Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Viktorijai Vilkei, Ingai Madeikienei, Dovilei Janišauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei santuokos nutraukimo padarinių pagal ieškovės J. A. ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui G. A. ir atsakovo G. A. priešieškinio reikalavimą, pareikštą ieškovei J. A., tretieji asmenys byloje J. Š. ir Z. G., išvadą teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė J. A. patikslintu ieškinio reikalavimu prašo teismo nutraukti tarp jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo G. A. kaltės; priteisti ieškovei 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovei, nukrypstant nuo lygių dalių principo, asmeninėn nuosavybėn priteisti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 65 000,00 Eur vertės, o atsakovui priteisti piniginę kompensaciją 1/3 dalį šio turto vertės – 21 666,66 Eur, šią kompensaciją išmokant per 5 metų laikotarpį, skalbimo mašiną LG – 100,00 Eur vertės, minkštą kampą (oranžinės spalvos) – 100,00 Eur vertės, siuvimo mašiną (Overlok) – 30,00 Eur vertės, medines diles (pušines) – 100,00 Eur vertės, šašlykinę – 20,00 Eur vertės, moterišką dviratį Panther – 150,00 Eur vertės, atsakovui G. A. priteisti kilnojamąją pirtį, registruotą kaip savos gamybos priekabą, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - 4 000,00 Eur vertės, automobilį Mazda 626, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 500,00 Eur vertės, automobilį Opel Zafira, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 1 000,00 Eur vertės, trimerį – 150,00 Eur vetės, benzininį pjūklą – 100,00 Eur vertės, įrankius – 20,00 Eur vertės, diskinį pjūklą (zemerį) – 50,00 Eur vertės, pastatomą diskinį pjūklą (zemerį) – 50,00 Eur vertės, elektrinį paspirtuką – 200,00 Eur vertės, kopėčias aliumines ištraukiamas – 200,00 Eur vertės, vyrišką dviratį Panther – 200,00 Eur vertės, supynes – 30,00 Eur vertės, minkštą kampą (žalios spalvos) – 100,00 Eur vertės, baldų komplektą (minkštą kampą) – 100,00 Eur vertės, ieškovei iš atsakovo priteisiant 3 175,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; nustatyti nepilnamečių vaikų E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir Š. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti iš atsakovo po 250,00 Eur kiekvienam vaikui išlaikyti; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 6 463,75 Eur dydžio; ieškovę paskirti nepilnamečiams vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui turimą pavardę „(duomenys neskelbtini)“; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad santuokos pradžioje tarpusavio santykiai su atsakovu buvo normalūs, tačiau maždaug (duomenys neskelbtini) pašlijo atsakovo sveikata, jis pradėjo paranojiškai ieškovę persekioti, kontroliuoti, neduoti jai automobilio, pavydėti vyrų dėmesio, priekaištauti, vėliau pradėjo smurtauti. Nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigos ieškovė išėjo gyventi į kitą kambarį, su atsakovu nebevedė bendro ūkio ir santuokinio gyvenimo. Dėl atsakovo kaltės ieškovė prašė iš atsakovo simboliškai priteisti 1 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė teismui nurodė, kad norėtų sau pasilikti turimą santuokinę pavardę iki visi vaikai taps pilnamečiais, kadangi dėl skirtingų pavardžių kyla daug nesusipratimų mokykloje. Ieškovė prašė teismo nepilnamečių vaikų Š. ir E. gyvenamąsias vietas nustatyti kartu su ieškove, kadangi vaikai ir šiuo metu gyvena kartu su ieškove, jie patys nori likti gyventi su mama. Ieškovė netrukdys atsakovui bendrauti su vaikais, ji nori, kad tėvas dalyvautų vaikų auklėjime, tačiau mano, kad atsakovas su vaikais nebendraus. Vaikų išlaikymui ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 250,00 Eur, taip pat nurodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikams nuo (duomenys neskelbtini), vėliau išlaikymą teikė nepilnai, dalį išlaikymo mokėjo SODRA, todėl ieškovė laiko, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kurį prašė priteisti iš atsakovo. Ieškovė teismui nurodė, kad visas tiek ieškinio reikalavime, tiek priešieškinyje nurodytas turtas buvo įgytas santuokoje. (duomenys neskelbtini) išvaržytinių sutuoktiniai nusipirko namą su žeme sklypu už 98 000,00 litų. Kadangi visų pinigų šiam turtui įsigyti neturėjo, 16 000,00 litų davė ieškovės mama. Be to, (duomenys neskelbtini) ieškovė slaugė neįgalią močiūtę, kuri jai užrašė vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butą ieškovė pardavė (duomenys neskelbtini) už 15 000,00 Eur ir šie pinigai buvo panaudoti namo remontui, buvo pakeistas stogas, namas buvo apšildintas, taip pat buvo padarytos namo antro aukšto pertvaros. Ieškovė mano, kad tai yra jos asmeniniai įnašai į namo pagerinimus. Į namą šeima įsikėlė (duomenys neskelbtini) mėnesį. Ieškovė teismui nurodė, kad nepilnamečiai vaikai pageidauja likti gyventi name, jame turi kiekvienas po atskirą kambarį, ji norėtų, kad namas atitektų jai, ji sutinka atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją, kurią išmokėtų tuojau pat po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pasak ieškovės, reali gyvenamojo namo rinkos kaina yra 65 000,00 Eur, nes namas yra neįrengtas, neapšildintas, reikalaujantis dar daug investicijų. (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji sutinka, jog nepilnametis sūnus Š. A. gyventų su atsakovu, ji sutinka nepilnamečiui vaikui teikti išlaikymą kas mėnesį mokant jam po 250,00 Eur. (duomenys neskelbtini) ieškovė byloje pateikė naują Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimo dienai gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertė yra apie 85 280,00 Eur, todėl ji sutiktų atsakovui išmokėti didesnę piniginę kompensaciją.

3. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Dainius Mažylis ieškovės reikalavimus prašė tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad ieškovė įrodė byloje atsakovo kaltę ir ši kaltė yra visiškai pagrįsta nepilnamečių vaikų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Atstovas mano, kad sutuoktiniams gyvenamasis namas negali būti dalijamas natūra, paskiriant kiekvienam po ½ dalį turto, kadangi sutuoktinių santykiai yra konfliktiški, nesutarimai kyla ne tik dėl turto, tačiau ir dėl vaikų, dėl jų auklėjimo.

4. Atsakovas G. A. patikslintu priešieškinio reikalavimu prašo teismo santuoką, sudarytą su ieškove nutraukti dėl pastarosios kaltės; priteisti iš ieškovės 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nepilnamečių vaikų E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir Š. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąsias vietas nustatyti kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 150,00 Eur; ieškovę paskirti vaikams skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu; gyvenamąjį namą su priklausiniais, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra, kiekvienam sutuoktiniui paskiriant po ½ dalį šio turto; santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalyti sekančiai: atsakovui paskirti nuosavybėn transporto priemonę Mazda 626, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 100,00 Eur vertės, transporto priemonę Opel Zafira, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 300,00 Eur vertės, savos gamybos priekabą, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - 50,00 Eur vertės, minkštą kampą (oranžinės spalvos) – 150,00 Eur vertės, medines diles (pušines) – 100,00 Eur vertės, diskinį pjūklą (zeimerį) – 50,00 Eur vertės, pastatomą diskinį pjūklą (zeimerį) – 50,00 Eur vertės, baldų komplektą (minkštą kampą) – 100,00 Eur vertės, elektrinį paspirtuką – 200,00 Eur vertės, vyrišką dviratį Panther – 200,00 Eur vertės, sūpynes – 30,00 Eur vertės, sekciją sidabriniais stalčiais – 100,00 Eur vertės, barą per žiemą stovėjusį lauke – 30,00 Eur vertės, Escon kinietišką puodą – 30,00 Eur vertės, odinį pufą kubą – 30,00 Eur vertės, treniruoklį Orbitek – 30,00 Eur vertės, juosmens treniruoklį – 15,00 Eur vertės, 8 pakuotes vidaus dailylenčių – 40,00 Eur vertės, kirvį Fiskars – 50,00 Eur vertės, montuojamą virtuvinį baldų komplektą su įranga – 1 000,00 Eur vertės, svetainės stalą su kėdėmis – 50,00 Eur vertės, naują stiklinį kavos staliuką – 40,00 Eur vertės, medžio drožlių plokštes (30 vnt.) – 100,00 Eur vertės, akmens vatos plokštes (3 m³) – 50,00 Eur vertės, savos gamybos šiltnamį – 100,00 Eur vertės, supamą masažinę kėdę – 100,00 Eur vertės, žoliapjovę – 50,00 Eur vertės, ieškovei paskirti nuosavybėn transporto priemonę Citroen C5, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 800,00 Eur vertės, skalbimo mašiną LG – 150,00 Eur vertės, minkštą kampą (žalios spalvos) – 150,00 Eur vertės, siuvimo mašiną Overlok – 30,00 Eur vertės, aliumines ištraukiamas kopėčias – 100,00 Eur vertės, šašlykinę – 20,00 Eur vertės, moterišką dviratį Panther – 200,00 Eur vertės, televizorių 102 LG – 500,00 Eur vertės, cikloninį kepimo puodą – 50,00 Eur vertės, fotelį Enddemodul – 50,00 Eur vertės, namų kiną Samsung – 70,00 Eur vertės, bulvių tarkavimo mašiną – 35,00 Eur vertės, mikrobangų krosnelę – 25,00 Eur vertės, virtuvės įrankius – puodų servisą, lėkščių servisą, taurių servisą, kavos puodelių servisą – 100,00 Eur vertės, Turpervare indus – kepimo formas 3 vnt., tortines 2 vnt., formą tortui, sviestinę, sūrinę, duoninę, sūrio malūnėlį, sūrio peilį, filė peilį, mažą peilį, galąstuvą, žirkles, pjaustyklę, pjaustymo lentelę su kočėlu, keptuvę, termo puodus, termosą, indus maistui nuo 10 ltr. iki 0,5 ltr. talpos 16 vnt. – 500,00 Eur vertės, dulkių siurblį Kercher – 60,00 Eur vertės, dvigulę lovą – 150,00 Eur vertės, odinį pufą kubą – 30,00 Eur vertės, dvi rūbų spintas – 60,00 Eur vertės, medinį kavos staliuką su stiklu – 30,00 Eur vertės, šaldytuvą – 100,00 Eur vertės, buitinę siuvimo mašiną – 50,00 Eur vertės, pramoninę siuvimo mašiną – 300,00 Eur vertės; iš ieškovės atsakovui priteisti 192,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už pastarajai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; išlaikymo atsakovas iš ieškovės nereikalauja; prašo po santuokos nutraukimo jam palikti turimą „(duomenys neskelbtini)“ pavardę, ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“; priteisti iš ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo ir ieškovės santuoka nutrūko dėl ieškovės J. A. kaltės, kadangi sutuoktinė nebegerbė jo, žemino prieš vaikus ir kaimynus, varė iš namų, nebeliko tarpusavio supratimo, buvo jam neištikima dar (duomenys neskelbtini) ir pati tai pripažino. Atsakovas prašė iš ieškovės priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nepilnamečio sūnaus Š. A. gyvenamąją vietą prašė nustatyti su atsakovu, sūnaus E. A. gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ieškovė. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko sūnaus E. A. išlaikymui teikti tokio paties dydžio išlaikymą, kokį ieškovė sutinka teikti sūnui Š., t. y. po 250,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo vaikams nėra, nes jis išlaikymą vaikams visą laiką teikė, kiek nesumokėjo atsakovas, ieškovei mokėjo SODRA. Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto atsakovas nurodė, kad jis norėtų, kad šis turtas abejiems sutuoktiniams būtų padalytas natūra, kiekvienam jų paskiriant po ½ dalį šio turto. Pastarasis paaiškino, kad name yra galimos pertvarkos, galima įrengti atskirus įėjimus, naudotis atskirais gyvenamojo namo aukštais, įrengti atskiras šildymo sistemas, santechninius mazgus, jis pats apsiimtų tokius darbus padaryti. Tačiau jeigu teismas manytų, kad gyvenamasis namas turėtų būti priteistas nuosavybėn ieškovei, jis sutiktų gauti 47 500,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją, nes jis neturi kur gyventi.

6. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Olegas Juška atsakovo priešieškinio reikalavimus prašė tenkinti pilna apimtimi. Nurodė teismui, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo nėra įrodyta, ji negali būti grindžiama nepilnamečių vaikų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes vaikai nėra objektyvūs nei vieno iš tėvų atžvilgiu. Teismas vaikų dėl to, kad šeimoje yra konfliktinė situacija ne tik tarp tėvų, tačiau ir tarp tėvų ir vaikų, sprendė neapklausti teismo posėdyje, nurodė, kad jų parodymai negali būti vertinami objektyviai. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo atstovas nurodė, kad nei viena iš civilinės bylos šalių neturi galimybės sumokėti kitai šaliai piniginės kompensacijos, todėl turtas turi būti dalijamas natūra. Atstovas pabrėžė, kad teismas turi galimybę peržengti ieškinio reikalavimo ribas ir padalijus nekilnojamąjį turtą natūra, atsakovo nuosavybės daliai nustatyti uzufruktą, kad ieškovė su vaikais galėtų naudotis visu namu.

7. Tretysis asmuo J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino teismui, kad ji per kelis kartus dukrai J. A. yra paskolinusi pinigų, kurių grąžinti ieškovės neprašo, ji juos dukrai yra padovanojusi. Jai dažnai tenka dukrai duoti pinigų, nes dukrai jų visą laiką nepakanka. Taip pat nurodė, kad gyvenamojo namo pirkimui, ji davė ieškovei 16 000,00 litų, kuriuos gavo už parduotą žemės sklypą. Kodėl šie pinigai buvo pervesti į G. A. sąskaitą, ji negali paaiškinti, nežino kaip buvo sutvarkyti dokumentai. Žinojo apie tai, kad dukra su vyru nori pirkti namą ir jiems neužtenka pinigų jo įsigijimui, todėl nutarė parduoti turimą žemę ir pinigus atidavė dukrai.

8. Tretysis asmuo Z. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Šio asmens atsiliepimas į ieškinio reikalavimą byloje nėra gautas, teismas sprendė civilinę bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

9. Institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą, nurodė, kad skyrius sutinka, jog nepilnamečio E. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o Š. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, kadangi pats vaikas tokį pageidavimą išreiškė. Institucijos atstovė pažymėjo, kad nepilnamečiai vaikai yra įtraukti į sutuoktinių tarpusavio konfliktus, juose pernelyg daug dalyvauja, mato tėvų barnius, dalyvauja turto dalybose. Atstovė mano, kad abu tėvai sutarė dėl pakankamo dydžio vaikams skirtino išlaikymo, kuris galėtų užtikrinti būtinus nepilnamečių vaikų poreikius ir gyvenimo sąlygas. Tėvai sutarė dėl neribotos bendravimo tvarkos su vaikais, kuri taip pat yra galima, tačiau pažymėjo, kad Š. A. ir ieškovės atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, Š. su mama nebendrauja. Situacija galėtų pasikeisti tik greičiau išsprendus tėvų skyrybų ir turto padalijimo klausimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

10. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies.

11. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nustatė, kad ieškovė J. A. ir G. A. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) ir įregistravo Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 16). Santuokoje gimė trys vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. A., kuris yra pilnametis (1 tomas, b. l. 17), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Š. A. (1 tomas, b. l. 19) ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. A. (1 tomas, b. l. 18), kurie yra nepilnamečiai.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės

12. Ieškovė J. A. savo reikalavimu prašė santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo G. A., nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo grindė tuo, kad atsakovas prieš ją smurtavo, įtarinėjo ir kaltino nebūtais dalykais, be pagrindo pavyduliavo. Ieškovė teismo posėdžių metu teismui aiškino, kad santuokos pradžioje jos ir atsakovo tarpusavio santykiai buvo normalūs, abu sutarė gerai ir didesnių konfliktų šeimoje nekilo. Maždaug po penkiolikos bendro gyvenimo metų, pašlijo atsakovo sveikata ir pastarasis ieškovės atžvilgiu pradėjo elgtis paranojiškai, pradėjo ryškėti atsakovo nevaldomi pykčio priepuoliai, jis nebedavė ieškovei automobilio, kaltino ją nebūtais santykiais su kitais vyrais, be jokio pagrindo pavyduliavo, priekaištavo, vėliau jos atžvilgiu pradėjo smurtauti. Pasak ieškovės, pirmasis smurto atvejis iš atsakovo pusės įvyko (duomenys neskelbtini) po puseserės vestuvių, kuomet jis gryžęs po pasisėdėjimo be jokios priežasties puolė ieškovę mušti, tampyti, pešti už plaukų. Įvykį matė tik tuo metu namuose buvę sutuoktinių vaikai, buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau ieškovė nerašė pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, kadangi nesiruošė su atsakovu santuokos nutraukti, tyrimas nebuvo pradėtas. Ji atsakovui atleido, nes pabijojo likti viena su trimis vaikais. (duomenys neskelbtini) per jaunesniojo sūnaus gimtadienį atsakovas po pasisėdėjimo su kaimynais ėmė ieškovei nepagrįstai priekaištauti dėl pajuokavimo su kaimynės vyru, trenkė per petį, griebė už krūtinės, įvykis buvo nufilmuotas. Policijos pareigūnai nebuvo kviečiami, nes ieškovė neplanavo su atsakovu nutraukti santuokos, su atsakovu susitaikė, nes norėjo gyventi, manė, kad jis pasitaisys. Vėliau atsakovo pykčio priepuoliai tapo neprognozuojami, pastarasis ieškovės atžvilgiu vartojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Ieškovė savo paaiškinimus grindė vaikų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymais, byloje pateiktu vaizdo įrašu. (duomenys neskelbtini) antroje pusėje ieškovė išėjo gyventi į kitą kambarį, su atsakovu nebevedė bendro ūkio ir santuokinio gyvenimo.

13. Atsakovas G. A. byloje pareikštais priešieškinio reikalavimais prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Pastarasis teismo posėdžių metu taip pat nurodė, kad pradžioje santuokos su ieškove sutarė gerai, buvo gerbiamas ir mylimas, juto nuolatinį sutuoktinės palaikymą. Tačiau maždaug (duomenys neskelbtini) ieškovės elgesys jo atžvilgiu pasikeitė. Pastaroji pradėjo per ilgai nebūti namuose, nebegerbė jo, nesikalbėjo, žemino jį vaikų ir kaimynų akivaizdoje, nepadėjo dirbti prie jų bendro namo įrengimo, vėliau pati prisipažino, kad turi kitą vyrą. Pasak atsakovo, ieškovė pati jo ir vaikų atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, dėl ko buvo ir yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Atsakovas sutiko, kad su ieškove bendro santuokinio gyvenimo nebeveda nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio. Savo paaiškinimus atsakovas grindė byloje pateikta ikiteisminių tyrimų medžiaga.

14. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

15. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013 ir kt.). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

16. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

17. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

18. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad ieškovė J. A. dėl santuokos nutraukimo į teismą pirmą kartą kreipėsi (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimu taip pat prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo G. A. kaltės. Atsakovo kaltei dėl santuokos nutraukimo pagrįsti ieškovė byloje pateikė vaizdo ir garso įrašus, taip pat (duomenys neskelbtini) R. S. paaiškinimą apie tai, kad pastaroji matydavo ieškovę sumuštą (1 tomas, b. l. 176).

19. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinio reikalavimą pateikė rašytinius duomenis apie tai, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ieškovės J. A. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), nenustačius jos veiksmuose veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 tomas, b. l. 107-112). Nurodytas ikiteiminis tyrimas buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, gavus atsakovo G. A. pareiškimą, kad (duomenys neskelbtini) apie 22.20 val. namuose šeimyninio ginčo metu jo sutuoktinė J. A. spyrė vieną kartą jam į kairės kojos šlaunį, buvo sukeltas fizinis skausmas. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pradėtas atsakovo G. A. atžvilgiu pagal ieškovės J. A. pareiškimą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) apie 14 val. jai būnant namuose vonios kambaryje kilo konfliktas su vyru G. A. dėl turtinių santykių. Konflikto metu vyras ją tyčia pastūmė į sieną ir to pasėkoje ji nusibrozdino kairę ranką, buvo sukeltas fizinis skausmas (1 tomas, b. l. 100-106).

20. Institucijos, byloje teikiančios išvadą, pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymį ieškovės J. A. atžvilgiu (4 tomas, b. l. 26). Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK taip pat yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymį nepilnamečio Š. A. ir pilnamečio A. A. atžvilgiu (4 tomas, b. l. 33).

21. Esant civilinėje byloje surinktiems ir bylos šalių pateiktiems rašytiniems įrodymams, taip pat šalių, liudytojų paaškinimams, teismas sprendžia, kad nei viena civilinės bylos šalių nepateikė patikimų įrodymų kito sutuoktinio kaltei dėl santuokos nutraukimo pagrįsti. Vertindamas byloje pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus, teismas nurodo, kad iš emės ieškovė nepagrindė atsakovo jos atžvilgiu vartoto psichologinio ar fizinio smurto. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad santuokos metu su atsakovu ieškovė būtų buvusi sutuoktinio sumušta, jo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ar jis būtų nuteistas dėl pastarosios sužalojimų, byloje ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl jos nurodomų konfliktų būtų kvietusi policijos pareigūnus ar kreipusi į kitas institucijas dėl netinkamo sutuoktinio elgesio. Atsakovo kaltei dėl santuokos nutraukimo pagrįsti teismas nesiremia byloje ieškovės pateiktu R. S. paaiškinimu apie tai, kad ji yra mačiusi sumuštą ieškovę, kadangi šio asmens paaiškinimai nebuvo teikiami teismui posėdžių metu, be to R. S. nebuvo teismui prisiekusi, nei teismas, nei kiti proceso dalyviai neturėjo galimybės šiam asmeniui užduoti klausimų. Tuo tarpu, teismo apklausti ieškovės liudytojai V. R. ir M. K. nenurodė matę atsakovo smurtavimo faktų prieš ieškovę. Teismas taip pat nesiremia ikiteismio tyrimo metu civilinės bylos šalių vaikų duotais paaiškinimais apie tėvų tarpusavio santykius, kurie, teismo vertinimu, negali būti laikomi objektyviais ir patikimais, kadangi šeimoje jau keleri metai vyksta skyrybų procesas, vaikai dalyvauja tėvų konfliktuose, periodiškai su kažkuriuo iš tėvų nebendrauja, nes palaiko vieno arba kito pozicijas. Byloje ieškovės pateikti vaizdo ir garso įrašai nėra informatyvūs, pastarieji yra trumpi ir tik epizodiški, iš jų turinio nėra aišku kada jie buvo padaryti, koks yra atsakovo demonstruojamo elgesio kontekstas. Teismo vertinimu, byloje yra svarbu ir tai, kad po ieškovės nurodomų smurto faktų buvimo ir tarp sutuoktinių kilusių nesutarimų, pati ieškovė nurodė atsakovui atleidusi, su juo susitaikiusi ir neplanavusi santuokos nutraukti. Atsakovas G. A. byloje taip pat nėra pateikęs ieškovės neištikimybės faktą pagrindžiančių įrodymų. Teismo posėdžių metu ieškovė pripažino, kad jau kurį laiką turi santykių su kitu vyru, kartu su juo gyvena ir veda bendrą ūkį, tačiau neištikimybės faktą faktinio gyvenimo su atsakovu metu, neigė. Teismas vertina, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui pripažinus, jog pastarųjų bendras santuokinis gyvenimas baigėsi (duomenys neskelbtini) mėnesį, ir nesant byloje pateiktų kitų patikimų įrodymų dėl ieškovės neištikimės, išskyrus paties atsakovo paaiškinimus, labiau tikėtina, kad ieškovės aplinkoje kitas vyras atsirado po faktinių sutuoktinių bet kokių ryšių pabaigos, todėl negali būti vertinamas kaip ieškovės neištikimybės įrodymas.

