- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-06
- Bylos Nr.
- e2-180-496/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00754-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- N. K.
- Trečiasis asmuo
- I. K., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei N. K., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, I. K., dėl pirkėjo teisių ir pareigų pripažinimo bei turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. G. ieškiniu prašo pripažinti, kad jis pagal (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto (viešbučio paskirties patalpos), adresas (duomenys neskelbtini), preliminarus plotas 37,19 kv. m., 3 aukštas, pažymėto patalpų atidalinimo schemoje Nr. (duomenys neskelbtini), turi visas pirkėjo teises ir pareigas dalyje dėl šio turto 1/2 dalies įsigijimo asmeninės nuosavybės teisėmis, tarp jų sudaryti pagrindinę šio turto pirkimo – pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu uždarąją akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1/2 dalies buto (viešbučio paskirties patalpos), adresas (duomenys neskelbtini), preliminarus plotas 37,19 kv. m., 3 aukštas, pažymėtų patalpų atidalinimo schemoje Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo asmeninės nuosavybės teise; pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo G. G. ir atsakovės N. K. bendrąja daline nuosavybe ir nustatyti, kad ieškovui G. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso po 1/2 dalį pirmiau išvardintų nekilnojamųjų daiktų ir priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas G. G. teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Ieškovas teigė, kad su atsakove buvo šeima, ir nuo (duomenys neskelbtini) gyveno kartu, jie abu su abiejų vaikais vykdavo į keliones. Nurodė, kad jie susipažino pažinčių portale (duomenys neskelbtini), bendravo apie penkis mėnesius, o (duomenys neskelbtini) per atsakovės gimtadienį atsakovė jam įteikė namų raktus ir pasiūlė gyventi kartu. Ieškovas parodė, kad per naujuosius metus, iš (duomenys neskelbtini) metų į (duomenys neskelbtini) metus, jis pasipiršo atsakovei, ji sutiko, tačiau po kurio laiko atsakovė paprašė atidėti santuoką, nes, būdama vieniša mama, ji gavo didesnes išmokas. Jie kartu, kaip bendra šeima, apsigyveno atsakovės tėvo namuose, (duomenys neskelbtini). Jis atsakovės tėvo namuose atliko įvairius darbus, gerino buitį, mokėjo mokesčius, o atsakovė rūpinosi maistu. Jie su atsakove buvo išnuomoję butą (duomenys neskelbtini), kuris anksčiau priklausė jam su buvusia žmona, o šios buto dalį buvo nupirkusi atsakovė. Ieškovas nurodė, kad pardavę butą (duomenys neskelbtini), po trijų dienų jie su atsakove (duomenys neskelbtini) nusipirko garažą, kuris buvo įrengtas kaip butas ir jie jį nuomojo trejus metus. Jo iniciatyva jie sugalvojo pirkti butą (duomenys neskelbtini), nes tai gera investicija. Ieškovas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pirktas už pinigus, kuriuos jie gavo pardavę patalpas (duomenys neskelbtini). Pardavus patalpas (duomenys neskelbtini) 47 000 Eur gavo grynaisiais, todėl juos reikėjo įnešti į bankomatus. Norėjo šiuos pinigus per dvi dienas sumokėti už rezervuojamą butą. Dėl laiko trūkumo šioje vietoje buvo įtrauktas I. K.. Vieną dieną jis ir atsakovė į savo sąskaitas įnešė po 10 000 Eur, nes daugiau negalėjo įnešti dėl ribojamų sumų. Kitą dieną jis su N. K. įnešė vėl po 10 000 Eur, o likusius 7 000 Eur jie davė I. K. ir šis įnešė į savo sąskaitą. Per dešimt minučių tame pačiame bankomate visi trys iš viso įnešė į banką 27 000 Eur. Ieškovas nurodė, kad I. K. tokių pinigų, kuriuos įnešė į banko sąskaitą ir pervedė už butą, jis tikrai negalėjo turėti, nes jis gaudavo tik stipendiją ir alimentus. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakove butą (duomenys neskelbtini) pirko nuomai, o po to jis turėjo būti kaip turtinė apsauga senatvei. Ieškovas nurodė, kad pirkti sodybą labiau ieškojo atsakovė N. K., bet ją pirko abu kartu. Ieškovas parodė, kad, kai pirko sodybą buvo meilė ir pasitikėjimas, jis buvo užimtas, todėl jis nevažiuodavo pasirašinėti pirkimo dokumentų. Už pusę sodybos atsakovė sumokėjo 3 000 Eur, o jis sumokėjo 3 500 Eur. Už kitą pusę sodybos jis sumokėjo 7000 Eur. Ieškovas nurodė, kad atsakovė į sodybą įvedė vandenį, už tai sumokėjo 2 000 Eur. Ieškovas nurodė, kad jis dirbo sodyboje ir taip sukūrė didesnę jos vertę. Jis nurodė, kad medžiagas sodybos remontui jie pirkdavo abu, kuris turėjo pinigų, tas ir mokėdavo, bet