- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-456-357/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04982-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „AIF LT“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AIF LT“ dėl sandorio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, teisės vykdyti statybos darbus, autorinės turtinės teisės perleidimo, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AIF LT“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių lyra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu vienašalį UAB „Šiaulių lyra“ ir UAB „AIF LT“ 2014 m. lapkričio 11 d. „Projektavimo darbų rangos sutarties“ Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą pagal UAB „AIF LT“ 2019 m. vasario 15 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), restitucijos netaikyti; 2) pripažinti UAB „Šiaulių lyra“ teisę tęsti ir pabaigti statinio - viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal kito nei UAB „AIF LT“ projektuotojo parengto šio statinio techninio projekto naują laidą ir pagal techninio projekto naują laidą parengtą ir su kitu nei UAB „AIF LT“ paskirtu statinio darbo projekto vadovu suderintą statinio darbo projektą (jo dalis); 3) pripažinti, kad atsakovės UAB „AIF LT“ ir projektuotojos R. G. autorinės turtinės teisės į viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), techninį projektą ir į visas techninio projekto dalis laikomos perleistomis ieškovei UAB „Šiaulių lyra“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2014 m. lapkričio 11d. sudarė „Projektavimo darbų rangos sutartį“ Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys 2016 m. vasario 22 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie Projektavimo sutarties. Tarp šalių buvo sudaryta mišri sutartis, turinti projektavimo darbų rangos sutarties ir paslaugų sutarties požymius. Atsakovė parengė Techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Techninio projekto pagrindu 2015 m. gruodžio 4 d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė ne tik įsipareigojo parengti Techninį projektą ir gauti Statinio statybą leidžiantį dokumentą - statybos leidimą, bet ir įsipareigojo atlikti Techninio projekto vykdymo priežiūrą, bet ir įsipareigojo skirti Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, taip pat įsipareigojo atlikti Statinio darbo projekto vadovo funkcijas visoms darbo projekto dalims. Taigi, ir po Techninio projekto parengimo ir Statybos leidimo gavimo atsakovė turėjo toliau likusioje dalyje vykdyti Projektavimo sutartį. Statybos darbų eigoje paaiškėjo, kad Techninis projektas yra su trūkumais, tačiau atsakovė atsisakė ištaisyti Techninio projekto trūkumus. 2019 m. vasario 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl įspėjimo apie sutarties nutraukimą atsakovė pranešė, kad vienašališkai nutraukia Projektavimo sutartį, o 2019 m. kovo 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl apmokėjimo už atliktus darbus, pakartojo, kad vienašališkai nutraukė Projektavimo sutartį, taip pat pareikalavo sumokėti 3767,27 Eur. Atsakovė ne tik atsisakė ištaisyti Techninio projekto trūkumus, bet ir vienašališkai nutraukė Projektavimo sutartį, atsisakydama vykdyti projekto vykdymo priežiūrą bei darbo projekto vadovo funkcijas. Jokių Projektavimo sutartyje nustatytų pagrindų sutarčiai vienašališkai nutraukti nebuvo, todėl Projektavimo sutartis nutraukta neteisėtai. Nurodė, kad Statinys nėra baigtas statyti, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti Projektavimo sutarties 4.1.6 p. numatyto mokėjimo. Pažymėjo, jeigu atsakovė būtų traktavusi Projektavimo sutartį pasibaigusia 2018 m. gruodžio 31 d., tai 2019 m. sausio 18 d. ji nebūtų prašiusi su tolimesniu sutarties vykdymu galimai susijusios informacijos. Nurodė, jeigu ir būtų pripažinta, kad projekto vykdymo priežiūra turėjo būti vykdoma tik iki 2018 m. gruodžio 31 d., tai būtų reiškę Projektavimo sutarties toje dalyje pasibaigimą, o pasibaigusios sutarties nutraukti nereikia, nes ji ir taip pasibaigusi, t. y. negalima nutraukti to, ko nėra. Atsakovė sutartį nutraukė žinodama, kad jos rengtas Techninis projektas yra su daugybe įvairių projektinių klaidų, kurių atsakovė nei iki Projektavimo sutarties nutraukimo, nei vėliau ne tik neištaisė, bet ir neduoda ieškovei sutikimo pačiai pasirinkti kitą projektuotoją Techninio projekto klaidoms ištaisyti, pasinaudodama tuo, kad toks atsakovės sutikimas yra reikalingas.
3. Atsakovė UAB „AIF LT“ ir trečiasis asmuo R. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė, vadovaujantis Projektavimo sutartimi, atliko visas privalomas Techninio projekto parengimo ir suderinimo procedūras, gavo teigiamas ekspertizės išvadas, 2015 m. gruodžio 4 d. ieškovės vardu gavo statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei visą dokumentaciją perdavė ieškovei. Tai patvirtina, kad atsakovė įvykdė pagrindinę Projektavimo sutarties dalį, darbų rezultatą perdavė ieškovei, o pastaroji jį priėmė. Šių aplinkybių ieškovė pareikštame ieškinyje neginčija. Ieškovei faktiškai pradėjus vykdyti Objekto statybos darbus, atsakovė nuo 2016 m. vasario 3 d. iš ieškovės negavo jokių pranešimų dėl Objekto statybos pradžios, Objekte dirbančių atestuotų ir atsakingų asmenų ir jų kontaktų ar kvietimo vykdyti Objekte statinio projekto vykdymo priežiūrą Papildomame susitarime nustatyta tvarka. 2017 m. birželio 29 d. atsakovė pati nuvyko į Objektą vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros, tačiau jokių atsakingų atestuotų asmenų vizito metu statybos aikštelėje nebuvo, statybos darbų žurnalas buvo neprieinamas, statybos aikštelėje buvo nesilaikoma darbų saugos priemonių, ką patvirtina Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo ateityje kviesti atsakovę į Objektą vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros, tačiau ieškovė savo įsipareigojimų toliau nevykdė. Priežastis, dėl kurios atsakovė ieškovės atžvilgiu buvo priversta pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu, buvo tikslingas ieškovės veikimas prieš atsakovę nuo Objekto statybos pradžios nekviečiant atsakovės į Objektą ir nesudarant jai sąlygų vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, projekto vykdymo priežiūrai būtinos Objekto techninės dokumentacijos neteikimas ir visiškas nebendradarbiavimas su atsakove. Nurodė, jog ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai, tariamai atsakovės parengtas Objekto Techninis projektas turi trūkumų, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai, atsakovės parengtam Techniniam projektui buvo atlikta ekspertizė ir gautos teigiamos ekspertizės išvados (2015 m. birželio 11 d. Bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje pateiktas teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad minėtas techninis projektas buvo parengtas tinkamai.
4. Atsakovė UAB „AIF LT“ pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ atsakovės naudai 3 767,24 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė savo prisiimtus įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė tinkamai, parengė Objekto techninį projektą, gavo teigiamas ekspertizės išvadas (2015 m. birželio 11 d. Bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statybą leidžiantį dokumentą (2015 m. gruodžio 4 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei perdavė dokumentaciją ieškovei, o ieškovė minėtus projektavimo darbus priėmė, faktiškai jais naudojasi bei vykdo statybos darbus Objekte. Taigi, ieškovei, kaip užsakovui, kilo pareiga atsiskaityti su atsakove. Atsakovė 2019 m. kovo 6 d. ieškovei apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pareikalavo galutinai atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Ieškovė neatsiskaitė su atsakove ir liko skolinga 3767,24 Eur.
5. Ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal sutartį ieškovė prievolę sumokėti visą Projektavimo sutarties kainą įgytų tik po Statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Statinys nėra baigtas statyti ir nėra pripažintas tinkamu naudoti. Nurodė, kad nėra suėjęs 5 % nuo bendros 215 000,00 Eur sumos, t. y. 13 007,50 Lt (3767,23 Eur) su PVM mokėjimo terminas, kuris Projektavimo sutartyje apibrėžtas įvykiu, kuris nėra įvykęs. Pažymėjo, kad priešieškinis nepagrįstas ne tik dėl to, kad nesuėjęs 3767,24 Eur mokėjimo terminas, bet ir dėl to, kad ieškovė yra permokėjusi už atsakovės (ne)atliktus darbus (2201,15 Eur permoka).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškinio atsakovei UAB „AIF LT“ netenkino, bylą, dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovės vienašalį sutarties nutraukimą, nutraukė, priteisė atsakovei UAB „AIF LT“ iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ 3767,24 Eur skolą, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo 2019-10-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3753,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ valstybei 18,66 Eur pašto išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė atliko projektavimo darbus, sukūrė sutartą techninį projektą, gavo teigiamą ekspertizės išvadą ir statybą leidžiantį dokumentą, todėl atsakovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį ir papildomą susitarimą. Sprendė, jog minėtą išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovė su atsakove už parengtą projektą iš esmės beveik visiškai atsiskaitė - liko neapmokėta tik nedidelė suma (5 procentai nuo bendros sumos), numatyta sutarties apmokėjimo tvarkos VI etape. Pažymėjo, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu vienašalį atsakovės atliktą sutarties nutraukimą, tačiau daugiau jokių reikalavimų atsakovei, susijusių su įpareigojimu vykdyti sutartį, nepareiškė. Teismui tenkinus pirmąjį ieškovės ieškinio reikalavimą reikštų, kad šalis vis dar sieja sutartiniai santykiai, tačiau ieškovė nepageidauja, kad atsakovė kokiu nors būdu toliau vykdytų sutartį, nereiškia reikalavimų atsakovei toliau vykdyti projekto vykdymo priežiūrą, taisyti projektą, atlyginti jo taisymo išlaidas ar sumažinti jo sutartinę kainą. Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad tokio reikalavimo patenkinimas nesukurtų materialiųjų teisinių padarinių, toks teismo sprendimas neturėtų vykdymo galimybių, dėl ko, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, bylos dalis dėl šio reikalavimo turėtų būti nutraukta.
