Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-92-875/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-19
Bylos Nr.: 1A-92-875/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Masiulis, Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis: A. A.
Nukentėjusysis: M. K., G. P.
Advokatai: Modestas Švažas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-875/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03354-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.4.6.4.4; 2.4.7; 2.4.9; 3.12 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus, Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,nuteistajam A. A.,jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 – dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

Iš A. A. nukentėjusiam M. K. priteista 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. A. nukentėjusiai G. P. priteista 77,76 (septyniasdešimt septyni eurai ir septyniasdešimt šeši euro centai) eurų turtinės ir 2 250 (du tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt) eurų neturtinės žalų atlyginimo.

Iš A. A. priteista 299 (du šimtai devyniasdešimt devyni) eurai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. A., patikslintu kaltinimu, nuteistas už tai, kad jis 2018 m. sausio 19 d., 11.49 val. (duomenys neskelbtini) k. ribose, kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį „TOYOTA AVENSIS“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgęs į meteorologines sąlygas ir kelio būklę, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kur atsitrenkė į prieš priešais atvažiuojantį automobilį „OPEL MERIVA“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė KET 9 punktą (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.), 133 punktą (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalojo savo vairuojamo automobilio keleivį M. K., padarydamas muštinę žaizdą kairiame antakyje, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke–skruoste, kraujosruvą kairės akies junginėje, kompleksinį kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio, akiduobės sienų lūžimą, dešinio gaktikaulio kūno ir abiejų šakų, sėdynkaulio kūno ir šakos, klubakaulio kūno ir sparno, gūžduobės skeveldrinius lūžimus, kas dėl kompleksinio kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio, akiduobės sienų lūžimo, dešinio gaktikaulio ir abiejų šakų, sėdynkaulio kūno ir šakos, klubakaulio kūno ir sparno, gūžduobės skeveldrinių lūžimų nukentėjusiajam M. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat sužalojo „OPEL MERIVA“ keleives: J. Š., kuriai dėl poodinių kraujosruvų krūtinės priekiniame paviršiuje, kairėje krūtyje, krūtinės sumušimo, padarytas nežymus kūno sužalojimas bei G. P., padarydamas poodines kraujosruvas krūtinėje, pilve, kairio kelio sąnario sumušimą, viršutinio žandikaulio 1, 3 dantų defektus, kairės pusės VI-VII-VIII-IX šonkaulių priekinių galų lūžius, dešinės rankos IV naginio pirštakaulio lūžimą, kas dėl kairės pusės VI-VII-VIII-IX šonkaulių priekinių galų lūžių, dešinės rankos IV piršto naginio pirštakaulio lūžimo nukentėjusiajai G. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškovų M. K. ir G. P. civilinių ieškinių (priteistų turtinės ir neturtinių žalų atlyginimo) ir minėtus civilinius ieškinius perduoti apylinkės teismui nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Dėl nukentėjusiojo M. K. civilinio ieškinio nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiajam apylinkės teismo priteista 20 000 (dvidešimties tūkstančių) eurų neturtinė žala, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, neatitinka Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų dydžių, t. y. nuo 6 iki 8 MMA (rekomendacijų 4.2.3. ir 4.2.4. punktai) bei prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

2.2. Teigia, kad įvykio metu vairuotas automobilis buvo draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl dalis patirtos žalos nukentėjusiajam buvo atlygintina. Įvertinus, kad ieškovui M. K. neturtinė žala buvo atlygintina draudimo bendrovės, todėl apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiajam leido „praturtėti“ apelianto sąskaita.

2.3. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertino faktinių bylos aplinkybių, nustatytų liudininko N. B. parodymais bei nuteistojo iniciatyvos padėti nukentėjusiajam sumažinti jam padarytą žalą. Pažymi, kad iš karto po įvykio, nuteistasis dėjo visas pastangas palengvinti nukentėjusiojo M. K. patiriamus fizinius skausmus, bei sumažinti eismo įvykio sukeltas neigiamas pasekmes. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis, suvokęs M. K. sužalojimo mastą, organizavo maksimaliai geriausią įmanomą nukentėjusiojo gydymą. Pagalbą nukentėjusiajam sudarė aktyvūs nuteistojo veiksmai, t. y. sužalotas nukentėjusysis nedelsiant buvo nugabentas į vieną geriausių gydymo įstaigų šalyje, jam buvo atlikta visa eilė operacijų, kurias atliko geriausi savo srities specialistai (patvirtina paties M. K. sveikatos būklė). Be to, apelianto iniciatyva ir lėšomis nukentėjusiajam buvo organizuotos tinkamos namų priežiūros sąlygos, reabilitacija, į kurią nukentėjusysis nevažiavo savo lėšomis, todėl akivaizdu, kad nuteistasis visomis įmanomomis ir neįmanomomis priemonėmis, visą gydimo ir reabilitacijos laikotarpį stengėsi sumažinti nukentėjusiojo po eismo įvykio patirtus fizinius skausmus bei neigiamas pasekmes.

2.4. Pažymi, kad nukentėjusysis M. K. civiliniame ieškinyje nepagrįstai nurodė, kad dėl jam padarytos žalos prarado klientus. Mano, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio argumentas yra netinkamas bei akivaizdžiai parodo jo norą pasipelnyti. Be to, nei ikiteisminiame tyrime, nei baudžiamojoje byloje, nukentėjusysis nepateikė turtinio reikalavimo dėl negautų pajamų, nepateikė nei vieno įrodymo, kokios buvo jo pajamos iki autoįvykio.

2.5. Nukentėjusysis solidų neturtinės žalos dydį argumentuoja liekamaisiais reiškiniais, dėl kurių neišvengiamai reikės keisti klubo sąnarį, atsiradusius migreninius galvos skausmus. Nuteistojo manymu, šios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems medicininiams dokumentams. Pirma šioje byloje surinkti medicininiai dokumentai neginčijamai įrodo, kad eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas mediciniškai baigtas. Antra, nėra jokių indikacijų, kad dabar ar senatvėje jam reikės keisti klubo sąnarį. Pažymi, kad jam yra žinoma, kad bet kokio sąnario keitimą įtakoja pokyčiai pačiame sąnaryje – palaipsninis kremzlės elastingumo ir atsistatymo praradimas, nešančios kaulo dalies nusidėvėjimas. Šiuo atveju gydytojai nukentėjusiajam nenustatė dirbtinių sąnarių reikalingumo. Lygiai tas pats pasakytina apie nukentėjusiajam sukeltus migreninius galvos skausmus.