stengdavosi, kad abu mokėtų maždaug po pusę sumos. Sodyboje jis restauravo pirtį, ją atnaujino, šiuo metu galima pilnai ja naudotis, padarė laiptus iki upės, o prie upės pastatė pavėsinę, sutvarkė tvartą, padarė medinę šulinio apdailą, po žeme paklojo kabelius, ištaisai pjauna žolę. Ieškovas pažymėjo, kad kiekvieną savaitgalį į sodybą jis važiuodavo kartu su atsakove, ten priimdavo svečiuotis bendrus draugus. Šeimos santykiai pradėjo blogėti (duomenys neskelbtini) metų vasarą, o santykiai iširo (duomenys neskelbtini) metų pradžioje. Ieškovas nurodė, kad dirbo kelininku, dirbo medžio darbus, tai yra jo hobis. Jis turėjo kitų pajamų, pirko rūbus ir pardavinėjo per „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakove buvo bendra šeima. Jis gautus pinigus už parduotą turtą laikė bendrais ir kartu jie už tuos pinigus pirkdavo kitą nekilnojamąjį turtą. Atsakovės teiginiai, kad jis buvo nuomininkas yra melas.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Ji nurodė, kad šalys kartu pirko turtą, jį remontavo, kartu keliavo, tai darė būdami ne kaip nuomotoja ir nuomininkas, bet kaip šeima. Dėl sodybos ginčo kaip ir nėra, nes atsakovė pati savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad už įsigytą sodybą sumokėjo kainą lygiomis dalimis su ieškovu, todėl yra pagrindas pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ½ dalį šio turto. Dėl buto (duomenys neskelbtini) atstovė nurodė, kad į bylą buvo pateikta eilė rašytinių įrodymų, kurie patvirtino, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo abiejų šalių suplanuotas ir apgalvotas pirkinys su tikslu jį nuomoti ir gauti papildomas pajamas. I. K. nepagrindė fakto, kad jis turėjo 9 500 Eur, jis nedeklaravo tokių santaupų, tai suponuoja įsitikinimą, kad tokių pinigų neturėjo. Šalys pinigus susitaupė iš eilės sandorių, iš jungtinės veiklos santykių, kuriuos jie kūrė savo bendra veikla. Atstovė nurodė, kad visos byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad šalis siejo jungtinė veikla, iš kurios šalys sukūrė bendrą dalinę nuosavybė, į kurią ieškovas reiškia savo ieškinio reikalavimus. Atstovė prašo ieškinį visiškai tenkinti ir priteisti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė N. K. 2023 m. liepos 12 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinyje pareikštais reikalavimais nesutinka iš dalies ir prašė I. K. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Atsakovė nurodė, kad ieškovas pas ją gyveno, tačiau jie negyveno kaip šeima, jų veiklos tikslai buvo grindžiami kiekvieno asmeniniais interesais, pajamos ir išlaidos niekada nebuvo bendros, jie niekada nesiekė ir negavo jokių bendrų pajamų. Ieškovas ir ji savo pajamomis disponavo atskirai. Jeigu jai perkant kokį daiktą trūkdavo pinigų, ieškovas paskolindavo, o vietoj skolos raštelio dėl pinigų įrodymo už perkamą daiktą jis mokėdavo pats atlikdamas bankinius pinigų pavedimus. Dėl ieškovo prašymo pripažinti, kad jis turi visas pirkėjo teises ir pareigas pagal Nekilnojamojo daikto rezervavimo (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) į 37,19 m2 ploto butą (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisės įsigijimui į šio turto ½ dalį, atsakovė nesutinka ir nurodo, kad šį butą ji pirko tam, kad jos sūnus I. K., būdamas studentas, galėtų jame gyventi. I. K. iki šiol gyvena tame bute. Buto įsigijimo kaina buvo 56 485 eurų. Ieškovas G. G. už šį butą yra įmokėjęs (įrodymas pateiktas su ieškiniu) 20 000 Eur., trečiasis asmuo I. K. už šį butą yra įmokėjęs 9500 Eur. Butas yra tik vieno kambario, todėl trims skirtingoms šeimoms jame gyventi nėra galimybių. Pagal rezervavimo sutartį buto pirkėja yra tik N. K.. Atsakovė sutinka grąžinti ieškovui 20 000 Eur. Dėl ieškovo prašymo pripažinti gyvenamąjį namą su priklausiniais, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), jo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, nustatant ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį šių nekilnojamųjų daiktų, atsakovė nesutinka. Nurodo, kad šį turtą ji pirko verslo vykdymui, ketina sodyboje įsteigti edukacinę veikų stovyklą, yra užsakiusi verslo plano parengimą. Su ieškovu šioje sodyboje jokio bendro verslo niekada neplanavo. Ieškovas yra šioje sodyboje atlikęs remonto darbų, tačiau ši sodyba yra atsakovės, o ieškovas šioje sodyboje jau pusę metų gyvena ir nemoka jokio nuomos mokesčio. Sutinka su ieškovu, kad jis ir ji už šį turtą yra sumokėję kiekvienas po 7000 eurų. Tokią sumą ji sutinka grąžinti ieškovui.
