Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui T. R. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo T. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalyti santuokoje įgytą turtą ieškovės siūlomu būdu:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėja, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimas, kuriuo nutraukta šalių santuoka, išspręsti šalių vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo klausimai, nustatyta vaiko bendravimo su atsakovu tvarka ir padalytas šalių santuokoje įgytas turtas.

20. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, jog sprendimo dalys dėl turto padalijimo, abiejų sutuoktinių kaltės nustatymo, išlaikymo vaikui dydžio bei bendravimo tvarkos nustatymo neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir turi būti pakeistos. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

23. Spręsdamas prašymo priimti naujus įrodymus pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į tai, jog įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Apeliantas nurodo, jog šios žinutės užfiksuotos 2021 m. spalio–lapkričio mėnesiais ir šių žinučių jis neteikė kartu su atsiliepimu, kadangi jose esantis turinys yra intymaus, privataus pobūdžio, todėl kolegija konstatuoja, jog šis įrodymas neturi naujumo savybės CPK 314 str. prasme. Be to, apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė 2022 m. sausio pradžioje išsikraustė su vaiku gyventi pas N. D., todėl faktinė aplinkybė, jog ieškovė pradėjo anksčiau nei 2022 m. sausio mėnesį bendrauti su kitu vyru, byloje yra nustatyta ir papildomi prašomi pridėti įrodymai apeliacinės instancijos teisme yra pertekliniai.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas šiuos įrodymus galėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nes jau tuomet buvo aišku, jog atsakovas įrodinėja ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo. Taigi šių įrodymų pateikimo būtinybė vėliau neiškilo, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, atsisako juos priimti.

Dėl sutuoktinių kaltės

35. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

36. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).

37. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija.

38. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad, spręsdamas ginčą dėl ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, nes ieškovė buvo neištikima sutuoktiniui.

39. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui (nagrinėjamoje byloje – atsakovui) tenka įrodyti faktą (ieškovės neištikimybės faktą), su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

42. Atsižvelgtina į tai, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino su sprendžiamu klausimu susijusius įrodymus ir nepažeidė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklių, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo sprendžiant kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo klausimą. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

43. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalims jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas nebuvo padalytas natūra po 1/2 dalį, teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo, teismas, be kita ko, privalo išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.59 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

45. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

46. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria, – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

47. Šioje byloje įrodyta, jog ieškovė su šalių nepilname dukra 2022 m. sausio mėnesį išėjo gyventi pas draugą. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-07-22 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 5ŠTA-237 nurodyta, kad ieškovė ir šalių nepilnametis vaikas gyvena ieškovės draugo ((duomenys neskelbtini)) mamos nuosavame 2 aukštų name, adresu (duomenys neskelbtini), byloje ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji už šią gyvenamąją vietą moka nuomos mokestį, todėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas dėl nuomos mokesčio mokėjimo yra neįrodytas. Byloje įrodyta, kad atsakovas nuo 2022 m. sausio mėnesio liko gyventi šalių bendrame bute, mokėjo kredito ir būsto draudimo įmokas. Byloje nėra įrodyti smurtiniai šalių veiksmai gyvenant santuokoje ir byloje nustatyta, kad atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko santykiai yra geri.

48. Kai teismas nusprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

49. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasi į teismą, neįrodė, jog turto padalijimas idealiosiomis dalimis (po 1/2 dalį) techniškai yra sudėtingas, reikalaujantis didelių sąnaudų.

50. Civilinis procesas numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Šiuo atveju šalis, mananti, jog yra pagrindas nukrypti nuo prioritetiniu laikomo turto padalijimo būdo, turi pateikti įrodymus, jog yra pakankamai rimtas pagrindas, kuris patvirtintų padalijimo natūra nepriimtinumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog į bylą nėra pateiktas nei buto padalijimo projektas, nei kiti įrodymai, kuriuose būtų nurodoma, kad buto padalijimas yra negalimas ar buto padalijimo kaštai būtų neproporcingai dideli, o tai, jog buto padalijimas yra negalimas dėl ieškovės nurodomų konfliktinių santykių su atsakovu, nelaikytina pakankamu pagrindu, leidžiančiu nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra būdo. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktus įrodymus, formuojamą teismų praktiką, šalių nurodytas aplinkybes bei pirmiau pateiktus teismo išaiškinimus, pažymi, kad ieškovė leistinomis priemonėmis neįrodė, jog yra teisinis pagrindas priteisti ginčo butą jai nuosavybės teise, sumokant atsakovui jos nurodomą kompensaciją.

51. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvas, jog buto padalijimas natūra gali kelti naujų ginčų tarp šalių dėl turto tolesnio naudojimo ir disponavimo, yra teisiškai mažiau reikšminga aplinkybė, nei atsakovo teisė į būstą, kurią jis įgijo santuokos metu ir stengėsi išlaikyti butą, iš jo neišsikeldamas bei mokėdamas kredito ir kitas įmokas.

52. Ginčo buto vertė 57 600 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kredito likutis yra 39 475 Eur, nors apeliaciniame skunde atsakovas pagrįstai nurodo, kad kredito likutis buvo 38 643,31 Eur sprendimo priėmimo dieną, todėl darytina išvada, jog net ir apelianto nurodomos priteistinos 5 148,35 Eur kompensacijos dydis neužtikrins jo teisės į kitą gyvenamąjį būstą. Socialinio teisingumo prasme kito ginčo ateityje dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ar jo atidalijimo iškėlimas yra mažesnė blogybė nei atsakovo teisės į gyvenamąją patalpą, kurią jis pagrįstai tikėjosi išlaikyti, gyvendamas santuokoje ir dengdamas kreditą, praradimas.

53. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad turto padalijimas natūra lygiomis dalimis neįmanomas dėl konfliktiškų šalių tarpusavio santykių, todėl ateityje nepavyks bendradarbiauti ir rasti kompromiso, dėl to turto padalijimas natūra gali tapti neįmanomas priimant sprendimą dėl turto valdymo ateityje. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovės bei pirmosios instancijos teismo argumentais, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, nėra pakankamas pagrindas padalyti sutuoktiniams priklausantį butą jį pripažįstant ieškovės asmenine nuosavybe, priteisiant atsakovui 5 148,35 Eur dydžio kompensaciją, kai byloje nustatyta, jog ieškovė su vaiku turi kitą tinkamą vaikui gyvenamąją vietą ir pati išsikėlė iš ginčo buto. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutuoktiniams skiriantis konfliktų įprastai kyla, tačiau šios bylos kontekste neįrodyta, jog šalių konfliktai kilo dėl šalių priešingų teisei veiksmų.

54. Šalių ginčo butas yra trijų kambarių, įsigytas už paskolą. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad tuo atveju, jeigu butas būtų padalytas natūra po 1/2 dalį, atsakovas gyventų ginčo bute. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo siūlomu buto padalijimu, kadangi tokiu atveju ji ir toliau būtų priversta su vaiku nuomotis būstą ir mokėti būsto kredito dalį, tačiau ieškovės nurodoma aplinkybė dėl būsto nuomos yra neįrodyta. Byloje nustatyta, kad ieškovė ketina kurti kitą šeimą ir turi kitą gyvenamąją vietą, todėl jai vienai priteisti butą asmeninės nuosavybės teise nėra teisinio pagrindo atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į ieškinį apibūdino kitą šalių vaiko gyvenamąją vietą, kaip labai gerai įrengtą vaikui gyventi.

55. Šioje byloje padalijus butą natūra idealiosiomis dalimis šalių vaiko interesai nebus pažeisti, nes byloje nenustatyta, kad atsakovo ir šalių vaiko santykiai būtų blogi, bute yra atskiras kambarys, taigi vaiko interesai nebus pažeisti, o išmokamos kompensacijos dydis, priešingai, pažeis atsakovo interesus, t. y. jo teisėto lūkesčio – gyventi bute, kurį įsigijo už paskolą, – principą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą ir nedengia šalių bendros paskolos. Ieškovės idealiosios dalies turėjimas bute taip pat užtikrins jai gyvenamąją vietą.

56. Byloje nustatyta, jog atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), iš teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos darytina išvada, jog atsakovas su vaiku bendrauja darbo dienomis po darbo valandų, todėl šalių vaiko interesas yra bendrauti su tėvu vaiko buvusioje gyvenamojoje vietoje.

