- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- 1-361-963/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50322-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- S. P.
- Nukentėjusysis
- K. M., O. M.
- Advokatai
- Jelena Pališaitienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, našlė, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėja, neteista, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. P. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
2019 m. lapkričio 26 d., apie 15.32 val., Klaipėdos mieste, Šilutės pl. S. P., vairuodama automobilį „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) šešių eismo juostų kelyje su žalia skiriamąja juosta, kai jos važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodama trečia eismo juosta ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Šilutės pl. namu Nr. 48, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ tuo metu, kai pirmoje ir antroje eismo juostose jau buvo sustojusios kitos transporto priemonės, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją, jai iš dešinės, ėjusius pėsčiuosius K. M. ir O. M.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų K. M. ir O. M. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.
Šiais neatsargiais veiksmais S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) ir 31 p. (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamoji S. P. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad labai gailisi dėl įvykio. Jaučiasi labai kalta. Nurodė, kad ji važiavo iš darbo, persirikiavo į trečią juostą, priekyje važiavo mašina, ji nežino, kaip tai nutiko, kad vaikai jai nukrito kaip iš dangaus. Pažymėjo, kad tai pirmas toks įvykis jos gyvenime. Jos vairavimo stažas nuo 1992 metų. Civilinį ieškinį pripažįsta, bet sumos jai yra per didelės. Jos pajamos minimalios, gyvena viena, turi kreditą. Po įvykio nukentėjusiuosius lankė ligoninėje, Kalėdoms pervedė 1000 eurų. Po to su vaikų mama nebendravo telefonu, nes ji daugiau neatsiliepdavo telefonu.
Kadangi kaltinamoji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamosios prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
Liudytojas D. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 4 d. parodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d., apie 16.00 val., žmona V. M. pranešė, kad jų vaikus K. M. 10 metų ir O. M. 12 metų Šilutės pl. partrenkė automobilis „Opel Zafira“. Iškart nuvyko į vaikų ligoninę. Atvykęs matė, kad jo vaikai sėdi neįgaliojo vežimėlyje, buvo apkvaitę, mieguisti. O. M. matėsi, kad yra sužalota veido dešinė pusė (patinę, sumušta), kojos ir rankos nubrozdintos. Ant K. M. išorinių sužalojimų nepastebėjo. Po gydytojų apžiūros O. M. ir K. M. nustatė smegenų sukrėtimus. K. M. diagnozavo dubens lūžį. O. M. lūžiai nenustatyti, tik smūgio metu jam buvo išmuštas priekinis, viršutinis dantis. Pasidomėjus vaikų, kaip įvyko eismo įvykis, abu teigė, kad juos laukiančius ant šaligatvio prie perėjos pirmoje ir antroje eismo juostose sustojo praleisti automobiliai. Jiems einat perėja, trečioje juostoje automobilis nesustojo ir juos partrenkė. Dėl įvykusio įvykio abu vaikai labai pergyvena, išgyvena, sunkiai miega naktimis. Labiausiai pergyvena O. M., nes jam yra sužalojimai veide ir neteko danties. Kadangi abu vaikai yra labai jautrūs ir išgyvena, nori paprašyti, kad su vaikais nebūtų atliekami jokie procesiniai veiksmai. Jau ir taip pastebėjo, kad be psichologo pagalbos neapsieis. Kadangi jo vaikai yra nepilnamečiai, prašo jį pripažinti jų įgaliotu atstovu. Dėl padarytos vaikams žalos kreipsis į draudimo bendrovę. Civilinio ieškinio esmė ir jo pateikimas jam išaiškintas ir suprantamas. (t. 1, b. l. 63-64).