Atsakovė N. K. teismo posėdžio metu prašo ieškinį atmesti. Ji nurodė, kad su ieškovu susipažino per internetą ir pradėjo bendrauti. Iš pradžių viskas buvo gerai, pirmaisiais metais su ieškovu bandė gyventi kaip šeima, tai nepavyko dėl ieškovo gyvenimo būdo. Jie gyveno kartais kartu, kartais atskirai, tik viena išvyka buvo bendra. Nurodė, kad ieškovas dirbo jos tėvo namuose, nes nuomos nemokėjo, o už priemones, t. y. medieną, plyteles, mokėjo ji. Ji paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas gyveno nuo (duomenys neskelbtini), kaip pats nurodė, ar nuo (duomenys neskelbtini) metų pabaigos iki nusipirko sodybą kaime, gali būti (duomenys neskelbtini) vasarą, t.y. apie (duomenys neskelbtini) metus. Jis į jos tėvo namus atvyko gyventi vienas, jo vaikai gyveno su mama. Pirmus metus jie gyveno kartu, o po to - ji viename kambaryje, jis kitame. Maistą jie ruošdavo tai kartu, tai atskirai. Ieškovas neprisidėjo prie jos vaikų auginimo ir auklėjimo. Nuomos sutarties su ieškovu per tuos metus nebuvo sudarę, nes negalvojo, kad to reikia. Ieškovas mokėjo mokesčius už namą, o ji pirko maistą. Ieškovo tėvai yra geri žmonės, todėl ji dar ir dabar bendrauja su jo tėvais. Su ieškovo vaikais šiuo metu nebendrauja. Dėl sodybos pirkimo atsakovė nurodė, kad sodybą įsigyti ji planavo jau senai, ją įsigydama žinojo, kad organizuos socialinės rizikos vaikų stovyklas. Ieškovas apie tokius planus nežinojo. Ji pirmiausia nusipirko vieną sodybos dalį, vėliau antrą dalį nupirko G., tą dalį pinigų gali grąžinti ieškovui. Atsakovė nurodė, kad ji už sodybą mokėjo mokesčius, pirko priemones, o ieškovas gyveno sodyboje ir dirbo įvairius darbus, ieškovas padėdavo meistrams dirbti. Ji veždavo valgyti ieškovui į sodybą. Dėl buto (duomenys neskelbtini) atsakovė nurodė, kad jos sūnus I. gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini). Ji norėjo įsigyti butą, kad sūnus turėtų kur gyventi. Atsakovė nurodė, kad už butą ji mokėjo 26 985 Eur, G. įmokėjo 20 000 Eur ir I. 9 500 Eur. Dėl pinigų įnešimo į bankomatą, galėjo būti taip, kaip nurodė ieškovas, nes ji turi mašiną, vairuoja, o ieškovas nevairuoja, tai galėjo nuvežti visus iki bankomato. Ieškovas nėra (duomenys neskelbtini) buto sutarties šalis, nes jis geranoriškai sutiko jai pinigus paskolinti. Atsakovė nurodė, kad kartu su ieškovu ji pirko tik žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kitus pirkinius ji pirko sau ir skolinosi pinigus iš ieškovo, nes jis tuo metu turėjo pinigų. Atsakovė nurodė, kad su ieškovu jokio bendro turto, jokios bendros veiklos sukurti nesiekė, kaip šeima niekada negyveno, o bendravo kaip draugai, kiekvienas savo asmenines lėšas naudojo savo nuožiūra. Atsakovė pažymėjo, kad pinigus skolinosi būtent bankiniais pavedimais tam, kad būtų įrodymas, jog ieškovas mokėjo už atsakovę. Atsakovė prašo ieškovo ieškinio netenkinti, bet priteisti iš jos (atsakovės) ieškovo naudai jo sumokėtus 7 000 Eur ir 20 000 Eur. Taip pat atsakovė nurodė, kad liudytojai buvo suklaidinti, nurodydami apie jų santykius, kaip šeimoje, nes jie su G. G. nebuvo įregistravę santuokos ar partnerystės. Atsakovė nurodė, kad ieškovas dažnai visiems rašo sms žinutes pagal savo įsivaizdavimą, nors iš tiesų taip nėra. Jokių bendrų tikslų jie neturėjo, ji tik skolinosi pinigus.