57. Ateityje šalys turės bendradarbiauti ir rasti kompromisą dėl buto atsidalijimo ar bendro turto valdymo, tačiau šios bylos kontekste abiejų buvusių sutuoktinių teisė į gyvenamąją vietą bus užtikrinta, šalių vaiko teisė gyventi bute su mama ir tėčiu taip pat bus užtikrinta.

58. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių prievolė kreditorei AB SEB bankui nekeičiama ir nemodifikuojama, lieka solidari visais atvejais – tiek priteisus butą ieškovei, tiek padalijus jį natūra. Solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų.

59. Šiuo atveju, nesant bendro sutarimo dėl turto padalijimo būdo, teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog turto padalijimas natūra, nustatant, jog abiem šalims atitenka po 1/2 dalį ginčo buto, geriausiai užtikrins šalių teises, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais dėl buto padalijimo natūra šios bylos kontekste, įvertinus tą aplinkybę, jog šalys, gyvendamos santuokoje, išmokėjo mažesnę kredito dalį ir kompensacijų priteisimas neužtikrina teisės į gyvenamąjį būstą įsigijimo.

60. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas šioje byloje turėjo reikšti priešieškinį dėl turto atidalijimo, priešingai, pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma padalyti šalių butą idealiosiomis dalimis, turėjo pareigą siūlyti šalims teikti įrodymus dėl turto dalumo, jo naudojimosi tvarkos, siekiant išvengti kito ginčo ateityje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visapusiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, kaip minėta, teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo, pagrindu. Ar pareikšti santuokos nutraukimo byloje tam tikrą su santuokos pasibaigimu susijusį reikalavimą, sprendžia pati šalis (sutuoktinis), pasvėrusi tokio reikalavimo faktines ir teisines prielaidas, tokia taisyklė yra suformuota ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006). Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymo ir materialiosios teisės normos nenustato, jog padalijant bendrąją sutuoktinių nuosavybę atsakovas savo poziciją dėl padalijimo būdo turėtų išreikšti tik vienu įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu – priešieškiniu.

61. Teismas, siekdamas užtikrinti teisingą bylos išsprendimą ir vykdydamas jam įstatyme nustatytą pareigą veikti aktyviai, toje pačioje santuokos nutraukimo byloje privalo išspręsti ir kitus su jos nutraukimu susijusius klausimus (CPK 382 str.) – dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo, taip pat dėl turto – tiek aktyvo, tiek pasyvo, t. y. dėl skolinių įsipareigojimų, padalijimo. Tai reiškia, kad teismas, laikydamasis bendrųjų ir šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 str., 1.5 str., 3.3 str.), toje pačioje byloje privalo išspręsti sutuoktinių kaltės klausimą ir teisingai padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausantį turtą net nepriklausomai nuo to, ar atsakovo pozicija minėtais klausimais bus išreikšta. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 1 ir 3 dalys). Tai reiškia, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečių sutuoktinių reikalavimų, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą ir maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita.

Dėl kompensacijos priteisimo

62. Patenkinus apeliacinio skundo dalį dėl šalių buto padalijimo, keistina sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo.

63. Šalys neginčijo sprendimo dalies dėl transporto priemonių padalijimo, šalių nuomonė dėl transporto priemonių priteisimo ieškovei ir atsakovui sutampa, pirmosios instancijos teisme buvo dalijamos šalių santuokoje įgytos transporto priemonės, 14 060 Eur vertės. Ieškovei priteistas automobilis BMW 118D, 2 700 Eur vertės; atsakovui priteisti automobiliai „Volvo XC90“, 6 940 Eur vertės, „Toyota Avensis“, 2 380 Eur vertės, ir motociklas „Suzuki GSR600“, 2 040 Eur vertės, bendra vertė 11 360 Eur.

64. Padalijus transporto priemones iš atsakovo ieškovei priteistina 4 330 Eur kompensacija už jai tenkančią mažesnę transporto priemonių dalį (14 060 Eur : 2 = 7 030 Eur – 2 700 Eur).

Dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo šalių vaikui

65. Pirmosios instancijos teismas šalių nepilnametei dukrai, gim. (duomenys neskelbtini), priteisė po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 27 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

66. Atsakovas sutiktų mokėti vaikui po 220 Eur per mėnesį. Apeliaciniame skunde nurodo, jog 200 Eur suma, skirta maistui, 7 metų vaikui, lankančiam darželį, yra nepagrįsta, kadangi vaikai gauna maitinimą visą dieną; laisvalaikiui skirta 100 Eur suma, kaip nustatė teismas, yra per didelė, nepagrįstai didelė ir ieškovės nurodyta suma higienos prekėms (40 Eur), būreliams patiriamų išlaidų ieškovė nepateikė. Todėl, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, šalių 7 m. vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 530 Eur suma: maistui – 150 Eur; aprangai ir avalynei – 100 Eur; higienos prekėms – 20 Eur, kanceliarinėms priemonėms, vaistams ir vitaminams – 25 Eur; darželiui – 80 Eur; komunaliniams mokesčiams – 100 Eur; laisvalaikiui – 20 Eur, taip pat kartais atsiranda ir nenumatytų išlaidų, pavyzdžiui, vizitams pas gydytojus ir pan. (35 Eur).

67. Atsakydama į šį apeliacinio skundo motyvą teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalių dukrai buvo 7 metai, ji lankė darželį, išskirtinių sveikatos problemų, kurios sąlygotų papildomas išlaidas, neturi, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į vaiko ateities poreikius, nes šalių dukra pradės lankyti mokyklą ir nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog vaiko poreikiai išauga pasiruošimo mokyklai laikotarpiu.

68. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad jų gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos yra panašios – ieškovės apie 1 390 Eur, atsakovo atlyginimas 2022 m. buvo apie 1 210 Eur. Atsakovė dirba BĮ neįgaliųjų centre „Klaipėdos lakštutė“; atsakovas dirba UAB Telšių techninių apžiūrų centre. Šalys yra solidariai atsakingos bankui, byloje nėra įrodymų, jog šalys turi papildomų būsto nuomos išlaidų. Pakeitus sprendimo dalį dėl šalių buto padalijimo, atsakovas kurį laiką nepatirs papildomų būsto nuomos išlaidų, todėl mažinti priteisto pirmosios instancijos teisme išlaikymo šalių dukrai nėra teisinio pagrindo.

69. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos

70. Pirmosios instancijos teismas nustatė šią atsakovo T. R. bendravimo su vaiku M. R. tvarką:

1. Atsakovas bendrauja su dukra M. R. lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį ne vėliau kaip 19.00 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją̨ vietą sekmadienį ne vėliau kaip 17.00 val.

2. Atsakovas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į jos gyvenamąja vietą 20 val.

3. Atsakovas praleidžia su dukra vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus. Atostogos su dukra gali būti vientisos arba išdalytos dalimis. Tikslus atostogų laikas ir trukmė privalo būti derinami su vaiko atostogų laiku ugdymo įstaigose.

4. Atsakovas bendrauja su dukra per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas lyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. ne vėliau kaip 19.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ne vėliau kaip 17.00 val.

5.Atsakovas bendrauja su dukra per šv. Velykas nelyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šv. Velykų išvakarėse ne vėliau kaip 19.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą antrąją šv. Velykų dieną ne vėliau kaip 17.00 val.

6. Atsakovas bendrauja su dukra pasiimdamas ją per jos gimtadienius ((duomenys neskelbtini)) lyginiais metais, o nelyginiais metais per Rugsėjo pirmosios šventę̨.

7. Atsakovas bendrauja su dukra pasiimdamas ją Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį̨ sekmadienį).

8. Atsakovas negali pasiimti dukros, nors tą dieną jam priklausytų bendrauti su dukra pagal kitus punktus, Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį̨ sekmadienį), ieškovės gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) bei ieškovės atostogų su dukra metu.

9. Apie tikslų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką atsakovas privalo informuoti ieškovę SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Apie ketinimą̨ pasiimti dukrą atostogų ir tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką atsakovas privalo pranešti ieškovei SMS žinute ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų̨ pradžios. Šalių suplanuotam atostogų laikui sutapus, pirmenybė pasirinkti atostogų laiką lyginiais metais tenka ieškovei, nelyginiais metais – atsakovui.

10. Atsakovas turi teisę bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20.00 val. nedalyvaujant ieškovei, išskyrus atvejus, kai to reikalauja pats vaikas.

11. Atsakovui prašant, ieškovė turi suteikti jam visą informaciją apie vaiko sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigose ir užklasinėje veikloje ir nedelsdama pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su dukra.

