Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-346-1042/2024 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00754-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 2.4.2.9.1.; 2.6.37.; 3.1.7.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.1. (S)

2024 m. rugsėjo 9 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irenos Stasiūnienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) N. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-180-496/2024 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei N. K., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „R. P.“, I. K., dėl pirkėjo teisių ir pareigų pripažinimo bei turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. G. ieškiniu prašė pripažinti, kad jis pagal 2020 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamojo daikto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto (viešbučio paskirties patalpos), adresas (duomenys neskelbtini), preliminarus plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., (duomenys neskelbtini) aukštas, pažymėto patalpų atidalinimo schemoje Nr. (duomenys neskelbtini), turi visas pirkėjo teises ir pareigas dalyje dėl šio turto 1/2 dalies įsigijimo asmeninės nuosavybės teisėmis, tarp jų sudaryti pagrindinę šio turto pirkimo – pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „R. p.“ dėl 1/2 dalies buto (viešbučio paskirties patalpos), adresas (duomenys neskelbtini), preliminarus plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., (duomenys neskelbtini) aukštas, pažymėtų patalpų atidalinimo schemoje Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo asmeninės nuosavybės teise; pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo G. G. ir atsakovės N. K. bendrąja daline nuosavybe ir nustatyti, kad ieškovui G. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso po 1/2 dalį pirmiau išvardintų nekilnojamųjų daiktų ir priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove buvo šeima ir nuo 2014 m. (duomenys neskelbtini) gyveno kartu. Jie kartu, kaip bendra šeima, apsigyveno atsakovės tėvo namuose, (duomenys neskelbtini). Jis atsakovės tėvo namuose atliko įvairius darbus, gerino buitį, mokėjo mokesčius, o atsakovė rūpinosi maistu. Ieškovas su atsakove buvo išnuomoję butą (duomenys neskelbtini), kuris anksčiau priklausė jam su buvusia žmona, o šios buto dalį buvo nupirkusi atsakovė. Ieškovas pažymėjo, kad pardavę butą (duomenys neskelbtini), po trijų dienų jie su atsakove (duomenys neskelbtini) nusipirko garažą, kuris buvo įrengtas kaip butas ir jį nuomojo trejus metus. Ieškovo iniciatyva sugalvojo pirkti butą (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pirktas už pinigus, kuriuos šalys gavo pardavę patalpas (duomenys neskelbtini). Pardavus patalpas (duomenys neskelbtini) 47 000 Eur gavo grynaisiais pinigais, todėl juos reikėjo įnešti į bankomatus. Vieną dieną ieškovas ir atsakovė į savo sąskaitas įnešė po 10 000 Eur, nes daugiau negalėjo įnešti dėl ribojamų sumų. Kitą dieną jie vėl po 10 000 Eur įnešė, o likusius 7000 Eur jie davė I. K. ir šis įnešė šiuos pinigus į savo sąskaitą. Per dešimt minučių tame pačiame bankomate visi trys iš viso įnešė į banką 27 000 Eur. Ieškovas nurodė, kad I. K. tokių pinigų, kuriuos įnešė į banko sąskaitą ir pervedė už butą, negalėjo turėti, nes gaudavo tik stipendiją ir alimentus. Ieškovas pažymėjo, kad jis su atsakove butą (duomenys neskelbtini) pirko nuomai, o po to jis turėjo būti kaip turtinė apsauga senatvėje. Ieškovas nurodė, kad pirkti sodybą labiau ieškojo atsakovė N. K., bet ją pirko abu kartu. Ieškovas pažymėjo, kad kai pirko sodybą buvo abipusis šalių pasitikėjimas, jis buvo užimtas, todėl nevažiuodavo pasirašinėti pirkimo dokumentų. Už pusę sodybos atsakovė sumokėjo 3 000 Eur, o ieškovas sumokėjo 3 500 Eur. Už kitą pusę sodybos ieškovas sumokėjo 7000 Eur. Ieškovas nurodė, kad atsakovė į sodybą įvedė vandenį, už tai sumokėjo 2 000 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad jis dirbo sodyboje ir taip sukūrė didesnę jos vertę. Medžiagas sodybos remontui pirkdavo abu su atsakove, kuris turėjo pinigų, tas ir mokėdavo, bet stengdavosi, kad abu mokėtų maždaug po pusę sumos. Sodyboje ieškovas restauravo pirtį, padarė laiptus iki upės, o prie upės pastatė pavėsinę, sutvarkė tvartą, padarė medinę šulinio apdailą, po žeme paklojo kabelius, nuolat pjauna žolę. Ieškovas pažymėjo, kad kiekvieną savaitgalį į sodybą jis važiuodavo kartu su atsakove, ten priimdavo svečiuotis bendrus draugus. Šeimos santykiai pradėjo blogėti 2022 metų (duomenys neskelbtini), o santykiai iširo 2023 metų (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad dirbo kelininku, dirbo medžio darbus, turėjo kitų pajamų, pirko rūbus ir pardavinėjo per „eBay“. Ieškovas pažymėjo, kad gautus pinigus už parduotą turtą laikė bendrais pinigais ir kartu už tuos pinigus pirkdavo kitą nekilnojamąjį turtą.

3. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovas pas ją gyveno, tačiau jie negyveno kaip šeima, jų veiklos tikslai buvo grindžiami kiekvieno asmeniniais interesais, pajamos ir išlaidos niekada nebuvo bendros, jie niekada nesiekė ir negavo jokių bendrų pajamų. Ieškovas ir atsakovė savo pajamomis disponavo atskirai. Jeigu atsakovei perkant daiktą trūkdavo pinigų, ieškovas jai paskolindavo, o vietoj skolos raštelio dėl pinigų įrodymo už perkamą daiktą jis mokėdavo pats atlikdamas bankinius pinigų pavedimus. Dėl ieškovo prašymo pripažinti, kad jis turi visas pirkėjo teises ir pareigas pagal Nekilnojamojo daikto rezervavimo 2020 m. gruodžio 17 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) m² ploto butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukštas, asmeninės nuosavybės teisės įsigijimui į šio turto ½ dalį, atsakovė nesutiko ir nurodė, kad šį butą ji pirko tam, kad jos studentas sūnus I. K. galėtų jame gyventi. I. K. iki šiol gyvena tame bute. Buto įsigijimo kaina buvo 56 485 eurų. Ieškovas G. G. už šį butą yra įmokėjęs 20 000 Eur, o trečiasis asmuo I. K. už šį butą yra įmokėjęs 9500 Eur. Butas yra tik vieno kambario, todėl trims skirtingoms šeimoms jame gyventi nėra galimybių. Pagal rezervavimo sutartį buto pirkėja yra tik N. K.. Atsakovė sutiko grąžinti ieškovui 20 000 Eur.

4. Dėl ieškovo prašymo pripažinti gyvenamąjį namą su priklausiniais, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), jo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, nustatant ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį šių nekilnojamųjų daiktų, atsakovė nesutiko ir nurodė, kad šį turtą ji pirko verslo vykdymui, ketina sodyboje įsteigti edukacinę vaikų stovyklą, yra užsakiusi verslo plano parengimą. Su ieškovu šioje sodyboje jokio bendro verslo niekada neplanavo. Sutiko, kad ieškovas yra šioje sodyboje atlikęs remonto darbų, tačiau ši sodyba yra atsakovės. Ieškovas šioje sodyboje jau pusę metų gyvena ir nemoka nuomos mokesčio. Atsakovė patvirtino, kad ieškovas ir ji už šį turtą yra sumokėję kiekvienas po 7000 eurų. Tokią sumą ji sutino grąžinti ieškovui.

5. Trečiasis asmuo I. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad G. G. neturi visų pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2020 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamojo daikto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto (viešbučio paskirties patalpos), adresu (duomenys neskelbtini), preliminarus plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., (duomenys neskelbtini) aukštas, pažymėto patalpų atidalinimo schemoje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šio turto 1/2 dalies įsigijimo asmeninės nuosavybės teisėmis, tarp jų sudaryti pagrindinę šio turto pirkimo - pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „R. p.“ dėl 1/2 dalies buto įgijimo asmeninės nuosavybės teise. Prašė jam, I. K., pripažinti pirkėjo teises ir pareigas pagal nekilnojamojo daikto rezervavimo 2020 m. gruodžio 17 d. sutartį dėl minėto buto asmeninės nuosavybės teisės įgijimo į 18/100 dalių.