Liudytoja M. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 9 d. parodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d., apie 15.30 val., viena važiavo automobiliu „BMW 5“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Šilutės pl. antra eismo juosta link Debreceno g. Tuo metu buvo šviesus paros metas. Oro sąlygos ir matomumas buvo geras. Važiavo apie 50 km/h greičiu. Važiuodama pastebėjo, kad Šilutės pl. ties „Vladimpeks“ link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jai iš dešinės pusės, eina du vaikai berniukas ir mergaitė. Tuo metu ji buvo apie 10-15 metrų atstumu nuo jų. Sulėtino važiavimo greitį ir sustojo vaikus praleisti. Tuo metu, kai ji sustojo prie perėjos, vaikai pilnai buvo dar nepriėję jos. Iki jos jiems liko eiti apie 1-2 metrus. Nepamena, ar vaikai buvo sustoję prie perėjos, ar pamatę ją iškart žengė į perėją. Kiek pamena, prie perėjos tuo metu, kai vaikai įžengė į perėją, stovėjo viena. Vaikai perėja ėjo greitu žingsniu ties jos viduriu. Vaikams būnant jau perėjoje ir baigiant pereiti antrą eismo juostą, pastebėjo pro kairės pusės vaizdo veidrodėlį, kad trečia eismo juosta atvažiuoja automobilis „Opel“ (valstybinio numerio nepamena), kuris nelėtindamas greičio artėjo prie perėjos. Tuo metu dar pamanė, kad automobilis spės sustoti. Vaikams tik įžengiant į trečios eismo juostos perėją automobilis nespėjo sustoti ir kliudė vaikus. Prieš smūgį automobilis nebuvo stabdomas. Pirmiausiai buvo kliudytas berniukas. Kadangi vaikai ėjo susikibę rankomis, berniukas mergaitę nuo smūgio kartu nusitepė ir mergaitę ant automobilio variklio dangčio. Vaikai perėja ėjo vienas šalia kito susikibę rankomis. Berniukas buvo arčiau jos automobilio. Automobilis po smūgio pavažiavo nuo perėjos apie 2-3 metrus ir tik tada pradėjo stabdyti. Nuo staigaus automobilio stabdymo abu vaikai buvo nublokšti į priekį ir nukrito ant asfalto. Pamačiusi tokį įvykį, įjungė savo automobilio avarines šviesas ir iškart skambino į pagalbos centrą. Pastebėjusi, jog trukdo eismui, pajudėjo nuo perėjos ir nuvažiavo iš įvykio vietos, kad nesudaryti automobilių spūsties. Prie partrenktų vaikų sustojusi nebuvo, tad negali pasakyti kokia buvo jų būklė. (t. 1, b. l. 84-85).
Liudytoja V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 15 d. parodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nepamena, apie 15.30 val. kartu su kolege S. P. važiavo po darbo namo. Automobilį „Opel“, valstybinio numerio ženklo nepamena, vairavo S. P.. Ji sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Tuo metu buvo šviesus paros metas, rūkas. Važiuodama kelio labai nestebėjo. Matė, kad jos važiavo Šilutės pl. link Debreceno gatvės. Likus iki esamo Mėsos kombinato nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, tikslaus adreso nežino, pastebėjo, kad yra intensyvus eismas. Visose eismo juostose buvo automobiliai. Jos tuo metu važiavo trečioje eismo juostoje. Kokiu greičiu važiavo, nurodyti negali. Iki perėjos buvo likę apie 50-70 metrų atstumas. Tada ji palenkė galvą ir savo rankinuke, kuri buvo padėta ant jos kelių, ieškojo užrašų knygelės. Po kelių sekundžių išgirdo šauksmą, pajuto smūgio garsą ir pajuto, kad yra stabdomas automobilis. Pakėlusi galvą ir nukreipusi žvilgsnį į priekį pamatė, kad ant automobilio priekinio stiklo užkrenta mergaitė. Mergaitė ant stiklo krito galva į jos pusę, o kojos į kairę pusę. Mergaitei nukritus, pajuto, kad automobilis pilnai sustojo. Patyrė šoką, aptemo akyse. Nusiraminusi išlipo iš automobilio ir pamatė, kad ant kelio prie automobilio priekinės dalies guli mergaitė. Toliau nuo automobilio priekinės dalies ir mergaitės ant kelio veidu į žemę gulėjo berniukas. Atstumas buvo apie 2-3 metrai. Automobilis stovėjo už perėjos. Kokiu atstumu, nurodyti negali. Kadangi buvo patyrusi šoką ir išsigandusi, arti sužeistų vaikų priėjusi nebuvo. Nežino, ar jie buvo sąmoningi ir kas jiems buvo išoriškai sužalota. Į įvykio vietą susirinko daug pašalinių žmonių, kurie bandė vaikams padėti. Atvykus greitajai, vaikus išvežė į ligoninę. Leidus pareigūnams, pėsčiomis išėjo namo. Dėl įvykusio įvykio S. P. paaiškino, kad vaikų einančių nepastebėjo. Jos manymu, vaikai į gatvę ne perėjoje išbėgo greitai. Pati eismo įvykio metu nenukentėjo. S. P. dėl įvykusio eismo įvykio pretenzijų neturi. (t. 1, b. l. 91-92).
