Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. N1-2166-926/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-04
Bylos Nr.
N1-2166-926/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Nukentėjusysis
R. B.
Civilinis ieškovas
Kauno savivaldybės Vaikų
Kaltinamasis
E. M.
Civilinis atsakovas
E. L.
Advokatai
Jurgita Mačiulskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-2166-926/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17202-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.5; 1.2.14.3.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.8; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5; 2.4.1.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Č., nukentėjusiajam R. B., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Kauno savivaldybės Vaikų globos namų atstovui P. V., kaltinamajam E. M., jo atstovui pagal įstatymą, civiliniam atsakovui E. L., gynėjai advokatei Jurgitai Mačiulskienei, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos 9 kl. moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą ten pat, teistas: 1) 2015-08-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (2 veikos), subendrinta 1 m. laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neatlygintinai išdirbti 30 val. per 3 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2015-03-24, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), sutikęs nukentėjusįjį R. B. bei nurodęs pastarajam eiti kartu, nusivedė R. B. į nuošalesnę vietą, esančią (duomenys neskelbtini), taip nukentėjusiajam R. B. sukurdamas bauginančią situaciją ir tokiu būdu atimdamas galimybę R. B. priešintis, pareikalavo atiduoti svetimą turtą, sakydamas „dabar rodai viską ką turi, kraustyk kišenes“, po ko R. B. padavus jam su savimi turėtą mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ ir telefono ausines, E. M., iš telefono išsiėmęs 4 GB atminties kortelę, patį telefoną grąžino R. B., o telefono ausines, 3 eurų vertės, ir 4 GB atminties kortelę, 5 eurų vertės, pasisavino ir tuoj pat panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė nukentėjusiajam R. B. vieną smūgį kumščiu į pilvo sritį, įspyrė į abi kojas, vieną kartą įspyrė į veido sritį ir kumščiu sudavė ne mažiau trijų kartų į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais pagrobė svetimą R. B. priklausantį turtą: telefono ausines ir 4 GB atminties kortelę, bendros 8 eurų vertės.

Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, jam su L. M. stovint stotelėje, pamatė einančius G. V. ir R. B.. A. R. jį buvo įskundęs pavaduotojai, kad jis paėmė nuolatinį bilietą, todėl gavo barti nuo globėjo. Už tai jis R. suėmė už rūbų, nusitempė į skersgatvį. Į skersgatvį tempė todėl, kad norėjo R. sumušti. Nukentėjusysis nesipriešino, ėjo kartu, buvo išsigandęs, kai jį tempė už striukės. Skersgatvyje jis liepė R. atsistoti prie sienos ir iškraustyti kišenes. R. jam padavė telefoną, iš kurio jis išsitraukė atminties kortelę, ir ausines, kurias jis pasiėmė. Dar jis pasiėmė R. striukę, nes norėjo pasimatuoti, bet po to striukę grąžino. Nežino, kam paėmė šiuos daiktus, nors R. kelis kartus ir prašė atiduoti. Po to jis R. pradėjo mušti: sudavė į krūtinę, spardė į kojas, į veidą kelis kartus smūgiavo. Mano, kad civilinis ieškinys kiek per didelis, jis asmeniškai neturi pajamų, bet jo globėjas dirba. Po skirto suėmimo jo elgesys pasikeitė, jis stengiasi mokintis, sportuoja, nieko blogo nedaro. Labai gailisi dėl savo poelgio, viešai atsiprašė nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