8. Pažymėjo, kad ieškovė byloje rėmėsi aplinkybėmis, jog atsakovės parengtas techninis projektas yra nekokybiškas, buvo padaryta klaidų, kurias reikia taisyti, tačiau ieškovė nereiškė reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo toliau vykdyti sutartį ir ištaisyti konkrečias projektavimo klaidas ar netikslumus. Teismas pažymėjo, kad tik nustačius, jog tokie netikslumai ar projektavimo klaidos objektyviai egzistuoja, galima būtų teigti, kad atsakovė ne iki galo įvykdė sutarties sąlygas, tuo tarpu šiuo metu ieškovės pateikti įrodymai negali neginčijamai objektyviai įrodyti, kad atsakovės atlikti projektavimo darbai yra nekokybiški. Ieškovės pateikti įrodymai reiškia, kad techninis projektas turėtų būti keičiamas ne dėl jo nekokybiškumo, bet dėl to, kad reikėjo keisti darbo techninius sprendinius.
9. Darė išvadą, kad atsakovė pagrįstai 2018-09-25 rašte teikė prašymą ieškovei pateikti duomenis apie statybos darbų vadovą, techninės priežiūros vadovą, darbo projekto dalių vadovus, darbo projektų dokumentaciją, duomenis apie panaudotas medžiagas, statybos darbų žurnalą, kadangi atsakovė turėjo teisę ir pareigą tikrinti nurodytų asmenų darbą, gauti iš jų reikalingą informaciją, tikrinti atliktų darbų atitiktį techniniam projektui, panaudotų medžiagų atitiktį projektų ir teisės aktų reikalavimams, daryti su tuo susijusius atitinkamus įrašus statybos darbų žurnale. Teismas sprendė, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, galimai netinkamai organizavo statybų procesą, taip pat statinio projekto vykdymo priežiūrą, dėl ko ieškovė ne tik pati galimai negavo iš rangovų atitinkamos dokumentacijos, bet ir nesudarė sąlygų atsakovei ją gauti. Nurodė, kad tokiu būdu ieškovė padarė atsakovės įsipareigojimą vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą negalimu. Sprendė, jog ieškovė nesiekė, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugos būtų pratęstos po 2018-12-31, nebendradarbiavo su atsakove, todėl atsakovė šiuo pagrindu turėjo teisę sutartį nutraukti. Teismas nurodė, jog yra visos sąlygos, numatytos CK 6.217 straipsnio 2 dalyje, kurioms esant atsakovė turėjo pagrindą nutraukti sutartį CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
10. Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė dėl autorinių turtinių teisių perleidimo tik sumokėjus sutartą pinigų sumą, teismas nurodė, jog jis negali perkelti šių autorinių teisių ieškovei, dar neįvykdžiusiai sutarties 8.3 punkto reikalavimų. Vertino, jog nepatenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimo, jei būtų pagrindas laikyti, kad sutarties 4.1.6. punkto nuostata turėtų išlikti galioti po sutarties nutraukimo, būtų visiškai neišspręstas šalių ginčas – ieškovė savo pageidavimu negalėtų keisti projekto, o atsakovė neapibrėžtą laikotarpį negautų apmokėjimo. Todėl konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1. pripažinti negaliojančiu vienašalį UAB „Šiaulių lyra“ ir UAB „AIF LT“ 2014 m. lapkričio 11 d. „Projektavimo darbų rangos sutarties“ Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą pagal UAB „AIF LT“ 2019 m. vasario 15 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), restitucijos netaikyti; 2. pripažinti UAB „Šiaulių lyra“ teisę tęsti ir pabaigti statinio - viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini) – statybos darbus pagal kito nei UAB „AIF LT“ projektuotojo parengto šio statinio techninio projekto naują laidą ir pagal techninio projekto naują laidą parengtą ir su kitu, nei UAB „AIF LT“ paskirtu statinio darbo projekto vadovu suderintą statinio darbo projektą (jo dalis); 3. pripažinti, kad UAB „AIF LT“ ir projektuotojos R. G. autorių turtinės teisės į viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini) techninį projektą ir į visas techninio projekto dalis laikomos perleistomis UAB „Šiaulių lyra“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4. UAB „AIF LT“ priešieškinį atmesti; 5. priteisti UAB „Šiaulių lyra“ iš UAB „AIF LT“ 2918,40 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Tuo atveju, jeigu UAB „Šiaulių lyra“ apeliacinis skundas būtų netenkinamas arba tenkinamas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 9 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti, priteistą atsakovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą sumažinti 50 %. Priteisti UAB „Šiaulių lyra“ iš UAB „AIF LT“ bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme - 385,00 Eur žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, o tai sąlygojo nepagrįsto teismo procesinio sprendimo priėmimą. Teismas Projektavimo sutartį kvalifikavo projektavimo darbų rangos sutartimi, nors sutartis yra mišri, nes joje tartasi ir dėl paslaugų teikimo.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Nr. 3K-3-528-403/2018 nebuvo pagrindo, kadangi bylų ratio decidendi skiriasi.
11.3. Apeliantė, siekdama apginti savo pažeistas teises, pasirinko ne vieną, bet kelis susijusius pažeistų savo teisių gynimo būdus – reiškė ne tik ieškinio reikalavimą dėl vienašališko Projektavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, bet ir reikalavimą pripažinti, kad apeliantė turi teisę atlikti tam tikrus veiksmus be atsakovės sutikimo ir pripažinti, kad apeliantei perleistos autorių turtinės teisės į Techninį projektą (antrasis ir trečiasis ieškinio reikalavimai). Toks pažeistų teisių gynimo būdas – teisių pripažinimas – numatytas CK 1.138 str. 1 p. Pripažinimas, kad atsakovė neteisėtai nutraukė Projektavimo sutartį, yra reikšmingas vertinant kitų ieškinio reikalavimų dėl pripažinimo teisės atlikti veiksmus be atsakovės sutikimo pagrįstumą, taigi ieškinio šioje dalyje tenkinimas sukeltų atitinkamas materialines teisines pasekmes.
11.4. Atsakovė parengė Techninį projektą, Techninio projekto pagrindu 2015 m. gruodžio 4 d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tai nereiškia, kad atsakovė atliko visus pagal Projektavimo sutartį ir Susitarimą atliktinus darbus ir kad Projektavimo sutartis pasibaigė tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.; Projektavimo sutarties 10.1 p.), kadangi pagal Projektavimo sutartį ir Susitarimą atsakovė ne tik įsipareigojo parengti Techninį projektą ir gauti Statybos leidimą, bet ir įsipareigojo atlikti Techninio projekto vykdymo priežiūrą, įsipareigojo skirti Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, taip pat įsipareigojo atlikti Statinio darbo projekto vadovo funkcijas visoms darbo projekto dalims. Tai reiškia, kad ir po Techninio projekto parengimo ir Statybos leidimo gavimo atsakovė turėjo pareigą likusioje dalyje toliau vykdyti Projektavimo sutartį, taip pat Susitarimą. Statybos darbų eigoje paaiškėjo, kad Techninis projektas turi trūkumų, tačiau atsakovė atsisakė ištaisyti šiuos trūkumus.
11.5. Vienašališkas Projektavimo sutarties nutraukimas turėjo būti pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu. Nebuvo jokių Projektavimo sutartyje nustatytų pagrindų sutarčiai vienašališkai nutraukti. Šalių rašytinio susitarimo nutraukti Projektavimo sutartį ar sustabdyti jos galiojimą nebuvo.
11.6. CK 6.721 str. 2 d. nustatyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Tai reiškia, kad atsakovė Projektavimo sutartį turėjo teisę nutraukti tik dėl svarbių priežasčių. Tokių priežasčių atsakovė neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovė turėjo teisėtą pagrindą vienašališkai nutraukti Projektavimo sutartį.
11.7. Teismas nepagrįstai pripažino, kad buvo visos sąlygos, numatytos CK 6.217 str. 2 d., kurioms esant atsakovė turėjo pagrindą nutraukti sutartį CK 6.217 str. 1 d. numatytu pagrindu.
11.8. Teismo išvada apie tariamą apeliantės nebendradarbiavimą, kaip pagrindą nutraukti Projektavimo sutartį, nepagrįsta ir todėl, kad apeliantė 2018 m. spalio 4 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) 4 p. nurodė, kad Statinio stogo įrengimo darbo projektą rengia UAB „ICS projectus group“, nurodė rekvizitus, vadovo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.
11.9. Aplinkybė, kad apeliantė turi galimybę ginti savo teises, niekaip neįtakoja atsakovės vienašališko Projektavimo sutarties nutraukimo teisėtumo. Apeliantė Projektavimo sutarties nepažeidė, todėl atsakovė neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti Projektavimo sutartį. Priešingai, tai atsakovė pažeidė Projektavimo sutartį, tačiau užuot pašalinusi pažeidimus, atsakovė ėmėsi taktikos apkaltinti apeliantę įvairiais nebūtais dalykais ir/ar reikalauti pagal statybą reglamentuojančias teisės normas, Projektavimo sutartį ir Susitarimą nenumatytų dokumentų pateikimo ir/ar nenumatytų veiksmų atlikimo, o po to vienašališkai nutraukė Projektavimo sutartį, taip siekdama išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
11.10. Nors Susitarime buvo nustatyta, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugos turėjo būti teikiamos iki 2018 m. gruodžio 31 d., tai negalėjo būti pagrindas Projektavimo sutarčiai nutraukti. Susitarimo 6 p. (iv) punktas lietė tik vieną iš atsakovės atliktinų paslaugų – projekto vykdymo priežiūros paslaugą, tačiau nelietė Statinio bei automobilių stovėjimo aikštelės ir įvažiavimo į sklypą projekto vykdymo priežiūros vadovo skyrimo pareigos bei Statinio darbo projekto vadovo funkcijų visoms darbo projekto dalims atlikimo. Kadangi iki 2018 m. gruodžio 31 d. Statinio statyba nebuvo baigta, atsakovė turėjo toliau vykdyti projekto vykdymo priežiūrą, taip pat Statinio bei automobilių stovėjimo aikštelės ir įvažiavimo į sklypą projekto vykdymo priežiūros vadovo skyrimo pareigos bei Statinio darbo projekto vadovo funkcijas visoms darbo projekto dalims. Atsakovė nesikreipė į apeliantę dėl Susitarimo pratęsimo, pakeitimo ar kitokio modifikavimo, t. y. atsakovę tenkino tolimesnis Projektavimo sutarties vykdymas. Tai matyti ir iš atsakovės 2019 m. sausio 18 d. rašto Nr. 2018-01-18/-1 „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo“, kuriame prašoma pateikti tam tikrą informaciją. Jeigu atsakovė būtų traktavusi Projektavimo sutartį pasibaigusia 2018 m. gruodžio 31 d., tai 2019 m. sausio 18 d. ji nebūtų prašiusi su tolimesniu Projektavimo sutarties ir Sutarties vykdymu galimai susijusios informacijos.
