Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.1.2.6; 3.1.9.1.3; 3.1.9.6

2024 m. vasario 8 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal advokato padėjėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-223-1094/2023 pagal ieškovės I. A. patikslintą ieškinį atsakovui B. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės I. A. patikslintą ieškinį atsakovui B. K. dėl nepilnamečio vaiko W. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7, 95 straipsniais, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi, be kita ko, atsakovo B. K. buvusiam atstovui advokato padėjėjui P. M. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė 4 500,00 Eur baudą.

3. Vilniaus apylinkės teisme buvo gautas atsakovo B. K. buvusio atstovo advokato padėjėjo P. M. prašymas panaikinti nurodytą baudą. Advokato padėjėjas prašyme nurodė, kad: 1) teismas, nenustatęs jokių atsakovo atstovo neteisėtų procesinių teisių panaudojimo atvejų, kurie galėtų sukelti žalą kitoms proceso šalims arba kitų neteisėtų apsimestinių šio proceso siekių, neteisingai įvertino atsakovo atstovo elgesį, nepagrįstai pripažino jį nesąžiningu ir piktnaudžiaujančiu procesine teise; 2) teismas be teisinio ir faktinio pagrindo nagrinėjamojoje byloje taikė ir aiškino CPK 95 straipsnį ir atsakovo atstovo veiksmus pripažino piktnaudžiavimu procesine teise bei paskyrė baudą; 3) atsakovo atstovas teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties priėmimo metu atsakovo neatstovavo, apie atstovavimo sutarčių nutraukimą teismą informavo 2023 m. lapkričio 9 d.; 4) paskirta bauda yra tiesiog drakoniškai neproporcinga ir neteisinga, paskirta nepranešus atsakovo atstovui. Prašyme taip pat prašoma skirti ieškovei ir jos atstovei advokatei Renatai Janušytei baudas po 5 000,00 Eur už teisme 2023 m. lapkričio 9 d. pateiktą, advokato padėjėjo manymu, visiškai nemotyvuotą ir piktnaudžiavimo procesu (CPK 95 straipsnis) turintį prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui ir jo buvusiam atstovui advokato padėjėjui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmetė atsakovo B. K. buvusio atstovo advokato padėjėjo P. M. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi skirtos baudos panaikinimo.

6. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-223-1094/2023 atsakovą B. K. nuo 2021 m. kovo 18 d. atstovavo Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai advokatai Gintaras Černiauskas ir (ar) advokatė Laura Daumantaitė, 2022 m. kovo 31 d. atsiliepimą atsakovo vardu teikė advokatas Gintaras Černiauskas, paskutinį kartą byloje minėtų advokatų teiktas dokumentas 2022 m. birželio 23 d. Advokato padėjėjas P. M. atsakovą atstovauja nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. Teismas nurodė, jog teisme 2023 m. lapkričio 9 d. buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl priešieškinio atsisakymo ir atstovavimo sutarčių su atstovais nutraukimo.

