- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-1563-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00645-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autotentas“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2018 m. balandžio 20 d. įvykdytą vagystę gabenant krovinį iš Prancūzijos į paskirties vietą Danijoje vilkiku, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekabos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudžiamuoju įvykiu, priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – atsakovė) bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog draudėja ieškovė su draudiku atsakove 2017 m. gruodžio 29 d. sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį su priedais ir papildymais, kuria buvo apdrausta ieškovės (krovinių vežėjo automobilių keliais) civilinė atsakomybė bei išduotas draudimo liudijimas Nr. 710-932-439875, kuriame nurodyta, jog draudimo apsauga galioja nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. vežant krovinius ieškovės naudojamomis transporto priemonėmis. 2018 m. balandžio 20 d. gabenant krovinį – alkoholio gaminius, iš Prancūzijos į paskirties vietą Danijoje (maršrutas Prancūzija - Danija), vilkiko (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekabos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vairuotojui sustojus pailsėti, buvo įvykdyta vagystė (toliau - Įvykis). Teigė, kad apie Įvykį ieškovė nedelsiant apie tai raštu informavo atsakovę. Krovinio pažeidimai buvo užfiksuoti, užpildyti visi reikalingi dokumentai, visa Įvykio medžiaga, reikalinga Įvykiui ištirti bei nustatyti žalos dydžiui, buvo perduota atsakovei. Atsakovė, 2019 m. sausio 23 d. priėmusi sprendimą žalos byloje Nr.439875-0932_1-005, 2019 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad atsisako išmokėti draudimo išmoką, kadangi ieškovė buvo neatsargi, nesilaikė draudimo taisyklėse nustatytų sąlygų, t. y. ieškovės vairuotojas sustojo poilsiui nesaugomoje aikštelėje, dėl ko įvyko vagystė. Ieškovė nurodė, kad vairuotojas sustojo poilsiui aptvertoje, apšviestoje ir vaizdo kameromis stebimoje stovėjimo aikštelėje, o dalies krovinio vagystė įvyko vagystę vykdžiusiems asmenims apnuodijus ieškovės vairuotoją. Nurodė, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė atsakovei pretenziją, tačiau 2019 m. spalio 9 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog atsakovė nepripažįsta Įvykio draudžiamuoju, todėl atsisako išmokėti draudimo išmoką.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis su priedais (toliau – Draudimo sutartis), kurioje numatytas standartinės draudimo apsaugos išplėtimas – alkoholio pervežimui, taikant draudimo apsaugą nuo ugnies (gaisro, sprogimo), vagystės, eismo įvykio, kai vežamas alkoholio krovinys. Priede Nr. 4 prie vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-932-439875 numatyta, kad toks draudimo apsaugos išplėtimas galioja tik tada, kai gabenant alkoholio krovinį sustojama tik neišvengiamo vairuotojų poilsio metu ir tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse. Ieškovei vežant alkoholio krovinį maršrutu Prancūzija – Danija, 2018 m. balandžio 20 d. Prancūzijoje buvo įvykdyta dalies krovinio vagystė. Atsakovė 2019 m. sausio 23 d. pateikė ieškovei Sprendimą dėl 2018 m. balandžio 20 d. įvykio Nr. 439875-0932_1-005, kuriame nurodė, kad žalos administravimo metu buvo nustatyta, kad krovinio vagystė įvyko vairuotojui sustojus poilsiui nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje Prancūzijoje. Kadangi pagal Priedo Nr. 4 prie vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-932-439875 4.2 punkte numatyta, kad gabenant krovinį galima sustoti tik neišvengiamo sustojimo vairuotojų poilsio metu ir tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse, o šiuo atveju šio reikalavimo nebuvo laikytasi – atsakovė priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir nemokėti draudimo išmokos.