E. M. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

N. R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-24, apie 13.30 val., su G. V. sutiko du nepažįstamus vaikinus prie Kauno autobuso stoties. Vienas iš jų paprašė parodyti mobiliojo ryšio telefoną ir ausines, jis iš striukės kišenės išsiėmė ir padavė jam. Jis apžiūrėjęs telefoną išsiėmė 4 GB atminties kortelę ir ją su ausinėmis įsidėjo į kišenę, o telefoną jam grąžino. Jis teigė, jog nori su manimi pašnekėti ir jis sutiko. Jie nuėjo prie (duomenys neskelbtini), kur E. M. jam tris kartus kumščiu smogė į veidą, nuo smūgių jis nukrito, atsistojo ir nuėjo į visuomeninio transporto sustojimą, iš kur važiavo į globos namus. Jis kartu su globos namų darbuotoja A. I. nuvažiavo į ligoninę (b. l. 11). Papildomos apklausos metu R. B. parodė, kad papasakojo ne visą tiesą, kadangi bijojo vaikino, kuris jį sumušė. Iš savo draugų sužinojo apie E. M., kad jis yra chuliganas. Jis 2015-03-24, apie 13.30 val., kartu su savo draugu G. V. ketino važiuoti į vaikų globos namus, kuriame gyvena ir pakeliui link sustojimo (duomenys neskelbtini), atsitiktinai sutiko E. M. ir L.. Jie ir G. V. visi tarpusavyje pasisveikino, o jam E. M. pasakė, kad eitų kartu, kadangi jam su juo reikia pasikalbėti. Šis E. M. pasakymas jam nuskambėjo nedraugiškai ir iš karto pagalvojo, kad jis dabar jį sumuš, tačiau ėjo kartu. Jis nebėgo, nes manė, kad jei bėgs ir jį pagaus, tai dar labiau sumuš. Jie visi kartu nuėjo į G. gatvę. Čia E. M. iš karto pareikalavo sakydamas „dabar rodai viską ką turi, kraustyk kišenes“. Tuomet jis iš savo kelnių kišenės išsiėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ bei telefono ausines ir padavė E. M., apžiūrėjęs telefoną iš telefono išėmė 4 GB atminties kortelę ir ją įsidėjo į savo telefoną. E. M. grąžino jam telefoną, bet atminties kortelę ir telefono ausines pasiliko. Tik pasiėmęs jo daiktus E. M. iš karto kumščiu jam smogė į pilvą. Smūgis buvo stiprus, nes nukrito. Po šio smūgio jis atsistojo. Tada E. M. jam kelis kartus spyrė į kojas, t. y. į vieną ir kitą koją, ir iš karto spyrė į veidą pataikydamas į dešinės pusės antakį, jis nuo smūgio nukrito, ir tuomet dar palinkęs ties juo, jam nespėjus atsistoti, du ar tris kartus sudavė kumščiu į veidą. Po to daugiau nemušė, jis atsistojo nuo žemės. Visą šį laiką kol jį mušė, L. ir G. V. stovėjo ir žiūrėjo. Jam atsistojus E. M. pasakė, kad jis eis kartu su juo. Jis labai bijojo E. M., todėl nesipriešino, neatsikalbinėjo ir nuėjo su juo ir L., o G. V. tuo metu pabėgo gal dėl to, kad išsigando. Jie visi trys nuėjo į Vytauto pr., kur E. M. jį paleido. Tada jis grįžo į vaikų globos namus. Padaryta 8 eurų turtinė žala. E. M. jam padarytą žalą – 8 eurus, atlygino (b. l. 12, 13).

Liudytojas E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2014 m. liepos mėnesio, mirus E. M. motinai, jis juo rūpinasi. 2015-03-24 Kauno apylinkės teismo nutartimi jam paskirta E. M., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinė rūpyba. 2015 m. balandžio mėn. pabaigoje E. M. buvo suimtas už kitos nusikalstamos veikos padarymą. Iki to laiko E. M. mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mokslai E. M. sekėsi patenkinamai. E. M. galėtų mokytis geriau, tačiau jam trūksta stropumo yra išsiblaškęs. Jam asmeniškai E. M. yra geras vaikas. Jis prieš jį neatsikalbinėja, klauso, nesiginčija ir padeda atlikti buities darbus. E. M. neturi žalingų įpročių, jis nerūko ir nevartoja alkoholio. Ypač E. M. susirūpino savo ateitimi, kuomet buvo paleistas iš suėmimo. Jis pats sau pasižadėjo, kad daugiau elgsis apgalvotai ir nenusikals, pats pripažino, kad jam blogą įtaką darė prastos reputacijos draugai, su kuriais dabar jis nebedraugauja. Taip pat E. M. jam prisipažino, kad jis 2015 m. kovo mėn. pabaigoje prie Kauno autobusų stoties sumušė kažkokį pažįstamą bei iš jo atėmė ausines ir atminties kortelę. Jis labai gailisi. Šią vasarą E. M. pradėjo dirbti pagalbiniu darbuotoju prie medžio apdailos. Po to nuo rugsėjo mėnesio tęs mokslus (b.l. 29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad R. B. konstatuotas veido sumušimas, galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 17).