7. Teismas nurodė, jog nagrinėjamojoje byloje teismo ne kartą nurodyta ir akcentuota, kad: 1) faktinė nepilnamečio vaiko W. gyvenamoji vieta nuo 2019 m. yra Lietuvoje, kur vaikas gyveno su motina, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, yra gydomas, lanko užklasines veiklas; 2) vaikas W. taip pat yra Lietuvos Respublikos pilietis; 3) civilinė byla pagal ieškovės (vaiko motinos) ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir pavardės pakeitimo, teisme iškelta dar 2021 m. kovo 16 d.; 4) atsakovo, atstovaujamo advokato padėjėjo P. M., priešieškinys, pareikštas dėl šalių nepilnamečio vaiko W. K. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, civilinėje byloje priimtas 2023 m. vasario 17 d., atsakovas, atstovaujamas advokato padėjėjo P. M., savo priešieškinio atsisakė 2023 m. lapkričio 9 d.; 5) atsakovo, atstovaujamo advokato padėjėjo P. M., nurodomos aplinkybės (pradėtas teisminis procesas Jungtinėje Karalystėje), atsirado 2023 m. pavasarį (2023 m. balandžio 5 d. bendrojo teismo nutartis), t. y. tuo metu, kai ši civilinė byla jau nuo 2021 m. kovo 16 d. nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme. Iš Londono Bernet šeimos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties matyti, kad B. K. dar 2022 m. pateikė pagrindinį ieškinį, t. y. jau tada, kai buvo pradėtas teisminis procesas Lietuvoje; 6) atsakovas, atstovaujamas advokato padėjėjo P. M., apie Jungtinėje Karalystėje pradėtą teisminį procesą Lietuvos Respublikos teismo neinformavo, tuo pačiu, atsakovą atstovaujantis advokato padėjėjas teikė atsakovo vardu ne vieną prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – prašydamas leisti atsakovui su šalių sūnumi atostogauti Jungtinėje Karalystėje ar kitoje valstybėje. Minėti atsakovo prašymai nebuvo tenkinti; 7) atsakovas B. K. apie Lietuvos Respublikoje dar 2021 m. pradėtą ir vis dar vykstantį teismo procesą Londono šeimos teismo neinformavo; 8) įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatyta laikina skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarka tik Lietuvos Respublikoje, minėta, kad nė vienas atsakovo prašymas išvežti vaiką į Jungtinę Karalystę ar kitą valstybę nebuvo tenkintas ir ši aplinkybė tiek atsakovui, tiek ir jo atstovui advokato padėjėjui P. M. buvo puikiai žinoma – pastarieji dėl kiekvienos teismo nutarties teikė atskiruosius skundus; 9) teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, sprendžiant atsakovo (vaiko tėvo) atstovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo buvo prašoma laikinai leisti atsakovui vaiką pasiimti atostogų Jungtinėje Karalystėje arba Lietuvoje, atsakovui leista bendrauti su vaiku Lietuvoje ir neleista vaiko vežti atostogoms į Jungtinę Karalystę ar kitą užsienio valstybę ir nutarta apie priimtą nutartį informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Minėtoje įsiteisėjusioje teismo nutartyje konstatuota, kad toks procesinis sprendimas užtikrins, jog vaikas W. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos bus Lietuvoje, atsakovas galės su vaiku bendrauti, nebus pažeidinėjami vaiko interesai, abu vaiko tėvai galės vienodai dalyvauti jo gyvenime; 10) 2023 m. spalio 20 d. teismo nutartimi buvo netenkintas atsakovo prašymas nustatyti vaiko W. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu Jungtinėje Karalystėje, konstatuojant, kad toks prašymas teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartimi jau buvo netenkintas ir šiai dienai (2023 m. spalio 20 d.) nėra pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių turėtų būti nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta ne Lietuvos Respublikoje; 11) 2023 m. spalio 28 d., vaiko tėvas, nesilaikydamas įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos jo ir sūnaus laikinosios bendravimo tvarkos, pagal kurią bendravimas vyksta tik Lietuvos Respublikoje, išvežė šalių sūnų į Jungtinę Karalystę ir nuslėpdamas nuo Londono šeimos teismo apie Lietuvos Respublikoje dar 2021 m. pradėtą teisminį procesą, be kita ko, ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (2023 m. gruodžio 5 d.) vaiko nėra grąžinęs motinai; 12) bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. birželio 22 d. gautas atsakovo atstovo prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas atsakovo Vilniaus apygardos teismui pateiktas pareiškimas dėl leidimo susigrąžinti vaiką į Jungtinę Karalystę pagal 1980 m. Hagos konvenciją. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad atsakovas nepagrįstai vaiko motiną kaltina nepilnamečio sūnaus pagrobimu, nes ieškovė teisėtai su nepilnamečiu sūnumi 2019 m. balandžio mėn. atvyko gyventi į Lietuvą.

8. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovo buvusiam atstovui paskyrė baudą konstatavęs jo nesąžiningus veiksmus, t. y. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas įvertino, ne tik aukščiau nurodytus veiksmus, bet ir tai, jog atsakovo atstovas, teikdamas atsakovo vardu prašymą dėl bylos nutraukimo arba jurisdikcijos perdavimo Jungtinės Karalystės teismui, be kita ko, nurodė, jog atsakovas B. K. ir šalių nepilnametis vaikas nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje nuo 2023 m. spalio 29 d., kur įgijo nuolatinę gyvenamąją vietą, visiškai ignoruodamas nuo 2021 m. kovo 16 d. Lietuvos teisme pradėtos ir pažengusios bylos eigą vienkartiniu savo veiksmu, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi advokato padėjėjas žinojo, kad jo klientas 2023 m. spalio 29 d. atvežė vaiką į Jungtinės Karalystės jurisdikciją be motinos ar Lietuvos teismo leidimo ir šioje jurisdikcijoje vykstančioje byloje pateikė prašymą priimti nutartį, kuria būtų uždrausta motinai išvežti vaiką iš šios jurisdikcijos arba jį paimti iš jo priežiūros. Taip pat advokato padėjėjas, žinodamas apie savo kliento siekį vienkartiniu veiksmu (vaiko neteisėtu išvežimu iš Lietuvos Respublikos) pakeisti teisminio proceso jurisdikciją, prašė teismo šią jurisdikciją perduoti Jungtinės Karalystės teismui, kuris, pasak atsakovo atstovo, šiuo metu nagrinėja šalių ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes šiuo atveju yra pagrindas teismui kreiptis į Londono Barnet šeimos teismą su prašymu prisiimti jurisdikciją iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, nes vaikas nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje.

9. Teismas aptartus atsakovo atstovo advokato padėjėjo veiksmus pripažino tyčiniais ir nesąžiningais, vilkinančiais Lietuvos Respublikoje pažengusio proceso eigą, reikalaujančiais kitų proceso dalyvių papildomų darbo ir laiko sąnaudų, papildomų išlaidų, kenkiančiais teisinei sistemai, objektyviai neatitinkančiais sąžiningo proceso dalyvio elgesio standartų. Teismas vertino, jog atsakovo buvęs atstovas advokato padėjėjas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

10. Teismas nurodė, jog padarė pagrįstas išvadas dėl advokato padėjėjo P. M. piktnaudžiavimo procesu, dėl ko pagrįstai taikė įstatymo nustatytas pasekmes – baudos paskyrimą, tuo tarpu ginčo dėl baudos dydžio nėra, prašyme neprašoma paskirtą baudą sumažinti. Atsakovo B. K. buvusio atstovo advokato padėjėjo P. M. pateiktame prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti jam paskirtą baudą, dėl ko teismas prašymą atmetė (CPK 107 straipsnis).

