Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-587-1120/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-11
Bylos Nr.: e2A-587-1120/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00091-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Alma Urbanavičienė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Armeringa“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Techkonsta“, E. Š.

Kategorijos

3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-587-1120/2022Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00091-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armeringa“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armeringa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Techkonsta“, atsakovui E. Š., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Šiaulių energija“, dėl netinkamo pareigų vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Armeringa“ ieškiniu prašė pripažinti, kad statybos techninio prižiūrėtojo Statybos darbų žurnale F-57 (toliau – Statybos darbų žurnalas) laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. nurodytos pastabos (toliau – Pastabos): ,,1.1) Objekte sumontuoti pastoliai, nėra pateiktas montavimo projektas su montavimo aprašu; 1.2) Dirbti ant pastolių nėra saugu; 1.3) Objekte nėra atliktas pastolių įžeminimas. Dirbti ant pastolių negalima; 1.4) Objekte nesilaikoma darbų saugos reikalavimų, darbai ant pastolių negalimi; 1.5) Pastoliai nėra uždengti apsauginiu tinklu; 1.6) Pateikta fungicidų deklaracija neturi CE ženklinimo. Prašome pateikti iki 2021 m. balandžio 2 d.; 1.7) Ventiliuojamo fasado įrengimo karkaso patvirtinti brėžiniai nėra patvirtinti konstruktoriaus parašu; 1.8) Rangovas atlieka vėdinamo fasado konstrukcijos įrengimo darbus. Nėra pateikta karkaso išdėstymo schema su konstruktoriaus viza.“ – yra neteisėtos ir nepagrįstos.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „Armeringa“ su akcine bendrove (toliau – AB) „Šiaulių energija“ 2020 m. spalio 16 d. pasirašė statybos rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), kuria ieškovė UAB ,,Armeringa“ (rangovė) įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus. AB „Šiaulių energija“ (užsakovė) rangovės atliekamų statybos darbų techninei priežiūrai atlikti sudarė su atsakove UAB „Techkonsta“ 2020 m. lapkričio 1 d. statinio statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutartį Nr. CPO151819 (toliau – Techninės priežiūros sutartis), kuria UAB „Techkonsta“ įsipareigojo suteikti techninės priežiūros paslaugas, atliekant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus. UAB „Techkonsta“, veikdama Techninės priežiūros sutarties pagrindu, paskyrė statybos techninį prižiūrėtoją – atsakovą E. Š.

3. Ieškovės teigimu, techninės priežiūros paslaugos buvo teikiamos nekokybiškai, nesilaikant profesinių reikalavimų bei teisės aktų nuostatų. Techninis prižiūrėtojas keldavo perteklinius reikalavimus dėl atliekamų darbų bei nepagrįstai atsisakydavo priimti rangovės atliktus darbus. Ieškovė, be kita ko, pažymėjo, kad atsakovas E. Š. neturėjo reikiamos kvalifikacijos pareigoms atlikti.

4. Techninio prižiūrėtojo nurodyta Pastaba Nr. 1 („Objekte sumontuoti pastoliai, nėra pateiktas montavimo projektas su montavimo aprašu.“) neatitinka Gyvenamosios paskirties daugiabučio (trijų ir daugiau butų) namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto Nr. 2010‑01‑TDP-SO Aiškinamojo rašto sprendinių (toliau – Aiškinamojo rašto sprendiniai). Pagal Aiškinamojo rašto sprendinius, pastolių montavimo projektas su montavimo aprašu nereikalingi. Be to, pastolius montavo ir įrenginėjo ne pati rangovė, o įmonė – UAB „Hotrema“. Duomenų, kad pastoliai būtų buvę sumontuoti netinkamai ir dėl to keltų grėsmę darbuotojų saugumui, nėra.

5. Dėl Pastabos Nr. 2 („Dirbti ant pastolių nėra saugu.“) ieškovė pažymėjo, kad jai nėra aišku, kodėl dirbti ant pastolių nėra saugu ir kodėl techninis prižiūrėtojas atliko tokį įrašą Statybos darbų žurnale.

6. Dėl Pastabos Nr. 3 („Objekte nėra atliktas pastolių įžeminimas. Dirbti ant pastolių negalima.“) ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakydama į techninio prižiūrėtojo Pastabą Nr. 3, Statybos darbų žurnale atliko įrašą, nurodantį, jog yra pateiktas UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“ 2020 m. vasario 1 d. parengtas įžeminimo kontūro varžos matavimo protokolas Nr. 20 – 29K (toliau – Protokolas), kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad „Įžemintuvų varžos atitinka EĮĮT ir EET reikalavimus“. Nepaisant to, techninis prižiūrėtojas jokios žymos apie tai, kad pastolių įžeminimas yra atliktas, Statybos darbų žurnale neatliko.

