- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- 1A-12-255/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50322-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Regina Bertašienė, Kristina Kakurinė
- Civilinis atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Nukentėjusysis
- O. M., K. M.
- Kaltinamasis
- S. P.
- Advokatai
- Jelena Pališaitienė, Aušrinė Zaburinė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) teisininko K. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindais, jai susitaikius su nukentėjusiaisiais O. M. ir K. M. bei jų atstovais pagal įstatymą D. M. bei V. M., ir baudžiamoji byla jai nutraukta.
Nuosprendžiu patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant iš civilinio atsakovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam O. M. 3500 (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai K. M. 2500 (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Be to, nuosprendžiu pripažinta nukentėjusiojo O. M. teisė į 2040 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą ateityje, kai danties atstatymo išlaidos bus realiai patirtos.
Nuosprendžiu civilinis ieškinys dalyje dėl 111,52 (vieno šimto vienuolikos eurų 52 centų) nukentėjusiųjų O. M. ir K. M. įstatyminės atstovės V. M. negautų pajamų atlyginimo paliktas nenagrinėtu.
Taip pat nuosprendžiu iš kaltinamosios S. P. priteisti 2000 (du tūkstančiai eurų) proceso išlaidų nukentėjusiųjų O. M. ir K. M. įstatyminės atstovės V. M. naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. P. buvo kaltinama tuo, kad vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2019 m. lapkričio 26 d., apie 15.32 val., (duomenys neskelbtini), ji, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) šešių eismo juostų kelyje su žalia skiriamąja juosta, kai jos važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodama trečia eismo juosta ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ tuo metu, kai pirmoje ir antroje eismo juostose jau buvo sustojusios kitos transporto priemonės, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją, jai iš dešinės, ėjusius pėsčiuosius K. M. ir O. M.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų K. M. ir O. M. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Šiais neatsargiais veiksmais S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) ir 31 punktą (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) teisininkas K. G. (toliau – atsakovės atstovas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį pakeisti ir patikslintą civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, pripažįstant, kad teisinga ir protinga nukentėjusiesiems atlygintina neturtinės žales suma yra: 2000 (du tūkstančiai) Eur O. M. ir 2500,00 Eur K. M., kurią draudikas kartu su kaltinamąja jau yra atlyginęs.
2.1. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas nurodo, jog teismo nuosprendis dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas, tenkindamas patikslintą civilinį ieškinį, neteisingai nustatė nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį. Nurodo, jog kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nusprendė, jog teisingas ir protingas nukentėjusiesiems kompensuotinos neturtinės žalos dydis yra 3500 (trys tūkstančiai penki šimtai) Eur O. M. ir 2500 Eur K. M., bei šias sumas priteisė iš draudiko. Atsakovės atstovo nuomone, nepaisant to, teismas visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl kaltinamosios ir draudiko dar iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiems atlygintos neturtinės žalos dydžio. Apeliantės atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinis atsakovas su atsiliepimu į ieškinį teismui pateikė informaciją, jog nukentėjusiesiems geranoriškai yra atlyginta tokio dydžio neturtinė žala: O. M. 2000 Eur (1500 Eur sumokėjo draudikas, o 500,00 Eur kaltinamoji), o K. M. 2500 Eur (2000 Eur sumokėjo draudikas, o 500) Eur kaltinamoji). Atsakovės atstovo manymu vertinant šias sumas kartu su teismo nuosprendžiu priteistomis sumomis, yra akivaizdu, kad teismas vertino, jog nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydis yra: O. M. 5500 Eur (draudiko ir kaltinamosios sumokėtos sumos bei teismo papildomai priteista suma), o K. M. – 5000 Eur (draudiko ir kaltinamosios sumokėtos sumos bei teismo papildomai priteista suma). Apeliantės atstovo nuomone, toks teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, atsižvelgus į bylos aplinkybes, nėra teisingas ir protingas, neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio eismo įvykių bylose.
