Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-739-459/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-31
Bylos Nr.: e2S-739-459/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04624-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimonda Andrulienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
Trečiasis asmuo: Viešoji įstaiga „Prorena“, uždaroji akcinė bendrovė „RNDV Statyba“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-739-459/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04624-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.8.1.; 3.3.2.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, tretieji asmenys Viešoji įstaiga „Prorena“, uždaroji akcinė bendrovė „RNDV Statyba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės atliktą vienašalį 2020 m. liepos 7 d. Techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties Nr. EPC02851 nutraukimą, įformintą atsakovės 2022 m. liepos 8 d. pranešimu Nr. MBL-RS-22-4230A; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalys 2020 m. liepos 7 d. sudarė Techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį Nr. EPC02851 (toliau – ir Sutartis). Nurodė, kad projektavimo paslaugos buvo įsigytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 patvirtinto Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis. Sutarties vykdymo metu ieškovė gavo iš atsakovės 2022 m. liepos 8 d. pranešimą dėl Sutarties nutraukimo CK 6.721 straipsnio 1 dalyje bei Sutarties 8.4 punkte įtvirtintais vienašališko sutarties nutraukimo pagrindais. Pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, kad ieškovei nepripažįstamas perkančiosios organizacijos statusas, Apraše įtvirtinta, jog projekto (ar jo dalies) rengimo ir projekto vykdymo priežiūros pirkimus organizuojantis užsakovas užtikrina, kad atliekant pirkimus ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Aprašo 4 p.). Šiuo aspektu kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tais atvejais, kai tam tikra teisinių santykių sritis nepatenka į VPĮ reguliavimo sritį, įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinus jo taikymo išimtį, VPĮ normos tiesiogiai netaikytinos, o jurisprudencija dėl šio įstatymo gali būti aktuali ir taikytina mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais); kita vertus, jei atskirą teisinių santykių sritį, kuri nepatenka į VPĮ, reguliuojančiame teisės akte (pvz., tvarkoje, apraše) įtvirtinta, kad perkančioji organizacija konkurso procedūrų metu ir sudarydama sutartį laikosi skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir racionalaus lėšų panaudojimo principų, jų turinys dėl šių santykių reikšmės visuomenei iš esmės (bet nepaneigiant ir jų skirtumų) neturėtų skirtis nuo viešųjų pirkimų principų; atsižvelgiant į tai, tokiame dokumente įtvirtintų principų taikymas užtikrinamas taikant viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos analogiją, tačiau taip, kad nebūtų paneigta įstatymų leidėjo valia tam tikrus santykius reguliuoti atskirai. Pažymėjo, kad kasacinio teismo yra išaiškina, jog sutartį, sudarytą viešųjų pirkimo būdu, klientas vienašališkai nutraukti pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį gali tik tuomet, jei šalys dėl to susitaria viešųjų pirkimų sutartyje. Šiuo atveju šalys Sutartyje nebuvo sutarusios Sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, šiuo atveju atsakovei nebuvo pagrindo Sutartį nutraukti ir jos 8.4 punkte numatytais pagrindais. Atsakovės inicijuotas Sutarties nutraukimas buvo visiškai formalus, tuo tarpu, nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolimesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiajai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimą grindžia aplinkybėmis, kad ieškovė nutyli esmines faktines aplinkybes, susijusias su jos piktnaudžiavimu ir netinkamu ginčo sutarties vykdymu. Rangovui atsisakius mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio „bendradarbiavimo mokestį“, ieškovė nereagavo į atsakovės reikalavimus atlikti Projekto korektūrą bei ištaisyti Projekto netikslumus (klaidas). Atsakovė, turėdamas įgytas turtines autoriaus teises į Projektą, kreipėsi į kitus projektuotojus dėl Projekto korektūros atlikimo. Matydama, kad ieškovė, kaip paslaugų teikėja, nėra lojali užsakovui ir iš esmės trukdo atlikti Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, ieškovė vadovaudamasis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi ir laikydamasis Sutarties 8.4 punkte numatyto įspėjimo termino 2022 liepos 8 d. vienašališkai nutraukė su Projektuotoju 2020 m. liepos 7 d. sudarytą Sutartį nuo 2022 m. liepos 18 d. Ginčo sutartis nėra viešųjų pirkimų sutartis, kuriai taikomos VPĮ nustatytos taisyklės dėl viešojo pirkimo sutarčių nutraukimo, todėl atsakovė turėjo teisę nutraukti sutartį vienašališkai CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, atsakovė turėjo teisinį pagrindą nutraukti ginčo sutartį ir CK 6.217 straipsnio 2, 5 dalies, 6.621 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi ieškovė nevykdė prievolės suteikti paslaugas (t. y. atlikti Projekto korektūrą ir ištaisyti Projekto trūkumus) daugiau kaip 30 kalendorinių dienų. Be to, ieškovė, siekdama įgyti teisę vykdyti ginčo sutartį bei gauti apmokėjimą už atliktus projektavimo darbus, pateikė suklastotą dokumentą, tariamai įrodantį ginčo sutarties įvykdymo užtikrinimo prievolės įvykdymą. Nepateikdama sutarties įvykdymo užtikrinimo, ieškovė pažeidė Sutarties 9.1 punktą. Atsiliepime nurodė, jog pareikštu ieškiniu ieškovė reikalauja, kad ginčo sutartis būtų pripažinta nenutraukta, kita vertus, ieškovė nepasisako ar ginčo sutartį ji ketina toliau vykdyti, kas, atsakovės nuomone, būtų neįmanoma. Ieškovė nereiškia jokių išvestinių reikalavimų atsakovės atžvilgiu, todėl visiškai neaišku, kokio materialinio rezultato ieškovė siekia – žalos atlyginimo už prarastą galimybę teikti atlygintines PVP paslaugas ar restitucijos taikymo, t. y. priverstiniu būdu (teismo sprendimu) „grįžti į ginčo sutarties vykdymą“, kai atsakovė savo sąskaita jau yra nusamdžiusi kitą PVP paslaugų tiekėją, kuris tokias paslaugas teiks iki statybos rangos darbų užbaigimo, todėl yra pagrindas tokį ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu ir civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

3. Ieškovė dublike nurodė, kad nesutinka su atsiliepimo į ieškinį argumentais, prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ginčo Sutartis patenka į viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, kurio taikymas nagrinėjamu atveju suponavo ribojimą atsakovei vienašališkai nutraukti aptariamą sutartį vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi. Atsakovės atsiliepime nurodytos faktinės aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant ginčą dėl sutarties nutraukimo pagal Sutarties 8.4 punktą teisėtumo (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Pabrėžė, kad atsakovė Sutartį nutraukė jos 8.4 punkto pagrindu, tačiau atsakovė Sutartį nutraukė nesant nei vienos iš dviejų užsakovui skirtų alternatyvių Sutarties 8.4 punkte numatytų vienašališko nutraukimo sąlygų. Sutarties nutraukimas CK 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindu taip pat yra neteisėtas, nes atsakovė neįrodė, kad ieškovė padarė esminius Sutarties pažeidimus. Be to, nurodė, kad atsakovės argumentai dėl ieškinio reikalavimo netinkamo suformulavimo pripažintini nepagrįstais. Iš ieškinio reikalavimo aiškiai matyti, kokio teisinio tikslo siekia ieškovė – konkrečiame atsakovo rašte išdėstyto sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo. Ieškovė suformuluotas reikalavimas yra visiškai aiškus ir suprantamas, reikalavimo formuluotė neprieštarauja teismų praktikai, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų šalims jokių teisinių pasekmių.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad projektuotojas privalėjo bendradarbiauti su užsakovu, tačiau nepagrįstai atsisakė bendradarbiauti Projekto sprendinių, susijusių su Daugiabučio namo fasado apdaila ir statybos aikštele, pakeitimo klausimais. Dar daugiau, ieškovė, nepagrįstai atsisakė pakeisti minėtus Projekto sprendinius, ėmėsi trukdyti Daugiabučio namo atnaujinimo procesui rašydama skundus Inspekcijai. Ieškovės elgesys kėlė ir kelia grėsmę tokių neigiamų pasekmių kaip Daugiabučio namo atnaujinimo proceso neužbaigimas laiku ir Daugiabučio namo atnaujinimo darbų esminio pabrangimo atsiradimas. Be to, teisinis reguliavimas, skirtas viešiesiems pirkimams, nereguliavo nei ginčo sutarties sudarymo, nei ginčo sutarties vykdymo, nei jos nutraukimo. Ginčo sutartis buvo sudaryta atsakovei pirkimą atlikus Tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir pirkimo laimėtoju pripažinus ieškovę. Šiuo atveju nėra nė vienos sąlygos tam, kad ieškovės ir atsakovės santykius būtų pagrindas laikyti kilusiais iš viešųjų pirkimų: atsakovė nebuvo perkančioji organizaciją, o Projekto rengimo ir Projekto vykdymo priežiūros pirkimas nebuvo vykdomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Vykdant Daugiabučio namo atnaujinimo darbų rangovo atranką paaiškėjo, jog ieškovės parengto Projekto sprendiniai neatitinka ginčo sutarties priedo Nr. 1 reikalavimų, t. y. nėra ekonomiškai pagrįsti ir racionalūs. Nuo ieškovės reikalavimų pašalinti Projekto neatitikimus Ginčo sutarčiai ir teisės aktams pateikimo praėjo daugiau nei 30 dienų. Ieškovė atitinkamų atsakovės reikalavimų neįvykdė. Todėl atsakovė turėjo teisę nuo neteisėtų ieškovės veiksmų gintis nutraukiant Ginčo sutartį ir turėjo pagrindą Ginčo sutartį nutraukti remiantis jos 8.4 punktu. Šalis, nutraukusi sutartį, gali teismui išdėstyti papildomus argumentus, kurie nenurodyti pranešime dėl sutarties nutraukimo. Pažymėjo, kad atsakovė atsiliepime argumentuotai nurodė, kad ieškovės pareigos atlikti Projekto trūkumų ištaisymo veiksmus nesilaikymas ir bendradarbiavimo pareigos nevykdymas situacijoje, kurioje atsakovė ir jo atstovaujamiems Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams esminę reikšmę turėjo ieškovės prievolių vykdymo savalaikiškumas ir kokybė, sudarė pagrindą ginčo sutartį nutraukti ne tik pagal ginčo sutarties 8.4 punktą, bet ir vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalis. Triplike atsakovė nurodė, kad ieškovė dublike nesugebėjo paaiškinti, kokius materialiuosius teisinius padarinius sukeltų ieškovės ieškinio reikalavimo tenkinimas. Atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentų dėl ieškovės ieškinio reikalavimo, kaip negalinčio sukelti jokių materialiųjų teisinių padarinių, ieškovė nepaneigė.