2.6. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis įvykio metu važiavo maršrutu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis M. K., būdamas (duomenys neskelbtini), jo (nuteistojo) paprašė jį nuvežti į teismo posėdį (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė įrodo, kad nuteistasis, gera valia siekė padėti nukentėjusiajam, dėl jo aukojo dieną bei atliko vairuotojo funkcijas. Kilus eismo įvykiui, nuoširdžiai visą gydymo laikotarpį stengėsi padėti nukentėjusiajam tiek gydymo, tiek ir reabilitacijos procese, tačiau apylinkės teismas pilnai patenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį šių aplinkybių net nevertino. Apibendrindamas nuteistasis nurodo, kad nukentėjusysis M. K., civiliniu ieškiniu prašydamas priteisti kelis kartus viršijantį neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismui nepateikė nei menkiausio įrodymo dėl savo patirtų išgyvenimų kuriuos deklaravo.

2.7. Dėl nukentėjusiosios G. P. civilinio ieškinio nuteistasis teigia, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys 2 250 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų neturtinei ir 77,76 (septyniasdešimt septynių eurų ir septyniasdešimt šešių euro centų) eurų turtinei žaloms yra nukentėjusiosios noras neteisėtai praturtėti, bei turi nusikalstamos veikos požymių.

2.8. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje neįvertino liudytojo N. B. parodymų, iš kurių matyti, kad po eismo įvykio, bendraujant liudininkas patvirtino, kad jis, po įvykusio eismo įvykio, nematė ant G. P. nurodytų sužalojimų. Atlikus pirminę G. P. apžiūrą medicinos įstaigoje, profesionalūs medikai nenustatė G. P. deklaruojamų sužalojimų, nors ir buvo atlikta ne tik vizualinė apžiūra, bet ir papildomi atlikti tyrimai (rentgenas). Be to, nukentėjusioji nesiskundė nei sulūžusiu pirštu, nei nulūžusiais dantimis ar sulaužytais šonkauliais. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausus G. P. ji parodė, kad po įvykio buvo hospitalizuota. Nukentėjusiajai apylinkės teisme uždavus klausimus – dėl kokios priežasties ji buvo paguldyta į ligoninę, kas konkrečiai buvo gydyta ar nustatyta gydimo metu, nukentėjusioji G. P. nieko nepasakė, negalėdama net formaliai įvardinti procedūrų atliktų gydymo įstaigoje. Nuteistojo manymu, tiek minėto liudytojo parodymai, nuosekliai atitinka profesionalių medikų atliktas apžiūras ir procedūras eismo įvykio dieną, todėl patvirtina objektyvią tiesą – nukentėjusioji G. P. civiliniame ieškinyje deklaruojamus sužalojimus patyrė vėliau, ne eismo įvykio metu.

2.9. Nuteistasis patvirtina, kad iš karto po eismo įvykio nukentėjusiajai gera valia perdavė 100 (vieną šimtą) eurų (patvirtina N. B. parodymai).

2.10. Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas nukentėjusiosios G. P. civilinį ieškinį taip pat nevertino liudytojos R. T. parodymų. Liudytoja R. T., būdama gydytoja – odontologe bei turėdama (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. vasario 16 d. buvo nedarbo diena, tačiau ji, būdama dantų gydytoja, buvo (duomenys neskelbtini). G. P. gydytoja nepažinojo ir dėl jos priėmimo susitarę nebuvo, tačiau pastarajai intensyviai reikalaujant, ją priėmė bei gydė dantis. Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko 2018 m. sausio 19 d. o dėl dantų defektų ji kreipėsi tik 2018 m. vasario 16 d. Nuteistojo teigimu, liudytoja R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dantų trauma buvo patirta ne vėliau kaip kelios dienos – nulūžusio danties briaunos buvo itin aštriais kraštais, kas rodo, kad traumai yra ne daugiau 3 ar 4 dienos, bet žmogui maitinantis šios briaunos per minėtą laikotarpį yra nuzulinamos, neturi aštrumo požymio. Ši aplinkybė, anot nuteistojo, akivaizdžiai parodo, kad nukentėjusiosios deklaruojami sužalojimai dantyse atsirado ne eismo įvykio metu, bet buvo patirti gerokai vėliau.

2.11. Nuteistasis nurodo, kad jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl nukentėjusiajai priteista turtinė žala, t. y. 77,76 (septyniasdešimt septyni eurai ir septyniasdešimt šeši euro centai) eurai yra „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad nukentėjusioji G. P. kreipėsi į draudimo bendrovę bei yra gavusi draudiminę išmoką.

2.12. Dėl nukentėjusiesiems išmokėtų draudimo išmokų nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius visiškai neįvertino aplinkybės, kad turtinė ir neturtinė žalos nukentėjusiesiems yra atlygintos draudimo bendrovės. Neįvertinus šio fakto bei pilna apimtimi tenkinus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, akivaizdu, kad turtinė ir neturtinė žalos atlygintos du kartus – draudimine išmoka ir apylinkės teismo nuosprendžiu. Todėl, nuosekliai neišnagrinėjus draudimo nukentėjusiesiems išmokėtų išmokų, civiliniai ieškovai neteisėtai praturtėtų, todėl civiliniai ieškiniai privalo būti nagrinėjami iš naujo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į nuteistojo A. A. apeliacinį skundą nukentėjusysis M. K. prašo nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

1.1. Nukentėjusysis atsiliepime nurodo, kad jis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Patirta sunki trauma – daugybiniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaulų skeveldriniai lūžiai. Po eismo įvykio iš transporto priemonės, ją supjausčius jis buvo iškeltas. Tuo metu jis išgyveno baimės dėl savo sveikatos būsenos jausmą. Greitosios pagalbos automobiliu, buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, po to į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Šių pervežimų metu, iki ir po operacijų iškentė didžiulį skausmą, nes nuskausminamieji vaistai nepadėjo. Nukentėjusiajam po eismo įvykio išsivystė baimė važiuoti kelių transporto priemonėmis. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jam buvo atliekamas kaulų tempimas, t. y. pragręžtas dešinės kojos kaulas žemiau kelio sąnario, pakabintas svarmuo. Nukentėjusiajam buvo atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos, kurių metu naudota anestezė, kaulai sutvirtinti svetimkūniais. Po operacijų buvo paskirta vartoti daug įvairių vaistų. Iki reabilitacijos pradžios (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis turėjo gulėti lovoje ant nugaros, negalėjo pasisukti ant šono, atsisėsti. Pažymi, kad po operacijos buvo nesutvarstyti lūžę (duomenys neskelbtini) kaulai, todėl jam skausmą kėlė bet koks judesys. Beveik (duomenys neskelbtini) laiko turėjo (duomenys neskelbtini), o jį pašalinus, buvo (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) kaulų lūžių nukentėjusysis negalėjo normaliai valgyti, kalbėti, išsižioti, jautė skausmą, teko kramtyti viena burnos puse. Be to, buvo nutirpusi visa (duomenys neskelbtini) pusė. Ant (duomenys neskelbtini) liko randai, į kairę akį išsiliejo kraujas, joje greičiau jaučiamas nuovargis. Jam atsirado dažnas galvos skausmas, kurio prieš tai nebuvo, sutriko miego funkcija, teko vartoti vaistus. Gydymas užtruko beveik (duomenys neskelbtini) mėnesius. Buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ligoninėje, po to namuose, be žmonių pagalbos visiškai negalėjo savimi pasirūpinti. Taip pat dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam sumažėjo bendravimas su artimaisiais, draugais, pablogėjo santykiai su gyvenimo drauge. Prarasta profesinė kvalifikacija, buvusių ir galimų klientų ratas. Net ir šiuo metu po atlikto įprasto krūvio jis jaučia skausmus lūžių vietoje.

