Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. J., L. J. gynėjo advokato Lino Stanislovo Bagdono bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. K. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, bei paskirti šie įpareigojimai viso bausmės atlikimo metu: pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam skirta bausmė – 9 mėnesiai laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, bei paskirti šie įpareigojimai viso bausmės atlikimo metu: pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Bausmės, paskirtos už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, bei paskirti šie įpareigojimai viso bausmės atlikimo metu: pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, subendrinta visiško sudėjimo būdu su bausme, paskirta už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, bei paskirti šie įpareigojimai viso bausmės atlikimo metu: pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 22 d. 4.29 val. iki 2023 m. gruodžio 22 d. 13.22 val. ir nuo 2023 m. gruodžio 28 d. 20.00 val. iki 2025 m. gruodžio 29 d. 14.15 val., t. y. dvi dienos, prilyginant jas šešioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, M. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 29 d., apie tai informuojant AB „Regitra“; 2) konfiskuota automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 3 440 Eur.

M. J. įpareigotas šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801.

L. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, bei paskirti šie įpareigojimai viso bausmės atlikimo metu: pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

L. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta bausmė – 9 mėnesiai laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, bei paskirti šie įpareigojimai viso bausmės atlikimo metu: pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, bei paskirti šie įpareigojimai viso bausmės atlikimo metu: pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš L. J. bei M. J. Kauno teritorinei ligonių kasai solidariai priteista 242,20 Eur turtinei žalai atlyginti.

E. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir solidariai iš L. J. bei M. J. E. K. priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. E. K. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas. E. K. iš L. J. priteista 700 Eur, iš M. J. – 1 300 Eur už išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu M. J. ir L. J. pripažinti padarę įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje, ir nuteisti už tai, kad: (duomenys neskelbtini) d. apie 20.10 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, pašalinių žmonių akivaizdoje, veikdami kartu, elgėsi įžūliai – M. J. tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius nukentėjusiam E. K. į galvą, o po to pastarajam pargriuvus ant žemės, M. J. ir L. J. bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais E. K. į galvą ir padarė (duomenys neskelbtini), taip sukėlė nukentėjusiam E. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Kitoje dalyje (dėl M. J. nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį) 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendis nėra skundžiamas.

3. Nuteistojo L. J. gynėjas advokatas Linas Stanislovas Bagdonas apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti – L. J. pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį išteisinti. Skunde nurodė argumentus:

3.1. Teismo išvada, kad L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje yra nepagrįsta. Nebuvo surinkta nei vieno įrodymo, kurie patvirtintų, kad nusikalstamoje veikoje, dėl kurios buvo nuteistas M. J., dalyvavo ir L. J. bei kad L. J. veikė tiesiogine tyčia. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu L. J. kaltu neprisipažino. Jeigu tarp L. J. ir E. K. buvo kontaktas, toks kontaktas buvo, siekiant nutraukti muštynes. Jeigu L. J. poelgis ir veiksmai buvo kiek emocingi, jie negali būti objektyviai vertinami BK 284 straipsnio, BK 138 straipsnio 1 dalies prasme, nes nenustatytas svarbiausias šiuose straipsniuose numatytos veikos elementas – tiesioginė tyčia sutrikdyti visuomenės rimtų ar sukelti realų kūno sužalojimą, ar sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. L. J. veiksmuose nebuvo siekio sutrikdyti rimtį ar tyčia sužaloti nukentėjusįjį, todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio, BK 138 straipsnio 1 dalies subjektyviųjų požymių, būtent, kad kaltininkas supranta, jog, skirdamas du asmenis, kurie mušasi, jis siekia sutrikdyti visuomenės rimtį ar sukelti sveikatos sužalojimus abiem asmenims. Nenustačius objektyvių ir subjektyvių požymių visumos, baudžiamoji byla L. J. turėjo būti nutraukta, jis išteisintas, o iš M. J. kaltinimo šalintina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė kartu su L. J.. L. J. nedalyvavo vykusiame konflikte iš karto su M. J.. Tai. kad E. K. ar liudytojas L. R. ne taip suprato L. J. veiksmus ir ketinimus, vien dėl to, kad L. J. rėkė ant savo tėvo ir ramino jį, neduoda pagrindo teigti, kad L. J. veiksmuose yra tiesioginė tyčia. Teismas pažeidė visuotinai žinomą baudžiamosios teisės principą, kad net ir tuo atveju, jeigu yra kokių nors duomenų prieš kaltinamąjį, visos prielaidos ir abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