5. Atsakovė taip pat nurodė, jog iš ieškovės elektroniniu laišku atsiųstų sustojimo vietos koordinačių ir paieškoje www.iru.org, tarptautinėje transporto forumo svetainėje nurodytose aikštelės charakteristikose, matyti, kad ieškovės nurodoma sustojimo vieta nėra saugoma, nėra aptverta tvora, joje nėra įrengtos filmavimo kameros, taigi ieškovės pasirinkta sustojimo vieta negali būti laikoma saugoma automobilių stovėjimo aikštele, kaip numatyta draudimo liudijimo Priedo Nr. 4 2 dalyje. Ieškovė, gabendama alkoholį, neįgyvendino sąlygos sustoti tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse, todėl šiais veiksmais sukūrė aplinkybes, kurios nepateko į išplėstos draudimo apsaugos ribas, kai draudimo apsauga galioja ir alkoholio pervežimams. Šiuo atveju ieškovė ne pažeidė atsargumo priemones, kurių pažeidimo pasekmė gali būti draudimo išmokos mažinimas numatytas draudimo sutartyje ar atsisakymas išmokėti draudimo išmoką, bet dalies alkoholio krovinio vagystė nepateko į draudimo apsaugos ribas ir atitinkamai jai negaliojo draudimo apsauga. Pažymėjo, kad ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kad atlygino žalą krovinio savininkui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Įvertinęs atsakovės pateiktas (duomenys neskelbtini) aikštelės palydovines nuotraukas, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra galimybės konstatuoti, jog visa automobilių stovėjimo erdvė yra apšviesta, aptverta tvora ir stebima vaizdo kameromis. Be to nuotraukose nesimato jokių teritorijos postų ir užtvarų. Konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog Įvykio metu ieškovės vairuotojas buvo sustojęs neišvengiamo vairuotojo poilsiui.
3. Pažymėjo, jog atsakovė pripažino ieškovės elgesį, pasireiškusį draudimo sutarties nuostatų, įpareigojančių rūpintis krovinio ir transporto priemonės apsauga, poilsiui stoti tik saugomose aikštelėse, pažeidimu. Nustatė, jog ieškovės vairuotojas sustojo (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje (koordinatės (duomenys neskelbtini)). Teismas, įvertinęs www.iru.org tinklalapio duomenis, nustatė, jog ši stovėjimo aikštelė (kurioje įvyko vagystė) nėra nurodyta minėtame tinklapyje, todėl laikė, kad nėra įtraukta į rekomenduojamų saugių stovėjimo vietų sąrašą. Pažymėjo, jog įvedus www.iru.org tinklapyje automobilio koordinates 50 kilometrų atstumu nuo aikštelės (duomenys neskelbtini), kurioje stovėjo ieškovės automobilis, yra nurodytos devynios rekomenduojamos stovėjimo aikštelės. Atkreipė dėmesį, kad šios aikštelės nėra aptvertos ar saugomos, tačiau jos patenką į www.iru.org tinklalapio rekomenduojamas saugias automobilio stovėjimo aikšteles. Tuo tarpu ieškovės vairuotojas nepasinaudojo nei viena iš šių devynių aikštelių. Pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, jog automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) buvo pilnai aptverta, apšviesta ir stebima vaizdo kameromis. Atsižvelgęs į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovės vairuotojas, neįgyvendinęs Draudimo sutarties Priedo Nr. 4 2 punkte numatytos sąlygos sustoti tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse, šiais veiksmais pats sudarė sąlygas aplinkybėms, nepatenkančioms į išplėstos draudimo apsaugos ribas, kai draudimo apsauga galioja ir alkoholio pervežimams. Taip pat atkreipė dėmesį, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad Įvykio metu ieškovės vairuotojas buvo apsvaigintas prieš savo valią.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
1. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. teismas neišnagrinėjo bylos visapusiškai pagal joje esančius rašytinius įrodymus, neatskleidė? bylos esmės, neatliko detalaus tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Draudimo sutarties aiškinimo. Teismas Draudimo sutarties sąlygas aiškino remdamasis išimtinai atsakovės pozicija byloje, todėl nenagrinėjo tikrųjų? Draudimo sutarties šaliu? ketinimu?;