5. Trečiasis asmuo VšĮ „Prorena“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais bei prašo jį atmesti atsakovės atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytų motyvų pagrindu ir priteisti iš ieškovės trečiojo asmens VšĮ „Prorena“ naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po vienašalio ginčo sutarties nutraukimo jokių naujų paslaugų teikimo sutarčių objekte atsakovė nėra sudariusi. Projekto vykdymo priežiūros paslaugas daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. teikia VšĮ „Prorena“ direktoriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. įsakymu paskirtas T. Č., turintis teisę eiti PVP vadovo pareigas.

6. Trečiasis asmuo UAB „RNDV Statyba“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė teisingai aprašo faktinę situaciją, kuri visiškai atskleidžia nesąžiningą ir nepagrįstą ieškovės elgesį, dėl kurio sunkumus patyrė visi statybų dalyviai, tame tarpe ir UAB „RNDV Statyba“, kaip daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), rangovas.

Šalies argumentai

7. Ieškovės direktorė A. M. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimą. Paaiškino, kad pagal sutartį buvo įsipareigota atlikti techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūrą. Ieškinio reikalavimo pagrindiniu tikslu įvardijo tai, jog šis sutarties nutraukimas gali atsiliepti tolesniame dalyvavime viešuosiuose pirkimuose, iš principo ieškovė yra eliminuojamas dėl prieš tai buvusio vienašalio sutarties nutraukimo, jos pažeidimo. Jeigu ieškinys bus tenkintas, statytojas turi suvokti, kad projekto autorius grįžęs į sutartį gali pagelbėti sutvarkyti situaciją dėl Inspekcijos atsakovui pateikto privalomojo nurodymo vykdyti projektą pagal 0 laidą, nes dabar projektas vykdomas pagal A laidą, tuomet ieškovė galėtų vykdyti sutartį toliau ir gauti savo negautas pajamas, kurių negavo tuo metu, kai iš dalies vykdė projekto vykdymo priežiūrą. Paaiškino, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugos buvo teikiamos iki sutarties nutraukimo, už šią paslaugą neprašė apmokėti, nes nebuvo pasibaigusi sutartis, už projekto vykdymo priežiūrą mokama, kai priduodamas objektas pagal sutartį. Dėl sutarties nutraukimo ieškovė patyrė nuostolius, t. y. ieškovė atliko projekto vykdymo priežiūrą ir negavo už tai atsiskaitymo. Projekto vykdymo priežiūra buvo atlikta dalinai, iki sutarties nutraukimo. Nežino, kiek tiksliai sudaro nuostoliai, reikia paskaičiuoti už faktiškai suteiktas paslaugas. Mano, jog ginčo sutartis yra viešųjų pirkimų sutartis, vienas pagrindinių požymių – valstybinės lėšos. Šiuo metu pravažiuodama pro objektą matė, kad objektas praktiškai pabaigtas, bet ne pagal jų paruoštą projektą.

8. Ieškovės atstovas advokatas A. G. teismo posėdžio metu ieškovės poziciją palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje ir dublike išdėstytais motyvais. Nurodė, kad pareikštu ieškiniu siekia: sutartinių santykių atstatymo (sutarties vykdymo ir užbaigimo), nes pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl papildomo išvestinio reikalavimo – įpareigoti atsakovą tęsti/vykdyti sutartį nereikia, nes tą nustato civilinis kodeksas, t. y. jis yra inkorporuotas į pagrindinį ieškinio reikalavimą. Be to, pranešime dėl sutarties nutraukimo 9 punkte nurodyti du pagrindai, bet tiek iš pranešimo turinio, tiek iš procesinių dokumentų matyti daug argumentų ir teiginių, kuriais atsakovas įrodinėja, kad ieškovė pažeidė sutartį, kurie, anot atsakovės, yra esminiai ir sudarantys pagrindą sutarties nutraukimui. Antras materialinis teisinis padarinys, kurio siekia ieškovė – pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovė būtų įtraukta į Neįvykdžiusių įsipareigojimų pagal sutartį sąrašą. Ieškovė siekia, kad nebūtų laikoma padariusi esminį sutarties pažeidimą ir tai neužkirstų kelio dalyvauti paskesniuose projektavimo konkursuose. Atsakovės pranešimas dėl sutarties nutraukimo lyg nurodo, kad jis neturi nieko motyvuoti dėl tokio nutraukimo, nes tokioms sutartims taikomas CK 6.721 straipsnis, antra vertus, iš pranešimo turinio matyti, jog sutartis nutraukiama dėl esminių sutarties pažeidimų. Pažymėjo, kad pranešime atsakovė nenurodė nutraukianti sutartį CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. dėl to, kad ieškovė sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Todėl mano, kad viskas, ką teismas turėtų įvertinti priimdamas sprendimą šioje byloje, yra tai, ar atsakovė pagrįstai ir teisėtai sutartį nutraukė tais teisiniais pagrindais, kuriuos ji nurodė pranešime apie nutraukimą. Ieškovė pilnai atliko projektavimo rangos darbus, už kuriuos atsiskaityta. Projekto vykdymo priežiūros paslaugos buvo teikiamos tinkamai, etapas nebaigtas, nes nutraukta sutartis, dėl to už šį etapą sąskaitą apmokėjimui nebuvo pateikta. Ieškovė negavo pajamų už tas paslaugas, kurias teikė. Patyrė nuostolių už paslaugas, kurias prarado galimybę teikti.

Atsiliepimas

9. Atsakovės atstovas advokato padėjėjas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju sutartis vienašališkai nutraukta CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, ginčo sutartis nėra viešųjų pirkimų sutartis. Galimos tokios faktinės situacijos, kad sutartis gali būti vienašališkai nutraukiama keliais pagrindais – ir įstatyme numatytais pagrindais, ir sutartyje. Šiuo atveju atsakovas pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodė tiek sutarties pažeidimus, tiek įstatyme nustatytus pagrindus. Atsakovė turėjo teisinį pagrindą nutraukti ginčo sutartį ir CK 6.217 straipsnio 2, 5 dalies pagrindu, kadangi ieškovė nevykdė prievolės suteikti paslaugas (t. y. atlikti Projekto korektūrą ir ištaisyti Projekto trūkumus) daugiau kaip 30 kalendorinių dienų. Pagal sutarties 8.4 punktą, ieškovė nevykdė reikalavimo pakoreguoti projektą pakeičiant statybvietės aptvėrimo planą. Ieškovė pažeidė ir sutarties 2.2.19 punktą dėl projekto vadovo nekeitimo be užsakovo sutikimo, bei užstato nesumokėjimu. Šalių sudaryta ginčo sutartis yra mišri sutartis, turinti projektavimo rangos ir atlygintinų paslaugų teikimo požymių. Projektavimo rangos teisiniai santykiai pasibaigė, kai ieškovė priėmimo – perdavimo aktu perdavė atsakovei parengtą projektą ir su ieškove už tai buvo atsiskaityta. Atlygintinos projekto priežiūros vykdymo paslaugos pradedamos teikti nuo statybos darbų pradžios iki galutinio statybos užbaigimo. Sutartis nutraukta, kai projektuotojas vykdė projekto priežiūrą tam tikrą laikotarpį ir jam nebaigus tų paslaugų sutartis vienašališkai buvo nutraukta. Šiuo atveju ieškovė buvo pradėjusi teikti projekto vykdymo priežiūros paslaugas, bet ieškiniu nereiškia reikalavimo sumokėti už faktiškai suteiktas atlygintines paslaugas, ką galėtų padaryti pagal sutarties 3.10 punktą. Tokios sąskaitos ieškovė neišrašė ir nepateikė, todėl už atliktą priežiūros dalį ir neapmokėta. Dabar darbai yra pabaigti, A laida projekto išleista, Inspekcija šiuo metu Privalomojo nurodymo terminą pratęsė iki 2023 m. rugsėjo 29 d., liko tik pridavimas. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovė nereiškia jokių išvestinių reikalavimų atsakovo atžvilgiu, todėl visiškai neaišku, kokio materialinio rezultato ieškovė siekia – pakeisti sutarties nutraukimo pagrindą, žalos atlyginimo už prarastą galimybę koreguoti projektą, atlyginimo už pradėtas teikti PVP paslaugas, ar restitucijos taikymo, t. y. priverstiniu būdu (teismo sprendimu) „grįžti į ginčo sutarties vykdymą“, kai atsakovė savo sąskaita jau yra nusamdęs kitą PVP paslaugų tiekėją, kuris tokias paslaugas teiks iki statybos užbaigimo. Atsakovės nuomone, vienintelio ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovės vienašališką ginčo sutarties nutraukimą neteisėtu patenkinimas nagrinėjamu atveju nesukurtų jokių materialiųjų teisinių padarinių atsakovei, nes netaikius restitucijos, atsakovė nebus įpareigota toliau tęsti sutartinius santykius prieš savo valią. Pagal Aprašo nuostatas ieškovė į nepatikimų tiekėjų sąrašą galėtų patekti tik tuo atveju, jei pranešime apie sutarties nutraukimą būtų nurodytas CK 6.217 straipsnio 1 ar 5 dalies pagrindas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė; grąžino ieškovei sumokėtą 250 Eur žyminį mokestį. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

10.1. Teismo vertinimu, ieškovės reiškiamo reikalavimo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės atliktą vienašalį 2020 m. liepos 7 d. sutarties Nr. EPC02851 nutraukimą, daugiau jokių reikalavimų atsakovei, susijusių su įpareigojimu vykdyti sutartį ar kitomis sutarties negaliojimo pasekmėmis, nepareiškiant, patenkinimas nesukurtų materialiųjų teisinių padarinių, toks teismo sprendimas neturėtų vykdymo galimybių. Pripažinus vienašalį ginčo sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, kyla sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių klausimas – dėl restitucijos taikymo ir dėl tolimesnių šalių teisinių santykių. Vienašalio sandorio – sutarties nutraukimo – pripažinimo negaliojančiu pasekmės gali būti įvairios, o ne vien tik sutartinių santykių atnaujinimas. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, turi nurodyti, kokių teisinių pasekmių siekia iš šio veiksmo. Sutarties nutraukimo pripažinimas negaliojančiu, jokia forma neprašant taikyti restitucijos ar kitų padarinių, savaime galėtų reikšti sutartinių santykių atkūrimą. Ieškovė neprašo taikyti nei restitucijos, nei tariamai pažeistų civilinių teisių gynimo būdų, nei jokių kitų teisinių padarinių, kurių galėtų kilti vienašalį sutarties nutraukimą pripažinus neįgaliojančiu.

10.2. Pažymėjo, kad ginčo Sutarties didžioji dalis įvykdyta (parengta techninė projektavimo užduotis ir parengtas bei perduotas projektas). Pagal ginčo Sutartį ieškovė pradėjo vykdyti projekto vykdymo priežiūros paslaugas, tačiau atsakovei vienašališkai nutraukus ginčo Sutartį, šios Sutarties dalies vykdymo nebaigė. Šalių atstovų paaiškinimai patvirtina, kad pagal ginčo Sutartį ieškovės parengtas projektas yra pakoreguotas kito projektuotojo ir daugiabučio namo atnaujinimo rangos darbai pabaigti pakoreguoto projekto pagrindu, liko darbų pridavimas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu daugiabučio namo atnaujinimo darbai yra užbaigti pagal atsakovės pasirinkto kito projektuotojo pakoreguotą projektą, sprendė, kad projekto vykdymo priežiūros paslaugos nebėra reikalingos, todėl ieškovės nurodytas aplinkybes, jog teismui patenkinus ieškinio reikalavimą, ieškovė galėtų tęsti ginčo Sutarties vykdymą, įvardijo nepagrįstomis.