Šalies argumentai
11.11. Apeliantė prašė jai pripažinti ne abstrakčią statybos teisę kaip tokią, bet pripažinti teisę atlikti tam tikrus veiksmus Projektavimo sutarties kontekste. Apeliantė turėjo teisę reikšti ieškinį dėl teisės atlikti veiksmus be atsakovės sutikimo pripažinimo, kadangi tai tiesiogiai liečia apeliantės, kaip Statinio statybos užsakovo teises ir teisėtus interesus.
11.12. Atsakovės parengtas Techninis projektas turi esminių trūkumų, kuriuos būtina ištaisyti. Pagal Techninio projekto architektūrinę dalį Statinio stogo aukštis suprojektuotas 14,45 m, o pagal Techninio projekto konstrukcijų dalį denginio aukštis suprojektuotas 14,50 m. Be to, Techninio projekto konstrukcijų dalyje denginio aukštis nurodytas be stogo apšiltinimo sluoksnio ir stogo dangos. Kadangi Techninio projekto architektūrinėje dalyje numatyta, kad Statinio stogo nuolydis turi būti 2,5 %, o ploniausia apšiltinta stogo vieta - 24 cm, įvertinus Statinio stogo nuolydį 2,5 % ir atstumus iki įlajos, kurie svyruoja nuo 7,80 m iki 14,80 m, dėl to Statinio stogo apšiltinimo sluoksnio storis su stogo danga svyruoja nuo 0,43 cm iki 0,62 cm. Be to, šie skaičiavimai atlikti imant 0,00 laipsnio altitudės aukštį nuo Statinio pirmojo aukšto grindų dangos. Jeigu būtų vertinama, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), aukštis yra ir žemiau grindų, t. y. žemiau 0,00 altitudės atitinkamai 0,80 m, 1,10 m, ir 1,15 m (kaip tai nurodyta Techninio projekto architektūrinėje dalyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), tai suprojektuoto pastato aukštis siektų atitinkamai 15,55 m, 15,85 m ir 15,90 m. Tačiau tai akivaizdžiai prieštarautų detaliojo plano sprendiniams, pagal kuriuos maksimalus leistinas užstatymo aukštis toje teritorijoje, kur statomas Statinys, negali būti didesnis kaip 15 m. Taigi atsakovės parengto Techninio projekto sprendiniai šioje dalyje neatitinka esminių statinio architektūros reikalavimų ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų statybos sklypo tvarkymo ar apsaugos reikalavimų. Techninio projekto konstrukcijų dalies darbo projektas, kurį rangovui UAB „Projektana“ pagal 2016 m. kovo 31 d. Projektavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) rengė atsakovė ir kurį derino Techninio projekto vadovė trečiasis asmuo R. G., neatitinka Techninio projekto konstrukcinės ir architektūrinės dalies sprendinių. Tai akivaizdžiai matyti iš to, kad Techninio projekto konstrukcijų dalies brėžiniuose viršutinės Statinio perdangos (denginio) aukštis suprojektuotas 14,50 m, Techninio projekto architektūrinėje dalyje stogo aukštis suprojektuotas 14,45 m, o darbo projekto konstrukcijų dalyje viršutinės Statinio perdangos (denginio) aukštis suprojektuotas mažesnis, t. y. tik 14,04 m. Tai yra esminis neatitikimas, kadangi skirtumas sudaro net 0,46 m (14,50 m. – 14,04 m = 0,46 m), o tai yra daugiau nei teisės aktuose numatytas leistinas maksimalus 0,20 m nuokrypis. Techninio projekto atskirose dalyse skiriasi ir tų pačių Statinio elementų aukščiai. Techninio projekto konstrukcijų dalyje rampos aukštis nurodytas 1,20 m, t. y. kaip ir nurodyta techniniame reglamente, tačiau Techninio projekto architektūrinėje dalyje tos pačios rampos aukštis nurodytas mažesnis, t. y. 1,05 m. Tai reiškia, kad tam, jog formaliai techninėje dokumentacijoje būtų galima įrašyti maksimalių aukščių neviršijančius dydžius (Statinio konstrukcijų aukščius), Atsakovė sąmoningai Techninio projekto architektūrinėje dalyje rampos aukštį nurodė mažesnį, tik 1,05 m, kad atrodytų, jog laikomasi nustatytų maksimalaus aukščio reikalavimų ir kad Techninio projekto architektūrinė dalis sutaptų su Techninio projekto konstrukcijų dalimi. Tačiau realybėje taip pastatyti pastatą, kad jis būtų pripažintas tinkamu naudoti, objektyviai neįmanoma.
11.13. Teismo argumentai, kad: „ieškovė pateikė susirašinėjimą su atsakove, ieškovės darbuotojos 2020-01-17 analizę, tačiau tai yra sukurti pačios ieškovės darbuotojų, pakankamai subjektyvūs įrodymai, turint omenyje šalių konfliktiškus tarpusavio santykius vykdant sutartį“ nereiškia, kad apeliantės skaičiavimai yra netikslūs ar kitaip ydingi įrodinėjimo prasme. Atsakovės darbuotoja Techninio projekto rengėja trečiasis asmuo R. G., kuri yra ir Techninio projekto vadovė ir Techninio projekto vykdymo priežiūros vadovė, privalėjo ištaisyti Techninio projekto trūkumus, atlikti Techninio projekto pakeitimą išleidžiant jo „A“ laidą. Tačiau to nei atsakovė, nei trečiasis asmuo R. G. ne tik nepadarė, bet ir atsisakė tai daryti, o vienašališkai nutraukė Projektavimo sutartį.
11.14. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-215-267/2019 pagal UAB „Projektana“ ieškinį apeliantei ir apeliantės priešieškinį, teismas skyrė ekspertizę. Buvo pateiktas 2019 m. vasario 26 d. teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo ekspertas prof. dr. S. M.). Ekspertizės akte konstatuojama, kad Statinio lifto šachtos buvo įrengtos nukrypstant nuo Techninio projekto sprendinių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė rangovo UAB „Projektana“ užsakymu pagal 2016 m. kovo 31 d. Projektavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) rengė konstrukcijų dalies darbo projektą. Tai reiškia, kad atsakovė rengė Techninį projektą; vykdė Techninio projekto vykdymo priežiūrą; rengė Statinio konstrukcijų dalies darbo projektą; pagal Susitarimo 7 p. atliko Statinio darbo projekto vadovo funkcijas visoms darbo projekto dalims. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl netinkamai įrengtų lifto šachtų atsakinga ne atsakovė, bet kiti asmenys, neturi pagrindo, kadangi net jeigu vieni atsakovės darbuotojai parengė netinkamą Statinio konstrukcijų dalies darbo projektą, galimai neatitinkantį Techninio projekto sprendinių, tai kiti atsakovės darbuotojai, visų pirma trečiasis asmuo R. G., vykdžiusi Techninio projekto vykdymo priežiūrą, negalėjo leisti tokio darbo projekto įgyvendinti. Ši aplinkybė patvirtina atsakovės veikimo nepagrįstumą ir netinkamą Techninio projekto vykdymo priežiūros vykdymą.
11.15. Apeliantė neprašė, kad teismas jai perduotų autorių turtines teises į Techninį projektą. Apeliantė reiškė pozityvųjį ieškinį dėl pripažinimo, t. y. prašė pripažinti, kad autorių turtinės teisės į Techninį projektą ir į visas Techninio projekto dalis laikomos perleistomis apeliantei nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. ATGTĮ 42 str. 1 d. nustatyta, kad autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaromos raštu. Tai reiškia, kad arba turi būti arba rašytinė autorių turtinių teisių perdavimo sutartis, kaip tai numatyta ATGTĮ 42 str. 1 d., arba įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriame būtų expressis verbis pripažinta, kad autorių turtinės teisės į Techninį projektą priklauso apeliantei.
11.16. Priešieškinis turėjo būti atmestas vien dėl to, kad 3767,24 Eur mokėjimo terminas nėra suėjęs. Teismo motyvas, kad dėl atsiskaitymo pagal Projektavimo sutarties 4.1.6 p., jo galiojimo, įvykdymo laiko, aiškinimo galimos įvairios interpretacijos, taip pat nėra pagrindas priešieškiniui tenkinti.
11.17. Teismas nepagrįstai motyvavo, esą Projektavimo sutarties šalys sutarties kainą nustatė tik už Techninio projekto parengimą ir autorių turtinių teisių perleidimą. Nors Projektavimo sutarties 3.1.2 buvo nustatyta bendra kaina 215 000,00 Lt (62 268,30 Eur) be PVM (260 150,00 Lt (75 344,65 Eur) su PVM), tačiau Projektavimo sutarties 3.1.4 p. buvo nustatyta, koks apmokėjimas ir už kokius darbus įeina į bendrą sumą. Projektavimo sutarties 3.1.4 p. buvo nustatyta, kad už projekto vadovo paslaugas numatomas 10 000,00 Lt (2896,20 Eur) be PVM (13 007,50 Lt (3767,23 Eur) su PVM) mokėjimas, taip pat nustatyta, kad į nurodytas kainas įeina „visi kiti šiame punkte nenurodyti darbai, bet būtini šios sutarties tikslui pasiekti“. Tai reiškia, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, Projektavimo sutarties kaina buvo nustatyta ne vien tik už Techninio projekto parengimą ir autorių turtinių teisių perleidimą, bet ir už projekto vadovo paslaugas, taip pat visus kitus darbus, būtinus sutarties tikslui pasiekti.