22. Priešingai nei byloje nurodė abi civilinės bylos šalys, prašydamos nustatyti viena kitos kaltę dėl santuokos nutraukimo, teismas sprendžia, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas. Tokias teismo išvadas byloje visiškai patvirtino liudytoja apklausta atsakovo sesuo J. K. teismui objektyviai paaiškinusi, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl to, kad pastarųjų santuoka iširo, nes abu nuo kažkurio momento nebegerbė vienas kito, kits kitą erzino, žemino ir tarpusavyje koliojosi bei mušėsi. Iš tiesų, civilinės bylos duomenys, taip pat sutuoktinių elgesys suponuoja demonstruojamą nepagarbą vienas kitam, nenorą stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamą nusistatymą vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimą, nepilnamečių vaikų įtraukimą į tarpusavio nesutarimus bei nuolatinių konfliktų kėlimą. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą teismui konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo yra kalti abu sutuoktiniai, todėl civilinės bylos šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės CK 3.61 straipsnio 2 dalis.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

23. Byloje abi civilinės bylos šalys reikšdamos reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir prašydamos pripažinti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 1 000,00 Eur, o atsakovas iš ieškovės prašė priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

24. CK 3.70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Remdamasis nurodytu reglamentavimu bei teismo aukščiau šiame teismo sprendime išdėstyta nuostata, kad civilinės bylos šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas sprendžia, ieškovės ir atsakovo priešpriešinius reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus, kadangi įstatymas nenumato galimybės reikalauti iš kito sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl buvusių sutuoktinių išlaikymo ir paliktinų pavardžių po santuokos nutraukimo

25. Sutuoktiniai nereikalauja vienas iš kito išlaikymo, nurodo, kad abu yra sveiki ir darbingi, todėl nutraukus civilinės bylos šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės teismas sutuoktiniams išlaikymo vienam iš kito nepriteisia (CK 3.72 straipsnis).

26. Ieškovė J. A. po santuokos nutraukimo prašo jai palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui palikti turimą pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu, atsakovas priešieškinio reikalavimu prašo teismo jam palikti turimą pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovei palikti jos iki santuokos turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas nurodo, kad kadangi ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo ir buvo atsakovui neištikima, ji neturi teisės vadintis pastarojo pavarde. Gi, ieškovė prašo leisti jai naudotis pavarde „(duomenys neskelbtini)“ bent iki to laiko, kol visi bendri su atsakovu vaikai sulauks pilnametystės.

27. CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

28. Civilinės bylos šalių vaikai Š. A., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), sutuoktinių santuokos nutraukimo dienai yra nepilnamečiai. Todėl remiantis nurodyta įstatymo nuostata bei tuo, jog sutuotkinių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo G. A. priešieškinio reikalavimas dėl ieškovei po santuokos nutraukimo paliktinos jos iki santuokos sudarymo turėtos pavardės atmestinas, nes įsatymas nenumato galimybės atsakovui reikšti tokio reikalavimo.

29. Esant išdėstytiems argumentams, nutraukus civilinės bylos šalių santuoką, ieškovei J. A. paliktina santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui G. A. – jo turima pavardė „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai Š. A., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena civilinės bylos šalių gyvenamjame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Savo pirminiu ir vėliau patikslintais ieškinio reikalavimais ieškovė prašė teismo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nurodė, kad ji viena rūpinasi vaikais, pastarieji su atsakovu iš esmės nebendrauja, o ir patys vaikai nori likti gyventi su mama sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančiame name. Atsakovas G. tiek savo atsiliepimu, tiek priešpriešiniais reikalavimais su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko ir jam neprieštaravo. (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimą pakeitė. Nurodė, kad ji teismo prašo nepilnamečio sūnaus E. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, sutinka, kad Š. A. liktų gyventi su atsakovu ir būtų nustatyta tokia jo gyvenamoji vieta. Atsakovas to paties teismo posėdžio metu sutiko, kad nepilnamečio Š. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovė nurodė, kad šeimoje iš esmės pasikeitus situacijai bei atsižvelgus į nepilnamečio Š. A. išreikštą norą, tiklingiausia jo gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu G. A.

32. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Solcialinės apsaugos ir darbo miniterijos byloje pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės J. A. ir nepilnamečio jos sūnaus Š. A. bei pilnamečio sūnaus A. A. įvyko konfliktas, kurio metu ieškovė galimai smurtavo prieš sūnų Š. A. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Nusikalstamos veikos padarymu įtariama J. A. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK (duomenys neskelbtini) taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje. J. A. pripažinta nukentėjusia (4 tomas, b. l. 8-33). Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepilnametis Š. A., gimęs (duomenys neskelbtini), išreiškė norą gyventi su atsakovu G. A., nurodė, kad su mama bendrauti nenori ir mano, kad nebendraus (4 tomas, b. l. 96).

33. Įvertinus civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus bei civilinės bylos šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžių metu, nepilnamečio Š. A. išreikštą norą gyventi su atsakovu, teismas sprendžia, kad nepilnamečio E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą tikslinga nustatyta su jo motina J. A. jos gyvenamojoje vietoje, o nepilnamečio Š. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo tėvu G. A. jo gyvenamojoje vietoje. Teismo vertinimu, tokiu būdu nepilnamečiams bus užtikrintos visos sąlygos jų pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jų interesus. Tokią išvadą teismo posėdžio metu pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė, šiai išvadai pritarė pačios civilinės bylos šalys. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir atsakovo reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas pilna apimtimi. Dėl šios priežasties nepilnamečio E. A. turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė, o nepilnamečio Š. A. turto tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas atsakovas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

34. Ieškovė J. A. byloje neprašė nustatyti konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos. Nurodė, kad nenori riboti atsakovo bendravimo su vaikais, nori, kad tėvas su sūnumis bendrautų. Atsakovas byloje pateiktame atsiliepime į ieškinio reikalavimą pasiūlė nustatyti iš esmės taip pat neribotą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, kuriai ieškovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu neprieštaravo (1 tomas, b. l. 95-99).

35. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

36. Atsižvelgiant į tai, kad tarp civilinės bylos šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, o atsakovas tokią tvarką prašo nustatyti, kuriai ieškovė neprieštarauja, teismas tokį atsakovo reikalavimą tenkina atsiliepime į ieškinio reikalavimą nurodytomis sąlygomis, nustatant, kad: 1. Abu tėvai turi teisę su vaikais bendrauti bet kokiu laiku, suderinę vaiko pasiėmimo ir grąžinimo sąlygas su tuo iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Ši sąlyga taikoma ir tais atvejais, kai vaikai pasiimami atostogoms; 2. Abu tėvai turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip puse savo kasmetinių atostogų ir puse vaiko mokymosi atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Apie savo atostogų laiką ir trukmę abu tėvai informuoja vienas kitą ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomų atostogų pradžios; 3. Jei buvimo su vaikais metu vienas iš tėvų planuoja vežtis vaikus į kitą miestą ar kitą valstybę, pastarasis apie tai įsipareigoja informuoti kitą tėvą, nurodydamas planuojamą vaiko buvimo vietą ir visos kelionės trukmę. G. A. ir J. A. įsipareigoja, esant poreikiui, pateikti vaiko kelionei būtinus dokumentus ir sutikimus; 4. Bet kuris iš tėvų būdamas su vaikais, užtikrina vaikui galimybę susisiekti su kitu iš tėvų internetu ar telefonu, taip pat kito iš tėvų galimybę susisiekti su vaikais; 5. Abu tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie vaikų susirgimus ir kitus nutikimus bei svarbius įvykius vaikų ugdymo ir vystymosi procese, taip pat nutikimus ir įvykius, susijusius su vaikais jiems esant gyvenamojoje vietoje, ugdymo ir / ar kitose įstaigose. Vaikams sergant ar kitaip negalint atvykti pas skyrium gyvenantį vieną iš tėvų, kartu su vaiku gyvenantis tėvas įsipareigoja leisti lankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje ir kitose įstaigose ir / ar organizacijose, nedalyvaujant pašaliniams asmenims, išskyrus gydytojus; 6. Abu tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie vaikų dalyvavimą šventėse bei renginiuose bei netrukdyti vienas kitam dalyvauti juose; 7. Jeigu kuris iš tėvų planuoja pakeisti gyvenamąją vietą Lietuvoje, privalo kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau nei prieš išsikeliant iš esamos gyvenamosios vietos, apie tai informuoti kitą iš tėvų, nurodant naujos gyvenamosios vietos adresą bei kitus kontaktinius duomenis. Jei bet kuris iš tėvų planuoja su kartu gyvenančiu vaiku išvykti iš savo gyvenamosios vietos į kitą valstybę (įskaitant ir nuolatinai gyventi), pastarasis privalo raštu ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį apie tokius planus informuoti kitą iš vaiko tėvų. Jei Vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas iš esmės įtakoja skyrium gyvenančio tėvo galimybę bendrauti su vaiku (miesto, valstybės pakeitimas), tėvas su kuriuo gyvena vaikas privalo suteikti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku ne mažesniu intensyvumu ir būdais, nei numatyta šioje bendravimo tvarkoje; 8. Bendravimas tarp vaikų tėvų gali vykti bet kokiomis prieinamomis komunikacijos priemonėmis. Abu tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie jų kontaktinių duomenų pasikeitimą (el. pašto, telefono ir pan.), nurodant pasikeitusius suomenis.

37. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

38. Ieškovė J. A. byloje pareikštu pradiniu ieškinio reikalavimu prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį jiems sumokant po 200,00 Eur, išlaikymą vaikams priteisiant nuo ieškinio reikalavimo pateikimo teismui dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 1-14). (duomenys neskelbtini) pareiškimu ieškovė patikslino savo reikalavimą, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nurodė, kad vaikų išlaikymui iš atsakovo prašo priteisti po 250,00 Eur, tokio dydžio išlaikymą teikiant nuo (duomenys neskelbtini) (3 tomas, b. l. 129-130). Atsakovas G. A. su ieškovės reikalavimais dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio sutiko iš dalies. Atsiliepimu į ieškovės pareikštą reikalavimą nurodė, kad sutinka vaikams teikti išlaikymą po 150,00 Eur dydžio kiekvienam vaikui (1 tomas, b. l. 95-99), byloje vėliausiai pateiktu reikalavimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo savo poziciją dėl išlaikymo dydžio palaikė (4 tomas, b. l. 6-7). (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu civilinės bylos šalims sutarus dėl nepilnamečio sūnaus Š. A. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu G. A., ieškovė šio sūnaus išlaikymui sutiko teikti 250,00 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas šio teismo posėdžio metu sutiko, kad jis sūnaus E. A. išlaikymui, kurio gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, teiks tokio paties dydžio, t. y. 250,00 Eur dyžio išlaikymą.

39. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

40. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad vaikų tėvas, turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaikų interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

41. Minėta, jog civilinės bylos šalys (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu sutarė dėl abejiems nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio, todėl teismas atleidžiamas nuo pareigos nustatinėti nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Teismas sprendžia, kad civilinės bylos šalys tinkamai įvertino kiekvienos galimybes vaikams teikti sutarto dydžio išlaikymą, kuris yra proporcingas jų gaunamoms pajamoms, vertintinas, kaip nepažeidžiantis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių tinkamo užtikrinimo principo. Šalių reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo su kiekviena iš civilinės bylos šalių liekančiam gyventi nepilnamečiam vaikui tenkinami, išlaikymą iš atsakovo G. A. sūnaus E. A. išlaikymui priteisiant nuo (duomenys neskelbtini) (patikslinto ieškinio reikalavimo pateikimo dienos), o iš ieškovės J. A. sūnaus Š. A. išlaikymui priteisiant nuo (duomenys neskelbtini) (prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo dienos). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

42. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

43. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 straipsnis), tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

44. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas, dėl momento, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, yra pasisakęs, kad išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus), o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

45. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, primta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

47. Pirminiu ieškinio reikalavimu ieškovė J. A. prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo vaikams skolą 2 107,70 Eur dydžio, kurią skyrė į dvi dalis. Nurodė, kad išlaikymo skolos skaičiavimo momentas yra (duomenys neskelbtini), t. y. data, kuomet Panevėžio apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas. Ieškovė skaičiavo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), skaičiuojant kiekvienam vaikui teiktiną išlaikymą po 150,00 Eur, atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 3 600,00 Eur, o sumokėjo 2 695,94 Eur, 586,96 Eur pervedė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius (toliau – SODRA). Pasak ieškovės, antrą skolos dalį sudarė laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir šiuo laikotarpiu ieškovė manė, kad atsakovas vaikams turėjo teikti išlaikymą, skaičiuojamą po 200,00 Eur. Nurodė, kad šiuo laikotarpiu atsakovas vaikams turėjo sumokėti 4 000,00 Eur, o pervedė 1 158,32 Eur, SODRA sumokėjo 1 051,08 Eur (1 tomas, b. l. 1-14). (duomenys neskelbtini) patikslintu reikalavimu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 863,36 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kurį dalijo į tris laikotarpius. Patikslino, kad per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atsakovas, skaičiuojant vaikams teiktiną išlaikymą po 150,00 Eur turėjo sumokėti 3 310 Eur, o sumokėjo 2 695,94 Eur. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), skaičiuojant vaikams teiktiną išlaikymą po 200,00 Eur, atsakovas turėjo sumokėti 3 720,00 Eur, o sumokėjo 1 158,32 Eur, SODRA pervedė 1 126,38 Eur, tačiau 896,08 Eur sumą ieškovė SODRAI gąžino. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), skaičiuojant vaikams teiktiną išlaikymą po 200,00 Eur, atsakovas turėjo sumokėti 1 104,00 Eur, o sumokėjo 656,36 Eur (2 tomas, b. l. 23-35). (duomenys neskelbtini) byloje pateiktu pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, ieškovė nurodė, kad prašo iš atsakovo priteisti 6 463,75 Eur išlaikymo skolą. Nurodė, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išlaikymo skola yra 2 956,00 Eur, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išlaikymo skola yra 215,10 Eur, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išlaikymo skola yra 2 511,08 Eur, o laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išlaikymo skola yra 781,57 Eur (3 tomas, b. l. 129). Teismo posėdžių metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu bendro ūkio nebeveda nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio antros pusės, todėl išlaikymo skola yra nuo (duomenys neskelbtini), kurią prašė skaičiuoti vaikams teikiant išlaikymą po 200,00 Eur.

48. Atsakovas G. A. savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu neigė išlaikymo skolos buvimą, nurodė, kad dalį išlaikymo ieškovei pervedinėjo SODRA, kuriai buvo susidariusi netgi permoka.

49. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) rašytiniai duomenys patvirtina, kad ieškovė J. A. pirmą kartą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į teismą (duomenys neskelbtini). Ieškinio reikalavimu prašė nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisti po 200,00 Eur, priteisiant išlaikymą nuo ieškinio reikalavimo pateikimo teismui dienos. Ieškovė nei ieškinio dėstomojoje dalyje, nei reikalavime nenurodė, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas ar, kad jis aplamai yra susidaręs. Be to, nurodė, kad šio ieškinio reikalavimo pateikimo dienai, su atsakovu nebeveda bendro ūkio ir santuokinio gyvenimo.

50. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje teikdama savo procesinius dokumentus teismui ieškovė taip pat teismui nurodė, kad atsakovas iš namų išėjo (duomenys neskelbtini) mėnesį (1 tomas, b. l. 1-14), patikslintame ieškinio reikalavime šią faktinę aplinkybę pakartojo (2 tomas, b. l. 23-35) ir pakankamai ilgą laiką laikėsi pozicijos, kad išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo datos, kuomet Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovo vaikams laikiną išlaikymą. Tik vėlesnių teismo posėdžių metu ieškovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas atsakovui turėtų būti skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo tos datos, kuomet ieškovė išėjo gyventi į atskirą kambarį.

51. Atsižvelgiant į byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad galimas išlaikymo įsiskolinimas nagrinėjamojoje byloje turėti būti skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini), nes būtent tokios pozicijos pati ieškovė nuosekliai laikėsi tiek Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek nagrinėjamojoje byloje iki savo poziciją pakeitė, siekdama iš atsakovo prisiteisti didesnį išlaikymo įsiskolinimą.

52. Teismas taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu, kad išlaikymo įsiskolinimas atsakovui už visą laikotarpį turėtų būti skaičiuojamas kas mėnesį kiekvienam vaikui teikiant po 200,00 Eur. Šio teismo sprendimo 48 punkte teismo jau yra nurodyta, kad pati ieškovė pakankamai ilgą laiką už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo laikino išlaikymo priteisimo datos, iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaigos, laikė, kad atsakovas kiekvienam vaikui turėjo teikti išlaikymą po 150,00 Eur dydžio.

53. Panevėžio apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisė po 200,00 Eur. (duomenys neskelbtini) nutartimi apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitė ir teiktino išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams sumažino, nurodė, kad atsakovas turi teikti vaikams po 150,00 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovė savo pirminiuose procesiniuose dokumentuose ne vieną kartą taip pat yra nurodžiusi, kad išlaikymo įsiskolinimas abejiems vaikams turėtų būti skaičiuojamas kiekvienam vaikui kas mėnesį teikiant po 150,00 Eur. Minėta, jog savo poziciją ji pakeitė teismo posėdžių metų, akivaizdžiai siekdama prisiteisti iš atsakovo didesnę išlaikymo skolą, kas teismo vertinimu, laikytina nesąžiningu ieškovės procesiniu elgesiu. Su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinktina, todėl galima išlaikymo skola už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) skaičiuotina atsakovui kiekvienam vaikui turint pareigą teikti po 150,00 Eur dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomu įsiskolinimo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) galiojo Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš atsakovo buvo pateikusi vykdymui, todėl galimai susidariusi išlaikymo skola turėtų būti vertinama vykdymo procese pagal minėtos teismo nutarties dėl laikynųjų apsaugos priemonių taikymo galiojimo laikotarpį, o ne nagrinėjamojoje civlinėje byloje, idant būtų išvengta dvigubo galimos išlaikymo skolos išieškojimo.

54. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovas turėjo pareigą nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą savarankiškai. Už šį laikotarpį, taip pat už laikotarpį iki (duomenys neskelbtini) ieškovė prašo laikyti, kad atsakovas turėjo teikti 200,00 Eur dydžio išlaikymą. (duomenys neskelbtini) nutartimi nagrinėjamojoje byloje teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 180,00 Eur. (duomenys neskelbtini) nutartimi apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, nurodė, kad vaikams priteistas išlaikymas laikytinas minimaliu, galinčiu patenkinti tik būtiniausius nepilnamečių vaikų poreikius. Tokiu būdu, teismas atsižvelgdamas į Kasacinio teismo formuojamą praktiką apie tai, kad orientaciniu kriterijumi dėl nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydžio, užtikrinančio būtiniausius vaiko poreikius, turi būti vertinamas tuo metu buvusios minimalios mėnesinės algos dydžio ribose, kuris nuo (duomenys neskelbtini) atskaičius mokesčius buvo 534,00 Eur, taip pat į tai, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė turėjo gauti 80,50 Eur vaiko išmoką vienam vaikui, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laikyti, jog atsakovas kiekvienam vaikui turėjo teikti po 200,00 Eur, yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Remiantis tuo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) galiojo teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas šiuo laikotarpiu vertina tik tai, ar atsakovas nėra permokėjęs priteisto išlaikymo, kadangi galimai susidariusi išlaikymo suma 180,00 Eur kiekvienam vaikui teiktino išlaikymo ribose turi būti išieškoma vykdymo procese.

55. Byloje civilinės bylos šalių pateikti rašytiniai įrodymai bei paaiškinimai patvirtina, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovas savarankiškai dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovei turėjo sumokėti 4 000,00 (400,00 × 10 mėn. = 4 000,00 Eur). Ieškovė byloje nurodė ir jos pateikti rašytiniai įrodymai tai patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas jai pervedė 1 258,32 Eur (2021 metų liepos mėnesį – 238,32 Eur, rugpjūčio mėnesį – 300,00 Eur, rugsėjo mėnesį – 100,00 Eur, spalio mėnesį – 150,00 Eur, lapkričio mėnesį – 200,00 Eur ir 2022 metų balandžio mėnesį – 270,00 Eur), ieškovei SODRA pervedė 1 084,08 Eur, tačiau visa SODROS išmokėta ieškovei suma buvo užskaityta kaip permoka, kurią ieškovė nurodė grąžinusi, kadangi pirmosios instacijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegaliojo (3 tomas, b. l. 2-61, 4 tomas, b. l. 142-143) ir ieškovė šios išmokos gauti neprivalėjo. Todėl už šį laikotarpį susidarė 2 741,68 Eur (4 000,00 Eur – 1 258,32 Eur = 2 741,68 Eur) dydžio išlaikymo skola.

56. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos) iki (duomenys neskelbtini) (data, nuo kurios ieškovė prašo didesnio išlaikymo) pagal teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovas turėjo pervesti ieškovei 2 880,00 Eur (360,00 × 8 mėn. = 2 880,00 Eur) išlaikymo, o teismui šiame teismo sprendime konstatavus, kad šiuo laikotarpiu atsakovas turėjo vaikams teikti po 200,00 Eur, atsakovas turėtų ieškovei primokėti dar 320,00 Eur (40,00 Eur × 8 mėn. = 320,00 Eur). Remiantis bylos duomenimis atsakovas šiuo laikotarpiu ieškovei pervedė 2 141,33 Eur (2022 metų gegužės mėnesį – 150,00 Eur, birželio mėnesį – 210,00 Eur, liepos mėnesį – 296,36 Eur, rugpjūčio mėnesį – 294,20 Eur, rugsėjo mėnesį – 470,77 Eur, spalio mėnesį – 360,00 Eur ir lapkričio mėnesį – 360,00 Eur). SODRA ieškovei vaikų išlaikymui pervedė 178,68 Eur (3 tomas, b. l. 2-61, 4 tomas, b. l. 142-143). Tokiu būdu, atsakovas negali būti laikomas permokėjęs nurodytu laikotarpiu iš jo priteisto laikino išlaikymo sumą abejiems nepilnamečiams vaikams, kadangi ieškovei buvo sumokėta bendra 2 320,01 Eur suma. Vertinant tai, kad galiojant teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, galimai esančio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo klausimas turi būti sprendžiamas vykdymo procese, teismas sprendžia, kad už aptariamą laikotarpį iš atsakovo ieškovės naudai turėtų būti priteista 320,00 Eur (40,00 Eur × 8 mėn. = 320,00 Eur) išlaikymo skola, t. y. išlaikymo skirtumo tarp teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sumos ir teismo šiame sprendime nustatytos vaikams teiktino išlaikymo sumos.

57. Remiantis nurodytais argumentais, teismo padarytomis išvadomis ir įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovui nepateikus byloje priešingų rašytinių įrodymų apie tai, kad jis vaikams yra sumokėjęs visą išlaikymo sumą ir išlaikymo įsiskolinimo nėra, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3 061,68 Eur įsiskolinimo suma už laikotarpius nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams paskirstymo

58. Ieškovė J. A. patikslintame ieškinio reikalavime nurodė, kad turi du kreditorius, kuriuos byloje nurodė trečiaisiais asmenimis – J. Š. ir Z. G. Paaiškino teismui, kad iš Z. G. (duomenys neskelbtini) yra pasiskolinusi 600,00 Eur automobiliui Citroen C5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti. Šį automobilį įsigijo sau, savo asmeniniems poreikiams tenkinti. (duomenys neskelbtini) iš savo mamos J. Š. ieškovė pasiskolino 400,00 Eur, vėliau dar 500,00 Eur. Ieškovė prašė teismo šias pinigines prievoles tarp sutuoktinių padalyti, jeigu atsakovas pretenduotų į ieškovės įgytą automobilį ir dailylentes. Atsakovas G. A. savo priešieškinio reikalavime nurodė, kad su ieškove bendrų kreditorių neturi, tačiau dailylentes ir transporto priemonę Citroen C5, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukė į tarp sutuoktinių dalytino turto balansą.

59. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo J. Š. paaiškino teismui, kad ieškovei J. A. per kelis kartus yra paskolinusi 900,00 Eur sumą, kurių grąžinti neprašo. Tretysis asmuo Z. G. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo dėl byloje pareikšto ieškovės reikalavimo nepateikė, tačiau ieškovės pateiktas skolos raštelis, kurio pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) J. A. automobilio įsigijimui iš Z. G. pasiskolino 600,00 Eur (2 tomas, b. l. 36).

60. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama CK trečiosios knygos VII skyriuje. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas).

61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateikti teisės taikymo išaiškinimai, kas yra laikoma bendromis (dalinėmis arba solidariosiomis) ir asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio kriterijus. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialioji įstatymo norma) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė taip pat neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

62. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra bendra (solidarioji ar dalinė) ar asmeninė.

63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017; 2019 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).

64. Sprendžiant dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo vadovaujamasi CPK 185 straipsnio nuostatomis, tačiau kreditoriaus, siekiančio, kad prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes jis dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms gali spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų. Dėl to tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019 ir kt.).

65. Nagrinėjamu atveju, byloje dalyvavusi J. Š. patvirtino teismui, kad buvo paskolinusi ieškovei 900,00 Eur sumą, kurios grąžinti ieškovės neprašo. Ieškovė patikslintame ieškinio reikalavime nurodo, kad šią pinigų sumą iš savo mamos pasiskolino (duomenys neskelbtini) ir vėliau per kelis kartus, kokiam tikslui buvo panaudota pasiskolinta pinigų suma ieškovė nenurodė ir rašytinių įrodymų nepateikė. Nepaisant nurodyto, J. Š. nurodžius, kad ji neprašo ieškovės grąžinti pastarajai paskolintos pinigų sumos, ši sutuoktinės / sutuoktinių prievolė kreditorei po santuokos nutraukimo tarp sutuoktinių nepaskirstoma. Minėta, jog byloje esantis (duomenys neskelbtini) ieškovės J. A. skolos raštelis patvirtina, kad pastaroji iš trečiojo asmens Z. G. pasiskolino 600,00 Eur automobiliui įsigyti. Ieškovė byloje taip pat pateikė įrodymus apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ji sudarė Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu nuosavybėn įgijo automobilį Citroen C5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 600,00 Eur (3 tomas, b. l. 72). Ieškovė nurodė, kad šią transporto priemonę įgijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, kuria ji pati ir naudojasi. Įverinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei nustatytą ir civilinės bylos šalių patvirtintą aplinkybę, kad sutuoktiniai bendro ūkio ir santuokinio gyvenimo nebeveda nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, teismas sprendžia, kad prievolė kreditorei Z. G. po santuokos nutraukimo laikytina asmenine sutuoktinės J. A. prievole.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo

66. Civilinėje byloje keliamas ginčas dėl santuokos metu sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto – 0,0639 ha ploto mėgėjų sodo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame esančio pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 20-21).

67. Ieškovė viso civilinės bylos nagriėjimo metu nuosekliai reikalavo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą priteisti jai asmeninėn nuosavybėn, atsakovui už jo dalį išmokant piniginę kompensaciją. Ieškovė teismui aiškino, kad gyvenamajame name nori gyventi ji pati su nepilnamečiais vaikais, kad su atsakovu gyventi viename name yra neįmanoma, nes sutuoktinių santykiai yra itin konfliktiški. Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad jai nuosavybėn turėtų būti priteista didesnė gyvenamojo namo dalis – 2/3 dalys šio nekilnojamojo turto, kadangi į gyvenamojo namo rekonstrukciją buvo įneštos asmeninės ieškovės piniginės lėšos. O būtent, (duomenys neskelbtini) ieškovės mama J. Š. pardavusi du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už juos gautus pinigus 16 000,00 litų (4 634,00 Eur) padovanojo ieškovei, kuri juos panaudojo gyvenamojo namo įsigijimui. Be to, ji iš A. A. K. kaip dovaną gavo vieno kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį pardavė už 15 000,00 Eur ir šiuo pinigus panaudojo gyvenamojo namo įrengimui.

68. Atsakovas (duomenys neskelbtini) byloje pateiktu paskutiniuoju pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo (4 tomas, b. l. 6-7) prašė teismo nurodytą nekilnojamąjį turtą tarp sutuoktinių padalyti natūra, kiekvienam paskiriant po ½ dalį šio turto. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis nenori išeiti iš gyvenamojo namo, kadangi neturi kur gyventi. Name yra galimė padaryti du atskirus įėjimus, atskiras šildymo sistemas, elektros ir vandens apskaitą, nurodė, kad visus šiuos darbus jis galėtų atlikti pats.

69. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Tačiau teismas, pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Nelygios sutuoktiniams tenkančios turto dalys gali būti nustatytos ir konstatavus CK 3.123 straipsnio 2 - 4 dalyse nustatytus pagrindus.

70. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbūs kriterijai, leidžiantys nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstami vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant bendrą sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007); vieno iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto nesąžiningas valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2005; kt.). Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

71. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007); konkretiems sutuoktinių interesams patenkinti, nepilnamečių vaikų interesų apsaugai užtikrinti gali pakakti atitinkamo turto padalijimo būdo taikymo ar vertingesnio turto paskyrimo natūra, turto vertės skirtumą kompensuojant pinigais, nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2004; kt.).

72. Ieškovė nurodo, kad jos mamos jai padovanotos piniginės lėšos, taip pat jos asmeninės lėšos, gautos pardavus jai dovanotą butą, kurios buvo panaudotos sutuoktinių turto pagerinimui, sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir nutraukiant šalių santuoką jai paskirti 2/3 dalis nekilnojamojo turto, o atsakovui 1/3 dalį šio turto.

73. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, civilinės bylos šalys įgijo (duomenys neskelbtini) Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

74. (duomenys neskelbtini) ieškovės mama J. Š. Kooperatyvui (duomenys neskelbtini) pardavė du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už bendrą 16 000,00 litų (4 634,00 Eur) sumą (1 tomas, b. l. 37-44).

75. (duomenys neskelbtini) Mokėjimu nurodymu Kooperatyvas (duomenys neskelbtini) į atsakovo G. A. sąskaitą pervedė 16 000,00 litų (4 634,00 Eur) sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra apmokėjimas J. Š. pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą preliminarią žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį (1 tomas, b. l. 24).

76. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad A. A. K., kuriai notaro išduoto įgaliojimo pagrindu atstovavo ieškovė J. A., pardavė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 15 500,00 Eur sumą (2 tomas, b. l. 94-99).

77. Iš ieškovės J. A. byloje pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) pastarajai buvo pervesta 15 000,00 Eur suma už perkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį A. A. K. Išrašo duomenys taip pat patvirtina, kad nuo ieškovės banko sąskaitos per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 13 000,00 Eur suma (2 tomas, b. l. 153-155).

78. Bylos nagrinėjimo metu trečiuoju asmeniu įtraukta ieškovės motina J. Š. nurodė teismui, kad duktė J. A. ir jos sutuoktinis pastarajai guodėsi neturintys pakankamai pinigų perkamam gyvenamajam namui įsigyti, todėl ji nusprendusi parduoti turimus žemės sklypus, o gautus pinigus atiduoti dukrai. Savo paaiškinimuose J. Š. painiojosi, savo laisvame pasakojime nurodė, kad pinigus davė šeimai, į pirmininkaujančios konkrečius klausimus atsakė, kad padovanojo dukrai. Pastaroji negalėjo paaiškinti, kodėl pinigai 16 000,00 litų (4 634,00 Eur) sumoje buvo pervesti ne į dukters J. A. sąskaitą, o į atsakovo G. A. sąskaitą. Liudytoju byloje apklaustas M. K. teismui paaiškino, kad jis tvarkė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorio dokumentus, nurodė, neva, žinojęs, kad J. Š. gautus pinigus už parduotus sklypus atidavė dukrai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teismui taip pat nurodė, kad ji slaugė močiūtę A. A. K., kuri jai padovanojo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), o gautus už parduotą turtą pinigus panaudojo namo remontui. Kitų įrodymų, pagrindžiančių jos tokius paaiškinimus, byloje nėra.

79. Aptartų įrodymų visuma, teismo vertinimu, nepatvirtina ieškovės byloje nurodomų aplinkybių buvimo, kad įgyjant nekilnojamąjį turtą, o vėliau jį rekonstruojant, pastaroji panaudojo dalį, o konkrečiai 19 634,00 Eur asmeninių lėšų, kurių pagrindu jai turėtų tekti didesnė santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalis.

80. Teismas nurodo, kad ieškovei teigiant, kad į nekilnojamojo turto įgijimą ir rekonstravimą ji įdėjo savo asmenines pinigines lėšas, būtent jai tenka procesinė pareiga paneigti sutuoktinių turto, įgyto po santuokos sudarymo, bendrumo prezumpciją.

81. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas, arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008).

