- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-937-562/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05791-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- B. K.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. patikslintą ieškinį atsakovui B. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. A. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui patikslintą ieškinį atsakovui B. K. dėl nepilnamečio vaiko W. K. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo.
2. Atsakovas pateikė teismui prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti atsakovui pasiimti vaiką 2 savaičių atostogoms į Jungtinę Karalystę nuo 2023 m. vasario 6 d. iki vasario 19 d. ir nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d., įpareigojant ieškovę perduoti atsakovui vaiką paruoštą kelionei su kelionės dokumentais, o šios sutarties nevykdymo atveju numatyti 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, taip pat numatyti, kad atostogų laikas perkeliamas tiek dienų, kiek yra nevykdomos šios laikinosios apsaugos priemonės.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės atsakovas grindė tuo, kad ieškovė piktybiškai ir tyčia neleidžia atsakovui kartu su vaiku praleisti atostogų, neužtikrina atsakovo ir jo sūnaus teisės į šeimos gyvenimo apsaugą ir privatumą. Atsakovas pažymėjo ir tai, jog dėl ieškovės nevykdomos nustatytos laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos atsakovas kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo ieškovei, be to antstolis šiuo metu sprendžia klausimą dėl naujo kreipimosi į teismą dėl baudos ieškovei skyrimo jai atsisakius perduoti vaiką tėvui atostogoms nuo 2022 m. gruodžio 26 d. iki 2023 m. sausio 8 d.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, nurodydama, kad prašymas tenkintinas iš dalies. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad atsakovo ir sūnaus galiojanti laikinoji bendravimo tvarka yra be nakvynių, todėl iš karto nepertraukiamas dviejų savaičių bendravimas su tėvu kitoje šalyje, galimai gali sukelti papildomas neigiamas emocijas vaikui. Ieškovė pažymėjo, jog pritaria Tarnybos siūlymui, kad iš pradžių atsakovas su vaiku turėtų praleisti vienos savaitės ilgio atostogas Lietuvos Respublikoje, kurių metu tėvas rūpintųsi vaiko dienos režimu, užtikrintų darželio lankymą bei informuotų ieškovę, kur atsakovas su vaiku apsistoja, kaip jaučiasi vaikas, suteikiant galimybę ieškovei pabendrauti su vaiku kiekvieną dieną nuo 18 iki 19 val. iki 1 val. nuotolinio ryšio priemonėmis ir į savaitę 2 kartus ieškovei susitikti su vaiku gyvai iki 2 val. Įvertinus atsakovo atostogas su vaiku Lietuvos Respublikoje, įskaitant ir vaiko psichologinę būklę, būtų galima spręsti dėl atsakovo atostogų su vaiku Jungtinėje Karalystėje nuo atitinkamo vaiko amžiaus. Ieškovė akcentavo ir tai, kad ji dirba pagal darbo sutartį, todėl tik savo atostogų metu su vaiku galėtų nuvykti į Jungtinę Karalystę, tačiau toks išvykimas tarp šalių turėtų būti derinamas iš anksto. Kitu metu ieškovė su vaiku neturėtų galimybių vykti į Jungtinę Karalystę, nes tokiu atveju turėtų imti nemokamų atostogų, kas būtų neįmanoma, kadangi ieškovė viena išlaiko sūnų, nes atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda, t. y. atsakovas nevykdo teismo nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikino išlaikymo priteisimo vaikui.