3.2. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai neproporcingas patirtiems sužalojimams ir nepatogumams. Nukentėjusiajam nors ir buvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, tačiau jis vertintinas kaip nesunkus, kas leidžia spręsti, kad sveikata nebuvo negrįžtamai sužalota, asmuo neprarado darbingumo, nors trumpalaikiame momente po sužalojimo asmens gyvenimas buvo apribotas nepatogumo, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje dėl patirto sveiktos sutrikdymo nukentėjusysis neturi problemų dėl socialinio gyvenimo, jis nėra apribotas. Nukentėjusiojo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti tenkinami tik iš dalies ir mažintini iki 1 500 – 2 000,00 Eur neturtinės žalos dydžio.

3.3. Teismas paskyrė L. J. perteklinius įpareigojimus visos bausmės atlikimo metu. Negalėjo taikyti įpareigojimo visos bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, kadangi toks įpareigojimas galimas, tik paskyrus intensyvią priežiūrą, kaip tai reglamentuoja BK 48 straipsnio 3 dalis, o BK 48 straipsnio 4 dalyje sąrašas yra baigtinis ir nenumato įpareigojimo būti nustatytą laiką namuose. Be to, įpareigojimai pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu varžo L. J. teises, kadangi jis yra susiradęs darbą (duomenys neskelbtini). Dirbdamas minėtą darbą kitoje valstybėje ir gaudamas pinigines lėšas, jeigu būtų paliktas nepakeistas apkaltinamasis nuosprendis, galėtų įgyvendinti teismo įpareigojimus atsiskaityti su nukentėjusiuoju, ligonių kasa, o įpareigojimai pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti ir būti namuose nuo 23.00 val iki 6 val. prieštarauja vienas kitam ir yra neįgyvendinami.

4. Nuteistojo M. J. gynėjas advokatas Linas Stanislovas Bagdonas apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti – M. J. pagal BK 284 straipsnį išteisinti; konstatuoti, kad nusikalstamą veiką E. K. atžvilgiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį M. J. padarė, veikdamas vienas; M. J. pilną prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; švelninti paskirtą bausmę bei pašalinti nustatytus įpareigojimus – pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nepasitvirtino aplinkybės, kad M. J. siekė sutrikdyti viešąją tvarką ir tai padarė tiesiogine tyčia. Teismas nuosprendyje aptarė tik nusikalstamą veiką, kuri susijusi su asmens sveikata. Nuosprendyje nurodyta, kad tiek M. J., tiek L. J. sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tačiau konkrečios pasekmės, atitinkančios BK 284 straipsnio įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymį, neįvardytos. Tokios pasekmės nenurodytos nei pranešime apie įtarimą, nei kaltinamajame akte, todėl M. J. veiksmai kvalifikuotini tik pagal BK 138 straipsnio l dalį. Pagal pareikštą kaltinimą M. J. pagal BK 284 str. 138 str. 1 d. iš esmės savo kaltę pripažino, nurodė, kad dėl asmeninių paskatų ir kilusio konflikto tarp jo ir E. K. susimušė su nukentėjusiuoju dėl to, kad jis pradėjo gyventi su jo žmona S. J.. Iš esmės neturėjo tikslo nei sutrikdyti visuomeninės rimties, nei siekė parodyti nepagarbą aplinkiniams, o jo tikslas buvo išsiaiškinti su nuketėjusiuoju dėl žmonos neištikimybės. Asmeninis pokalbis peraugo į muštynes, ko pasėkoje nesunkiai sutrikdė E. K. sveikatą. Šią aplinkybę M. J. pilnai pripažino, neigiamai vertina savo elgesį ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Vertinant M. J. parodymus, toks prisipažinimas turėtų būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

4.2. Teismo išvada, kad M. J. neteisėtus veiksmus E. K. atžvilgiu padarė kartu su L. J. neatitinka bylos aplinkybių, yra nepagrįsta. Pirmos instancijos teisme nebuvo surinkta nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad nusikalstamoje veikoje, dėl kurios buvo nuteistas M. J., dalyvavo ir L. J. ir jis veikė tiesiogine tyčia. Jeigu tarp L. J. ir E. K. buvo kontaktas, toks kontaktas buvo sustabdyti tėvą M. J. ir E. K., nutraukti muštynes. L. J. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio, BK 138 straipsnio 1 dalies požymių – subjektyviųjų veikos požymių, kad kaltininkas supranta, jog, skirdamas du asmenis, kurie mušasi, jis siekia sutrikdyti visuomenės rimtį ar sukelti sveikatos sužalojimus abiem asmenims. L. J. nedalyvavo vykusiame konflikte iš karto su M. J., o pradėjo savo veiksmus, skiriant besimušančius asmenis, tik konfliktui pasiekus kulminaciją. Tai, kad E. K. ar liudytojas L. R. ne taip suprato L. J. veiksmus ir ketinimus, vien dėl to, kad L. J. rėkė ant savo tėvo ir jį ramino, neduoda pagrindo teigti, kad L. J. veiksmuose yra tiesioginė tyčia. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog L. J. siekė nukentėjusiajam sutrikdyti sveikatą. Toks vertinimas yra tik prielaida.