11.20. Priešieškinis nepagrįstas ne tik dėl to, kad nesuėjęs 3767,24 Eur mokėjimo terminas, bet ir dėl to, kad apeliantė yra permokėjusi už atsakovės (ne)atliktus darbus. Į Projektavimo sutartyje nustatytą bendrą darbų kainą buvo įskaičiuoti mokėjimai už dvidešimt atsakovės paskirto projekto vadovo ir/ar projekto vykdymo priežiūros vadovo darbo dienų su atvykimu į Statinio statybos vietą Šiauliuose. Tai sudaro 2317,00 Eur (115,85 Eur x 20). Kiek žinoma apeliantei, projekto vadovas ir/ar projekto vykdymo priežiūros vadovas į Šiaulius buvo atvykęs 1 (vieną) kartą. Toks skaičius nurodomas, kadangi atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2017 m. liepos 3 d. vienašališką protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės darbuotojų atvykimo į Statinio statybos vietą (nors apie tai apeliantė nežinojo bei nedalyvavo). Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad: „atsakovas daugiau nei vienerius metus nėra buvęs Objekte“, t. y. pati atsakovė pripažino, kad faktiškai neatliko projekto vadovo ir projekto vykdymo priežiūros vadovo funkcijų (išskyrus aukščiau šiame punkte aptartą viena atvejį). Taigi, iš 2317,00 Eur buvo „panaudota“ 115,85 Eur, o nebuvo „panaudota“ 2201,15 Eur (2317,00 Eur – 115,85 Eur) suma. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė apmokėjo Projektavimo sutartyje nustatytą sumą (išskyrus 3767,24 Eur, kurių mokėjimo terminas nesuėjęs), t. y. tame tarpe ir 2317,00 Eur sumą, kuria buvo įvertinta dvidešimt atsakovės paskirto projekto vykdymo priežiūros vadovo darbo dienų su atvykimu į Statinio statybos vietą Šiauliuose, nors projekto vadovas ir/ar projekto vykdymo priežiūros vadovas į Statinio statybos vietą buvo atvykęs tik vieną kartą.
11.21. Teismas netinkamai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Teismas turėjo priteisti penkiasdešimt procentų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes 2019 m. gruodžio 4 d. teismo posėdis neįvyko dėl to, kad atsakovės atstovai pareiškė prašymą atsakovės draudiką UAB ADB „Gjensidige“ patraukti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, draudikas jokių duomenų į bylą neteikė, posėdžiuose nedalyvavo; atsakovė nesutiko ginčo išspręsti taikiai.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „AIF LT“ ir trečiasis asmuo R. G. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ atsakovės UAB „AIF LT“ patirtas 2 057,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ginčo, jog šalių sudaryta Projektavimo sutartis turėjo projektavimo rangos ir atlygintinų paslaugų teikimo santykių požymių, byloje nebuvo. Ieškovės abejonės nekeičia ginčo esmės dėl ieškovės reikalavimo pripažinti Projektavimo sutarties vienašališką nutraukimą negaliojančiu, t. y. ieškovė prašo teismo pripažinti minėtą Projektavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, tačiau neprašo taikyti jokių materialinių teisinių padarinių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovei atsakovės atžvilgiu nereiškiant jokių reikalavimų, susijusių su galimais Projektavimo sutarties vienašalio nutraukimo teisiniais padariniais, ieškinio reikalavimas pripažinti minėtos sutarties nutraukimą negaliojančiu nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių ir neturėtų vykdymo galimybių, todėl šioje dalyje byla turėjo būti nutraukta.
12.2. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, kurios savaime patvirtina, jog ieškinio reikalavimas pripažinti Projektavimo sutarties nutraukimą negaliojančiu negalėjo būti tenkinamas, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovė turėjo teisėtą pagrindą minėtą susitarimą nutraukti. Priežastis, dėl kurios atsakovė ieškovės atžvilgiu buvo priversta pasinaudoti CK numatytomis savigynos priemonėmis, vienašaliu sutarties nutraukimu, buvo tikslingas ieškovės veikimas prieš atsakovę nuo Objekto statybos pradžios nekviečiant atsakovės į Objektą ir nesudarant jai sąlygų vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, projekto vykdymo priežiūrai būtinos Objekto techninės dokumentacijos neteikimas ir visiškas nebendradarbiavimas su atsakove.
12.3. Prieš atsakovei nutraukiant Projektavimo sutartį, ieškovė, nekviesdama atsakovės į Objektą ir nesudarydama sąlygų atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą: Objekto statybos darbus faktiškai vykdė daugiau nei 3 metus (pirmasis įrašas portale „Infostatyba“ apie statybos pradžią pateiktas 2015 m. rugsėjo 18 d., Nr. (duomenys neskelbtini)); vizualiai įvertinus Objektą, Objekte jau buvo atlikta didelė apimtis Techniniame projekte numatytų bei Objekto mechaniniam atsparumui ir pastovumui esminės reikšmės turinčių darbų - pagrindinės konstrukcijos, fasado plokštės, langų konstrukcijos; ieškovė atsakovei nebuvo pateikusi jokios Objekto techninės dokumentacijos, būtinos projekto vykdymo priežiūrai atlikti. Tai patvirtina, kad atsakovė Projektavimo sutarties nutraukimo stadijoje dėl objektyvių priežasčių, net ir ieškovei prašant, nebegalėjo atlikti Objekto statinio projekto vykdymo priežiūros, kadangi jai buvo apribotos galimybės dalyvauti statybų procese, o bet koks atsakovės dalyvavimas ir atsakomybės prisiėmimas už jau faktiškai atliktus ir netikrintus statybos darbus Objekte, sukeltų atsakovei neigiamų teisinių padarinių.
12.4. Organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą buvo įstatyme įtvirtinta ieškovės pareiga (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 str. 1 d. 6 p.). Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės neneigė, jog aukščiau nurodytų savo sutartinių įsipareigojimų faktiškai neįvykdė, todėl jos teiginiai dėl tariamai tinkamo Projektavimo sutarties vykdymo yra visiškai nepagrįsti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dėl ieškovės nebendradarbiavimo tapo neįmanoma vykdyti Projektavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl egzistavo visos CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kuriomis remiantis atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Projektavimo sutartį. Ieškovė patvirtino neketinanti tęsti jokių sutartinių santykių su atsakove, todėl galima pagrįstai teigti, jog Projektavimo sutarties nutraukimas atitiko abiejų šalių interesus, o dėl jos nutraukimo tiesiogiai buvo suinteresuota ir pati ieškovė. Taigi, esminis ieškovės Projektavimo sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų nevykdymas lėmė šios sutarties vienašalį nutraukimą atsakovės iniciatyva.
12.5. Atsakovės parengtas Techninis projektas yra autorių teisių objektas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismas savaime neturi jokio teisinio pagrindo suteikti teisę ieškovei vykdyti statybos darbus, kadangi tokia ieškovės teisė šiai dienai nėra apribota ir ieškovė šias teises gali realizuoti įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Techninio projekto autorių turtinių teisių perleidimą šalys susiejo su ieškovės visišku atsiskaitymu pagal Projektavimo sutarties 3.1.2-3.1.4 punktų nuostatas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atsakovei pilnai nėra sumokėjusi Techninio projekto kainos, t. y. nesumokėta kainos dalis sudaro 3.767,24 Eur. Projektavimo sutarties esmė numatė atlygintinį autorių turtinių teisių perleidimą, todėl ieškovei neįvykdžius šios sąlygos, nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis minėtos teisės galėtų būti perleistos ieškovei.
12.6. Ieškovės argumentai, neva jos ieškinys taip pat turėjo būti patenkintas, kadangi autorių turtinių teisių perleidimo faktas privalo būti nurodytas sprendime, yra nepagrįsti, nes šalys aiškiai susitarė, jog jos perleidžiamos sutartimi, įvykdžius joje numatytas sąlygas (ATGTĮ 38 str. 1 d.).
12.7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl atlyginimo už Techninio projekto rengimo darbus (Projektavimo sutarties 3.1 p.) ir dėl atlyginimo už projekto vykdymo priežiūrą (Projektavimo sutarties 3.3 p., Papildomo susitarimo 5 p.), šalys buvo susitarusios atskirai.
12.8. Teismas tinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės skolą už papildomus statybos rangos darbus bei ar pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų. Ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ pateikė į bylą projektavimo darbų rangos sutartį (t. 1, b. l. 19-35), papildomą susitarimą (t. 1, b. l. 36-41), leidimą statyti (t. 1, b. l. 42-43), atsakovės 2019-01-18 raštą (t. 1, b. l. 44-46), atsakovės 2019-02-15 įspėjimą (t. 1, b. l. 47), 2019-03-06 pranešimą (t. 1, b. l. 48-49), priminimus (t. 1, b. l. 50-53), raštą (t. 1, b. l. 54-55), ieškovės 2019-04-12 atsakymą atsakovei (t. 1, b. l. 56-70), el. pranešimą (t. 1, b. l. 71-74), CD laikmeną (t. 1, b. l. 76), teismo ekspertizės aktą (t. 1, b. l. 76-148), CD laikmeną (t. 1, b. l. 149), priminimus (t. 1, b. l. 150-153), susirašinėjimą ir statybų kainas (t. 1, b. l. 154-161), 2020-01-17 analizę (t. 2, b. l. 65), susirašinėjimą dėl projekto (t. 2, b. l. 66-88), susirašinėjimą (t. 2, b. l. 89-90). Atsakovė UAB „AIF LT“ pateikė 2018-10-05 raštą ieškovei (t. 2, b. l. 8-10), 2018-10-09 raštą statybos inspekcijai (t. 2, b. l. 11-12), 2018-11-12 statybų inspekcijos atsakymą (t. 2, b. l. 13-14), 2017-07-03 protokolą (t. 2, b. l. 15-16, 77-78), 2019-01-21 raštus statybos inspekcijai (t. 2, b. l. 17-18, 19-20, 21-22), statybų inspekcijos atsakymus (t. 2, b. l. 23-27), 2018-10-09 raštą techniniam prižiūrėtojui (t. 2, b. l. 28-29), atsakymą (t. 2, b. l. 30), draudimo duomenis (t. 2, b. l. 31-33), 2015-06-11 bendrosios ekspertizės aktą (t. 2, b. l. 34-36), 2018-09-25 atsakymą į ieškovės 2018-09-21 raštą (t. 2, b. l. 37-38), UAB „Projektana“ raštą (t. 2, b. l. 39).