1.2. Nukentėjusysis teigia, kad savo patirtą neturtinę žalą pagal anksčiau išvardintus kriterijus įvertino 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų. Mano, kad jo nurodytas neturtinės žalos dydis, kurį priteisė apylinkės teismas, yra pagrįstas, nėra per didelis ir neprieštarauja teismų praktikai panašiose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

1.3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Finansų ministro patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis. Teigia, kad apylinkės teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis ir jokie poįstatyminiai aktai negali turėti viršenybės prieš jas. Taip pat apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad, jo nuomone, neturtinę žalą turėjo atlyginti draudimo bendrovė. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, neturtinės žalos iki galo neatlyginus draudimo bendrovei, ji priteistina iš nusikalstamą veiką padariusio asmens.

1.4. Patikslina, kad ne nuo nuteistojo valios priklausė nukentėjusiojo pervežimas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės į (duomenys neskelbtini) ligoninę ar medikų, kurie jam atliko operacijas, parinkimas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ligoninė negalėjo suteikti tokio lygio medicininių paslaugų, o operavę medikai parinkti pagal kompetenciją ir darbo krūvį. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo tikrovės neatitinkančius ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstus faktus, kad prieš eismo įvykį jis nuteistojo prašė jį nuvežti.

1.5. Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad jis pergyveno, kad prarado klientus, kad jam reikės pradėti veiklą iš naujo, nes nedirbdamas praranda kvalifikaciją. Dėl patirtos traumos jo klubo sąnarys negalėjo išlikti visiškai sveikas, todėl jo transplantacija ateityje yra neišvengiama.

1.6. Apibendrindamas nukentėjusysis atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Aplinkybių, kad jo patirtos neturtinės žalos dydžio dėl kokių nors priežasčių neįmanomą įvertinti, byloje nenustatyta.

4. Atsiliepimu į nuteistojo A. A. apeliacinį skundą nukentėjusioji G. P. prašo nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

1.1. Atsiliepime nukentėjusioji nurodo, kad nesutinka su nuteistojo apeliaciniu skundu. Nukentėjusioji pažymi, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) jai po 2018 m. sausio 19 d. įvykusio eismo įvykio nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos krūtinėje, pilve ir kairiajame kelyje, kairės pusės VI-VII-VIII ir IX šonkaulių lūžiai, dešinės plaštakos IV piršto naginio pirštakaulio lūžis, viršutinių dešinės pusės 1 ir 3 dantų vainikų nuskilimai. Nustatyti sužalojimai galėjo būti aptariamo eismo įvykio metu, kūnui kontaktuojant su automobilio salono dalimis. Eismo įvykio metu patirti sužalojimai kvalifikuojami visumoje nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ir gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų. Gydytojo odontologo įrašuose nėra duomenų, kad G. P. 2018 m. vasario 21 d. nustatytas viršutinių dešinės pusės 1 ir 3 intaktinių dantų nuskėlimas galėjo būti padarytas ne 2018 m. sausio 19 d. eismo įvykio metu, todėl pagal turimus duomenis šis sužalojimas tiesiogiai siejamas su 2018 m. sausio 19 d. eismo įvykio metu patirta trauma. Po 2018 m. sausio 19 d. eismo įvykio pirminėse krūtinės ląstos rentgenogramose matyti kairės pusės VI-VII-VIII ir IX šonkaulių priekinių galų lūžiai, todėl nėra pagrindo abejoti, kad šie lūžiai padaryti nutartyje aptarto eismo įvykio metu.

1.2. Teigia, kad įstatymų leidėjas yra numatęs civilinio ieškinio pateikimo baudžiamojoje byloje galimybę. Tik ypatingais atvejais, kai reikalingi papildomi patirtos žalos dydžio skaičiavimai, teismas pripažįsta teisę į ieškinį civilinio proceso tvarka. Pagal eismo įvykio metu galiojusias Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 11 punkto nuostatas, maksimali neturtinė žala numatyta už įvykį, nepriklausomai nuo nukentėjusių asmenų skaičiaus, buvo 5 000 (penki tūkstančiai) eurų.

1.3. Nurodo, kad patirtą neturtinę žalą ji įvertino 3 500 (tris tūkstančius penkis šimtus) eurų, kadangi 1 150 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties) eurų sumą atlygino draudimo bendrovė, 100 (vieną šimtą) eurų atlygino A. A., todėl iš kaltinamojo ji prašė priteisti likusią – 2 250 (dviejų tūkstančiu dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų sumą.

1.4. Pažymi, kad draudimo bendrovė jai atlygino ne visą turtinę žalą. Dėl šonkaulių lūžimo nukentėjusiajai buvo apsunkintas kvėpavimas, reikėjo naudoti atsikosėjimą lengvinančius vaistus, dėl didelio kiekio nuskausminamųjų vaistų vartojimo jai buvo sutrikusi virškinimo sistemą, teko gerti kitus vaistus, reguliuojančius skrandžio ir virškinimo sistemos veiklą. Ilgą laiką tęsėsi skausmai, gydytojai rekomendavo B grupės vitaminus („(duomenys neskelbtini)“), teko leisti (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gerinančius vaistus. Prie pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusioji pateikė minėtų vaistų įsigijimo kvitus 77,78 (septyniasdešimt septynių eurų ir septyniasdešimt aštuonių euro centų) eurų sumai, kurių jai nekompensavo draudimo bendrovė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas jai pagrįstai priteisė tiek turtinę, tiek neturtinę žalas, nes ji vartojo vaistus, kuriuos jai rekomendavo gydytojai, patyrė didelį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, buvo atsižvelgta į tai, kad ji gydėsi ligoninėje ir namuose, jautė nepatogumus. Jai buvo reikalinga artimųjų pagalba.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdyje nuteistasis A. A. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, susijusių su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

6. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, A. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jam paskirtos bausmės, tačiau ginčija nuteistajam nukentėjusiųjų G. P. ir M. K. civiliniais ieškiniais priteistą turtinę ir neturtines žalas, prašo nukentėjusiųjų civilinius ieškinius perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tik išimtiniais atvejais gali būti taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalis, kai civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje. Taigi nurodyta išimtimi pasinaudojama tada, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos ir jeigu neišspręstas turtinės žalos dydis neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Paprastai šie reikalavimai neturtinės žalos atlyginimui nekeliami, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos turėtų būti išspręstas iš esmės. Taip yra dėl to, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo civilinį ieškinį išspręsti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas), o BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais. Be to, neneigiant fakto, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nuteistojo turtinė padėtis yra vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šis kriterijus nėra lemiamas; todėl net ir tais atvejais, kai civilinio ieškinio dėl turtinės žalos negalima tiksliai apskaičiuoti, negavus papildomos medžiagos, ir dėl to šio ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ieškinys dėl neturtinės žalos paprastai išsprendžiamas baudžiamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-699/2016)

8. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog apylinkės teismui buvo pateikti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai su jau konkrečiai apskaičiuota ir juose padaryta turtine ir neturine žalomis bei pridėti žalas pagrindžiantys dokumentai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo visas galimybes išspręsti byloje pateiktų civilinių ieškinių klausimus ir nukentėjusiesiems priteisti atitinkamą jų patirtą turtinę ir neturtinę žalas iš nuteistojo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo nukentėjusiųjų civilinius ieškinius perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl nukentėjusiajai G. P. priteistos turtinės žalos.

9. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nukentėjusioji G. P. apylinkės teisme pareiškė civilinį ieškinį byloje prašydama iš nuteistojo A. A. priteisti likusią draudimo bendrovės jai neatlygintą turtinę žalą, t. y. 76,66 (septyniasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt šešis euro centus) eurus, kuriuos sudaro 6,36 (šeši eurai ir trisdešimt šeši euro centai) eurų už vaistų įsigijimą, 35,54 (trisdešimt penki eurai ir penkiasdešimt keturi euro centai) eurai už vaistų pirkimą bei 35,86 (trisdešimt penki eurai ir aštuoniasdešimt šeši euro centai) eurai už papildomus vaistus ir kopijavimo / skenavimo paslaugas. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje pažymėjo, kad draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ jai atlygino 767,04 (septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir keturis euro centus) eurų, todėl galutinis turtinės žalos dydis yra pateiktas minusuojant iš draudimo bendrovės gautą turtinės žalos atlyginimą. Taip pat, nukentėjusioji prie civilinio ieškinio pridėjo savo reikalavimą patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 58-73, 132-136, 176), todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta dėl nuteistojo A. A. nusikalstamos veikos, byloje yra pateikti duomenys, pagrindžiantys nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą, todėl nukentėjusioji turi teisę į turtinės žalos atlyginimą.

10. Nukentėjusiosios prašoma priteisti suma už medikamentų ir medicinos priemonių pirkimą, kartu su kopijų spausdinimu / skenavimu yra 77,76 (septyniasdešimt septyni eurai ir septyniasdešimt šeši euro centai) eurai. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų medikamentų ir medicinos priemonių pirkimo kvitų (2) ir skenavimo / kopijavimo pinigų priėmimo kvito matyti, kad už prekes, kopijas buvo mokėta 35,86 (trisdešimt penkių eurų ir aštuoniasdešimt šešių euro centų) eurų suma (2 t., b. l. 61). Iš baudžiamojoje byloje esančių gydymo įstaigų receptų datomis – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 68-71), matyti, kad nukentėjusiajai gydytojai skyrė vaistus.

11. 2018 m. liepos 4 d. draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pateikto rašytinio paaiškinimo apylinkės teismui Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie paaiškinimo pridėtų priedų matyti, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai P. G. atlygino 1 150 (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt) eurų neturtinės ir 767,04 (septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir keturis euro centus) turtinės žalų atlyginimo. Be to, draudimo bendrovė papildomai pagal nukentėjusiosios papildomą prašymą jai atlygino ir 318,04 (trijų šimtų aštuoniolikos eurų ir keturių euro centų) turtinę žalą (2 t., b. l. 30-31, 34-35). Pažymėtina, kad draudimo bendrovė, vertindama net kelis nukentėjusiosios prašymus dėl turtinės žalos atlyginimo, susijusius su vaistų / medikamentų pirkimu nurodė, kad už šiuos vaistus: „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) – 2,26 (du eurai ir dvidešimt šeši euro centai) eurų, „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) – 5,08 (penki eurai ir aštuoni euro centai) eurų, „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) – 9,54 (devyni eurai ir penkiasdešimt keturi euro centai) eurai, „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovė neapmokės, nes jų vartojimas nėra tiesiogiai susijęs su eismo įvykiu (2 t., b. l. 32). Iš byloje esančių gydytojų išrašytų receptų vaistams įsigyti matyti, kad laikotarpiai – išrašyti vaistai. Kitų dokumentų, įrodančių, kad nukentėjusioji mokėjo už kitus medikamentus ir medicinos priemones byloje nėra.

12. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytus dokumentus, vaistų pirkimo kvitus, išrašytus receptus vaistams įsigyti, sprendžia, kad nukentėjusiosios pateikti vaistų pirkimo kvitai, receptai bei išrašyti vartojami vaistai kelia tam tikrų abejonių dėl šių vaistų ryšio su minimu eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirtų sužalojimų bei kitokių atsiradusių sveikatos sutrikimų gydimo. Vaistų „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (vaistai (duomenys neskelbtini) vartojimo faktas nepagrindžia, kad nukentėjusiajai po avarijos būtų sutrikęs (duomenys neskelbtini). Panašiai pasakytina ir apie vaistus „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad nukentėjusioji šiuos vaistus vartoja dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Vaistų „(duomenys neskelbtini)“ vartojimas iš dalies patvirtintų, kad juos nukentėjusioji gali vartoti dėl (duomenys neskelbtini) skausmų. Vertinant byloje esantį pinigų priėmimo kvitą, kuriame nukentėjusioji bibliotekoje švietėsi, skenavosi kopijas nėra aišku, kaip minėtos išlaidos gali būti susijusios su įvykiu. Todėl įvertinęs byloje surinktą medžiagą dėl nukentėjusiosios turtinės žalos, nukentėjusiosios pateiktus medicininius dokumentus, vaistų pirkimo kvitus, receptus, nusprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma turtinė žala yra neįrodyta (t. y. nesusijusi su eismo įvykiu), todėl nepriteistina.

Dėl nukentėjusiųjų G. P. ir M. K. priteistų neturtinės žalos dydžių.

13. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos nukentėjusioji G. P. 2018 m. kovo 9 d. ikiteisminiame tyrime pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo 1 000 (vieną tūkstantį) eurų turtinės ir 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinės žalų atlyginimo (1 t., b. l. 134). 2018 m. rugsėjo 18 d. apylinkės teisme pateiktu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašė iš kaltinamojo priteisti 77,76 (septyniasdešimt septynis eurus ir septyniasdešimt šešis euro centus) eurų turtinės ir 2 350 (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalų atlyginimo (2 t., b. l. 58-73). Civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusioji grindė tuo, kad jos gydymas yra tęsiamas. Iki šiol neatsistatė jos kairės pusės (duomenys neskelbtini) jutiminės funkcijos, nors buvo taikomas gydymas ir reabilitacija. Abejonių kelia ir neatstatančios trūkusio raumens funkcijos, (duomenys neskelbtini) savaičių bėgyje bus sprendžiamas klausimas dėl operacijos. Nurodo, kad jai sutriko miegas, atsirado baimės, nesaugumo jausmas. Ji atliko (duomenys neskelbtini) operaciją, kentė didelius fizinius skausmus, sunkiai tvardėsi su emocijomis. Keletą kartų kreipėsi pagalbos į gydytoją. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), po patirto eismo įvykio negalėjo savęs apsitarnauti, atlikti elementarių buities darbų ar pasirūpinti savo higiena. Jai padėjo jos draugai, kaimynai. Ji negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, lankosi pas medikus, kas kelia didelį nuovargį, nebaigtas jos dantų protezavimas, kadangi suprotezavus eismo įvykio metu sužalotus dantis, iškilo skrandžio problemos. Ji išgyvena dėl galimos operacijos. Patvirtino, kad draudimo bendrovė jai atlygino dalį neturtinės žalos – 1 150 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt) eurų (2 t. b. l. 59-60). Apylinkės teismo posėdyje nukentėjusioji palaikė savo civilinį ieškinį ir prašė jai iš kaltinamojo priteisti civiliniame ieškinyje nurodyto dydžio neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

14. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas vertindamas nukentėjusiajai G. P. atlygintinos neturtinės žalos dydį įvertino: 2018 m. kovo 5 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad G. P. dėl poodinių kraujosruvų krūtinėje, pilve, kairio kelio sąnario sumušimo, viršutinio žandikaulio 1,3 dantų defektų, kairės pusės V,VI šonkaulių dešinės rankos III piršto pirštakaulio lūžimų, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 91–92), Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą išvadą bei prie civilinio ieškinio pateiktus medicininius dokumentus, nukentėjusiosios parodymus ir kita byloje esančią rašytinę medžiagą. Taip pat įvertino nukentėjusiosios socialinę padėtį – (duomenys neskelbtini) ir nusprendė, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 2 350 (dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimties) eurų neturtinė žala yra padaryta, (atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiajai 1 150 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt) eurų atlygino draudimas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ bei į tai, kad nukentėjusiajai 100 (vieną šimtą) eurų per nuteistąjį perdavė liudytojas N. B.) todėl priteisė 2 250 (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt) eurų, nurodant, kad tai proporcinga jos patirtiems ir patiriamiems sužalojimams bei išgyvenimams.

15. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

16. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

17. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

18. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

19. Iš 2018 m. vasario 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai G. P. nustatyta poodinės kraujosruvos krūtinėje, pilve, kairio kelio sąnario sumušimas, viršutinio žandikaulio 1, 3 dantų defektai (duomenų, koks sužalojimų pobūdis, medicinos dokumentuose nenustatyta), kairės pusės V–VI šonkaulių, dešinės rankos III piršto pirštakaulio lūžimai. Sužalojimų pobūdis bei išsidėstymas leidžia teigti, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (saugos diržu, priekinėmis automobilio salono dalimis ir pan.) paveikus priekinius kūno paviršius – galimai ir užduotyje nurodomo įvykio metu. G. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės V–VI šonkaulių, dešinės rankos trečio piršto pirštakaulio lūžimų sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 91-92).

20. Iš 2018 m. liepos 4 d. draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pateikto rašytinio paaiškinimo apylinkės teismui Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie paaiškinimo pridėtų priedų matyti, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai P. G. atlygino 1 150 (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt) eurų neturtinės ir 767,04 (septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir keturis euro centus) turtinės žalų atlyginimo. Be to, draudimo bendrovė papildomai pagal nukentėjusiosios papildomą prašymą jai atlygino ir 318,04 (trijų šimtų aštuoniolikos eurų ir keturių euro centų) turtinę žalą (2 t., b. l. 30-31, 34-35).

21. Iš prie nukentėjusiosios byloje pateikto civilinio ieškinio priedų matyti, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo kvitas) pirko šiuos vaistus: „(duomenys neskelbtini)“ – 12,38 (dvylika eurų ir trisdešimt aštuoni euro centai) eurai; „(duomenys neskelbtini)“ – 4,93 (keturi eurai ir devyniasdešimt trys euro centai) eurai; „(duomenys neskelbtini)“ – 5,27 (penki eurai ir dvidešimt septyni euro centai); „(duomenys neskelbtini)“ – 3,57 (trys eurai ir penkiasdešimt septyni euro centai) eurai; viso (perbraukta vienų vaistų kainą ją išminusuojant) – 26,15 (dvidešimt šeši eurai ir penkiolika euro centų) eurai. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo kvitas) pirko šiuos vaistus: „(duomenys neskelbtini)“ –5,53 (penki eurai ir penkiasdešimt trys euro centai) eurai. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) bibliotekos“ pinigų priėmimo kvite Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusioji už lapų spausdinimą ir švietimą sumokėjo – 4,18 (keturis eurus ir aštuoniolika euro centų) eurų (2 t., b. l. 61). Iš 2018 m. rugsėjo 18 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) centro medicinos išrašo matyti, kad nukentėjusiajai tęsiamas gydymas, jos būklė negerėja, jos judesiai dėl (duomenys neskelbtini) sąnario yra riboti (2 t., b. l. 62). Iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Krūtinės ląstos rentgenogramos matyti, kad nukentėjusiajai kairėje V–VII šonkauliai ties I axillaris deformuoti, derinant su 2018 m. gegužės 18 d. panašiau į senesnius potrauminius pakitimus, tačiau reikalingas derinimas su klinika, laisvo oro, skysčio kairės pleuros ertmėje nematyti (2 t., b. l. 64). Iš 2018 m. rugpjūčio 29 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusiajai diagnozuota (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 65). Iš 2018 m. rugsėjo 14 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininių dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusiajai būklė yra pagerėjusi, siūloma tęsti gydymą (2 t., b. l. 67). Iš nukentėjusiosios baudžiamojoje byloje pateiktų ir gydytojų išrašytų receptų vaistams (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusioji pirko ir vartojo jai gydytojų paskirtus vaistus (2 t., b. l. 68-71). 2018 m. rugsėjo 6 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktame asmens registracijos išraše matyti, kad nukentėjusiajai G. P. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paslaugos. 2018 m. rugsėjo 10 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens registracijos išraše matyti, kad nukentėjusiajai G. P. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paslaugos (2 t., b. l. 72). Iš 2018 m. kovo 1 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) centro pateiktos nukentėjusiosios G. P. epikrizės matyti, kad jai nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) operuota, atlikta operacija (duomenys neskelbtini). Pooperacinė eiga sklandi, (duomenys neskelbtini) – nepastebėta. Taikyti analgetikai, perrišimai (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 73). Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės nukentėjusiosios epikrizės matyti, kad nukentėjusiajai nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Anamnezė – nukentėjo autoįvykio metu kaip keleivė, dėl krūtinės ir pilvo sumušimo, išreikšto skausminio sindromo bei (duomenys neskelbtini) lūžimo stacionariuota į (duomenys neskelbtini) skyrių (2 t., b. l. 132). 2018 m. vasario 9 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Krūtinės ląstos rentgenogramoje nustatyta, kad kairės pleuros ertmėje įtariamas minimalus laisvo skysčio kiekis, V–VI šonkaulių lūžiai ties linea axillaris post, įtarimas ir IV šonkaulio lūžis ties linea axillaris media. Distalinės falangos diatizės lūžis, nesiekiantis sąnarinio paviršiaus, su nedidele fragmentų dislokacija (2 t., b. l. 134). 2018 m. vasario 23 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktoje nukentėjusiosios krūtinės ląstos rentgenogramoje matyti, kad V–VI šonkaulių lūžiai ties linea axillaris post. su nedidelėmis fragmentų dislokacijomis. Pleuros ertmėje laisvo skysčio nematyti. Distalinės falangos diafizės lūžis su kampine fragmentų dislokacija kampu drozalyn bei kiti byloje esantys medicininiai dokumentai (2 t., b. l. 135-136).