11.2. nevertino, kode?l i?vykis negali bu?ti pripažintas draudžiamuoju esant dideliam neatsargumui, de?l kurio draudimo apsaugos šalys taip pat buvo susitarusios, t. y. nevertino ir neaiškino visos draudimo sutarties, ir pasisake? tik de?l vienos sutarties sa?lygos;
11.3. teismas nepasisake? de?l kitu? Draudimo sutartyje numatytu? sa?lygu?, kuriomis buvo aptarti krovinio vagyste?s ir neatsargumo atvejai. Nagrine?jamu atveju tarp šaliu? kilo ginc?as bu?tent de?l krovinio vagyste?s pervežant alkoholi?, kai Draudimo sutartimi buvo susitarta de?l draudimo apsaugos galiojimo krovinio vagyste?s, didelio neatsargumo ir alkoholio pervežimo atveju?;
11.4. ieškovė, sudarydama su atsakove Draudimo sutarti?, susitare? de?l draudimo apsaugos vežamam kroviniui tiek vagyste?s ir didelio neatsargumo atvejais (taikant konkretaus dydžio išskaita?), tiek ir didele?s vagyste?s rizikos atveju – vežant alkoholi? (taikant išlyga?). Atkreiptinas de?mesys i? tai, jog visi priedai prie Draudimo sutarties buvo pasirašyti ta pac?ia data, t. y. vienu metu atsakovei i?vertinus draudimo rizika? visais galimais jos atsiradimo atvejais ir pagal tai buvo paskaic?iuota draudimo i?moka, kuria? ieškovė sumoke?jo (jos suma sieke? 4 875 Eur). Taigi, priedai prie Draudimo sutarties yra neatskiriama Draudimo sutarties dalis, tode?l vertinant susidariusia? situacija?, Draudimo sutartis ture?jo bu?ti aiškinama sistemiškai, o ne taip, kaip ją aiškino pirmosios instancijos teismas – remdamasis pasirinktais priedais;
11.5. ieškovė Draudimo sutarti? sudare? prisijungimo bu?du, tode?l visi kylantys neaiškumai de?l Draudimo sutarties sa?lygu? ture?jo bu?ti aiškinami ieškovės naudai, tac?iau pirmosios instancijos teismas i? šią aplinkybę neatsižvelge?;
11.6. vadovaujantis policijos apklausos protokolu, ieškovės vairuotoja? vagyste?s metu vagys apsvaigino. Šia? aplinkybe?, priešingai nei nustate? teismas, atsakovė pripažino, tai patvirtina jos Sprendime 2 (2019 m. sausio 23 d. sprendimas žalos byloje Nr. 439875-0932_1-005) nurodytos aplinkybe?s;
11.7. šiuo atveju krovinys buvo prarastas de?l didelio neatsargumo, kadangi ieškovės vairuotojas, žinodamas, kad veža vertinga?, patrauklu? vagims objekta?, lengvai realizuojama? krovini?, sustojo aptvertoje, apšviestoje prožektoriais ir stebimoje vaizdo kameromis stove?jimo aikštele?je, tac?iau nesaugomoje aikštele?je, de?l ko buvo i?vykdyta krovinio vagyste?. Veždamas krovini? ieškovės vairuotojas nesielge? maksimaliai atsargiai ir ru?pestingai, nesie?me? visu? prieinamu? priemoniu? planuojant maršruta? ir sustojimus, kad galima bu?tu? išvengti krovinio vagyste?s. Toks ieškovės vairuotojo elgesys atitinka dideli? neatsarguma?;
11.8. jei Draudimo sutartimi bu?tu? sulygta tik de?l draudimo apsaugos vežant alkoholi?, esant labai griežtam reikalavimui sustoti tik neišvengiamo vairuotoju? poilsio metu ir tik saugomose automobiliu? stove?jimo aikštele?se, nenumatant kitu? galimu? draudimo apsaugos atveju?, kaip antai didelio neatsargumo atvejo, Draudimo sutartis prarastu? prasme?, nes net nei?manoma bu?tu? prarasti krovinio šiam esant ypatingai saugomoje automobiliu? stove?jimo aikštele?je;
11.9. atsakovė tiek prieš sudarydama Draudimo sutarti?, tiek siu?lydama analogiškas draudimo sutarties sa?lygas kitiems draude?jams akcentavo tai, jog jeigu draude?jo vairuotojas sustos ne pagal draudimo sutartyje nurodytas sa?lygas, t. y. ne priverstinio sustojimo vietoje ir ne saugomoje aikštele?je, ir i?vyks krovinio vagyste?, tai atsakovė tokius atvejus vertins kaip dideli? neatsarguma? ir žala bus atlyginama pagal didelio neatsargumo sa?lygas. Šalys draudimo sutartimi nesulygo, kad žala, padaryta dėl didelio neatsargumo, bus laikoma nedraudžiamuoju įvykiu;