Atsiliepimas
2.2. Apeliantės atstovas skunde nurodo, jog kaip jau buvo nurodyta atsiliepime į ieškinį, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą, t. y. priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Apeliantės atstovas pažymi, jog žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, todėl nustatydami neturtinės žalos dydį, teismai remiasi įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Nurodo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiems asmenims priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas svyruoja nuo 600 (šešių šimtų) Eur nesudėtingais atvejais iki 6000 (šešių tūkstančių) Eur itin sudėtingais atvejais, kai sveikatos sutrikdymas pasireiškia kaulų lūžiais, pažeidžiant gyvybiškai svarbius organus, gydymas ir reabilitacija, o lovos režimas trunką ilgą laiką (LAT nutartys bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35-895/2017) bei teismų nutartys, kai ypatingai sudėtingais atvejais nukrypstama nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4400 (keturių tūkstančių keturių šimtų) Eur iki 5000 (penkių tūkstančių) Eur (LAT nutartys bylose Nr. 2K-386/2009, Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013). Apeliantės atstovas pažymi, jog naujausioje teismų praktikoje esant panašiems sužalojimams, kai sulaužomi kaulai, patempiami raiščiai, sumušami raumenys nepažeidžiant gyvybiškai svarbių kūno sričių (stuburo, galvos) priteistinos žalos dydis svyruoja nuo 2000 (dviejų tūkstančių) Eur iki 3000 (trijų tūkstančių) Eur. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog panašios neturtinės žalos atlyginimo sumos esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kaip teismo nustatytos šioje byloje, priteisiamos itin retais atvejais, o sužalojimai, kurios patiria nukentėję asmenys, būna nepalyginamai rimtesni.
Šalies argumentai
2.3. Apeliantės atstovas skunde nurodo, jog šioje byloje nukentėjusiesiems padaryti nepalyginamai mažesnio pobūdžio sužalojimai, ligos prognozės geros, liekamųjų trauminių reiškinių neprognozuojama, taikytas iš esmės ambulatorinis gydymas: O. M. stacionare praleido tris dienas, jam konstatuoti daugybiniai odos nubrozdinimai kaktos, abiejų kelių sąnarių bei kairėje juosmens pusėje, lūpos srityje žaizdelė, išmuštas vienas dantis, ir kaip nurodyta epikrizėje, taikytas gydymas konservatyvus, kurio metu būklė pagerėjo, jis vaikšto, nubrozdinimai gyja be uždegimo požymių, neurologinės patologijos nestebima, dėl ko jis išrašytas ambulatoriniam gydymui į namus. Nurodo, jog K. M. stacionare taip pat praleido tris dienas ir įvykio metu jai padaryta poodinė hematoma sėdmens srityje, gaktikaulio lūžimas, jai taip pat taikytas konservatyvus gydymas, kurio metu jos būklė pagerėjo, ji pradėjo vaikščioti, galvos skausmų nebuvo, skausmai silpni, ji vaikščiojo po palatą, todėl išrašyta ambulatoriniam gydymui į namus. Todėl apeliantės atstovas daro išvadą, kad apylinkės teismas tik deklaratyviai nuosprendyje išdėstė nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus, tačiau visiškai neargumentavo, kuo vadovaudamasis visiškai tenkino patikslintą civilinį ieškinį, nesilaikė teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.
3. Atsiliepimu į civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) teisininko K. G. apeliacinį skundą nukentėjusiųjų atstovė advokatė Jelena Pališaitienė prašo apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje civilinės atsakovės atstovas prašė patenkinti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį pakeisti dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo, nukentėjusiųjų atstovė ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) teisininko K. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 punktas).
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra keliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens kaltės, įrodymų vertinimo klausimai, todėl šie klausimai nesvarstomi. Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) nesutinka tik su nukentėjusiesiems priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.
9. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.