22. Iš byloje esančios (be datos) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ odontologo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusioji lankėsi pas odontologę (kokie dantys jai buvo tikrinti ant įraše esančių nupieštų dantų schemos nepažymėti) (2 t., b. l. 176). 2019 m. sausio 15 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame medicinos dokumentų išraše matyti, kad pacientė į odontologijos kabinetą kreipėsi 2018 m. vasario 16 d. Tą dieną pacientė jautėsi blogai (pacientei buvo lūžę šonkauliai, skaudėjo kairį šoną), todėl jos apžiūra buvo perkelta į 2018 m. vasario 21 d. (2 t., b. l. 127). 2019 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisiamajame posėdyje apklausus liudytoja odontologę R. T. ji parodė, kad nukentėjusiajai ji suprotezavo tris dantis viršuje ir keitė suskilusį protezą. Pacientė jai nurodė, kad avarijos metu jai buvo sulaužytas dantų protezas. Išėmus protezą matėsi skilimas per visą gomurį. Nukentėjusiosios du dantukų kampai buvo nuskilę, o vienas dantis jautrus šalčiui, karščiui. Jai buvo nuskilusi plomba. Viską buvo suprotezavę prie pusmetį, o pacientei atėjus, matėsi, kad buvo šviežiai nulūžę, nes aštrūs kraštai. Jei pacientas neateina ilgiau (per tris paras), kraštai valgymo metu apsiglūdina. Šviežių sužalojimų ant dantenų ji nematė. Pacientei niekada nebus pilno sukandimo, tai ne dėl traumos (2 t., b. l. 163-164).

23. Iš 2019 m. gegužės 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. P. po 2018 m. sausio 19 d. įvykusio eismo įvykio nustatyta poodinės kraujosruvos krūtinėje, pilve ir kairiajame kelyje, kairės pusės VI-VII-VIII ir IX šonkaulių lūžiai, dešinės plaštakos IV piršto naginio pirštakaulio lūžis, viršutinių dešinės pusės 1 ir 3 dantų vainikų nuskilimai. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu, kūnui kontaktuojant su automobilio salono dalimis. Eismo įvykio metu patirti sužalojimai kvalifikuojami visumoje nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ir gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų. Gydytojo odontologo įrašuose nėra duomenų, kad G. P. 2018 m. vasario 21 d. nustatytas viršutinių dešinės pusės 1 ir 3 intaktinių dantų nuskėlimas galėjo būti padarytas ne 2018 m. sausio 19 d. eismo įvykio metu, todėl pagal turimus duomenis šis sužalojimas tiesiogiai siejamas su 2018 m. sausio 19 d. eismo įvykio metu patirta trauma. Po 2018 m. sausio 19 d. eismo įvykio pirminėse krūtinės ląstos rentgenogramose jau matyti kairės pusės VI-VII-VIII ir IX šonkaulių priekinių galų lūžiai, todėl nėra pagrindo abejoti, kad šie lūžiai padaryti nutartyje aptariamo eismo įvykio metu (2 t., b. l. 184-188).

24. Ekspertizės akte atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš IĮ (duomenys neskelbtini) odontologo įrašų ambulatorinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018 m. vasario 21 d. pacientė kreipėsi dėl traumos – automobilio avarijos. Avarija įvyko 2018 m. sausio 19 d. dieną (anot pacientės). Avarijos metu lūžo viršutinio žandikaulio (v/ž) LAP, pažeisti viršutinio žandikaulio 3, 1 dantys. 1 dantis jautrus terminiams dirgikliams ir liečiantis, kandimo metu. Viršutinio žandikaulio 3 dantis nuskeltas kampas, dantis į jutimus patologiškai nereaguoja. Reikalingas estetinis atstatymas. Gydymo planas: viršutinio žandikaulio 1 danties endodontinis gydymas; st. pi. kaištis; protezavimas vainikėliu (gyd. od. R. T.). (duomenys neskelbtini): nesilaiko apatinio žandikaulio LAP (nuslysta apkaba per 4 kaltinį seną vainikėlį). (duomenys neskelbtini): cementuojama v/ž 3, 2, L Atspaudas v/ž LAP. Nuspręsta tuo pačiu protezuoti, v/ž L2. 3, 4, 5 tiltiniu neišimamu protezu, nes plombos kandimo metu nuslysta (gyd. od. R. T.). (duomenys neskelbtini): 1, 2, 3, 4, 5 cementavimas. Matavimas v/ž LAP. CO nustatymas (gyd. od. R. T.). (duomenys neskelbtini): v/ž LAP atiduotas nešiojimui (gyd. od. R. T.).