11. Esant nurodytam, ieškovės ir jos atstovės advokatės Renatos Janušytės veiksmuose nenustatyta piktnaudžiavimo pagrindų, todėl atsakovo B. K. buvusio atstovo advokato padėjėjo P. M. prašymo dėl baudų skyrimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu advokato padėjėjas P. M. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį ir 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį dėl baudos paskyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai paskyrė jam baudą, nes 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje nenurodė nei vieno konkretaus procesinio veiksmo, už kurį yra atsakingas atsakovo buvęs atstovas, kuris būtų laikomas tokiu dideliu procesiniu piktnaudžiavimu, už kurį reiktų skirti beveik maksimalią 4 500,00 Eur baudą, kurios dydis viršija bausmes, skiriamas už nusikaltimus.

12.2. Teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodo daug aplinkybių, kurios galima būtų suprasti teismo yra laikomos piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, tačiau teismas to aiškiai nenurodo, taip pat niekaip nenurodo, kad už šiuo veiksmus yra atsakingas būtent atsakovo atstovas, nes visur teigiama, kad veiksmus atliko atsakovas, o atsakovo atstovas nurodomos tik vienu vieninteliu atveju, kur teismas išgalvoja, kad atsakovas, padedamas savo atstovo advokato padėjėjo P. M., pažeidė įsiteisėjusia Lietuvos Respublikos teismo nutartimi nustatytą atsakovo ir nepilnamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką, nors teismas tikrai turėtų žinoti, kad privalomos teismo nutarties vykdymas yra ne procesinė teisė, o procesinė pareiga. Apeliantas pabrėžė, jog jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti.

12.3. Teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodė daug tariamų piktnaudžiavimo atveju, niekaip nemotyvuodamas, kodėl už visus šiuos atvejus atsako atsakovo buvęs atstovas, kuris visada veikė tik teisėtais būdais atsakovo pavedimu ir vykdydamas atsakovo valią, taip pat teismas neįvertino, kad absoliuti dauguma atvejų net nėra procesinių teisių realizavimas.

12.4. Atsakovo buvęs atstovas nurodo, kad ieškinio pareiškimas Jungtinėje Karalystėje nėra civilinio proceso Lietuvoje dalis, o atsakovo konstitucinė teisė, kuri negali būti ribojama ir kuria atsakovas pasinaudojo savo nuožiūra nedalyvaujant atsakovo atstovui, bet nėra aišku, kodėl šie atsakovo veiksmai arba neveikimas yra laikomi piktnaudžiavimu procesu, už kurį atsakingas atsakovo buvęs atstovas, kuris neturėjo jokios įtakos šiai aplinkybei.

12.5. Teisė reikšti prašymus nėra piktnaudžiavimas procesu, o teismo nutartimis nustatytos laikina skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos tik Lietuvos Respublikoje vykdymas nėra procesinė teisė, o procesinė pareiga, todėl už procesinės pareigos nevykdymą negali būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

12.6. Teismas, įvertinęs apelianto prašymo panaikinti baudą argumentus, 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje puolė koreguoti baudos skyrimo „pagrindus“, nurodydamas daug aplinkybių, tačiau iš nutarties ir toliau nėra aišku kurios konkrečiai, o svarbiausia – kodėl, yra laikomos piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis nagrinėjamoje byloje, už kurį yra atsakingas atsakovo buvęs atstovas.

12.7. Atsakovo buvęs atstovas nurodo, kad 2023 m. spalio 29 d. nebuvo jokio teismo nutartimi nustatyto draudimo išvežti vaiką iš Lietuvos, taip pat jokia teismo nutartimi vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta su ieškove, o tėvo ir vaiko bendravimas 2023 m. spalio 28 ir 29 dienomis vyko abiejų tėvų susitarimu pagal kitą tvarką, nes teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka buvo neįgyvendinama.

12.8. Jei teismas, žinodamas, kad įprastinė vaiko gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje yra nustatoma ne pagal Lietuvos, o Anglijos ir Velso įstatymus ir teismų praktiką, kuri tam tikrais klausimais yra priešinga Lietuvos teismų praktikai (pvz., Lietuvoje ginčo teismingumas po bylos iškėlimo nesikeičia dėl pasikeitusių aplinkybių, o Anglijoje – gali keistis), tačiau neturėdamas pakankamai informacijos apie tai, privalėjo kreiptis į Jungtinę Karalystę dėl informacijos suteikimo pagal 1968 m. Europos konvenciją dėl informacijos apie užsienio teisę, o ne aplaidžiai vertinti aplinkybes ir spręsti dėl atsakovo prašymo akivaizdaus nepagrįstumo pagal teismo preziumuojamą Anglijos teisinį reglamentavimą.

12.9. Apeliantas nurodo, kad atsakovo prašymas dėl jurisdikcijos perdavimo Jungtinės Karalystės teismams buvo pateiktas atsakovo prašymu, o ne atstovo iniciatyva, toks prašymas gali būti teikiamas bet kurioje proceso stadijoje, poreikis tokį prašymą pateikti atsirado po vaiko grįžimo į Jungtinę Karalyste prašymas nebuvo kartotinis ir nebuvo akivaizdžiai nepagrįstas.