7. Dėl Pastabos Nr. 4 („Objekte nesilaikoma darbų saugos reikalavimų, darbai ant pastolių negalimi.“) ieškovė pažymėjo, kad nėra aišku, kokiu pagrindu techninis prižiūrėtojas įrašė tokią pastabą į Statybos darbų žurnalą ir kokius darbų saugos reikalavimų pažeidimus, anot techninio prižiūrėtojo, ieškovė tariamai padarė.

8. Dėl Pastabos Nr. 5 („Pastoliai nėra uždengti apsauginiu tinklu.“) ieškovė nurodė, kad ji 2021 m. vasario 17 d. kreipėsi į užsakovę su raštu Nr. 21/0217/1, kurio lentelės 6 punkte nurodė, jog „Pastolių fasado uždengtas apsauginiu tinklu vadovaujantis www.vdi.lt pastolių surinkimo ir naudojimo vadovu. Atkreiptinas dėmesys, kad visa statybos aikštelė aptverta. Pašaliniams asmenims draudžiama patekti į statybvietę“. Rašte užsakovei ieškovė nurodė numatomą galutinis darbų atlikimo terminą – 2021 m. vasario 18 d. Tokiu būdu, ieškovės nuomone, Pastaboje Nr. 5 nurodytas trūkumas buvo ištaisytas dar nesibaigus pastolių fasado uždengimo galutiniam darbų atlikimo terminui.

9. Ieškovės vertinimu, techninis prižiūrėtojas į Statybos darbų žurnalą įrašė perteklines ir nepagrįstas Pastabas Nr. 1-5. Nors Pastabose Nr. 1-3 nurodyti darbai yra priimti, tačiau Statybos darbų žurnale Pastabos neištaisytos, neatlikti įrašai apie tai, kad Pastabose Nr. 1-3 nurodyti trūkumai yra įvykdyti ir (ar) pašalinti.

10. Dėl Pastabos Nr. 6 („Pateikta fungicidų deklaracija neturi CE ženklinimo. Prašome pateikti iki 2021 m. balandžio 2 d.“) ieškovė nurodė, kad reikalavimai dėl išorės termoizoliacinės sistemos paženklinimo CE ženklinimu taikomi tik nuo 2022 m. sausio 1 d., todėl techninis prižiūrėtojas nepagrįstai reikalavo pateikti dokumentus (su CE ženklinimu), kurių pateikimo būtinybės ir privalomumo teisės aktų nuostatos nenumatė.

11. Be to, techninis prižiūrėtojas Statybos darbų žurnale nuo 2021 m. kovo 15 d. atliko įrašus, kuriais patvirtino, kad priėmė darbus, susijusius su Pastaba Nr. 6. Nors darbai priimti, minėta pastaba neištaisyta.

Šalies argumentai

12. Ieškovės teigimu, Pastabomis Nr. 7-8 („Ventiliuojamo fasado įrengimo karkaso patvirtinti brėžiniai nėra patvirtinti konstruktoriaus parašu“; „Rangovas atlieka vėdinamo fasado konstrukcijos įrengimo darbus. Nėra pateikta karkaso išdėstymo schema su konstruktoriaus viza.“) techninis prižiūrėtojas siekė rangovę įpareigoti ne tik atlikti statybos, bet ir projektavimo darbus. Rangovė, siekdama išspręsti susidariusią situaciją dėl Pastabų Nr. 7 ir Nr. 8, kreipėsi į užsakovės darbuotoją, projekto koordinatorę, nurodydama, kad gamintojo rekomenduojamą karkaso išdėstymo schemą, parengtą paties gamintojo pagal patvirtintą projektą, teikė dar 2021 m. sausio mėn., o užsakovei pakartotinai pateikė 2021 m. balandžio 19 d. Rangovė minėtu raštu prašė išspręsti susidariusią situaciją dėl techninio prižiūrėtojo Pastabų Nr. 7 ir Nr. 8. Užsakovė 2021 m. gegužės mėn. pateikė rangovei atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiga pateikti karkaso išdėstymo schemą, remiantis Rangos sutarties 8.4.7 punkto nuostatomis, tenka rangovei. Ieškovės vertinimu, Rangos sutarties 1.1.3 punktu rangovė įsipareigojo atlikti visus statybos darbus, kurie neapima projektavimo darbų.