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašo ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas neįrodė nekilnojamojo turto nuomos aplinkybių. Ieškovas ir atsakovė turėjo butą po ½ dalį (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, kad šį butą nuomojo, tačiau nepateikė įrodymų. Jis aiškina, kad pardavę šį butą jie pirko patalpas (duomenys neskelbtini) ir nuomojo, tačiau taip pat neįrodo nuomos. Taigi ieškovas neįrodė buvus bendrą veiklą. Atsakovės atstovas teigia, kad patalpų (duomenys neskelbtini) pirkimui atsakovė pati turėjo savo pinigus 9 000 Eur. Ieškovas nepateikė jokių nuomos sutarčių ir VMI sumokėtų mokesčių. Pateiktos fotonuotraukos rodo šalių draugavimą, laiko leidimą kartu, tačiau tai nėra pagrindas bendrai nuosavybės teisei atsirasti. Atsakovė neneigia fakto, kad jie gyveno kartu, bet jų pajamos ir išlaidos nebuvo bendros, atsakovė iš ieškovo skolinosi pinigus. Ieškovas gyveno atsakovės tėvo namuose faktinės panaudos sąlygomis, nes nemokėjo nuomos mokesčio. Ieškovas (duomenys neskelbtini) metais siūlė atsakovei sudaryti santuoką, tačiau ši atsisakė, todėl būtų neteisinga, kad turtas priklausytų po ½ dalį. Ieškovas sutiko, kad viena atsakovė pasirašytų buto rezervavimo sutartį. Jei atsakovė ir perdavė pinigus sūnui I., kad šis įmokėtų už rezervuotą butą, tai ji padavė savo pinigus. Ieškovas suvokė, kad norint tapti sodybos savininku, reikia būti įrašytam sutarties šalimi, tačiau taip nebuvo padaryta. Ieškovo reikalavimas dėl buto yra neproporcingas jo įmokėtiems pinigams. Pagal įmokėtus pinigus ieškovui galėtų priklausyti 37/100 dalys buto, bet ne ½. Ieškovės įmoka didžiausia rezervuojant butą, todėl butas turi priklausyti jai. Atstovas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti buvusį šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos, partnerystės, todėl prašo ieškinio netenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovui jo sumokėtus pinigus 7000 Eur ir 20 000 Eur, priteisti atsakovei iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškinio dalykas yra nepagrįstas prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Trečiasis asmuo I. K., įtrauktas į bylą 2023-08-28 dienos nutartimi, 2023-09-14 atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad jis nesutinka su ieškiniu, kad G. G. turi visas pirkėjo teises ir pareigas pagal (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto (viešbučio paskirties patalpos), adresas (duomenys neskelbtini), preliminarus plotas 37,19 kv. m., 3 aukštas, pažymėto patalpų atidalinimo schemoje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šio turto 1/2 dalies įsigijimo asmeninės nuosavybės teisėmis, tarp jų sudaryti pagrindinę šio turto pirkimo - pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu uždarąją akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1/2 dalies buto įgijimo asmeninės nuosavybės teise. Prašo jam, I. K. pripažinti pirkėjo teises ir pareigas pagal nekilnojamojo daikto rezervavimo (duomenys neskelbtini) sutartį dėl minėto buto asmeninės nuosavybės teisės įgijimo į 18/100 dalių. Dėl kitų ieškinio reikalavimų trečiasis asmuo nėra suinteresuotas.
Trečiasis asmuo I. K. teismo posėdžio metu prašo ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad atsakovė yra jo mama, ieškovas vienu metu buvo jos draugas, kitu metu - nuomininkas. Dėl buto pirkimo, nurodė, kad butą pirko jam gyventi. Nurodė, kad jis susitaupė 9500 Eur, nes vasaromis dirbo oficialiai, nurodė, kad pinigų jam duodavo senelis, mama, krikšto mama, tėvas mokėdavo alimentus skirtingomis sumomis, bei gaudavau stipendiją 300 Eur. Pažymėjo, kad mama žadėjo pirkti butą sau, mama buvo atsakinga už finansus. Parodė, kad norėtų jog dalis buto atitektų jam. Ieškovas buvo jam pristatytas kaip mamos draugas, jį matydavo dažnai, iki kol jis išsikėlė į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metais. Ten mokėsi. Dirbo vasaromis „(duomenys neskelbtini)“, metalo įmonėje ir kitose darbovietėse. Nurodė, kad pinigus laikė piniginėje, savo kambaryje, (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) bendrabutyje nesaugu. Jis šių sutaupytų pinigų nedeklaravo, nes pinigai buvo laikomi ne banke.
