Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAV Investicija“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Voveriškiai LT“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1022-291/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAV Investicija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Voveriškiai LT“ dėl piniginių reikalavimų bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Voveriškiai LT“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VAV Investicija“ dėl nepagrįsto vienašalio sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VAV Investicija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Voveriškiai LT“ 4 153,05 Eur pagal 2018-12-10 sudarytą Patalpų ir prekybinės įrangos subnuomos sutarties 4.4 punktą, 3 317,17 Eur netesybas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog su atsakove 2018 m. gruodžio 10 d. sudarė Patalpų ir prekybinės įrangos subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei perduoti subnuomos teise subnuomos laikotarpiui naudotis patalpų dalį 7 m² - prekybinę vietą bei įrangą (2 vitrinos, 1 prekystalis), esančią adresu: (duomenys neskelbtini), 1-ame aukšte, o atsakovė įsipareigojo už išnuomotą vietą ir įrangą ieškovei mokėti Sutartyje numatytą subnuomos mokestį ir kitus priklausančius mokėjimus už ieškovės teikiamas būtinąsias bei eksploatacines paslaugas Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais bei vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Šalys Sutartyje susitarė dėl subnuomojimo termino - jis buvo nustatytas 2 metams nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 1.6 punktas). Tarp šalių sutartas patalpų subnuomos ir įrangos mokestis - 300 Eur plius PVM per mėnesį (Sutarties 1.5.1 punktas).

3. Atsakovė 2020 m. balandžio 22 d. rašte dėl sutarties nutraukimo nurodė, kad pasibaigus sutarties nuomos galiojimo terminui (2020-12-10), prašo nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Ieškovė atsakovei 2020 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad terminas baigiasi 2020 m. birželio 20 d., o pastebėjęs techninę klaidą (rašymo apsirikimą) 2020 m. gegužės 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jo 2020 m. balandžio 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini)Sutarties pasibaigimo data buvo nurodyta klaidingai, kadangi šalys Sutarties 1.6 punkte susitarė, jog subnuomos terminas yra dveji metai, taigi, pagal Sutarties sąlygas dvejų metų terminas baigiasi 2021 m. birželio 20 d.

4. Kadangi atsakovė pažeidė Sutartį, ieškovė 2020 m. birželio 26 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl 2018-12-10 prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)vykdymo“ nurodė, kad pagal Sutarties 2.2.15 punktą atsakovė įsipareigojo laikytis nustatyto turgavietės darbo laiko, o išnuomotos prekybinės vietos patalpų uždarymai ir trumpalaikis prekybos nevykdymas galimi tik esant ieškovės raštiškam sutikimui, visais kitais atvejais išnuomotos prekybinės vietos uždarymai ir veiklos vykdymas yra draudžiami. Pažymėjo, kad pažeidus nustatytą darbo laiką ir/ar išnuomotos prekybinės vietos naudojimo tikslą, nevykdant veiklos, minėta Sutarties nuostata atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui po 50 Eur baudą už kiekvieną dieną bei už nustatytą kiekvieną tokį pažeidimą. Kadangi atsakovė savavališkai nusprendė nevykdyti veiklos išsinuomotoje vietoje nuo 2020 m. birželio 22 d., ieškovė suskaičiavo 200 Eur (50 Eur x 4 d.) baudą ir išsiuntė 2020 m. birželio 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė atsakovės nedelsiant atnaujinti veiklos vykdymą bei laikytis sutartinių įsipareigojimų.

5. Atsakovė 2020 m. birželio 29 d. raštu prašė panaikinti minėtą 2020 m. birželio 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2020 m. liepos 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl 2018-12-10 prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)vykdymo“ nurodė, jog atsakovės teiginiai, kad ji nevykdo veiklos dėl esamų didelių karščių, dėl ko šaldymo vitrinose buvo + 10 laipsnių C, atsirado tik po to, kai ieškovė pateikė baudos sąskaitą už veiklos nevykdymą. Ieškovės žiniomis, atsakovė savo darbuotojos atleidimą jau buvo suplanavusi anksčiau ir sąmoningai atleido, nes nebeplanavo vykdyti veiklos. Atsakovės prašymas panaikinti pirmiau minėtą PVM sąskaitą faktūrą tenkinamas nebus, prašė atnaujinti veiklos vykdymą ir laikytis sutartinių įsipareigojimų. Be neapmokėtos baudos už veiklos nevykdymą, atsakovės pradelsta skola sudaro 324,70 Eur.

6. Atsakovė nuo 2020 m. liepos 20 d. atnaujino veiklą prekybinėje vietoje, dirbo liepos 20-23 dienomis, o nuo liepos 24 d. ir vėliau nebedirbo. Ieškovė 2020 m. liepos 22 d. elektroniniu laišku nurodė, kad laukia vėluojančio apmokėjimo pagal pateiktas sąskaitas. 2020 m. liepos 24 d. elektroniniu laišku ieškovė nurodė, kad atsakovės savavališki veiksmai nuo 2020 m. liepos 24 d. vėl nedirbti prieštarauja Sutarties 2.2.15 punktui. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu laišku „prašė vykdyti pradelstus įsipareigojimus pagal Sutartį, pateikė priminimo pažymą Nr. 12, kurioje suskaičiuota pradelsta sumokėti suma.

7. Pagal Sutarties 5.2.4 punktą, ieškovė Sutartį prieš terminą gali nutraukti neteismine tvarka įspėjusi atsakovę raštu prieš 10 dienų, jei atsakovė daugiau kaip 10 kalendorinių dienų iš eilės vėluoja sumokėti už patalpų subnuomą ar komunalines paslaugas ir, gavusi ieškovės raštišką įspėjimą, nelikviduoja įsiskolinimo. Pagal Sutarties 5.2.8 punktą, ieškovė Sutartį prieš terminą gali nutraukti neteismine tvarka įspėjusi atsakovę raštu prieš 10 dienų, jei atsakovė Sutarties galiojimo laikotarpiu daugiau kaip 3 kalendorines dienas nevykdo veiklos patalpose. Kadangi atsakovei pažeidus Sutartį atsirado pirmiau minėti Sutarties nutraukimo pagrindai, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2018-12-10 prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukimo“ pranešė, kad atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų ieškovė, remdamasi Sutarties 5.2.4 ir 5.2.8 punktais, nutraukia Sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d.

8. Sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad jei Sutartis nutraukiama prieš terminą Subnuomininko iniciatyva ir/ar dėl jo kaltės, Subnuomininkas už Sutarties nutraukimą prieš terminą (jo iniciatyva ar dėl Subnuomininko kaltės nutraukus ją Subnuomotojui) įsipareigoja ne vėliau kaip Sutarties nutraukimo dieną sumokėti Subnuomotojui 3 mėnesių subnuomos ir administravimo dydžių sumą (baudą), kuri neginčijamu šalių susitarimu yra laikoma minimalia Subnuomotojo patirta žala dėl Sutarties prieš terminą nutraukimo (bei Subnuomininkas sumoka visus Sutartyje numatytus mokesčius iki Sutarties pabaigos). Remiantis minėta Sutarties nuostata, ieškovė minėtame 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl 2018-12-10 prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukimo“ nurodė, kad Sutartį nutraukus dėl atsakovės kaltės (nemokant pagal Sutartį priklausančių mokėti mokesčių, o taip pat nevykdant patalpose realios veiklos), atsakovei suskaičiuota bauda už Sutarties nutraukimą prieš terminą 1 270,50 Eur (3 mėn. x 350 Eur plius PVM), taip pat atsakovė privalo sumokėti 4 095,25 Eur (negautą subnuomos ir administravimo mokestį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 20 d.). Ieškovė atsakovei tuo pagrindu pateikė 2020 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 270,50 Eur suma) ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (4 095,25 Eur suma). Šių piniginių prievolių atsakovė nevykdė.

9. Sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad jei Sutartis nutraukiama prieš terminą Subnuomininko iniciatyva ir/ar dėl jo kaltės, Subnuomininkas sumoka visus Sutartyje numatytus mokesčius iki Sutarties pabaigos. Dėl to, kad dėl atsakovės kaltės buvo nutraukta Sutartis prieš terminą, ieškovė patyrė išlaidas už komunalinius patarnavimus ir kitas pastato eksploatavimo išlaidas (jos paskaičiuotos proporcingai atsakovo nuomotų patalpų daliai), kurių ieškovė nebūtų patyrusi, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartį ir ji nebūtų buvusi nutraukta prieš terminą dėl atsakovės kaltės. Šios faktinės ieškovės išlaidos už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. yra 57,80 Eur - 21,84 Eur už rugsėjį, 20,23 Eur už spalį, 15,73 Eur už lapkritį.

10. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vienašalio prekybinės vietos ir įrangos akto surašymo ir prekybinėje vietoje paliktų daiktų atsiėmimo“ informavo, kad ieškovė vienašališkai perėmė atsakovės nuomotą prekybinę vietą ir įrangą bei 2020 m. rugpjūčio 28 d. surašė vienašalį aktą. Atsakovei turtas buvo grąžintas iškart, kai atsakovė kreipėsi į ieškovę pagal 2020 m. rugsėjo 7 d. turto perdavimo-priėmimo (grąžinimo) aktą.

11. Ieškovė atsakovei pateikė 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2020 m. rugpjūčio mėn. komunalinius patarnavimus, suma 37,87 Eur. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje įtvirtintos atsakovės piniginės prievolės pagrindas ir apmokėjimo terminas - iki 2020 m. rugsėjo 10 d. (Sutarties 3.2 punktas).

12. Pagal Sutarties 2.2.15 punktą, atsakovė įsipareigojo veiklą vykdyti visomis dienomis ieškovės nustatytu darbo laiku. Pažeidus nustatytą darbo laiką ir/ar išnuomotų patalpų naudojimo tikslą, atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti 50 Eur baudą už kiekvieną dieną. Kadangi atsakovė pažeidė šį Sutarties punktą, jai suskaičiuotina 2 400 Eur bauda už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. (po 50 Eur už 48 kalendorines dienas: už 3 dienas birželį, už 22 dienas liepą, už 23 dienas rugpjūtį).

13. Atsakovė pagal Sutartį (Sutarties 3.3 punktas) sumokėjo ieškovei avansą. Kadangi atsakovė buvo skolinga ieškovei 200 Eur pagal 2020 m. birželio 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 37,87 Eur pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 8,80 Eur pagal 2020 m. birželio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri buvo išrašyta remiantis Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. teismo įsakymu Nr. L2-6892-1028/2020, atsakovės ieškovei sumokėtas avansas buvo įskaitytas į atsakovės mokėtinas ieškovei sumas, o jo likutis, t y. 353,33 Eur (600 Eur - 200 Eur - 37,87 Eur - 8,80 Eur), buvo įskaitytas į pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės ieškovei mokėtiną 1 270,50 Eur sumą (kuri po įskaitymo sumažėjo 353,33 Eur, tai yra po įskaitymo atsakovė ieškovei pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) liko skolinga 917,17 Eur (1 270,50 Eur - 353,33 Eur), todėl atsakovės ieškovei pagal pirmiau aptartas Sutarties nuostatas nesumokėtos netesybos yra 3 317,17 Eur (likę 917,17 Eur pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) + 2 400 Eur), šias netesybas ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė iš atsakovės taip pat prašė priteisti 4 153,05 Eur pagal Sutarties 4.4 punktą (4 095,25 Eur pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) + 21,84 Eur + 20,23 Eur + 15,73 Eur).

14. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad vykdydama prekybą nepažeidė Sutarties sąlygų, atsiskaitė už suteiktas paslaugas. Ieškovės atsakovei pateiktuose raštuose apie atsakovės skolas nebuvo detalizuota ir išvardinta, kokius laikotarpius vėluojama sumokėti, nei iš kokių nesumokėtų mokėjimų - patalpų subnuomos ar komunalinių paslaugų - minėta skola susidarė. Atsakovė nebuvo ieškovei skolinga. Juo labiau, kad atsakovė, vykdydama Sutarties 3.3 punkto nuostatą, 2019 m. balandžio 1 d. bankiniu pavedimu buvo sumokėjusi ieškovei 600 Eur avansą, o tai, atsakovės manymu, visiškai padengė ieškovės priskaičiuotos skolos sumą, todėl realaus įsiskolinimo, dėl kurio ieškovė galėtų nutraukti Sutartį remdamasi Sutarties 5.2.4 punkto nuostata, nebuvo ir negalėjo būti. Ieškovė visą Sutarties galiojimo laiką gavo subnuomos mokestį ir kitus priklausančius mokėjimus už ieškovės teikiamas būtinąsias bei eksploatacines paslaugas, todėl ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį.

15. Atsakovė 2020 m. birželio 29 d. raštu paaiškino ieškovei, jog veiklos nevykdė dėl objektyvių priežasčių - dėl didelių karščių, prekybinės salės aplinkos temperatūrai esant +26°C, o šaldymo vitrinų temperatūrai esant +10°C, laikantis maisto saugos reikalavimų, ES teisės aktų, taip pat ir su ieškove sudarytos Sutarties 2.2.9 punkto reikalavimų, t. y. jog ji negalinti vykdyti veiklos esant aukštai aplinkos temperatūrai. Ieškovė šių aplinkybių nevertino ir paskaičiuotos 200 Eur baudos atsakovei nepanaikino. Atsakovė nesutinka, jog ieškovės nurodytais laikotarpiais nevykdė veiklos išsinuomotoje vietoje, kadangi iš tikrųjų prekyba buvo vykdoma, tik mažesnėmis apimtimis.

16. Pareikštu priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti negaliojančiu vienašališką ieškovės Sutarties nutraukimą, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovei 600 Eur atsakovės sumokėto avanso bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovės vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu, atsakovė prašo, jog būtų gražintas sumokėtas 600 Eur avansas, kuris buvo sumokėtas sudarius nuomos sutartį.

17. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė prašė atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog neva tai ieškovė atsakovės pagal Sutartį sumokėtu 600 Eur avansu turėjo dengti atsakovės pagal Sutartį susidarančias einamąsias skolas, yra nepagrįsti. Šalys Sutartyje aiškiai nurodė, kokiu tikslu sumokamas avansas, taip pat Sutartyje detaliai aptarė, kokiu atveju ieškovei sumokėtas avansas bus grąžinamas atsakovei: „Subnuomininko sumokėtas visas avansas yra grąžinamas pasibaigus patalpų subnuomos sutarčiai ir pasirašius patalpų perdavimo-priėmimo aktą per 10 darbo dienų“ (Sutarties 3.3 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė – priteisė iš atsakovės UAB „Voveriškiai LT“ ieškovei UAB „VAV Investicija“ 3317,17 netesybų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 317,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-01-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės ieškovei 397,03 Eur bylinėjimosi išlaidas.

19. Teismas nurodė, kad Sutarties 5.2 punktas nustatė, jog ieškovė Sutartį prieš terminą gali nutraukti neteismine tvarka, jei: atsakovė daugiau kaip 10 kalendorinių dienų iš eilės vėluoja sumokėti už patalpų subnuomą ar komunalines paslaugas ir gavusi ieškovės raštišką įspėjimą nelikvidavo įsiskolinimo per ieškovės nurodytą laiką (Sutarties 5.2.5 punktas); jei Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė daugiau kaip 3 (tris) kalendorines dienas nevykdo veiklos patalpose (Sutarties 5.2.8 punktas). Dėl nevykdymo prievolės atsiskaityti pagal Sutartį ieškovė atsakovę informavo 2020 m. liepos 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2018-12-20 prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)vykdymo“, 2020 m. liepos 22 d. elektroniniu paštu, 2020 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu bei 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl 2018-12-10 prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukimo“. Nepaisant to, atsakovė nelikvidavo įsiskolinimo, todėl ieškovė, teismo nuomone, įgijo teisę Sutartį nutraukti vienašališkai prieš terminą remdamasi Sutarties 5.2.5 punktu.

20. Teismas nurodė, kad šalys sutarė, jog „Subnuomininkui neįvykdžius šioje sutartyje nurodyto (-ų) įsipareigojimo (- ų), avansu yra dengiamos sankcijos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, kurios laikomos minimalia Subnuomotojo patirta žala dėl Subnuomininko netinkamo Sutarties vykdymo <...> Avansą panaudojus, Subnuomininkas nedelsiant (per 5 darbo dienas) turi jį atstatyti“ (Sutarties 3.3.1 punktas). Taigi, atsakovės ieškovei sumokėtas 600 Eur avansas buvo sutartas kaip atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonė, o ne kaip papildomos lėšos atsakovės einamiesiems mokėjimams dengti, todėl ieškovė teisėtai ir pagrįstai šiuo pagrindu nutraukė su atsakove Sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d.

21. Teismas nurodė, kad atsakovės priešieškinio teiginiai dėl veiklos nevykdymo 2020 m. birželio 22-26 dienomis neva dėl objektyvių priežasčių, buvo paneigti ieškovės 2020 m. liepos 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, tokie atsakovės teiginiai, neatitinkantys tikrovės, niekaip nepagrindžia jos veiklos nevykdymo ir kitais laikotarpiais, t. y. 2020 m. birželio 27 d. - 2020 m. liepos 19 d. , o taip pat ir 2020 m. liepos 24 d. - 2020 m. rugpjūčio 28 d. Teismas pažymėjo, kad pagrindinėje „LYROS TURGAUS“ prekybinėje salėje, kurioje vyko prekyba maisto produktais (ant prekystalių, šaldymo vitrinose ir pan.), kitiems ieškovės subnuomininkams jokie neva tai lauko oro pokyčiai, įtakojantys temperatūrą šaldymo vitrinose, netrukdė tinkamai vykdyti prekybos. Šią aplinkybę patvirtino byloje apklausti liudytojais atsakovės darbuotoja V. B. ir ieškovės komercijos direktorius R. K.

22. Teismas nurodė, kad tai, jog atsakovė išsinuomotoje prekybinėje vietoje veiklos faktiškai nevykdė, patvirtina ir ieškovės atsakovei rašyti raštai, 2020 m. birželio 26 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 13 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pakartotinai prašoma nedelsiant atnaujinti veiklos vykdymą, taigi, jau patvirtina atsakovės veiklos nevykdymo faktą nuo 2020 m. birželio 22 d. iki pat 2020-07-13; vėliau 2020 m. liepos 24 d. el. laiškas atsakovei, kad ji vėl nutraukė veiklos vykdymą.

23. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog atsakovė nesilaikė sutarties sąlygų, nemokėjo įsiskolinimų, nesilaikė darbo laiko ir faktiškai nevykdė veiklos minėtu laikotarpiu, patvirtino liudytoju apklaustas R. K.

24. Teismas nurodė, kad Sutarties 1.3 punktas nustatė, jog subnuomotose patalpose prekybos tikslas yra pastovi atsakovės prekyba mėsos gaminiais ieškovės nustatytu darbo laiku, Sutarties 2.2.15 punktas nustatė, kad patalpose turi būti realiai vykdoma veikla visomis dienomis, o šalys iš anksto Sutartyje susitarė, jog minėtos atsakovės pareigos pažeidimas (daugiau kaip 3 kalendorines dienas veiklos nevykdymas patalpose) yra šiurkštus, suteikiantis teisę ieškovei vienašališkai neteismine tvarka Sutartį nutraukti dėl atsakovės kaltės (Sutarties 5.2.8 punktas). Byloje nustatyta, jog ieškovė ne kartą informavo atsakovę apie Sutarties pažeidinėjimą bei suteikė realią galimybę pažeidimus ištaisyti, tačiau atsakovė tokia galimybe nepasinaudojo, elgėsi aiškiai pasyviai dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Teismo manymu, atsakovės sumokėtas 600 Eur avansas jau yra įskaitytas į atsakovės mokėtinas ieškovei sumas.

25. Teismas nurodė, kad ieškovė negautas pajamas – 4 095,25 Eur subnuomos ir administravimo mokestį - įvardija kaip sumą, kurią būtų gavusi iš atsakovės iki 2021 m. birželio 20 d., t. y. iki Sutarties galiojimo pabaigos, jei Sutartis nebūtų nutraukta. Tačiau ieškovės nurodomos negautos pajamos nėra negautos pajamos CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Negautos pajamos CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme turi būti grynasis pelnas. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis.

26. Teismas nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti 57,80 Eur išlaidos už komunalinius patarnavimus bei kitos pastato eksploatavimo išlaidos, patirtos 2020 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn., t. y. po Sutarties nutraukimo, negali būti pripažintos žala, nes žala yra tik tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurios atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties žala nelaikytinos tos kreditoriaus išlaidos, kurių jis patiria ne dėl skolininko neteisėtų veiksmų, o dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad kreditorius vykdo tam tikrą įstatyme nustatytą prievolę. Pinigų sumos, kurias asmuo sumoka vykdydamas savo prievolę, nevertintinos kaip žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2014), todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 4 153,05 Eur (4 095,25 + 57,80), teismas vertino kaip nepagrįstą, todėl atmetė.