13. Šiuo atveju, nors tiesiogiai techninės priežiūros paslaugas teikė UAB ,,Techkonsta“ įsakymu paskirtas techninis prižiūrėtojas – atsakovas E. Š., bet pagal Techninės priežiūros paslaugų sutartį atsakomybė už tinkamą techninės priežiūros atlikimą taikoma ir UAB ,,Techkonsta“.

Atsiliepimas

14. Atsakovė UAB „Techkonsta“ ir atsakovas E. Š. su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad 2021 m. sausio 25 d. užsakovė AB „Šiaulių energija“ kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) su prašymu atlikti patikrinimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų vykdymo. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė, kad rangovė UAB „Armeringa“, rangovės paskirti statybos vadovai nevykdė techninio prižiūrėtojo nurodymų, kurie fiksuoti Statybos darbų žurnalo 102-103 psl. ir formoje F-57. Minėti asmenys, nepridavę paslėptų darbų, (nurodytų darbų akte Nr. 3), vykdė tolesnius cokolio šiltinimo darbus. Nepridavus dengtų darbų ašyje A tarp ašių 4-7 toliau buvo atliekamas armavimas dengtų darbų aktas Nr. 4 ir Nr. 5. Rangovei, statybos vadovams, pažeidus statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 36.10. punkto reikalavimą, taikyta administracinė atsakomybė. Techniniam prižiūrėtojui, kad jis neatliko privalomųjų veiksmų, numatytų STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai“ 108.10 punkte bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 19 straipsnio 4 dalyje stabdyti darbus ir informuoti inspekciją, taikyta administracinė atsakomybė.

15. Rangovė 2021 m. vasario 1 d. techniniam prižiūrėtojui negalėjo pateikti pastolių montavimo projekto ir montavimo aprašo. Dėl šios priežasties buvo pateikta Pastaba Nr. 1. Nesant galimybių patikrinti, ar pastoliai atitiko jų montavimo projektą, buvo reali grėsmė, kad pastoliai sumontuoti netinkamai ir gali kelti grėsmę aplinkinių saugai ir sveikatai. Dėl šios priežasties buvo pateikta Pastaba Nr. 2. Taigi, abi Pastabos buvo pateiktos teisėtai ir pagrįstai.

16. Statybos techninės priežiūros vadovas, 2021 m. vasario 4 d. apsilankęs statybvietėje, iš rangovės negavo varžų matavimo protokolo, dėl to pateikė Pastabą Nr. 3. Rangovei atsižvelgus į Pastabas Nr. 1-3, pateikus pastolių montavimo projektą su aprašu bei varžų matavimo protokolą, techninės priežiūros vadovas šiuos darbus priėmė.

17. Pastaboje Nr. 4. techninės priežiūros vadovas užfiksavo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 (toliau – Saugos ir sveikatos taisyklės) pažeidimus, pastebėtus statybvietėje. Techninės priežiūros vadovas neturi pareigos Statybos drabų žurnale detaliai nurodyti, kokios Saugos ir sveikatos taisyklės buvo pažeistos.

18. Pastaba Nr. 5. taip pat atlikta pagrįstai, nustačius, kad pastoliai nebuvo uždengti apsauginiu tinklu. Pastoliai apsauginiu tinklu privalo būti uždengti, vadovaujantis Saugos ir sveikatos taisyklių 32 punktu.

19. Dėl Pastabos Nr. 6 atsakovai nurodė, kad, rangovei pateikus papildomus lydinčius dokumentus, paruošiamieji fasado šiltinimo darbai (kuriems atlikti fasadas buvo padengtas fungicidais) techninės priežiūros vadovo buvo priimti 2021 m. balandžio 1 d., apie tai atliktas įrašas Statybos darbų žurnale.

20. Dėl Pastabos Nr. 7-8 nurodė, kad rangovė, o ne techninio darbo projekto rengėjas parenka fasado apdailos detales ir jų gamintoją. Rangovė nepateikė jokio įrodymo, kad jos ketinamos sumontuoti laikančiojo karkaso konstrukcijos atitiko projektą, todėl techninės priežiūros vadovas nurodė rangovei, koks dokumentas yra reikalingas tam, jog būtų galima toliau vykdyti laikančiojo karkaso konstrukcijos darbus.

21. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė reiškia reikalavimą, kurio patenkinimas nesukeltų materialinių teisinių pasekmių, todėl byla turėtų būti nutraukta.

Šalies argumentai

22. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sutinka su atsakovų nurodytais argumentais, visos Pastabos atliktos teisėtai ir pagrįstai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

23. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Armeringa“ ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB ,,Armeringa“ trečiajam asmeniui AB ,,Šiaulių energija“ 5 709,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

24. Teismas nurodė, kad ieškovė, manydama, jog statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai yra neteisėti, neatitinka teisės aktų reikalavimų, turėjo juos skųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių išspręsti kilusius nesutarimus su statybos techniniu prižiūrėtoju.