72. Apeliaciniu skundu atsakovas pagrįstai nurodo, kad teismas įpareigojo atsakovą vaiką pasiimti iš ugdymo įstaigos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba Skuode, jis nespėtų pasiimti dukters iki 18 vai. iš darželio, o dukrai rugsėjo mėn. pradėjus lankyti mokyklą, jis iš viso negalėtų jos pasiimti iš ugdymo įstaigos, tik iš gyvenamosios vietos, todėl šis nustatytos bendravimo tvarkos punktas patikslintinas nurodant, kad atsakovas dukrą pasiima iš jos gyvenamosios vietos.

73. Be to, atsakovas prašo teismo nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, paliekant šalių suderintas dienas (pirmadienį ir trečiadienį), tačiau nustatant, kad kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį 18.30 vai. atsakovas pasiima dukrą M. R. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.00 val. Atsakovas nuveža vaiką į būrelius, jeigu jie vyksta nurodytu laiku. Šis prašymas atmestinas, atsižvelgiant į vaiko interesus, nes kiekvienos darbo dienos vakarą vaiko išvykimas iš savo gyvenamosios vietos prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams, trukdytų ugdymo procesui.

74. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis prašė kasmetines savo atostogas vaiko vasaros atostogų metu praleisti su vaiku 14 paeiliui einančių dienų, tačiau teismas tenkino ieškovės reikalavimą, kad atsakovas praleidžia su dukra vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus. Atostogos su dukra gali būti vientisos arba išdalytos dalimis (skundžiamo sprendimo 39 punktas, 3 papunktis). Taigi atsakovas, turėdamas 30 atostogų dienų per metus, visas jas praleistų su vaiku ir būtų įpareigotas atostogų metą derinti su vaiko atostogų laiku ugdymo įstaigose. Toks teismo nustatytas įpareigojimas negali būti realiai įgyvendinamas, kadangi atsakovo darbovietėje atostogų grafikas derinamas su kitais darbuotojais. Šis apeliacinio skundo motyvas atmestinas, nes 30 dienų per kalendorinius metus yra mažesnė vaiko atostogų dalis, teismas pagrįstai nustatė, kad jų metu ir ieškovas yra atsakingas bendrauti su dukra ir organizuoti jos priežiūrą.

75. Apeliantas nepagrįsta apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nustatytoje tvarkoje nėra numatyta galimybė atsakovui bendrauti su dukra per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas nelyginiais metais (4 papunktis), taip pat per šv. Velykas lyginiais metais (5 papunktis), taip pat per dukters gimtadienį nelyginiais metais ir per Rugsėjo pirmosios šventę nelyginiais metais (6 papunktis). Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad atsakovas bendrauja su dukra per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas lyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. ne vėliau kaip 19.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ne vėliau kaip 17.00 val., ir aptariant kitas šventes nurodomas jo ir dukros bendravimas lyginiais ar nelyginiais metais, todėl akivaizdu, jog per didžiąsias metų šventes ir dukros gimtadienį bendraudamas lyginiais metais atsakovas tokios galimybės neturi nelyginiais metais, nes tais metais su dukra bendrauja ieškovė.

76. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

77. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamo sprendimo dalys dėl šalių buto priteisimo ieškovei ir kompensacijos priteisimo atsakovui panaikintinos ir šios ieškinio dalys atmestinos, patikslintina teismo sprendimo dalis dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nustatant bendravimą pirmadieniais ir trečiadieniais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

78. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

79. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 d.).

80. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartyje nurodė, jog ieškovė iš viso už ieškinio reikalavimus turėtų sumokėti 563 Eur dydžio žyminį mokestį valstybei. Šia nutartimi ieškovei R. R. buvo atidėtas 469 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje. Byloje nustatyta, jog šalys dalijosi 57 600 Eur vertės butą ir 14 060 Eur vertės transporto priemones ir reiškė kitus neturtinius reikalavimus, tačiau kolegija keičia priteistą ir pirmosios instancijos teismo nurodytą ieškovei atidėtą 469 Eur žyminį mokestį, t. y. po 234,50 Eur iš kiekvienos šalies valstybei. Šioje proceso stadijoje perskaičiuotas žyminis mokestis pažeistų šalių teisėtų lūkesčių principą.