5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, kad Tarnyboje yra gauti keli atsakovo atstovo pranešimai, kuriuose nurodoma, jog ieškovė neužtikrina vaiko ir tėvo bendravimo, tačiau dar nėra atliktas vaiko situacijos vertinimas. 2022 m. lapkričio 17 d. paskutinį kartą Tarnybos specialistai atliko vaiko situacijos vertinimą ir tąkart vaiko teisių pažeidimų nenustatė. Tarnyba laikosi tokios pat pozicijos, kad šiuo metu vaiką iškart išsivežti atsakovui dviem savaitėms į Jungtinę Karalystę yra pernelyg ilgas laikotarpis, juo labiau, kad atsakovas nėra su vaiku tiek laiko praleidęs, vaikas galimai labiau pripratęs prie motinos, šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, stinga vienam kitu pasitikėjimo, vaikas nuo grįžimo į Lietuvą nėra buvęs Jungtinėje Karalystėje, tai jam yra visai svetima aplinka. Tačiau atsižvelgiant į tėvų pareigą kooperuotis bei aplinkybę, kad šiuo metu tik atsakovas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką atvyksta bendravimui, Tarnyba mano, jog pirmus kelis kartus ieškovė galėtų nuvykti į Jungtinę Karalystę kelioms dienoms su vaiku ir trečiu asmeniu, kad jai būtų saugiau, nes vaikas turi pažinti tėvo aplinką ir artimuosius iš jo pusės. Tarnyba rekomendavo, jog atsakovas gali Lietuvos Respublikoje pabūti savaitę ar visas dvi nurodytu laikotarpiu ir visą tą laikotarpį jis Lietuvos Respublikos teritorijoje bendrautų su vaiku nepertraukiamai, kurio metu rūpintųsi vaiko dienos režimu, užtikrintų darželio lankymą, informuotų ieškovę kur apsistoja, kaip jaučiasi vaikas bei suteikiant galimybę ieškovei pabendrauti su vaiku kiekvieną dieną iki 30 min. nuotolinio ryšio priemonėmis ir kas savaitę 1-2 kartus ieškovei susitikti su vaiku gyvai iki 2 val. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad tėvų ir jų nepilnamečio vaiko santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaiku. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už vaiko ateitį, abu tėvai vaikui yra reikalingi, todėl šalys turi vengti tarpusavio konfliktų, vaiką auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2023 m. vasario 14 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir pritaikė šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) leisti atsakovui B. K. pasiimti sūnų W. K. nepertraukiamoms atostogoms Lietuvoje nuo nutarties priėmimo dienos iki 2023 m. vasario 19 d. ir nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d., įpareigojant ieškovę perduoti atsakovui vaiką paruoštą atostogoms, kurių metu tėvas rūpinasi vaiko dienos režimu, užtikrina darželio lankymą ir panašiai, taip pat informuoja ieškovę, kur atsakovas su vaiku apsistoja, kaip jaučiasi vaikas ir pan. bei suteikia galimybę ieškovei pabendrauti su vaiku kiekvieną dieną nuo 18 iki 19 val. iki 1 val. nuotolinio ryšio priemonėmis ir per kiekvieną atostogų laikotarpį (nuo šios nutarties priėmimo dienos iki 2023 m. vasario 19 d., ir nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d.) 2 kartus per atostogų laikotarpį, dienas suderinus iš anksto, ieškovei susitikti su vaiku gyvai iki 2 val. ; 2) nustatyti, kad atostogų laikas perkeliamas tiek dienų, kiek yra nevykdoma šia teismo nutartimi nustatyta laikina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka. Likusią prašymo dalį teismas nutartimi atmetė. Nutartis grindžiama šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Skiriant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog viso teisminio nagrinėjimo metu santykiai šeimoje konfliktiški ir įtempti, situacija vis dar nesikeičia, tėvai negeba konstruktyviai tarpusavyje bendrauti. Tėvams visą laiką rekomenduojama išmokti bendradarbiauti, komunikuoti ir geranoriškai tartis tarpusavyje, o savo teises ir pareigas vaikui įgyvendinti taip, kad jos neprieštarautų vaiko prioritetiniams interesams. Atitinkamai, siekiant sureguliuoti nepilnamečio vaiko tėvų negebėjimą geranoriškai susitarti dėl vaiko bendravimo su ne Lietuvos Respublikoje gyvenančiu tėvu, teismas nustatė laikinąją skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su sūnumi. 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi laikinoji bendravimo tvarka koreguota, leista atsakovui pasiimti sūnų 7 kalendorinių dienų atostogoms Lietuvoje laikotarpiais tarp 2022 m. rugsėjo 17 d. ir 2022 m. spalio 2 d. ir tarp 2022 m. gruodžio 26 d. ir 2023 m. sausio 8 d., įpareigojant ieškovę perduoti atsakovui vaiką. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovė piktybiškai ir tyčia nevykdo teismo nustatytos laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos.