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovė M. S. 2024-02-14 teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta nekilnojamojo daikto rezervavimo sutartis su potencialia pirkėja N. K.. Buvo numatyti pinigų sumokėjimo terminai: per vieną kalendorinę dieną nuo sutarties sudarymo turėjo būti įmokėti 8000 Eur ir per likusias septynias dienas - 54 708 Eur. Atstovė nurodė, kad sutarties 3.2. punkte nurodyta, kad už potencialų pirkėją gali mokėti kiti asmenys. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas susitarimas tarp N. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, buto kaina sumažėjo 5 823 Eur ta suma buvo grąžinta N. K. 2022 m. sausio 4 d. Nurodė, kad iš banko išrašų matyti, kad buvo mokėta tiek N. K. (32 808 Eur), tiek ieškovo G. G. (20 000 Eur), tiek I. K. (9 500 Eur). Pirkimo pardavimo sutartis planuojama sudaryti šių metų pabaigoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš prie ieškinio pridėto (duomenys neskelbtini) susitarimo prie (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto rezervavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rezervacijos sutartis buvo sudaryta atsakovės N. K. vardu. Rezervavimo sutartyje preliminari buto kaina 62 308 Eur. (duomenys neskelbtini) susitarime preliminari buto kaina 56 485 Eur. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nors rezervacijos sutartis sudaryta atsakovės N. K. verdu, tačiau buvo susitarta, kad pirkėjais bus abu (ieškovas ir atsakovė), perkantys kiekvienas po ½ dalį šio buto. Tai turėjo būti įtvirtinta pagrindinėje turto pirkimo – pardavimo sutartyje. Prie ieškinio pridėtas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 18 d. į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 20 000 Eur. Prie N. K. atsiliepimo į ieškinį pridėti įrodymai, kad N. K. pervedė į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą: 2020 m. gruodžio 17 d. – 8000 Eur, 2020 m. gruodžio 18 d. – 12 500 Eur, 2020 m. gruodžio 19 d. – 12 308 Eur., o I. K. į šios bendrovės sąskaitą 2020 m. gruodžio 19 d. pravedė 9 500 Eur.
Iš (duomenys neskelbtini) buto su priklausiniais pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad tarp atsakovės N. K. (pirkėjos) ir V. U. (pardavėjos) buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsigijo pusę gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/49 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad turtas įsigytas už 3 000 Eur sumą. Ieškinyje nurodyta, kad faktinė šio nekilnojamojo turto pirkimo kaina buvo 6500 Eur. Prie ieškinio pridėtas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas (duomenys neskelbtini) pervedė 3 500 Eur į pardavėjos V. U. sąskaitą.
Iš (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad tarp atsakovės N. K. (pirkėjos) ir A. P. (pardavėjo) buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsigijo kitą tos pačios sodybos dalį – t. y. ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/49 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad turtas įsigytas už 2 500 Eur sumą. Pagal (duomenys neskelbtini) preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kurią su A. P. pasirašė G. G., perkamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina 7 500 Eur. Sudarant preliminarią sutartį pirkėjas, šiuo atveju sutartyje G. G., sumokėjo 1 000 Eur avansą, kuris įskaitomas į bendrą kainą. Prie ieškinio pridėtas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas 2021 m. rugpjūčio 11 d. pervedė 2 500 Eur į pardavėjo A. P. sąskaitą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-06-05 išrašų matyti, kad N. K. asmeninės nuosavybės teise įrašytas žemės sklypas ir statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-11-17 išrašo, tą pačią dieną pateikto į bylą, matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso po ½ dalį G. G. ir N. K. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu.
Ieškovo G. G. atstovė į bylą 2023-09-25 ir 2023-11-30 pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti vaizdai iš šalių vienų, ir su vaikais, tėvais kelionių, laisvalaikio leidimo. Taip pat prie fotonuotraukų nurodyta, kad užfiksuota pavėsinė, kurią pastatė G. G. prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kur gyveno šalys. Atsakovė nepaneigė bendrų kelionių, laiko leidimo fakto ir to, kad ieškovas atliko darbus prie jos tėvui priklausančio namo, kuriame gyveno ji ir ieškovas. Atsakovė tiktai 2024-03-05 pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne ieškovei ir nurodo, kad dėl to ji negalėjo tartis su ieškovu dėl darbų atlikimo šiame sklype ir apmokėjimo už juos.