12.10. 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje dėl baudos skyrimo nėra pareiktas nei vienas faktas, kaip atsakovo prašymu jo atstovo pareikti prašymai dėl 1) bylos sustabdymo; 2) nutraukimo; 3) jurisdikcijos perdavimo „vilkino proceso eigą“, reikalavimo kitų proceso dalyvių papildomo darbo ir laiko sąnaudų, papildomų išlaidų“, „kenkė teisinei sistemai“ ir „objektyviai neatitiko sąžiningo elgesio standartų“. Priešingai, visi šie prašymai niekaip neužvilkino bylos nagrinėjimo, niekaip nepakentė teisinei sistemai, nepareikalavo jokių papildomų sąnaudų ir objektyviai atitiko sąžiningo elgesio standartus. Teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo buvęs atstovas advokato padėjėjas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

12.11. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesu, už ką nėra numatytos jokios baudos, o ne piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), dėl ko nepagrįstai taikė įstatymo nustatytas pasekmes – baudos paskyrimą, kartu nepagrįstai nurodydamas, kad ginčo dėl baudos dydžio nėra. Apeliantas nurodė, kad paskirtos baudos dydis yra drakoniškai neproporcingas ir neadekvatus ir neteisingas, todėl bauda turėjo būti panaikinta arba sumažinta iki tariamą pažeidimą atitinkančio dydžio.

12.12. Apeliantas nurodo, jog įvertinus teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties ir 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties turinį, matyti, jog šios nutartys neatitinka Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų (toliau – Standartai), kuriuose nurodyta, jog teismo sprendimas turi būti aiškus ir suprantamas. Nutarčių motyvai iš esmės apsiriboja bendro pobūdžio buitiniais samprotavimais (Standartų 2.1 p.); atsakovui nebuvo sudaryta galimybė atsikirsti į ieškovės atstovės prašymą, nenurodyta, kodėl buvo nevertinti atsakovo į bylą pateikti duomenys, paneigiantys ieškovės atstovės išdėstytą poziciją (Standartų 2.4 p.); iš teismo nutarties motyvų nėra matoma, kad teismas turi aiškią poziciją dėl visų byloje priimtų įrodymų ir dėl visų byloje kylančių klausimų (Standartų 4.7 p.) ir kt.

12.13. Teismas konkrečiai nenurodydamas nei vieno konkretaus atvejo, kai buvęs atsakovo atstovas asmeniškai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, taip iš esmės nubausdamas atsakovo atstovą už tai, kad atsakovas tariamai nevykdė teismo nutartimi nustatymo bendravimo su vaiku tvarkos ir neturėdamas ieškovės sutikimo išvežė vaiką į jo pilietybės šalį – Jungtinę Karalystę, nors šiuos veiksmus atliko ne atsakovo atstovas, o pats atsakovas ir byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad atsakovo atstovas kaip nors apskritai padėjo atsakovui nevykdyti teismo nutarčių.

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. A. prašo atsakovo buvusio atstovo (apelianto) atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas argumentais:

13.1. Ieškovė nurodo, kad atsakovo atstovas klaidino teismą teigdamas, kad Londono šeimos teismas nuo 2023 m. lapkričio 1 d. vaiko gyvenamąją vietą yra nustatęs su atsakovu ir uždraudęs ieškovei paimti vaiką iš atsakovo ir (arba) išvežti vaiką iš Jungtinės Karalystės bei tai, kad ieškovė dalyvauja Londono Barnet šeimos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. ZW22P01385, sutikdama su Anglijos teismo jurisdikcija.

13.2. Ieškovė taip pat nurodo, jog 2023 m. lapkričio 8 d. tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek atsakovo atstovas dalyvavo Londono Barnet šeimos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. ZW22P01385. Ieškovė iki posėdžio šiam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus apie Lietuvos Respublikoje vykstantį teismo procesą, taip pat teikė duomenis apie Lietuvos Respublikos teismo priimtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir kt. su tuo susijusias nutartis. Tai, kad procesas vyksta Lietuvos Respublikoje, atsakovas Londono Barnet šeimos teismui nebuvo pateikę.

13.3. Tiek atsakovo, tiek atsakovo atstovo elgesys rodė nuolatinį jų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą, teikiant teismui nepagrįstus prašymus dėl bylos sustabdymo bei nutraukimo. Taipogi iš atsakovo atstovo pusės girdimi ne objektyvūs pastebėjimai, iškraipyti faktai, kuriais siekiama pakeisti teisėjų vidinį įsitikinimą ir suklaidinti teismą. Tokiu elgesiu buvo siekiama vilkinti ar nutraukti dar 2021 m. kovo 16 d. prasidėjusį teismo procesą Lietuvos Respublikos teisme, t. y. ženkliai pažengusį procesą Lietuvos Respublikos teisme, nei Jungtinės Karalystės teisme. Taip pat tokiais veiksmais buvo didinamos bylinėjimosi išlaidos. Paminėti argumentai, dėl atsakovo atstovo elgesio iš tikrųjų neatitiko greito, ekonomiško ir sąžiningo pamatinių teisminio nagrinėjimo civilinio procesų principų.