6.3. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsižvelgiant į mažamečio vaiko amžių ir aplinkybę, kad vaikas didžiąją sąmoningo gyvenimo dalį praleido Lietuvoje, nuo 2019 m. vaikas nebuvo atsakovo aplinkoje Jungtinėje Karalystėje, todėl jo išvežimas į užsienio valstybę nepertraukiamam 2 savaičių laikotarpiui ir į neįprastą aplinką, vaikui gali sukelti didelį emocinį stresą, neigiamai paveikti jo fizinę ir psichologinę savijautą. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms ir siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio sūnaus interesus, keičiant esamą padėtį, kai tėvai nebendradarbiauja, iki sprendimo byloje priėmimo, teismas sprendė, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo prašymą ir vadovaujantis CPK 376 straipsnio nuostatomis jį iš dalies koreguoti bei papildyti – leisti atsakovui pasiimti vaiką nepertraukiamoms atostogoms Lietuvoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas B. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį dalyje dėl leidimo atsakovui pasiimti sūnų nepertraukiamoms atostogoms Lietuvoje, ir leisti atsakovui pasiimti sūnų nepertraukiamoms atostogoms Jungtinėje Karalystėje nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d., įpareigojant ieškovę perduoti atsakovui vaiką paruoštą atostogoms, kurių metu tėvas rūpinasi vaiko dienos režimu, užtikrina darželio lankymą ir panašiai, taip pat informuoja ieškovę, kur atsakovas su vaiku apsistoja, kaip jaučiasi vaikas ir panašiai, bei suteikia galimybę ieškovei pabendrauti su vaiku kiekvieną dieną nuo 18 iki 19 val. iki 1 val. nuotolinio ryšio priemonėmis ir 2 kartus per atostogų laikotarpį, dienas suderinus iš anksto, ieškovei susitikti su vaiku gyvai iki 2 val. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad mažametis nėra ilgą laiką su atsakovu leidęs laiko vienas, nėra su juo nakvojęs nepertraukiamai ilgą laiką, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaikas nuo gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2019 metų pabaigos nuolat gyveno kartu su atsakovu, kuris rūpinosi vaiku, užtikrindamas visus jo poreikius, todėl atmestini pirmosios instancijos teismo motyvai, kad vaiko išvežimas į užsienio valstybę nepertraukiamam 2 savaičių laikotarpiui, į neįprastą aplinką, vaikui gali sukelti didelį emocinį stresą, neigiamai paveikti jo fizinę ir psichologinę savijautą. Priešingai, vaiko sugrįžimas į gimtuosius namus Jungtinėje Karalystėje turės didelį teigiamą poveikį vaiko emocinei būsenai. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepagrįsti jokiomis specialiosiomis žiniomis arba byloje esančiais įrodymais, todėl tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas.
7.2. Pažymi, jog Lietuvoje nesijaučia saugus, nes kelis kartus buvo sumuštas ieškovės tėvo, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01?1?45021?21, taip pat ieškovė melagingai daugiau nei 20 kartų įskundė atsakovą policijai, kuri pradėjo, o vėliau nutraukė ikiteisminius tyrimus, tačiau iki šiol vyksta vienas ikiteisminis tyrimas ir viena byla nagrinėjama teisme.
7.3. Akcentuoja, kad ieškovės veiksmai, kuriais siekiama užblokuoti vaiko bendravimą su tėvu, neleis vaikui pažinti gimtosios Jungtinės Karalystės ir pabūti tėvo namuose, yra laikytini neatitinkančiais vaiko interesų. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad abu tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, tačiau nustatė netinkamą vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
8. Ieškovė byloje I. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuo teismo 2020 m. rugsėjo 13 d. nutarties priėmimo, situacija šeimoje nėra pasikeitusi, t. y. šalių mažametis sūnus, nors jau yra beveik penkerių metų amžiaus, tačiau ilgą laiką su atsakovu nėra leidęs laiko vienas, nėra su juo nakvojęs nepertraukiamai ilgą laiką, atsakovas nesirūpino vaiko dienos režimu 2 savaites ir (ar) neužtikrino daželio lankymo ir panašiai, taigi laikantis nuoseklumo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vaiko interesus atitiktų laipsniškas nusistovėjusios bendravimo su tėvu tvarkos keitimas.