Ieškovo G. G. atstovė į bylą 2024-03-05 pateikė atsakovės N. K. ieškovui persiųstus elektroninius laiškus, kuriuose ji susirašinėja su ginčo buto (duomenys neskelbtini) pardavėjais. Taip pat ieškovo atstovė 2024-02-13 į bylą pateikė ieškovo susirašinėjimą su savo seserimi apie planus ir pirkti butą (duomenys neskelbtini), apie sunkų apsisprendimą tai darant, bei 2024-04-12 pateikė ieškovo G. G. rašytą žinutę 2020-12-17 apie tai, kad nusprendė investuoti (duomenys neskelbtini), tik pastatys po dviejų metų.
Liudytoja A. D. 2024 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovą ir atsakovę pažįsta, su G. pažįstami (duomenys neskelbtini) metų, su N. - apie (duomenys neskelbtini) metų, bendravo šeimomis. Nurodė, kad susitikdavo su jais abiem kartu. Ji žinojo G. vardu (duomenys neskelbtini) buvo nupirkti apartamentai, jis juos remontavo, po kiek laiko juos pardavė ir nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė gyveno kaip šeima, tai atrodė, kad nekilnojamąjį turtą perka bendrai. Santykiai, kad G. būtų nuomininkas, nepanašūs. Jie abu atrodė kaip bendra šeima. Liudytoja nurodė nežinanti, kokiu tikslu šalys pirko butą (duomenys neskelbtini), bet atrodė, kad tą butą perka abu. Apie dar vieną, trečią, buto pirkėją negirdėjo, apie tai kad ten gyvens kas nors konkrečiai negirdėjo. Sodybą pirko ir atrodė, kad jie abu šeimininkai. Kokiu tikslu pirko sodybą iki galo nežino, gal buvo minėję kad sodyba būtų apsistojimų vieta. Kada nutrūko santykiai nežino. Šeimomis buvo susitikę gal 10 kartų, 2 kartus kartu su jais buvo (duomenys neskelbtini).
Liudytojas R. D. 2024 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu parodė, kad su N. susipažino prieš (duomenys neskelbtini) metų, kai G. pradėjo gyventi su N.. G. turėjo (duomenys neskelbtini) kotedžą, kurį pardavė ir nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Suprato, kad pirko jie abu kartu, be pašalinių asmenų. Žino, kad nusipirko sodybą, ją remontavo, mano, kad kartu nusipirko. Butas (duomenys neskelbtini) buvo perkamas ateičiai. Vaikai studentai. Nežino, ar butą pirko vaikams ar nuomai. Nurodė, kad šalių santykiai nebuvo panašūs į nuomininko ir nuomotojo, nes jie bendravo šeimomis. Matė, kad sodyboje dirbo abu, buvo ir samdomų darbuotojų.
Liudytojas G. G. 2024 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu parodė, kad G. G. jam yra tėtis ir jis su N. gyveno kaip šeima. N. jam buvo kaip pamotė. (duomenys neskelbtini) naujuosius metus sutiko trise G., N. ir jis, tuo metu G. pasipiršo N.. Parodė, kad šalys kartu apsigyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų, o bendras gyvenimas nutrūko (duomenys neskelbtini). Tarpusavio santykiai buvo geri, gyveno kaip šeima, niekada nebūtų pagalvojęs, kad G. gyveno nuomos pagrindais. Sodyboje yra buvęs, suprato, kad tai yra šalių bendra investicija, jie planavo sutvarkyti, išnuomoti atostogų metu. Butas (duomenys neskelbtini) pirktas nuomai, abu planavo tą butą nuomoti. Suprato kad butą pirko abu – tėtis ir N.. Dėl I. K., kaip pirkėjo, nieko nežino, nes tėtis apie tai nieko nėra sakęs.
Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.
Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).
Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 22 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas ir atsakovė nebuvo susituokę, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) metų pradžios ieškovas apsigyveno kartu su atsakove jos tėvo namuose, (duomenys neskelbtini). Gyvendamas šiuose namuose ieškovas mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas name, atliko namo priežiūros darbus, pastatė pavėsinę. Atsakovė pripažino, kad jie su ieškovu vienerius metus gyveno kartu, vėliau esą jie gyveno atskiruose kambariuose ir ieškovas gyveno kaip nuomininkas. Tačiau į bylą nėra pateikta nuomos sutartis, atsakovė pripažino, kad G. G. nuomos mokesčio nemokėjo. Tokį atsakovės teiginį nepakanka vertinti atskirai nuo kitų į bylą pateiktų įrodymų. Ieškovas teigė, kad jie su atsakove buvo sugyventiniai iki (duomenys neskelbtini) metų pradžios. Atsakovė N. K. tai neigia, tačiau paaiškinimuose ji nurodė, kad jie su ieškovu maitinosi bendrai, kad ji veždavo maistą jam į nupirktą sodybą, kai šis sodybą remontavo. Pateiktos fotonuotraukos įrodo, kad šalys su vaikais ir net su tėvais kartu atostogavo, važiavo į keliones. Šalys pripažįsta, kad, jiems pradėjus gyventi kartu, atsakovė nupirko G. G. buvusios sutuoktinės buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir jis su ieškovu tapo šio buto bendraturčiais. Liudytojai A. D. ir R. D. nurodė, kad G. G. ir N. K. jiems atrodė kaip bendra šeima, jie bendravo šeimomis. Jų santykiai tikrai nebuvo panašūs į nuomininko ir nuomotojos santykius. Tą patį nurodė liudytojas G. G., ieškovo sūnus. Jis taip pat nurodė, kad tėvas su atsakove apsigyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini) metų ir bendrai, kaip šeima gyveno iki (duomenys neskelbtini) metų, kai tą vasarą jų santykiai atrodė pašliję.