82. Byloje ieškovė nepateikė patikimų ir jos teiginius patvirtinančių įrodymų apie tai, kad jos motina J. Š. į atsakovo G. A. sąskaitą pervesdama 16 000,00 litų (4 634,00 Eur) juos padovanojo savo dukrai. Pinigų pervedimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), civilinės bylos šalys gyveno darnioje santuokoje, planavo įgyti didesnį nekilnojamąjį turtą, sutuoktinių santykiai buvo normalūs, todėl labiau tikėtina, kad ieškovės mama pervesdama atsakovui pinigus už parduotus žemės sklypus, juos davė šeimos poreikių tenkinimui. Tai visiškai patvirtina pinigų pervedimo faktas į atsakovo sąskaitą, taip pat tai, kad nei J. Š., nei pati ieškovė jokia forma nefiksavo fakto, kad pinigai J. A. yra dovanojami.

83. Dėl ieškovės nurodomų aplinkybių apie tai, kad slaugoma močiūtė A. A. K. už pastarosios slaugymą jai dovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavus gautus pinigines lėšas ieškovė panaudojo gyvenamojo namo rekonstrukcijai, nepatvirtina visiškai jokie rašytiniai įrodymai, išskyrus pačios ieškovės paaiškinimus, duotus teismo posėdžių metu. Atsakovui prieštaraujant dėl ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių buvimo, būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad aptariamas nekilnojamasis turtas buvo jai padovanotas. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas ieškovei atstovaujant A. A. K. notaro patvirtinto įgaliojimo pagrindu, kurio buvimas neleidžia teismui konstatuoti fakto, kad šis turtas ieškovei buvo dovanotas. Šios ieškovės nurodomos aplinkybės taip pat nepatvirtina ir tas faktas, kad už nekilnojamąjį turtą gautos piniginės lėšos 15 000,00 Eur dydžio buvo pervestos į ieškovės sąskaitą banke ir vėliau per kelias dienas išgrynintos. Nurodytų rašytinių įrodymų turinys nepatvirtina, kad tai buvo asmeninės ieškovės piniginės lėšos, jai dovanotos, ar pervestos kitu tikslu. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kokiam tikslui šios lėšos buvo panaudotos.

84. Tokiu būdu, ieškovei J. A. byloje nepaneigus santuokoje įgyto nekilnojamojo turto bendrumo prezumpcijos, numatytos CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, laikytina, kad ginčo nekilnojamasis turtas, t. y. abiejų sutuoktinių vardu registruotas žemės sklypas su jame esančiu gyenamuoju namu ir kitais kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), laikytinas bendraja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir, nutraukiant civilinės bylos šalių santuoką, dalytinas lygiomis dalimis.

85. Toliau šiame sprendime sprendžiant dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdo tarp abiejų sutuoktinių pagal civilinės bylos šalių byloje pareikštus reikalavimus, aprašytus šio teismo sprendimo 68 – 69 punktuose, teismas pasisako sekančiai.

86. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad santuokoje įgyas sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

87. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanomas konkrečių turto objektų paskirstymas ar turto dalių atskyrimas (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

88. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

89. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesugeba bendradarbiauti ir taikiai spręsti iškylančių klausimų, turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui.

90. Taigi, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, tai jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

91. Nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad civilinės bylos šalių santykiai yra itin konfliktiški. Šio teismo sprendimo 19 – 20 pynktuose teismas jau yra nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ieškovės J. A. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), nenustačius jos veiksmuose veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 tomas, b. l. 107-112). Nurodytas ikiteiminis tyrimas buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, gavus atsakovo G. A. pareiškimą, kad (duomenys neskelbtini) apie 22.20 val. namuose šeimyninio ginčo metu jo sutuoktinė J. A. spyrė vieną kartą jam į kairės kojos šlaunį, buvo sukeltas fizinis skausmas. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pradėtas atsakovo G. A. atžvilgiu pagal ieškovės J. A. pareiškimą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) apie 14 val. jai būnant namuose vonios kambaryje kilo konfliktas su vyru G. A. dėl turtinių santykių. Konflikto metu vyras ją tyčia pastūmė į sieną ir to pasėkoje ji nusibrozdino kairę ranką, buvo sukeltas fizinis skausmas (1 tomas, b. l. 100-106). Be to, Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymį ieškovės J. A. atžvilgiu (4 tomas, b. l. 26). Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK taip pat yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymį nepilnamečio Š. A. ir pilnamečio A. A. atžvilgiu (4 tomas, b. l. 33).

92. Kiti bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas G. A. šalių gyvenamajame name negyvena jau nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, tačiau jam periodiškai pasirodant namuose, sutuoktiniai konfliktuoja, kviečiamos atitinkamos tarnybos jų tarpusavio ginčams ir nesutarimas spręsti, fiksuojami galimi vaikų teisių pažeidimai (1 tomas, b. l. 163-170, 4 tomas, b. l. 9-26). Galiausiai, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu, teikdama galutinę išvadą, teismui paaiškino, kad į civilinės bylos šalių nuolatinius konfliktus, turto dalybų klausimus yra įtraukti nepilnamečiai vaikai, kuriems daroma ypatingai didelė žala. Vaikai yra periodiškai nuteikinėjami vieno iš tėvų atžvilgiu, su kažkuriuo iš tėvų nebendrauja, tėvams yra priešiškai nusiteikę, jų negerbia. Pasak atstovės, situacija šeimoje galėtų pasikeisti tik kiek įmanoma greičiau išsprendus santuokos nutraukimo bylą ir tėvams pradėjus koncentruotis ne į turto dalybų klausimus, o bendravimo atkūrimą su nepilnamečiais vaikais.

93. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti, šalys nesugeba bendradarbiauti ir rasti kompromisų sprendžiant iškylančius klausimus, todėl turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas panašaus pobūdžio konfliktams tarp tėvų ir vaikų kilti ir ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad tokie civilinės bylos šalių tarpusavio santykiai, į kuriuos yra įtraukiami ir šalių nepilnamečiai vaikai, suponuoja esant subjektyvias priežastis netaikyti santuokoje šalių įgyto nekilnojamojo turto padalijimo natūra būdo.

94. Minėta, kad turto padalijimo būdas, kai turtas vienam sutuoktiniui priteisiamas natūra, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, laikomas išimtiniu, todėl byloje turi būti nustatomos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios leistų teismui pagrįstai spręsti, kad nebus pažeistos sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, kaip turto savininko teisės, o priteisiama kompensacija atitinka proporcingumo ir teisingumo principus. Tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį).

95. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pripažįstama, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir kt.). Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017). Nors nurodyti išaiškinimai suformuluoti bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos piniginės kompensacijos dydis, yra tapatūs, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju kompensuojama už bendraturčiui priklausančią turto dalį. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė.

96. Byloje civilinės bylos šalys nesutarė dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertės. Atsakovas byloje pateikė UAB „Ober – Haus“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kuria ginčo žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) duomenimis įvertinti 95 000,00 Eur rinkos kaina (2 tomas, b. l. 121-148). Ieškovė byloje teikė įvairaus pobūdžio konsultacines išvadas, atsakovo pateiktą nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitą ginčijo, tačiau paskutiniojo teismo posėdžio metu pateikė naują J. A. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atliktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurios išvadose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) duomenimis ginčo nekilnojamojo turto vertė yra 85 280,00 Eur (4 tomas, b. l. 98-119). Nepaisant nurodyto, civilinės bylos šalys tarpusavyje nesutarė dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto rinkos vertės, kiekvienas laikėsi savo ataskaitose pateiktų išvadų.

97. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.).

98. Esant suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, civilinės bylos šalių paaiškinimams apie tai, kad gyvenamasis namas nėra pilnai įrengtas ir jo galutinis įrengimas reikalauja labai didelių investicijų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nei viena iš civilinės bylos šalių neturi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi, į tai, kad su kiekviena civilinės bylos šalių pasilieka gyventi po nepilnametį vaiką, todėl vienai iš šalių paskyrus nuosavybėn visą nekilnojamąjį turtą, kitam sutuoktiniui turėtų būti užtikrinama reali galimybė už gautą piniginę kompensaciją įgyti kitą tinkamą gyvenimui nekilnojamąjį turtą, teismas sprendžia, kad ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje yra 90 140,00 Eur (95 000,00 + 85 280,00 Eur / 2 = 90 140,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, sutuoktiniui liekančiam be santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalies, turėtų būti išmokėta 45 070,00 Eur dydžio piniginė kompensacija už kitam sutuoktiniui atitenkančią didesnę santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalį.

99. Byloje ieškovė J. A. prašė visą nekilnojamąjį turtą priteisti jai. Pastaroji sutiko atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalį. Byloje ieškovė pateikė duomenis, kad kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ jai suteiktų 32 500,00 Eur dydžio paskolą nekilnojamojo turto dalies išpirkimui (2 tomas, b. l. 75). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai paskyrus visą gyvenamąjį namą, piniginę kompensaciją ji atsakovui sumokėtų iš karto įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas G. A. byloje nepateikė įrodymų apie tai, kad pastarasis turėtų galimybę ieškovei iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti piniginę kompensaciją, jeigu teismas ginčo nekilnojamąjį turtą paskirtų jam. Atsakovas prašė santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą tarp sutuoktinių padalyti natūra, paskiriant kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį šio turto.

100. Byloje ieškovei J. A. sutinkant atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalį, taip pat pateikus rašytinius įrodymus apie tai, kad piniginę kompensaciją atsakovui ji turėtų galimybę išmokėti tuojau pat po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o atsakovui tokių įrodymų nepateikus, teismas sprendžia, po santuokos nutraukimo ieškovei J. A. asmeninėn nuosavybėn paskirti visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, įpareigojant ieškovę atsakovui išmokėti 45 070,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už pastarajai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalį. Toks nekilnojamojo turto padalijimas tarp buvusių sutuoktinių, teismo vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, yra labiausiai atitinkantis civilinės bylos šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesus bei suformuotą Kasacinio teismo praktiką.