6. Trečiasis asmuo UAB „R. P.“ nurodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto rezervavimo sutartis su potencialia pirkėja N. K.. Buvo numatyti pinigų sumokėjimo terminai: per vieną kalendorinę dieną nuo sutarties sudarymo turėjo būti įmokėti 8000 Eur ir per likusias septynias dienas - 54 708 Eur. Pažymėjo, kad sutarties 3.2. punkte nurodyta, kad už potencialų pirkėją gali mokėti kiti asmenys. 2021 m. gruodžio 12 d. buvo sudarytas susitarimas tarp N. K. ir UAB „R. P.“, buto kaina sumažėjo 5 823 Eur, ta suma 2022 m. sausio 4 d. buvo grąžinta N. K.. Už nekilnojamąjį turtą N. K. sumokėjo 32 808 Eur, ieškovas G. G. 20 000 Eur, I. K. 9 500 Eur. Pirkimo pardavimo sutartis planuojama sudaryti šių metų pabaigoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino, kad ieškovas G. G. pagal 2020 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamojo daikto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto (viešbučio paskirties patalpos), adresas (duomenys neskelbtini), preliminarus plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., (duomenys neskelbtini) aukštas, pažymėto patalpų atidalinimo schemoje Nr. (duomenys neskelbtini), turi visas pirkėjo teises ir pareigas dalyje dėl šio turto 1/2 dalies įsigijimo asmeninės nuosavybės teisėmis, tarp jų sudaryti pagrindinę šio turto pirkimo – pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „R. p.“ dėl 1/2 dalies buto (viešbučio paskirties patalpos), adresas (duomenys neskelbtini), preliminarus plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., (duomenys neskelbtini) aukštas, pažymėtų patalpų atidalinimo schemoje Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo asmeninės nuosavybės teise. Pripažino ieškovo G. G. ir atsakovės N. K. bendrąja daline nuosavybe gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad ieškovui G. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso po 1/2 dalį išvardintų nekilnojamųjų daiktų. Priteisė ieškovui G. G. iš atsakovės N. K. bylinėjimosi išlaidas: 809 Eur žyminį mokestį ir 1240 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

8. Teismas sprendė, kad nuo 2014 metų pradžios iki 2022 metų ieškovas ir atsakovė gyveno kartu ir turėjo tarpusavio santykius, artimus šeimyniniams, t. y. apie devynerius metus buvo sugyventiniai, kartu maitinosi, rūpinosi bendra buitimi atsakovės tėvo namuose, bendru poilsiu, bei bendrai valdė turtą – butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriuos valdė nuosavybės teise po ½ dalį.

9. Teismas, vertindamas atsakovės teiginius, esą ieškovas jai pinigus skolino, pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokios rašytinės paskolos sutarties ir pinigus ieškovas pervedė ne atsakovei, o pardavėjams už nekilnojamąjį turtą, nurodant paskirtį „už namo dalį (duomenys neskelbtini) kaime“. Teismas nustatė, kad ieškovas G. G. 2021 m. liepos mėnesį pasirašė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį su pardavėju A. P., o vėliau pirkimo sutartį pasirašė N. K.. Teismas konstatavo, kad tai paneigia paskolos teisinių santykių buvimą ir įrodo buvus žymiai tvaresniems santykiams.

10. Ieškovo siekį ir suvokimą, kad jis kartu su atsakove įgijo nuosavybės teisę į sodybą įrodė ne tik tai, kad jis sumokėjo apie pusę pinigų sumos už sodybą, tačiau jis savo darbu atnaujino sodybą, atliko jos pagerinimus, prižiūrėjo ir prižiūri sodybos aplinką. Teismas konstatavo, kad šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos įgyjant sodybą, jie kartu įgijo ginčo turtą, t. y. sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys yra lygios, nes jie abu mokėjo panašaus dydžio pinigų sumas, sodyboje prie darbų atlikimo abu prisidėjo pagal išgales ir sugebėjimus, kartu maitinosi, kartu sodyboje leido laiką, priimdavo svečius.

11. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai ir paaiškinimai įrodo, kad jis elgėsi kaip patalpų savininkas, todėl sprendė, kad yra labiau tikėtinas ieškovo aiškinimas, jog patalpas (duomenys neskelbtini) jie su atsakove pirko bendrai, pardavę butą (duomenys neskelbtini).

12. Teismas vertino, kad ieškovas su atsakove bendrai rezervavo butą (duomenys neskelbtini), nes N. K. persiuntinėjo G. G. elektroninius laiškus, gautus iš nekilnojamojo turto statytojo, ieškovo rašytos žinutės seseriai ir sūnui, liudytojui G. G. taip pat šią aplinkybę patvirtino.