4.3. Nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neabejotinus sunkumus ir išgyvenimus, kas sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą, tačiau mūsų vertinimu, nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai neproporcingas patirtiems sužalojimams ir nepatogumams. Nukentėjusiajam nors ir buvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, tačiau jis vertintinas kaip nesunkus, kas leidžia spręsti, kad sveikata nebuvo negrįžtamai sužalota, asmuo neprarado darbingumo, nors trumpalaikiame momente po sužalojimo asmens gyvenimas buvo apribotas nepatogumo, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje dėl patirto sveiktos sutrikdymo nukentėjusysis neturi problemų dėl socialinio gyvenimo, jis nėra apribotas. Atsižvelgus į aplinkybę, jog itin sunkių, negrįžtamų pasekmių kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam nesukėlė, jo sveikata atsistatė, šiuo metu nukentėjusysis yra darbingas, dirba, nukentėjusysis yra veiksnus, socialus žmogus, nukentėjusiojo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti tenkinti tik iš dalies ir mažintini iki 1 500 – 2 000 Eur neturtinės žalos dydžio.

4.4. Teismas paskyrė M. J. perteklinius įpareigojimus visos bausmės atlikimo metu. M. J. sutinka su parinkta bausme, tačiau teismas, skirdamas bausmę, netinkamai vertino, kad jis, nors ir ankščiau teistas, tačiau teistumai yra išnykę. Be to, be jokio pagrindo teismas vertino jo teistumą (duomenys neskelbtini). Byloje nebuvo išreikalauta ir prijungta (duomenys neskelbtini) priimto procesinio dokumento kopija, nebuvo atliktas minėto dokumento vertimas, jau nekalbant apie tokio procesinio dokumento pripažinimo nurodytų teisės normų prasme. Minėtas dokumentas negali būti vertinamas, kaip sudedamoji baudžiamosios bylos dalis ir negalėjo būti vertinamas, kaip tinkamas ir patikimas įrodymas. Teismas, ši dokumentą pripažindamas įrodymu, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu. Be to, teismas negalėjo taikyti įpareigojimo visos bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, kadangi toks įpareigojimas galimas tik paskyrus intensyvią priežiūrą, kaip tai reglamentuoja BK 48 straipsnio 3 dalis, o BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąrašas yra baigtinis ir nenumato įpareigojimo būti nustatytą laiką namuose. Tokio įpareigojimo nenumato ir BK 48 straipsnio 5 dalies draudimai bei nėra aptarti ir numatyti BK IX skyriuje. Be to įpareigojimai pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje ir būti namuose varžo M. J. teises susirasti darbą kitoje valstybėje ir gauti pinigines lėšas bei įgyvendinti teismo įpareigojimus atsiskaityti su nukentėjusiuoju, ligonių kasomis ir valstybe, sumokant priteistos transporto priemonės vertę.

5. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. K. atstovas advokatas Mantas Šriupša apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų ir priteisti E. K. solidariai iš M. J. ir L. J. 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 70 Eur turtinei žalai atlyginti ir jo patirtas 3 630 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

5.1. Nurodė, jog Teismas nuketėjusiojo prašomą 6 000 Eur neturtinę žalą sumažindamas iki 5 000 Eur, netinkamai taikė materialiąsias ir proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą ir neturtinės žalos dydžio nustatymą, nesivadovavo aktualia teismų praktika. Įvertinus po 2020 m. susiformavusį gana reikšmingą makroekonomikos rodiklio pokytį – aukštą infliacijos lygį, turi būti indeksuojama piniginė vertė, tokiu būdu nemažinant nukentėjusiajam prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Be to, buvo padarytas tyčinis nusikaltimas, kuriuo buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai, daugybiniai smūgiai buvo padaryti, suduodant nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbius organus (galvą). Šie grubūs ir žiaurūs veiksmai buvo padaryti fiziškai stiprių dviejų asmenų, prieš kuriuos nukentėjusysis buvo bejėgis apsiginti. Po nukentėjusiojo sužalojimo, pasireiškė liekamieji reiškiniai – nemiga, baimė, nerimas, stresas, nepasitikėjimas savimi.

