyvius nukentėjusiosios atstovo teiginius, kad patirta trauma jos darbingumui turėtų kokios nors įtakos. Likęs tam tikras neapibrėžtumas dėl kelio kryžminių raiščių plyšimo sugijimo ar nežymaus regos sutrikimo nėra tie esminiai kriterijai, kurie galėtų nulemti didesnės, nei priteista neturtinė žala, nustatymą.
1.2. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas vadovavosi teismų praktika, jog nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiems asmenims priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas svyruoja nuo 600 eurų nesudėtingais atvejais iki 6000 eurų itin sudėtingais atvejais, kai sveikatos sutrikdymas pasireiškia kaulų lūžiais pažeidžiant gyvybiškai svarbius organus, gydymas ir reabilitacija, lovos režimas trunką ilgą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35-895/2017, 2K-386/2009, Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013). Pirmosios instancijos teismas nustatė adekvatų neturtinės žalos dydį, todėl didinti priteistinos neturtinės žalos dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusiosios I. M. atstovas advokatas D. Pakėnas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Civilinio atsakovo ADB „C. I. G.“ atstovas, prokuroras bei nuteistasis E. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios I. M. atstovo advokato Domo Pakėno apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. V. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir jam skirtos bausmės dydžio neginčijamos, tačiau nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio bei išlaidų už advokato teisines paslaugas suma, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiais klausimais.
Dėl neturtinės žalos dydžio
4. Civiliniu ieškiniu (atstovo pateiktu patikslintu ieškiniu) nukentėjusioji I. M. ir jos atstovas advokatas D. Pakėnas prašė priteisti nukentėjusiajai I. M. 7000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 89-90, 104-108).
5. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į I. M. eismo įvykio metu padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, įvertinęs specialisto išvadoje, medicininiuose dokumentuose nustatytas bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose ir vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, padarė išvadą, jog teisingas ir pagrįstas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai I. M. yra 4 000 eurų. Kadangi 3000 eurų jau atlygino draudimo bendrovė ADB „C. I. G.“, teismas papildomai priteisė 1000 eurų neturtinės žalos. Teismas nurodė, kad civilinis atsakovas neįvertino papildomai atsiradusių žalingų eismo įvykio padarinių nukentėjusiosios I. M. sveikatai (2020 m. liepos 30 d. nustatytas priekinio kryžminio raiščio plyšimas, suprastėjo regėjimas, paskirti akiniai, liko randai galvoje, 2019 m. spalio mėnesį atlikta papildoma operacija ištraukiant stiklą iš galvos srities), kurie sudarė pagrindą spręsti dėl papildomo 1000 eurų neturtinės žalos kompensavimo. Teismas taip pat iš civilinio atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atsakovo prievolės įvykdymo I. M. naudai.
6. Nukentėjusiosios I. M. atstovas advokatas D. Pakėnas su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka ir prašo, atsižvelgiant į nukentėjusiosios eismo įvykio metu patirtus sužalojimus (krūtinės ląstos sumušimas, abipusis daugybinis (12 vienetų) šonkaulių lūžimas, galvos sumušimas, kirstinės žaizdos galvoje, kairės blauzdos sumušimas, kryžminio raiščio proksimalinės dalies visiškas plyšimas, šeivikaulio galvos saikingas įskilimas su aplinkine kaulų čiulpų edema), sveikatos gijimo trukmę, galimai visą gyvenimą išliksiančius padarinius (gydytojai neteikia prognozių dėl visiško kryžminių kelio raiščių ir regėjimo išgijimo), išgyvenimus, didžiulį skausmą ir nepatogumus tiek traumos metu, tiek ir vėliau gydantis, į nurodytą teismų praktiką, priteisti nukentėjusiajai I. M. papildomai 3000 eurų, nustatant, kad bendra nukentėjusiosios patirta neturtinės žalos suma yra 7000 eurų.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jo motyvus, taip pat apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą nukentėjusiajai I. M. priteistiną neturtinės žalos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Šią teisės normą detalizuoja BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatos, pagal kurias, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese turi teisę pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
8.1. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste aptartinos ir civilinio kodekso teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais, yra atlyginama visais atvejais.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Ir vis tik, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
9. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir analizuojant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, matyti, kad E. V., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu I. M. patyrė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad I. M. nustatyta odos nubrozdinimai kaktoje, muštinė žaizda galvoje, krūtinės ląstos sumušimas su dešinės krūtinės ląstos pusės VI, VII šonkaulių lūžimu, kairės krūtinės ląstos pusės II-VIII šonkaulių lūžimu, kairės blauzdos sumušimas. Šie sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 114-115). Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašo matyti, kad I. M. 2020 m. liepos 30 d. nustatytas priekinio kryžminio raiščio plyšimas (2 t., b. l. 183). Dėl eismo įvykio suprastėjo I. M. regėjimas, gydytojo-okulisto yra paskirti akiniai, likę randai galvoje, be to, 2019 m. spalio mėnesį I. M. atlikta papildoma operacija, ištraukiant stiklą iš galvos srities (2 t., b. l. 136). Nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtų traumų nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. liepos 18 d. buvo gydoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. spalio 25 d. jai buvo nustatytas nedarbingumo laikotarpis. Minėti nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai bei jų gydymas neabejotinai sukėlė fizinį skausmą ir neigiamas pasekmes jos sveikatai, taip pat dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Abejonių tuo, kad nukentėjusioji vis dar jaučia diskomfortą po patirtos traumos teisėjų kolegijai taip pat nekyla, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, įrodymų, galinčių pagrįsti, kad dėl patirtos traumos nukentėjusiajai būtų sukelti kokie ypatingi, neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių nukentėjusiosios būklė būtų ypatingai bloga ir ji negalėtų dirbti, nepateikta. Priešingai, kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji sugrįžo į darbą ir atlieka tas pačias darbines funkcijas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusiosios patirti neigiami išgyvenimai būtų peraugę į medicininiais dokumentais patvirtintus susirgimus ar, kad nukentėjusiajai būtų nustatytas nuolatinis slaugos ar kito asmens priežiūros poreikis. Nors apeliantės atstovo teigimu pateikti medicininiai dokumentai pagrindžia liekamuosius reiškinius ir gydytojai neteikia prognozių dėl visiško kryžminių kelio raiščių ir regėjimo išgijimo, tačiau įvertinus minėtų dokumentų turinį (t. 2, b. l. 96, 123, 186,), teisėjų kolegija daro išvadą, kad juose nurodyti sveikatos sutrikimai (priekinio kryžminio raiščio plyšimas ir sutrikusi regėjimo funkcija (išrašyti akiniai žiūrėjimui į tolį)), nėra tokio pobūdžio padariniai, kurie iš esmės pakeistų nukentėjusiosios gyvenimo kokybę ateities aspektu ir sudarytų pagrindą išvadai, kad bendra nustatyta neturtinės žalos suma yra per maža.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagrindo didinti apylinkės teismo priteistą neturtinės žalos dydį nesudaro ir apeliacinio skundo teiginiai, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų I. M. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir kitus nepatogumus (teko ilgą laiką naudotis vaikų pagalba, negalėjo savimi pilnai pasirūpinti, buvo apribotas jos mobilumas, negali sportuoti, bėgioti, klūpėti ir atlikti staigius judesius, kai kuriuos namų ruošos darbus), dvasinius išgyvenimus (dėl socialinės izoliacijos jautė stresą ir socialinę atskirtį), nerimą dėl ateities, neužtikrintumą dėl profesinės veiklos, nes darbe tenka nuolat ir daug judėti (darbas susijęs su darbų saugos reikalavimų laikymosi kontrole). Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir buvo nustatytas konkretus priteistinos neturtinės žalos dydis, kurį teisėjų kolegija, visų bylos duomenų kontekste laiko pagrįstu. Abejonių tuo, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, operacijų ir gydymo, nedarbingumo, apsunkintos kasdieninės veiklos nukentėjusioji patyrė emocinius išgyvenimus, stresą ir baimę, jautė diskomfortą, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau įvertinus tai, kad I. M. patirti sužalojimai (krūtinės ląstos sumušimas, šonkaulių lūžiai, galvos sumušimas, kirstinė žaizda galvoje, kairės blauzdos sumušimas, kryžminio raiščio proksimilinės dalies plyšimas, šeivikaulio galvos saikingas įskilimas) sunkių pasekmių nesukėlė, atliktos operacijos ir reabilitacija iš esmės sėkmingi, apylinkės teismo nustatytas 4000 eurų neturtinės žalos dydis vertinamu atveju nėra per mažas, atitinka proporcingumo ir teisingumo principus, todėl didinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
11. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pabrėžiami neturtinės žalos nustatymo kriterijai, t. y. nusikaltimu sukelti neigiami padariniai, pažeistos vertybės pobūdis, pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė ir gijimo eiga, ligos progresavimo tikimybė ir prognozės, dvasinių ir fizinių kančių laipsnis, nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčiai, apylinkės teismo buvo įvertinti – tiek sveikatos sutrikdymo mastas, tiek sužalojimo pasekmės bei ligos laikotarpis ir kt. Teismas taip pat atsižvelgė ir į papildomai atsiradusius žalingus eismo įvykio padarinius (kryžminio raiščio plyšimas bei suprastėjęs regėjimas, likę randai galvoje), todėl iš draudimo bendrovės nukentėjusiajai I. M. papildomai priteisė 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nustatyta bendra neturtinės žalos suma - 4000 eurų, teisėjų kolegija nenustatė. Iš esmės tapačiais motyvais atmetami ir apeliacinio skundo teiginiai, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nusikaltimu sukeltus neigiamus