13. Teismas pažymėjo, kad nėra svarbu, kad dalis pinigų – 9 500 Eur už rezervuojamą butą sumokėta iš I. K. sąskaitos, nes byloje nėra įrodymų, kad tarp šalių ir trečiojo asmens I. K. būtų buvusi sudaryta jungtinės veiklos sutartis, nėra įrodymų apie šių trijų asmenų bendrą veiklą, todėl negalima vertinti, kad dalis rezervuoto buto gali priklausyti trečiajam asmeniui. Taip pat trečiasis asmuo nėra pateikęs įrodymų, iš kur jis sutaupė ženklią – 9500 Eur sumą, būdamas (duomenys neskelbtini). Šie pinigai įnešti į jo banko sąskaitą tuo pačiu metu (kelių minučių skirtumu, tame pačiame bankomate), kaip ir G. G., bei N. K. pinigai, todėl labiau atitinka ieškovo aiškinimą, kad tai buvo pinigai, gauti už parduotas patalpas (duomenys neskelbtini), kurių patys sugyventiniai dėl įnešamų į bankomatą sumų ribojimo negalėjo įnešti į savo sąskaitas.

14. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2014 metų pradžios buvo sugyventiniai, abu savo lėšomis įgijo nekilnojamąjį turtą, bendru darbu, pagal kiekvieno jų sugebėjimus, gerino nekilnojamojo turto objektus, juos keitė, bendrai tvarkė ūkį, siekė bendro ūkinio tikslo iki 2022 metų (duomenys neskelbtini). Tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tame tarpe ir siekiant rezervuoti ir vėliau įgyti butą (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) N. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) ieškovo G. G. reikalavimą pripažinti, kad ieškovas G. G. pagal 2020 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamojo daikto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto (viešbučio paskirties patalpos), adresu (duomenys neskelbtini), preliminarus plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., (duomenys neskelbtini) aukštas, pažymėto patalpų atidalinimo schemoje Nr. (duomenys neskelbtini), turi visas pirkėjo teises ir pareigas dalyje dėl šio turto 1/2 dalies įsigijimo asmeninės nuosavybės teisėmis, tarp jų sudaryti pagrindinę šio turto pirkimo - pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „R. p.“ dėl 1/2 dalies buto (viešbučio paskirties patalpos), adresu (duomenys neskelbtini), preliminarus plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., (duomenys neskelbtini) aukštas, pažymėtų patalpų atidalinimo schemoje Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo asmeninės nuosavybės teise atmesti ir priteisti iš apeliantės N. K. ieškovui G. G. 20 000,00 Eur, sumokėtų 2020 m. gruodžio 19 d. AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). 2) Tenkinti ieškovo G. G. reikalavimą pripažinti ieškovo G. G. ir apeliantės N. K. bendrąja daline nuosavybe gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir padalinti tokiu būdu: priteisti N. K. asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Priteisti iš N. K. 7 000,00 Eur piniginę kompensaciją G. G. už N. K. asmeninės nuosavybės teise atitenkantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, kad visą 7 000,00 Eur piniginę kompensaciją N. K. sumoka G. G. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Arba, remiantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kadangi neatskleista bylos esmė, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir lygių dalių nustatymo, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įrodinėjimo procesas nebuvo tinkamai užbaigtas. Taip pat teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, visus bylos įrodymus, įskaitant ieškovo pozicijos prieštaravimus, vertino selektyviai išskirtinai ieškovui palankia linkme, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. G. prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių bei trečiojo asmens paaiškinimus, kurių pagrindu padarė išvadas. Pažymėjo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių paskolinių santykių egzistavimą tarp jos ir ieškovo nepateikė, jų neįrodinėjo. Nurodė, jog teismas teisingai nustatė ir vertino visas ginčo nagrinėjimui reikalingas aplinkybes, nešališkai ištyrė ir vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taikė aktualų teisinį reglamentavimą, pagrindė ir motyvavo savo priimtas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

19. Apeliacijos dalykas – Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 6 d. sprendimas, kuriuo tenkinti ieškovo G. G. reikalavimai dėl pirkėjo teisių ir pareigų pripažinimo bei turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą prašo panaikinti, priimti naują sprendimą arba alternatyviu reikalavimu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei priteisti iš ieškovo G. G. apeliantei N. K. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe

21. Tarp šalių kilo ginčas dėl pirkėjo teisių ir pareigų pripažinimo bei turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

22. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas konstatavo, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2014 metų (duomenys neskelbtini) buvo sugyventiniai, jie abu savo lėšomis įgijo nekilnojamąjį turtą, bendru darbu, pagal kiekvieno jų sugebėjimus, gerino nekilnojamojo turto objektus, juos keitė, bendrai tvarkė ūkį, siekė bendro ūkinio tikslo iki 2022 metų (duomenys neskelbtini), t. y. tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Apeliantė nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir lygių dalių nustatymo, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įrodinėjimo procesas nebuvo tinkamai užbaigtas. Taip pat teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, visus bylos įrodymus, įskaitant ieškovo pozicijos prieštaravimus, vertino selektyviai išskirtinai ieškovui palankia linkme, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

23. Apeliantė savo apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir sutinka, kad sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) pirko bendrai su ieškovu, tačiau, anot apeliantės, du svetimi žmonės disponuoti griūvančiais prastos būklės statiniais, kai susitarimų pasiekti nepavyksta, negali. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo padalinti sodybą ją priteisiant apeliantei, o ieškovui priteisiant piniginę kompensaciją. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat prašo priteisti iš apeliantės N. K. ieškovui G. G. 20 000,00 Eur, kuriuos jis sumokėjo 2020 m. gruodžio 19 d. AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde apeliantė pareiškė reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliaciniu skundu prašo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti ieškovo G. G. ir apeliantės N. K. bendrąja daline nuosavybe žemės sklypą su statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir padalinti juos priteisiant apeliantei, o iš apeliantės priteisti ieškovui 7 000,00 Eur piniginę kompensaciją už N. K. asmeninės nuosavybės teise atitenkantį žemės sklypą su statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, kad visą 7 000,00 Eur piniginę kompensaciją N. K. sumoka G. G. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; bei priteisti iš apeliantės N. K. ieškovui G. G. 20 000,00 Eur, kuriuos jis sumokėjo 2020 m. gruodžio 19 d. AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 312 straipsnyje įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, 55 punktas; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 16 punktas). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas nereiškė reikalavimo dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos priteisinimo, bei dėl 20000,00 Eur priteisimo iš atsakovės. Atsakovė savarankiško reikalavimo priešieškiniu dėl to pareiškusi nebuvo, todėl atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija dėl atsakovės reikalavimų nepasisako kaip neatitinkančių aptarto teisinio reglamentavimo bei suformuotos kasacinio teismo praktikos.

26. Galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.

27. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.

28. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.

30. Apibendrinant aptartą kasacinio teismo praktiką konstatuotina, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas).

31. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 23 punktas).

32. Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

33. Remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį.

34. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad yra svarbu atsižvelgti į turto, kuris yra ginčo objektas, t. y. dėl kurio įrodinėjama buvus susitarimą jį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, specifiką. Tokio objekto specifiškumas lemia ir įrodymų ypatumus, jų apimtį.

35. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nustatė, kad šalys 2014-2022 m. kartu gyveno ir turėjo artimus šeimyniniams tarpusavio santykius (vedė bendrą ūkį), rūpinosi bendra buitimi ir gerino gyvenimo sąlygas, abu savo lėšomis įgijo nekilnojamąjį turtą, bendru darbu, pagal kiekvieno jų sugebėjimus, gerino nekilnojamojo turto objektus, juos keitė, bendrai tvarkė ūkį, siekė bendro ūkinio tikslo. Teismas konstatavo, kad nurodytu laikotarpiu šalis siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teismo išvada padaryta nenukrypstant nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos.

36. Byloje taip pat nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamojo daikto, buto (viešbučio paskirties patalpos), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rezervavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta atsakovės N. K. vardu. Rezervavimo sutartyje preliminari buto kaina 62 308 Eur. 2021 m. gruodžio 13 d. susitarime preliminari buto kaina 56 485 Eur. Ieškovas nurodė, kad nors rezervacijos sutartis sudaryta atsakovės N. K. vardu, tačiau šalys buvo sutarusios, kad pirkėjais bus abu (ieškovas ir atsakovė), perkantys kiekvienas po ½ dalį šio buto. Visa tai turėjo būti įtvirtinta pagrindinėje turto pirkimo – pardavimo sutartyje. Ieškovas 2020 m. gruodžio 18 d. į UAB „R. P.“ sąskaitą pervedė 20 000 Eur. N. K. į UAB „R. P.“ sąskaitą pervedė: 2020 m. gruodžio 17 d. – 8000 Eur, 2020 m. gruodžio 18 d. – 12 500 Eur, 2020 m. gruodžio 19 d. – 12 308 Eur, o I. K. į šios bendrovės sąskaitą 2020 m. gruodžio 19 d. pravedė 9 500 Eur.