10.3. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė, vienašališkai nutraukusi sutartį su ieškove, būtų kreipėsi ar ketintų kreiptis dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nėra duomenų, kad tokia informacija nustatyta tvarka būtų viešai paskelbta. Pažymėjo, kad iš byloje pateikto 2022 m. liepos 8 d. atsakovės pranešimo ieškovei dėl vienašalio sutarties nutraukimo matyti, kad pranešime nurodyta, jog sutartis nutraukiama vadovaujantis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi ir Sutarties 8.4 punktu. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė būtų kreipėsi ar ketintų kreiptis dėl ieškovės įtraukimo Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nėra duomenų, kad tokia informacija nustatyta tvarka būtų viešai paskelbta, nėra ir kitų duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ginčo Sutarties nutraukimas ieškovei sukėlė neigiamas pasekmes, teismas pripažino, jog ieškovės nurodytos aplinkybės dėl galimo ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra nepagrįstos.

10.4. Padarė išvadą, kad ieškovės prašymas tik pripažinti jos teisių pažeidimą, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių ir apginti pažeistas teises bei atitinkamai sukurti materialinius teisinius padarinius, pats savaime negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.

Atsiliepimas

10.5. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovė, pasinaudodama suteikta teise, kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimą atsakovei. Atsakovė jau atsiliepime į ieškinį išreiškė poziciją, kad ieškovė nereiškia jokių išvestinių reikalavimų atsakovės atžvilgiu, visiškai neaišku, kokio materialinio rezultato ieškovė siekia, todėl atsakovė prašė civilinę bylą nutraukti. Tokios pozicijos atsakovė laikėsi ir viso bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė savo reikalavimo netikslino, tiek paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jos nuomone, tikslus, kurių siekia ieškovė reikšdama tokio pobūdžio reikalavimą atsakovei. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo priimtas ir byla šia nutartimi nutrauktina tik išnagrinėjus ieškinį iš esmės. Teismas padarė išvadą, jog šioje byloje šalys nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir pripažino, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Abi šalys veikė siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėjosi nagrinėjamos bylos eiga, abi šalys teikė paruošiamuosius procesinius dokumentus, pasirūpino tinkamu atstovavimu, šalių atstovai dalyvavo teismo posėdžiuose, šalys aktyviai teikė įrodymus, atsakovės atstovas pranešė teismui apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis ir jas pagrindė.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį, kuria civilinė byla nutraukta ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Teismas nepagrįstai nutartimi nurodė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių. Manydamas, jog ieškovės reikalavimas neatitinka proceso normų reikalavimų, teismas turėjo pareigą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o to nepadarydamas ir nutraukdamas bylą, padarė esminį proceso pažeidimą. Skundžiamoje teismo nutartyje minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018 41 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Nagrinėjamu atveju, civilinė byla buvo ne tik iškelta, bet ir iš esmės išnagrinėta pirmosios instancijos teisme (tik nepriimtas ginčą iš esmės išsprendžiantis teismo sprendimas), tačiau tai nebuvo kliūtis teismui pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008 (cituojama ir pirmosios instancijos teismo minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018) teismas bylą grąžino į pirmąją instanciją spręsti ieškinio priėmimo klausimo net iš kasacinės instancijos teismo (nors, skirtingai, nei nagrinėjamoje byloje, toje byloje pirmos dvi teismų instancijos bylos nebuvo nutraukusios, o išsprendusios iš esmės). Net jei būtų pripažinta, kad teismo išvados apie tai, kad ieškovės reikalavimas ydingas ir nenagrinėtinas teisme, nes jo patenkinimas teismo sprendimu nesukels ieškovei materialinių teisinių padarinių, teismas privalėjo ne bylą nutraukti, tačiau pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnis), o to nepadaręs pažeidė esminius proceso teisės normų reikalavimus. Vien dėl to skundžiama teismo nutartis turėtų būti panaikinta.

11.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas teisme, nes jo patenkinimas teismo sprendimu nesukels ieškovei materialinių teisinių padarinių. Tokią savo išvadą teismas grindė argumentais, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu daugiabučio namo atnaujinimo darbai yra užbaigti pagal atsakovės pasirinkto kito projektuotojo pakoreguotą projektą, teismo vertinimu, projekto vykdymo priežiūros paslaugos nebėra reikalingos, todėl ieškovės atstovės nurodytos aplinkybės, jog teismui patenkinus ieškinio reikalavimą, ieškovė galėtų tęsti ginčo Sutarties vykdymą, yra nepagrįstos. Pažymi, jog namo atnaujinimo darbai nėra užbaigti. Tai, jog renovacijos darbai nėra baigti ir, ar be ieškovo pagalbos apskritai galės būti užbaigti, patvirtina byloje esantys 2022 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos (toliau – ir VTPSI) privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-220929-00030, kuriame Statytojas buvo įpareigotas 1) Aikštelę įrengti pagal projektuotojo „Sunprojektai“ 2020 m. parengto statinio Projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LAP-31-210531-00022, sprendinius (Projekto BD dalis, Statybvietės planas, M 1:500, R_2010-01-TDP-SO_B.01 19 lapas); 2) atlikti fasado apdailos įrengimo darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų projektuotojo „Sunprojektai“ 2020 m. parengto statinio Projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LAP-31-210531-00022, sprendinius (Projekto SA dalis, 5 lapas). VTPSI 2023 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. SNURT-30-230327-00007 pagal statytojo prašymą pratęsė privalomojo nurodymo terminą iki 2023 m. rugsėjo 29 d. Pažymi ir tai, jog VTPSI 2023 m. kovo 14 d. rašte Nr. 2D-4557 nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 6 d. atlikus patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, t. y. fasado apdailos darbai nėra atlikti pagal projektuotojo „Sunprojektai“ (projekto vadovė L. Deikuvienė) 2020 m. parengto statinio projekto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektas“ Nr. R_2010 (toliau – ir Projektas), pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LAP-31-210531-00022, sprendinius (Projekto SA dalis, 5 lapas). Vietoj Projekte numatytos fasado apdailos fibrocementinės plokštės sumontuotos keraminės plytelės. Statytojas UAB ”Mano būstas Baltija” pakeitė projektuotojo UAB „RNDV Statyba“ (projekto vadovas M. Jackevičius) techninio darbo projekto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektas“, Nr. R_2010-01-TDP, A laidą (toliau – A laida) dėl Projekto keitimo. Pažymi, kad projekto A laidoje nėra pateiktas projektuotojo „Sunprojektai“ (projekto vadovė L. Deikuvienė) sutikimas dėl Projekto keitimo. 2023 m. vasario 20 d. surašytas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas PNURA-30-230220-00012. Taigi, be ieškovės sutikimo renovacijos darbai apskritai negalės būti užbaigti ir įvykdytas VTPSI privalomasis nurodymas, kadangi atsakovės po sutarties nutraukimo parinkto projektuotojo parengta A laida yra neteisėta. Bylos įrodymai patvirtina faktą, kad renovacijos darbai nėra baigti. Projekto vykdymo priežiūros paslaugos turi būti teikiamos iki statinio renovacijos darbai bus visiškai užbaigti ir išduotas statybos užbaigimo aktas. Taigi nepriklausomai nuo to, kiek procentų darbų dar liko neužbaigta šiai dienai, projekto vykdymo priežiūros paslaugos turi būti teikiamos. Net jei statybos rangos darbai šiai dienai būtų užbaigti (nors taip nėra), pagal Statybos įstatymą Projektuotojas turi aibę teisių ir pareigų, kurių tinkamai įgyvendinti neatstačius šalių sutartinių santykių negalės. Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 6 punktą, Projektuotojas privalo pataisyti statinio projektą pagal šį statinio projektą tikrinusių institucijų, subjektų (jų padalinių) pastabas. Šiuo požiūriu padėti atsakovei tinkamai įvykdyti VTPSI jam surašytą privalomąjį nurodymą gali tik ieškovė, kuri yra Projektuotojas, suprojektavęs statinį. Statybos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato Projektuotojui teisę, jeigu statybos darbai atliekami pažeidžiant statinio projektą arba nustatoma avarijos grėsmė, iš rangovo (jeigu statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojo (jeigu statyba vykdoma ūkio būdu) reikalauti šiuos darbus sustabdyti ir pranešti apie tai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Šia teise neatstačius šalių Sutartinių santykių ieškovė taip pat negali tinkamai pasinaudoti. Pagal to paties Statybos įstatymo 16 straipsnio 8 dalį, už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio projektuotojas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, nors, kaip minėta, savo teisų ir pareigų dėl neteisėto sutarties nutraukimo tinkamai įgyvendinti ieškovė negali. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą ir pripažinus vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, būtų sukurtas ieškovės siekiamas ir aiškiai byloje ne kartą deklaruotas materialinis teisinis rezultatas (padariniai) – tolimesnis Sutarties vykdymas ir tinkamas jos užbaigimas. Ieškinio patenkinimas grąžins šalis į sutartinius santykius su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, kurių svarbiausia nurodyta CK 6.189 straipsnio 1 dalyje – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Nebūtinas papildomas išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę tęsti/vykdyti sutartį, nes jis yra inkorporuotas į pagrindinį ieškinio reikalavimą.

11.3. Nurodė, kad teismų praktiką, kuria rėmėsi teismas spręsdamas bylos nutraukimo klausimą, pirmosios instancijos teismas taikė netinkamai, nes ji nepagrindžia skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo, bet priešingai – įrodo, kad skundžiama nutartis nepagrįsta. Teismas, pasisakydamas dėl netinkamo ieškovės reikalavimo, paminėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018, taip pat nurodė, kad tokią praktiką formuoja ir apygardos teismai (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-456-357/2020; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-53-856/2022 ir kt.). Tačiau paminėdamas šias teismų nutartis ir jų pagrindu pagrįsdamas savo išvadas dėl būtinybės nutraukti šią civilinę bylą, teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog visose trijose teismo nurodytose bylose, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, ieškovai nesiekė po galimai jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo tęsti sutartinius santykius, kurie buvo atsakovų vienašališkai nutraukti, ir ieškovai tose bylose aiškiai tai deklaravo. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės reikalavimas pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą negaliojančiu nenagrinėtinas teisme, nes jo patenkinimas teismo sprendimu nesukels ieškovei materialinių teisinių padarinių, kadangi šiuo metu daugiabučio namo atnaujinimo darbai yra užbaigti pagal atsakovės pasirinkto kito projektuotojo pakoreguotą projektą, ir kad, teismo vertinimu, projekto vykdymo priežiūros paslaugos nebėra reikalingos, todėl ieškovės atstovės nurodytos aplinkybės, jog teismui patenkinus ieškinio reikalavimą ieškovė galėtų tęsti ginčo Sutarties vykdymą, yra nepagrįstos. Šios teismo išvados neatitinka ir paties teismo cituojamos jurisprudencijos, kadangi viena esminė faktinė aplinkybė jose skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštos ieškovės valios tęsti sutartinius santykius.