27. Teismas nurodė, kad ieškovė, turėdama su atsakove sudarytą galiojančią Sutartį dėl patalpų ir prekybinės įrangos subnuomos teikimo ir daugiau kaip metus nuolat gaudama pajamas iš šios Sutarties (atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje šalys sulygo dėl išankstinio įspėjimo prieš 3 mėnesius iki numatomo vienašališko sutarties nutraukimo), realiai tikėjosi pajamų iš Sutarties gauti ne mažiau kaip tris mėnesius po kitos šalies (atsakovės) valios nutraukti sutartį išreiškimo esant normaliai įmonės veiklai ir laikantis Sutarties nutraukimo sąlygų. Pagal Sutarties 4.4 punktą, nutraukiant Sutartį visais atvejais –Subnuomininko iniciatyva esant ar nesant jo kaltės, ar Subnuomotojo iniciatyva dėl Subnuomininko kaltės - Subnuomininkas (atsakovas) visada privalo sumokėti Subnuomotojui (ieškovei) 3 mėnesių subnuomos ir administravimo dydžių sumą (baudą), kuri neginčijamu šalių susitarimu yra laikoma minimalia Subnuomotojo patirta žala dėl Sutarties prieš terminą nutraukimo. Taigi, Sutartyje aiškiai numatyta, jog ieškovės patirta žala dėl Sutarties prieš terminą nutraukimo yra bauda, apibrėžtas ir jos dydis - 3 mėnesių subnuomos ir administravimo dydžių suma. Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 3 317,17 Eur netesybas. Šią sumą sudaro 1 270,50 Eur bauda už Sutarties nutraukimą prieš terminą (pagal Sutarties 4.4 punktą) ir 2 400 Eur bauda už veiklos nevykdymą išnuomotoje vietoje laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. (pagal Sutarties 2.2.15 punktą). Teismas sprendė, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas.

28. Teismas nurodė, kad atsakovės reikalavimas dėl sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu bei 600 Eur sumokėto avanso grąžinimo atmestinas, kadangi byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, dėl ko ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį tarp šalių. Kadangi atsakovės sumokėtas 600 Eur avansas yra įskaičiuojamas į netesybų padengimo sumą, jis atsakovei nepriteistinas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

29. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „VAV Investicija“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti – tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 4 153,05 Eur priteisimo bei papildomai priteisti iš atsakovės ieškovei 4 153,05 Eur, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Šalys Sutarties 4.4 punkte aiškiai susitarė, kad jei ji nutraukiama prieš terminą dėl atsakovės kaltės, atsakovė įsipareigoja ne vėliau kaip Sutarties nutraukimo dieną sumokėti ieškovei 3 mėnesių subnuomos ir administravimo dydžių sumą (baudą), kuri neginčijamu šalių susitarimu yra savaime laikoma minimalia ieškovės patirta žala dėl Sutarties nutraukimo, bei atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti visus Sutartyje numatytus mokesčius iki Sutarties pabaigos. Ši Sutarties sąlyga tarp šalių buvo individualiai aptarta bei individualiai suderinta. Sutartis, jeigu ji būtų buvusi iš atsakovės pusės tinkamai vykdoma ir nenutraukta dėl atsakovės kaltės prieš terminą, būtų galiojusi iki 2021 m. birželio 10 d. Ieškovė, remdamasi minėtu Sutarties 4.4 punktu, ieškinio vienu iš reikalavimų ir prašė jai iš atsakovės priteisti 4 095,25 Eur. Tokią iš anksto numatomą pareigą atsakovė prisiėmė jau sudarydama Sutartį ir ji teisiškai saisto atsakovę sutarties privalomumo principo pagrindu (CK 6.189 straipsnis).

29.2. Teismas nenustatė, kad Sutarties 4.4 punkto sąlyga prieštarautų bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai, imperatyvioms teisės normoms. Atsakovė šios Sutarties sąlygos neprašė pripažinti negaliojančia, ją pakeisti. Atsakovė yra verslininkė, o sutarties su verslininku išskirtinumas pasižymi tuo, kad verslininkas, vykdydamas komercinę veiklą, siekia pelno, todėl turi prisiimti visų neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Todėl teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės piniginio reikalavimo dėl 4095,25 Eur priteisimo atmetimo, nepagrįstai ignoravo aiškią ir nedviprasmišką Sutarties nuostatą. Atmesdamas minėtą ieškovės piniginį reikalavimą, teismas neužtikrino ieškovės teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo.

29.3. Teismas netinkamai aiškino bei taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šalys susitarė dėl konkretaus Sutarties termino, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad visu Sutarties galiojimo laikotarpiu gaus subnuomos ir administravimo mokesčius. Dėl Sutarties nutraukimo prieš terminą dėl atsakovės kaltės ieškovės teisėti lūkesčiai buvo pažeisti, ieškovė negavo tų pajamų, kurias būtų gavusi jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartį. Todėl nesutinka su teismo išvada, kad prašomi priteisti subnuomos ir administravimo mokesčiai, kuriuos ieškovė būtų gavusi, jei atsakovė nebūtų pažeidusi Sutarties ir ji nebūtų buvusi nutraukta prieš terminą dėl jos kaltės, nėra negautos pajamos CK 6.249 straipsnio prasme. Ieškovė negavo konkretaus dydžio pajamų ir patyrė atitinkamas išlaidas, kurias Sutarties tinkamo vykdymo atveju iki jos termino pabaigos būtų dengusi atsakovė. Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl 4 095,25 Eur priteisimo iš atsakovės, ne tik tiksliai rėmėsi iš anksto su atsakove sutarta sutartine sąlyga (Sutarties 4.4 punktas), tačiau jis atitinka ir CK 6.249 straipsnio nuostatų prasmę bei esmę.

29.4. Jeigu teismui kilo abejonės dėl tikslios sumos dydžio, jis turėjo procesinę pareigą tai išaiškinti ieškovei bei pasiūlyti pateikti dėl to įrodymus.

29.5. Nepagrįstai teismas nurodė, kad ieškovei nutraukus Sutartį pagal Sutarties 4.4 punktą dėl atsakovės kaltės, jos sutartinė civilinė atsakomybė Sutartyje yra apribota 3 mėnesių subnuomos ir administravimo dydžių suma. Jokia Sutarties nuostata neriboja atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės tuo atveju, kada Sutartis nutraukiama prieš terminą dėl atsakovo kaltės. Sutarties 4.4 punkte įtvirtinta atsakovės pareiga ieškovei sumokėti tiek 3 mėnesių subnuomos ir administravimo dydžių sumą, tiek papildomai sumokėti visus Sutartyje numatytus mokesčius iki Sutarties pabaigos. Teismo motyvas, kad sutartinė civilinė atsakomybė ieškovei nutraukus Sutartį dėl atsakovės kaltės prieš terminą neva yra apribota 3 mėnesių subnuomos ir administravimo dydžių suma, neatitinka nei Sutarties sąlygų, nei sutartinės civilinės atsakomybės instituto teisės normų.