13.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartyje, atmesdamas atsakovo atstovo prašymą dėl bylos sustabdymo pagrįstai nurodė, kad atsakovas, padedamas savo atstovo advokato padėjėjo, pažeidė įsiteisėjusia Lietuvos Respublikos teismo nutartimi nustatytą atsakovo ir nepilnamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią bendravimas vyksta tik Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo buvusio atstovo prašymą dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

16. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – vaiko gerovės ataskaitą ir duomenis apie atsakovo kreipimąsi į prokuratūrą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 163 straipsnį, kuriuo prašo spręsti dėl ikiteisminio tyrimo I. A. atžvilgiu pradėjimo. Nurodė, jog Jungtinėje Karalystėje atlikus vaiko gerovės socialinį vertinimą buvo nustatyta, kad vaikas puikiai įsikūrė, yra laimingas gyvendamas su tėvu. Taip pat apeliantas 2024 m. vasario 1 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė naują įrodymą – apelianto prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjai I. Bielskytei. Šiuo konkrečiu atveju teismas pirmiausia pažymi, jog šalys savo teise teikti naujus įrodymus turi naudotis sąžiningai ir savalaikiai, juos teikiant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, įrodymai, t. y. vaiko gerovės ataskaita, atsakovo kreipimasis į prokuratūrą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 163 straipsnį ir apelianto prašymas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjai I. Bielskytei, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo. Teismo vertinimu, teikiami įrodymai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir nei paneigia, nei patvirtina bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl paskirtos baudos buvusiam atsakovo atstovui (ne)teisėtumo. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir buvusio atsakovo atstovo (apelianto) pateiktus įrodymus atsisakytina prijungti prie bylos.

19. Taip pat ieškovė 2024 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą prijungti naują įrodymą – Aukštojo Teisingumo Teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą byloje Nr. FD23P00592, kuria buvo nutarta vaiką V. K. skubiai grąžinti į Lietuvą iki 2024 m. sausio 18 d. ir už nepagarbą teismui B. K. paskirtas 1 paros areštas. Papildomai pažymėjo, jog šiuo metu vaikas jau yra Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog minėtą įrodymą ieškovė pateikė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-433-794/2024, kurioje teismas nagrinėjo atsakovo B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-223-1094/2023 pagal ieškovės I. A. patikslintą ieškinį atsakovui B. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vilniaus apygardos teismas minėtoje civilinėje byloje naują ieškovės įrodymą priėmė. Taigi, šis pateiktas įrodymas jau yra priimtas atitinkamai ne tik minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje, bet ir pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2-223-1094/2023, todėl minėto dokumento prijungimas prie šios civilinės bylos būtų perteklinis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pakartotinai teikiamą naują įrodymą (CPK 314 straipsnis).

Dėl prašymo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, bylos nagrinėjimo atidėjimo ir civilinės bylos prijungimo

20. Apeliantas 2024 m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Prašyme nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skyrė atsakovo atstovui 4 500,00 Eur baudą, prilygintiną kriminalinei bausmei, pažeisdamas apelianto teisę gintis tiesiogiai, nes bauda buvo paskirta rašytinio proceso tvarka, apeliantui net nebuvo suteikta galimybė atsiliepti į ieškovės atstovės prašymą skirti baudą, taip pat apeliantui nuo 2023 m. lapkričio 9 d. buvo panaikinta prieiga prie civilinės bylos Nr. e2-223-1094/2023, kad apeliantas negalėtų tinkamai pasiruošti gynybai.

21. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 straipsnis).

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuriam yra paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi paskyrė apeliantui baudą vertindamas apelianto veiksmus už laikotarpį, kai jis dar buvo atsakovo atstovas, t. y. už laikotarpį iki teisinių paslaugų sutarties nutraukimo. Nors apeliantas nurodo, jog jam nebuvo sudaryta galimybė atsikirsti į ieškovės atstovės prašymą dėl baudos paskyrimo, tačiau kaip matyti, apeliantas pasinaudojo CPK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, t. y. buvęs atsakovo atstovas, nesutikdamas su paskirta bauda, pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis bei tai, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo apeliantui paskirta bauda už apelianto atstovavimo veiksmus, kai jis dar buvo atsakovo atstovas, sprendžia, kad teisingam bylos išnagrinėjimui žodinis procesas nėra būtinas. Be to, nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantas, pateikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl teismo nutartimi paskirtos baudos panaikinimo, turėjo galimybę nurodyti reikšmingas dėl paskirtos baudos nepagrįstumo aplinkybes bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintinas.

23. Kadangi apelianto prašymas dėl žodinio civilinės bylos nagrinėjimo netenkintinas, pagrindo tenkinti apelianto prašymą atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą nėra.

