Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui T. R. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo bei kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Byla nagrinėta trečiojo asmens AB SEB bankas atstovui nedalyvaujant, apie bylą informuotas tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 75. Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters M. R.. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įgijo bendrą dalintiną nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą: butą, adresu (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu 2022 m. sausio 1 d. – 57 600 Eur. Šio buto įsigijimui šalys 2015 m. lapkričio 23 d. su AB SEB banku (toliau – ir Kreditorius) sudarė kredito sutartį Nr. 04A1518211430 – P1 (toliau – Kredito sutartis), jiems suteiktas 47 000 Eur kreditas. Pagal Kredito sutartį šalys yra solidariai atsakingos kreditoriui. Nepadengtų įsipareigojimų likutis 2022 m. birželio 17 d. kreditoriui sudarė 39 475,17 Eur; taip pat įgijo automobilį Volvo XC90, kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta VšĮ Emprekis, yra 6 940 Eur; automobilį Toyota Avensis, kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta VšĮ Emprekis, yra 2 380 Eur; automobilį BMW 118D, kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta VšĮ Emprekis, yra 2 700 Eur; motociklą Suzuki (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta VšĮ Emprekis, yra 2 040 Eur.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Pagrindu taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

14. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, netinkamo šalių elgesio nenustatė, todėl atmestini atsakovo argumentai dėl ieškovės kaltės, įrodymų dėl nurodytų ar kitų galimų ieškovės neištikimybės faktų nepateikta. Kaip minėta, konfliktinės situacijos šeimoje, kurių neneigia abi šalys, patvirtina, kad padėtis šeimoje blogėjo, šalims vis sunkiau sekėsi situaciją valdyti dar iki tol, kol ieškovė išėjo gyventi atskirai, šalys nebevedė bendro gyvenimo, todėl ieškovės bendro gyvenimo pradžia su kitu vyru nepatvirtina neištikimybės fakto.

15. Susiklosčiusios aplinkybės dėl skirtingo abiejų sutuoktinių požiūrio į pagrindines šeimos vertybes galėjo lemti šalių apsisprendimą nutraukti bendrą gyvenimą. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas šeima rūpinosi, prisidėjo prie šeimos ir šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo ir auginimo, tačiau abi šalys viena kitos lūkesčių dėl bendro šeimyninio gyvenimo ir kitų pagrindinių vertybių nepateisino, nesutapo požiūriai ir poreikiai pagrindiniais bendro šeimyninio gyvenimo klausimais, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir lėmė jų santuokos iširimą.

16. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

17. Vertinant byloje nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, teismas negali daryti išvados, kad tik ieškovė ar atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir dėl to bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas, priešingai, manytina, kad sutuoktinių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, jų požiūris į šeimyninį gyvenimą, tarpusavio santykius buvo skirtingas, ieškovės ir atsakovo šeimoje trūko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nustatyti abipusiai sutuoktinių pareigų pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

18. Pažymėtina ir tai, kad tiek atsakovas ieškovės kaltę, tiek ieškovė savo nuoskaudas ir aplinkybes dėl šeimos iširimo grindė tik savo paaiškinimais, jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti jų dėstomas aplinkybes, į bylą nepateikė, liudytojų parodymais nesirėmė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

19. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

20. Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

21. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę, atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka, todėl, nesant ginčo dėl ieškovės pavardės, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė – R., atsakovui santuokinė pavardė – R. (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

22. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.156 straipsnis, 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010, Nr. 3K-3-569/2012, Nr. 3K-3-269/2013).

23. Ginčo dėl nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, mano, kad vaiko gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo neturėtų pasikeisti. Atsakovas neprieštarauja, kad dukra gyventų su mama, kur ir gyvena šiuo metu.

24. Atsižvelgiant į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, į vaiko amžių, vaikų teises ginančios institucijos išvadoje pateiktą nuomonę, į tai, kad ieškovės ir vaiko santykiai šiuo metu yra artimi, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama, ieškovė užtikrina ir sudaro vaikui tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti; atsakovas neprieštarauja, kad vaikui geriau gyventi su mama.

25. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, pastangas prižiūrėti vaiką ir juo rūpintis, sprendžiant bylą vaiko interesais, nepilnametės M. R. gyvenamoji vieta nustatytina su mama ieškove R. R. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

31. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos.

32. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodo, kad ji nevaržo atsakovo bendravimo su vaiku, atsakovas su dukra bendrauja per mėnesį du savaitgalius, o darbo dienomis jie nebendrauja, šiuo klausimu tarp šalių nesutarimų nekyla. Ieškiniu prašoma nustatyti konkrečią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, siekiant išvengti galimų konfliktų ateityje. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad šiuo metu nusistovėjusi bendravimo tvarka su tam tikrais atsakovo siūlomais pakeitimais ieškovei priimtina. Atsakovas taip pat iš esmės sutinka su ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka, nurodė, kad galimybę daugiau bendrauti darbo dienomis riboja jo darbo pobūdis.

34. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, yra tikslinga nustatyti konkrečią ir detalią atsakovo bendravimo su dukra tvarką; iš esmės šalių prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams.

35. Nors šalys šiuo metu savarankiškai sutaria dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau šalių vaikui augant, keičiantis jo poreikiams, bendravimo dažnumas, pobūdis ir tėvų galimybės gali kisti, todėl pripažintina, kad konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra tikslingas, siekiant užtikrinti vaiko interesus, šalių ir jų vaiko santykių stabilumą ir ateityje išvengti konfliktinių situacijų.

38. Teismo vertinimu, nustačius ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, su nurodytais pakeitimais, ieškovei ir atsakovui išliks galimybė lanksčiai derinti vaiko priežiūrą ir darbo grafikus ir neprarasti pajamų, kartu geranoriškai, optimaliai ir pakankamai užtikrinti vaiko interesus dėl pakankamo bendravimo su abiem tėvais. Net ir tuo atveju, jeigu šalims kiltų tam tikrų problemų vykdant nustatytą bendravimo tvarką, šalys tarpusavio sutarimu gali ją pakeisti.

39. Nors atsiliepime atsakovas šiek tiek skirtingai nei ieškovė nurodo pageidaujamą bendravimo su vaiku laiką atostogų, švenčių metu, tačiau teismo posėdžio metu be kita ko nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka jam priimtina. Atkreiptinas dėmesys, kad savarankiškų reikalavimų priešieškinio forma dėl bendravimo tvarkos atsakovas nereiškė. Kiti pateikti šalių bendravimo tvarkos punktai iš esmės joms priimtini, pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios lemtų nustatyti atsakovo trumpesnį bendravimo laiką, nėra. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, įvertinus kiekvienos iš šalių siūlomą bendravimo tvarką ir į ją atsižvelgiant, darytina išvada, kad ieškinys yra iš esmės tenkintinas, nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią atsakovas su dukra bendrauja:

1. Atsakovas bendrauja su dukra lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį ne vėliau kaip 19.00 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją? vietą sekmadienį ne vėliau kaip 17.00 val.

2. Atsakovas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į jos gyvenamąja vietą 20 val.

3. Atsakovas praleidžia su dukra vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus. Atostogos su dukra gali būti vientisos arba išdalintos dalimis. Tikslus atostogų laikas ir trukmė privalo būti derinama su vaiko atostogų laiku ugdymo įstaigose.

4. Atsakovas bendrauja su dukra per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas lyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. ne vėliau kaip 19.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), ne vėliau kaip 17.00 val.

5. Atsakovas bendrauja su dukra per Šv. Velykas nelyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse ne vėliau kaip 19.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną, ne vėliau kaip 17.00 val.

6. Atsakovas bendrauja su dukra pasiimdamas ją per jos gimtadienius ((duomenys neskelbtini)) lyginiais metais, o ne lyginiais metais per rugsėjo pirmosios šventę?.

7. Atsakovas bendrauja su dukra pasiimdamas ją Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį? sekmadienį).

8. Atsakovas negali pasiimti dukros, nors tą dieną jam priklausytų bendrauti su dukra pagal kitus punktus, Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį? sekmadienį), ieškovės gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) bei ieškovės atostogų su dukra metu.

9. Apie tikslų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką atsakovas privalo informuoti ieškovę SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Apie ketinimą? pasiimti dukrą atostogoms ir tikslų pasiėmimo ir gražinimo laiką atsakovas privalo pranešti ieškovei SMS žinute ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų? pradžios. Šalių suplanuotam atostogų laikui sutapus, pirmenybė pasirinkti atostogų laiką lyginiais metais tenka ieškovei, nelyginiais metais – atsakovui.

10. Atsakovas turi teisę bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20.00 val. nedalyvaujant ieškovei, išskyrus atvejus, kai to reikalauja pats vaikas.

40. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

41. Pažymėtina, kad, teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

42. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį. Ieškovės nuomone, atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai po 220 Eur neatitinka vaiko poreikių. Atsakovas, atsižvelgiant į jo finansinę padėtį ir galimybes, prašo iš jo vaiko išlaikymui priteisti po 220 Eur, pažymi, kad nemaža dalimi jis taip pat prisideda papildomai prie vaiko poreikių tenkinimo, kai vaikas praleidžia laiką su juo.

43. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad būsto nuoma kas mėnesį jai kainuoja 300 Eur, komunaliniams mokesčiams išleidžia po 150 Eur, darželiui 60 Eur, dukters lankomiems būreliams 50 Eur, taip pat patiriamos išlaidos maistui, vaistams. Papildomai atsakovas prisidėjo po 300 Eur prie išlaidų mokslams, dukters gimtadienio šventei.

44. Atsakovas pateikė duomenis ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. sausio mėn. buvo nedarbingume, tuo metu gavo tik laikino nedarbingumo išmoką. Nors atsakovas nurodo, kad patirta trauma ir skyrybų procesas turėjo įtakos jo sveikatos pablogėjimui, tačiau šių aplinkybių nepagrindė, iš pateiktų Sodros duomenų taip pat nematyti nei laikino nedarbingumo pobūdis, nei diagnozuoti susirgimai atsakovui. Kadangi atsakovas artimiausiu metu planuoja tęsti darbą, todėl pripažintina, kad jo sveikata pagerėjo, jis galės dirbti ir uždirbti pajamas, ne mažesnes, nei gaudavo iki laikino nedarbingumo. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat patvirtino, kad kitų įsipareigojimų, nei nurodyti atsiliepime, išlaikytinių neturi. Jo išlaidas sudaro mokama būsto paskola apie 200 Eur kas mėnesį (kredito įmoka, palūkanos ir draudimas), išlaikymas vaikui po 220 Eur, vaiko gyvybės draudimas kas mėnesį po 25 Eur, išlaidos komunaliniams mokesčiams 300 Eur, kelionės į / iš darbo išlaidos 360 Eur.

45. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad jų su darbo santykiais gaunamos pajamos yra panašios – ieškovės apie 1 390 Eur, atsakovo atlyginimas 2022 m. buvo apie 1 210 Eur, tikėtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. jo darbo užmokestis bus panašus. Atsakovė dirba BĮ neįgaliųjų centras „(duomenys neskelbtini)“; atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)”. Abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Šalys santuokos metu įgijo butą, kuriame šiuo metu gyvena atsakovas, taip pat įgijo automobilius, šalys turi įsipareigojimą bankui dėl būsto kredito, kurį šiuo metu dengia atsakovas, tačiau ieškovė taip pat patiria gyvenamojo būsto nuomos išlaidų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra panaši, todėl abi šalys turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

46. Nagrinėjamu atveju šalių dukrai yra 7 metai, ji lanko darželį, išskirtinių sveikatos problemų, kurios sąlygotų papildomas išlaidas, neturi. Atsakovas nesutinka su ieškovės pateikta būtiniesiems vaiko poreikiams reikalinga suma, kadangi, jo nuomone, ne visos išlaidos, pvz. laisvalaikiui, maistui, pagrįstos ir būtinos, tačiau konkrečių skaičiavimų neteikė.

47. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad vaiko išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 860 Eur suma per mėnesį. Atsakovas neneigia, kad vaikas lanko papildomus užsiėmimus, todėl akivaizdu, kad dėl to patiriamos ne tik būtinosios, bet ir papildomos išlaidos. Pažymėtina, kad išlaidos laisvalaikiui po 100 Eur kas mėnesį, kurios per metus sudaro 1 200 Eur vertintinos kaip per didelės. Vertinant ieškovės nurodytas išlaidas komunaliniams mokesčiams pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ji patvirtino ir tai, kad ji šiuo metu gyvena su draugu, kuris taip pat tam tikra dalimi turi prisidėti prie buto išlaikymo išlaidų, todėl nurodyta suma komunalinėms išlaidos mažintina. Kitos ieškovės nurodytos išlaidos, nors ir ne visos pagrįstos rašytiniais įrodymais, iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes reikalingos ir būtinos kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti.

48. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą teiktiną išlaikymą atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. lygi 840 Eur (atskaičius mokesčius būtų 633 Eur) (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 317 Eur. Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaiką, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. per mėnesį yra 85,75 Eur. Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 274 Eur suma ((633 Eur – 85,75 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas išlaikymo vaikui dydis po 350 Eur viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų ir nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

49. Pažymėtina ir tai, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad abiejų šalių turtinė padėtis nėra bloga, be to, jų darbo užmokestis didesnis nei minimali mėnesinė alga, o einamos pareigos, turimos specialybės sudaro galimybę užsidirbti daugiau. Kaip jau minėta, gyvenamąjį būstą dukrai užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų kuo daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

50. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį, natūralu, kad vaikui augant jo poreikiai taip pat didėja, todėl atsakovo nurodyta suma nagrinėjamu metu neatitinka vaiko poreikių, todėl turėtų būti didesnė.

51. Atsižvelgiant į byloje nustatytą faktinę situaciją, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaiko poreikius, į pateiktus byloje įrodymus, siekiant nepažeisti vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, priteistinas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas vaiko poreikių ir jo tėvų turtinei padėčiai, todėl ieškovės nurodyta suma, reikalinga šalių dukters išlaikymui per mėnesį, mažintina iki 274 Eur (633 Eur teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytina minimali mėnesinė alga), didesnių išlaidų poreikio vaiko išlaikymui ieškovė nepagrindė. Įvertinus, kad iš valstybės vaikui mokama 85,75 Eur išmoka, tokio dydžio išlaikymas laikytinas pagrįstu ir reikalingu, siekiant, kad šalių nepilnamečio vaiko interesai būtų užtikrinti. Toks išlaikymas visiškai pakankamas vaiko poreikiams ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

52. Kadangi atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda ir papildoma forma, moka draudimo įmokas, su juo bendrauja, palaiko ryšį, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl vaiko poreikių, taip pat į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkinti iš dalies – iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis po 274 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Duomenų, kad vaiko tėvas negalės ir nesugebės teikti tokį išlaikymą, nenustatyta.

53. Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

54. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

55. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Kadangi ištuokos atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo paskirti jį dukters vardu draudimo sutarties pagrindu kaupiamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Susipažinus su draudimo sutartimi, nustatyta, kad naudos gavėjas yra šalių dukra, todėl tapusi pilnamete, ji savarankiškai valdys nurodytą turtą. Duomenų, kad ieškovė netinkamai tvarko vaikui skirtą turtą, nenustatyta.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

56. Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalinti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.

57. Ieškovė prašo priteisti jai nuosavybės teise santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui 2015 m. lapkričio 23 d. su AB SEB banku sudaryta kredito sutartis. Priteisus butą ieškovei, ji įsipareigoja dengti kreditą. Priteisti iš ieškovės atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkantį nekilnojamąjį turtą, kompensacijos mokėjimą išdėstant. Taip pat prašo ieškovei priteisti automobilį BMW 118D. Atsakovui ieškovė prašo priteisti automobilius Volvo XC90, Toyota Avensis ir motociklą Suzuki (duomenys neskelbtini) Atsakovas su transporto priemonių padalinimu ieškovės siūlomu būdu sutinka, tačiau šalims priklausantį butą prašo priteisti po ½ dalį; priteisti iš atsakovo ieškovei piniginę kompensaciją. Kreditoriui šalys liktų atsakingos solidariai, nustatant, kad kreditą ir palūkanas kreditoriui šalys grąžins lygiomis dalimis.

59. Kadangi šalių nuomonė dėl transporto priemonių priteisimo ieškovei ir atsakovui sutampa, todėl ieškovei priteistinas automobilis BMW 118D, 2 700 Eur vertės; atsakovui priteistini automobiliai Volvo XC90, 6 940 Eur vertės, Toyota Avensis, 2 380 Eur vertės, ir motociklą Suzuki (duomenys neskelbtini) 2 040 Eur vertės, iš viso 11 360 Eur.

61. Nutraukiant santuoką, bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, tačiau spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

62. Nustatyta, kad turto padalinti natūra nėra galimybės dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, butas yra nedalus, atsakovas konkrečios turto atidalinimo tvarkos neteikė. Nors atsakovas teismo posėdžio svarstė dėl galimybės priteisti butą jam, tačiau savarankiško reikalavimo nereiškė. Be to, teismo nuomone, turtas negali būti padalintas natūra ir dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaiko ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Todėl pripažinus, kad nagrinėjamu atveju natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteistinas ieškovei, ją įpareigojant kompensuoti atsakovui jo turto vertės dalį pinigais. Teismo nuomone, ieškovės interesas likti gyventi bute išlieka didesnis ir todėl, kad su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Sutiktina su ieškove, kad nuolatinės pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas kenkia vaikui. Atsakovas neprieštarauja, kad vaikas gyventų su mama, todėl būsto priteisimas ieškovei geriausiai atitiktų vaiko interesus.