25. Įvertinęs liudytojų parodymus, kitus byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad, nors rangovei ir galėjo kilti neaiškumų dėl nurodytų Pastabų bei jų ištaisymo būdų, bet jų pripažinti neteisėtomis nėra teisinio pagrindo. Nurodė, kad ieškovė nepateikė Pastabose nurodytus trūkumus paneigiančių įrodymų (kad dirbti ant pastolių saugu, kad laikomasi saugos reikalavimų, kad pastoliai uždengti apsauginiu tinklu ir kt.). Teismas nesutiko su ieškove, kad techninis prižiūrėtojas piktnaudžiavo savo teisėmis ar tyčia bei tikslingai kliudė rangovei vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

26. Dėl techninio prižiūrėtojo kvalifikacijos teismas nurodė, kad ieškovė neginčijo užsakovės ir UAB ,,Techkonsta“ Techninės priežiūros sutarties, dėl to detaliau dėl šios aplinkybės nepasisakė.

27. Dėl Pastabos Nr. 6 teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovės argumentai nepaneigia, jog techninio prižiūrėtojo Pastaba Nr. 6 yra nepagrįsta, priešingai, rangovei įvykdžius techninio prižiūrėtojo teisėtus nurodymus (pateikus papildomus lydinčius dokumentus dėl fungicidų) fasado šiltinimo darbai priimti 2021m balandžio 1 d. ir tai įforminta 2021m. balandžio 15 d. darbų priėmimo aktu.

28. Teismas, aiškindamas Rangos sutarties nuostatas, nurodė, kad pagal Rangos sutarties 1.1.3 ir 8.4.7 punktus, rangovei kylanti pareiga gauti visus darbams reikiamus leidimus ir derinimus iš trečiųjų šalių, yra susijusi su statybos rangos darbų atlikimu, bet ne su projektinės dokumentacijos parengimu, todėl Pastabose Nr. 7-8 nurodytą dokumentaciją turi pateikti rangovė, o ne užsakovė.

29. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad dėl Pastabų Nr. 1-3, Nr. 6, pateikus papildomus duomenis, su minėtomis Pastabomis susiję darbai yra priimti.

30. Teismo pažymėjo, kad aptartų Pastabų pripažinimas neteisėtomis ieškovei savaime nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

31. Dėl Pastabų Nr. 1-8 pagrįstumo teismas iš esmės sutiko su atsakovų ir užsakovės argumentais, kurie išdėstyti 2021m. gegužės 7 d. atsakyme, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

32. Ieškovė UAB ,,Armeringa“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

33. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas.

33.2. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Pastabų pripažinimas neteisėtomis sukelia teisinius padarinius. Apeliantė pažymi, kad iš karto po skundžiamo sprendimo priėmimo užsakovė pareiškė, kad nutraukia Rangos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Techninio prižiūrėtojo nepagrįstos Pastabos, įskaitant ir Pastabas Nr. 1-8, rangovei objektyviai trukdė tinkamai ir laiku vykdyti darbus, būtent dėl šių Pastabų užsakovė pareiškė, kad nutraukia Rangos sutartį.

33.3. Viena vertus, rangovė nėra įpareigota prieš kreipiantis į teismą su skundu dėl techninę priežiūrą atliekančio asmens veiksmų/neveikimo kreiptis išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė į inspekciją kreipėsi.

33.4. Tai, kad techninis prižiūrėtojas E. Š. netinkamai vykdė savo pareigas patvirtina šios aplinkybės: dauguma namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų priėmė sprendimą dėl techninės priežiūros specialisto pakeitimo būtinumo; kituose objektuose, kuriuose šis prižiūrėtojas vykdė techninę priežiūrą, gyventojų prašymu jis taip pat buvo pakeistas; naujasis techninis prižiūrėtojas priėmė darbus, kuriuos atsisakė priimti E. Š.; E. Š. objekto techninės priežiūros metu neturėjo reikiamos 5 metų patirties.

33.5. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad techninis prižiūrėtojas priėmė darbus, susijusius su Pastabomis Nr. 1-3, ieškovei ištaisius Pastabose nurodytus trūkumus. Tai, kad ieškovė pateikė papildomus dokumentus, savaime nereiškia, kad ieškovė sutiko su Pastabomis Nr. 1-3.

