- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-21
- Bylos Nr.
- 1A-79-350/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02445-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Valdas Meidus, Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nukentėjusysis
- P. S.
- Civilinis ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- AB „(duomenys neskelbtini) “
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš Algirdo Gapučio ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. S. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažinta kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteista 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo P. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo AB „(duomenys neskelbtini) “ 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui P. S. naudai, likusioje dalyje jo ieškinys atmestas.
Priteista iš V. R. 825,73 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam P. S. išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. R. nuteista už tai, kad ji 2017-01-16, apie 15 val., tiksliau nenustatytu laiku, V. mieste, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) , vairuodama jos vyrui B. R. priklausantį automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau KET) 5 punkto reikalavimą, kuris numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, taip pat 9 punkto reikalavimą, kuris numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat 127 punkto reikalavimą, kuris numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas ir taip pat 128 punkto reikalavimą, kuris numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, todėl neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, nesulėtino greičio, nesustojo ir tuo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, nes partrenkė keliu ėjusį pėsčiąjį P. S. ir tuo nukentėjusiajam P. S. padarė galvos smegenų sumušimo židinius kairėje kaktinėje skiltyje su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kaktinių – momentinių skilčių, kas atitinka nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis P. S. prašo Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl jam priteisto ieškinio neturtinei žalai atlyginti pakeisti ir priteisti iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini) “ ir nuteistosios V. R. 47000 eurų neturtinės žalo atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat taikyti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.
2.1 Apeliantas cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau CK) normas, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisdamas jam iš atsakovo 1000 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti, nesivadovavo teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, neatsižvelgė į jam eismo įvykio metu padarytus sužalojimus, jų padarinius, nuteistosios elgesį veikos padarymo metu ir vėliau, bei kitas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes.
2.2 Mano, kad nuteistoji V. R. jį sužalojo tyčia, nes įvykio vietoje vairuojamu automobiliu jį partrenkė du kartus, po ko jis galva trenkėsi į grindinį ir prarado sąmonę. Išlipusi iš automobilio ji prie jo nepriėjo, pagalbos nesuteikė, o ramiai apžiūrinėdama savo automobilį kažkam skambino ir kalbėjosi, pagalbą iškvietė tik po kurio laiko. Atvykę medikai jam tinkamos pagalbos nesuteikė ir išvažiavo atgal, į medicinos įstaigą jį pristatė policijos pareigūnai ir policijos įstaigos. Įvykio metu jis patyrė sunkius sužalojimus – smegenų traumą, alkūnių ir dubens sumušimus, pasekmes jaučia iki šiol, nes nuolat skauda galvą, suprastėjo klausa, skauda dubenį, negali pilnai pakelti rankų, dirbti mėgstamų darbų ir atitinkamai leisti laisvalaikio, sumažėjo jo bendravimo galimybės, dėl ko buvo apėmusi emocinė depresija. Be to jis patyrė stresą, nes jo gyvybei grėsė pavojus, todėl mano, kad jam turi būti atlyginta visa padaryta turtinė žala, kurią šiuo metu vertina 47000 eurų sumai, nes tokia prašoma priteisti suma neprieštarauja formuojamai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Žemesnės instancijos teismas
2.3 Nesutinka ir su teismo sprendimu neskirti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Prašo atsižvelgti į tai, kad nuteistoji paliko jį įvykio vietoje tariamai išvažiuodama kviesti pagalbos, nors išvažiuoti iš įvykio vietos nebuvo jokios būtinybės, įvykis vyko miesto centre, telefoną, kuriuo galėjo iškviesti pagalbą, ji galėjo rasti ir vietoje. Jos pasišalinimas iš įvykio vietos turėjo būti vertinamas principingai, o nuteistosios teiginiai, tariamai jis įvykio metu ėjo kelio viduriu, melagingi. Be to, nukentėjusioji nei įvykio metu nei po jo iki šiol jo neatsiprašė ir dėl savo veiksmų nesigailėjo.
3. Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas ir prokuroras prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi nukentėjusysis skundžia apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl išspręsto jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimo ir dėl nuteistajai neskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio dalies dėl V. R. veikos kvalifikavimo, jos kaltės ir bausmės paskyrimo, neanalizuoja (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Byloje nėra ginčijama, kad V. R. 2017-01-16, apie 15 val., V. mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo vairuodama transporto priemonę, pažeidė KET reikalavimus, t.y. neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, nesulėtino greičio, nesustojo, dėl ko partrenkė keliu ėjusį pėsčiąjį P. S., kuriam dėl galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kaktinių – momentinių skilčių, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
8. Byloje yra duomenys apie tai, kad automobilis, kurį įvykio metu vairavo V. R., buvo draustas AB „(duomenys neskelbtini) “ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ( 1 tomas b. l. 19). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui ir tai reiškia, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą neturtinę žalą ribojama 5000 eurų suma.
9. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kurią įvertino 50000 eurų sumai, nurodydamas, kad eismo įvykio metu patyrė sunkią galvos smegenų traumą, dubens ir alkūnių sumušimus, dėl sužalojimų juto skausmą, dvasines kančias, emocinę depresiją, stresą, nes jo gyvybei grėsė pavojus. Iki šiol jaučia pasekmes, nes negali pakelti rankos, dirbti mėgstamų darbų, leisti laisvalaikio, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Jam buvo skaudu ir dėl to, kad nukentėjusioji po įvykio juo nesirūpino, pagalbos nesuteikė, neatsiprašė. Nukentėjęs pateikė medicininių dokumentų išrašus, patvirtinančius apie po įvykio patiriamus nuolatinius skausmus, galvos svaigimą, silpnumą, klausos sutrikimą, vaistams išrašytus receptus, bei įrodymus, jog dėl aptariamo eismo įvykio draudimo bendrovė jam išmokėjo 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
9. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingas aplinkybes – nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mąstą, gydymosi trukmę, pripažino, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą ir atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiajam 3000 eurų atlygino draudimo bendrovė, iš AB „(duomenys neskelbtini) “ papildomai priteisė nukentėjusiajam 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o likusioje dalyje nukentėjusiojo ieškinį atmetė.
9.1 Sumažindamas ieškiniu prašomos neturtinės žalos dydį teismas pažymėjo, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu atsiradusių pasekmių taip pat buvo nepakankamai atidus, nes ėjo važiuojamąja kelio dalimi ir nesiėmė priemonių eismo įvykiui išvengti, šiuo metu jis gyvena pilnavertį gyvenimą, o jo amžius solidus. Su tokiais apylinkės teismo argumentais negali nesutikti ir skundą nagrinėjantis teismas.
9.2 Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
9.3 Atkreipiamas dėmesys, kad lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Žalos dydis turi būti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Šiame kontekste apylinkės teismas tinkamai įvertino nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą bei pobūdį, kad dėl nuteistosios V. R. nusikalstamos veikos, padarytos dėl neatsargumo, nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, įvertino nuteistosios V. R. neteisėtais veiksmai sukeltas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai – galvos svaigimą, atminties ir motorikos sutrikimus. Tačiau šiuo atveju svarbu ir tai, kad nukentėjusiajam, kurio amžius solidus ( 79 metai), po patirtų sužalojimų rimtų liekamųjų reiškinių, trukdančių gyventi pilnavertį gyvenimą, neliko. Byloje yra duomenys, kad nukentėjusysis turėjo klausos sutrikimų ir iki įvykio ( 1 T. b.l. 76), po eismo įvykio dėl jo metu patirtų sužalojimų jis buvo gydomas medikamentais, elektrolitų korekcija ir infuzija, operacinio gydymo neprireikė ( 1 t. b.l. 99). Be to, jis nepateikė jokių duomenų, kokia veikla, kuria užsiimdavo iki įvykio, kaip nurodoma skunde, dėl eismo įvykio pasekmių nebegali užsiimti šiuo metu.
