Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-05-07 · Civilinė byla Nr. e2A-565-796/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
e2A-565-796/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Erika Misiūnienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
Atsakovas
R. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-565-796/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07127-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei R. Z. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. Z. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, juo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 156,63 Eur skolos už šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė R. Z. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 156,63 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. atsakovei nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė tiekė šilumos energiją į atsakovei priklausiusį butą, tačiau atsakovė ieškovei už teikiamas paslaugas nemokėjo, todėl atsakovės skola už tiektą šilumos energiją sudaro 156,63 Eur. Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškovei priteistina 156,63 Eur skola už šilumos energiją.

5. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 15 Eur žyminio mokesčio ir 90 Eur už advokato teisinę pagalbą. Spręsdamas klausimą dėl ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, teismas atsižvelgė į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti viešąsias paslaugas visuomenės poreikiams tenkinti ir privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą bei nepažeisti vartotojo teisių. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės patirtos 90 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje nebuvo būtinos ir pagrįstos, todėl iš atsakovės buvo priteista 15 Eur žyminio mokesčio ieškovei ir 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Klaipėdos energija“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei iš atsakovės nepriteista 90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir padidinti teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 15 Eur iki 105 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės 90 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Pagal bendrąjį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principą pralaimėjusi šalis privalo laimėjusiai bylą šaliai atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas, nes bylą laimėjusi šalis neturi nukentėti dėl to, kad kita šalis netinkamai vykdė savo pareigas. Remiantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimali už ieškinį priteistina suma sudaro 3 156,75 Eur, už pareiškimą dėl teismo įsakymo – 315,67 Eur, tuo tarpu ieškovė prašo priteisti tik 90 Eur, todėl visos ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėjo būti priteistos iš atsakovės. Pažymi, jog analogiškose bylose teismai pripažįsta ieškovės teisę į visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 pateiktais išaiškinimais, nes minėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Kasacine tvarka byla buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, be to, tiek išieškotojos, tiek skolininko skundai minėtoje byloje buvo atmesti, t. y. abi šalys pralaimėjo bylą.

7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės nepriteista 90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama, teisėjų kolegija vertina tik apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo už akių dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

11. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos ir nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės 90 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Apeliantės teigimu, pagal bendrąjį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principą pralaimėjusi šalis privalo laimėjusiai bylą šaliai atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas, nes bylą laimėjusi šalis neturi nukentėti dėl to, kad kita šalis netinkamai vykdė savo pareigas. Kadangi ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija rekomenduojamų dydžių, visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovės.

12. Atsižvelgiant į paminėtus apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad esminis šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos klausimas yra, ar ieškovė šioje byloje įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą.

13. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 156,63 Eur skolos už šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 156,63 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis apeliacine tvarka nėra ginčijama, todėl darytina išvada, jog ieškovės ieškinio reikalavimai šioje byloje yra patenkinti visiškai.

14. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti iš atsakovės 90 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2018 m. vasario 9 d. atstovavimo sutartis, 2019 m. rugpjūčio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas, serija SČ, Nr. 908, ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo nurodymas (t. 1, b. l. 15-17). Byloje nėra ginčijamas ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti realumas.

17. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti viešąsias paslaugas visuomenės poreikiams tenkinti ir privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą bei nepažeisti vartotojo teisių, todėl konstatavo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra būtinos ir pagrįstos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su teismo išvada, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijų.

Dėl ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti būtinumo

18. Vertinant ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atitiktį būtinumo kriterijui, atsižvelgtina į tai, kad pagal CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, kuriais, be kita ko, gali būti advokatai (CPK 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad galiojančios civilinio proceso teisės normos nenumato draudimo juridiniams asmenims naudotis advokato pagalba net ir tais atvejais, kai turima kvalifikuotų vidinių žmogiškųjų resursų, t. y. įmonės teisininkų. Esamos situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, jog pagrindinis ieškovės akcijų paketas priklauso viešojo administravimo subjektui Klaipėdos miesto savivaldybei, nes bendrovės akcininko statusas savaime nekeičia ieškovės, kaip privataus juridinio asmens, teisinio statuso. Be to, nei galiojantys teisės aktai, nei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu formuojama teismų praktika neteikia pagrindo išvadai, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti pripažintos neatitinkančiomis būtinumo kriterijaus atsižvelgiant vien į bylos sudėtingumą, ginčo sumą, bylos nagrinėjimo procesinę tvarką ar panašaus pobūdžio bylų skaičių.

19. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

20. Įvertinusi nurodytus argumentus bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šiuo atveju gali būti vertinamos kaip būtinos, o pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti vertinti kaip neatitinkančių būtinumo kriterijaus.

Dėl ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo

21. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punkto nuostatos numato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas aplinkybes.

22. Spręsdamas klausimą dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

23. Byloje nustatyta, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 90 Eur. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, todėl nebuvo reikalingos specialios žinios ar kompleksinio pobūdžio teisinės paslaugos. Kartu teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad vien šių aplinkybių buvimas savaime nesudaro pagrindo teisinės pagalbos išlaidų pripažinti nepagrįstomis. Pažymėtina, kad nors byla ir nėra sudėtinga, tačiau akivaizdu, jog ginčo situacijos faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų analizė ir įvertinimas, jų kvalifikavimas, ieškinio parengimas pareikalavo atitinkamų advokato laiko ir darbo sąnaudų. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2 punkto nuostatas už ieškinio parengimą maksimalus priteistinas išlaidų dydis pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes sudaro 3 156,75 Eur (1262,70 Eur x 2,5), t. y. žymiai didesnė suma, nei ieškovės patirtos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės patirtos 90 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra protingo dydžio, atitinka šios bylos sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų pobūdį, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti vertinti kaip neatitinkančių pagrįstumo kriterijaus.

Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos

24. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir tuo aspektu, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 pateiktais išaiškinimais. Pažymėtina, kad minėtoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas baudos skolininkei vykdymo procese paskyrimo klausimas pagal antstolės teismui pateiktą pareiškimą. Kadangi antstolio ir kitų asmenų pareiškimai teismui vykdymo procese nagrinėjami specialia, t. y. CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne ginčo teisena, atitinkamai tai lemia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo specifiką. Minėtoje byloje proceso šalis buvo viešojo administravimo subjektas (savivaldybė), be to, abiejų proceso šalių apeliaciniai skundai buvo atmesti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šios ir kasacine tvarka išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl šioje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 pateiktais išaiškinimais.

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo formuojamoje praktikoje nagrinėjamu klausimu analogiškose bylose ieškovei yra priteisiamas išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimas (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-642/2020, 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1015-513/2019, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-721-777/2019, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-722-777/2019, 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-427-642/2019, 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-128-826/2019, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-730/2019, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-408-459/2018, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-360-524/2018, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1653-613/2017, 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1368-163/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1365-826/2017, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1356-460/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-594-777/2017, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-567-479/2017, 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-163-826/2017, 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-190-460/2017 ir kt.).

26. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės 90 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti ir ieškovei iš atsakovės priteistą 15 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 15 Eur padidinti iki 105 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą už akių pakeisti ir ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės R. Z. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 15 Eur padidinti iki 105 Eur.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėErika Misiūnienė