Liudytojas R. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 10 d. parodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d., apie 15.30 val., darbo metu, važiavo mokykliniu autobusu „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Šilutės pl. nuo Statybininkų pr. link Baltijos pr., antra eismo juosta. Tuo metu buvo šviesus paros metas. Oro sąlygos ir matomumas buvo geras. Šilutės pl. automobilių eismas buvo intensyvus. Neprivažiavęs Teniso kortų, kurie yra Šilutės pl., ir likus iki jo apie 20 metrų, persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą. Pirmoje eismo juostoje nebuvo važiuojančių automobilių. Persirikiavęs pastebėjo, kad ties Teniso kortų pastatu esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, antroje eismo juostoje, yra sustojęs automobilis „BMW“. Jo važiavimo greitis tuo metu buvo apie 20 km/h. Lėtai važiuodamas iki perėjos, nepastebėjo, kad perėja, jam iš dešinės ir iš kairės eitų žmonės. Taip pat nematė, kad ant šaligatvio, jam iš dešinės, prie perėjos stovėtų žmonės. Prie perėjos sustojo tik todėl, kad prie perėjos antroje eismo juostoje stovėjo automobilis. Sustojęs prie perėjos laukė, kada perėja eis pėstieji, tad buvo pasukęs galvą į kairę pusę. Tuo metu, kai žiūrėjo, pamatė, kad trečia eismo juosta važiuoja automobilis „Opel“, kuris link perėjos važiavo nelėtindamas greičio. Šis automobilis nepaisant to, kad antroje ir pirmoje eismo juostose stovėjo prie perėjos automobiliai, į perėją įvažiavo nestabdydamas. Automobiliui „Opel“ būnant už perėjos apie 10 metrų pamatė, kad į viršų pakilo žmogaus kojos ir nukrito ant žemės. Tada suvokė, kad šis automobilis kliudė žmogų. Sustojo už perėjos esančiame autobuso sustojime. Taip pat sustojo ir automobilio „BMW“ vairuotoja. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad automobilis „Opel“ kliudė du vaikus (berniuką ir mergaitę). Berniukas ant kelio gulėjo trečioje eismo juostoje, apie 1-2 metrai, priešais automobilio „Opel“ priekinę dalį. Mergaitė gulėjo prie automobilio „Opel“ priekinio rato, kurio tiksliai nurodyti negali. Arti įvykio vietos nėjo. Kadangi buvo darbo metas, neturėjo daug laiko ir privalėjo vykti į darbą, paliko įvykio vietą. Taip pat matė, kad kiti pašaliniai žmonės suteikia vaikams pagalbą. Įsitikino, jog vaikai yra gyvi. Plačiau apie įvykį sužinojo per žiniasklaidą. Apie įvykusį įvykį savo valia nusprendė pranešti ir papasakoti, ką matė. (t. 1, b. l. 97-98).