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ ir atsakovė UAB „AIF LT“ 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19-35), 2016 m. vasario 22 d. sudarė papildomą susitarimą (t. 1, b. l. 36-41), pagal kuriuos atsakovė UAB „AIF LT“ įsipareigojo atlikti ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ naudai viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), techninį projektą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, taip pat teikti statinio projekto vykdymo priežiūros darbus, o ieškovė įsipareigojo už sukurtą techninį projektą ir atliktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė UAB „AIF LT“ atliko projektavimo darbus, sukūrė sutartą techninį projektą, gavo teigiamą ekspertizės išvadą ir statybą leidžiantį dokumentą (t. 1, b. l. 42-43, t. 2, b. l. 34-36). Ieškovė su atsakove už parengtą projektą iš esmės beveik visiškai atsiskaitė – liko neapmokėta tik nedidelė suma (5 procentai nuo bendros sumos), numatyta sutarties apmokėjimo tvarkos VI etape (t. 1, b. l. 21). Šalys papildomu susitarimu taip pat buvo susitarusios, kad atsakovė skirs projekto vykdymo priežiūros vadovą bei vykdys projekto vykdymo priežiūros funkciją, pagal ieškovės rašytinį pageidavimą, priežiūros vykdytojui atvykstant ne daugiau kaip 20 kartų nemokamai, o vėliau pagal sutartimi sutartą apmokėjimą (t. 1, b. l. 37). Projekto vykdymo priežiūra nebuvo intensyvi.
Dėl sutartinių santykių kvalifikavimo
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, jog šalių sudaryta Projektavimo sutartis turėjo projektavimo rangos ir atlygintinų paslaugų teikimo santykių požymių. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas Projektavimo sutartį kvalifikavo projektavimo darbų rangos sutartimi, nereiškia, kad teismas vertino, jog sutartimi turi būti vien parengtas techninis projektas ir autorių turtinės teisės į jį, kurios turėjo būti perduotos ieškovei po visiško atsiskaitymo. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog pagal Projektavimo sutartį ir Susitarimą atsakovė ne tik įsipareigojo parengti techninį projektą, pagal ieškovės patvirtintą techninį projektą, gauti statinio statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą, atlikti Techninio projekto vykdymo priežiūrą, bet ir įsipareigojo skirti Statinio bei automobilių stovėjimo aikštelės ir įvažiavimo į sklypą projekto vykdymo priežiūros vadovą bei įsipareigojo atlikti statinio darbo projekto vadovo funkcijas visoms darbo projekto dalims. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir nenurodė, kad šalių buvo sudaryta mišri sutartis, turinti projektavimo darbų rangos sutarties ir paslaugų sutarties požymius, iš sprendimo turinio matyti, kad teismas šias aplinkybes tinkamai įvertimo. Kadangi pagal Projektavimo sutartį atsakovės atliktinų Projektavimo darbų dalis, susijusi su Techninio projekto parengimu bei Statinio statybą leidžiančio dokumento – statybos leidimo – gavimu bei pateikimu apeliantei yra orientuota į tam tikrą darbų rezultatą – techninių dokumentų parengimą ir tų dokumentų perdavimą apeliantei, tai atitinka projektavimo darbų rangos sutarties sampratą ir reiškia, kad šioje dalyje tarp šalių susiklostė projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai, numatyti specialiosiose CK 6.700 - 6.704 str. teisės normose. Projektavimo sutarties 2.2.4 p. atsakovės atliktina techninio projekto vykdymo priežiūra, taip pat atsakovės įsipareigojimas pagal Susitarimo 5 p. skirti statinio bei automobilių stovėjimo aikštelės ir įvažiavimo į sklypą projekto vykdymo priežiūros vadovą bei atsakovės įsipareigojimas pagal Susitarimo 7 p. atlikti statinio darbo projekto vadovo funkcijas visoms darbo projekto dalims, atitinka statybos rangos teisinius santykius, numatytus bendrosiose bei specialiosiose teisės normose (CK 6.644-6.671 str., 6.681-6.699 str.), taip pat šalių sudaryta Projektavimo sutartis turėjo ir atlygintinų paslaugų teikimo santykių požymių (CK 6.716 – 6.724 str.) ir ją galima kvalifikuoti kaip mišrią sutartį. CK 6.690 str. reglamentuoja, kad projektuotojo teisės ir pareigos susijusios su statybos priežiūra ir kontrole, nustatomos užsakovo ir projektuotojo bei kitų institucijų sudarytoje sutartyje, taip pat statybos rangos sutartyje. Šio pobūdžio sutartims taikomos ir bendrosios CK 6.217 straipsnio 2 dalies teisės normos. Apeliantės argumentai, kad teismas Projektavimo sutartį kvalifikavo projektavimo darbų rangos sutartimi, nors sutartis yra mišri, joje tartasi ir dėl paslaugų teikimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nekeičia ginčo esmės.
dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu vienašalį UAB „Šiaulių lyra“ ir UAB „AIF LT“ 2014 m. lapkričio 11 d. „Projektavimo darbų rangos sutarties“ Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą pagal UAB „AIF LT“ 2019 m. vasario 15 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei prašymo netaikyti restitucijos
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus, spręsdamas, ar byla dalyje dėl vienašališko Projektavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu nutrauktina, ar ieškinys toje dalyje atmestinas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo, ieškovė taip pat nebesiekia, kad atsakovė toliau vykdytų sutartį, vietoj to pageidauja, kad būtų pripažinta jos teisė tęsti ir pabaigti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal kito projektuotojo parengto šio statinio techninio projekto naują laidą, darbo projektą, pasitelkiant kitus asmenis, taip pat pripažinti, kad atsakovės ir projektuotojos autorinės turtinės teisės į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninį projektą ir į visas techninio projekto dalis laikomos perleistomis ieškovei. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog, viena vertus, ieškovė reikalauja, kad sutartis būtų pripažinta nenutraukta, kita vertus, sutarties kartu su atsakove vykdyti neketina. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsisakius reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal tas sąlygas, pagal kurias ši vykdė įsipareigojimus iki ieškovės prašomo pripažinti neteisėtu atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo, taip pat reikalavimo pripažinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės vienašališką 2013 m. gegužės 27 d. sutarties su vėlesniais pakeitimais nutraukimą neteisėtu patenkinimas nesukurtų materialiųjų teisinių padarinių, todėl teismas nutraukė civilinę bylą šioje dalyje.
19. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliantės argumentą, jog nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Nr. 3K-3-528-403/2018. Minėtoje nutartyje aktualus yra situacijos vertinimas, kai viena sutarties šalis reikalauja pripažinti neteisėtu vienašalį sutarties nutraukimą, tačiau nereiškia kitų reikalavimų, susijusių su sutarties vykdymu. Nagrinėjamu atveju yra tokia pati situacija kaip ir minėtoje kasacinio teismo byloje – ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu vienašalį atsakovės atliktą sutarties nutraukimą, tačiau daugiau jokių reikalavimų atsakovei, susijusių su įpareigojimu vykdyti sutartį, ar kitomis sutarties negaliojimo pasekmėmis, nepareiškė. Pažymėtina, kad kiti ieškovės reikalavimai yra savarankiški ir susiję su siekiu užbaigti bylos šalių sutartinius santykius, o ne juos toliau tęsti. Būtent šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir rėmėsi kasacinio teismo nutartimi. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismui tenkinus pirmąjį ieškovės ieškinio reikalavimą reikštų, kad šalis vis dar sieja sutartiniai santykiai, tačiau ieškovė nepageidauja, kad atsakovė kokiu nors būdu toliau vykdytų sutartį, nereiškia reikalavimų atsakovei toliau vykdyti projekto vykdymo priežiūrą, taisyti projektą, atlyginti jo taisymo išlaidas ar sumažinti jo sutartinę kainą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tokio reikalavimo patenkinimas nesukurtų materialiųjų teisinių padarinių, toks teismo sprendimas neturėtų vykdymo galimybių. Taigi, pirmojo ieškinio reikalavimo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nutraukė.
20. Apeliantė taip pat nurodo, jog ieškinio reikalavimas pripažinti sutartį nenutraukta ir ieškinio reikalavimas sutarties vienašališką nutraukimą pripažinti negaliojančiu yra skirtingi ieškinio reikalavimai. Pažymi, kad pripažinus vienašalį Projektavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, kyla sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių klausimas – dėl restitucijos taikymo ir dėl tolimesnių šalių teisinių santykių; vienašalio sandorio – sutarties nutraukimo – pripažinimo negaliojančiu pasekmės gali būti įvairios, o ne vien tik sutartinių santykių atnaujinimas.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog restitucija yra vienintelė vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu pasekmė. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, turi nurodyti, kokių teisinių pasekmių siekia iš šio veiksmo. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties nutraukimo pripažinimas negaliojančiu, jokia forma neprašant taikyti restitucijos ar kitų padarinių, savaime galėtų reikšti sutartinių santykių atkūrimą. Tuo tarpu ieškovė neprašo taikyti nei restitucijos, nei tariamai pažeistų civilinių teisių gynimo būdų, nei jokių kitų teisinių padarinių, kurių galėtų kilti vienašalį sutarties nutraukimą pripažinus neįgaliojančiu. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu aiškiai pabrėžė, kad neketina tęsti su atsakove sutartinių santykių. Iš kitų ieškinio reikalavimų matyti, kad ji siekia sutartyje numatytų padarinių, kurie kiltų sutartį įvykdžius, t. y. ieškovei sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.221 straipsnio 1 dalis numato, jog sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. CK 6.221 straipsnio 1 dalis numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. CK 6.704 straipsnio 1 punkte nustatyta užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą. Kaip teisingai nurodo atsakovė, aiškinant rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, jeigu yra atsisakoma sutarties, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 str. 4 d., CK 6.671 str.).