33.6. Dėl Pastabos Nr. 4 apeliantė nurodė, kad techniniam prižiūrėtojui neatskleidus, kokie darbo saugos reikalavimai pažeisti, o tik nurodžius darbų saugą reglamentuojančius teisės aktus, rangovė negalėjo identifikuoti, kokias teisinio reglamentavimo nuostatas pažeidė ir imtis atitinkamų veiksmų tokių pažeidimų pašalinimui.

Motyvuojamoji dalis

33.7. Byloje nėra jokių objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, kurios patvirtintų Pastabų Nr. 1-5 pagrįstumą.

33.8. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad rangovė privalo rūpintis projektine dokumentacija, jos parengimu ir pateikimu užsakovei (konkrečiai – pasirūpinti karkaso išdėstymo schema, brėžiniais su konstruktoriaus parašu).

33.9. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Trečiojo asmens naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos negali būti vertinamos kaip atitinkančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus. Bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio nepagrįstumą patvirtina tai, kad trečiajam asmeniui nebuvo realaus poreikio samdyti advokatą, nes trečiasis asmuo yra didelė įmonė, turinti atskirą teisės skyrių.

34. Atsakovai UAB ,,Techkonsta“ ir E. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

35. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1. Net ir suformuotų griežčiausių reikalavimų Statybos darbų žurnale užfiksavimas nestabdo ir negali stabdyti rangovės veiklos, nes tokį sprendimą gali priimti tik kompetentinga valstybės institucija arba atitinkamai užsakovė.

35.2. Techninio prižiūrėtojo Pastabos, įrašytos Statybos darbų žurnale ir ginčijamos šioje byloje, rangovei nesukūrė jokių konkrečių subjektinių materialiųjų teisių pakeitimo. Ieškinyje niekaip nemotyvuojama ir nepagrindžiama, kokios konkrečios rangovės subjektinės teisės buvo pažeistos dėl kiekvieno konkretaus techninio prižiūrėtojo įrašo.

35.3. Atsakovų manymu, techninę priežiūrą vykdantis asmuo veikia kaip užsakovės atstovas santykiuose su rangove, todėl teisminiai ginčai dėl techninio prižiūrėtojo priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo galimi tik tarp subjektų, kuriuos sieja sutartiniai santykiai, tai reiškia tik tarp rangovės ir užsakovės.

35.4. Dėl techninio prižiūrėtojo kompetencijos atsakovai nurodė, kad sutartiniai santykiai dėl techninės priežiūros susiklostė tarp užsakovės ir UAB ,,Techkonsta“. Užsakovė nereiškė prieštaravimų dėl UAB ,,Techkonsta“ paskirto techninio prižiūrėtojo ir to pakanka jo veiklos teisėtumui pagrįsti.

35.5. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo sprendimą, tinkamai įvertino visus esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčius įrodymus, pasisakė dėl jų teisinės reikšmės.

36. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB ,,Šiaulių energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

37. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1. Ieškovės ginčijami techninio prižiūrėtojo atlikti įrašai Statybos darbų žurnale savaime nei sukūrė, nei pakeitė, nei panaikino ieškovės kaip statybos rangovės konkrečių materialiųjų teisių ar pareigų. Dalis minėtų įrašų tik sudarė prielaidas tokiems materialiųjų teisių pasikeitimams atsirasti.

37.2. Trečiojo asmens nuomone, techninis prižiūrėtojas tinkamai pagrindė ir motyvavo savo Pastabose nurodytus trūkumus, Pastabos atliktos pagrįstai ir teisėtai.

37.3. Nepagrįsta apeliantės pozicija, kad techninis prižiūrėtojas buvo pakeistas dėl to, jog netinkamai vykdė pareigas. Techninis prižiūrėtojas buvo pakeistas dėl konfliktiškos situacijos tarp rangovės ir techninio prižiūrėtojo bei daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų.

37.4. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji aktyviai gynė savo teises kreipdamasi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.

37.5. Klausimas dėl E. Š. kompetencijos nesudarė bylos nagrinėjamo dalyko bei įrodinėtinų aplinkybių.

37.6. Tai, kad naujasis techninis prižiūrėtojas priėmė darbus, neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą pagal byloje pareikštus reikalavimus.

37.7. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad Pastaba Nr. 6 pateikta ne dėl išorės termoizoliacinės sistemos paženklinimo CE ženklu, o fungicidų, kurie naudojami pelėsių ir kerpių šalinimui. Be to, rangovė saugos duomenų lapus dėl fungicidų pateikė, po to visi atlikti fasado sienų padengimo fungicidais darbai buvo priimti.

37.8. Asmens (kliento) teisinis statusas ir darbuotojų kiekis niekaip neapriboja ir nesuvaržo trečiojo asmens teisės turėti profesionalų atstovą – advokatą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribų.