11.4. Nurodė, kad skundžiamoje nutartyje nurodytoje ir pirmiau šiame skunde analizuotoje jurisprudencijoje, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, nebuvo sprendžiami ginčai, kilę iš sutartinių santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 „Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas aprašas (toliau – ir Aprašas). O tai esmingai keičia situacijos vertinimą dėl to, kokius teisinius padarinius sukeltų ieškovo vienintelio reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu patenkinimas. Pagal Aprašo 3 priedo „Statybos rangos darbų pirkimo sąlygos 3 punktas Reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai“ 3.1. punkto „Kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui“, 7 papunktį, tiekėjas neturi būti padaręs esminio pirkimo sutarties pažeidimo, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Iš esmės analogiška nuostata perkelta ir į šalių sudarytą sutartį (Sutarties 8.8. punktas). Akivaizdu, jog teismui patenkinus ieškovės reikalavimą ir pripažinus atsakovės atliktą vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, toks teismo sprendimas sukeltų akivaizdžius materialinius teisinius padarinius, susijusius su ieškovės teise ir toliau dalyvauti kituose renovacijos projektavimo konkursuose. Ir priešingai, tokio reikalavimo atmetimas ieškovei sukelia itin neigiamus materialinius teisinius, pagaliau ir ženklius finansinius padarinius – negalėjimą net 3 metus dalyvauti renovacijos projektavimo paslaugų konkursuose. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai apie tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog atsakovė, vienašališkai nutraukusi sutartį su ieškove, būtų kreipusi ar ketintų kreiptis dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir nėra duomenų, kad tokia informacija nustatyta tvarka būtų viešai paskelbta. Tokie teisiniai padariniai, nepriklausomai nuo atsakovės aktyvių veiksmų, yra numatyti Apraše bei šalių sudarytoje sutartyje. Todėl tas faktas, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė jau šiuo metu būtų kreipusis dėl ieškovės įtraukimo į minėtus sąrašus, nėra pagrindas išvadai, jog ieškovės teisės šiuo požiūriu negali būti ginamos pagal pareikštą reikalavimą. Kita vertus, šis kol kas neįvykęs faktas (ieškovės įrašymas į nepageidaujamų tiekėjų sąrašus) ir užkerta kelią ieškovei jau šioje stadijoje reikšti kokį nors su tuo susijusį išvestinį reikalavimą, pvz., reikalauti išbraukti iš tokio sąrašo. Tačiau tai nereiškia, kad reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu nesukuria ieškovei materialinių teisinių padarinių ir niekaip neapgina ieškovės pažeistų teisių. Priešingai – tokio reikalavimo patenkinimas panaikina net teorines galimybes atsakovei ar kam kitam tokias pasekmes (įrašymą į nepatikimų tiekėjų sąrašą) ieškovei sukurti. Teismas nepagrįstai tą faktą, jog iš byloje pateikto 2022 m. liepos 8 d. atsakovės pranešimo ieškovei dėl vienašalio sutarties nutraukimo matyti, kad sutartis nutraukiama vadovaujantis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi ir Sutarties 8.4 punktu (t. y. ne dėl esminio sutarties pažeidimo), vertino, kaip ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą galimybę paneigiančią aplinkybę.

Šalies argumentai

12. Atskiruoju skundu atsakovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta paskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi panaikinti ir atsakovei iš ieškovės priteisti visas rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ieškovė tiek pateikiant ieškinį, tiek ir teisminio proceso metu nebuvo tokia apdairi ir rūpestinga, kokia turėjo būti. Ieškovei tenka atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Ieškovė ieškiniu prašė tik pripažinti neteisėtu Sutarties nutraukimą. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus ir faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimas nesukurtų materialiųjų teisinių padarinių ir, kad teismo sprendimas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo tenkinimo neturėtų vykdymo galimybių. Teismas, pripažinęs, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl materialiųjų teisinių padarinių negalinčio sukelti reikalavimo tenkinimo, ieškovės nepripažino atsakingos už atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų atsakovei iš ieškovės nepriteisė.

12.2. Ieškovės elgesį pateikiant ieškinį vien su reikalavimu dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir vėlesnius veiksmus procese pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė sąžiningais. Teismo nuomone, ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimo tenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, nelaikytinas netinkamu ieškovės procesiniu elgesiu ar neapdairumu. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ir stokoja logiškumo. Ieškovę atstovavo advokatas A. G., t. y. profesionalus teisininkas. Todėl ieškovei jau ieškinio pateikimo metu turėjo būti žinoma Lietuvos teismų praktika, pagal kurią ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu laikomas reikalavimu, nesukeliančiu materialiųjų teisinių pasekmių ir nenagrinėtinu teisme. Šią teismų praktiką atsakovė akcentavo savo atsiliepime į ieškovės ieškinį. Tačiau ieškovė ignoravo tiek Lietuvos teismų praktiką, tiek atsakovės argumentus viso bylos nagrinėjimo metu ir laikėsi savo pozicijos nekeisdama ieškinio dalyko, netikslindama pareikšto ieškinio. Toks ieškovės elgesys negali būti laikomas nei apdairiu, nei rūpestingu. Tinkamo ieškinio dalyko nesuformulavimas (netinkamai suformuluoto ieškinio dalyko netikslinimas) žinant Lietuvos teismų praktiką dėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliančių reikalavimų ir proceso tęsimas palaikant materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantį reikalavimą, lėmęs atsakovės bylinėjimosi išlaidas, negali būti pripažintas sąžiningu procesiniu elgesiu. Teismas turėjo vertinti įrodymų ir aplinkybių, reikšmingų klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išsprendimui, visumą, tačiau tai nebuvo padaryta ir dėl to bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo neteisingai išnagrinėtas, o atsakovės bylinėjimosi išlaidos be pagrindo nebuvo priteistos iš ieškovės. Tokiu būdu teismas nepagrįstai paneigė atsakovės, turėjusios gintis nuo nepagrįsto ir netinkamai suformuluoto ieškovės ieškinio, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916I2015). Ieškovei nesikreipus į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimas nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių, atsakovė apskritai nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų. Civilinė byla teismo sprendimu nebuvo užbaigta ne dėl atsakovės kaltės, o dėl aplinkybių, už kurias atsakomybė tenka išimtinai ieškovei. Atsakovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir sąžiningai vykdė procesines pareigas – pateikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, teikė paaiškinimus ir kitus procesinius dokumentus, dėjo visas pastangas tam, jog byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, byloje teikė visus reikiamus įrodymus, pagrindžiančius atsakovės argumentus. Taigi, atsakovė sąžiningai ir tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir vykdė procesines pareigas visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Ieškiniu ieškovė pareiškė vienintelį reikalavimą, kuris negalėjo būti savarankišku ieškinio dalyku, ir jį teisminio proceso metu toliau klaidingai palaikė (nors atsakovė nuo pat proceso pradžios akcentavo ieškinio reikalavimo ydingumą). Ieškovė, žinodama Lietuvos teismų praktiką ir faktinę situaciją, ieškinio reikalavimo nekeitė ir neteikė papildomų reikalavimų. Tai reiškia, kad ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas ir nulėmė atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Kitaip tariant, ieškovės atstovo elgesys neišvengiamai vedė į civilinės bylos nutraukimą, tačiau atsakovei vis tiek teko gintis nuo ieškinio ir dėl to patirti bylinėjimosi išlaidų. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovė dėl ieškinio reikalavimo kaip nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių pasisakė jau atsiliepime į ieškinį ir tokios pozicijos laikėsi viso teisminio ginčo metu. Teismas patvirtino, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovės reikalavimo kaip nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių egzistuoja ir civilinę bylą nutraukė. Civilinė byla iš esmės nebuvo išnagrinėta dėl ieškovės kaltės – ieškovė pateikė Klaipėdos apylinkės teismui ieškinį, kurio reikalavimo tenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių. Ieškovė, reikšdama ir palaikydama ieškinį, kurio reikalavimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, prisiėmė riziką, kad civilinė byla bus nutraukta. Atsakovė, bylinėdamasi su ieškove, patyrė dideles išlaidas teisinių paslaugų apmokėjimui. Atsakovė pagal Sutarties 8.4 p. ir CK 6.721 straipsnio 1 dalį turėjo teisę nutraukti Sutartį ir šią teisę įgyvendino tinkamai. Tai reiškia, kad ieškovės ieškinį išnagrinėjus iš esmės ir jį atmetus, atsakovei būtų iš ieškovės priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu ne dėl atsakovės kaltės nutraukus ieškovės nepagrįstai inicijuotą civilinę bylą atsakovės piniginių praradimų ginantis nuo ieškovės ieškinio atlyginimo klausimas teismo nutartimi nebuvo išspręstas. Taip atsakovė atsidūrė blogesnėje padėtyje nei būtų buvę ieškovės ieškinį teismo sprendimu atmetus. Tokia padėtis nesuderinama su protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Ieškovė, atsakovės atžvilgiu inicijuodama civilinę bylą, kuri dėl paties ieškovės kaltės buvo nutraukta, lėmė atsakovės bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio nagrinėjimu, atsiradimą. Todėl ieškovė yra atsakingas už bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovė patyrė apmokėdama už advokato / advokato padėjėjo teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant atsakovės interesams teisme.