11.10. Iki bylos iškėlimo atsakovė iš esmės laikė, jog Įvykio priežastis yra ieškovės neatsargumas, tačiau iškėlus bylą teisme savo poziciją pakeitė, nurodydama, kad dalies alkoholio vagystė nepateko į draudimo apsaugos ribas ir atitinkamai jai negaliojo draudimo apsauga.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. ieškovė neįrodinėja, jog atlygino dėl krovinio praradimo nukentėjusiajam asmeniui jo patirtą žalą, dėl ko būtų įgijusi teisę reikalauti draudimo išmokos iš draudiko – atsakovės;
12.2. ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas sukeltų civilinius procesinius, bet ne materialiuosius padarinius, todėl toks reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, negalėtų būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, ir reikštų, kad tokiu pagrindu iškelta civilinė byla turėtų būti nutraukta bylą nagrinėjančio teismo;
12.3. krovinio vagystė įvyko vairuotojui sustojus poilsiui nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje Prancūzijoje. Atsakovė, atsižvelgdama į tai ir remdamasi priedu Nr. 4 prie vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-932-439875, kuriama numatyta, kad toks draudimo apsaugos išplėtimas (alkoholio pervežimas, taikant draudimo apsaugą nuo ugnies (gaisro, sprogimo), vagystės, eismo įvykio, kai vežamas alkoholio krovinys) galioja tik tada, kai gabenant alkoholio krovinį sustojama tik neišvengiamo vairuotojų poilsio metu ir tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse, Įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir nusprendė draudimo išmokos ieškovei nemokėti;
12.4. su apeliacinio skundo argumentu, kad sudarydama su atsakove Draudimo sutartį, ieškovė susitarė dėl draudimo apsaugos vežamam kroviniui tiek vagystės, tiek ir didelio neatsargumo atvejais, tiek ir didelės vagystės rizikos atveju, todėl Įvykis turi būti pripažintas draudžiamuoju ir ieškovei turi būti išmokėta draudimo išmoka, nesutiktina. Draudėjui pažeidus draudimo sutartyje numatytas atsargumo priemones draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką ar atsisakyti ją mokėti, o draudimo sutartyje nustatytomis draudimo apsaugos išlygomis, kurios reiškia, jog esant tam tikrai draudimo sutartyje šalių įtvirtintai specialiai sąlygai, laikoma, kad draudimo apsauga galioja, tačiau tais atvejais, kai aplinkybės rodo, kad atsitikimas neatitinka specialios sąlygos, išplečiančios draudimo apsaugos ribas, turinio – draudimo apsauga nepriklausomai nuo draudėjo valios, kaltės ar veiksmų – nėra taikoma. Taigi, siekiant atskirti draudimo apsaugos išlygą ir atsargumo priemones, reikalinga vertinti draudimo sutarties sąlygų turinį, ką atsakovė išdėstė savo procesiniuose dokumentuose;
12.5. Draudimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, susideda iš draudimo taisyklėse numatytų standartinių sąlygų ir draudimo liudijime bei jo prieduose individualiai draudimo sutarties šalių aptartų sąlygų. Draudimo liudijime Nr. 710-932-439875 skirsnyje ,,Išlygos ir priedai“ nurodyta ,Alkoholio pervežimai“. Draudimo liudijimo Priedo Nr. 4 2 dalyje individualiai susitarta, kad ,draudimo apsaugos išplėtimas galioja, kai pervežamas alkoholis. Gabenant krovinį sustoti galima tik neišvengiamo vairuotojų poilsio metu ir tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse. Taigi, draudimo liudijime numatytomis individualiomis sąlygomis draudimo sutarties šalys išplėtė draudimo apsaugos apimtį ir draudiko prisiimamą riziką, papildomai susitardamos dėl draudimo apsaugos išplėtimo ir taikymo – konkrečiai tų atvejų, kai pervežami alkoholio gaminiai. Būtent ši draudimo liudijimo priedo Nr. 4 2 dalyje šalių sulygta sąlyga yra objektyvi draudimo apsaugos išplėtimo sąlyga ir reiškia, jog ši sąlyga, kuria ieškovė papildomai prisiėmė riziką alkoholio vežimui, galiojo tik tokiu atveju, jei buvo visų joje numatytų sąlygų visuma: gabenamas alkoholio krovinys, sustojama tik neišvengiamo poilsio metu ir sustojama tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse.
