Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Č., nukentėjusiajam R. B., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Kauno savivaldybės Vaikų globos namų atstovui P. V., kaltinamajam E. M., jo atstovui pagal įstatymą, civiliniam atsakovui E. L., gynėjai advokatei Jurgitai Mačiulskienei, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos 9 kl. moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą ten pat, teistas: 1) 2015-08-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (2 veikos), subendrinta 1 m. laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neatlygintinai išdirbti 30 val. per 3 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2015-03-24, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), sutikęs nukentėjusįjį R. B. bei nurodęs pastarajam eiti kartu, nusivedė R. B. į nuošalesnę vietą, esančią (duomenys neskelbtini), taip nukentėjusiajam R. B. sukurdamas bauginančią situaciją ir tokiu būdu atimdamas galimybę R. B. priešintis, pareikalavo atiduoti svetimą turtą, sakydamas „dabar rodai viską ką turi, kraustyk kišenes“, po ko R. B. padavus jam su savimi turėtą mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ ir telefono ausines, E. M., iš telefono išsiėmęs 4 GB atminties kortelę, patį telefoną grąžino R. B., o telefono ausines, 3 eurų vertės, ir 4 GB atminties kortelę, 5 eurų vertės, pasisavino ir tuoj pat panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė nukentėjusiajam R. B. vieną smūgį kumščiu į pilvo sritį, įspyrė į abi kojas, vieną kartą įspyrė į veido sritį ir kumščiu sudavė ne mažiau trijų kartų į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais pagrobė svetimą R. B. priklausantį turtą: telefono ausines ir 4 GB atminties kortelę, bendros 8 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Bausmės skyrimas

Kadangi kaltinamasis E. M. nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54 str., 90-91 str.).

Kaltinamasis E. M. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikaltimo padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, teistas, nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 47-50, 63), jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. N1-2433-926/2015 pagal BK 178 str. 2 d., Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VŠĮ Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas (b. l. 71, 73). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-06-29 duomenimis, E. M. tėvai mirę. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-13 įsakymu Nr. A1-898 E. M. yra nustatyta laikinoji globa. Globėju paskirtas E. L. (b. l. 65). (duomenys neskelbtini) mokyklos 2015-06-29 duomenimis, E. M. direktoriaus 2015-05-05 įsakymu Nr. M-45 išbrauktas iš 8b klasės mokinių sąrašų, mokinys įrašytas į (duomenys neskelbtini) mokyklą (b. l. 67).

Kaltinamojo atstovas pagal įstatymą E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis rūpinasi E., pastarajam likus našlaičiu. Pastaruoju metu E. yra labai pasikeitęs, būna namuose, padeda pasitvarkyti, kartu praleidžia daug laiko, bendrauja, jaučiasi teigiami pokyčiai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą materialinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 str. nuostatomis.

Pagal formuojamą teismų praktiką, įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 str. 3 d. numatytų nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2012, 2K-348/2013, 2K-65-696/2015). Taigi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, turi būti vertinama byloje nustatytų aplinkybių visuma, kuri ir turi sudaryti pakankamą pagrindą šios įstatymo nuostatos taikymui.