29.6. Išlaidas ieškovė patyrė tik dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartį bei ji dėl jos kaltės (CK 6.248 straipsnis) buvo nutraukta prieš terminą, taigi, atsakovės neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis) tiesioginiu priežastiniu ryšiu (CK 6.247 straipsnis) yra susiję ir su šiomis ieškovės išlaidomis.

29.7. Teismo teiginys, kad žala nelaikytinos tos kreditoriaus išlaidos, kurias jis patiria ne dėl skolininko neteisėtų veiksmų, o dėl kitų priežasčių, yra neteisingas, nes tai, kad pastato savininkas ar nuomotojas, prižiūrėdami ir eksploatuodami nuosavybės ar nuomos teise priklausantį pastatą, moka paslaugų teikėjams už elektrą, vandenį, šildymą, atliekų išvežimą, apsaugos paslaugas ir kt., nagrinėjamu atveju pagal ieškovės pareikštą atsakovei reikalavimą dėl 57,80 Eur priteisimo yra reikšminga tik tiek, kiek šių išlaidų dalies pagal Sutarties sąlygas nebekompensavo atsakovė ieškovei Sutarčiai nutrūkus prieš terminą dėl atsakovės kaltės. Būtent tik dėl to, kad dėl atsakovės kaltės Sutartis buvo nutraukta prieš terminą, ieškovė faktiškai ir patyrė išlaidas už komunalinius patarnavimus ir kitas pastato eksploatavimo išlaidas, ir kurių ieškovė faktiškai nebūtų patyrusi, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartį ir ji nebūtų buvusi nutraukta prieš terminą dėl atsakovės kaltės. Todėl 57,80 Eur yra ieškovės konkreti bei tiesioginė žala dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

29.8. Teismo nurodytoje byloje Nr. 3K-3-60/2014 kasacinis teismas sprendė visai kitokio pobūdžio ginčą, nei spręstas šioje byloje, todėl ši teismo nurodoma praktika tiesiogiai negali būti panaudota dėl skirtingų bylos aplinkybių.

30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Voveriškiai LT“ prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Subnuomos objektas perduotas ir išnuomuotas kitam subjektui. Kitaip tariant, ieškovė nepatyrė ir negalėjo patirti nuostolių dėl Sutarties nutraukimo prieš terminą.

30.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog ieškovės nurodomos negautos pajamos nėra negautos pajamos CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Negautos pajamos CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme turi būti grynasis pelnas. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis.

31. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Voveriškiai LT“ prašo pakeisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimą – ieškovės UAB „VAV investicija“ ieškinį atmesti visiškai, o atsakovės priešieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1. Atsakovė buvo sumokėjusi ieškovei 600 Eur avansą, o tai visiškai padengė ieškovės priskaičiuotos skolos sumą, todėl realaus įsiskolinimo, dėl kurio ieškovė galėtų nutraukti Sutartį remdamasis Sutarties 5.2.4 punkto nuostata, nebuvo. Atsakovei iš esmės vykdant Sutartį, ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį. Atsakovė pagal Sutartį ieškovei turėjo įsiskolinimą už subnuomą ir komunalines išlaidas, tačiau nurodytas įsiskolinimas iki ieškovės 2020 m. liepos 13 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo buvo padengtas. Kitaip tariant, vadovaujantis minėta Sutarties nuostata, esant realiam įsiskolinimui už subnuomą ir komunalines išlaidas, Sutartis nenutraukiama. Tuo tarpu nesant minėto įsiskolinimo, ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį. Pagal Sutarties 5.2.4 punkto nuostatą, ieškovė gali nutraukti Sutartį prieš terminą neteismine tvarka, jei atsakovė vėluoja sumokėti būtent už patalpų subnuomą ar komunalines paslaugas, tuo tarpu ieškovė į prašomą sumokėti sumą įtraukia baudą už veiklos nevykdymą, tačiau įsiskolinimas už veiklos nevykdymą nesuteikia pagrindo nutraukti Sutartį vadovaujantis šiuo punktu.

31.2. Atsakovė nesutinka, jog ieškovės nurodytais laikotarpiais nevykdė veiklos išsinuomotoje vietoje. Pateiktose nuotraukose (be datų), patikrinimo aktais teigiama, kad veikla nevykdyta nuo 2020-06-22 iki 2020-06-30, nuo 2020-07-01 iki 2020-07-18, 2020-07-24 (2020-07-24 nuotrauka jau su data), abejose vitrinose yra gaminių, net pirkėjai sustoję prie prekystalio). Nuotraukose su datomis, kurios darytos padieniui, teigiama, kad veikla nevykdyta 2020-08-04 ir nuo 2020-08-05 iki 2020-08-27, bet nuotraukose iki 2020-08-24 matosi, kad vienoje vitrinų yra gaminių. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė pateikė nuotraukas, kurios patvirtina, kad atsakovės veiklos vykdymo vietoje atliekami darbai, nukabinami šviestuvai, uždarytas įėjimas prie atsakovės vitrinų. Liudytoja apklausta atsakovės darbuotoja V. B. nurodytas aplinkybes patvirtino. Minėta liudytoja patvirtino, kad atsakovė prekybą mėsos gaminiais vykdė nuotoliniu būdu, nes ieškovei pradėjus darbus ir uždarius įėjimą prie atsakovės vitrinų, tik pardavėjos nebuvo vietoje, tačiau mėsos gaminiai su kainomis buvo vitrinose. Pardavėja, kurią atsakovė buvo priėmusi prekiauti būtent pagal Sutartį nurodytoje vietoje, buvo atleista tik kai ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį. Visa tai suteikia pagrindo teigti, kad būtent ieškovės veiksmai sąlygojo, kad atsakovė prekybą vykdė nuotoliniu būdu. Kaip patvirtina buvusi atsakovės darbuotoja V. B., ji kiekvieną dieną sutvarkydavo vitrinas, tačiau fiziškai prekybos vietoje nebuvo prasmės būti, nes nebuvo klientų ir jie dėl ieškovės veiksmų negalėjo patekti prie atsakovės vitrinų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovei iš esmės vykdant veiklą išsinuomotoje vietoje, vienašališkas ieškovės Sutarties nutraukimas vadovaujantis Sutarties 5.2.8 punkto pagrindu, yra nepagrįstas ir nėra pagrindo skaičiuoti ir priteisti baudos už prekybos nevykdymą.

32. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „VAV investicija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

32.1. Atsakovės apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, jog teismo išvada dėl atsakovės buvusio pradelsto įsiskolinimo ieškovei bei jo nelikvidavimo ir po ieškovės išvardintų atsakovei adresuotų raštų pateikimo, neva yra neteisinga, neatitinka bylos konkrečių duomenų. Atsakovės apeliaciniame skunde taip pat nėra jokių argumentų, kad teismo išvados dėl 600 Eur avanso paskirties bei atsiradusio ieškovei teisėto pagrindo nutraukti Sutartį vienašališkai neteismine tvarka prieš terminą dėl atsakovės kaltės, būtų klaidingos, padarytos pažeidus kokią nors konkrečią materialinės ar procesinės teisės normą, neatitiktų byloje surinktų konkrečių įrodymų.

32.2. Teismas konstatavo, kad atsakovės sumokėtas 600 Eur avansas pagrįstai ieškovės buvo įskaitytas į atsakovės pinigines prievoles ieškovei. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kad teismas, padarydamas minėtą išvadą, būtų pažeidęs konkrečias materialinės ar procesinės teisės normas, kad ši teismo išvada neatitiktų kokių nors konkrečių byloje surinktų duomenų (įrodymų).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami.

33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl ieškovės UAB „VAV Investicija“ apeliacinio skundo argumentų

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys Sutarties 4.4 punktu susitarė, jog jei Sutartis nutraukiama prieš terminą Subnuomininko iniciatyva ir/ar dėl jo kaltės, Subnuomininkas už Sutarties nutraukimą prieš terminą (jo iniciatyva ar dėl Subnuomininko kaltės nutraukus ją Subnuomotojui) įsipareigoja ne vėliau kaip Sutarties nutraukimo dieną sumokėti Subnuomotojui 3 mėnesių subnuomos ir administravimo dydžių sumą (baudą), kuri neginčijamu šalių susitarimu yra laikoma minimalia Subnuomotojo patirta žala dėl Sutarties prieš terminą nutraukimo bei Subnuomininkas sumoka visus Sutartyje numatytus mokesčius iki Sutarties pabaigos. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl 2018-12-10 prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukimo“ pranešė, kad atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų ieškovė, remdamasi Sutarties 5.2.4 ir 5.2.8 punktais, nutraukia Sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d.

35. Remdamasi Sutarties 4.4. punkto nuostata ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4 095,25 Eur negautą subnuomos ir administravimo mokestį (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 20 d.) bei 57,80 Eur už komunalinius patarnavimus (21,84 Eur už rugsėjį, 20,23 Eur už spalį, 15,73 Eur už lapkritį). Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai aiškino bei taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgdamas, iš kokio pobūdžio sutarties (subnuoma) kildinamos negautos pajamos. Šalys susitarė dėl konkretaus Sutarties termino – iki 2021 m. birželio 20 d., todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad visu Sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. iki 2021 m. birželio 20 d., ji gaus subnuomos ir administravimo mokesčius. Todėl apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės prašomi iš atsakovės priteisti 4 095,25 Eur subnuomos ir administravimo mokesčiai, kuriuos ieškovė būtų gavusi, jei atsakovė nebūtų pažeidusi Sutarties ir ji nebūtų buvusi nutraukta prieš terminą dėl jos kaltės, nėra negautos pajamos CK 6.249 straipsnio prasme. Anot ieškovės, jos pareikštas reikalavimas dėl 4 095,25 Eur priteisimo iš atsakovės, ne tik tiksliai rėmėsi iš anksto su atsakove sutarta sutartine sąlyga, įtvirtinta Sutarties 4.4 punkte, tačiau jis atitinka ir CK 6.249 straipsnio nuostatų prasmę bei esmę.

36. Taigi, kaip nustatyta, ieškovė reikalavimą priteisti 4 095,25 Eur negautą subnuomos ir administravimo mokestį (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 20 d.) bei 57,80 Eur už komunalinius patarnavimus, grindžia dviem pagrindais – Sutarties 4.4 punktu ir CK 6.249 straipsniu.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Sutarties 4.4 punktu šalys iš esmės susitarė dėl netesybų. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

38. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas iš netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

39. Byloje nustatyta, kad tarp šalių sutartas patalpų subnuomos ir įrangos mokestis - 300 Eur plius PVM per mėnesį, administravimo ir marketingo paslaugų mokestis – 50 Eur + PVM (Sutarties 1.5.1 punktas). Remiantis Sutarties 4.4. punktu, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl 2018-12-10 prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukimo“ nurodė, kad Sutartį nutraukiant dėl atsakovės kaltės (nemokant pagal Sutartį priklausančių mokėti mokesčių, o taip pat nevykdant patalpose realios veiklos), atsakovei suskaičiuota bauda už Sutarties nutraukimą prieš terminą - 1 270,50 Eur (3 mėn. x 350 Eur plius PVM). Taigi, kaip matyti, ieškovė paskaičiavo atsakovei Sutarties 4.4. punkte numatytą 3 mėnesių subnuomos ir administravimo dydžių sumą (baudą). Ieškovė atsakovei minėtai sumai pateikė 2020 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

40. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė pagal Sutartį (Sutarties 3.3 punktas) sumokėjo ieškovei avansą. Kadangi atsakovė buvo skolinga ieškovei 200 Eur pagal 2020 m. birželio 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 37,87 Eur pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 8,80 Eur pagal 2020 m. birželio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės ieškovei sumokėtas avansas buvo įskaitytas į atsakovės mokėtinas ieškovei sumas, o jo likutis, t. y. 353,33 Eur (600 Eur - 200 Eur - 37,87 Eur - 8,80 Eur), buvo įskaitytas į pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės ieškovei mokėtiną 1 270,50 Eur sumą (kuri po įskaitymo sumažėjo 353,33 Eur, tai yra po įskaitymo atsakovė ieškovei pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) liko skolinga 917,17 Eur (1 270,50 Eur - 353,33 Eur). Todėl netesybos yra 3317,17 Eur (likę 917,17 Eur pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) + 2 400 Eur), šias netesybas ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ir pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą patenkino visiškai.

41. Taigi, apeliantė, prašydama priteisti papildomai 4 095,25 Eur subnuomos ir administravimo mokestį (paskaičiuotą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 20 d.) kaip negautas pajamas ir 57,80 Eur už komunalinius patarnavimus (21,84 Eur už rugsėjį, 20,23 Eur už spalį, 15,73 Eur už lapkritį), savo reikalavimą reiškia remdamasi Sutarties 4.4. punktu, kuriame, be kita ko, numatyta, kad Subnuomininkas sumoka visus sutartyje numatytus mokesčius iki sutarties pabaigos. Apeliantės vertinimu, atsakovė, sutikdama su minėta sutarties nuostata, įsipareigojo sumokėti ne tik 3 mėnesių subnuomos ir administravimo dydžių sumą (baudą), bet ir visus mokesčius (subnuomos, administravimo ir kt.), paskaičiuotus nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. (sutartis nutraukta nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d.) iki sutarties pabaigos - 2021 m. birželio 20 d. – jos tinkamu vykdymo atveju. Taigi, kaip matyti, pagal Sutarties 4.4 punktą ieškovė prašė atsakovės atlyginti iš viso 5 423,55 Eur (1 270,50 + 4 095,25 + 57,80) netesybas.

42. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

44. Taigi, pagal aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, teismas turi teisę kontroliuoti netesybų dydį. Aplinkybė, jog teismas, įvertinęs prašomas priteisti netesybas bei faktinę situaciją, net ir sulygtas sutartimi netesybas sumažina, nelaikytina sutarties laisvės principų paneigimu.

45. Nagrinėjamu atveju skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas pagal Sutarties 4.4. punktą priteisti 3 mėnesių subnuomos ir administravimo mokesčio dydžių sumą (baudą) – 1 270,50 Eur (ieškovei atlikus įskaitymą priteista suma – 917,17 Eur), bei pagal Sutarties 2.2.15 punktą tenkintas reikalavimas priteisti 2 400 Eur baudą už Sutartyje nustatyto darbo laiko ir/ar išnuomotų patalpų naudojimo tikslo pažeidimą. Taigi, skundžiamu sprendimu iš viso priteistos 3 317,17 Eur dydžio netesybos. Ieškovė siekia, jog pagal Sutarties 4.4 punktą būtų papildomai priteista 4 095,25 Eur suma (paskaičiuota nuo sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos – tinkamo jos vykdymo atveju) kaip negautos pajamos už nuomos ir administravimo mokesčius, nes, anot ieškovės, ji pagrįstai tikėjosi, kad visu Sutarties galiojimo laikotarpiu gaus subnuomos ir administravimo mokesčius, o dėl Sutarties nutraukimo prieš terminą dėl atsakovės kaltės, ieškovės teisėti lūkesčiai buvo pažeisti, ieškovė negavo tų pajamų, kurias, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartį, būtų gavusi.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, remdamasi Sutarties 2.2.15 ir 4.4. punktais, ieškiniu iš esmės siekia prisiteisti iš atsakovės 7 470,22 Eur dydžio netesybas. Toks netesybų dydis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į ieškovės vykdomos veiklos pobūdį (prekybinės vietos bei įrangos subnuoma) ir atsakovės vykdytą veiklos pobūdį (prekyba mėsos gaminiais) bei mastą (ieškovė nuomojosi 7 m² prekybinę vietą bei įrangą (2 vitrinos ir 1 prekystalis)), neatitinka protingumo ir proporcingumo principų, nes, kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus netesybos negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

47. Kaip minėta, ieškovė reikalavimą priteisti 4 095,25 Eur negautą subnuomos ir administravimo mokestį (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 20 d.) bei 57,80 Eur sumą už komunalinius patarnavimus, kildina ne tik iš Sutarties 4.4 punkto, bet ir CK 6.249 straipsnio pagrindu.

48. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju, negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 55 punktas).

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta dėl šių kriterijų, t. y. kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą bei jų dydį. Negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantami kaip grynasis pelnas. Jos neturi būti aiškinamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius jokių sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

50. Kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius arba paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020, 67-68, 70 punktai). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinės pareigos išaiškinti ieškovei bei pasiūlyti pateikti įrodymus dėl nuostolių dydžio.

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog ji patyrė 4 095,25 Eur nuostolius negautų pajamų už nuomos ir administravimo mokesčius forma dėl Sutarties nutraukimo. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog po Sutarties nutraukimo su atsakove neturėjo naujo nuomininko ir/ar bandė ieškoti naujo nuomininko, tačiau paieškos buvo nesėkmingos, be to, atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad subnuomos objektas yra perduotas ir išnuomuotas kitam subjektui. Dar daugiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, negautos pajamos CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme turi būti grynasis pelnas. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė negautas pajamas apskaičiavo neatsižvelgdama į sąnaudas, t. y. į pelno mokesčio ir kitas veiklos išlaidas. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (dėl jos kaltės nutraukus Sutartį) ieškovei buvo padaryti 4 095,25 Eur nuostoliai negautų pajamų forma (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

52. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomos priteisti 57,80 Eur išlaidos už komunalinius patarnavimus bei kitos pastato eksploatavimo išlaidos (paskaičiuotos už tris mėnesius), patirtos po Sutarties nutraukimo, negali būti pripažintos žala, nes žala nelaikytinos tos kreditoriaus išlaidos, kurių jis patiria ne dėl skolininko neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vertinant ieškovės reikalavimo priteisti 57,80 Eur išlaidas pagrįstumą Sutarties 4.4 punkto prasme, pažymėtina, kad išlaidų už komunalinius mokesčius bei kitų pastato eksploatavimo išlaidų dydis kiekvieną mėnesį kinta, yra nevienodas, o, kaip minėta, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Taigi, po sutarties nutraukimo ieškovės patirtos minėtos išlaidos, negali būti laikomos netesybomis ir būti priteisiamos iš atsakovės Sutarties 4.4 punkto pagrindu.

53. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje Nr. 3K-3-60/2014 kasacinis teismas sprendė visai kitokio pobūdžio ginčą, nei spręstas šioje byloje, todėl ši teismo nurodoma praktika tiesiogiai negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vien dėl šio pažeidimo nėra pagrindo laikyti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

54. Įvertinęs nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovės pagal Sutarties 4.4 prašomos papildomai priteisti 4 153,05 Eur netesybos yra per didelės, neproporcingos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei šalių interesų pusiausvyrai, be to, ieškovė, remdamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, neįrodė, jog nutraukus Sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovei buvo padaryta 4 153,05 Eur žala. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir šioje dalyje pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl atsakovės UAB „Voveriškiai LT“ apeliacinio skundo argumentų

55. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja savo atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 306 straipsnyje yra įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 33 punktą). CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu. Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Apeliaciniame skunde pateikiami apeliantės argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2005).

56. Taigi, asmuo, teikdamas apeliacinį skundą, turi konkrečiai nurodyti, dėl kokių aplinkybių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo, kokios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiu Sutarties vienašališką nutraukimą bei priteisti iš ieškovės atsakovei 600 Eur sumokėto avansą, nepagrįstumą. Apeliaciniame skunde nepateikus jokių konkrečių argumentų, nėra aišku, kuo konkrečiai (kokiomis materialinėmis ar proceso teisės normomis) yra grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo dalies neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas.

57. Sutarties 5.2. punktu šalys susitarė, kad ieškovė Sutartį prieš terminą gali nutraukti neteismine tvarka, jei: atsakovė daugiau kaip 10 kalendorinių dienų iš eilės vėluoja sumokėti už patalpų subnuomą ar komunalines paslaugas ir gavusi ieškovės raštišką įspėjimą nelikvidavo įsiskolinimo per ieškovės nurodytą laiką (Sutarties 5.2.4 punktas); jei Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė daugiau kaip 3 (tris) kalendorines dienas nevykdo veiklos patalpose (Sutarties 5.2.8 punktas).