12.3. Teismas, atsisakymą paskirstyti išlaidas advokato/advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti, grindė aiškinimu, kad byloje nenustatyta šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai suabsoliutino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, pateiktą išvadą, kad jeigu bylą baigus be sprendimo dėl esmės nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186I2009). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to tam tikri teismo išaiškinimai konkrečioje byloje taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėjant buvo išaiškinta atitinkama teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 409/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 buvo sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai ieškovai atsisakė ieškinio dalies. Tuo tarpu Klaipėdos apylinkės teismas turėjo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai byla buvo nutraukta konstatavus, jog pareikštas ieškinio reikalavimas yra ydingai suformuluotas ir nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Taigi, minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla neturi esminio panašumo su civiline byla, kurią nagrinėjo Klaipėdos apylinkės teismas. Todėl nebuvo pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo civiline byla Nr. 3K-3-518-248/2018 kaip precedentu. Klaipėdos apylinkės teismas, ignoruodamas jo nagrinėtos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-518-248/2018 faktinių aplinkybių skirtumus, priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį. Pabrėžia, kad civilinę bylą nutraukus dėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliančio ieškinio reikalavimo, teismai būtent ieškovą laiko kaltu dėl proceso ir atsakingu už atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (2023 m. balandžio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-160-440/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-587-1120/2022; 2022 m. spalio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1177-601/2022; 2022 m. birželio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-760560/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-68-881/2022; 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1563-803/2020). Ieškovė nepagrįstai manė, kad jo pareikštas ieškinio reikalavimas gali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovė, žinodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl materialiųjų teisinių pasekmių nesukeliančio reikalavimo, turėjo suprasti, kad jo ieškinio reikalavimas savaime sudaro pagrindą bylos nutraukimui. Tačiau tai nebuvo kliūtis ieškovei nei pareikšti ieškinį su materialiųjų teisinių padarinių nesukeliančių reikalavimų, nei ignoruojant faktus palaikyti tokį reikalavimą teisme. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovės elgesys yra atsakovės ginantis nuo ieškovės ieškinio turėtų bylinėjimosi išlaidų priežastis. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra netinkamo ir nesąžiningo ieškovės elgesio pasekmė. Byloje esantys dokumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimą sąlygojo netinkamas atsakovės procesinis elgesys. Atsakovės turėtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms (procesinių dokumentų parengimui, atstovavimui teisme ir kt.) apmokėti buvo sąlygotos ieškovės, veikusios netinkamai ir nesąžiningai, inicijuoto teisminio proceso. Todėl ieškovei tenka kaltė dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir pareiga atitinkamas išlaidas atsakovei atlyginti. Tuo tarpu ieškovė, būdama atsakinga dėl pagal netinkamą ieškinio reikalavimą pradėto ir vėliau nutraukto proceso, neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas netinkamai įvertino šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis ir netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

13.1. Nurodė, kad piktnaudžiavimo procesu ar akivaizdžiai nepagrįstos bylos inicijavimo aplinkybės nenustatytos, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės atskirojo skundo argumentais dėl jos teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateiktu teismui ieškiniu siekė, kad būtų pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės atliktas vienašalis 2020 m. liepos 7 d. Techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties Nr. EPC02851 nutraukimas, įformintas atsakovės 2022 m. liepos 8 d. pranešimu Nr. MBL-RS-22-4230A. Atsižvelgiant į teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad byloje nenustatyta šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, be to, kaip skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byla nutartimi nutraukta tik išnagrinėjus ieškinį iš esmės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės reikalavimai būtų buvę akivaizdžiai nepagrįsti ir ji savo interesus ginęs aiškiai netinkamu būdu, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad šalių elgesys būtų buvęs netinkamas, t. y. šalys nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

14. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

14.1. Ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko ir žinodama, kad Lietuvos teismų praktikoje vien reikalavimas sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu (nereiškiant reikalavimo dėl nuotolių atlyginimo, reikalavimo dėl įpareigojimo vykdyti sutartį ar kt.) laikomas materialiųjų teisinių pasekmių nesukeliančiu reikalavimu, pateikė ieškinį tik su reikalavimu pripažinti neteisėtu Sutarties nutraukimą. Tai, kad toks ieškinio reikalavimas yra materialiųjų teisinių pasekmių nesukeliantis reikalavimas, atsakovė pažymėjo jau atsiliepime į ieškinį ir tokios pozicijos laikėsi viso bylos nagrinėjimo teisme metu. Teisme teisminis procesas, pradėtas ieškovės ieškinio pagrindu, tęsėsi daugiau nei 9 mėnesius, o ieškovė žinojo, jog daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Daugiabutis namas), renovacijos darbai nestovi vietoje. Tačiau visos šios aplinkybės ieškovei neatrodė pakankamas pagrindas keisti ieškinio dalyką. Ieškovė, atstovaujama advokato, neabejotinai suprato, jog esant teismų praktikai, kai civilinė byla dėl materialiųjų teisinių pasekmių nesukeliančio reikalavimo nutraukiama, civilinė byla gali būti nutraukta. Tokia rizika ieškovei atrodė priimtina. Ieškovė turėjo visas galimybes ir užtektinai laiko tam, kad pakeistų ieškinio dalyką. Ieškovė nematė priežasties tikslinti ieškinio reikalavimą (reikšti papildomus reikalavimus). Tik tada, kai ieškovės prisiimta rizika tapo realybe – civilinė byla buvo nutraukta – ieškovė ėmė reikšti kaltinimus teismui dėl galimybės pakeisti ieškinio dalyką nesudarymo. Šiuo atveju ieškovė yra pati atsakinga už ydingo ieškinio reikalavimo sukeltas pasekmes ir negali atsakomybės už savo netinkamą procesinį elgesį perkelti teismui. Ieškinio dalykas yra ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas ir teismas negali nurodyti ieškovui, kokį reikalavimą reikšti. Teisinis reguliavimas nenustato teismo pareigos tuo atveju, kai ieškinys priimtas, nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (tuo labiau tada, kai ieškovas nepageidauja ieškinio dalyko keisti).

Šalies argumentai

14.2. Civilinės bylos nutraukimas, kai asmuo kreipėsi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, negali būti vertinamas kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, kadangi jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023). Teismas, nutraukęs civilinę bylą, jokių ieškovės teisių nepažeidė. Nurodydama, kad ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos pašalinti ieškinio trūkumus, kartu tvirtina, jog ieškinio reikalavimas nėra materialiųjų teisinių pasekmių nesukeliantis reikalavimas. Kitaip tariant, ieškovė toliau laikosi pozicijos, jog nėra priežasties keisti ieškinio dalyką. Dėl to ieškovei, nerodžius jokio intereso dėl ieškinio reikalavimo keitimo (papildomų reikalavimų teikimo), kaltinimai teismui dėl procesinės teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti. Teismas nuosekliai išanalizavo faktines aplinkybes ir ieškovės pasisakymus apie tai, kokius, ieškovės teigimu, materialiuosius teisinius padarinius sukeltų ieškinio reikalavimo tenkinimas. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės ieškinio reikalavimo tenkinimas materialiųjų teisinių pasekmių nesukeltų.

14.3. Pažymi, kad Sutartimi ieškovė buvo įsipareigojusi: 1) parengti ir perduoti atsakovei techninę projektavimo užduotį; 2) parengti ir atsakovei perduoti Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą (toliau – Projektas); 3) statybos darbų pagal Projektą vykdymo metu atlikti Projekto vykdymo priežiūrą. Ieškovė, vykdydama Sutartį, parengė ir atsakovei perdavė techninę projektavimo užduotį ir Projektą. Pradėjus Daugiabučio namo renovacijos darbus, Sutartis buvo nutraukta. Statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos yra aktualios vykdant statybos darbus pagal statinio projektą, o sutarties priede Nr. 2 nurodoma, kad Projekto vykdymo priežiūra atliekama statybos darbų vykdymo eigoje. Teismas, įvertinęs byloje surinktą informaciją, konstatavo, jog statybos darbai, skirti Daugiabučio namo atnaujinimui, faktiškai yra baigti ir jog yra likusios statybos užbaigimo procedūros. Atsižvelgdamas į tai, kad statybos darbai yra atlikti, teismas teisingai nurodė, kad Projekto vykdymo priežiūros paslaugos nebėra reikalingos. Tai reiškia, jog net patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nebebūtų įsipareigojimų, kuriuos pagal Sutartį turėtų vykdyti ieškovė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Daugiabučio namo atnaujinimo statybos darbų užbaigimą. Priešingai, ieškovės direktorė A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Daugiabučio namo renovacijos darbai faktiškai yra baigti. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog Projekto vykdymo priežiūros paslaugos nebėra reikalingos. Tačiau ieškovė taip ir nesugebėjo paaiškinti, kokias konkrečias Projekto vykdymo priežiūros paslaugas ieškovė galėtų suteikti patenkinus ieškinį, kai statybos darbai faktiškai baigti.

14.4. Ieškovė akcentuoja 2022 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktas yra nutraukus Sutartį ieškovės pradėto kenkimo atsakovei ir Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams pasekmė. Ieškovė, už perduotą Projektą ir autoriaus turtines teises į Projektą gavęs sutartą atlyginimą, neteisėtai siekia papildomo mokesčio už leidimą keisti Projektą ir vardan šio tikslo trukdo Daugiabučio namo renovacijos proceso užbaigimui. Ieškovės pasisakymai apie jo pagalbą Daugiabučio namo renovacijos proceso užbaigimui yra cinizmo viršūnė. Sutartis buvo nutraukta, be kita ko, dėl to, kad ieškovė, vedama savanaudiškų motyvų ir ignoruodama Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus, atsisakė pakeisti Projektą numatant pigesnes (tačiau statybos darbų rezultatų nebloginančias) Daugiabučio namo išorinių sienų apdailos medžiagas. Visų priemonių, kurių nutraukus Sutartį ėmėsi ieškovė (skundai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, ieškinys dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu), pagrindinis tikslas yra priversti Daugiabučio namo renovacijos darbus atliekantį rangovą (kartu – atsakovę ir Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus) už ieškovės sutikimą pakeisti Projektą sumokėti ieškovės pageidaujamą mokestį „už bendradarbiavimą“. Iš esmės toks ieškovės elgesys yra turto prievartavimas piktnaudžiaujant teisinėmis priemonėmis. Ieškovė save bando pavaizduoti kaip vienintelį asmenį, galintį atlikti vykdant Sutarties parengto Projekto pakeitimus. Tačiau tuo atveju, kai statinio projektą parengęs asmuo, perduodamas statinio projektą, užsakovui perleidžia autoriaus turtines teises, susijusias su statinio projektu, statinio projektą parengęs asmuo praranda išskirtinę teisę keisti atitinkamą projektą ir tokią teisę įgyja užsakovas. Pagal Ginčo sutarties 10.1 p. visos autoriaus turtinės teisės laikomos perleistomis atsakovei, kai projektinė dokumentacija perduodama atsakovei Sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė pagal 2021 m. balandžio 7 d. perdavimo – priėmimo aktą Projektą perdavė atsakovei, o atsakovė ieškovei sumokėjo už Projekto parengimą. Remiantis Sutarties nuostatomis, ieškovė, perduodama Projektą atsakovei, kartu atsakovei perdavė autoriaus turtines teises į Projektą. Viena iš Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų autoriaus turtinių teisių yra teisė adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti (pakeisti) kūrinį. Todėl ieškovė, perduodama Projektą ir perleisdama visas savo, kaip autoriaus turtines teises į Projektą, atsakovei perleido ir teisę keisti (koreguoti) ieškovės parengtą ir atsakovei perduotą Projektą. 2023 m. kovo 3 d. raštu VšĮ „CPO LT“, parengusi sutarties formą, kurią naudojant buvo sudaryta Sutartis, nurodė, kad: 1) vadovaujantis pagrindinės sutarties (šiuo atveju – Sutarties) 10.1 p. visos autoriaus turtinės teisės į projektinę dokumentaciją pereina užsakovui kartu su priėmimo – perdavimo aktu perduodama projektine dokumentacija; 2) autoriaus turtinės teisės į projektinę dokumentaciją kartu projektine dokumentacija laikomos perleistomis nepaisant to, kad pagrindinė sutartis pasibaigia jos neįvykdžius visa apimtimi; 3) keičiant projektinę dokumentaciją, kurios autoriaus turtinės teisės pagal pagrindinę sutartį yra perleistos, projektinės dokumentacijos rengėjo, sutikimas nėra būtinas. Atsakovė, įgijusi autoriaus turtines teises į ieškovės parengtą Projektą, turi teisę savo nuožiūra naudotis Projektu ir daryti Projekto pakeitimus be Projektą parengusio autoriaus – ieškovės – sutikimo. Projekto pakeitimus be ieškovės sutikimo atsakovės pavedimu gali atlikti kitas atsakovės pasirinktas projektuotojas.