9.4 Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nukentėjusysis įvykio metu ir pats buvo itin neatsargus, ėjo važiuojamąja kelio dalimi ir nesiėmė jokių priemonių savo saugumui užtikrinti, nors KET nustato, kad pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, kelkraščiu (36 p.). Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms (44 p). Apklausiama apylinkės teisme policijos pareigūnė A. F. parodė, kad įvykio vietoje nukentėjusysis teigė matęs keliu važiuojantį automobilį, tačiau manė, kad jis sustos. Nuteistoji taip pat tvirtino, kad važiuojant keliu priešais ta pačiame kryptimi ėjęs pėsčiasis buvo atsisukęs, matė ją atvažiuojančią, todėl ji tikėjosi, kad jis pasitrauks nuo kelio. Tokiu būdu byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad nukentėjusysis važiuojamąja kelio dalimi ėjo visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, kad ja gali važiuoti transporto priemonės, visą atsakomybę dėl jo saugumo ir galimų kilsiančių pasekmių perkeldamas keliu važiuojančių transporto priemonių vairuotojams.
9.5 Skundą nagrinėjantis teismas negali sutikti ir su apelianto skundo teiginiais, kad nuteistoji po eismo įvykio juo nesirūpino, pagalbos nesuteikė ir neatsiprašė, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent nuteistoji V. R. po eismo įvykio važiavo į netoliese esančią degalinę, kad iškviestų nukentėjusiajam pagalbą ir policiją, o paskambinusi pagalbos telefonu grįžo į eismo įvykio vietą laukti atvykstančių medikų ir pareigūnų. Teisme apklausiama policijos pareigūnė A. F. patvirtino, kad nukentėjusysis visiškai nesileido į kalbas su kaltininke, jos atsiprašymų ir pasiteisinimų neklausė, tik kaltino ją tyčia jį sužalojus. Tai užfiksuota ir po įvykio policijos pareigūnų darytame garso įraše.
9.6 Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą, pažeidė įstatymo reikalavimus, neatsižvelgė į jos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste visgi atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.
9.7 Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti būtent tokio dydžio nukentėjusiajam P. S. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą yra teisėtas, atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas, taip pat formuojamą teismų praktiką. Didinti priteistos neturinės žalos dydį nukentėjusiojo P. S. atžvilgiu, nėra pagrindo.
10. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netaikyti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti), tačiau tokio savo nesutikimo skunde jis iš esmės neargumentavo, o skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, kuriais remiantis nuspręsta netaikyti nuteistajai šios baudžiamojo poveikio priemonės.
10.1 Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, dėl jos būtinumo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą.
10.2 Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nuteistajai neskyrė šios baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgdamas į tai, kad V. R. padarė neatsargų nusikaltimą būdama blaivi, ji vairavo techniškai tvarkingą automobilį, kuris buvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad į įvykio vietą kuo skubiau atvyktų pagalba, nesiėmė veiksmų, kurie padėtų išvengti atsakomybės, atskleisti įvykio detalių. Papildomai pažymima, kad nuteistoji anksčiau neteista, administracine tvarka buvo bausta tik už nešiurkščius KET pažeidimus, charakterizuojama teigiamai, dirba, skundžiamu nuosprendžiu nuteista už neatsargų nusikaltimą, padarytą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, todėl vertinant visų paminėtų aplinkybių visumą galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajai bus pasiekti skyrus tik įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo skundas taip pat atmetamas.
11. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme nukentėjusiajam buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, jį atstovavo advokatas A. M.. Skundžiamu nuosprendžiu iš V. R. buvo priteista 825,73 Eur suma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam P. S. ir nukentėjusysis jokių nuostolių dėl to nepatyrė.
11.1 Taip pat yra duomenys ir apie tai, kad nukentėjusiajam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ginant jo interesus apeliacinės instancijos teisme ( 3 t. b.l. 2). Apeliacinį skundą nukentėjusiajam taip pat rengė advokatas A. M. ir byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad nukentėjęs dėl gynėjo atstovavimo jo interesams patyrė išlaidų, todėl priteisti jo prašomas bylinėjimosi išlaidas nėra jokio pagrindo.
12. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio atlyginimo klausimą, bei nuteistajai V. R. paskyrė teisingą bausmę, todėl apylinkės teismo nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.