padarinius, nes iki eismo įvykio nukentėjusioji buvo visiškai sveika, o dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip jau buvo minėta, apylinkės teismas priteisdamas nukentėjusiajai papildomai 1000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti (viso nustatyta 4000 eurų dydžio žala), atsižvelgė į nukentėjusiajai nustatytą sveikatos sutrikdymą, padarytus sužalojimus, į tai, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė neigiamas pasekmes tiek fizine, tiek emocine prasme, taip pat įvertino, jog neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais. Skundžiamame nuosprendyje, priešingai nei teigia nukentėjusiosios atstovas, baudžiamosios bylos aplinkybės buvo išsamiai ir motyvuotai įvertintos bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde jokių naujų aplinkybių, kurios turėtų esminės reikšmės dėl nukentėjusiajai nustatyto sveikatos sutrikdymo masto ar sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, nukentėjusiosios atstovas nepateikė, konstatuotina, jog apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, adekvatus ir pakankamas nukentėjusios patirtai neturtinei žalai atlyginti.
12. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, nukrypo nuo teismų praktikoje nurodomų priteistinos neturtinės žalos dydžių. Sutiktina, kad teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017). Tačiau, teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, neanalogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018). Pažymėtina, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, tai yra kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).
Žemesnės instancijos teismas
13. Analizuojant neturtinės žalos klausimu formuojamą teismų praktiką matyti, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 600 eurų iki 3500 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018 ir kt.). Ypatingai sudėtingais atvejais nuo minėtos praktikos nukrypstama ir priteisiami didesni neturtinės žalos dydžiai, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartyje buvo nustatyta 6800 eurų neturtinės žalos atlyginimo suma, tačiau šiuo atveju nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (baudžiamoji byla Nr. 1A-331-174/2016).
14. Aukščiau išdėstytos teismų praktikos kontekste darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo vieningai formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio, todėl šiuo pagrindu keisti apylinkės teismo nuosprendį pagrindo taip pat nėra. Juolab, kad apeliantės atstovas skunde, be jau aptartų aplinkybių, nenurodo, kokios aplinkybės sudarytų pagrindą žymiai nukrypti nuo teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimu, tokių aplinkybių, įvertinus visus bylos duomenis, nukentėjusiosios pateiktus medicininius dokumentus ir jos paaiškinimus apie patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
15. Nukentėjusiosios atstovo skunde cituojamoje Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-92-875/2020, kurioje nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiajam buvo priteista 10000 eurų suma neturtinės žalos atlyginimui, nagrinėta situacija nėra analogiška situacijai nagrinėjamai šioje baudžiamojoje byloje. Nurodomos bylos atveju nukentėjusiam asmeniui nustatytas nesunkus sveikatos surikdymas yra susijęs su žymiai sunkesnėmis pasekmėmis nukentėjusiojo sveikatai (nustatyta muštinė žaizda kairiame antakyje, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke - skruoste, kraujosruva kairės akies junginėje, kompleksinis kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio, akiduobės sienų lūžimas, dešinio gaktikaulio kūno ir abiejų šakų, sėdynkaulio kūno ir šakos, klubakaulio kūno ir sparno, gūžduobės skeveldriniai lūžimai), asmeniui buvo atliekamas kaulų tempimas - pragręžtas dešinės kojos kaulas žemiau kelio sąnario, pakabintas svarmuo, asmuo po operacijos negalėjo pasisukti ant šono, sėdėti, dėl kaulų lūžių negalėjo normaliai valgyti, kalbėti, išsižioti, kentė skausmus, jam išsiliejo kraujas, sutriko miego funkcija. Taigi, cituojamoje byloje nukentėjusiojo sužalojimų laipsnis ir reabilitacija nepalyginamai sunkesnė, varginanti, itin skausminga, todėl minėtas teismo sprendimas negali būti pagrindu (precedentu) padidinti nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį šioje baudžiamojoje byloje.
16. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl neturtinės žalos, priteistos nukentėjusiajai I. M., dydžio. Konstatuoti, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per mažas nėra pagrindo. Apylinkės teismas įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertino įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė, todėl skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Dėl atstovavimo išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas atlyginimo
17. Nukentėjusiosios atstovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka ir su nukentėjusiajai priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu ir prašo priteisti visas jos patirtas išlaidas, t. y. papildomai priteisti 815 eurų. Vertinant šio atstovo prašymo pagrįstumą, pažymėtina, kad sutinkamai su BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).