Žemesnės instancijos teismas

25. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu dėl per didelio P. G. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Neabejotina, kad nukentėjusioji dėl neatsargių A. A. veiksmų vairuojant automobilį patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu atsiradusių poodinių kraujosruvų krūtinėje, pilve ir kairiajame kelyje, kairės pusės VI-VII-VIII ir IX šonkaulių lūžių, dešinės plaštakos IV piršto naginio pirštakaulio lūžio, viršutinių dešinės pusės 1 ir 3 dantų vainikų nuskilimų. Nukentėjusioji teigė, kad įvykio negatyvios pasekmės tęsėsi ir tęsiasi toliau, tai yra juntamas skausmas, gyvenimo kokybė negrįžo į įprastą. Nukentėjusiosios įvardyti patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.

26. Pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).

27. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 (penkių šimtų aštuoniasdešimties) eurų iki 3 000 (trijų tūkstančių) eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-461/2010, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.). Taigi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos dydžio suma – 2 250 (du tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt) eurų, kartu su draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ jai atlyginta neturtine žala – 1 150 (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt) eurų, atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir nepatogumus, yra kur kas didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje yra priteisiama. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

28. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio, konstatuotina, kad nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės dėl patirto sužalojimų, reabilitacinio gydymo, dantų tvarkymo, buvo išsamiai įvertintos apylinkės teismo, tačiau priteistas neturtinės žalos dydis, aukštesniojo teismo vertinimu viršija neatsargiai įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo, nuteistojo A. A. asmenybės (eismo įvykio kaltininkas nuo pat baudžiamojo proceso pradžios pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos žalos) ir nukentėjusiosios patirtų sužalojimų (nesunkus sveikatos sutrikdymas, su liekamųjų reiškinių pasireiškimu) balansą ir teismų praktiką panašiose bylose.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad neabejotina, jog kiekvienas asmuo į patirtą stresą, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, kurių pasekmės ir yra pagrindinis elementas, vertinamas sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį, reaguoja skirtingai, tačiau būtent teismas turi būti objektyvus, vertindamas žalos dydį ir išlaikydamas pusiausvyrą priteisiant atlygintinų žalų dydžius. Tai, jog vienam asmeniui už nusikalstamos veikos metu jo patirtus sužalojimus – pvz. kaulų lūžius, yra priteisiama didesnė neturtinė žala nei asmeniui, kuriam nusikaltimu padaryti sužalojimai buvo kiek lengvesni, nors vis tiek sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą, negalima sutapatinti priteistinos neturtinės žalos dydžio. Tiek pateikdama civilinį ieškinį, tiek ir apklausiama pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji išsamiai ir detaliai išdėstė vertinamo eismo įvykio metu jai padarytų sužalojimų pasekmes, nurodydama savo baimes ir išgyvenimus, tačiau įvertinus tai, kad G. P. priteistos neturtinės žalos dydis už jai nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą beveik maksimalaus už tokį sveikatos sutrikdymo mastą priteisiamo neturtinės žalos dydžio, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vieningai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

30. Teisėjų kolegija, siekdama išlaikyti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų taikymą, teismų praktika panašaus pobūdžio ir sužalojimų bylose mano, kad nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir išgyvenimus, atitinka maksimali – 2 700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimas. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai jau yra atlyginusi 1 150 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt) eurų, A. A. per liudytoją N. B. nukentėjusiajai yra atlyginęs 100 (vieną šimtą) eurų (patvirtina nukentėjusiosios, nuteistojo, liudytojo N. B. parodymai), todėl nukentėjusiajai likusi neatlyginta neturtinė žala yra 1 450 (vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt) eurų, kuri priteistina iš nuteistojo A. A. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios didintų A. A. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, be to, nukentėjusiosios sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje (byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai G. P. būtų stipriai apribota judėjimo laisvė (pažymėtina, kad nukentėjusiajai buvo operuotas (duomenys neskelbtini), šiuo metu jai atsistato jos (duomenys neskelbtini) funkcija). Be to, paminėtina ir tai, kad eismo įvykio metu nuteistasis važiavo nedideliu greičiu (apie 50–60 km/h), buvo pavojingos oro sąlygos (slidus kelias, snigo), automobilis tapo nevaldomas jam slystant.

31. 2018 m. balandžio 19 d. nukentėjusysis M. K. ikiteisminiame tyrime pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo A. A. jo naudai priteisti 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos. Nukentėjusysis savo civilinį ieškinį grindė tuo, kad patyrė sunkią traumą – daugybinius (duomenys neskelbtini) kaulo ir (duomenys neskelbtini) kaulų skeveldrinius lūžius, greitosios pagalbos automobiliais gabentas iš vienos gydymo įstaigos į kitą. Po jam atliktų operacijų jis kentėjo didelius skausmus. Nuo (duomenys neskelbtini)) iki (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas kaulų tempimas – pragręžtas dešinės kojos kaulas žemiau kelio sąnario, pakabintas svarmuo. Atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos, vartojo daug vaistų. Po operacijos jis negalėjo pasisukti ant šono, sėdėti, dėl (duomenys neskelbtini) kaulų lūžių negalėjo normaliai valgyti, kalbėti, išsižioti (kentė skausmus), buvo nutirpusi visa (duomenys neskelbtini) pusė. Ant (duomenys neskelbtini) yra likę randų. Į (duomenys neskelbtini) jam išsiliejo kraujas, joje greičiau jaučiamas nuovargis. Jaučia dažnus galvos skausmus, sutriko miego funkcija, vartojo vaistus. Pažymi, kad po įvykio jam pablogėjo bendravimas su artimaisiais, draugais, jo gyvenimo drauge. Gulėdamas ligoninėje ir gydydamasis nukentėjusysis prarado profesinę kvalifikaciją (negalėjo dirbti), prarado klientus. Mano, kad ateityje dėl patirtų traumų jam reikės keisti klubo sąnarį (atlikti klubo sąnario transplantaciją) (1 t., b. l. 144-146).

32. Byloje su civiliniu ieškiniu esantys nukentėjusiojo pateikti medicininiai dokumentai: iš 2018 m. sausio 19 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusysis M. K. (duomenys neskelbtini) val. atvežtas į ligoninę dėl (duomenys neskelbtini) kaulų sužalojimų (1 t., b. l. 85); Iš 2018 m. kovo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. K. nustatyta muštinė žaizda kairiame antakyje, poodinė kraujošruva kairės akies apatiniame voke – skruoste, kraujosruva kairės akies junginėje, kompleksinis kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio, akiduobės sienų lūžimas, dešinio gaktikaulio kūno ir abiejų šakų, sėdynkaulio kūno ir šakos, klubakaulio kūno ir sparno, gūžduobės skeveldriniai lūžimai. Sužalojimai padaryti vienmomenčiai kietais bukais daiktais, kuo galėjo automobilio salono dalys ir pan., paveikus dubens dešinę pusę, veido kairę pusę. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kompleksinio kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio, akiduobės sienų, dešinio gaktikaulio kūno ir abiejų šakų, sėdynkaulio kūno ir šakos, klubakaulio kūno ir sparno, gūžduobės skeveldrinių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 105-106); Iš 2018 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų medicinos dokumentų išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam M. K. nustatytos šios diagnozės – (duomenys neskelbtini). Skundėsi nutirpimu (duomenys neskelbtini) srityse. Buvo operuotas (atlikta (duomenys neskelbtini) operacija), ilgą laiką gydėsi ligoninėje (1 t., b. l. 147-148);