Taigi teismas pripažįsta esant įrodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų pradžios iki (duomenys neskelbtini) metų ieškovas ir atsakovė gyveno kartu ir turėjo tarpusavio santykius, artimus šeiminiams, t. y. apie (duomenys neskelbtini) metus buvo sugyventiniai: kartu maitinosi, rūpinosi bendra buitimi atsakovės tėvo namuose, bendru poilsiu, bei bendrai valdė turtą – butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriuos valdė nuosavybės teise po ½ dalį. Taip pat šalys aplinkiniams leido suprasti juos esant pora. Atsakovė neneigia bendrų kelionių, bendro gyvenimo, ji nurodė, kad norėjo dėmesio, meilės, tačiau ji neigia norėjusi įgyti ieškinyje nurodytą turtą bendrąja nuosavybe su ieškovu.
Atsakovė N. K. aiškina, kad ieškovas G. G., pervesdamas pinigus, nepirko ir nerezervavo nekilnojamąjį turtą, o jai skolino pinigus: rezervuojant butą (duomenys neskelbtini) jai paskolino 20 000 Eur., o perkant sodybą (duomenys neskelbtini) jai paskolino 7000 Eur. Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. 3 dalis numato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (4 dalis). Teismas, vertindamas atsakovės teiginius, esą ieškovas jai pinigus skolino, atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepateikė jokios rašytinės paskolos sutarties ir pinigus ieškovas pervedė ne jai, bet pardavėjams už nekilnojamąjį turtą, netgi nurodant paskirtį „už namo dalį (duomenys neskelbtini) kaime“. Taip pat, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas G. G. (duomenys neskelbtini) pasirašė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį su pardavėju A. P., o vėliau pirkimo sutartį pasirašė N. K.. Tokios aplinkybės paneigia paskolos teisinių santykių buvimą o įrodo buvus žymiai tvaresniems santykiams.
Ieškovo siekį ir suvokimą, kad jis kartu su N. K. įgijo nuosavybės teisę į sodybą įrodė ne tik tai, kad jis sumokėjo apie pusę pinigų už sodybą, tačiau jis savo darbu atnaujino sodybą, atliko jos pagerinimus, prižiūrėjo ir prižiūri sodybos aplinką. Nors atsakovė, norėdama paneigti ieškovo aiškinimą apie sodybos atnaujinimo darbų atlikimą, nurodė, kad ji samdė meistrus, tačiau ji neneigė, kad kartu su kitais meistrais dirbo ir ieškovas. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji sodybos atnaujinimui pirko medžiagas, vežė ir gamino maistą ieškovui sodybos atnaujinimo metu. Visos šios aplinkybės įrodo, kad šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos įgyjant sodybą: jie abu mokėjo panašaus dydžio pinigų sumas, prie darbų sodyboje atlikimo abu prisidėjo pagal išgales ir sugebėjimus, kartu maitinosi, kartu sodyboje leido laiką, priimdavo svečius, todėl vertinama, kad jie kartu įgijo ginčo turtą, t. y. sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys yra lygios.
Dėl ketinimo įsigyti nekilnojamąjį turtą - butą (viešbučio paskirties patalpą), adresu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) teismas pakartotinai pažymi, kad ieškovas rezervavimo sutartyje nustatytu terminu (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) iš savo sąskaitos pravedė žymią dalį kainos – 20 000 Eur, kai bendra buto kaina po nuolaidos yra 56 485 Eur.
Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 22 punktas).