Liudytojas G. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 28 d. parodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d., apie 15.30 val., buvo atvykęs asmeniniais reikalais prie Teniso kurtų, tikslaus adreso ir pavadinimo nežino. Tuo metu buvo šviesus paros metas, debesuota. Kelio danga buvo sausa. Būdamas prie Teniso kortų, išgirdo vieną garsų smūgį. Iškart pamatė, kaip kitoje kelio pusėje, kryptimi į Baltijos žiedo pusę, trečioje eismo juostoje automobilis partrenkė du žmones. Tie žmonės nuo smūgio buvo nublokšti į viršų. Kadangi jam šiek tiek užstojo vaizdą skiriamojoje juostoje esanti gyvatvorė, nematė, kur ir kaip trenkėsi tie žmonės. Iškart bėgo link įvykio vietos ir tuo pačiu skambino į pagalbos centrą. Pribėgęs arti įvykio vietos matė, kaip viena moteris iš po automobilio priekinės dalies traukia mergaitę. Kaip vėliau paaiškėjo, ta moteris buvo automobilio vairuotoja. Jis liepė to nedaryti, kad dar labiau nepakenkti. Mergaitė buvo sąmoninga. Taip pat matė, kad ant gatvės, priekyje automobilio, apie 2 metrai, guli berniukas. Jis labai šaukė, skundėsi skausmu. Automobilis „Opel Zafira“, valstybinio numerio tiksliai nepamena, kuris kliudė vaikus buvo apgadintas priekinėje dalyje (priekinis stiklas, variklio dangtis ir dešinė lempa). Į įvykio vietą prisirinko pašaliniai žmonės, kurie vaikams bandė padėti. Įvykio vietoje vairuotoja teisinosi, kad vaikų nepastebėjo, nes jie į kelią išbėgo greitai. Pats eismo įvykio nematė ir negali papasakoti, iš kur ir kaip vaikai ėjo gatve. Kartu su automobilio vairuotoja važiavo dar viena moteris. Atvykus greitajai vaikus išvežė į ligoninę. Policininkams leidus paliko įvykio vietą. (t. 1, b. l. 103-104).
Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 27 d. parodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d., apie 15.30 val., vienas važiavo automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Šilutės pl., pirma eismo juosta, link Debreceno gatvės. Tuo metu buvo šviesus paros metas, oro sąlygos ir matomumas buvo geri. Šilutės pl. važiavo apie 30-35 km/h greičiu. Greičiau važiuoti nebuvo galimybės, nes buvo vykdomi kelio darbai ir yra apribotas važiavimo greitis iki 30 km/h. Likus iki Šilutės pl., esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri yra ties Mėsos kombinatu, apie 20 m, pastebėjo, kad antroje eismo juostoje stovi sidabrinės spalvos automobilis (universalas). Jis tada sulėtino greitį ir matė, kaip jam iš dešinės pusės (jo važiavimo kryptimi) ant šaligatvio prie perėjos stovi du vaikai. Jam sustojus prie perėjos, šie vaikai greitu žingsniu pradėjo bėgti perėja susikibę rankomis. Pirmesnis perėja bėgo berniukas. Berniukui iš dešinės, apie puse metro atstumu, bėgo mergaitė. Jų bėgimo greitis buvo tolygus. Vaikams būnant trečioje eismo juostoje, pastebėjo, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinio numerio nežino, nestabdydamas ir su neįjungtomis šviesomis, įvažiuoja į perėją, taip dešiniu priekiniu kampu (ties žibintu) kliudė berniuką ir tuo pačiu, kadangi buvo susikibę rankomis, kliudė ir mergaitę. Įvykus smūgiui, išgirdo garsų padangų cypimo garsą. Automobilis ant kapoto po smūgio vaikus pavežė į priekį apie 10 metrų ir, automobiliui sustojus, vaikai nukrito ant kelio. Smūgio metu berniukas trenkėsi galvą į priekinį stiklą. Jis automobilį pastatė autobuso sustojimo vietoje ir nuėjo iki ant gatvės gulinčių vaikų. Antroje eismo juostoje stovėjęs automobilis nuvažiavo toliau. Priėjęs prie gulinčių vaikų pamatė, kad berniukas guli ant pilvo nuo automobilio priekinės dalies apie metrą, o mergaitė gulėjo ant kairio šono prie automobilio priekinės dalies kairiojo rato. Abu vaikai buvo be sąmonės apie 2-3 min. Matė, kad berniukui iš burnos bėga kraujas, buvo nubrozdintas pilvas. Mergaitei išorinių sužalojimų nematė. Automobilio, kuris partrenkė vaikus, vairuotoja buvo šoko būsenoje, nieko nekalbėjo, tik rinko nuo kelio automobilio šukes. Kartu su ja važiavo dar viena moteris. Abi jos, tik jam liepus, pagelbėjo vaikams. Mergaitei po galva padėjo, galimai, striukę, o jis laikė berniuką, nes jis bandė keltis, blaškėsi. Į įvykio vietą susirinko daug pašalinių žmonių. Atvykus policijai paliko savo kontaktus ir jiems leidus, nesulaukęs greitosios, išvažiavo darbo reikalais. (t. 1, b. l. 109-110).