33. Šiuo metu apie nukentėjusiojo sveikatos būklės įvertinimą duomenų pateikta nėra, tik iš pačio nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis dar nepasveiko visiškai ir, kad tikimybės, kad jis visiškai pasveiks (nejus liekamųjų reiškinių), nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo patirti potrauminiai liekamieji reiškiniai yra patvirtinti gydytojų-specialistų medicininiais dokumentais. Nukentėjusiojo M. K. įvardinti patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam M. K. sukeltas pasekmes, sužalojimo mąstą, patirtus išgyvenimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam M. K. iš dalies neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijaus ir yra per didelis. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nors ir atsižvelgdamas į draudimo bendrovės nukentėjusiajam atlygintą neturtinės žalos dydį, tačiau jo galutiniame sprendime dėl žalos dydžio nustatymo nesumažino (neminusavo), t. y. priteisė prašomą 20 000 (dvidešimties tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimą iš A. A., todėl nukentėjusiojo M. K. interesų pusiausvyrą užtikrinančios, jos dvasinius išgyvenimus kompensuojančios 20 000 (dvidešimties tūkstančių) eurų dydžio neturtinės žalos sumą, yra pagrindas sumažinti. Atkreiptinas dėmesys, kad kadangi draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 30) atlygino 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų (patvirtino ir pats nukentėjusysis civiliniu ieškiniu), tačiau apylinkės teismas šios sumos priteisdamas nukentėjusiajam neturtinę žalą neminusavo, todėl nepagrįstai iš A. A. priteisė 20 000 (dvidešimties tūkstančių) eurų neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, išlikusią baimę ir pan., laikydamas nuoseklios teismų praktikos dėl asmens neturtinės žalos priteisimo analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose. Šiuo atveju nukentėjusiajam M. K. priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka vieningai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.

34. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo prašoma priteisti bendra neturtinės žalos dydžio suma 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų yra kur kas didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje yra priteisiama. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Kaip jau buvo minėta, paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir didesnė (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Kolegijos vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nukentėjusiajam M. K. nustatytinas maksimalus neturtinės žalos dydis yra 12 500 (dvylika tūkstančių penki šimtai) eurų, minusuojant draudimo bendrovės nukentėjusiajam atlygintą neturtinės žalos dalį, t. y. 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų ir priteistos neatlygintos neturtinės žalos dydis atitiktų 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų, kas nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios didintų nuteistojo A. A. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nustatant nukentėjusiajam priteisiamos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, sunkius išgyvenimus po įvykio, į nukentėjusiojo profesiją (duomenys neskelbtini), darbo praradimą ir negalėjimą dirbti (klientų nebuvimą) bei į tai, kad nukentėjusysis sunkiai vaikšto. Be to, atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis vežė nukentėjusįjį iš apylinkės teismo posėdžio (patvirtina nuteistojo ir nukentėjusiojo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai), nuteistasis viso teisminio proceso metu pripažino savo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, dėl jos gailėjosi, jis yra dirbantis, turi šeimą, stengėsi pats ar per savo draugą liudytoją N. B. padėti nukentėjusiajam sušvelninti nelaimingo atsitikimo pasekmes (patvirtina nuteistojo ir liudytojo N. B. parodymai). Tai pat atsižvelgtina į tai, kad įvykio metu vairuoti buvo pavojingos oro sąlygos (buvo slidus kelias, snigo), nuteistasis matydamas į griovį įlėkusią transporto priemonę važiavo lėtai (patvirtino ir nukentėjusiojo parodymai) vežė nukentėjusįjį (pažįstamą) jo prašymu, KET taisyklių grubiai nepažeidė, byloje buvo nustatyti net keturi nukentėjusieji iš kurių tik du reiškia pretenzijas, o eismo įvykis kilo nuteistajam nesuvaldžius automobilio ir jam slystant slidžiu keliu.

35. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nukentėjusiajam priteistinas mažesnis neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo principus, nepažeidžia CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų bei neprieštarauja teismų praktikai panašiose pagal aplinkybes šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008).

36. Atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentą dėl poįstatyminio teisės akto taikymo baudžiamojoje byloje, nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems – 2018 m. spalio 30 d. Finansų ministro įsakymo Nr. 1K-367 (įsigaliojo nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) pažymėtina, kad juo yra patvirtintos tik eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos, t. y. dokumentas yra patariamojo (rekomendacinio), o ne imperatyvaus pobūdžio. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad minėtas įsakymas yra tik gairės, kuriomis turi vadovautis teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus, tačiau kiekvienu atveju yra būtina atsižvelgti į individualias konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybes. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atlygintinos neturtinės žalų pagrįstumo ir dydžio klausimai nukentėjusiesiems G. P. ir M. K. apylinkės teismo nuosprendžiu išspręsti netinkamai, ši nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, todėl nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl proceso išlaidų.

38. 2020 m. vasario 13 d. Šiaulių apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai G. P. už garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteistina 81,66 (aštuoniasdešimt vienas euras ir šešiasdešimt šeši euro centai) eurų proceso išlaidų (3 t., b. l. 98).

39. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015).

40. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis A. A., ir šis skundas yra tenkintinas iš dalies. Nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiosios interesus byloje, todėl ji kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos, surašant atsiliepimą. Kaip matyti iš anksčiau minėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymos, valstybės naudai priteistina suma – 81,66 (aštuoniasdešimt vienas euras ir šešiasdešimt šeši euro centai) eurų bylinėjimosi išlaidų, už nukentėjusiajai teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir priteistinos iš nuteistojo valstybei (BPK 106 straipsnio 2 dalis.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuteistojo A. A. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. P. priteistą 2 250 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1 450 (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties) eurų.

Iš nuteistojo A. A. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. P. priteistą 77,76 (septyniasdešimt septynis eurus ir septyniasdešimt šešis euro centus) eurų turtinės žalos atlyginimo, nepriteisti.

Iš nuteistojo A. A. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. K. priteistą 20 000 (dvidešimties tūkstančių) eurų neturtinės žalos dydį sumažinti iki 10 000 (dešimties tūkstančių) eurų.

Priteisti iš nuteistojo A. A. valstybei 81,66 (aštuoniasdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt šešis euro centus) eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajai G. P. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Nerijus MasiulisGražvydas PoškusLaisvydas Zederštremas