Dėl naujų įrodymų ir papildomų rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

39. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti: 1) 2021 m. gruodžio 23 d. užsakovės raštą Nr. SD3734 „Dėl 2020 m. spalio 16 d. pirkimo sutarties Nr. CPO149926 vykdymo“; 2) 2022 m. sausio 10 d. užsakovės raštą Nr. SD-68 „Dėl 2020 m. spalio 16 d. pirkimo sutarties Nr. CPO149926 nutraukimo“; 3) ieškovės 2022 m. sausio 11 d. atsakymą (su priedais) į minėtus užsakovės raštus; 4) ieškovės raštus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

40. Apeliantė nurodo, kad visi minėti dokumentai buvo parengti tik po skundžiamo sprendimo priėmimo. Šie įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo teiginius, kad atitinkamos ginčo Pastabos savaime nesukelia ieškovei teisinių padarinių. Raštų inspekcijai pateikimo poreikis iškilo tik po sprendimo priėmimo. Minėti raštai paneigia skundžiamame sprendime padarytas išvadas dėl ieškovės neveikimo sprendžiant konfliktą su statybos techniniu prižiūrėtoju.

41. Atsakovai ir trečiasis asmuo prašė nepriimti apeliantės naujai teikiamų įrodymų. Nurodė, kad naujai teikiamus įrodymus apeliantė turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau sąmoningai to nedarė. Be to, įrodymai neturi esminės reikšmės ginčo klausimui.

42. Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti: 1) 2022 m. sausio 13 d. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų defektus – pastabas; 2) 2022 m. vasario 2 d. Statinio techninė atliktų darbų vertinimo ataskaitą; 3) 2021 m. gruodžio 29 d. UAB ,,Ino projektai“ raštą. Nurodė, kad naujai teikiami įrodymai paneigia apeliantės įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su tariamu darbų kokybišku atlikimu.

43. Apeliantė Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. rugsėjo 7 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir prašymą priimti naujus įrodymus: 1) UAB „Eicosolution“ 2022 m. vasario 24 d. vertinimo aktą Nr. VA-979-022022; 2) ieškovės 2021 m. lapkričio 23 d. raštą dėl rangos darbų be projektavimo sutarties CPO 149926; 3) 2022 m. sausio 19 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. N1/5; 4) ventiliuojamo fasado konstrukcijos statinius skaičiavimus.

44. Nurodo, kad UAB „Eicosolution“ 2022 m. vasario 24 d. vertinimo aktu Nr. VA-979-022022 ir ventiliuojamojo fasado laikančiųjų konstrukcijų statiniais skaičiavimais paneigiamos Pastabos Nr. 6-8; ieškovės 2021 m. lapkričio 23 d. raštu, 2022 m. sausio 19 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu papildomai patvirtinama, kad Pastabos Statybos žurnale įrašytos nepagrįstai.

45. Apeliantės teigimu, naujai pateikiami įrodymai ir papildomi paaiškinimai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, taigi padarė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimą.

46. Civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (kas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pažymėtina tai, kad viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

47. Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teismui teise.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus, pridėtus prie apeliacinio skundo. Dėl ieškovės raštų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, teisėjų kolegija pažymi, kad minėti raštai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Sprendžiant dėl kitų apeliantės pateiktų įrodymų – 2021 m. gruodžio 23 d. užsakovės rašto Nr. SD3734, 2022 m. sausio 10 d. užsakovės rašto Nr. SD-68, ieškovės 2022 m. sausio 11 d. rašto, atsižvelgiama į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtais įrodymais siekiama paneigti ir (ar) patvirtinti aplinkybes, kurios vyko jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir nesudarė pirmosios instancijos teismo atlikto faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, visi su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Nurodytų motyvų pagrindu ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.

49. Trečiasis asmuo taipogi nepagrindė būtinybės teikti prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėtus naujus įrodymus, nes aptariamais įrodymais taip pat siekiama paneigti ir (ar) patvirtinti aplinkybes, kurios vyko jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti įrodymai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, šių įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl trečiojo asmens kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.

50. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Iš ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė pildo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir jame pateiktą faktinių aplinkybių vertinimą, todėl ieškovės 2022 m. rugsėjo 7 d. pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

51. Atsisakius priimti ieškovės 2022 m. rugsėjo 7 d. papildomus rašytinius paaiškinimus, nepriimami ir kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti nauji įrodymai, kuriais grindžiamos rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos aplinkybės.

52. Apibendrindamas, apeliacinės teismas sprendžia nepriimti ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų, su apeliaciniu skundu ir rašytiniais paaiškinimais pateiktų naujų įrodymų ir trečiojo asmens kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis).