12.6. Tais atvejais, kai aplinkybės rodo, kad įvykis neatitinka specialios sąlygos, išplečiančios draudimo apsaugos ribas, turinio, t. y., jei ieškovės veiksmai neatitinka specialiosios sąlygos, sulygtos Priede Nr. 4 prie draudimo sutarties, kuri išplečia draudimo apsaugos ribas (pavyzdžiui, vežant alkoholio krovinį sustoja nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje), tai tokiu atveju draudimo apsauga nepriklausomai nuo draudėjo valios, kaltės ar veiksmų nėra taikoma. Tai reiškia, kad toks įvykis nepatenka į draudimo apsaugos ribas, todėl negali būti vertinamas pagal draudėjo veiksmus ar kaltę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju (ne)galėjimo būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku ir bylos nutraukimo
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nagrinėjimo dalyko aiškinimo ir taikymo klausimais, ne kartą yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
5. Ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti Įvykį draudžiamuoju įvykiu pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą Draudimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad tokį reikalavimą reiškia dėl to, jog atsakovei nepripažinus Įvykio draudžiamuoju įvykiu, ieškovė negauna atsakovės išmokėtinos draudimo išmokos, o ieškovės tikslas – gauti draudimo išmoką. Ieškovė iš esmės teigia, kad teisę kreiptis į teismą ji turi, kadangi Draudimo sutartimi buvo apdrausta ieškovės civilinė atsakomybė. Kadangi pagal Draudimo sutarties nuostatas ir Draudimo sutarties priedus, kaip asmuo, kurio civilinė atsakomybė apdrausta, ieškovė turi teisę reikalauti draudimo išmokos, jei nustatomos visos tai patvirtinančios aplinkybės, taigi turi teisę reikalauti ir pripažinti įvykį draudžiamuoju.
6. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, ieškovė pirmosios instancijos teismui paduotu ieškiniu, kurį įvardijo kaip neturtinį, prašė pripažinti Įvykį draudžiamuoju.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pripažinimas, jog įvykis yra draudžiamasis, būtinas siekiant gauti draudimo išmoką, tačiau toks pripažinimas nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir kreditorių atitinkamų reikalavimo teisių, nes įvykio pripažinimas draudžiamuoju yra tik viena iš sąlygų, kuriai esant įrodytai draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką (net ir pripažinus įvykį draudžiamuoju, esant tokiam draudėjo pareigų pažeidimui, kuris nurodytas kaip pagrindas mažinti draudimo išmoką ar jos apskritai nemokėti, draudikas neturėtų prievolės (būtų atleistas nuo prievolės) mokėti draudimo išmoką ar jos dalį). Vadinasi, reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl draudimo išmokos priteisimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019).
8. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas – Įvykio pripažinimas draudžiamuoju. Ieškovė neteikė reikalavimo priteisti draudimo išmoką, pripažinus įvykį draudžiamuoju, todėl darytina išvada, jog toks ieškovės reikalavimo patenkinimas sukeltų ne materialinius, o procesinius teisinius padarinius.
9. CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, teismas nutraukia bylos nagrinėjimą, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus pirmiau išdėstytus argumentus, remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pripažinti Įvykį draudžiamuoju nesukurtų materialiųjų teisinių padarinių, todėl teismas turėjo nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
12. Atsižvelgdama į tai, kad byla nutraukiama, teisėjų kolegija dėl ginčo esmės plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
13. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
14. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
15. Nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad byla nutrauktina, nes ieškovė nesuformulavo materialinio reikalavimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimas dėl ginčo esmės byloje nepriimamas dėl ieškovės kaltės. Dėl šios priežasties yra pagrindas spręsti, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje byloje, atlyginimą, o ieškovės sumokėtas žyminis mokestis jai negrąžintinas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
16. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
17. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Iš į bylą pateiktos 2020 m. birželio 29 d. išrašytos Sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 20/015 matyti, kad atsakovė patyrė 1 500 Eur išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šių išlaidų apmokėjimą patvirtina pateiktas banko „Swedbank“, AB atsakovės sąskaitos išrašas. Atsakovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų teikimo maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iš ieškovės.
18. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Autotentas“, juridinio asmens kodas 141721617, atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.