81. Žyminis mokestis yra priteisiamas iš kiekvieno sutuoktinio teismo sprendimu tokį ginčą galutiniai išsprendus, apskaičiuojant jį nuo kiekvienam sutuoktiniui priteisiamo nuosavybėn turto vertės pagal CPK 85 str.1 d. ir 93 str. nustatytas taisykles. Taigi, antrajam sutuoktiniui nereiškiant savarankiškų reikalavimų, tačiau nesusitarus su ištuokos bylą inicijavusiu sutuoktiniu dėl turto padalijimo būdo ir formos gera valia, jam bet kuriuo atveju ateityje teks pareiga sumokėti žyminį mokestį valstybei.

82. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 74 Eur dydžio žyminis mokestis (274 Eur × 12 mėn. × 3 proc. x 75 proc.), jis priteistinas iš atsakovo valstybei. Iš atsakovo priteistinas 308,50 Eur žyminis mokestis valstybei (74 Eur + 234,50 Eur).

83. Ieškovė patyrė 1 390 Eur išlaidų už advokato pagalbą, atsakovas už advokato padėjėjo pagalbą sumokėjo 850 Eur, bylinėjimosi išlaidas sudaro 450 Eur už atsiliepimo parengimą (pinigų priėmimo kvitas Nr. 1103326); 200 Eur už atskirąjį skundą (sąskaita Nr. 552-02/2022), kuris buvo apeliacinio teismo tenkintas; 200 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (sąskaita Nr. 576-02/2023), iš viso 850 Eur.

84. Byloje lygiomis dalimis padalijus šalių santuokoje įgytą turtą ir tenkinus kitus ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo šalių vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo pagal šalių pateiktus pasiūlymus, išlaidos advokatų pagalbai priteistinos šalims lygiomis dalimis, t. y. ieškovei iš atsakovo – 695 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 425 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme

85. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

86. Apeliacinės instancijos teisme patenkinta apeliacinio skundo dalis dėl šalių santuokoje įgyto buto padalijimo lygiomis dalimis, iš atsakovo paaiškinimo apeliaciniame skunde apie sumokėtą žyminį mokestį nustatyta, kad atsakovas už šią apeliacinio skundo dalį sumokėjo 235 Eur žyminio mokesčio, todėl iš suma priteistina iš ieškovės atsakovui.

87. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 700 Eur išlaidų advokato pagalbai, o ieškovė – 1 200 Eur, apeliacinės instancijos teisme padalijus šalių turtą lygiomis dalimis, kitų neturtinių ir išlaikymo vaikui priteisimo atsakovo reikalavimų netenkinus, šalių turėtos išlaidos advokatų pagalbai priteistinos lygiomis dalimis vienai iš kitos – atsakovui 350 Eur iš ieškovės, o iš atsakovo ieškovei – 600 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo dalis, kuriomis po santuokos nutraukimo ieškovei R. R. priteistas butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui T. R. iš ieškovės R. R. priteista 4 733 Eur kompensacija už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį ir nustatyta, kad po santuokos nutraukimo visus sutartinius įsipareigojimus pagal 2015 m. lapkričio 23 d. kredito sutartį Nr. 04A1518211430 vykdys ieškovė R. R. savo lėšomis be teisės jas regreso tvarka išsiieškoti iš atsakovo T. R., panaikinti ir ieškinio dalį dėl buto priteisimo tenkinti iš dalies.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. R. ir atsakovui T. R. priteisti butą, 57 600 Eur vertės, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis – po 1/2 dalį buto.

Iš atsakovo T. R. ieškovei R. R. priteisti 4 330 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę transporto priemonių dalį.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad atsakovas T. R. bendrauja su dukra kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 20 val., pakeisti ir nustatyti, kad atsakovas T. R. bendrauja su dukra kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 18.30 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo dalis, kuriomis priteista iš atsakovo T. R. 543 Eur žyminio mokesčio valstybei ir iš atsakovo T. R. ieškovei R. R. priteista 1 387 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai aštuoniasdešimt septyni eurai) bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.

Priteisti iš T. R. 308,50 Eur žyminį mokestį valstybei ir 695 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme R. R.

Priteisti iš R. R. 234,50 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 425 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme T. R.

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti T. R. iš R. R. 235 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, ir 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti R. R. iš T. R. 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti T. R. su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.