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti statybos techninio prižiūrėtojo Pastabas, nurodytas Statybos darbų žurnale, neteisėtomis ir nepagrįstomis (ne)galėjimo būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku

53. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti statybos techninio prižiūrėtojo Statybos darbų žurnale nurodytas Pastabas Nr. 1-8 neteisėtomis ir nepagrįstomis.

54. Pirmosios instancijos teismas, nors ir sprendė, kad minėtų Pastabų pripažinimas neteisėtomis ieškovei savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, tačiau, nurodęs, jog ieškovė neįrodė pagrindo pripažinti Pastabas nepagrįstomis bei neteisėtomis, ieškinį atmetė.

55. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, statybos techninio prižiūrėtojo Pastabų pripažinimas neteisėtomis sukelia ieškovei teisinius padarinius. Pažymėjo, kad nepagrįstos Pastabos ieškovei trukdė tinkamai ir laiku vykdyti darbus, dėl ko užsakovė pareiškė, jog vienašališkai nutraukia Rangos sutartį.

56. Atsakovų ir trečiojo asmens teigimu, statybos techninio prižiūrėtojo Pastabos, įrašytos Statybos darbų žurnale ir ginčijamos šioje byloje, rangovei nesukūrė jokių subjektinių materialiųjų teisių pakeitimo, atitinkamai ir Pastabų pripažinimas neteisėtomis nesukeltų ieškovei teisinių padarinių.

57. Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje pateikta statinio statybos techninės priežiūros sąvoka – tai statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

58. Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę (Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalis).

59. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas, dėl to statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami atitinkamai kaip atlikti užsakovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutarties sutartinių ar įstatyminių prievolių ir atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022).

60. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad galimai nepagrįstos statybos techninio prižiūrėtojo Pastabos ieškovei trukdė tinkamai ir laiku vykdyti rangos darbus, dėl ko užsakovė pareiškė, jog vienašališkai nutraukia Rangos sutartį su ieškove, taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą siekdama materialinių teisinių pasekmių statybos rangos sutartiniuose santykiuose.

61. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia (be kita ko), turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

62. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Formuluojant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis).

63. Taigi, ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Materialinis teisinis rezultatas, kurio siekia ieškovas, tam, kad jo teisės ir interesai būtų ginami teisme turi atitikti materialinio teisinio suinteresuotumo kriterijų.

64. Materialinis teisinis suinteresuotumas – tai gyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos į teismą besikreipusio asmens teisės ir pareigos. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato į teismą besikreipiančio asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020, 23 punktas).

65. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

66. Kaip minėta, ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad statybos techninio prižiūrėtojo Statybos darbų žurnale F-57 laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. nurodytos Pastabos yra nepagrįstos ir neteisėtos. Savo materialinį teisinį suinteresuotumą ieškovė grindžia tuo, kad nepagrįstos Pastabos ieškovei trukdė tinkamai ir laiku vykdyti darbus, dėl ko užsakovė pareiškė, jog vienašališkai nutraukia Rangos sutartį.

67. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareikštas ieškinio reikalavimas yra susijęs tik su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, kurį teismai atlieka nagrinėdami bylas. Kitaip tariant, ieškinio reikalavimu siekiama, kad faktinio pobūdžio aplinkybės – statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai – teismo būtų kvalifikuotos tam tikru būdu, kurį nurodė ieškovė. Tokio reikalavimo patenkinimas nagrinėjamoje byloje ieškovei materialinių teisinių padarinių nesukeltų, o tik suteiktų prielaidą ginčyti užsakovės vienašališką Rangos sutarties nutraukimo teisėtumą.

68. Apibendrinus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškiniu pareikštu reikalavimu šioje byloje siekiama tik sukelti padarinius ateityje galimai bylai dėl užsakovės vienašališko Rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir (ar) dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Darytina išvada, kad ieškinio reikalavimo patenkinimas nagrinėjamoje byloje reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą, o tai būtų tik civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai.

69. Spręstina, kad toks ieškovės formuluojamas reikalavimas neatitinka materialinio teisinio suinteresuotumo kriterijaus, nes jį patenkinus, nebūtų modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Be to, kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodyta, kad jei ieškiniu pareikšto reikalavimo patenkinimu siekiama tik nustatyti prejudicinius faktus ateityje galimai pareikštinam ieškiniui, toks reikalavimas negali būti savarankiškas ieškinio dalykas, kadangi tai yra civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑61-313/2019, 28 punktas).

70. Aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio dalykas nėra atsakovams nukreiptas reikalavimas, kurio tenkinimas šioje byloje reikštų materialinių teisinių padarinių ieškovei atsiradimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo dėl jo tenkinimo ar atmetimo nuspręsti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

71. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas pripažinti statybos techninio prižiūrėtojo Statybos darbų žurnale nurodytas Pastabas neteisėtomis ir nepagrįstos negali būti savarankišku ieškinio dalyku, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikina ir civilinę bylą nutraukia kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 293 straipsnio 1 dalis).

72. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

73. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį. Bylą nutraukiant CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu bei vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ieškovei grąžintinas. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 3 dalimi, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

74. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

75. Pasisakydamas dėl teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑454‑969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

76. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl reikalavimo, kuris negalėjo būti savarankišku ieškinio dalyku. Pažymėtina, kad atsakovai ir trečiasis asmuo dar atsiliepimuose į ieškinį nurodė, jog ieškinio reikalavimo patenkinimas ieškovei nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, todėl yra nenagrinėtinas teisme. Ieškovė, susipažinusi su atsakovų ir trečiojo asmens argumentais ir pozicija, ieškinio reikalavimo neatsisakė, netikslino bei nekeitė. Dėl ieškovės veiksmų, atsakovai bei trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas, dalyvaujant ginče nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei jos šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal priežasties teoriją neatlygintinos ir jai tenka atsakovų ir trečiojo asmens visų patirtų išlaidų atlyginimo pareiga.

77. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

78. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

79. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus apie 5 709,61 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 521,22 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2021 m. spalio 28 d. teismo posėdyje (2,75 val.), 1 377,04 Eur už tripliko parengimą (1,5 val.), 2 295,07 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (2,5 val.), 473,54 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2021 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje (2,5 val.), 1 042,44 Eur už naujų bylos duomenų analizę ir dalyvavimą 2021 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje.

80. Ieškovė nurodė, kad priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio nepagrįstumą, ieškovės teigimu, patvirtina ir tai, kad trečiajam asmeniui nebuvo realaus poreikio samdyti advokatą, nes AB ,,Šiaulių energiją“ turi atskirą teisės skyrių.

81. Dėl pirmojo ieškovės argumento pažymėtina, kad, nors teismas pagal įstatymą kontroliuoja prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, teismų praktikoje iš esmės pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis išlaidomis. Šiuo atveju trečiojo asmens AB ,,Šiaulių energija“ patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui neviršijant Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, pagrindo jų mažinimui nėra.

82. Teisėjų kolegija atmeta ir antrąjį ieškovės argumentą dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 56 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Taigi, viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų yra teisė turėti atstovą. AB ,,Šiaulių energija“ turi teisę savo nuožiūra laisvai naudotis jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, taip pat ir teise į teisminę gynybą, inter alia CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise rinktis, ar vesti bylą teisme pačiai ar per atstovus. Todėl aplinkybė, kad AB ,,Šiaulių energija“ turi atskirą teisės skyrių, nepaneigia AB ,,Šiaulių energija“ CK 56 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės ir nesudaro pagrindo neatlyginti trečiajam asmeniui jo dėl ieškovės veiksmų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

83. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, trečiajam asmeniu AB ,,Šiaulių energija“ iš ieškovės priteisiama 5 709,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

84. Atsakovai nėra pateikę duomenų, apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl atsakovų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

85. Trečiasis asmuo ,,AB Šiaulių energija“ pateikė įrodymus dėl 1 759,67 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų rekomenduojamų dydžių, todėl laikomos pagrįstomis ir priteisiamos iš ieškovės trečiojo asmens naudai.

86. Atsakovai pateikė įrodymus dėl 1 815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl laikomos pagrįstomis ir priteisiamos iš ieškovės atsakovų naudai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 94 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Armeringa“, juridinio asmens kodas 304111588, 85 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą 2022 m. sausio 21 d. pavedimu, mokėjimo iš sąskaitos pažymos Nr. FT22021BBB9V.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Armeringa“, juridinio asmens kodas 304111588, trečiojo asmens akcinės bendrovės ,,Šiaulių energija“, juridinio asmens kodas 245358580, naudai 5 709,61 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų devynių eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Armeringa“, juridinio asmens kodas 304111588, trečiojo asmens akcinės bendrovės ,,Šiaulių energija“, juridinio asmens kodas 245358580, naudai 1 759,67 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Armeringa“, juridinio asmens kodas 304111588, atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Techkonsta“, juridinio asmens kodas 302550768, naudai 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai Agnė TikniūtėŽilvinas TerebeizaAlma Urbanavičienė