Kaltinamasis E. M. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistu, po šios nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas už nusikaltimus nuosavybei (veikos padarytos 2014 m. balandžio mėnesį ir 2014-05-30), paskiriant laisvės apribojimo bausmę, jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kaltinant analogiško nusikaltimo padarymu (veika padaryta 2015-03-20), tačiau ši aplinkybė gali būti vertinama, jei jo atžvilgiu bus priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, po šiame nuosprendyje konstatuotos nusikalstamos veikos (2015-03-24) daugiau nusikalstamų veiksmų nėra padaręs, administracine tvarka nebaustas, o ikiteisminiai tyrimai, teisminis bylų nagrinėjimas, švelnesnės kardomosios priemonės pakeitimas į suėmimą ir 2015-08-07 teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimas jau padarė jam teigiamą poveikį. Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS jokios neigiamos informacijos apie kaltinamąjį neturi, nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu kaltinamasis yra nepilnametis. Kaltinamasis ir jo atstovas pagal įstatymą susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, globėjas dirba, gauna socialinę išmoką, globotiniu pagal savo galimybes rūpinasi, kaltinamasis mokosi, sportuoja, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajam dar galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Tuo tarpu straipsnio, nustatančio atsakomybę už kaltinamojo padarytą veiką, sankcijoje numatytos tik laisvės atėmimo bei arešto bausmės. Nors sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – arešto bausmė – yra tik trumpalaikis laisvės atėmimas, tačiau, paskyrus šią bausmę kaltinamajam, pastarojo laisvė būtų apribota – jis būtų laikomas izoliuotas nuo visuomenės. Todėl teismas sprendžia, kad BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta net ir švelniausioji bausmės rūšis – areštas nėra teisinga bausmė, kuri galėtų būti skirtina kaltinamajam E. M.. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamojo E. M. atžvilgiu taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas bei skiriant jam švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 180 str. 1 d. sankcijoje – tai yra laisvės apribojimą, nustatant šios bausmės dydį, atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, mažesnį, nei BK numatytas šios bausmės vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., mažintina vienu trečdaliu.

Skirtina bausmė subendrintina, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., su Kauno apylinkės teismo 2015-08-07 nuosprendžiu paskirta bausme.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas nepakeistas, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinas. E. M. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinio ieškovo, nukentėjusiojo R. B. atstovo, P. V. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo teismo priteisti nusikaltimu padarytą 600 Eur neturtinę žalą (b. l. 88-91). Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas nurodė, kad 8 Eur materialinė žala yra atlyginta ikiteisminio tyrimo metu, o civilinį ieškinį tikslina ir mažina iki 400 Eur, sutinka, kad žala būtų atlyginta per 6 mėnesius. Taip pat nurodė, kad nukentėjusysis R. B. po nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo bijojo kažką sakyti, bijojo vėl sutikti kaltinamąjį, buvo streso būsenoje, nenorėjo bendrauti nei su pareigūnais, nei su juo, nei su kitais vaikais. Buvo jaučiamas padarytos veikos poveikis. Po šio įvykio nukentėjusysis buvo konsultuotas vaikų namų psichologo, socialinio darbuotojo. Nukentėjusiojo gydymas truko apie 3 savaites. Iš vaikų pusės nukentėjusysis nebuvo užgauliojamas. R. vengdavo išeiti į kiemą, nes buvo sužalotas veidas – žaizdos, kraujosruva.

Civilinis atsakovas E. L. sutiko atlyginti civilinį ieškinį, nurodė, kad yra dirbantis, jo pajamos apie 600 Eur ir gauna už E. socialinę 150 Eur dydžio išmoką, su nukentėjusiojo atstovu žodžiu susitarė dėl žalos atlyginimo, sutarė atlyginti 400 Eur per 6 mėnesius.

Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d., kuri nustato, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei teistų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Akivaizdu, kad šiuo nusikaltimu buvo padarytas tiesioginis poveikis nepilnamečio R. B. sveikatai, asmuo neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais. Ir nors pats kaltinamasis jokio turto ir pajamų neturi, tačiau jo globėjas yra dirbantis, gaunantis socialinę išmoką. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad piniginė kompensacija 400 Eur neturtinei žalai atlyginti atitinka nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir ši suma priteistina iš kaltinamojo E. M. R. B. naudai, o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iš kaltinamojo atstovo pagal įstatymą E. L., nustatant, kad ši jo pareiga pasibaigia, kai kaltinamasis E. M. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir, taikant BK 54 str. 3 d., nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu, darbu ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis, bei per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2015-08-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu, darbu ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą, bei neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Į bausmės laiką įskaityti 2015-08-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti E. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

Civilinio ieškovo P. V. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti nukentėjusiojo R. B. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) iš kaltinamojo E. M. nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam E. M. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) iš jo įstatyminio atstovo ir civilinio atsakovo E. L., nustatant, kad ši jo pareiga pasibaigia, kai kaltinamasis E. M. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį įpareigoti atlyginti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.