14.5. Ieškovė nurodo, kad ji kaip projektuotojas turi aibę teisių ir pareigų, kurių tinkamai įgyvendinti neatstačius šalių sutartinių santykių negalėtų. Pastebi, jog iš tos neva egzistuojančios „aibės teisių ir pareigų“ ieškovė sugebėjo nurodyti tik šiai dienai nebeaktualią projektuotojo pareigą pataisyti statinio projektą pagal statinio projektą tikrinusių institucijų ir subjektų pastabas. Statinio projekto patikrinimą valstybės (savivaldybės) institucijos atlieka siekiant statybą leidžiančio dokumento pagal atitinkamą statinio projektą gavimo. Šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas pagal ieškovės parengtą Projektą buvo gautas. Todėl šiuo atveju valstybės (savivaldybės) institucijos Projekto nebetikrins, o dėl reikiamų Projekto pakeitimų atsakovė kreipsis į savo pasirinktą projektavimo darbus atliekantį asmenį.

14.6. Ieškovė aiškina, jog neatstačius šalių sutartinių santykių negalėtų tinkamai pasinaudoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta teise reikalauti stabdyti statybos darbus ir pranešti apie tai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kai statybos darbai atliekami pažeidžiant statinio projektą. Pabrėžia, kad statybos darbai, skirti renovuoti Daugiabutį namą, faktiškai yra baigti. Antra, statybos darbų atitikimu statinio projektui ir teisės aktų reikalavimui turi rūpintis ne tik statinio projekto vykdymo prižiūrėtojas, bet ir statybos techninis prižiūrėtojas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis), kuris vykdant statybos darbus tokią priežiūrą atliko. Trečia, Sutarties nutraukimas nebuvo kliūtis ieškovei teikti skundus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuri vykdė patikrinimus. Todėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punktas niekaip nepatvirtina, kad ieškovės ieškinio reikalavimo tenkinimas sukeltų materialiąsias teisines pasekmes. Už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio projektuotojas atsako Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Taigi, ieškovės kaip Projekto rengėjo atsakomybę nustato įstatymas. Kilus ieškovės atsakomybės klausimui, jis būtų sprendžiamas Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka ir Ginčo sutarties (ne )galiojimas neturėtų jokios reikšmės sprendžiant atitinkamą klausimą.

14.7. Ieškovė nurodo, kad ieškinio patenkinimas grąžintų šalis į sutartinius santykius su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Tokios ieškovės deklaracijos yra tikrovės ignoravimas ir bandymas kurti alternatyvią tikrovę. Sutarties ir iš jos kylančių šalių prievolių vykdymas neįmanomas, kai nebeegzistuoja prievolės, dėl kurių vykdymo buvo sutarta atitinkama sutartimi. Ieškovės ieškinio patenkinimas objektyviai negalėtų Sutarties šalių grąžinti į situaciją, kuri buvo nutraukiant Sutartį, kai statybos darbai, susiję su Daugiabučio namo atnaujinimu, buvo ką tik pradėti ir atsakovei buvo aktuali Projekto vykdymo priežiūra. Šiai dienai nebėra jokių pareigų, kurias atsakovė pagal Sutartį galėtų ir būtų suinteresuota pavesti vykdyti ieškovei. Ieškovės pasisakymai apie siekį tęsti sutartinius santykius neturi teisinės reikšmės. Sutartinių santykių egzistavimui reikalingas sutarties dalykas. Įvertinus tai, kad statybos darbai, susiję su Daugiabučio namo renovacija, yra atlikti, Projekto vykdymo priežiūra nebėra reikalinga, nes nebebus atliekami statybos darbai. Tuo tarpu statinio projekto vykdymo priežiūros esmė yra tikrinimas, ar vykdant statybos darbus laikomasi statinio projekto. Projekto vykdymo priežiūrą atliekant statybos darbus atliko kitas atsakovės samdytas asmuo, kuris atsakingas už tokios priežiūros rezultatus. Todėl visiškai neaišku, kaip priverstine tvarka turėtų būti įvykdytas ieškovės palankus teismo sprendimas dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ieškovė, abstrakčiai pasisakydama apie tolesnį Sutarties vykdymą ieškinio reikalavimo patenkinimo atveju, nesugebėjo nurodyti, kokius veiksmus situacijoje, kai statybos darbai, susiję su Daugiabučio namo renovacija, yra atlikti, ieškovė atliktų kaip Projekto vykdymo prižiūrėtoja. Taigi, pati ieškovė nesugebėjo paaiškinti, kokias konkrečiai Projekto vykdymo priežiūros paslaugas suteiktų, ir apsiribojo neapibrėžtais pasisakymais apie pagalbą, susijusią su 2022 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomuoju nurodymu. Ieškovė paprasčiausiai galėtų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai patvirtinti, jog autoriaus turtinės teisės į ieškovės parengtą Projektą pagal Sutartį yra perleistos atsakovei ir jog atskiras ieškovės sutikimas dėl Projekto keitimo nėra reikalingas. Tokio ieškovės patvirtinimo pateikimui Sutarties galiojimas nėra būtinas. Tačiau ieškovė, dangstydamasi geranoriškumu, siekia pasipinigauti Daugiabučio namo renovacijos darbus atlikusio rangovo, atsakovės ir Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sąskaita.

14.8. Ieškovė dėsto savo nuomonę dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-528-403/2018, Šiaulių apygardos teismo nagrinėtų civilinės bylos Nr. 2A-456-357/2020 ir civilinės bylos Nr. e2A-53-856/2022 aplinkybių nesutapimo su ieškovės ir atsakovės ginčo situacija. Tačiau ieškovės pasisakymai kitų bylų aplinkybių tema nepatvirtina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas esamomis konkrečiomis aplinkybėmis yra materialiuosius teisinius padarinius sukeliantis reikalavimas. Pažymi, jog, priešingai nei aiškina ieškovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018 savarankiško reikalavimo dėl įpareigojimo tęsti sutartinius santykius nebuvimą laikė esmine aplinkybe sprendžiant dėl reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu kaip materialiųjų teisinių pasekmių nesukeliančio reikalavimo. Ieškovė, ginčijusi Sutarties nutraukimo teisėtumą, tačiau nepareiškusi reikalavimo dėl įpareigojimo vykdyti Sutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018 priimtoje nutartyje pateiktas išvadas dėl reikalavimo įpareigoti vykdyti sutartį reikšmės bando iškraipyti. Sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu pasekmės gali būti įvairios, o ne vien tik sutartinių santykių atnaujinimas. Sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu savaime negali atkurti sutartinių santykių, kai nebėra priežasties tokiems santykiams egzistuoti. Ieškovė be pagrindo bando aiškinti, jog sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu neišvengiama pasekmė yra sutartinių santykių atkūrimas ir tęsimas, pernelyg sureikšmina pageidavimą (siekį (valią)) tęsti sutartinius santykius. Asmuo gali norėti neįmanomų dalykų. Ginčo atveju tas neįmanomas dalykas yra sutartinių santykių Sutarties pagrindu tęsimas. Daugiabučio namo atnaujinimo statybos darbams esant užbaigtiems, nebėra jokių Projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kurias pagal Sutartį galėtų suteikti ieškovė ir už kurias atsakovė ieškovei turėtų sumokėti. Ieškovės pageidavimas tęsti sutartinius santykius nėra ir negali būti pagrindas neįmanomoms pasekmėms atsirasti.

14.9. Ieškovė aiškina, kad jo ieškinio dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu tenkinimas užkirstų kelią ieškovės įtraukimui į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tačiau dėl tokių ieškovės išgalvotų jos ieškinio tenkinimo pasekmių ieškinio reikalavimas netampa materialiuosius teisinius padarinius sukeliančiu reikalavimu. Pabrėžia, kad ieškovė dėl Sutarties nutraukimo negali būti įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Į tokį sąrašą įtraukiamas tik viešojo pirkimo sutarties neįvykdęs (ją pažeidęs iš esmės ar padaręs kitų pažeidimų, esančių pagrindu įtraukimui į nepatikimų tiekėjų sąrašą) tiekėjas. Viešojo pirkimo sutartį dėl ekonominės naudos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis su ūkio subjektu sudaro perkančioji organizacija (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 dalies 44 punktas). Atsakovė nėra perkančioji organizacija, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies nustatytų kriterijų (atsakovė yra privatus juridinis asmuo, kurio veikla nėra finansuojama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto, nėra valdomas valstybės (savivaldybės) institucijos ir atsakovės administracijos (valdymo organų) narių neskiria valstybės (savivaldybės) institucijos)). Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis ne Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 patvirtintą Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas). Atsakovei nesant perkančiąja organizacija ir Sutartį sudarius ne pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą net Sutartį nutraukus dėl esminio pažeidimo, ieškovė negalėtų būtų įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Pastebi, kad ieškovė nesugebėjo nurodyti teisės normų, kuriomis remiantis Sutarties nutraukimas galėtų būti pagrindas ieškovės įtraukimui į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė teigia, kad Sutarties nutraukimas užkirstų kelią ieškovei dalyvauti kituose daugiabučių namų modernizavimo projektų rengimo ir tokių projektų vykdymo priežiūros pirkimuose. Ieškovė kaip tokių savo nuogąstavimų pagrindą nurodo Tvarkos aprašo 3 priedo nuostatas, pagal kurias tiekėjas laikomas neatitinkančiu Tvarkos aprašo 3 priede nustatytų reikalavimų, jeigu anksčiau padarė kitos pirkimo sutarties esminį pažeidimą, lėmusį atitinkamos sutarties nutraukimą. Kliūtis tiekėjo dalyvavimui kituose daugiabučių namų modernizavimo projektų rengimo ir tokių projektų vykdymo priežiūros pirkimuose yra ne bet koks daugiabučio namo modernizavimo projekto rengimo (projekto vykdymo priežiūros) pirkimo sutarties nutraukimas, o tokios sutarties nutraukimas dėl esminio pažeidimo. Atsakovė Sutartį nutraukė ne dėl esminio sutarties pažeidimo. 2022 m. liepos 8 d. atsakovės rašte dėl Sutarties nutraukimo nėra nurodyta, kad Sutartis nutraukiama dėl ieškovės padaryto esminio Sutarties pažeidimo (neminimi nei Sutarties pažeidimai, laikomi esminiais, nei teisės normos, reguliuojančios sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalis ar 2 dalis). Ieškovės teisės dalyvauti kituose daugiabučių namų modernizavimo projektų rengimo (projektų vykdymo priežiūros) pirkimuose ribojimai savaime (be atsakovės veiksmų) negalėtų atsirasti. Tačiau atsakovė, Sutarties nenutraukęs dėl esminio pažeidimo, remiantis sprendimu dėl Sutarties nutraukimo, įformintu 2022 m. liepos 8 d. raštu, pagal teisinį reguliavimą negali imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią ieškovei dalyvavimui kituose daugiabučių namų modernizavimo projektų rengimo (projektų vykdymo priežiūros) pirkimuose. Priešingi ieškovės aiškinimai yra neteisingo teisės normų aiškinimo ir nepagrįstų ieškovės baimių rezultatas. Ieškovė nesant teismo sprendimo dėl jo ieškinio atsakovei tenkinimo gali ir galės dalyvauti kituose daugiabučių namų modernizavimo projektų rengimo (projektų vykdymo priežiūros) pirkimuose. Kadangi Sutartis nebuvo nutraukta dėl esminio pažeidimo, Sutarties nutraukimas negali tapti kliūtimi ieškovei dalyvauti kituose daugiabučių namų modernizavimo projektų rengimo (projektų vykdymo priežiūros) pirkimuose. Šiuo atveju trukdžiai ieškovei dalyvauti kituose daugiabučių namų modernizavimo projektų rengimo (projektų vykdymo priežiūros) pirkimuose egzistuoja tik ieškovės vaizduotėje, o įsivaizduojamų kliūčių šalinimui teismo sprendimas nėra reikalingas. Ieškinio tenkinimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių, nes Sutarties nutraukimas ieškovės deklaruojamų pasekmių nesukelia ir neatsiradusios (negalinčios atsirasti) pasekmės negali būti pašalintos teismo sprendimu. Teismas, įvertinęs atsakovės sprendime dėl Sutarties nutraukimo nurodytus Sutarties nutraukimo pagrindus, teisingai sprendė, jog remiantis tokiais pagrindais ieškovės teisės, susijusios su dalyvavimu kituose daugiabučių namų modernizavimo projektų rengimo (projektų vykdymo priežiūros) pirkimuose, nėra ribojamos. Todėl vertinant šiuo aspektu nėra jokių ieškovės teisių, kurias reikėtų ginti priimant teismo sprendimą, pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovės atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

18. Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio reikalavimas yra toks, kuris nesukelia materialiųjų teisinių padarinių ir, kad toks ieškovės ieškinio reikalavimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių ir negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė nesutikdama su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kuriomis grindžiamas civilinės bylos nutraukimas nurodė, kad teismas turėjo pareigą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinio patenkinimas nesukels ieškovei materialinių teisinių padarinių.

19. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Formuluojant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis).

20. Taigi, ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Materialinis teisinis rezultatas, kurio siekia ieškovas, tam, kad jo teisės ir interesai būtų ginami teisme turi atitikti materialinio teisinio suinteresuotumo kriterijų.

21. Materialinis teisinis suinteresuotumas – tai gyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos į teismą besikreipusio asmens teisės ir pareigos. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato į teismą besikreipiančio asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020, 23 punktas).

22. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

23. Pagal CPK 135 straipsnį ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013).

24. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

Žemesnės instancijos teismas

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

26. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021).

27. Civilinės bylos nutraukimas, kai asmuo kreipėsi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, negali būti vertinamas kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, kadangi jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023).

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo supaprastintą viešąjį konkursą Nr. EPC02851, kurį laimėjo ieškovė. Iš 2020 m. liepos 7 d. Techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties Nr. ir jos Priedo Nr. 2 prie sutarties matyti, kad atsakovė (užsakovė) ir ieškovė (tiekėja) sudarė sutartį, pagal kurią tiekėjas įsipareigojo: 1) už 655,00 Eur plius PVM parengti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninę projektavimo užduotį, 2) už 9825,00 Eur plius PVM – techninį darbo projektą, 3) už 2620,00 Eur plius PVM teikti tęstinio pobūdžio atlygintines PVP paslaugas visą statybos rangos darbų Daugiabučiame name atlikimo terminą. Sutarties 8.4. punkte numatyta užsakovo ir tiekėjo teisė nutraukti Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo (t. y. kai tiekėjas ilgiau kaip 30 dienų vėluoja suteikti Pagrindinės sutarties reikalavimus atitinkančias paslaugas pagal paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką dėl tiekėjo kaltės ar užsakovas vėluoja apmokėti 3.9. punkte nustatytais terminais dėl užsakovo kaltės), taip pat jei atsiranda Sutarties 8.5. – 8.6. punktuose nurodytos aplinkybės. Sutarties 8.8. punkte nustatyta, jog nutraukus Sutartį dėl tiekėjo ar užsakovo esminio sutarties pažeidimo, tiekėjas ar užsakovas įtraukiamas į Neįvykdžiusiųjų įsipareigojimų pagal sutartį sąrašą.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės atliktą vienašalį 2020 m. liepos 7 d. Sutarties nutraukimą, įformintą atsakovo 2022 m. liepos 8 d. pranešimu. Kitokių reikalavimų susijusių su įpareigojimu vykdyti sutartį ar kitomis sutarties negaliojimo pasekmėmis, susijusių su įpareigojimu vykdyti sutartį ar kitomis sutarties negaliojimo pasekmėmis, atsakovei nepareiškė.

30. Ieškovės vertinimu, kad jei ir būtų pripažinta, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad ieškovės reikalavimas ydingas ir nenagrinėtinas teisme, nes jo patenkinimas nesukels ieškovei materialiųjų teisinių padarinių, teismas privalėjo ne bylą nutraukti, o pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu. Apeliacinės instancijos teismas šį ieškovės atskirojo skundo argumentą atmeta.

31. Iš byloje esančių procesinių dokumentų nustatyta, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį dėstė argumentus dėl ieškinio reikalavimo netinkamo suformulavimo į ką ieškovė dublike nurodė, kad ji nemato pagrindo laikyti, jog šie atsakovės išsakyti argumentai dėl netinkamo ieškinio reikalavimo suformulavimo laikyti pagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti ieškinio trūkumus, kadangi tokio intereso pirmosios instancijos teisme ieškovė pati nerodė ir negalima padaryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas apribojo ieškinio trūkumų šalinimo galimybę. Byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgą laiko tarpą, taigi ieškovė, manydama, kad reikalavimus būtina tikslinti, galėjo tai padaryti pirmosios instancijos teisme jau po susipažinimo su atsakovės atsiliepimu į ieškinį.

32. Ginčo sutartimi ieškovė buvo įsipareigojusi: 1) parengti ir perduoti atsakovei techninę projektavimo užduotį; 2) parengti ir atsakovei perduoti Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą (toliau – Projektas); 3) statybos darbų pagal Projektą vykdymo metu atlikti Projekto vykdymo priežiūrą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, vykdydamas Sutartį, parengė ir atsakovei perdavė techninę projektavimo užduotį ir Projektą. Tačiau pradėjus Daugiabučio namo renovacijos darbus, Sutartis buvo nutraukta vienašališkai ieškovės nutraukta.

33. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog statybos darbai, skirti Daugiabučio namo atnaujinimui, faktiškai yra baigti ir yra likusios statybos užbaigimo procedūros. Atsižvelgdamas į tai, kad statybos darbai yra atlikti nurodė, kad Projekto vykdymo priežiūros paslaugos nebėra reikalingos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstai, o nutraukdamas civilinę bylą pagrįstai nurodė, kad patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nebebūtų įsipareigojimų, kuriuos pagal Ginčo sutartį turėtų vykdyti ieškovė. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie aplinkybes apie daugiabučio namo atnaujinimo statybos darbų užbaigimą paneigtų. Nagrinėjamu atveju ir pačios ieškovės atstovė patvirtino, kad daugiabučio namo atnaujinimo statybos darbai faktiškai baigti ir nenurodė, kokias konkrečias projekto vykdymo priežiūros paslaugas galėtų atlikti.

34. Atskirajame skunde ieškovė pabrėžia, kad namo atnaujinimo darbai nėra užbaigti ir negalės būti užbaigti dėl VTPSI 2022 m. rugsėjo 29 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus. Pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neginčytinų įrodymų, jog renovacijos darbai nėra baigti ieškovė nepateikė. Priešingai, atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2023 m. rugpjūčio 17 d. pateikė naują įrodymą (kuris buvo priimtas ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. išsiųstas susipažinti), Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNURA-30-230816-00049, kuriame konstatuota, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-220929-00030 įvykdytas 2023 m. liepos 10 d. kitu būdu. Statytojas UAB „Mano Būstas Baltija“ pateikė projektuotojo UAB „RNDV Statyba“ (projekto vadovas M. J.) techninio darbo projekto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektas“ , Nr. R_2010-01 TDP A laidą (toliau – Projekto A laida). Atlikus patikrinimą nustatyta, kad atlikti statybos darbai atitinka Projekto A laidos sprendinius. Vietoj projekto („Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektas“ Nr. R_2010) 0 laidoje numatytos fasado apdailos iš fibro cementinių plokščių sumontuota fasado apdaila iš akmens masės plytelių (300x600mm) kaip suderinta Projekto A laidoje. Privalomasis nurodymas Nr. PNUR-30-220929-00030 laikomas įvykdytu.

35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Inspekcijos patikrinimo aktas paneigia visus ieškovės atskirajam skunde dėstomus argumentus dėl to, kad tik ieškovė gali tęsti projekto priežiūros paslaugas iki statinio renovacijos darbai bus visiškai užbaigti ir išduotas statybos užbaigimo aktas. Sutarties ir iš jos kylančių šalių prievolių vykdymas neįmanomas, kai nebeegzistuoja prievolės, dėl kurių vykdymo buvo sutarta atitinkama sutartimi. Ieškinio patenkinimas objektyviai negalėtų Sutarties šalių grąžinti į situaciją, kuri buvo nutraukiant Sutartį, kai statybos darbai, susiję su Daugiabučio namo atnaujinimu, buvo ką tik pradėti ir atsakovei buvo aktuali Projekto vykdymo priežiūra. Konstatuotina, kad šiuo metu nebėra jokių pareigų, kurias atsakovė pagal sutartį galėtų ir būtų suinteresuota pavesti vykdyti ieškovei.

36. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog teismui patenkinus ieškinio reikalavimą ieškovė negalėtų tęsti ginčo Sutarties vykdymą. Sutartinių santykių egzistavimui reikalingas sutarties dalykas. Atsižvelgiant į tai, kad statybos darbai, susiję su Daugiabučio namo renovacija, yra atlikti, Projekto vykdymo priežiūra nebėra reikalinga, nes nebebus atliekami statybos darbai.