18. Nukentėjusiąją I. M. pirmosios instancijos teisiamųjų posėdžių metu atstovavo advokatas D. Pakėnas (t. 2, b. l. 102). Jis, nukentėjusiosios prašymu, teismui parengė ir pateikė patikslintą civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 104-114), dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, konsultavo nukentėjusiąją teisiniais klausimais, teikė užklausas, rinko papildomus dokumentus ir juos teikė teismui (t. 2, b. l. 182-183). Remiantis 2020 m. birželio 17 d. sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 17 d. pinigų priėmimo kvitu (duomenys neskelbtini), išlaidos advokato paslaugoms apmokėti sudarė 1815 eurų (t. 2, b. l. 109-110). Apylinkės teismas, įvertinęs suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei nuteistojo turtinę padėtį (nuteistasis nors ir darbingas, tačiau pats dėl eismo įvykio patyrė sužalojimų, dirbo pavežėju, gaunamos pajamos nedidelės, pastovių pajamų neturi, turi nepilnametį išlaikytinį, kuriam pervedamos išmokos, turi kreditorinių įsiskolinimų), sumažino prašomas priteisti išlaidas iki 1000 eurų. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo atstovo baudžiamosios bylos nagrinėjimu metu atliktus veiksmus (susipažinimas su bylos medžiaga, civilinio ieškinio parengimas, papildomų duomenų rinkimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose), jų sudėtingumą (civilinis ieškinys 5 lapai), taip pat baudžiamosios bylos nedidelę apimtį, teismo posėdžių skaičių (vyko trys posėdžiai, kurių kiekvieno trukmė kiek daugiau nei valanda), tai, jog E. V. savo kaltę pripažino, nevengė proceso, daro išvadą, kad nukentėjusiajai priteistų išlaidų dydis yra pagrįstas ir padidinti jį, atsižvelgiant į apeliacinio skundo deklaratyvius argumentus, pagrindo nėra, todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje taip pat nekeistinas.
19. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad papildomai prašoma priteisti 815 eurų suma nėra ta suma, dėl kurios nuteistasis taps nemokiu ar patirs orumą žeminantį skurdą ar dvasinę turtinę degradaciją. Sutiktina, kad nuteistasis yra sveikas, darbingo amžiaus žmogus, o 815 eurų suma nėra nepakeliama finansinė našta, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu yra paskirta 1500 eurų bauda, iki eismo įvykio jis dirbo pavežėju, jo pajamos buvo apie 600 eurų per mėnesį, be to jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 12 mėnesių naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones), kas neabejotinai turės įtakos E. V. gaunamoms pajamoms, jis taip pat turi priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 180 eurų kas mėnesį bei kitų kreditorinių įsiskolinimų (t. 2, b. l. 17-19), konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai prašomą priteisti sumą už teisines paslaugas sumažino, kadangi bylos apimtis nėra didelė, o byla nėra sudėtinga. Vien tai, kad apeliantės atstovo teigimu prašomas priteisti advokato suteiktų paslaugų išlaidų dydis atitinka Teisingumo ministro rekomendacijose nurodytus dydžius, kur numatyta, kad vien tik ieškinio parengimas yra įvertintas 1929,75 eurais, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir priteisti iš E. V. papildomai 815 eurų. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl priteistinos išlaidų sumos už advokato teikiamas teisines paslaugas, į nurodomas Teisingumo rekomendacijas gali atsižvelgti, tačiau priimant sprendimus dėl konkrečios sumos, teismas nėra saistomas minėtose rekomendacijose nurodomų advokatų išlaidų dydžiais.
20. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų nukentėjusiosios atstovas prašo priteisti ir I. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kurias sudaro 605 eurai (2020 m. spalio 22 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), SEB banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 5 d. (t. 3, b. l. 100-101)). Šiame kontekste pažymėtina, kad jau minėtos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-174/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios I. M. atstovo apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteisti iš nuteistojo E. V. nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms, suteiktoms surašant apeliacinį skundą ir atstovaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuriame atstovas dalyvavo nuotoliniu būdu, nėra pagrindo.
21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė pažymą dėl 90 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašoma priteisti iš nuteistojo E. V. (t. 3, b. l. 64). Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju vyko pagal nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 90 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. V., atsižvelgiant ir į jo turtinę padėtį, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nukentėjusiosios I. M. atstovo advokato Domo Pakėno apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 90 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (išieškojimo) iš E. V. netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.