23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą dėl ieškovės pirmojo ieškinio reikalavimo, jis, atsižvelgdamas į konfliktinius bylos šalių santykius pasisakė ir dėl to, kad nėra ir kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pripažinti pirmąjį ieškovės reikalavimą pagrįstu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės negalima vertinti kaip prieštaringos teismo pozicijos.
24. Vadovaujantis Projektavimo darbų rangos sutarties 10.4 punktu, sutartis laikoma įvykdyta, kai atsakovė perduoda ieškovei kokybiškai atliktą techninį projektą, yra gautos teigiamos ekspertizės išvados ir statybos leidimas, o ieškovė pilnai apmoka atliktų darbų kainą. Nors ieškovė teigia, kad atsakovės parengtas techninis projektas yra nekokybiškas, buvo padaryta klaidų, kurias reikia taisyti, tačiau ieškovė nereiškė reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo toliau vykdyti sutartį ir ištaisyti konkrečias projektavimo klaidas ar netikslumus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tik nustačius, kad tokie netikslumai ar projektavimo klaidos objektyviai egzistuoja, galima būtų teigti, kad atsakovė ne iki galo įvykdė sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo metu ieškovės pateikti įrodymai negali neginčijamai objektyviai įrodyti, kad atsakovės atlikti projektavimo darbai yra nekokybiški. Byloje įvertintos šios aplinkybės: 1) ieškovė pateikė susirašinėjimą su atsakove, ieškovės darbuotojos 2020-01-17 analizę, tačiau tai yra dokumentai, sukurti pačios ieškovės atstovų, subjektyvūs ieškovės poziciją išreiškiantys įrodymai, turint omenyje šalių konfliktiškus tarpusavio santykius vykdant sutartį; 2) ieškovės pateiktas teismo ekspertizės iš kitos bylos aktas (t. 1, b. l. 76-148) taip pat neįrodo techninio projekto kūrimo trūkumų, tik galimą poreikį projektą koreguoti, ekspertas į pirmąjį klausimą atsakė, kad nenustatyta jokių pateiktų techninio projekto dalių neatitikčių teisės aktų reikalavimams (t. 1, b. l. 140); 3) dėl liftų šachtų sprendinių ekspertas nėra nurodęs, kad buvo nekokybiškas techninis projektas, nurodyta tik kad darbo projekte tie techninio projekto sprendiniai buvo pakeisti, dėl ko iki statybos užbaigimo procedūrų techninis projektas turi būti pakeistas (t. 1, b. l. 142); 4) tai reiškia, kad techninis projektas turėtų būti keičiamas ne dėl jo nekokybiškumo, bet dėl to, kad jo sprendiniai pakeisti darbo projektu.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nereiškė reikalavimo atsakovei pašalinti konkrečius techninio projekto trūkumus, bylos duomenimis negalima darytis išvados, jog techninis projektas būtų nekokybiškas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iš principo atsakovė projektavimo darbus atliko kokybiškai. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, jei poreikis keisti techninį projektą tikrai yra, ieškovė, ateityje atlikusi tokius veiksmus, turėtų neabejotiną teisę reikšti pretenzijas atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, jei pretenzijos būtų pagrįstos (CK 6.703 str. 1 d., 2 d.).
26. Pagal Projektavimo sutarties 2.2.4., 2.4. punkto bei Papildomo susitarimo 3.3 punkto nuostatas, atsakovė taip pat buvo įsipareigojusi Objekte atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą pagal STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros aprašas“ (nuo 2017 m. sausio 1 d. pakeistas statybos techniniu reglamentu STR 1.06.01:2016 „statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“). Remiantis Papildomo susitarimo 6 punkto IV) papunkčiu, statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos turėjo būti atliekamos ieškovei iš anksto prieš 2 (dvi) darbo dienas raštiškai pranešus atsakovei apie poreikį atvykti į statybos objektą vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą. Pagal Projektavimo sutarties 7.1.9. punkto nuostatas, ieškovė įsipareigojo organizuoti savo veiklą taip, kad Statybos įstatyme ir kituose norminiuose aktuose jai numatytų pareigų neatlikimas neturėtų neigiamų pasekmių atsakovei, kuri privalo vykdyti Projektavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
27. Pirmosios instancijos teismas įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su atsakovės pareiga skirti projekto vykdymo priežiūros vadovą bei projekto vykdymo priežiūros funkcijos vykdymu, pagal ieškovės rašytinį pageidavimą, priežiūros vykdytojui atvykstant ne daugiau kaip 20 kartų nemokamai, o vėliau pagal sutartimi sutartą apmokėjimą (t. 1, b. l. 37), bei padarė šias pagrįstas išvadas: 1) ieškovė šia atsakovės paslauga beveik nesinaudojo; 2) atsakovė pateikė įrodymus apie priežiūros vykdymo faktą, užfiksuotą 2017-07-03 protokole (t. 2, b. l. 15-16, 77-78); 3) ieškovė pateikė įrodymus, kad dėl priežiūros vykdymo raštu, kaip numatyta pagal sutartį, į atsakovę kreipėsi 2018 m. rugsėjį-spalį, iš esmės vieną kartą, kai tarp šalių santykiai jau akivaizdžiai buvo konfliktiški (t. 2, b. l. 68-73); iš atsakovės 2018-09-25 rašto ieškovei (t. 2, b. l. 37-38) matyti, kad atsakovė projekto vykdymo priežiūros funkcijai atlikti prašė ieškovės pateikti tam tikrus duomenis, kuriuos ieškovė 2018-10-04 raštu nurodė atsisakanti pateikti (t. 2, b. l. 71). Iš 2018-11-12 statybų inspekcijos atsakymo (t. 2, b. l. 13-14) matyti, kad statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo teisės ir pareigos numatytos STR 1.06.01:2016 (toliau – Statybos techninis reglamentas).
28. Pirmosios instancijos teismas aptarė šalių ginčui aktualias Statybos techninio reglamento (VI skyriaus ketvirto skirsnio) nuostatas, todėl teisėjų kolegija pakartotinai jų nebenurodo. Iš pirmosios instancijos teisme aptartų Statybos techninio reglamento nuostatų matyti, kad atsakovė pagrįstai 2018-09-25 rašte teikė prašymą ieškovei pateikti duomenis apie statybos darbų vadovą, techninės priežiūros vadovą, darbo projekto dalių vadovus, darbo projektų dokumentaciją, duomenis apie panaudotas medžiagas, statybos darbų žurnalą, kadangi atsakovė turėjo teisę ir pareigą tikrinti nurodytų asmenų darbą, gauti iš jų reikalingą informaciją, tikrinti atliktų darbų atitiktį techniniam projektui, panaudotų medžiagų atitiktį projektų ir teisės aktų reikalavimams, daryti su tuo susijusius atitinkamus įrašus statybos darbų žurnale.
29. Byloje teismas tinkamai taikė ir Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punktą, numatantį, kad statytojas (užsakovas) privalo organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog organizuodama šią priežiūrą ieškovė turėjo ne tik pati teikti atsakovei, turėjusiai atlikti projekto vykdymo priežiūros funkciją, būtinus dokumentus bei duomenis, bet taip pat pasirūpinti, kad tai darytų ir ieškovės rangovai bei subrangovai. Sutiktina su teismo išvadomis, jog ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su atsakove, galimai netinkamai organizavo statybų procesą, taip pat statinio projekto vykdymo priežiūrą, dėl ko ieškovė ne tik pati galimai negavo iš rangovų atitinkamos dokumentacijos, bet ir nesudarė sąlygų atsakovei ją gauti. Tokiu būdu ieškovė padarė atsakovės įsipareigojimą vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą negalimu.
30. Įvertinus bylos medžiagą akivaizdu, kad, nepaisant pakartotinių atsakovės raginimų ir kreipimųsi į ieškovę, ieškovei faktiškai pradėjus vykdyti objekto statybos darbus, atsakovė nuo 2016 m. vasario 3 d. iš ieškovės negavo jokių pranešimų dėl objekto statybos pradžios, objekte dirbančių atestuotų ir atsakingų asmenų ir jų kontaktų ar kvietimo vykdyti objekte statinio projekto vykdymo priežiūrą Papildomame susitarime nustatyta tvarka. Apeliantės teiginiai, jog atsakovė pradėjo reikalauti iš jos dokumentų tik po to, kai apeliantė prašė ištaisyti techninio projekto trūkumus, nėra reikšmingi, kadangi atsakovė pagal STR bei remiantis byloje pateiktais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išaiškinimais, turėjo teisę paprašyti ieškovės sudaryti galimybę susipažinti su privalomaisiais statybos dokumentais, taip sudarant sąlygas atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą objekte pagal Projektavimo sutartį. Tuo tarpu byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovė šių pareigų nevykdė ir jokių duomenų atsakovei neteikė. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, sutinka su atsakovės pozicija, jog priežastis, dėl kurios atsakovė ieškovės atžvilgiu buvo priversta pasinaudoti CK numatytu vienašaliu sutarties nutraukimu, buvo ieškovės elgesys, nesudarant atsakovei tinkamų sąlygų vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, projekto vykdymo priežiūrai būtinos objekto techninės dokumentacijos neteikimas ir nepakankamas bendradarbiavimas su atsakove.
31. Kaip teisingai nurodo atsakovė, prieš jai nutraukiant Projektavimo sutartį, ieškovė, nekviesdama atsakovės į objektą ir nesudarydama sąlygų atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą, objekto statybos darbus faktiškai vykdė daugiau nei 3 metus (pirmasis įrašas portale „Infostatyba“ apie statybos pradžią pateiktas 2015 m. rugsėjo 18 d., Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovei vizualiai įvertinus objektą, objekte jau buvo atlikta didelė apimtis Techniniame projekte numatytų bei objekto mechaniniam atsparumui ir pastovumui esminės reikšmės turinčių darbų – pagrindinės konstrukcijos, fasado plokštės, langų konstrukcijos, tuo tarpu ieškovė atsakovei nebuvo pateikusi jokios objekto techninės dokumentacijos, būtinos projekto vykdymo priežiūrai atlikti. Tokiomis aplinkybėmis atsakovė pagrįstai teigia, jog ji Projektavimo sutarties nutraukimo stadijoje dėl objektyvių priežasčių, net ir ieškovei prašant, nebegalėjo atlikti objekto statinio projekto vykdymo priežiūros, kadangi jai buvo apribotos galimybės dalyvauti statybų procese, o bet koks atsakovės dalyvavimas ir atsakomybės prisiėmimas už jau faktiškai atliktus ir netikrintus statybos darbus objekte, sukeltų atsakovei neigiamų teisinių padarinių.