Liudytojas G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-24, apie 13.30 val., jis su R. B. šalia visuomeninio transporto sustojimo, adresu (duomenys neskelbtini), susitiko du pažįstamus vaikinus E. M., apie 14 m. amžiaus, gyvenantį P., ir L., apie (duomenys neskelbtini) amžiaus. J. R. pasiūlė nueiti atokiau pasišnekėti, R. sutiko ir jie visi keturi nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur E. pareikalavo R., kad jis parodytų, ką turi vertingo, tada R. iš striukės kišenės išsiėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir ausines, ir padavė jam. Jis apžiūrėjęs telefoną ir ausines iš telefono išsiėmė 4 GB atminties kortelę ir ją įsidėjo į savo telefoną, ausines įsidėjo į striukės kišenę, o telefoną grąžino. R. pareikalavus atiduoti daiktus E. nekreipė dėmesio ir po kelių sekundžių R. kumščiu smogė į pilvą, kelis kartus spyrė į kojas, tris kartus kumščiu smogė į veidą, R. atsitraukus, jam spyrė į pilvą nuo ko jis nukrito ant žemės. Gulint ant žemės E. dar kelis kartus įspyrė jam į pilvą. Nustojus mušti, R. atsistojo ir jie trise nuėjo link (duomenys neskelbtini), o jis nuėjo į sustojimą ir nuvažiavo pas draugą (b. l. 23).

L. L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-24, apie 13 val., kartu su draugu E. M. buvo (duomenys neskelbtini), prie autobusų stoties. Jie ketino po mokyklos važiuoti namo. Maždaug ties visuomeninio transporto stotele pamatė pažįstamus R. B. ir G. V.. Jie priėjo prie jų, nes E. M. reikėjo pasikalbėti, priėjęs jis sugriebė R. B. už atlapų ir piktai ant jo šaukė bei keikėsi, dėl to, kad jis buvo E. M. kažkam paskundęs. Po to E. M. liepė R. B. eiti kartu su juo, sakė, kad jei bėgs bus blogai. Tada jie visi nuėjo į G. gatvelę, esančią už autobusų stoties. Čia E. M. liepė R. B. parodyti, ką turi kišenėse. R. B. iš kelnių kišenės išsiėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir telefono ausines, ir juos padavė E. M.. Tada jis iš telefono išsiėmė atminties kortelę ir pasakė, kad atminties kortelę ir ausines pasiima, o telefoną grąžino R. B.. Ir tada staiga E. M. pradėjo R. B. mušti, daužė kumščiais ir spardė į įvairias kūno vietas. Į kurias kūno vietas bei kiek smūgių buvo suduota nežino. Jis tik stovėjo ir žiūrėjo, bet nesikišo. Po to G. V. kažkur nuėjo, o jis su E. M. ir R. B. nuėjo į (duomenys neskelbtini), nes E. M. taip pasakė, bet nuėjus į (duomenys neskelbtini) jis R. B. pasakė, kad jis gali būti laisvas ir jis kažkur nuėjo (b. l. 27).

2015-03-24 tarnybiniame pranešime užfiksuotas pranešimas apie įvykį (b. l. 4, 6).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad R. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 17).