8.2. Pažymi, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena Lietuvoje su ieškove. Atsakovas gyvena Londone, Jungtinėje Karalystėje. Todėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsižvelgiant į mažamečio vaiko amžių ir aplinkybę, kad vaikas didžiąją sąmoningo gyvenimo dalį praleido Lietuvoje, nuo 2019 m. vaikas nebuvo atsakovo aplinkoje Jungtinėje Karalystėje, todėl jo išvežimas į užsienio valstybę nepertraukiamam 2 savaičių laikotarpiui ir į neįprastą aplinką, vaikui gali sukelti didelį emocinį stresą, neigiamai paveikti jo fizinę ir psichologinę savijautą.
8.3. Akcentuoja, jog nors pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino atsakovo prašymą, t. y. leido atsakovui pasiimti vaiką nepertraukiamoms atostogoms Lietuvoje nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos iki 2023 m. vasario 19 d. ir nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d., tačiau atsakovas nepertraukiamoms atostogoms su vaiku Lietuvoje nepasinaudojo, apie tai nepranešė ieškovei. Taigi, ne ieškovė, o atsakovas tinkamai nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Ieškovė jokių kliūčių bendrauti atsakovui su vaiku nesudarė ir nesudaro. Be to, ieškovė šiuo metu viena išlaiko sūnų, atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda, t. y., atsakovas nevykdo pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl išlaikymo priteisimo vaikui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 320 straipsnio 2 dalies pagrindu nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. 2023 m. kovo 22 d. atsakovas pateikė naują įrodymą – 2023 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-2615-1040/2023, bei prašymą šį naują įrodymą prijungti prie bylos.
12. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šiuo atveju, atsakovo pateikti duomenys teismui yra prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, todėl pateiktą naują įrodymą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
14. Atsakovas nurodo, jog jo nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepagrįsti jokiomis specialiosiomis žiniomis arba byloje esančiais įrodymais, todėl tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas.
15. Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą (nutartį), grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų pažeidimai. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).
16. CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti absoliutūs teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra tokie reikšmingi, kad kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo, todėl nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo reikšmingumo ir sukeliamų pasekmių sunkumo šių pagrindų sąrašas yra išimtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Tokį šios normos aiškinimą yra patvirtinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).
17. Įstatymas numato baigtinį absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų sąrašą: 1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo; 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų; 3) pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; 4) sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų); 5) byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka; 6) buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės; 7) pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą; 2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytas absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindas, visų pirma, yra nekonkretus, antra, neatitinka įstatyme numatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų kriterijus. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl to, kad teismo motyvai nepagrįsti jokiais įrodymais ir specialiosiomis žiniomis, galėtų būti pripažįstami nebent procesinės teisės normų pažeidimu. Kita vertus, įvertinus pirmosios instancijos teismo motyvuojamą dalį, šis atsakovo argumentas atmestinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi tik preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, išsamus įrodymų vertinimas atliekamas tik nagrinėjant bylą iš esmės.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis, numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį – abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
20. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvais.
21. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
22. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
23. Taigi, nustatant laikiną vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, svarbu atsižvelgti į tai, kad vieno iš tėvų ir vaiko bendravimo būdas būtų parinktas kuo paprastesnis, kad ginčo šalims būtų nesudėtinga jo laikytis ir tinkamai jį vykdyti, kuris taip pat jokiomis aplinkybėmis nedarytų neigiamos įtakos vaiko įprastiniam gyvenimo ritmui, režimui, jo vystymuisi ir sveikatos būklei. Taip pat būtina atsižvelgti išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius, vaiko amžių, taip pat įvertinti ir ginčo šalių galimybes.
24. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą nustatyti tokią laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: leisti atsakovui pasiimti vaiką 2 savaičių atostogoms į Jungtinę Karalystę nuo 2023 m. vasario 6 d. iki vasario 19 d. ir nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d., įpareigojant ieškovę perduoti atsakovui vaiką paruoštą kelionei su kelionės dokumentais, o šios sutarties nevykdymo atveju numatyti 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Taip pat nustatyti, kad atostogų laikas perkeliamas tiek dienų, kiek yra nevykdomos šios laikinosios apsaugos priemonės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių, taikomų nagrinėjant ginčus kylančius iš šeimos bylų, tikslą – užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku, tuo pačiu užtikrinant geriausius vaiko interesus, skundžiama teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą iš dalies bei leido atsakovui pasiimti sūnų nepertraukiamoms atostogoms Lietuvoje nuo nutarties priėmimo dienos iki 2023 m. vasario 19 d. ir nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d., įpareigojant ieškovę perduoti atsakovui vaiką paruoštą atostogoms, kurių metu tėvas rūpinasi vaiko dienos režimu, užtikrina darželio lankymą ir pan., taip pat informuoja ieškovę, kur atsakovas su vaiku apsistoja, kaip jaučiasi vaikas ir panašiai, bei suteikia galimybę ieškovei pabendrauti su vaiku kiekvieną dieną nuo 18 iki 19 val. iki 1 val. nuotolinio ryšio priemonėmis ir per kiekvieną atostogų laikotarpį 2 kartus per atostogų laikotarpį, dienas suderinus iš anksto, ieškovei susitikti su vaiku gyvai iki 2 val. Teismas nustatė, kad atostogų laikas perkeliamas tiek dienų, kiek yra nevykdomos laikinosios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
25. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad vaiko išvežimas į užsienio valstybę nepertraukiamam 2 savaičių laikotarpiui ir į neįprastą aplinką, vaikui gali sukelti didelį emocinį stresą bei akcentavo, jog ieškovė savo veiksmais apsunkina atsakovo galimybę bendrauti su nepilnamečiu vaiku Lietuvoje.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo argumentus ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, nesutinka su tokiais atsakovo teiginiais.
27. Visų pirma, sutiktina, kad vaikui turi būti suteikta galimybė bendrauti su abiem tėvais, o kartu negyvenančiam tėvui – bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir išlaikyti su vaiku emocinį ryšį. Visgi, šis bendravimas su vaiku, visais atvejais, turi būti įgyvendinamas taip, jog būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai. Todėl, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi, t. y. pasiimant sūnų du kartus per du mėnesius dviejų savaičių trukmės atostogoms į Jungtinę Karalystę, gali pažeisti vaiko interesus. Akcentuotina, kad nepilnametis vaikas šiuo metu yra tik 5 metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikai gyvena pagal nusistovėjusį dienos režimą (miego, valgymo, poilsio ir panašiai), užtikrinantį jų gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą. Atsakovo prašomos bendravimo tvarkos nustatymas, jog vaikas periodiškai turėtų vykti į kitą valstybę, atitinkamai, į neįprastą vaikui aplinką, gali sutrikdyti vaiko nusistovėjusį dienos režimą, būtų žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai, o tokia situacija neatitiktų vaiko interesų. Tokią nuomonę išreiškė ir Tarnyba savo išvadoje, papildomai nurodydama ir tai, kad atsakovas nėra su vaiku tiek laiko praleidęs kartu, vaikas galimai labiau pripratęs prie motinos, todėl prašoma pritaikyti bendravimo tvarka, perduodant vaiką atsakovui, su kuriuo vaikas nėra tiek laiko leidęs vienas, neabejotinai keltų nepilnamečiui vaikui neigiamas emocijas.
28. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad nors atsakovas gyvena ne Lietuvoje, kas apsunkina atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo galimybes, tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių konkrečių įrodymų, kad šiuo metu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, t. y. pasiimant nepilnametį vaiką atostogoms Lietuvoje, neužtikrina jam realios galimybės matytis su sūnumi (CPK 178 straipsnis). Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, viršenybė yra skiriama prioritetiniais laikytiniems vaiko interesams, o ne vieno iš tėvų norams ar poreikiams.
29. Kartu pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri aktuali šiuo momentu, skirta užtikrinti bendravimą su vaiku iki bus išnagrinėtas ginčas iš esmės. Santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis).
30. Papildomai pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.
31. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga (procesiniais šalių dokumentais ir jų priedais, šalių paaiškinimais, Tarnybos į bylą pateikta išvada ), daro išvadą, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės bei aptarti įrodymai, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui iš dalies tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, nustatant, jog atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku turi būti įgyvendinamas Lietuvoje.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
33. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų taisyklių ir išaiškinimų, įvertino mažamečio vaiko poreikius ir interesus, dėl jų pagrįstai ir motyvuotai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovo B. K. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.