63. Siekiant priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bylos įrodymų visumą, taip pat siekiant parinkti tokį turto atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, teismas sprendžia, kad ginčo butas, atsižvelgiant į jo individualias savybes ir specifiką, negali būti padalijamas natūra, todėl šalių gyvenimas kartu jiems priklausančiose buto dalyse neįmanomas, taip pat neįmanoma užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų.

64. Siekiant užtikrinti, kad vaikas neliktų be nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat nebūtų paneigta nė vieno iš bendraturčių teisė į jam priklausančią dalytino turto dalį, užtikrinti tolesnį turto naudojimo racionalumą nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai, teismas daro išvadą, kad ginčo butas priteistinas ieškovei, su kuria gyvena ir šalių nepilnametis vaikas, jos interesas naudotis šiuo turtu laikytinas esminiu, o atsakovo interesai nebūtų pažeisti jam priteisiant kompensaciją.

65. Siekiant protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros, konstatuotina, kad ieškovės siūlomas atidalijimo būdas, išmokant kitam bendraturčiui kompensaciją, yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, todėl ši ieškovės ieškinio dalis tenkintina, priteisiant ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui išmokant kompensaciją (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5, 4.80 straipsniai).

66. Atidalijus turtą, ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad ieškovė toliau asmeniškai vykdys prievolę AB SEB bankui, nekeičiant solidaraus prievolės pobūdžio ir nemodifikuojant kredito sutarties. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, šiam prašymui neprieštaravo. Todėl nustatytina, kad šalių prievolė kreditoriaus AB SEB banko atžvilgiu nekeičiama ir nemodifikuojama, lieka solidari. Po santuokos nutraukimo visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pagal 2015 m. lapkričio 23 d. kredito sutartį vykdys ieškovė R. R. savo lėšomis be teisės jas regreso tvarka išsiieškoti iš atsakovo.

Dėl kompensacijos

67. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kurio pasekmė – nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojama į asmeninės nuosavybės teisę. Taigi pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne jos apimtis, t. y. bendraturčiai negali įgyti daugiau nuosavybės teisių nei turėjo ar, priešingai, dalį jų prarasti. Šis imperatyvas galioja visais atidalijimo atvejais: tiek tada, kai atidalijama natūra, tiek tada, kai turtas natūra atitenka vienam bendraturčiui, o kitam sumokama kompensacija.

68. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl turto dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

69. Teismas nustatė, kad ginčo buto vertė 57 600 Eur. Šalys sutinka, kad, skaičiuojant priteistinos kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgta į turimą kreditą ir jo likutį, kuris yra 39 475 Eur. Padalinant turtą ieškovės prašomu būdu, ieškovei atitektų 20 825 Eur vertės turto ((57 600 Eur - 39 475 Eur)) + 2 700 Eur). Atsakovui atitektų 11 360 Eur vertės turto (transporto priemonių vertė). Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteisus ginčo butą ir automobilį BMW 118D, atsakovui iš ieškovės priteistina 4 733 Eur (9 465 Eur / 2) kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.

70. Ieškovė prašo mokėtinos kompensacijos mokėjimą išdėstyti per 5 metų (60 mėn.) laikotarpį. Teismo posėdžio metu dėl šio reikalavimo pozicijos neišreiškė, priešingai, nurodė, kad turi galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją. Atsižvelgiant į mokėtinos kompensacijos dydį, suma yra sąlyginai nedidelė. Taip pat vertintinos ir kitos byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės dėl ieškovės turtinės padėties, išlaikytinių skaičiaus ir kt. Priteisus ieškovei butą, ji laisvai galės juo disponuoti, galės su vaiku ten gyventi, nebepatirs gyvenamojo būsto nuomos išlaidų. Tuo tarpu atsakovas, priteisus butą ieškovei, turės pasirūpinti kitu gyvenamuoju būstu, dėl ko patirs papildomas finansines išlaidas. Todėl kompensacijos mokėjimo išdėstymas nepagrįstai apsunkintų atsakovo padėtį ir neatitiktų interesų pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo.