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent ieškovas su atsakove bendrai rezervavo Nekilnojamąjį daiktą, butą (viešbučio paskirties patalpos), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes atsakovė susirašinėjo su statytoju ir persiuntinėjo ieškovui elektroninius laiškus, gautus iš nekilnojamojo turto statytojo, kas įrodo ieškovo teiginius, kad šalys tarėsi ir priėmė bendrą sprendimą kartu įsigyti būstą (duomenys neskelbtini). Nors apeliantė teigia, kad ieškovas jai 20000,00 Eur paskolino, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė neįrodė egzistuojant paskolos santykius tarp jos ir ieškovo, o, priešingai, ieškovas įrodė, kad su atsakove siekė įgyti ir sukurti bendrą nuosavybę. Be to, net ir aplinkybė, kad šalys savo finansus tvarkė atskirai, kaip tvirtina apeliantė, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių apie šalių ketinimą bendrai įgyti būstą kaip investiciją ir lygiaverčio šalių indėlio šį būstą rezervuojant. Tai, kad ieškovas siekė įgyti turtą įrodo ir tai, kad ieškovas 20000,00 Eur pervedė į UAB „R. P.“ sąskaitą, o ne atsakovei, kuri teigia, kad atsakovas minėtą sumą pervedė jos labui (paskolino).Teisėjų kolegija apeliantės teiginius, kad buto rezervacijos teisę pirko apeliantė ir jos sūnus, trečiasis asmuo I. K., kuris pervedė 9500,00 Eur, atmeta kaip deklaratyvius, nepagrįstus ir neįrodytus, nes atsakovė tik ieškovui persiuntinėjo elektroninius laiškus, gautus iš nekilnojamojo turto statytojo, o trečiajam asmeniui I. K. tokios informacijos nesiuntė, kas rodo, kad tik atsakovė ir ieškovas domėjosi turtu ir priėmė sprendimą jį bendrai įsigyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šalys neįrodė, kad tarp šalių ir trečiojo asmens I. K. būtų buvusi sudaryta jungtinės veiklos sutartis, nėra įrodymų apie šių trijų asmenų bendrą veiklą, todėl nėra pagrindo teigti, kad dalis rezervuoto buto gali priklausyti trečiajam asmeniui.

38. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

39. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

40. Nors apeliantė itin akcentuoja, kad pinigus – 20000,00 Eur – būstui įsigyti iš ieškovo skolinosi, šių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtina paskolos sutarties samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi, paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris ir paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Nagrinėjamu atveju ieškovas 20000,00 Eur pervedė ne atsakovei, o tiesiogiai į UAB „R. P.“ sąskaitą. Jokių įrodymų, kad ieškovas būtų skolinęs pinigus atsakovei, byloje nėra pateikta, o ir ieškovas neigia, kad tarp šalių egzistavo paskolos santykiai.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pozicija bylos nagrinėjimo metu kito. Pirmosios instancijos teisme atsakovė teigė, kad perkant sodybą (duomenys neskelbtini), ieškovas atsakovei paskolino 7000 Eur sodybai įsigyti, tačiau apeliaciniame skunde atsakovė jau nurodo, kad „Apeliantė neginčijo ir sutiko, kad sodybą pirko bendrai su ieškovu“ todėl prašė pripažinti ieškovo G. G. ir apeliantės N. K. bendrąja daline nuosavybe žemės sklypą su statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir padalinti juos priteisiant apeliantei, o iš apeliantės priteisti ieškovui 7 000,00 Eur piniginę kompensaciją už N. K. asmeninės nuosavybės teise atitenkantį žemės sklypą su statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, kad visą 7 000,00 Eur piniginę kompensaciją N. K. sumoka G. G. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovės teiginiai paneigia ir jos argumentus, kad ieškovas paskolino atsakovei 20000,00 Eur, rezervuojant Nekilnojamąjį daiktą, butą (viešbučio paskirties patalpos), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nes tiek perkant sodybą, tiek rezervuojant nekilnojamąjį daiktą, butą (viešbučio paskirties patalpos), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas pinigus pervedė ne atsakovei, o pardavėjui.

Dėl įrodymų vertinimo

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

43. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos atsakovė įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis atsakovės įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

44. Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

45. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

46. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

47. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

48. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovės priteistinos 850,00 Eur advokato pagalbos išlaidos, ieškovo turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.