10. Apeliaciniame skunde civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai visiškai tenkino patikslintą nukentėjusiųjų civilį ieškinį, nenurodė tokio sprendimo motyvų ir nesilaikė teismų formuojamos praktikos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus ir formuojamą teismų praktiką, iš dalies sutinka apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio yra keistinas.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusieji O. M., K. M. ir jų atstovai pagal įstatymą D. M. ir V. M. 2020 m. gegužės 25 d. pateikė civilinį ieškinį (b. l. 183-200, t. I), o 2020 m. birželio 4 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį (b. l. 6-10, t. II), kuriuo prašė priteisti iš kaltinamosios S. P. 3500 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam O. M. ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai K. M., bei 2040 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam O. M., bei 111,52 Eur O. M. ir K. M. atstovės pagal įstatymą V. M. negautų pajamų atlyginimo bei išlaidų advokato pagalbai atlyginimo subsidiariai iš kaltinamosios S. P. ir (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas iš dalies tenkino nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius ir priteisė iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam O. M. 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai K. M. 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, teismas pripažino nukentėjusiojo O. M. teisę į 2040 Eur turtinės žalos atlyginimą ateityje, kai danties atstatymo išlaidos bus realiai patirtos, o civilinį ieškinį dalyje dėl 111,52 nukentėjusiųjų O. M. ir K. M. įstatyminės atstovės V. M. negautų pajamų atlyginimo palikti nenagrinėtu. Be to, pirmosios instancijos teismas nusprendė išieškoti kaltinamosios S. P. 2000 Eur proceso išlaidų nukentėjusiųjų O. M. ir K. M. įstatyminės atstovės V. M. naudai.
12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl kaltinamosios ir draudiko dar iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiems atlygintos neturtinės žalos dydžio. Iš nuosprendžio matyti, kad jame nėra aptartas jau atlygintas žalos dydis, tačiau negalima sutikti, kad teismas nevertino jau atlygintos neturtinės žalos. Į bylą buvo pateikti duomenys apie tai, kad S. P. yra atlyginusi dalį žalos, sumokėjusi nukentėjusiesiems 1000 Eur, o draudimo kompanija O. M. sumokėjo 1500 Eur, K. M. 2000 Eur. Teismas ištyrė visą į bylą pateiktą medžiagą, apie atlygintą žalos dalį buvo pasisakyta baigiamosiose kalbose. Taigi teismui visi šie duomenys buvo žinomi ir iš nuosprendžio aišku, kad pirmosios instancijos teismas iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisė papildomai nukentėjusiajam O. M. 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai K. M. 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Todėl apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad teismas nustatė O. M. padarytą neturtinę žalą įvertino 5500 Eur, o K. M. – 5000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei į nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su apeliantės atstovo nuomone, toks neturtinės žalos dydis, atsižvelgus į bylos aplinkybes, neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio eismo įvykių bylose.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi, baudžiamųjų bylų, kuriose spręsti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos neturtinės žalos atlyginimo klausimai nėra daug, pvz. per 2020 metus kasacinis teismas tokių bylų nenagrinėjo. Įvertinus ankstesnės teismų praktikos pavyzdžius spręstina, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017) Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015 – nustatyta 2027,34 Eur (7000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatyti kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-507/2015 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimas, riešo sąnario kontrakrūra), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015 – nustatyta 3475 Eur (12000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusysis patyrė galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai). Žemesnės instancijos teismai nustato didesnius neturtinės žalos dydžius. Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016 – nustatyta 6800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020 – nustatyta 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatyta muštinė galvos žaizda, odos nubrozdinimas dešinėje pilvo sienoje, kaklinio VII, krūtininių I ir II slankstelių keterinių ataugų lūžiai, krūtininių I ir II slankstelių lankų lūžiai, krūtininio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis, dešinės krūtininės ląstos pusės III-IX šonkaulių lūžiai, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, dešinės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) lūžiai), Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-325-744/2019 – nustatyta 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatyta dešinio šlaunikaulio lūžis, kairės plaštakos I piršto lūžis, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžiai, žaizda kairės rankos I piršte, odos nubrozdinimai kairėje kojoje)). Išimtiniais atvejais, Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Šiuo atveju nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo.
14. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės atstovo argumentais, kad apylinkės teismas nenurodė sprendimo priteisti neturtinę žalą motyvų. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas motyvus dėl civilinio ieškinio išdėstė 6-9 nuosprendžio lape. Nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į įstatyme nustatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, aptarė padarytų sužalojimų mastą, gydymosi trukmę. Teismas nuosprendyje nurodė, kad abu nukentėjusieji daugiau nei mėnesį negalėjo lankyti mokyklos, lankėsi ligoninėje, gydėsi namuose, gėrė vaistus, patyrė didžiulį stresą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors nukentėjusiajam O. M. nustatyti sužalojimai pavojaus gyvybei nesukėlė, tačiau, įvertinus jų patirtų sužalojimų mastą, gydymosi laiką bei dėl eismo įvykio ir atlikto gydymo patirtus nepatogumus – fizinius skausmus, patirtą šoką, dvasinius išgyvenimus, iki šiol tęsiamą gydymą, reabilitaciją, teismas mano, kad 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų neturtinės žalos dydis vertinamu atveju nėra per didelis, jis atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu nustatytu neturtinės žalos dydžiu sutinka, tačiau įvertina tai, kad 2000 Eur dydžio neturtinė žala O. M. jau yra atlyginta, todėl nukentėjusiajam priteistina suma sudaro 1500 Eur.
15. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje aptarti nukentėjusiajai K. M. nustatyti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, dešinio klubo-sėdmens didelė poodinė kraujosruva, kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis ir kairės alkūnės odos nubrozdinimas. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovė advokatė Jelena Pališaitienė paaiškino, kad mergaitė iškentėjo po avarijos pusę metų, ji negalėjo turėti jokio fizinio krūvio, nors prieš tai ji buvo gimnastė, ji lankė būrelius, iki šio laiko turi baimės jausmą eiti per gatvę., iki šiol jaučia baimę išeiti į gatvę, jiems reikalinga reabilitacija (t. 2, b. l. 6-10). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors nukentėjusiajai K. M. nustatyti sužalojimai pavojaus jos gyvybei nesukėlė, tačiau, įvertinus jos patirtų sužalojimų mąstą, gydymosi laiką bei dėl eismo įvykio ir atlikto gydymo patirtus nepatogumus – negalėjo lankyti mokyklos, fizinius skausmus, patirtą šoką, dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę, teismas mano, kad 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų neturtinės žalos dydis vertinamu atveju nėra per didelis, jis atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus, todėl yra tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad K. M. buvo padaryti sunkesni sužalojimai, gaktikaulio lūžis, įvykusi trauma pakeitė jos įprastą gyvenimą ilgesnį laiką: mergaitė net negalėjo lankyti kūno kultūros pamokų, sportuoti (Stacionaro epikrizė t. 1, b. l. 193-193a), aktyviai gyventi, todėl jai priteistinos neturtinės žalos dydis didintinas iki 4000 Eur. Kadangi 2500 Eur neturtinės žalos jau yra atlyginta, skundžiamas nuosprendis keistinas, nurodant, kad K. M. priteitina suma yra 1500 Eur.
16. Nustatydamas tokius neturtinės žalos dydžius be pirmosios instancijos teismo aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, kad byloje nagrinėjamu atveju nukentėjo vaikai, kurių psichika dar nėra susiformavusi ir patirti skaudūs, neigiamus išgyvenimus sukeliantys įvykiai gali turėti didesnių neigiamų pasekmių, negu suaugusiems asmenims. Svarbu ir tai, kad elgesys kelyje nebuvo neatsargus: jie laikėsi taisyklių, buvo partrenkti einantys per perėją.
17. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nukrypo nuo teismų praktikoje esančių neturtinės žalos nustatymo kriterijų, neatsižvelgė į teismų praktikoje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo ribas, taip pat į nukentėjusiųjų sužalojimo mastą ir kilusias pasekmes jų sveikatai. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o šiuo atveju išskirtinių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį pakeisti, nurodant priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam O. M. 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai K. M. 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
.