Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimą rentos gavėjo reikalavimu, aiškinimo bei taikymo.Ieškovės M. D. ir S. Ž. (2015 m. rugpjūčio 10 d. mirusios ieškovės E. Z. procesinių teisių perėmėjos) pareikštame ieškinyje prašė nutraukti 2012 m. kovo 16 d. sudarytą rentos sutartį dėl 32,93 kv. m ploto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies 58,22 kv. m ploto gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo rūsio, šulinio, 110/880 dalies 8,8000 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), ir grąžinti E. Z. teisių perėmėjoms pagal šią sutartį atsakovui perleistus nekilnojamuosius daiktus, atleisti atsakovą nuo pareigų, nustatytų rentos sutartimi.Ieškovės nurodė, kad 2012 m. kovo 16 d. tarp E. Z. ir atsakovo buvo sudaryta rentos sutartis, pagal kurią rentos gavėja E. Z. perdavė asmeninėn nuosavybėn atsakovui, o šis priėmė nekilnojamuosius daiktus – butą, žemės sklypo bei jame esančių gyvenamojo namo ir kitų pastatų dalį. Atsakovas įsipareigojo leisti E. Z. neatlygintinai naudotis butu ir ją išlaikyti iki jos gyvos galvos, suteikti jai maitinimą, drabužius, slaugyti ją ligos atveju, nupirkti vaistus, išskalbti jos drabužius ir patalynę, suteikti kitas gyvybiškai būtinas paslaugas, E. Z. mirus, padengti jos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas. 2012 m. kovo 16 d. atsakovas nuvežė E. Z. ir jos pusseserę O. N. pas gydytoją, taip pat nuvyko į banką ir gavo informaciją apie E. Z. banko sąskaitoje sukauptas lėšas ir indėlius, pas notarę pasirašė rentos sutartį, taip pat įgaliojimą, išduotą atsakovui. Po sutarties pasirašymo atsakovas E. Z. nesidomėjo ir jokios priežiūros jai neteikė. Ji buvo garbaus amžiaus, ligota, vartojo vaistus nuo cukrinio diabeto, jai buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija. E. Z. buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, kadangi ji pati nesugebėjo pasigaminti maisto, nusipirkti reikalingų produktų, savimi pasirūpinti, dėl sutrikusios atminties negalėjo viena išeiti iš namų. E. Z. ieškovei sakydavo, kad jai reikia pagalbos, kad atsakovas neatveža valgyti, nenuperka vaistų. Šiltuoju sezonu ji gyveno kaime, o šaltuoju sezonu – Alytuje, savo bute. Ieškovė lankydavo ją kaime, padėdavo sumokėti mokesčius už butą, kartu su O. N. nupirkdavo ir pagamindavo maisto visai dienai, nupirkdavo ir paduodavo vaistus, ją maudydavo, skalbdavo jos drabužius. Nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio pradžios E. Z. gyveno pas ieškovę M. D., ši visapusiškai ja rūpinosi, o atsakovas buvo atvykęs tik du kartus. Atsakovas iki E. Z. mirties ja nesirūpino, neteikė priemonių slaugai, nepirko vaistų. E. Z. jam neskambino ir nieko nereikalavo, ieškovė M. D. taip pat jam neskambino ir nepranešė, kad E. Z. reikalinga nuolatinė globa ir priežiūra, nes pagal rentos sutartį tai daryti jam buvo privalu. 2012 m. pabaigoje – 2013 m. pradžioje E. Z. sveikata pablogėjo, 2014 m. rugsėjo 5 d. teismo sprendimu ji buvo pripažinta neveiksnia. Apie E. Z. mirtį atsakovui M. D. nepranešė, pati organizavo laidotuves iš jos ir savo pinigų. Laidotuvėse atsakovas dalyvavo, siūlė pagalbą, bet ieškovė pasakė, kad jau viskuo pasirūpinta. Atsakovui M. D. tvarkyti kapo neleidžia, kadangi jis E. Z. niekuomet nesirūpino.