2019 m. lapkričio 26 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Klaipėdos mieste, Šilutės pl. ties namu Nr. 48. Dienos metu, esant natūraliam apšvietimui, rūkui. Kelio ženklai galiojimo zonoje Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“, Nr. 329 „Ribotas greitis“ (30 km/h). Automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pėsčiųjų perėjos nutolęs 16,3 m atstumu. Šukių pradžia 8,3 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. Šukių pabaiga nutolusi nuo automobilio priekinės ašies 1,9 m atstumu. Kraujo dėmė nutolusi nuo automobilio priekinės ašies 4,6 m. (t. 1, b. l. 14-17).
2020 m. sausio 21 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Specialisto išvadoje Nr. G 161/2020(03) nustatyta, kad O. M. nustatyti sužalojimai: kaktos dešinės pusės odos nubrozdinimas, galvos smegenų sukrėtimas, abiejų lūpų muštinės žaizdos, 11 danties išmušimas (pilnas išnirimas), pilvo ir juosmens kairės pusės, kairio riešo, abiejų kelių sąnarių priekinio paviršiaus odos nubrozdinimai. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi automobiliui partrenkus pėsčiąjį. Tikėtina, kad pirminis automobilio smūgis kliuvo į kairę pilvo-juosmens pusę, kur stebėtas platus odos nubrozdinimas. Kiti sužalojimai atsirado parbloškus kūną priekiu. O. M. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai (galvos smegenų sukrėtimas) sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (t. 1, b. l. 38-39)
2020 m. sausio 21 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Specialisto išvadoje Nr. G 162/2020(03) nustatyta, kad K. M. nustatyti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, dešinio klubo-sėdmens didelė poodinė kraujosruva, kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis ir kairės alkūnės odos nubrozdinimas. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi automobiliui partrenkiant pėsčiąją. Sprendžiant iš sužalojimų, pirminis automobilio smūgis kliuvo į pėsčiosios K. M. dubenį, nurodyti į kurią dubens pusę - pagal sužalojimus negalima, nes didelė poodinė dubens kraujosruva nustatyta dešinio klubo ir sėdmens srityje, o lūžo kairysis gaktikaulis. Eismo įvykio metu K. M. padaryti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 51-52).
2020 m. rugpjūčio 13 d. kaltinamosios S. P. ir nukentėjusiosios V. M. susitaikymo protokole nurodyta, kad kaltinamoji visiškai pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, atsiprašė ir dar kartą atsiprašo nukentėjusiųjų, o nukentėjusieji atleidžia S. P., kuri sutinka atlyginti iš dalies nukentėjusiųjų patirtą žalą , t. y. 1000 eurų sumokėjo prieš bylos nagrinėjimą, sutinka atlyginti išlaidas advokatui, kurias patyrė nukentėjusieji šioje byloje. Šalys susitaikė ir prašo bylą nutraukti. (t. 2, b. l. 23).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad S. P., vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2019 m. lapkričio 26 d., apie 15.32 val., Klaipėdos mieste, Šilutės pl. S. P., vairuodama automobilį „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) šešių eismo juostų kelyje su žalia skiriamąja juosta, kai jos važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodama trečia eismo juosta ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Šilutės pl. namu Nr. 48, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ tuo metu, kai pirmoje ir antroje eismo juostose jau buvo sustojusios kitos transporto priemonės, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją, jai iš dešinės, ėjusius pėsčiuosius K. M. ir O. M.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų K. M. ir O. M. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Kaltinamosios S. P. kaltė įrodyta jos pačios parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę, bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais, tai – liudytojų D. M., M. D., V. S., R. Š., G. B., A. S., parodymai (t. 1, b. l. 63-64, 84-85, 91-92, 97-98, 103-104, 109-110), apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 14-17), Valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadomis (t. 1, b. l. 38-39, 51-52), fotonuotraukomis iš įvykio vietos, kaltinamosios S. P. ir nukentėjusiosios V. M. susitaikymo protokolas (t. 2, b. l. 23). Kaltinamosios S. P. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašant kaltinimą kaltinamajame akte nurodant nukentėjusiojo O. M. vardą yra padaryta techninė rašybos klaida – vietoje teisingo nukentėjusiojo vardo „O.“, nurodyta – „O.“. Iš byloje esančio nukentėjusiojo O. M. gimimo liudijimo (1 t., b.l. 191), nustatyta, kad nukentėjusiojo vardas yra „O.“. Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinime nurodytinas teisingas nukentėjusiojo vardas – „O.“.