71. Siekiant nepažeisti teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, ieškovės prašymas dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

73. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio dalį už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bei kitus susijusius reikalavimus (CK 3.59 straipsnis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Tenkinus šį reikalavimą, iš atsakovo priteistina 94 Eur žyminio mokesčio ieškovei.

74. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 74 Eur dydžio žyminis mokestis (274 Eur × 12 mėn. × 3 proc. x 75 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.

75. 2022 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovei atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl turto padalinimo, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 469 Eur (nuo 20 825 Eur vertės ieškovei atitenkančio turto) žyminis mokestis.

76. Iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 543 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista ir kurio mokėjimas buvo atidėtas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

77. Ieškovė patyrė 1 390 Eur išlaidų už advokato pagalbą, atsakovas už advokato padėjėjo pagalbą sumokėjo 450 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 178 straipsniai).

78. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies – 93 proc., jai iš atsakovo priteistina 1 293 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

79. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 1 387 Eur bylinėjimosi išlaidų.

80. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 18,64 Eur, todėl proporcingai, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, valstybei iš atsakovo priteistina 17,35 Eur, iš ieškovės valstybei priteistina 1,29 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

81. 2022 m. liepos 13 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 220 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 27 d., iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje. Priėmus teismo sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą tarp R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 75, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes – R., R.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama ieškove R. R..

Priteisti iš atsakovo T. R. nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 27 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę R. R..

1. Atsakovas bendrauja su dukra M. R. lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį ne vėliau kaip 19.00 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją? vietą sekmadienį ne vėliau kaip 17.00 val.

2. Atsakovas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į jos gyvenamąja vietą 20 val.

3. Atsakovas praleidžia su dukra vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus. Atostogos su dukra gali būti vientisos arba išdalintos dalimis. Tikslus atostogų laikas ir trukmė privalo būti derinama su vaiko atostogų laiku ugdymo įstaigose.

4. Atsakovas bendrauja su dukra per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas lyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. ne vėliau kaip 19.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), ne vėliau kaip 17.00 val.

5. Atsakovas bendrauja su dukra per Šv. Velykas nelyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse ne vėliau kaip 19.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną, ne vėliau kaip 17.00 val.

6. Atsakovas bendrauja su dukra pasiimdamas ją per jos gimtadienius ((duomenys neskelbtini)) lyginiais metais, o ne lyginiais metais per rugsėjo pirmosios šventę?.

7. Atsakovas bendrauja su dukra pasiimdamas ją Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį? sekmadienį).

8. Atsakovas negali pasiimti dukros, nors tą dieną jam priklausytų bendrauti su dukra pagal kitus punktus, Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį? sekmadienį), ieškovės gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) bei ieškovės atostogų su dukra metu.

9. Apie tikslų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką atsakovas privalo informuoti ieškovę SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Apie ketinimą? pasiimti dukrą atostogoms ir tikslų pasiėmimo ir gražinimo laiką atsakovas privalo pranešti ieškovei SMS žinute ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų? pradžios. Šalių suplanuotam atostogų laikui sutapus, pirmenybė pasirinkti atostogų laiką lyginiais metais tenka ieškovei, nelyginiais metais – atsakovui.

10. Atsakovas turi teisę bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20.00 val. nedalyvaujant ieškovei, išskyrus atvejus, kai to reikalauja pats vaikas.

11. Atsakovui prašant, ieškovė turi suteikti jam visą informaciją apie vaiko sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigose ir užklasinėje veikloje bei nedelsdama pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su dukra.

Po santuokos nutraukimo atsakovui T. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Volvo XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) motociklą Suzuki (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. R. priteisti butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį BMW 118D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Atsakovui T. R. iš ieškovės R. R. priteisti 4 733 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šalių prievolė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas pagal 2015 m. lapkričio 23 d. kredito sutartį Nr. 04A1518211430, nekeičiama ir nemodifikuojama, lieka solidari.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo visus sutartinius įsipareigojimus pagal 2015 m. lapkričio 23 d. kredito sutartį Nr. 04A1518211430, vykdys ieškovė R. R. savo lėšomis be teisės jas regreso tvarka išsiieškoti iš atsakovo T. R..

Priteisti iš atsakovo T. R. 543 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo T. R. ieškovei R. R. 1 387 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui T. R. iš ieškovės R. R. 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. R. 17,35 Eur (septyniolika eurų 35 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Priteisti iš ieškovės valstybei 1,29 Eur (vieną eurą 29 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

2022 m. liepos 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą – panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.