58. Kaip nustatyta iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, nustatęs, kad dėl nevykdymo prievolės atsiskaityti pagal Sutartį ieškovė atsakovę informavo 2020 m. liepos 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2018-12-20 prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)vykdymo“, 2020 m. liepos 22 d. elektroniniu paštu, 2020 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu bei 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl 2018-12-10 prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukimo“, tačiau atsakovė nelikvidavo įsiskolinimo, sprendė, kad ieškovė įgijo teisę Sutartį nutraukti vienašališkai prieš terminą remdamasi aukščiau minėtos Sutarties nuostatomis. Apeliantė apeliacinio skundo argumentais šios išvados nepaneigė.

59. Apeliantė apeliacinio skundo argumentais taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovės ieškovei sumokėtas 600 Eur avansas buvo sutartas kaip atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonė (Sutarties 3.3.1 punktas), o ne kaip papildomos lėšos atsakovės einamiesiems mokėjimams dengti.

60. Apeliantė nesutinka, jog ieškovės nurodytais laikotarpiais nevykdė veiklos išsinuomotoje vietoje. Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ji pateikė nuotraukas, kurios patvirtina, jog atsakovės veiklos vykdymo vietoje atliekami darbai, nukabinami šviestuvai, uždarytas įėjimas prie atsakovės vitrinų, liudytoja apklausta atsakovės darbuotoja V. B. nurodytas aplinkybes patvirtino. Minėta liudytoja patvirtino, kad atsakovė prekybą mėsos gaminiais vykdė nuotoliniu būdu, nes ieškovei pradėjus darbus ir uždarius įėjimą prie atsakovės vitrinų, tik pardavėjos nebuvo vietoje, tačiau mėsos gaminiai su kainomis buvo vitrinose. Būtent ieškovės veiksmai sąlygojo, kad atsakovė prekybą vykdė nuotoliniu būdu, todėl iš esmės vykdant veiklą išsinuomotoje vietoje, vienašališkas ieškovės Sutarties nutraukimas, vadovaujantis Sutarties 5.2.8 punktu, yra nepagrįstas ir nėra pagrindo skaičiuoti bei priteisti baudos už prekybos nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

61. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2021-04-21 pirmosios instancijos teismui pateiktas foto nuotraukas (2020-07-30 - Priedas Nr. 5; 2020-08-24 - Priedas Nr. 6; 2020-08-24 - Priedas Nr. 7; 2020-08-28 - Priedas Nr. 8), sprendžia, kad šios foto nuotraukos negali būti pripažįstamos tinkamu įrodymu aplinkybei, jog atsakovė negalėjo tinkamai vykdyti veiklos dėl ieškovės veiksmų, konstatuoti – kyla abejonių dėl jų darymo laiko, neaišku, kas jose fiksuota.

62. Sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad subnuomotose patalpose prekybos tikslas yra pastovi atsakovės prekyba mėsos gaminiais ieškovės nustatytu darbo laiku, Sutarties 2.2.15 punktas nustatė, kad patalpose turi būti realiai vykdoma veikla visomis dienomis, o šalys iš anksto Sutartyje susitarė, jog minėtos atsakovės pareigos pažeidimas (daugiau kaip 3 kalendorines dienas veiklos nevykdymas patalpose) yra šiurkštus, suteikiantis teisę ieškovei vienašališkai neteismine tvarka Sutartį nutraukti dėl atsakovės kaltės (Sutarties 5.2.8 punktas).

63. Iš aukščiau nurodytų apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovė pripažįsta, jog nevykdė įprastinės prekybinės veiklos, kaip tai buvo numatyta Sutartyje, tačiau veiklą vykdė nuotoliniu būdu. Į bylą pateiktas atsakovės 2020 m. birželio 29 d. raštas, iš kurio matyti, kad atsakovė ieškovei paaiškino, jog veiklos nevykdė dėl objektyvių priežasčių - dėl didelių karščių, prekybinės salės aplinkos temperatūrai esant +26°C, o šaldymo vitrinų temperatūrai esant +10°C, laikantis maisto saugos reikalavimų, ES teisės aktų, taip pat ir su ieškove sudarytos Sutarties 2.2.9 punkto reikalavimų, negalint vykdyti veiklos esant aukštai aplinkos temperatūrai. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl ieškovės veiksmų, kurie, anot atsakovės, trukdė jai vykdyti įprastinę prekybą. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad šalių sudarytoje sutartyje atsakovei nebuvo įtvirtinta galimybė vykdyti prekybą nuotoliniu būdu, todėl apeliantė nepagrįstai laiko, kad ji iš esmės vykdė veiklą išsinuomotoje vietoje nepažeisdama Sutarties sąlygų. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė nepaaiškina, kokiu būdu ji vykdė nuotolinę prekybą ir kaip tai išvis įmanoma (byloje nėra duomenų, jog atsakovė prekiautų internetinėje parduotuvėje ar pan.).

64. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, bei nesant apeliantės argumentų dėl įrodymų turinio ir vertinimo, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys atsakovės priešieškinio argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų.

65. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo ir šioje dalyje pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

66. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu vienašalį atsakovės atliktą sutarties nutraukimą, tačiau daugiau jokių reikalavimų atsakovei, susijusių su įpareigojimu vykdyti sutartį ar kitomis sutarties negaliojimo pasekmėmis, nepareiškė. Atsakovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 600 Eur sumokėtą avansą yra savarankiškas reikalavimas, nesusijęs su siekiu toliau tęsti sutartinius santykius. Pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Neteisėtų veiksmų pripažinimas yra civilinės atsakomybės (sutartinės ir deliktinės), kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas. Vien jo konstatavimas, nenurodant kitų elementų ir neprašant sutartinės ar deliktinės civilinės atsakomybės, nepašalina teisės pažeidimo. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas, yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

67. Taigi, Sutarties nutraukimo pripažinimas negaliojančiu, jokia forma neprašant taikyti teisinių padarinių, savaime galėtų reikšti sutartinių santykių atkūrimą. Atsakovė neprašo taikyti jokių teisinių padarinių, kurie galėtų kilti vienašalį sutarties nutraukimą pripažinus negaliojančiu. Tenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti vienašališką ieškovės Sutarties nutraukimą negaliojančiu, reikštų, kad šalis vis dar sieja sutartiniai santykiai, tačiau atsakovė nepageidauja, kad ieškovė kokiu nors būdu toliau vykdytų sutartį, nereiškia kitokio pobūdžio reikalavimų, susijusių su Sutarties vykdymu ar netinkamu jos vykdymu. Atsakovės prašymas tik pripažinti jos teisių pažeidimą, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių ir apginti pažeistas teises bei atitinkamai sukurti materialinius teisinius padarinius, pats savaime negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai viena sutarties šalis reikalauja pripažinti neteisėtu vienašalį sutarties nutraukimą, tačiau nereiškia kitų reikalavimų, susijusių su sutarties vykdymu, reikalavimo pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu patenkinimas nesukurtų materialiųjų teisinių padarinių, todėl teismas turi nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018).

Dėl bylos procesinės baigties

68. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

69. Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinių skundų argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70. Atmetus apeliacinius skundus, tarp šalių bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.