32. Apeliantė teigia, kad nors Susitarime buvo nustatyta, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugos turėjo būti teikiamos iki 2018 m. gruodžio 31 d., tai negalėjo būti pagrindas Projektavimo sutarčiai nutraukti. Mano, kad Susitarimo 6 p. (iv) p. p. lietė tik vieną iš atsakovės atliktinų paslaugų – projekto vykdymo priežiūros paslaugą, tačiau nelietė Statinio bei automobilių stovėjimo aikštelės ir įvažiavimo į sklypą projekto vykdymo priežiūros vadovo skyrimo pareigos bei Statinio darbo projekto vadovo funkcijų visoms darbo projekto dalims atlikimo. Apeliantės vertinimu, kadangi iki 2018 m. gruodžio 31 d. Statinio statyba nebuvo baigta, atsakovė turėjo toliau vykdyti projekto vykdymo priežiūrą, taip pat Statinio bei automobilių stovėjimo aikštelės ir įvažiavimo į sklypą projekto vykdymo priežiūros vadovo skyrimo pareigos bei Statinio darbo projekto vadovo funkcijas visoms darbo projekto dalims. Taip pat apeliantė nurodo, kad pati atsakovė raštu ir konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad Projektavimo sutartis 2018 m. gruodžio 31 d. nepasibaigė, nes jeigu sutartis būtų pasibaigusi 2018 m. gruodžio 31 d., tai 2019 m. vasario 15 d. nebūtų poreikio pranešti apie jau pasibaigusios sutarties nutraukimą.
33. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovė priežiūros paslaugų po 2018-12-31 teikti nebeprivalėjo. Papildomu susitarimu šalys sutarė, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugos planuojamos iki 2018-12-31, o esant jų poreikiui po šios datos šalys dėl paslaugų termino ir kainos susitars atskiru susitarimu (Papildomo susitarimo 6 p. iv; t. 1, b. l. 37). Kadangi jokių papildomų susitarimų tarp šalių nebuvo sudaryta, atsakovė po nurodyto termino nebeturėjo pareigos vykdyti priežiūrą. Taip pat byloje pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog atsakovė iš principo rodė iniciatyvą tęsti priežiūros paslaugų teikimą, jei būtų pateikta reikalinga informacija (atsakovės 2019-01-18 raštas ieškovei (t. 1, b. l. 44-46)), tačiau ieškovė į atsakovės iniciatyvą nereagavo, atsakymus į atsakovės 2019-02-15 ir 2019-03-06 raštus ir vėlesnius raštus pateikė tik gerokai po sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 47, 48, 50-51, 54, 56-66). Taigi, ieškovės elgesys rodė, jog ji pati nesiekė, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugos būtų pratęstos po 2018-12-31, nebendradarbiavo su atsakove.
34. Papildomu susitarimu šalys susitarė, kad vykdytojas (UAB „AIF LT“) įsipareigoja atlikti „Sutartimi1 numatyto Statinys VISAS darbo projekto vadovo funkcijas visoms darbo projekto dalims, t. t. įsipareigoja patvirtinti kitų darbo projektų dalių rengėjų sprendinius, kurie tarp darbo projekto dalių rengėjų iki tol jau turi būti tarpusavyje suderinti. Vykdytojas nei prieš užsakovą, nei prieš trečiuosius asmenis neatsako už visų darbo projekto dalių rengėjų klaidas, jeigu tokių atsiras atskirai parengtose darbo projekto dalyse“ (Papildomo susitarimo 7 p. b. l. 37). Sutiktina su apeliante, kad atsakovė turėjo paskirti darbo projekto vadovą, tačiau jo paskyrimas yra neatsiejamai susijęs su priežiūros paslaugomis. Taigi, apeliantei nepateikus atsakovės prašomų duomenų, nebendradarbiaujant, atsakovė negalėjo vykdyti priežiūros paslaugų, užtikrinti projekto vadovo funkcijų.
35. Byloje pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė ir dėl vienašalio sutarties nutraukimo. Projektavimo darbų rangos sutarties 10.8. punkte numatyta, kad šalims neleidžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti sutartį ar pakeisti jos sąlygas, išskyrus sutartyje ir įstatymuose numatytus atvejus. Byloje teismas teisingai nurodė, jog šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 str. 1 d.), todėl šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminio sutarties pažeidimo vertinimo, todėl pakartotinai šiuo aspektu teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, nebepasisako. Iš to, kas anksčiau jau pasisakyta, matyti, kad ieškovės nepakankamas bendradarbiavimas lėmė, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Kaip jau byloje nustatyta, ieškovė priežiūros vykdymu iš esmės ir nesinaudojo, o po 2018-12-31 iniciatyvos šią paslaugą toliau gauti neberodė. Dėl to, jog likusią Sutarties dalį atsakovė įvykdė, teisėjų kolegija jau pasisakė anksčiau. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė pagal sutartį gavo iš esmės beveik viską, nebent ateityje būtų objektyviai nustatyti techninio projekto trūkumai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad bylą dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu vienašalį UAB „Šiaulių lyra“ ir UAB „AIF LT“ 2014 m. lapkričio 11 d. „Projektavimo darbų rangos sutarties“ Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą pagal UAB „AIF LT“ 2019 m. vasario 15 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė, siekdamas išvengti papildomų ginčų tarp šalių pagrįstai nustatė, jog yra visos sąlygos, numatytos CK 6.217 straipsnio 2 dalyje, kurioms esant atsakovė turėjo pagrindą nutraukti sutartį CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti UAB „Šiaulių lyra“ teisę tęsti ir pabaigti statinio – viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal kito nei UAB „AIF LT“ projektuotojo parengto šio statinio techninio projekto naują laidą ir pagal techninio projekto naują laidą parengtą ir su kitu nei UAB „AIF LT“ paskirtu statinio darbo projekto vadovu suderintą statinio darbo projektą (jo dalis) bei reikalavimo pripažinti, kad atsakovės UAB „AIF LT“ ir projektuotojos R. G. autorinės turtinės teisės į viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), techninį projektą ir į visas techninio projekto dalis laikomos perleistomis ieškovei UAB „Šiaulių lyra“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos
36. Apeliantė remiasi aplinkybe, jog ji 2019 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kuri 2019 m. balandžio 30 d. pateikė nuomonę Nr. (duomenys neskelbtini), kad projektavimo sutarties nutraukimo atveju, vadovaujantis sutarties nuostatomis ir STR 1.06.01:2016 reikalavimais turi būti sprendžiama dėl statinio projekto rengėjo prievolės atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą, o projektuotojo pranešimas dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo savaime nelaikytinas sutikimu pasirinkti kitą statinio projektuotoją (neprojektavusių statomo statinio) projekto vykdymo priežiūrai atlikti, jei pranešime nėra nurodytas tokio pobūdžio sutikimas, taip pat nurodė, kad ginčai dėl sutartinių prievolių vykdymo sprendžiami civilinio kodekso nustatyta tvarka. Dėl Techninio projekto keitimo Inspekcija atsakė, kad kitas projektuotojas gali rengti, taisyti techninį projektą tik tuo atveju, jeigu techninį projektą parengęs projektuotojas (autorius) rašytine sutartimi, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka perleido statytojui (užsakovui) autoriaus turtines teises į parengtą techninį projektą, įskaitant teisę jį keisti. Apeliantė nurodo, jog ji turėjo teisę reikšti ieškinį dėl teisės atlikti veiksmus be atsakovės sutikimo pripažinimo, kadangi tai tiesiogiai liečia apeliantės, kaip Statinio statybos užsakovo teises ir teisėtus interesus.
37. Atsakovės parengtas Techninis projektas yra autorių teisių objektas (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 4 str. 2 d. 9 p.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismas neturi jokio teisinio pagrindo suteikti teisę ieškovei vykdyti statybos darbus, kadangi tokia ieškovės teisė šiai dienai nėra apribota ir ieškovė šias teises gali realizuoti įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė siekia perimti autorių turtines teises į Techninį projektą. Autorių turtinių teisių perleidimas į minėtą Techninį projektą suteiktų teisę ieškovei atlikti Techninio projekto korekcijas. ATGTĮ 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka. Autorių turtinių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis (ATGTĮ 38 str. 2 d.).
38. Kaip teisingai pažymi atsakovė, nagrinėjamos bylos atveju Projektavimo darbų rangos sutarties 8.3 punkte buvo įtvirtinta, kad atsakovė (vykdytojas), gavusi pilną apmokėjimą pagal sutartį, be jokio atskiro susitarimo, remiantis Projektavimo sutartimi, perleidžia ieškovei visas autorines teises į visas projekto dalis, nurodytas sutarties 3.1.4 punkte, kurias ieškovė gali naudoti savo nuožiūra. Kaip jau nustatyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė atliko visas privalomas Techninio projekto parengimo ir suderinimo procedūras, gavo teigiamas ekspertizės išvadas, 2015 m. gruodžio 4 d. ieškovės vardu gavo statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei visą dokumentaciją perdavė ieškovei, ieškovė pagal Projektavimo sutartį atsakovės atliktus darbus priėmė be jokių išlygų. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovės pateikta eksperto išvada patvirtina, kad Techninis projektas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Kaip teisingai nurodo atsakovė, Techninio projekto autorių turtinių teisių perleidimą šalys susiejo su ieškovės visišku atsiskaitymu pagal Projektavimo sutarties 3.1.2-3.1.4 punktų nuostatas. Tuo tarpu ieškovė atsakovei pilnai nėra sumokėjusi Techninio projekto kainos, t. y. nesumokėta kainos dalis sudaro 3 767,24 Eur. Sutiktina su atsakovės argumentu, jog Projektavimo sutarties esmė numatė atlygintinį autorių turtinių teisių perleidimą, todėl ieškovei neįvykdžius šios sąlygos, nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis minėtos teisės galėtų būti perleistos ieškovei.