5.2. Teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, konstatavo, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas ir neįrodytas ir nepagrįstai jo netenkino. Turtinė žala turi būti atlyginama, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Nukentėjusysis dėl lūžių ir dėl daugybės sumušimų kentė didžiulius skausmus, sveikatos būklės atstatymas truko ilgą laiko tarpą, patyrė didžiulį stresą, todėl pirmosios apklausos metu nenurodė patyręs turtinę žalą, tačiau papildomos apklausos metu 2023 m. gruodžio 29 d. nukentėjusysis nurodė, kad jo telefonas „Samsung Galaxy S20 FE“ buvo apgadintas, šie apgadinimai matomi iš bylos medžiagos – apžiūros protokolo. Nuosprendyje neįvertinta, kad nukentėjusysis žalą patyrė dėl įvykio metu apdaužyto telefono, kurio remontas kainavo 70 Eur. E. K. pats užsiima telefonų remontu, todėl apdaužytą telefoną susitvarkė pats ir remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų neturi. Remiantis bylos medžiaga bei telefono „Samsung Galaxy S20 FE“ vidutine rinkos verte, teismas galėjo įvertinti padarytą turtinę žalą nukentėjusiojo turtui.

5.3. Neaišku, pagal kokius skaičiavimus ir kokiais motyvais grįsdamas, teismas sumažino nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų sumą nuo 3 630 Eur iki 2 000 Eur. Teismas neturėjo jokio pagrindo ją sumažinti. Kaip matyti iš pateiktų detalių ataskaitų su suteiktomis teisinėmis paslaugomis dėl nukentėjusiojo atstovavimo, buvo taikomas 130 Eur + PVM valandinis įkainis (157,30 Eur). Taikomas valandinis įkainis yra net 66 Eur mažesnis už Rekomendacijose nurodytą valandinį įkainį, atstovaujant klientą teisme ar rengiantis bylos nagrinėjimui. Nukentėjusysis su atstovu advokatu teisinių paslaugų sutartį sudarė 2024 m. vasario 26 d. Nukentėjusiojo atstovas dalyvavo ikiteisminiame tyrime, rengiant paklausimus, susipažįstant su tyrimo medžiaga, konsultuojant nukentėjusįjį, rengiant civilinį ieškinį ir kt. Pagal Rekomendacijų 13 punktą, suteiktų teisinių paslaugų teikimo laikas apskaičiuojamas valandomis, kurios sumuojamos. Minutės apvalinamos tokiu principu: iki 30 minučių paliekama ta pati valanda, 30 ir daugiau minučių - skaičiuojama nauja valanda. Todėl, pasiruošimas teismo posėdžiui ir dalyvavimas 2025 m. sausio 28 d. teisiamajame posėdyje, kuris faktiškai užtruko 10 min. ir buvo atidėtas, pagrįstai įvertintas 130 Eur + PVM. Įvertinus baudžiamosios bylos rezultatą - L. J. ir M. J. pripažinimą kaltais dėl tyčinio nusikaltimo, nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą, taip pat advokato darbą ir laiko sąnaudas, nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydį, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo, o taip pat bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių principais, nukentėjusiajam turėtų būti priteista jo atstovavimo išlaidų suma pilna apimtimi. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos yra realios ir protingos, neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas prašė jo apeliacinius skundus tenkinti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas jo skundą prašė tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiojo skundą – tenkinti.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Byloje apeliacinius skundus pateikė tiek nuteistųjų gynėjas, tiek nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas.

7. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose ginčijama jų kaltė pagal BK 284 straipsnį, nesutinkama su teismo jiems skirtais įpareigojimais bei nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos dydžiu. L. J. vardu gynėjo pateiktame apeliaciniame skunde ginčijama ir nuteistojo kaltė dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, prašoma jį išteisinti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nuosprendį skundžia tik civilinio ieškinio dalyje.

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalies

8. Nuteistasis M. J. savo kaltės dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo neneigė, tačiau L. J. nesutinka įvykdęs BK 138 straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką, neigia tyčios kryptingumą ir prašo jį išteisinti. Nuteistasis M. J. taip pat prašo konstatuoti, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką E. K. atžvilgiu jis padarė, veikdamas vienas.

9. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

10. Aukštesniojo teismo nuomone, nors nuteistasis kaltu neprisipažino, L. J. kaltė nustatyta nukentėjusiojo E. K., liudytojo L. R. parodymais, netiesioginiais liudytojos S. J. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, specialistų išvadomis, daiktų apžiūros protokolais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei iš dalies byloje duotais tiek paties L. J., tiek nuteistojo M. J. parodymais (BPK 20 str. 5 d.).

11. L. J. patvirtino, jog būdamas PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelėje išgirdo triukšmą, pamatė kaip jo tėvas stumdosi su kitu vyru, pradėjo muštis, pribėgęs bandė juos skirti. Nurodė, kad gal beskiriant, ir buvo vienas smūgis, specialiai nesmūgiavo, galėjo beskiriant netyčia suduoti. Taigi, iš esmės smūgių nukentėjusiajam neneigė. M. J. smūgių kategoriškai taip pat nepaneigė, parodė, ar pribėgęs sūnus galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam, negali pasakyti, viskas vyko greitai. Nukentėjusysis E. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad abu vyrai jį puolė kamščiais, abudu smūgiavo į galvą. Pargriuvusį irgi mušė. Priešais buvo M., o iš dešinės L.. Būdamas suklupęs, smūgius juto į galvą, į šoną. M. labiausiai mušė iš priekio, o L., atbėgęs iš dešinės, iš dešinės ir smūgiavo. Prieš suklupdamas matė abiejų smūgius. L. jų neskyrė. Be to, E. K. atpažino L. J., kaip asmenį, kurį apklausoje įvardino kaip jaunesnį vaikiną, kuris M. sakė „nedurniuoti“, kuomet M. iš striukės vidinės kišenės buvo išsiėmęs ginklą. Šis asmuo kartu su M. jam kumščiais smūgiavo į galvą (2023 m. gruodžio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas). Liudytojas L. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad pirmieji muštis pradėjo kaltinamieji. Ikiteisminio tyrimo metu L. R. nurodė, kad jaunesnis vaikinas pagrinde sudavė į veidą ir į krūtinę. Smūgiuojant vyresniam vyrui, tuo pačiu metu ir jaunesnis vaikinas rankomis vyrui sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas L. R. patvirtino teisiamajame posėdyje (BPK 276 str.). Šis liudytojas nurodė, kad nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiojo nepažįsta, taigi, jo santykiai su nuteistaisiais ir nukentėjusiuoju yra pašaliniai, todėl nėra jokio pagrindo netikėti jo duotais parodymais. Be to, savo parodymus jis patvirtino įtariamojo L. J. ir liudytojo L. R. akistatos metu (2024 m. gegužės 6 d. akistatos protokolas). Analogiškos aplinkybės fiksuotos ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose apie įvykį: viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iš dviejų nenustatytos markės automobilių išlipę du nepažįstami, asmenys priėjo prie PC „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro įėjimo stovinčio pranešėjo E. K., kur matant pašaliniams asmenims išsitraukė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir akivaizdžiai demonstravo jį viešoje vietoje, vėliau sudavė kumščiais E. K. ne mažiau kaip 10 smūgių į veidą ir kitas kūno vietas (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjos E. D. 2023 m. gruodžio 21 d. tarnybinis pranešimas). 2024 m. sausio 19 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2686/2023 (02) konstatuota, kad sužalojimai padaryti mažiausiai 10 (dešimčia) trauminių poveikių. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nenurodo vienos konkrečios padėties, kurioje esant jie buvo padaryti. Sužalojimai griuvimui ant buko neriboto paviršiaus nebūdingi. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Iš 2024 m. sausio 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas įtariamojo M. J. mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, paimtas 2023 m. gruodžio 22 d. kratos metu. Jame rastų SMS žinučių turinys: Zmona: „Kur tu vaika kyšį asilu asile“. - M. J.: „Vaikas pats isikiso.“- Zmona: „Dalbajobe vaikui reikalu pradarei.“- M. J.: „Tu reikalu pridarei.“ - M. J.: „Tu iveliai savo vaika per savo jobarius durne.“; programos „Whatsapp“ duomenys su kontaktu „L. Sunus“: 2023 m. gruodžio 21 d. 20.06 val. -M. J.: „Laukiu.“ -M. J.: „Nuo (duomenys neskelbtini) jis bus.“ -M. J.: „Kur picerija“. 21.04 val. -M. J.: „kas vyksta ?“ – L.: „tai nieko.“ – L.: „pisa prota“. – L.: „palauk.“ – L.: „filmai cia.“ -M. J.: „Kas yra.“ rodo L. J. išankstinį žinojimą apie būsimą veiką ir jo dalyvavimą BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytoje veikoje.