Dėl santuokoje įgyto kitos rūšies turto padalijimo

101. Byloje ieškovė J. A. į santuokoje įgyto dalytino turto balansą įtraukė sutuoktinių vardu registruotas transporto priemones, kitus kilnojamuosius ir namų apyvokos daiktus. Prašė teismo jai nuosavybėn paskirti: skalbimo mašiną LG – 100,00 Eur vertės, minkštą kampą (oranžinės spalvos) – 100,00 Eur vertės, siuvimo mašiną (Overlok) – 30,00 Eur vertės, medines diles (pušines) – 100,00 Eur vertės, šašlykinę – 20,00 Eur vertės, moterišką dviratį Panther – 150,00 Eur vertės, atsakovui G. A. nuosavybėn priteisti: kilnojamąją pirtį, registruotą kaip savos gamybos priekabą, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - 4 000,00 Eur vertės, automobilį Mazda 626, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 500,00 Eur vertės, automobilį Opel Zafira, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 1 000,00 Eur vertės, trimerį – 150,00 Eur vertės, benzininį pjūklą – 100,00 Eur vertės, įrankius – 20,00 Eur vertės, diskinį pjūklą (zemerį) – 50,00 Eur vertės, pastatomą diskinį pjūklą (zemerį) – 50,00 Eur vertės, elektrinį paspirtuką – 200,00 Eur vertės, kopėčias aliumines ištraukiamas – 200,00 Eur vertės, vyrišką dviratį Panther – 200,00 Eur vertės, supynes – 30,00 Eur vertės, minkštą kampą (žalios spalvos) – 100,00 Eur vertės, baldų komplektą (minkštą kampą) – 100,00 Eur vertės; taip pat prašė jai iš atsakovo priteisti 3 175,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį;

102. Atsakovas G. A. patikslintu priešieškinio reikalavimu prašė atsakovui nuosavybėn paskirti: transporto priemonę Mazda 626, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 100,00 Eur vertės, transporto priemonę Opel Zafira, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 300,00 Eur vertės, savos gamybos priekabą, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - 50,00 Eur vertės, minkštą kampą (oranžinės spalvos) – 150,00 Eur vertės, medines diles (pušines) – 100,00 Eur vertės, diskinį pjūklą (zeimerį) – 50,00 Eur vertės, pastatomą diskinį pjūklą (zeimerį) – 50,00 Eur vertės, baldų komplektą (minkštą kampą) – 100,00 Eur vertės, elektrinį paspirtuką – 200,00 Eur vertės, vyrišką dviratį Panther – 200,00 Eur vertės, sūpynes – 30,00 Eur vertės, sekciją sidabriniais stalčiais – 100,00 Eur vertės, barą per žiemą stovėjusį lauke – 30,00 Eur vertės, Escon kinietišką puodą – 30,00 Eur vertės, odinį pufą kubą – 30,00 Eur vertės, treniruoklį Orbitek – 30,00 Eur vertės, juosmens treniruoklį – 15,00 Eur vertės, 8 pakuotes vidaus dailylenčių – 40,00 Eur vertės, kirvį Fiskars – 50,00 Eur vertės, montuojamą virtuvinį baldų komplektą su įranga – 1 000,00 Eur vertės, svetainės stalą su kėdėmis – 50,00 Eur vertės, naują stiklinį kavos staliuką – 40,00 Eur vertės, medžio drožlių plokštes (30 vnt.) – 100,00 Eur vertės, akmens vatos plokštes (3 m³) – 50,00 Eur vertės, savos gamybos šiltnamį – 100,00 Eur vertės, supamą masažinę kėdę – 100,00 Eur vertės, žoliapjovę – 50,00 Eur vertės; ieškovei nuosavybėn prašė paskirti: transporto priemonę Citroen C5, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 800,00 Eur vertės, skalbimo mašiną LG – 150,00 Eur vertės, minkštą kampą (žalios spalvos) – 150,00 Eur vertės, siuvimo mašiną Overlok – 30,00 Eur vertės, aliumines ištraukiamas kopėčias – 100,00 Eur vertės, šašlykinę – 20,00 Eur vertės, moterišką dviratį Panther – 200,00 Eur vertės, televizorių 102 LG – 500,00 Eur vertės, cikloninį kepimo puodą – 50,00 Eur vertės, fotelį Enddemodul – 50,00 Eur vertės, namų kiną Samsung – 70,00 Eur vertės, bulvių tarkavimo mašiną – 35,00 Eur vertės, mikrobangų krosnelę – 25,00 Eur vertės, virtuvės įrankius – puodų servisą, lėkščių servisą, taurių servisą, kavos puodelių servisą – 100,00 Eur vertės, Turpervare indus – kepimo formas 3 vnt., tortines 2 vnt., formą tortui, sviestinę, sūrinę, duoninę, sūrio malūnėlį, sūrio peilį, filė peilį, mažą peilį, galąstuvą, žirkles, pjaustyklę, pjaustymo lentelę su kočėlu, keptuvę, termo puodus, termosą, indus maistui nuo 10 ltr. iki 0,5 ltr. talpos 16 vnt. – 500,00 Eur vertės, dulkių siurblį Kercher – 60,00 Eur vertės, dvigulę lovą – 150,00 Eur vertės, odinį pufą kubą – 30,00 Eur vertės, dvi rūbų spintas – 60,00 Eur vertės, medinį kavos staliuką su stiklu – 30,00 Eur vertės, šaldytuvą – 100,00 Eur vertės, buitinę siuvimo mašiną – 50,00 Eur vertės, pramoninę siuvimo mašiną – 300,00 Eur vertės; iš ieškovės atsakovui priteisti 192,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už pastarajai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

103. Teismo posėdžių metu šalys nesutarė dėl santuokoje įgyto kitos rūšies turto vertės, nurodė, kad dalies turto nėra, ginčijo daiktų priklausomybę ir jų buvimo faktą. Teismui pasiūlius pateikti į bendrą santuokoje įgyto turto masę įtrauktų daiktų rinkos vertę pagrindžiančius rašytinius įrodymus, tai padaryti atsisakė, daiktų vertinimo ekspertizės atlikti nepageidavo.

104. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų nuosavybės teise priklausantis turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad šalys, siekdamos įrodyti santuokoje įgyto turto masę, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalėjo įrodyti, kad ginčo turtas yra įgytas santuokos metu.

105. Teismui prieinami VĮ Regitra duomenys patvirtina, kad nagrinėjamos civilinės bylos dienai ieškovės J. A. vardu yra registruota viena transporto priemonė Citroen C5, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė prašo šią transporto priemonę pripažinti jos asmenine nuosavybe, neįtraukiant pastarosios į dalytino turto balansą. Nurodo, kad automobilį ji įgyjo sau iš pasiskolintų piniginių lėšų. Atsakovas prašo šią transporto piemonę laikyti santuokoje įgytu turtu, nurodo, kad jos rinkos vertė yra 800,00 Eur. Šio teismo sprendimo 59 punkte teismas aptarė šios transporto priemones įgyjimo aplinkybes, nurodė, kad ieškovė iš trečiojo asmens – kreditoriaus Z. G. (duomenys neskelbtini) pasiskolino 600,00 Eur automobiliui Citroen C5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti. Šį automobilį įsigijo sau, savo asmeniniems poreikiams tenkinti. Ieškovė byloje taip pat pateikė įrodymus apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ji sudarė Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu nuosavybėn įgijo automobilį Citroen C5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 600,00 Eur (3 tomas, b. l. 72). Transporto priemonė įgyta po faktinių civilinės bylos šalių santuokinių ryšių ir bendro gyvenimo pabaigos. Byloje nesant priešingų rašytinių įrodymų, teismas sprendžia, kad ginčo transporto priemonė laikytina asmenine ieškovės nuosavybe, todėl į dalytino turto balansą neįtraukiama.

106. Atsakovo G. A. vardu yra registra savos gamybos priekaba, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat transporto priemonė (duomenys neskelbtini) kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Į dalytino turto balansą įtraukta transporto priemonė Opel Zafira, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra registruota atsakovo vardu. Pastarasis byloje pateikė (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarį, patvirtinančią minėtos transporto priemonės pardavimą už 300,00 Eur sumą (2 tomas, b. l. 89). Ieškovė nurodo, kad šio automobilio vertė yra 1 000,00 Eur, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra pateikta. Teismui nustačius ir atsakovui pateikus rašytinius įrodymus apie tai, kad ginčo transporto priemonė buvo parduota už 300,00 Eur ir byloje nesant pateiktų šias faktines aplinkybes pagrindžiančių kitokių rašytinių įrodymų, teismas šiame punkte aptartos transporto priemonės neįtraukia į dalytino turto balansą, tačiau nurodo, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 150,00 Eur dydžio piniginė kompensacija už santuokoje įgyto ir parduoto turto pastarajai tenkančią dalį.

107. Remdamasis šio teismo sprendimo 105 punkte išdėstyta Kasacinio teismo praktika bylose dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas į dalytino turto balansą taip pat neįtraukia sutuoktinių turto, kurio realų egzistavimo faktą civilinės bylos šalys ginčija ir nėra pateikę šių daiktų egzistavimą pagrindžiančių rašytinių įrodymų. O būtent, į dalytino turto balansą neįtraukiami: šašlykinė – 20,00 Eur vertės, kuri ieškovės nurodymu pastarosios yra parduota, atsakovui priteisiant 10,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją, šaldytuvas – 100,00 Eur vertės, nes civilinės bylos šalys teismo posėdžio metu sutarė šį turtą paskirti vaikams, supynių, nes abi civilinės bylos šalys pripažino, kad jų nebėra, baro per žiemą stovėjusio lauke, nes šalys pripažino, kad jis supuvo, vidaus dailylenčių (8 pak.), nes šalys sutarė jas paskirti vaikams, raudonos spalvos montuojamo virtuvinio komplekto su įranga, nes šalys sutarė šį turtą paskirti vaikams, savos gamybos šiltnamio, nes šalys sutarė, kad jis yra bevertis ir nebenaudojamas, aliuminių ištraukiamų kopėčių, nes ieškovė nurodė, kad jų nėra. Į dalytino turto balansą teismas taip pat neįtraukia ieškovės prašomos padalyti kilnojamosios pirties – 4 000,00 Eur vertės, pastarajai nepateikus jos egzistavimo faktą ir nuosavybę patvirtinančių rašytinių įrodymų, taip pat teismo posėdžio metu apklaustai liudytojai J. K. patvirtinus, kad šis turtas yra jos ir nurodžius, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai jis yra atiduotas.

108. Minėta, jog sutuoktiniai iš esmės nesutaria ir dėl į dalytino turto balansą įtraukto turto rinkos vertės. Bylos šalims nesutarus dėl dalytino turto vertės ir nepateikus šio turto vertę pagrindžiančių įrodymų, teismas sprendžia, kad šio turto vertė nustatytina pagal kiekvienos šalių nurodomos daiktų vertės vidurkį, o dalytini daiktai nuosavybėn paskiriami tam sutuoktiniui, kuris teismo posėdžių metu nurodė tą daiktą jau yra psiėmęs arba ketinantis pasiimti. Tokiu būdu, teismas sprendžia, nutraukus civilinės bylos šalių santuoką ieškovės J. A. nuosavybėn paskirti: skalbimo mašiną LG – 125,00 Eur vertės, minkštą kampą (oranžinės spalvos) – 125,00 Eur vertės, siuvimo mašiną Overlok – 30,00 Eur vertės, medines diles (pušines) – 100,00 Eur vertės, moterišką dviratį Panther – 175,00 Eur vertės, televizorių 102 LG – 500,00 Eur vertės, cikloninį kepimo puodą – 35,00 Eur vertės, fotelį Enddemodul – 40,00 Eur vertės, namų kiną Samsung – 45,00 Eur vertės, bulvių tarkavimo mašiną – 35,00 Eur vertės, mikrobangų krosnelę – 25,00 Eur vertės, virtuvės įrankius (puodų servisus, lėkščių servisus, mikserį, taurių servisus, kavos puodelių servisus) – 60,00 Eur vertės, Tupervare indus (kepimo formas 3 vnt., tortines 2 vnt., formą tortui, sviestinę, sūrinę, duoninę, sūrio malūnėlį, sūrio peilį, filė peilį, mažą peilį, galąstuvą, žirkles, pjaustyklę, pjaustymo lentelę su kočėlu, keptuvę, termo puodus, termosą, indus maistui nuo 10 ltr. iki 0,5 ltr. talpos 16 vnt.) – 275,00 Eur vertės, dulkių siurblį Kercher – 45,00 Eur vertės, dvigulę lovą – 125,00 Eur vertės, odinį pufą – 23,00 Eur vertės, dvi rūbų spintas – 30,00 Eur vertės, buitinę siuvimo mašiną – 50,00 Eur vertės, pramoninę siuvimo mašiną – 165,00 Eur vertės. Viso ieškovei paskirti turto už 2 008,00 Eur sumą. Atsakovui G. A. nuosavybėn paskirti: savos gamybos priekabą, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - 50,00 Eur vertės, transporto priemonę Mazda 626, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 300,00 Eur vertės, minkštą kampą (žalios spalvos) – 125,00 Eur vertės, diskinį pjūklą (zeimerį) – 50,00 Eur vertės, pastatomą diskinį pjūklą (zeimerį) – 50,00 Eur vertės, baldų komplektą (minkštą kampą) – 100,00 Eur vertės, elektrinį paspirtuką – 200,00 Eur vertės, vyrišką dviratį Pabther – 200,00 Eur vertės, sekciją sidabriniais stalčiais – 100,00 Eur vertės, Escon kiniečių puodą – 30,00 Eur vertės, odinį pufą – 23,00 Eur vertės, treniruoklį Orbitrek – 30,00 Eur vertės, juosmens treniruoklį – 15,00 Eur vertės, kirvį Fiskars – 50,00 Eur vertės, svetainės stalą su kėdėmis – 50,00 Eur vertės, naują kavos staliuką – 40,00 Eur vertės, kavos staliuką – 15,00 Eur vertės, medžio drožlių plokštes (30 vnt.) – 100,00 Eur vertės, akmens vatos plokštes (3 m³) – 50,00 Eur vertės, supamą masažinę kėdę – 100,00 Eur vertės, žoliapjovę – 50,00 Eur vertės. Viso atsakovui paskirti turto už 1 728,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė po santuokos nutraukimo ieškinio pateikimo teismui pardavė santuokoje įgytą šašlykinę – 20,00 Eur vertės, aprašytą šio teismo sprendimo 108 punkte, o atsakovas pardavė santuokoje įgytą transporto priemonę, aprašytą šio teismo sprendimo 107 punkte, ir šių daiktų vertę įtraukiant į kiekvienai šaliai tenkančių daiktų vertę, laikytina, kad ieškovei po santuokos nutraukimo atitenka santuokoje įgyto kilnojamojo turto už bendrą 2 028,00 Eur sumą, atsakovui tenka turto taip pat už bendrą 2 028,00 Eur. Kadangi kiekvienai civilinės bylos šaliai paskiriama kilnojamojo turto vertė yra vienoda, piniginę kompensacija nei vienam iš sutuoktinių nepriteisiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirtymo

109. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

110. Ieškovė J. A. pateikdama ieškinio reikalavimą teismui sumokėjo 150,00 Eur žyminio mokesčio (1 tomas, b. l. 67), likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas jai buvo atidėtas (1 tomas, b. l. 75-76). Byloje ieškovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad už nekilnojamojo turto vertinimus ji yra sumokėjusi 180,00 Eur (3 tomas, b. l. 145) bei 250,00 Eur (4 tomas, b. l. 118-119), taip pap byloje patyrė 1 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (4 tomas, b. l. 138-139). Teikdamas priešieškinio reikalavimą atsakovas sumokėjo 427,00 Eur žyminio mokesčio (2 tomas, b. l. 51), likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas (2 tomas, b. l. 57-58). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad už nekilnojamojo turto vertinimą yra sumokėjęs 350,00 Eur (3 tomas, b. l. 105-106), byloje pastarsis taip pat patyrė 700,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (3 tomas, b. l. 108-100).

111. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje ieškovės ieškinio reikalavimai ir atsakovo priešieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies, konkrečiai ieškovės reikalavimas tenkinamas 74 proc., atsakovo priešieškinio reikalavimas tenkinamas 76 proc., todėl iš ieškovės už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, atsižvelgiant į jos patenkintų reikalavimų dalį, valstybės naudai priteistinas 1 328,91 Eur dydžio žyminis, įskaitant jos sumokėtą 150,00 Eur dydžio žyminį mokestį, iš atsakovo valstybės naudai už šiuos reikalavimus priteistinas 906,78 Eur dydžio žyminis mokestis, įskaitant jo sumokėtą 427,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš ieškovės valstybės naudai priteistinas 90,00 Eur žyminis mokestis, o iš atsakovo – 182,00 Eur žyminis mokestis. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 1 206,20 Eur dydžio pastarosios byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 798,00 Eur pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš civilinės bylos šalių po lygiai valstybės naudai taip pat priteistinos civilinėje byloje susidarę procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės J. A. ieškinio reikalavimus ir atsakovo G. A. priešieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. A. palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, G. A. palikti turimą pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti nepilnamečio E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina J. A. jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti nepilnamečio Š. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo tėvu G. A. jo gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir Š. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir jų tėvų J. A. ir G. A. tarpusvio bendravimo tvarką tokiomis sąlygimis:

1. Abu tėvai turi teisę su vaikais bendrauti bet kokiu laiku, suderinę vaiko pasiėmimo ir grąžinimo sąlygas su tuo iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Ši sąlyga taikoma ir tais atvejais, kai vaikai pasiimami atostogoms;

2. Abu tėvai turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip puse savo kasmetinių atostogų ir puse vaiko mokymosi atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Apie savo atostogų laiką ir trukmę abu tėvai informuoja vienas kitą ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomų atostogų pradžios;

3. Jei buvimo su vaikais metu vienas iš tėvų planuoja vežtis vaikus į kitą miestą ar kitą valstybę, pastarasis apie tai įsipareigoja informuoti kitą tėvą, nurodydamas planuojamą vaiko buvimo vietą ir visos kelionės trukmę. G. A. ir J. A. įsipareigoja, esant poreikiui, pateikti vaiko kelionei būtinus dokumentus ir sutikimus;

4. Bet kuris iš tėvų būdamas su vaikais, užtikrina vaikui galimybę susisiekti su kitu iš tėvų internetu ar telefonu, taip pat kito iš tėvų galimybę susisiekti su vaikais;

5. Abu tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie vaikų susirgimus ir kitus nutikimus bei svarbius įvykius vaikų ugdymo ir vystymosi procese, taip pat nutikimus ir įvykius, susijusius su vaikais jiems esant gyvenamojoje vietoje, ugdymo ir / ar kitose įstaigose. Vaikams sergant ar kitaip negalint atvykti pas skyrium gyvenantį vieną iš tėvų, kartu su vaiku gyvenantis tėvas įsipareigoja leisti lankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje ir kitose įstaigose ir / ar organizacijose, nedalyvaujant pašaliniams asmenims, išskyrus gydytojus;

6. Abu tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie vaikų dalyvavimą šventėse bei renginiuose bei netrukdyti vienas kitam dalyvauti juose;

7. Jeigu kuris iš tėvų planuoja pakeisti gyvenąją vietą Lietuvoje, privalo kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau nei prieš išsikeliant iš esamos gyvenamosios vietos, apie tai informuoti kitą iš tėvų, nurodant naujos gyvenamosios vietos adresą bei kitus kontaktinius duomenis. Jei bet kuris iš tėvų planuoja su kartu gyvenančiu vaiku išvykti iš savo gyvenamosios vietos į kitą valstybę (įskaitant ir nuolatinai gyventi), pastarasis privalo raštu ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį apie tokius planus informuoti kitą iš vaiko tėvų. Jei vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas iš esmės įtakoja skyrium gyvenančio tėvo galimybę bendrauti su vaiku (miesto, valstybės pakeitimas), tėvas su kuriuo gyvena vaikas privalo suteikti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku ne mažesniu intensyvumu ir būdais, nei numatyta šioje bendravimo tvarkoje;

8. Bendravimas tarp vaikų tėvų gali vykti bet kokiomis prieinamomis komunikacijos priemonėmis. Abu tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie jų kontaktinių duomenų pasikeitimą (el. pašto, telefono ir pan.), nurodant pasikeitusius duomenis.

Priteisti iš ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui Š. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečiui Š. A. skirtas lėšas uzufrukto teise valdo G. A.

Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečiui E. A. skirtas lėšas uzufrukto teise valdo J. A.

Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 061,68 Eur (trijų tūkstančių šešiasdešimt vieno euro 68 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutartimis šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nustatyti, kad prievolė pagal (duomenys neskelbtini) skolos raštelį kreditorei Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė prievolė.

Transporto priemonę Citroen C5, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalyti sekančia tvarka:

Ieškovei J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise paskirti 0,0639 ha ploto mėgėjų sodo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame esantį pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), - 90 140,00 Eur rinkos vertės.

Priteisti iš J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 45 070,00 Eur (keturiasdešimt penkių tūkstančių septyniasdešimties eurų 00 ct) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalį.

Santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalyti sekančia tvarka:

Ieškovei J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise paskirti skalbimo mašiną LG – 125,00 Eur vertės, minkštą kampą (oranžinės spalvos) – 125,00 Eur vertės, siuvimo mašiną Overlok – 30,00 Eur vertės, medines diles (pušines) – 100,00 Eur vertės, moterišką dviratį Panther – 175,00 Eur vertės, televizorių 102 LG – 500,00 Eur vertės, cikloninį kepimo puodą – 35,00 Eur vertės, fotelį Enddemodul – 40,00 Eur vertės, namų kiną Samsung – 45,00 Eur vertės, bulvių tarkavimo mašiną – 35,00 Eur vertės, mikrobangų krosnelę – 25,00 Eur vertės, virtuvės įrankius (puodų servisus, lėkščių servisus, mikserį, taurių servisus, kavos puodelių servisus) – 60,00 Eur vertės, Tupervare indus (kepimo formas 3 vnt., tortines 2 vnt., formą tortui, sviestinę, sūrinę, duoninę, sūrio malūnėlį, sūrio peilį, filė peilį, mažą peilį, galąstuvą, žirkles, pjaustyklę, pjaustymo lentelę su kočėlu, keptuvę, termo puodus, termosą, indus maistui nuo 10 ltr. iki 0,5 ltr. talpos 16 vnt.) – 275,00 Eur vertės, dulkių siurblį Kercher – 45,00 Eur vertės, dvigulę lovą – 125,00 Eur vertės, odinį pufą – 23,00 Eur vertės, dvi rūbų spintas – 30,00 Eur vertės, buitinę siuvimo mašiną – 50,00 Eur vertės, pramoninę siuvimo mašiną – 165,00 Eur vertės. Viso ieškovei paskirti turto už 2 008,00 Eur sumą.

Atsakovui G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise paskirti savos gamybos priekabą, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - 50,00 Eur vertės, transporto priemonę Mazda 626, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 300,00 Eur vertės, minkštą kampą (žalios spalvos) – 125,00 Eur vertės, diskinį pjūklą (zeimerį) – 50,00 Eur vertės, pastatomą diskinį pjūklą (zeimerį) – 50,00 Eur vertės, baldų komplektą (minkštą kampą) – 100,00 Eur vertės, elektrinį paspirtuką – 200,00 Eur vertės, vyrišką dviratį Pabther – 200,00 Eur vertės, sekciją sidabriniais stalčiais – 100,00 Eur vertės, Escon kiniečių puodą – 30,00 Eur vertės, odinį pufą – 23,00 Eur vertės, treniruoklį Orbitrek – 30,00 Eur vertės, juosmens treniruoklį – 15,00 Eur vertės, kirvį Fiskars – 50,00 Eur vertės, svetainės stalą su kėdėmis – 50,00 Eur vertės, naują kavos staliuką – 40,00 Eur vertęs, kavos staliuką – 15,00 Eur vertės, medžio drožlių plokštes (30 vnt.) – 100,00 Eur vertės, akmens vatos plokštes (3 m³) – 50,00 Eur vertės, supamą masažinę kėdę – 100,00 Eur vertės, žoliapjovę – 50,00 Eur vertės. Viso atsakovui paskirti turto už 1 728,00 Eur.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1 418,91 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniolikos eurų 91 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 798,00 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1 088,78 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt aštuonių eurų 78 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 206,20 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 15,60 Eur (penkiolika eurų 60 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5662).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.