Motyvuojamoji dalis
S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino dalį žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
S. P. padarė vieną neatsargų nesunkų nusikaltimą. Anksčiau ji neteista (t. 1, b. l. 128), nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, keturis kartus bausta administracine tvarka, iš kurių tris kartus už nustatyto greičio viršijimą (t. 1, b. l. 130-132), savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kas rodo, jog savo elgesį vertina kritiškai, atlygino dalį žalos, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėja, našlė, susitaikė su nukentėjusiaisiais (t. 2, b. l. 23). Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovė advokatė Jelena Pališaitienė patvirtino, kad nukentėjusieji ir jų atstovai S. P. pripažinimą ir gailėjimąsi, kad atsitiko tokia nelaimė, tikrai įvertino, jie nuoširdžiai jai atleido ir neturi jokio piktumo, buvo pasirašytas susitaikymo protokolas, kuris patvirtina tikrą šalių valią. Atsižvelgtina ir į dvi kaltinamosios S. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryta nesunki nusikalstama veika dėl neatsargumo, nukentėjusiesiems padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, naujų ikiteisminių tyrimų pradėtų jos atžvilgiu nėra. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamosios S. P. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra atitinka visuotinai priimtinas elgesio taisykles, o nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo ir kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad šiuo atveju bausmės paskyrimas kaltinamajai prieštarautų teisingumo principams, todėl kaltinamoji S. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, esant BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms. Atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę - nusikalto pirmą kartą, gailisi, atlygino dalį žalos, yra našlė – baudžiamojo poveikio priemonės netaikytinos.
Kaltinamajai S. P. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Dėl civilinio ieškinio
Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiųjų O. M., K. M., jų atstovų pagal įstatymą D. M., V. M. 2020 m. gegužės 25 d. civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 183-200) bei 2020 m. birželio 4 d. patikslintas civilinis ieškinys (t. 2, b. l. 6-10) dėl 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam O. M., 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai K. M., 2040 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam O. M., 111,52 Eur O. M., K. M. atstovės pagal įstatymą V. M. negautų pajamų atlyginimo bei išlaidų advokato pagalbai atlyginimo subsidiariai iš kaltinamosios S. P. ir ADB „(duomenys neskelbtini)“.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli, todėl CK 6.250 straipsnio 2dalis numato, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais, yra atlyginama visais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtina atsižvelgi ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Tuo tarpu protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad po įvykio nukentėjusiajam O. M. nustatyti šie sužalojimai: kaktos dešinės pusės odos nubrozdinimas, galvos smegenų sukrėtimas, abiejų lūpų muštinės žaizdos, 11 danties išmušimas (pilnas išnirimas), pilvo ir juosmens kairės pusės, kairio riešo, abiejų kelių sąnarių priekinio paviršiaus odos nubrozdinimai. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi automobiliui partrenkus pėsčiąjį. Tikėtina, kad pirminis automobilio smūgis kliuvo į kairę pilvo-juosmens pusę, kur stebėtas platus odos nubrozdinimas. Kiti sužalojimai atsirado parbloškus kūną priekiu. O. M. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai (galvos smegenų sukrėtimas) sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (Valstybės teismo medicinos tarnybos 2020 m. sausio 21 d. Specialisto išvada Nr. G 161/2020(03) (t. 1, b. l. 38-39)). Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovė advokatė Jelena Pališaitienė paaiškino, kad nukentėjusieji šiuo metu jaučiasi žymiai geriau. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiųjų neturtinę žalą sudaro patirtas skausmas, dideli dvasiniai išgyvenimai, jie daugiau nei mėnesį negalėjo lankyti mokyklos, lankėsi ligoninėje, gydėsi namuose, gėrė vaistus, patyrė didžiulį stresą, iki šiol jaučia baimę išeiti į gatvę, jiems reikalinga reabilitacija, O. M. ateityje laukia dantų protezavimo procedūra, o dabar tenka būti be danties, tai sukelia papildomus nepatogumus. (t. 2, b. l. 6-10). Nors nukentėjusiajam O. M. nustatyti sužalojimai pavojaus jų gyvybei nesukėlė, tačiau, įvertinus jų patirtų sužalojimų mąstą, gydymosi laiką bei dėl eismo įvykio ir atlikto gydymo patirtus nepatogumus – fizinius skausmus, patirtą šoką, dvasinius išgyvenimus, iki šiol tęsiamą gydymą, reabilitaciją, teismas mano, kad 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų neturtinės žalos dydis vertinamu atveju nėra per didelis, jis atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus, todėl yra tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad po eismo įvykio nukentėjusiajai K. M. nustatyti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, dešinio klubo-sėdmens didelė poodinė kraujosruva, kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis ir kairės alkūnės odos nubrozdinimas. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi automobiliui partrenkiant pėsčiąją. Sprendžiant iš sužalojimų, pirminis automobilio smūgis kliuvo į pėsčiosios K. M. dubenį, nurodyti į kurią dubens pusę - pagal sužalojimus negalima, nes didelė poodinė dubens kraujosruva nustatyta dešinio klubo ir sėdmens srityje, o lūžo kairysis gaktikaulis. Eismo įvykio metu K. M. padaryti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (Valstybės teismo medicinos tarnybos 2020 m. sausio 21 d. Specialisto išvada Nr. G 162/2020(03) (t. 1, b. l. 51-52)). Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovė advokatė Jelena Pališaitienė paaiškino, kad mergaitė iškentėjo po avarijos pusę metų, ji negalėjo turėti jokio fizinio krūvio, nors prieš tai ji buvo gimnastė, ji lankė būrelius ir dar po šiai dienai turi baimės bausmę eiti per gatvę. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiųjų neturtinę žalą sudaro patirtas skausmas, dideli dvasiniai išgyvenimai, jie daugiau nei mėnesį negalėjo lankyti mokyklos, lankėsi ligoninėje, gydėsi namuose, gėrė vaistus, patyrė didžiulį stresą, iki šiol jaučia baimę išeiti į gatvę, jiems reikalinga reabilitacija. (t. 2, b. l. 6-10). Nors nukentėjusiajai K. M. nustatyti sužalojimai pavojaus jos gyvybei nesukėlė, tačiau, įvertinus jos patirtų sužalojimų mąstą, gydymosi laiką bei dėl eismo įvykio ir atlikto gydymo patirtus nepatogumus – negalėjo lankyti mokyklos, fizinius skausmus, patirtą šoką, dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę, teismas mano, kad 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų neturtinės žalos dydis vertinamu atveju nėra per didelis, jis atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus, todėl yra tenkintinas.
Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Šią teisės normą detalizuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalies nuostatos, pagal kurias, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese turi teisę pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio nuostatas, įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, iš ko seka, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2014, 2K-149/2013 ir kitos). Atsižvelgiant į aptartų teisės normų turinį, akivaizdu, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, tai yra jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė, todėl tokiu atveju žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Tuo tarpu draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties ir tokiu atveju draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, nagrinėjamu atveju – pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį. Nagrinėjamos situacijos kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, pagal kurias, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Nustatyta, kad transporto priemonė, kuria S. P. įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. automobilis „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į civilinį ieškinį prašo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susijusios su O. M. danties atstatymu tenkinti, pripažįstant jo teisę į žalos atlyginimą ateityje, kai danties atstatymo išlaidos bus realiai patirtos, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos abiejų ieškovų atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą, pripažįstant, kad draudiko ir kaltinamosios išmokėtos piniginės kompensacijos pilnai padengia nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, reikalavimą dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. (t. 2, b. l. 14-18). Nors civiliniu ieškiniu yra prašoma jį priteisti subsidiariai iš kaltinamosios S. P. ir ADB „(duomenys neskelbtini)“, bet atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė, kuria S. P. įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. automobilis „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, spręstina, kad pareiga atlyginti civilinių ieškovių nukentėjusiųjų dėl šio eismo įvykio patirtą ir reikalaujamą atlyginti žalą kyla ne tiesiogiai už eismo įvykį atsakingai S. P., bet tik ADB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu atveju, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai priteisiami tik iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ –nukentėjusiajam O. M. priteistina 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai K. M. priteistina 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje yra pareikštas nukentėjusiųjų O. M., K. M., jų atstovų pagal įstatymą D. M., V. M. 2020 m. gegužės 25 d. civilinis ieškinys bei 2020 m. birželio 4 d. patikslintas civilinis ieškinys dėl 2040 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam O. M. (būsimos danties atstatymo išlaidos) ir dėl 111,52 Eur O. M., K. M. atstovės pagal įstatymą V. M. negautų pajamų, kurių dydis pagrįstas V. M. darbovietės pažyma (t. 1, b. l. 197-198), atlyginimo. Teismo posėdžio metu buvo patikslinta, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino V. M. 111,52 Eur jos negautų pajamų, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio O. M. nustatytas 11 danties išmušimas (pilnas išnirimas). Šio danties atstatymo išlaidas sudaro 2040 Eur (dantų atstatymo kaina nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašu iš medicininės kortelės (t. 1, b. l. 194). Civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į civilinį ieškinį prašė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos susijusios su O. M. danties atstatymu tenkinti, pripažįstant jo teisę į žalos atlyginimą ateityje, kai danties atstatymo išlaidos bus realiai patirtos. Nukentėjusiųjų atstovė neprieštaravo, kad būtų pripažinta teisė į būsimas danties gydymo ir implantavimo išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl 2040 Eur būsimų išlaidų, susijusių su O. M. būsimu danties implantavimu ir atstatymu, tenkintinas - pripažįstant nukentėjusiojo O. M. teisę į 2040 Eur turtinės žalos atlyginimą ateityje, kai danties atstatymo išlaidos bus realiai patirtos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Nukentėjusieji O. M., K. M., jų atstovai pagal įstatymą D. M., V. M. prašo atlyginti patirtas išlaidas už advokato pagalbą. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai sudaro 2000 Eur (t. 1, b. l. 199, 200). BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiųjų O. M., K. M. atstovės pagal įstatymą V. M. turėtos 20000 Eur išlaidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos (atstovavo civiliniam ieškovui ikiteisminio tyrimo metu, byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiųjų interesams bylos teisminio nagrinėjimo metu) ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamosios S. P..
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vienas kompaktinis diskas su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, jai susitaikius su nukentėjusiaisiais O. M., K. M. bei jų atstovais pagal įstatymą D. M., V. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam O. M. 3500 (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai K. M. 2500 (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Pripažinti nukentėjusiojo O. M. teisę į 2040 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą ateityje, kai danties atstatymo išlaidos bus realiai patirtos.
Civilinį ieškinį dalyje dėl 111,52 (vieną šimto vienuolikos eurų 52 centų) nukentėjusiųjų O. M. ir K. M. įstatyminės atstovės V. M. negautų pajamų atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Išieškoti iš kaltinamosios S. P. 2000 (du tūkstančius eurų) proceso išlaidų nukentėjusiųjų O. M. ir K. M. įstatyminės atstovės V. M. naudai.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vieną kompaktinį diską su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, pridėtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Kaltinamajai S. P. išaiškinti, kad jei ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl kaltinamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei kaltinamoji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl kaltinamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.