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti arba atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Veikai būdinga tai, kad kaltininkas padaro ją aktyviais veiksmais: fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Visi šie požymiai yra lygiaverčiai ir, bet kurio iš jų panaudojimas nusikalstamam tikslui – turto pagrobimui (užvaldymui) pasiekti, sudaro plėšimo sudėties objektyviąją pusę. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. M. plėšimu pasitvirtino. Nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis nurodęs nukentėjusiajam eiti kartu, nusivedė jį į nuošalesnę gatvę taip nukentėjusiajam sukurdamas bauginančią situaciją ir tokiu būdu atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. B. priklausantį, turtą – telefono ausines ir 4 GB atminties kortelę, ir tuoj pat panaudojęs fizinį smurtą, t. y. suduodamas nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į pilvo sritį, įspirdamas į abi kojas, vieną kartą įspirdamas į veido sritį ir kumščiu suduodamas ne mažiau trijų kartų į veido sritį, padarė nukentėjusiajam R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino, kad iš piktumo norėjo nukentėjusįjį sumušti, todėl jį sutikęs, sugriebęs jam už striukės atlapų nusivedė į nuošalesnę gatvę ir taip sukūrus situaciją, bauginančią nukentėjusįjį, sudariusią sąlygas jaustis nesaugiai, suteikiant kaltinamajam pranašumą, nukentėjusiajam dėl išgąsčio nesipriešinus ir padavus telefoną, paėmė jo telefono ausines ir atminties kortelę, telefoną grąžindamas bei iš karto panaudojęs prieš nukentėjusįjį smurtą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis buvo išsigandęs ir nesipriešino tempiamas į nuošalesnę gatvę. Netikėti kaltinamojo parodymais nėra pagrindo, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, prieštaravimų tarp šių įrodymų nėra. Nukentėjusysis nurodė, kad nesipriešino, nes išsigando, jog prieš jį bus panaudotas smurtas, kuris ir buvo panaudotas paėmus nukentėjusiajam priklausančius daiktus. Kaltinamasis suprato, kad grobiami daiktai jam nepriklauso, nusivedus nukentėjusįjį į nuošalesnę gatvę, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, dėl ko nukentėjusysis ir nesipriešino kaltinamajam, negynė savo nuosavybės, kaltinamasis paliepęs iškraustyti kišenes, o nukentėjusiajam padavus telefoną, paėmė telefono ausines ir atminties kortelę ir tuoj pat panaudojęs smurtą, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu tyčia, savavališkai pasisavino svetimą turtą. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningų kaltinamojo veiksmų rezultatas. Nusikaltimas yra baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal užpuoliko valią, kaltinamojo E. M. veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d., kaip plėšimas.

Bausmės skyrimas

Kadangi kaltinamasis E. M. nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54 str., 90-91 str.).

Kaltinamasis E. M. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikaltimo padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, teistas, nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 47-50, 63), jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. N1-2433-926/2015 pagal BK 178 str. 2 d., Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VŠĮ Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas (b. l. 71, 73). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-06-29 duomenimis, E. M. tėvai mirę. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-13 įsakymu Nr. A1-898 E. M. yra nustatyta laikinoji globa. Globėju paskirtas E. L. (b. l. 65). (duomenys neskelbtini) mokyklos 2015-06-29 duomenimis, E. M. direktoriaus 2015-05-05 įsakymu Nr. M-45 išbrauktas iš 8b klasės mokinių sąrašų, mokinys įrašytas į (duomenys neskelbtini) mokyklą (b. l. 67).

Kaltinamojo atstovas pagal įstatymą E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis rūpinasi E., pastarajam likus našlaičiu. Pastaruoju metu E. yra labai pasikeitęs, būna namuose, padeda pasitvarkyti, kartu praleidžia daug laiko, bendrauja, jaučiasi teigiami pokyčiai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą materialinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 str. nuostatomis.

Pagal formuojamą teismų praktiką, įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 str. 3 d. numatytų nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2012, 2K-348/2013, 2K-65-696/2015). Taigi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, turi būti vertinama byloje nustatytų aplinkybių visuma, kuri ir turi sudaryti pakankamą pagrindą šios įstatymo nuostatos taikymui.