39. Apeliantė nurodo ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaromos raštu. Apeliantės teigimu, tai reiškia, kad arba turi būti rašytinė autorių turtinių teisių perdavimo sutartis, kaip tai numatyta ATGTĮ 42 str. 1 d., arba įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriame būtų expressis verbis pripažinta, kad autorių turtinės teisės į Techninį projektą priklauso apeliantei. Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymo (ATGTĮ 42 str. 1 d.) formuluotė reiškia, kad autorinė sutartis turi būti sudaroma raštu, tačiau nereiškia, kad šalys negali sudaryti mišrių sutarčių ir autorinės sutarties įterpti į kitos sutarties, šiuo konkrečiu atveju – į Projektavimo darbų rangos sutarties, nuostatas.
40. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju be autorių turtinių teisių perleidimo, jokių kitų reikalavimų, susijusių su parengtu Techniniu projektu, ieškovė atsakovės atžvilgiu nereiškė. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jos pareikštų reikalavimų, nes ji neprašė jai perduoti autorių turtines teises, o prašė pripažinti, jog autorių teisės laikomos perleistomis ieškovei nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju esminė reikšmė yra tai, kad ieškovė siekia įgyti autorių turtines teises į Techninį projektą, nors nėra visiškai atsiskaičiusi su atsakove už jos sukurtą autorių turtinių teisių objektą (Projektavimo sutarties 8.3 p.). Kaip teisingai pastebi atsakovė, šioje byloje sprendžiamas ginčas ne dėl Techninio projekto turinio, o dėl su juo susijusių autorių turtinių teisių perleidimo. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Projektavimo sutartyje šalių įtvirtintos valios ir perleisti autoriaus turtines teises ieškovei nesumokėjus visos nustatytos kainos. Tenkinus tokį reikalavimą, nepagrįstai būtų paneigtas sutarties laisvės principas.
Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ atsakovės naudai 3 767,24 Eur skolą
41. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apeliantės atsakovės naudai 3 767,24 Eur skolą, pagrįstai nurodė, kad atmetus ieškovės ieškinį ir nepatenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimo, jei būtų pagrindas laikyti, kad sutarties 4.1.6. punkto nuostata turėtų išlikti galioti po sutarties nutraukimo, būtų visiškai neišspręstas šalių ginčas – ieškovė savo pageidavimu negalėtų keisti projekto, o atsakovė neapibrėžtą laikotarpį negautų apmokėjimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokiu būdu, t. y. tenkinus priešieškinį, bus sureguliuotas šalių teisinis ginčas esamu laikotarpiu, atkurta teisinė taika, atsakovė gaus sutartą apmokėjimą už autorinį kūrinį, o ieškovė, atsiskaičiusi su atsakove, iš esmės pasieks ir savo reikalavimų, reikštų byloje, patenkinimo. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad po 3767,24 Eur sumos sumokėjimo atsakovės naudai autorių turtinių teisių apeliantei (ne)perdavimo kontekste nieko nepakeičia. Kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovei sumokėjus minėtą sumą, ieškovė, be jokio atskiro atsakovės patvirtinimo, įgytų ginčo dalyku šioje byloje esančias autorių turtines teises, todėl ieškovės teiginiai, neva tokiu sprendimu pirmosios instancijos teismas neišsprendė ginčo iš esmės, yra visiškai nepagrįsti.
42. Apeliantė teigia, jog priešieškinis turėjo būti atmestas vien dėl to, kad, 3767,24 Eur mokėjimo terminas nėra suėjęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad Projektavimo sutarties 4.1.6 p. nustatyta, kad paskutinis, VI apmokėjimo už atliktus darbus etapas – 5 % nuo bendros techninio projekto sumos – 3767,24 Eur (13 007,53 Lt) – apmokamas po statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Vertinant sutarties nuostatas, apeliantė prievolę sumokėti visą Projektavimo sutarties kainą 62 268,30 Eur (75 344,65 Eur) su PVM) įgytų tik po statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Statinys nėra baigtas statyti ir nėra pripažintas tinkamu naudoti dėl to apeliantė teigia, kad nėra suėjęs 5 % nuo bendros 215 000,00 Eur sumos, t. y. 10 750,00 Lt (3113,42 Eur) be PVM arba 13 007,50 Lt (3767,23 Eur) su PVM mokėjimo terminas, kuris Projektavimo sutartyje apibrėžtas įvykiu (CK 1.117 str. 2 d.), kuris nėra įvykęs.
43. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas šiuo apsektu pasisakė, pagrįstai akcentuodamas, jog paskutinis mokėjimo terminas apibrėžtas teisinio įvykio formuluote – po statinio pripažinimo tinkamu naudoti, tačiau sudarant sutartį toks teisinis mechanizmas jau nebeegzistavo – Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ nebegalioja jau nuo 2010-10-01. Taigi, teismas teisingai sprendė, jog nors ir yra panaši statybos užbaigimo procedūra, tačiau ją reglamentuoja kitas STR, tuo tarpu šalių sutarties atveju šalys susitarė dėl sąlygos, kuri sutarties sudarymo metu jau nebegalėjo įvykti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į konfliktiškus bylos šalių santykius, laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog dėl atsiskaitymo pagal sutarties 4.1.6. punktą, jo galiojimo, įvykdymo laiko, aiškinimo galimos įvairios interpretacijos ir papildomi šalių ginčai.
44. Nagrinėjamos bylos atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus aplinkybę, jog šalys nebesiekia vykdyti sutarties, jog be galutinio atsikaitymo su atsakove ieškovė negalės įgyti autorinių teisių, numatytų šalių Projektavimo sutartimi, priešieškinio tenkinimas geriausiai atitinka abiejų šalių interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visas aptartas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad realiai sutartis yra įvykdyta (pati apeliantė savo veiksmais neleido ieškovei vykdyti priežiūros paslaugų), tinkamai ir neformaliai įvertino šalių ginčą ir faktinę situaciją.
45. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai motyvavo, esą Projektavimo sutarties šalys sutarties kainą nustatė tik už Techninio projekto parengimą ir autorių turtinių teisių perleidimą. Nurodo, kad nors Projektavimo sutarties 3.1.2 buvo nustatyta bendra kaina 215 000,00 Lt (62 268,30 Eur) be PVM (260 150,00 Lt (75 344,65 Eur) su PVM), tačiau Projektavimo sutarties 3.1.4 p. buvo nustatyta, koks apmokėjimas ir už kokius darbus įeina į bendrą sumą. Pažymi, kad projektavimo sutarties 3.1.4 p. buvo nustatyta, kad už projekto vadovo paslaugas numatomas 10 000,00 Lt (2896,20 Eur) be PVM (13 007,50 Lt (3767,23 Eur) su PVM) mokėjimas, taip pat nustatyta, kad į nurodytas kainas įeina „visi kiti šiame punkte nenurodyti darbai, bet būtini šios sutarties tikslui pasiekti“. Mano, kad Projektavimo sutarties kaina buvo nustatyta ne vien tik už Techninio projekto parengimą ir autorių turtinių teisių perleidimą, bet ir už projekto vadovo paslaugas, taip pat visus kitus darbus, būtinus sutarties tikslui pasiekti.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl atlyginimo už Techninio projekto rengimo darbus (Projektavimo sutarties 3.1 p.) ir dėl atlyginimo už projekto vykdymo priežiūrą (Projektavimo sutarties 3.3 p., Papildomo susitarimo 5 p.), šalys buvo susitarusios atskirai. Už projekto vykdymo priežiūrą atsakovei turėjo būti mokama atskirai pagal faktą (Projektavimo sutarties 3.3.1 p.). Papildomo susitarimo 5 punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja skirti projekto vykdymo priežiūros vadovą, 20 kartų atvykimas į statybos vietą priežiūrai ir konsultacijai numatytas nemokamas, kiti vizitai apmokami pagal Sutarties 3.3.2. punktą. Iš nurodyto matyti, kad priežiūros paslaugos neįėjo į bendrą sutarties kainą, kadangi ji buvo nemokama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas turėjo priteisti penkiasdešimt procentų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes 2019 m. gruodžio 4 d. teismo posėdis neįvyko dėl to, kad atsakovės atstovai pareiškė prašymą atsakovės draudiką UAB ADB „Gjensidige“ patraukti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, draudikas jokių duomenų į bylą neteikė, posėdžiuose nedalyvavo; atsakovė nesutiko ginčo išspręsti taikiai.
48. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
49. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
50. Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
51. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už priešieškinj, atsiliepimą į ieškinį - 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), o už atskirąjį skundą - 0,4 (Rekomendacijų 8.15 p.). Rekomendacijų 8.16 bei 8.19 punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai - 0,4, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą - 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškinys priimtas 2019-08-13, skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2020 m. kovo 9 d. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ginčui aktualaus užpraėjusio ketvirčio (2019 m. III ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) – 1 317,60 Eur. Maksimalus rekomenduojamas atlyginimas advokatui už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 3 294,00 Eur, už priešieškinio parengimą – 3 294,00 Eur, už atskirąjį skundą – 527,04 Eur, už bet kurį kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 527,04 Eur, o už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 131,76 Eur.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai 3753,00 Eur (3630,00 Eur išlaidos advokatui, 123,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ir atskirąjį skundą, kuris buvo patenkintas) suma, jos atskiros dalys už procesinius dokumentus, neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Įvertinus bylos pobūdį, sudėtingumą, bylinėjimosi išlaidų mažinti nėra pagrindo. Jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, sudarančių prielaidas mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį, skunde nenurodė ir pati ieškovė (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad prašymas į procesą įtraukti proceso dalyvį nėra pagrindas mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nenustatyta, kad taikiai šalims nepavyko susitarti vien dėl atsakovės. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl kitų argumentų
53. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti iš esmės pritariant teismo padarytoms išvadoms ir priimtam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu, sprendžia, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „AIF LT“ prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jų apmokėjimą pagrindžiančius duomenis, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovės naudai iš apeliantės UAB „Šiaulių lyra“.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „AIF LT“ iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ 2 057 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.