Ieškovas pasisakymuose ir 2023-09-25 pateiktame prašyme dėl papildomų dokumentų nurodė, kad pardavę butą (duomenys neskelbtini), jie su N. K. nusipirko patalpas (duomenys neskelbtini), kurias nuomojo, o, pardavę šias patalpas, už gautus pinigus jie bendrai rezervavo butą (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia, kad patalpas (duomenys neskelbtini), įvardytas garažu, ji įsigijo viena už 9 000 Eur ir pardavė viena už 10 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad patalpos (duomenys neskelbtini) parduotos (duomenys neskelbtini), tai atitinka ieškovo teiginius, kad pardavus patalpas (duomenys neskelbtini), už gautus pinigus buvo rezervuotas butas ((duomenys neskelbtini) sutartis). Prie 2023 m. rugsėjo 25 dienos ieškovo pateiktų papildomų dokumentų yra pridėtas skelbimas, kuriame matyti, kad N. B. (duomenys neskelbtini) nuomoja patalpas, kuriose gali apsistoti iki 6 asmenų. Ieškovas teigė, kad tai atsakovės skelbimas, o ši tokios informacijos nepaneigė. Pažiūrėjus šio skelbimo fotonuotraukos kyla pagrįstų abejonių, kad šios patalpos galėjo būti perkamos ir parduodamos už tokią mažą kainą, kaip nurodyta sutartyse (9 000 ar 10 000 Eur). Ieškovas 2023-10-25 pateikė savo sąskaitos išrašą ir nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) mokėjo už internetą ir televiziją butui (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateikti įrodymai ir paaiškinimai leidžia spręsti, kad jis elgėsi kaip patalpų savininkas. Teismas sprendžia, kad yra labiau tikėtinas ieškovo aiškinimas, jog patalpas (duomenys neskelbtini) jie su atsakove pirko bendrai, pardavę butą (duomenys neskelbtini).
Tai, kad ieškovas su atsakove bendrai rezervavo butą (duomenys neskelbtini) įrodo aplinkybė, kad N. K. persiuntinėjo G. G. elektroninius laiškus, gautus iš nekilnojamojo turto statytojo (pateikta 2024-03-05), bei ieškovo rašytos žinutės seseriai (pateikta 2024-02-13) ir sūnui, liudytojui G. G. (pateikta į bylą 2024-04-12).
Teismas vertina, kad bylos esmei neturi reikšmės, kad dalis pinigų – 9 500 Eur už rezervuojamą butą sumokėta iš I. K. sąskaitos, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp šalių ir trečiojo asmens I. K. būtų buvusi sudaryta jungtinės veiklos sutartis, nėra įrodymų apie šių trijų asmenų bendrą veiklą, o tokiu atveju negalima vertinti, kad dalis rezervuoto buto gali priklausyti trečiajam asmeniui. Taip pat trečiasis asmuo nėra pateikęs įrodymų, iš kur jis sutaupė ženklią – 9500 Eur sumą, būdamas dvidešimtmetis. Be to, šie pinigai įnešti į sąskaitą tuo pačiu metu (kelių minučių skirtumu, tame pačiame bankomate), kaip ir G. G., bei N. K. pinigai, todėl labiau atitinka ieškovo aiškinimą, kad tai buvo pinigai, gauti už parduotas patalpas (duomenys neskelbtini), kurių patys sugyventiniai dėl įnešamų į bankomatą sumų ribojimo negalėjo įnešti į savo sąskaitas.
Vertinant visus atsakovės ir jos atstovo pasisakymus byloje matyti, kad jie stengiasi paneigti, sumenkinti kiekvieno atskiro įrodymo svarbą, tačiau ieškovo pateiktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad ieškovas ir atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) metų pradžios buvo sugyventiniai, jie abu savo lėšomis įgijo nekilnojamąjį turtą, bendru darbu, pagal kiekvieno jų sugebėjimus, gerino nekilnojamojo turto objektus, juos keitė, bendrai tvarkė ūkį, siekė bendro ūkinio tikslo iki (duomenys neskelbtini) metų pabaigos. Tai, bei ieškovo pinigų termedimai sudaro pakankamą pagrindą išvadai buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tame tarpe ir siekiant rezervuoti ir vėliau įgyti butą (duomenys neskelbtini), ieškinys tenkintinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinant ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistina 809 Eur žyminis mokestis ir 1240 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-274 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad ieškovas G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto (viešbučio paskirties patalpos), adresas (duomenys neskelbtini), preliminarus plotas 37,19 kv. m., 3 aukštas, pažymėto patalpų atidalinimo schemoje Nr. (duomenys neskelbtini), turi visas pirkėjo teises ir pareigas dalyje dėl šio turto 1/2 dalies įsigijimo asmeninės nuosavybės teisėmis, tarp jų sudaryti pagrindinę šio turto pirkimo – pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu uždarąją akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1/2 dalies buto (viešbučio paskirties patalpos), adresas (duomenys neskelbtini), preliminarus plotas 37,19 kv. m., 3 aukštas, pažymėtų patalpų atidalinimo schemoje Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo asmeninės nuosavybės teise.
Pripažinti ieškovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad ieškovui G. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ dalį išvardintų nekilnojamųjų daiktų.
Priteisti ieškovui G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas: 809 Eur (aštuonių šimtų devynių eurų) žyminį mokestį ir 1240 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.