Kaltinamasis E. M. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistu, po šios nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas už nusikaltimus nuosavybei (veikos padarytos 2014 m. balandžio mėnesį ir 2014-05-30), paskiriant laisvės apribojimo bausmę, jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kaltinant analogiško nusikaltimo padarymu (veika padaryta 2015-03-20), tačiau ši aplinkybė gali būti vertinama, jei jo atžvilgiu bus priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, po šiame nuosprendyje konstatuotos nusikalstamos veikos (2015-03-24) daugiau nusikalstamų veiksmų nėra padaręs, administracine tvarka nebaustas, o ikiteisminiai tyrimai, teisminis bylų nagrinėjimas, švelnesnės kardomosios priemonės pakeitimas į suėmimą ir 2015-08-07 teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimas jau padarė jam teigiamą poveikį. Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS jokios neigiamos informacijos apie kaltinamąjį neturi, nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu kaltinamasis yra nepilnametis. Kaltinamasis ir jo atstovas pagal įstatymą susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, globėjas dirba, gauna socialinę išmoką, globotiniu pagal savo galimybes rūpinasi, kaltinamasis mokosi, sportuoja, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajam dar galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Tuo tarpu straipsnio, nustatančio atsakomybę už kaltinamojo padarytą veiką, sankcijoje numatytos tik laisvės atėmimo bei arešto bausmės. Nors sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – arešto bausmė – yra tik trumpalaikis laisvės atėmimas, tačiau, paskyrus šią bausmę kaltinamajam, pastarojo laisvė būtų apribota – jis būtų laikomas izoliuotas nuo visuomenės. Todėl teismas sprendžia, kad BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta net ir švelniausioji bausmės rūšis – areštas nėra teisinga bausmė, kuri galėtų būti skirtina kaltinamajam E. M.. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamojo E. M. atžvilgiu taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas bei skiriant jam švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 180 str. 1 d. sankcijoje – tai yra laisvės apribojimą, nustatant šios bausmės dydį, atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, mažesnį, nei BK numatytas šios bausmės vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., mažintina vienu trečdaliu.

Skirtina bausmė subendrintina, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., su Kauno apylinkės teismo 2015-08-07 nuosprendžiu paskirta bausme.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas nepakeistas, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinas. E. M. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinio ieškovo, nukentėjusiojo R. B. atstovo, P. V. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo teismo priteisti nusikaltimu padarytą 600 Eur neturtinę žalą (b. l. 88-91). Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas nurodė, kad 8 Eur materialinė žala yra atlyginta ikiteisminio tyrimo metu, o civilinį ieškinį tikslina ir mažina iki 400 Eur, sutinka, kad žala būtų atlyginta per 6 mėnesius. Taip pat nurodė, kad nukentėjusysis R. B. po nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo bijojo kažką sakyti, bijojo vėl sutikti kaltinamąjį, buvo streso būsenoje, nenorėjo bendrauti nei su pareigūnais, nei su juo, nei su kitais vaikais. Buvo jaučiamas padarytos veikos poveikis. Po šio įvykio nukentėjusysis buvo konsultuotas vaikų namų psichologo, socialinio darbuotojo. Nukentėjusiojo gydymas truko apie 3 savaites. Iš vaikų pusės nukentėjusysis nebuvo užgauliojamas. R. vengdavo išeiti į kiemą, nes buvo sužalotas veidas – žaizdos, kraujosruva.

Civilinis atsakovas E. L. sutiko atlyginti civilinį ieškinį, nurodė, kad yra dirbantis, jo pajamos apie 600 Eur ir gauna už E. socialinę 150 Eur dydžio išmoką, su nukentėjusiojo atstovu žodžiu susitarė dėl žalos atlyginimo, sutarė atlyginti 400 Eur per 6 mėnesius.

Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d., kuri nustato, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei teistų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Akivaizdu, kad šiuo nusikaltimu buvo padarytas tiesioginis poveikis nepilnamečio R. B. sveikatai, asmuo neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais. Ir nors pats kaltinamasis jokio turto ir pajamų neturi, tačiau jo globėjas yra dirbantis, gaunantis socialinę išmoką. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad piniginė kompensacija 400 Eur neturtinei žalai atlyginti atitinka nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir ši suma priteistina iš kaltinamojo E. M. R. B. naudai, o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iš kaltinamojo atstovo pagal įstatymą E. L., nustatant, kad ši jo pareiga pasibaigia, kai kaltinamasis E. M. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir, taikant BK 54 str. 3 d., nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu, darbu ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis, bei per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2015-08-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu, darbu ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą, bei neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Į bausmės laiką įskaityti 2015-08-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti E. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

Civilinio ieškovo P. V. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti nukentėjusiojo R. B. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) iš kaltinamojo E. M. nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam E. M. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) iš jo įstatyminio atstovo ir civilinio atsakovo E. L., nustatant, kad ši jo pareiga pasibaigia, kai kaltinamasis E. M. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį įpareigoti atlyginti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Vingilė