37. Pritartina pirmosios instancijos išvadai, kad ieškovės prašymas tik pripažinti jos teisių pažeidimą, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių ir apginti pažeistas teises bei atitinkamai sukurti materialinius teisinius padarinius, pats savaime negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovė ginčijo Sutarties nutraukimo teisėtumą, tačiau nepareiškė reikalavimo dėl įpareigojimo vykdyti Sutartį. Patenkinus tokį ieškinio reikalavimą, kokį reiškia ieškovė teismo sprendimas būtų negalima vykdyti, kadangi net neaišku kaip priverstine tvarka turėtų būti įvykdytas ieškovei palankus teismo sprendimas dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu neišvengiama pasekmė yra sutartinių santykių atkūrimas ir tęsimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir ieškovė bylos nagrinėjimo metu tik abstrakčiai pasisakė dėl tolimesnio Sutarties vykdymo ieškinio tenkinimo atveju ir nesugebėjo nurodyti, kokius veiksmus situacijoje, kai statybos darbai, susiję su Daugiabučio namo renovacija, yra atlikti, ieškovė atliktų kaip Projekto vykdymo prižiūrėtoja. Nagrinėjamu atveju jokių Projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kurias pagal Sutartį galėtų suteikti ieškovė, nebėra.

38. Kitas atskirojo skundo aspektas susijęs su tuo, kad ieškovė ieškiniu siekė materialinių teisinių reikalavimų – ieškovės neįtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.

39. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės atliktą vienašalį 2020 m. liepos 7 d. Techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties Nr. EPC02851 (toliau – Ginčo sutartis) nutraukimą, įformintą Atsakovo 2022 m. liepos 8 d. pranešimu. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė kreipėsi dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kaip ir nėra pateikta duomenų, kad tokia informacija nustatyta tvarka būtų viešai paskelbta. Taigi, padaryti vienareikšmiškos išvados, kad Sutarties nutraukimas ieškovei sukėlė neigiamas pasekmes, negalima. Pažymėtina, ką atskirajame skunde akcentuoja ir pati ieškovė, jog Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis ne VPĮ, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 patvirtintą Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė nebuvo perkančioji organizacija, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nustatytų kriterijų (atsakovė privatus juridinis asmuo, kurio veikla nėra finansuojama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto, nėra valdomas valstybės (savivaldybės) institucijos ir atsakovo administracijos (valdymo organų) narių neskiria valstybės (savivaldybės) institucijos)). Atsakovė nebuvo perkančioji organizacija ir Sutartį sudarė ne pagal VPĮ, ieškovė nenurodė teisės normų, kuriomis remiantis Sutarties nutraukimas galėtų būti pagrindas ieškovės įtraukimui į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai sprendė, jog remiantis tokiais pagrindais ieškovės teisės, susijusios su dalyvavimu kituose daugiabučių namų modernizavimo projektų rengimo (projektų vykdymo priežiūros) pirkimuose, nėra ribojamos. Atsižvelgiant į tai nenustatyta ieškovės teisių, kurias reikėtų ginti priimant teismo sprendimą, pažeidimų.

40. Apibendrinus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškiniu pareikštu reikalavimu šioje byloje siekiama tik galimai sukelti padarinius ateityje galimai bylai dėl ieškovės pašalinimo iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo. Darytina išvada, kad ieškinio reikalavimo patenkinimas nagrinėjamoje byloje reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą, o tai būtų tik civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai.

41. Spręstina, kad toks ieškovės formuluojamas reikalavimas neatitinka materialinio teisinio suinteresuotumo kriterijaus, nes jį patenkinus nebūtų modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Be to, kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodyta, kad jei ieškiniu pareikšto reikalavimo patenkinimu siekiama tik nustatyti prejudicinius faktus ateityje galimai pareikštinam ieškiniui, toks reikalavimas negali būti savarankiškas ieškinio dalykas, kadangi tai yra civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 61-313/2019, 28 punktas).

42. Aptartų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškinio dalykas nėra atsakovei nukreiptas reikalavimas, kurio tenkinimas šioje byloje reikštų materialinių teisinių padarinių ieškovei atsiradimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo dėl jo tenkinimo ar atmetimo nuspręsti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Dėl atsakovės atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

43. Atskirajame skunde atsakovė pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai įvertino šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis ir netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės. Mano, kad ieškovė, kuri atsakovės atžvilgiu iniciavo civilinę bylą, lėmė atsakovės bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio nagrinėjimu, atsiradimą, todėl ieškovė ir yra atsakinga už bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė atsakovė pirmosios instancijos teisme.

44. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra viena iš sudėtinių civilinio proceso dalių, kai siekiant užtikrinti tinkamą procesą yra atlyginamos teismo ir šalių turėtos išlaidos. Valstybė, įtvirtindama bylinėjimosi išlaidų dydžius ir jų atlyginimo tvarką, siekia išlaikyti tinkamą šalių interesų pusiausvyrą ir užtikrinti viešąjį interesą, užkertant kelią piktnaudžiavimui procesu ir sudarant sąlygas silpnesnėms šalims įgyvendinti teisę į teisingą teismą.

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

46. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

47. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas). CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022, 55, 56 punktai).

48. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

49. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą.

50. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017, 21 punktas; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis laikomas nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).

51. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė siekė, jog būtų pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės atliktas vienašalis 2020 m. liepos 7 d. Techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties Nr. EPC02851 nutraukimas, įformintas atsakovės 2022 m. liepos 8 d. pranešimu Nr. MBL-RS-22-4230A. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nagrinėjo iš esmės: bylos nagrinėjimui ruošėsi parengiamųjų dokumentų būdu, organizavo teismo posėdžius ir kt.

52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos kontekstą, nusprendžia, kad byloje nenustatyta šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovė atskirajame skunde ieškovės piktnaudžiavimo procesu taip pat nenurodė, o tik pažymėjo, kad ieškovė tiek teikdama ieškinį, tiek teisminio proceso metu nebuvo apdairi ir rūpestinga, taip pat apeliuoja į ieškovės (ne)sąžiningumą reiškiant ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais.

53. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl reikalavimo, kuris negalėjo būti savarankišku ieškinio dalyku. Pažymėtina, kad atsakovė dar atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškinio reikalavimo patenkinimas ieškovei nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, todėl yra nenagrinėtinas teisme. Apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė šios bylos procese netinkamai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas, t. y. kad jos procesinis elgesys buvo netinkamas.

54. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas atsakovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas – gavusi ieškinį, pateikė atsiliepimą, o gavusi dubliką ir patikslintą dubliką, pateikė tripliką, dėjo visas pastangas, jog byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, byloje teikė visus reikiamus įrodymus, pagrindžiančius nurodomus argumentus. Ieškovė, susipažinusi su atsakovės argumentais ir pozicija, ieškinio reikalavimo neatsisakė, netikslino bei nekeitė. Dėl ieškovės veiksmų, atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, dalyvaujant ginče nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovei jos šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal priežasties-pasekmės teoriją neatlygintinos ir jai tenka atsakovės visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

55. Iš atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį ir tripliko matyti, kad atsakovė nagrinėjant civilinę bylą kėlė klausimą dėl ieškovės teisės reikšti nurodytą reikalavimą, tačiau ieškovė laikėsi savo pozicijos, jog ji turi teisę reikšti būtent tokį ieškinį. Nagrinėjamu atvejus spręstina, kad būtent ieškovės elgesys nulėmė, jog atsakovė siekdama atsikirsti į ieškovės ieškinį ir parengti kitus procesinius dokumentus patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo ir nepriteisė iš ieškovės atsakovei pastarosios susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų šios civilinės bylos procese, atlyginimą, o ieškovės valstybei sumokėtas žyminis mokestis jai negrąžintinas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

56. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

57. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktą, rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

58. Atsakovė pateikė įrodymus apie 7 048,25 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kurias sudarė susipažinimas su bylos medžiaga ir 2022 m. rugsėjo 19 d. atsiliepimo į ieškinį parengimas (17,5 val. × 100 Eur + PVM); tripliko parengimas (16 val. × 100 Eur + PVM); pasirengimas bylai ir atstovavimas 2023 m. sausio 5 d. teismo posėdyje (4,25 val. × 100 Eur + PVM); pasirengimas bylai ir atstovavimas 2023 m. vasario 27 d. teismo posėdyje (5,5 val. × 100 Eur + PVM), rašytinių paaiškinimų parengimas ir atstovavimas 2023 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje (7 val. × 125 Eur + PVM); pasirengimas baigiamosioms kalbos ir atstovavimas 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje (5 val. × 125 Eur + PVM).

59. Teismas pagal įstatymą kontroliuoja prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, todėl advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, teismų praktikoje iš esmės pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis išlaidomis. Šiuo atveju atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui neviršijant Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, pagrindo jų mažinimui nėra.

60. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovei iš ieškovės priteisiama 7 048,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

61. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirųjų skundų argumentus. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

62. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas grąžindamas ieškovei žyminį mokestį ir nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria civilinė byla nutraukta paliktina nepakeista, bet bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išspręstinas iš esmės – priteistinos atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

63. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

64. Kadangi ieškovės atskirasis skundas atmestinas, dėl jos bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijos teisme atlyginimo nespręstina.

65. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro iš viso 2 079,69 Eur. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie tai, kad už suteiktas teisines paslaugas apmokėta. Iš 2023 m. birželio 1 d. – 2023 m. birželio 30 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos nustatyta, kad atskirojo skundo parengimo bylinėjimosi išlaidos sudaro 937,50 Eur (7,5 val. × 125 Eur + PVM), o atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimas sudaro 781,25 Eur (6,25 val. × 125 Eur + PVM).

66. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

67. Apskaičiuojant atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, taikytinas 2023 m. pirmąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudaro 1 959,50 Eur.

68. Rekomendacijų 8.15 punkte numatyta, kad už atskirąjį skundą koeficientas yra 0,4, todėl maksimalios išlaidos už atskirojo skundo parengimą galėtų būti 783,80 Eur (1 959,50 Eur x 0,4).

69. Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai koeficientas yra 0,4, todėl maksimalios išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą galėtų būti taip pat 783,80 Eur (1 959,50 Eur x 0,4).

70. Taigi atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (atskirąjį skundą ir atsiliepimą į atskirąjį skundą) galėtų būti apie 1 567,60 Eur.

71. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą apeliacinės instancijos teisme viršija maksimalaus Rekomendacijose numatytą dydį, įvertinęs atsakovės bylos nagrinėjimo metu pateiktų procesinių dokumentų turinį ir juose dėstomus argumentus bei motyvus, teismas vertina, jog yra pagrindas mažinti atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nuo 2 079,69 Eur iki 1 567,60 Eur.

72. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atsakovei iš ieškovės priteistina 1 567,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties dalį, kuria civilinė byla nutraukta, palikti nepakeistą.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti iš esmės. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sunprojektai“ grąžintas 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) žyminis mokestis. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „Sunprojektai“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ 7 048,25 Eur (septynis tūkstančius keturiasdešimt aštuonis eurus ir 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ 1 567,60 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 60 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėja Raimonda Andrulienė