12. Pažymėtina tai, kad būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-648/2021, 28 punktas).

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas, ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012, 2K-55/2012, 2K-51-788/2022 ir kt.). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009; 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-788/2022, 6 punktas).

14. Nustatytos aplinkybės viena kitai neprieštarauja, jų visuma neabejotinai patvirtina L. J. kaltę BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, jo tyčinius veiksmus ir kartu paneigia nuteistųjų gynybinę poziciją, kad tai galėjo būti tik atsitiktinis smūgis, siekiant išskirti besimušančius vyrus. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką M. J. padarė vienas, todėl šis jo gynėjo apeliaciniame skunde pareikštas prašymas atmestinas. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ir nesunkus sveikatos sutrikdymas yra abiejų kaltinamųjų bendrų neteisėtų veiksmų pasekmė.

Dėl BK 284 straipsnio

15. Nuteistųjų gynėjo apeliaciniuose skunduose prašoma juos išteisinti dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo, kadangi jų veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinių skundų argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

16. BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-697/2022).

17. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-239-697/2022, 2K-73-654/2024).

18. BPK 284 straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009; 2024 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-654/2024).

19. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyti smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo E. K. atžvilgiu, kuriais jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konfliktas vyko, t. y. nukentėjusysis buvo mušamas, pakankamai judrioje, visuomenės lankomoje vietoje – prie pagrindinio įėjimo į PC „(duomenys neskelbtini)“, netoli „(duomenys neskelbtini)“ picerijos, prekybos centro darbo laiku.

21. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011).

22. Liudytojas L. R. nurodė, kad toks elgesys viešoje vietoje buvo nepriimtinas, sukėlė išgąstį, liudytojas bijojo eiti skirti asmenų. Kadangi į įvykio vietą buvo iškviesta policija ir greitoji pagalba, kuri sužalotam nukentėjusiajam teikė medicinos pagalbą, realiai tikėtina, kad tokioje vietoje įvykis galėjo sukelti nerimą, išgąstį ir kitiems prekybos centro lankytojams. Juo labiau nepriimtinas visuomenės saugumo ir rimties atžvilgiu ginklo demonstravimas viešoje vietoje.

23. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2013, 2K-212/2014).

24. Taigi, nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nuteistųjų veiksmai – fizinio smurto vartojimas, buvo ne tik įžūlūs – jais buvo demonstruojama aiški nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, bet ir sukėlė realias to pasekmes – sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką. Nuteistieji, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydami aiškią nepagarbą visuomenei, veikdami bendrininkų grupėje, sumušė nukentėjusįjį viešoje vietoje. Būdami suaugę, pakaltinami asmenys, nuteistieji neabejotinai suvokė, kad smurto vartojimas viešoje vietoje nėra visuotinai priimtina elgesio taisyklė, suvokė, kad jų veiksmus gali pamatyti praeiviai, L. J. ir M. J. veiksmuose yra visi objektyvieji bei subjektyvieji tyčinio nesunkaus kito asmens sveikatos sutrikdymo bei viešosios tvarkos pažeidimo požymiai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veiksmus teisingai įvertino kaip nusikalstamus ir kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.

25. Pažymėtina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

Dėl lengvinančios aplinkybės

26. Apeliantas M. J. nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau apygardos teismas pritaria šiai žemesniojo teismo išvadai.

27. Pažymėtina tai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų duodamas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Be to, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2005, Nr. 2K-471/2009, Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K-94/2010).

28. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tai reiškia, kad be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-44-719/2021, 16 punktas).

29. Kasacinės instancijos teismo praktikoje bendrininkavimo neigimas neleidžia spręsti apie visišką savo kaltės pripažinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017, 9.7–9.8 papunkčiai).

30. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. J. kaltu prisipažino tik dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių, tačiau neigė, kad juos atliko bendrai veikdamas su L. J.. Tuo tarpu teismas nustatė priešingas aplinkybes. Tai vertintina, kaip nuteistojo siekis klaidinti teismą, bandymas padėti L. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės bei abiem nuteistiesiems gerinti savo padėtį, išvengiant atsakomybės už bendrininkavimą. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, jis ginčijo ir apeliaciniame skunde, kas taip pat nepasitvirtino.

31. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas teisingai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Dėl taikytų apribojimų

32. BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai; 4) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 5) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais nuteistųjų gynėjo apeliacinių skundų argumentus, kad, skiriant bausmę, negalėjo būti taikytas įpareigojimas visos bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

34. Išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83-1073/2025 (23 punktas) yra pažymėjusi, kad įpareigojimas neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, yra nustatytas BK 75 straipsnyje (X skyriuje) ir gali būti paskirtas tik atidedant bausmės vykdymą. Kaip minėtoje nutartyje išaiškinta, ir nagrinėjamu atveju nuteistiesiems buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, ją paskyrus asmeniui gali būti paskirti įpareigojimai ir draudimai, nustatyti BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse, bei BK IX skyriuje nustatytos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Tačiau tarp jų įpareigojimo neišeiti iš namų tam tikru laiku nėra. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra naikintina.

35. Aukštesniojo teismo nuomone, kiti nuteistiesiems paskirti įpareigojimai nėra pertekliniai ar aiškiai per griežti, nėra nepagrįstai suvaržantys nuteistųjų teises, jie turi galimybę susirasti darbą ir dirbti Lietuvoje. Darbas (duomenys neskelbtini) ar kitoje užsienio valstybėje nėra pakankamas pagrindas atleisti nuo skirtų įpareigojimų vykdymo.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

36. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

37. Priimtą nuosprendį civilinio ieškinio dalyje skundžia tiek nuteistieji, tiek nukentėjusysis. Nuteistųjų gynėjo nuomone nukentėjusiajam priteista nepagrįstai didelė suma neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusysis teigia priešingai, kad teismas nepagrįstai nepriteisė visos prašytos priteisti neturtinės žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.

38. Pažymėtina, kad, analizuojant teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-140/2012, 2K-252/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-139-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019), o tuo tarpu kai nustatoma, jog nukentėjusiam asmeniui dėl suduotų smūgių buvo nustatyti nosikaulio lūžiai, priteisiama nuo 2 000 iki 4 000 Eur (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-144-485/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-519/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-35-898/2023). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021, išaiškino, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Taigi, kitose panašaus pobūdžio bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra privalomi. CK 6.283 straipsnio 1 dalies pagrindu, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 dalis). Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020, 6 punktas).

39. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą. Viena vertus, pažymima, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose. Todėl toks vertinimas lemia, jog dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021).

40. Nagrinėjamu atveju teismo medicinos specialisto išvadomis nukentėjusiajam nustatyti daugybiniai sužalojimai – kraujosruvos, nubrozdinimai būtent veido, galvos srityje, nustatyti nosies kaulų lūžiai, šonkaulio lūžiai. Nukentėjusiajam buvo nustatytas 21 sužalojimas vien galvos srityje. Specialisto išvada konstatuota, kad sužalojimai padaryti mažiausiai 10 poveikių įtakoje. Iš karto po įvykio nukentėjusysis buvo gabenamas į gydymo įstaigą. Taigi, žala padaryta vienai labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatai ir padaryta labai brutaliu būdu – du vyrai mušė vieną vyrą net parkritusį. Nukentėjusysis, be kitų smūgių vietų, buvo mušamas į gyvybiškai svarbų organą – galvą. Po smūgių sudavimo nukentėjusįjį paliko gulintį, pagalbą jam pasiūlė prekybos centro pirkėjas. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė ne tik stiprų fizinį skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus. Pats nukentėjusysis paaiškino, kad patyrė stresą, baimę, nerimą dėl ateities – gali prireikti nosies pertvaros operacijos, jam teko kreiptis į psichologą. Be to, po įvykio jaučia baimę, vis iškyla neigiami prisiminimai, einant apsipirkti į prekybos centrą, prie kurio įvyko įvykis, taip pat jaučia gėdą, nejaukumo jausmą dėl to, kad galimai prieš jį vartotą smurtą matė ir kiti prekybos centro pirkėjai.

41. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes dėl sužalojimų pobūdžio ir masto, įvykio aplinkybes bei teismų praktiką, aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas tinkamai nustatė nukentėjusiajam E. K. priteistinos neturtinės žalos dydį, priteistą 5 000 Eur sumą mažinti ar didinti nėra pagrindo.

42. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai nepriteisto turtinės žalos atlyginimo.

43. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnio 1 dalies pagrindu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsižvelgiant į tai, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021, 34 punktas).

44. Pažymėtina ir tai, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujantiems kitiems teisės aktams, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 89–90 punktai).

45. Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas tam, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Pažymėtina tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).

46. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė solidariai iš L. J. ir M. J. jam priteisti 70 Eur turtinei žalai atlyginti už telefono apgadinimą įvykio metu, nurodydamas, kad tiek kainavo jo remontas.

47. Pagal byloje esančius įrodymus, apygardos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvadomis, kad, nesant duomenų apie telefono apgadinimą iš karto po įvykio, telefoną faktiškai apžiūrėjus tik po įvykio praėjus pusei metų, t. y. 2024 m. birželio mėn., kai iš pakvitavimo matyti, jog telefonas nukentėjusiajam buvo grąžintas 203 m. gruodžio 29 d., nėra pagrindo spręsti, kad jis buvo apgadintas būtent nagrinėjamo įvykio metu. Be to, kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, nukentėjusysis jokiais įrodymais nepagrindė, jo teigimu, patirtų 70 Eur išlaidų telefono remontui.

Dėl atstovavimo išlaidų apylinkės teisme

48. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas ginčija ir atstovavimo išlaidų sumos sumažinimą, prašo priteisti visą 3 630 Eur išlaidų sumą. Su šiais nukentėjusiojo skundo argumentais apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka.

49. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

50. BPK 105 straipsnio 3 dalies pagrindu, jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018, 66 punktas).

51. Už advokato teisinę pagalbą priteistinų maksimalių išlaidų dydžius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo.

52. Rekomendacijų 4 punkte nurodyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šioje dalyje nurodytus kriterijus. Valandinių išlaidų apskaičiavimo tvarka numatyta Rekomendacijų 13 punkte. Valandiniai įkainiai reglamentuoti Rekomendacijų 10.11-10.12 punktuose.

53. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 p.). 2024 m. vasario 26 d., kai sąskaita buvo apmokėta, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) sudarė 2018,20, todėl advokato nurodyta 130 Eur valandinio užmokesčio suma Rekomendacijose nustatyto dydžio neviršija (10.12 p.). Laikas skaičiuotas, laikantis Rekomendacijų 13 punkte nustatytų taisyklių. Todėl darytina išvada, kad, atsižvelgus į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius bei jų 4 punkte nurodytus kriterijus, apylinkės teismas atstovavimo sumą sumažino, nesant pakankamo pagrindo. Nukentėjusiajam priteistina atstovavimo išlaidų suma padidintina iki 3 630 Eur.

Dėl teisių perėmimo

54. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) 2025 m. liepos 15 d. prašymas dėl procesinių teisių perėmimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-480-1109/2025. Minėtu prašymu prašoma baudžiamojoje byloje civiline ieškove Kauno teritorinę ligonių kasą pakeisti jos teisių perėmėja – Valstybine ligonių kasa.

55. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1190/1K-335 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ 1 punktu, minėtos biudžetinės įstaigos nuo 2025 m. liepos 1 d. reorganizuotos jungimo būdu – prijungtos prie biudžetinės įstaigos Valstybinės ligonių kasos, kuriai po reorganizavimo perėjo visos reorganizuojamų įstaigų teisės ir pareigos.

56. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, bet kurioje proceso stadijoje, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

57. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei tai, kad Valstybinė ligonių kasa civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos teises perėmė po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, kad nuteistieji civilinei ieškovei priteistą žalą turi atlyginti, ją sumokėdamas būtent į Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomąją banko sąskaitą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybinės ligonių kasos prašymas yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas ir šioje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa keistina į jos teisių ir pareigų perėmėją – Valstybinę ligonių kasą. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju civilinės ieškovės pakeitimas nuteistųjų teisinei padėčiai įtakos nedaro.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų L. J. ir M. J. gynėjo advokato Lino Stanislovo Bagdono apeliacinius skundus tenkinti iš dalies – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems L. J. ir M. J. paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. K. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam E. K. priteistų teisinės pagalbos išlaidų ir nukentėjusiajam E. K. priteistas 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidas padidinti iki 3 630 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt eurų), jas paskirstant: E. K. iš L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų), iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų).

Pakeisti baudžiamojoje byloje Nr. 1A-457-919/2025 po reorganizavimo pasibaigusią civilinę ieškovę Kauno teritorinę ligonių kasą į jos teisių ir pareigų perėmėją biudžetinę įstaigą Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas – 73000.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.