24. Taip pat minėtu prašymu apeliantas prašo prie šios nagrinėjamos civilinės bylos prijungti visą civilinės bylos Nr. e2-223-1094/2023 medžiagą, kad apeliantas galėtų peržiūrėti bylos medžiagą, įvertinti visas procesines aplinkybes dėl kurių buvo paskirta bauda ir tinkamai pasiruošti gintis, kadangi iki šiol apeliantas tokios galimybės neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl teismo nutartimi paskirtos baudos panaikinimo nekėlė klausimo, jog nėra susipažinęs su bylos medžiaga iki laikotarpio, kol apeliantas atstovavo atsakovą. Priešingai, iš pateikto prašymo dėl baudos panaikinimo matyti, jog apeliantas detaliai nurodė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi aplinkybes bei motyvus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pagrindo prijungti visos civilinės bylos Nr. e2-223-1094/2023 medžiagą prie šios civilinės bylos, įskaitant ir civilinės bylos Nr. e2-223-1094/2023 medžiagą, už laikotarpį po atsakovo ir apelianto teisinių paslaugų sutarties panaikinimo, nėra. Dėl šios priežasties minėtas apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

25. 2023 m. spalio 31 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovo prašymas dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes šiuo metu yra nagrinėjama byla Jungtinės Karalystės teisme dėl atsakovo sūnaus W. K. gyvenamosios vietos nustatyto su jo tėvu B. K., o teismo posėdis Jungtinės Karalystės teisme paskirtas 2023 m. lapkričio 20 d. taip pat vaikas grįžo į Jungtinę Karalystę kartu su tėvu B. K.. Vaiko motina (ieškovė) buvo tinkamai informuota apie teismo procesą Jungtinėje Karalystėje.

26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi minėtas atsakovo prašymas netenkintas, konstatuojant, kad atsakovas, padedamas savo atstovo advokato padėjėjo P. M., pažeidė įsiteisėjusia Lietuvos Respublikos teismo nutartimi nustatytą atsakovo ir nepilnamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią bendravimas vyksta tik Lietuvos Respublikoje; atsakovas, teikdamas savo prašymą Jungtinės Karalystės teismui tikslingai klaidina teismą, negerbia ir šiuo metu ciniškai ignoruoja Lietuvos Respublikos teisinę sistemą. Taip pat nepagarbiai elgiasi ir su Londono šeimos teismu (nuslėpdamas svarbią informaciją); Lietuvos Respublikos teisme byla pradėta nagrinėti kur kas anksčiau (2021 m. kovo 16 d.), nei Jungtinės Karalystės teisme, Lietuvos Respublikos teisme teisminis procesas yra pažengęs.

27. 2023 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovo atstovo advokato padėjėjo P. M. prašymas dėl bylos nutraukimo arba jurisdikcijos perdavimo Jungtinės Karalystės teismui. Prašyme nurodomi argumentai: 1) atsakovas ir šalių nepilnametis vaikas W. nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje nuo 2023 m. spalio 29 d., kur įgijo nuolatinę gyvenamąją vietą; 2) vaiko gyvenamoji vieta jo išvežimo arba laikymo metu 2023 m. spalio 29 d. nebuvo nustatyta su vaiko motina, o Londono šeimos teismas nuo 2023 m. lapkričio 1 d. vaiko gyvenamąją vietą yra nustatęs su atsakovu ir uždraudęs ieškovei paimti vaiką iš atsakovo ir (arba) išvežti vaiką iš Jungtinės Karalystės; 3) nors atsakovo prašymas dėl vaiko grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją ir buvo netenkintas, tačiau teisme pradėta byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįvertinus, kad vaikas nebuvo pragyvenęs 1 m. nuo tada, kai ieškovė pareiškė ieškinį, todėl teismas turėjo atsisakyti ieškinį priimti, o šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu; 4) jei teismas manytų, kad turėjo jurisdikciją priimti ieškovės ieškinį, prašo šią jurisdikciją perduoti Jungtinės Karalystės teismui, kuris šiuo metu nagrinėja šalių ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes šiuo atveju yra pagrindas teismui kreiptis į Londono Barnet šeimos teismą su prašymu prisiimti jurisdikciją iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, nes vaikas nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, yra Jungtinės Karalystės pilietis, Jungtinėje Karalystėje yra vaiko turtas, Jungtinėje Karalystėje Londono Barnet teisme vyksta byla Nr. ZW22P01385 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaikas yra glaudžiai susijęs su Jungtine Karalyste.

28. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. lapkričio 9 d. buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl priešieškinio atsisakymo ir atstovavimo sutarčių su atstovais nutraukimo. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutraukta bylos dalis pagal atsakovo priešieškinį, pareikštą I. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

29. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. lapkričio 14 d. buvo gautas ieškovės prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo – ieškovė pateikė Londono Barnet šeimos teismo nutartį. Teisėjos 2023 m. lapkričio 14 d. rezoliucija papildomi dokumentai prijungti prie bylos. Minėtoje Londono Barnet šeimos teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas (B. K.) 2022 m. Jungtinės Karalystės jurisdikcijoje pateikė prašymą (bylos Nr. ZW22P01385) dėl nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir ši byla buvo įtraukta į 2023 m. lapkričio 20 d. posėdžio sąrašą (E punktas). 2023 m. spalio 29 d. pareiškėjas atvežė vaiką į šią jurisdikciją be motinos ar Lietuvos teismo leidimo ir šioje jurisdikcijoje vykstančioje byloje pateikė prašymą priimti nutartį, kuria būtų uždrausta motinai išvežti vaiką iš šios jurisdikcijos arba jį paimti iš jo priežiūros (F punktas). Motina pradėjo procesą dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą pagal Hagos konvenciją (G punktas). Šio teismo nuomone, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir to nepakeitė pareiškėjo vienkartinis veiksmas, kuriuo jis atvežė vaiką į šią jurisdikciją (H punktas). Kadangi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, šis teismas neturi jurisdikcijos priimti nutarčių dėl vaiko, išskyrus skubias apsaugos nutartis, ir nemato pagrindo tai daryti, nes vaikas turėtų būti nedelsiant grąžintas į Lietuvą (I punktas). Teismas atmetė tėvo vardu pateiktą argumentą, kad teismas turėtų priimti prašomus įsakymus, nes vaikas yra Didžiosios Britanijos pilietis, nes tik Aukštasis teismas gali priimti įsakymus remdamasis vien tik šia jurisdikcija, o šis teismas nemato pagrindo tokiam prašymui, jei jis būtų pateiktas (J punktas). Teismas taip pat buvo informuotas, kad tėvas yra pateikęs prašymą perduoti Lietuvos bylą šiai jurisdikcijai, tačiau šis teismas mano, kad toks prašymas yra nepagrįstas (K punktas). Teismo nurodymai: 1) atmesti šį ieškinį (pareiškėjo B. K.) ir 2022 m. pateiktą pagrindinį ieškinį; 2) atšaukiamas 2023 m. lapkričio 20 d. numatytas posėdis; 3) ši byla jau baigta nagrinėti.

30. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė prašymą dėl baudos skyrimo jame nurodytais argumentais, prašė prašymą tenkinti.

31. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. protokoline nutartimi atsakovo atstovo advokato padėjėjo P. M. prašymas dėl bylos nutraukimo arba jurisdikcijos perdavimo Jungtinės Karalystės teismui pripažintas nepagrįstu ir netenkintas, konstatuojant, kad: 1) 2023 m. spalio 29 d. pareiškėjas atvežė vaiką į Jungtinės Karalystės jurisdikciją be motinos ar Lietuvos teismo leidimo ir Jungtinės Karalystės jurisdikcijoje vykstančioje byloje tik 2023 m. lapkričio 1 d. pateikė prašymą priimti nutartį, kuria būtų uždrausta motinai išvežti vaiką iš šios jurisdikcijos arba jį paimti iš jo priežiūros; 2) Londono Barnet šeimos teismo nuomone, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir to nepakeitė pareiškėjo vienkartinis veiksmas, kuriuo jis atvežė vaiką į Jungtinės Karalystės jurisdikciją; 3) Londono Barnet šeimos teismui konstatavus, kad kadangi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl Londono šeimos teismas neturi jurisdikcijos priimti nutarčių dėl vaiko, išskyrus skubias apsaugos nutartis, ir nemato pagrindo tai daryti, nes vaikas turėtų būti nedelsiant grąžintas į Lietuvą bei konstatavus, jog pareiškėjo B. K. pateiktas prašymas perduoti Lietuvos bylą šiai jurisdikcijai yra nepagrįstas; 4) Londono Barnet šeimos teismui nutarus atmesti pareiškėjo B. K. šį ieškinį ir 2022 m. pateiktą pagrindinį ieškinį, atšaukti 2023 m. lapkričio 20 d. numatytą posėdį bei šią bylą baigti nagrinėti.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

32. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, nustatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).

33. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

34. Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020 20 punktas).

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 3 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-15-421/2023) aiškindamas CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, turinį, nurodė, kad šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos paskirtis – užtikrinti teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės. Kasacinis teismas pažymėjo, kad asmens procesinio elgesio patikra sąžiningumo aspektu galima iki bylos dėl ginčo esmės išsprendimo. Be to, kasacinis teismas išskyrė, jog piktnaudžiavimas procesine teise yra susijęs su atitinkamos procesinės teisės, t. y. pasirinkimo laisvės veikti tam tikru būdu įgyvendinimu. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas pasekmes, turi būti nustatyta, jog asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, bet veikia pažeisdamas tos teisės įgyvendinimo sąlygas. Jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti.

36. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, tam, kad būtų pagrindas konstatuoti asmens piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, pirma, bylos nagrinėjimas neturi būti pasibaigęs, t. y. dar neturi būti priimtas sprendimas dėl ginčo esmės; antra, turi būti nustatyta, jog asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu (įgyvendinti turimą procesinę teisę arba ne).

37. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog civilinėje byloje Nr. e2-223-1094/2023 atsakovą B. K. nuo 2021 m. kovo 18 d. atstovavo Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai advokatai Gintaras Černiauskas ir (ar) advokatė Laura Daumantaitė, 2022 m. kovo 31 d. atsiliepimą atsakovo vardu teikė advokatas Gintaras Černiauskas, paskutinį kartą byloje minėtų advokatų teiktas dokumentas 2022 m. birželio 23 d. Advokato padėjėjas P. M. atsakovą atstovavo nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d.

38. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad: 1) faktinė nepilnamečio vaiko W. gyvenamoji vieta nuo 2019 m. yra Lietuvoje, kur vaikas gyveno su motina, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, yra gydomas, lanko užklasines veiklas; 2) vaikas W. taip pat yra Lietuvos Respublikos pilietis; 3) civilinė byla pagal ieškovės (vaiko motinos) ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir pavardės pakeitimo, teisme iškelta dar 2021 m. kovo 16 d.; 4) atsakovo, atstovaujamo advokato padėjėjo P. M., priešieškinis, pareikštas dėl šalių nepilnamečio vaiko W. K. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, civilinėje byloje priimtas 2023 m. vasario 17 d., atsakovas, atstovaujamas advokato padėjėjo P. M., savo priešieškinio atsisakė 2023 m. lapkričio 9 d.; 5) atsakovo, atstovaujamo advokato padėjėjo P. M., nurodomos aplinkybės (pradėtas teisminis procesas Jungtinėje Karalystėje), atsirado 2023 m. pavasarį (2023 m. balandžio 5 d. bendrojo teismo nutartis), t. y. tuo metu, kai ši civilinė byla jau nuo 2021 m. kovo 16 d. nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme. Iš Londono Bernet šeimos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties matyti, kad B. K. dar 2022 m. pateikė pagrindinį ieškinį, t. y. jau tada, kai buvo pradėtas teisminis procesas Lietuvoje; 6) atsakovas, atstovaujamas advokato padėjėjo P. M., apie Jungtinėje Karalystėje pradėtą teisminį procesą Lietuvos Respublikos teismo neinformavo, tuo pačiu, atsakovą atstovaujantis advokato padėjėjas teikė atsakovo vardu ne vieną prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – prašydamas leisti atsakovui su šalių sūnumi atostogauti Jungtinėje Karalystėje ar kitoje valstybėje. Minėti atsakovo prašymai nebuvo tenkinti; 7) atsakovas B. K. apie Lietuvos Respublikoje dar 2021 m. pradėtą ir vis dar vykstantį teismo procesą Londono šeimos teismo neinformavo; 8) įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatyta laikina skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarka tik Lietuvos Respublikoje, minėta, kad nė vienas atsakovo prašymas išvežti vaiką į Jungtinę Karalystę ar kitą valstybę nebuvo tenkintas ir ši aplinkybė tiek atsakovui, tiek ir jo atstovui advokato padėjėjui P. M. buvo puikiai žinoma – pastarieji dėl kiekvienos teismo nutarties teikė atskiruosius skundus; 9) teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, sprendžiant atsakovo (vaiko tėvo) atstovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo buvo prašoma laikinai leisti atsakovui vaiką pasiimti atostogų Jungtinėje Karalystėje arba Lietuvoje, teismas atsakovui leido bendrauti su vaiku Lietuvoje ir neleido vaiko vežti atostogoms į Jungtinę Karalystę ar kitą užsienio valstybę ir nutarė apie priimtą nutartį informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Minėtoje įsiteisėjusioje teismo nutartyje konstatuota, kad toks procesinis sprendimas užtikrins, jog vaikas W. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos bus Lietuvoje, atsakovas galės su vaiku bendrauti, nebus pažeidinėjami vaiko interesai, abu vaiko tėvai galės vienodai dalyvauti jo gyvenime; 10) 2023 m. spalio 20 d. nutartimi teismas netenkino atsakovo prašymo nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu Jungtinėje Karalystėje, konstatuojant, kad toks prašymas teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartimi jau buvo netenkintas ir šiai dienai (2023 m. spalio 20 d.) nėra pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių turėtų būti nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta ne Lietuvos Respublikoje; 11) 2023 m. spalio 28 d., vaiko tėvas, nesilaikydamas įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos jo ir sūnaus laikinosios bendravimo tvarkos, pagal kurią bendravimas vyksta tik Lietuvos Respublikoje, išvežė šalių sūnų į Jungtinę Karalystę ir nuslėpdamas nuo Londono šeimos teismo apie Lietuvos Respublikoje dar 2021 m. pradėtą teisminį procesą, be kita ko, ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (2023 m. gruodžio 5 d.) vaiko nėra grąžinęs motinai; 12) Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. birželio 22 d. buvo gautas atsakovo atstovo prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas atsakovo Vilniaus apygardos teismui pateiktas pareiškimas dėl leidimo susigrąžinti vaiką į Jungtinę Karalystę pagal 1980 m. Hagos konvenciją. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad atsakovas nepagrįstai vaiko motiną kaltina nepilnamečio sūnaus pagrobimu, nes ieškovė teisėtai su nepilnamečiu sūnumi 2019 m. balandžio mėn. atvyko gyventi į Lietuvą.

39. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovui paskyrė baudą konstatavęs jo nesąžiningus veiksmus, t. y. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas įvertino, ne tik pirmiau nurodytus veiksmus, bet ir tai, jog atsakovo atstovas, teikdamas atsakovo vardu prašymą dėl bylos nutraukimo arba jurisdikcijos perdavimo Jungtinės Karalystės teismui, be kita ko, nurodė, jog atsakovas B. K. ir šalių nepilnametis vaikas nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje nuo 2023 m. spalio 29 d., kur įgijo nuolatinę gyvenamąją vietą, taigi atsakovo atstovas ignoruodamas nuo 2021 m. kovo 16 d. Lietuvos teisme pradėtos ir pažengusios bylos eigą vienkartiniu savo veiksmu, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi, advokato padėjėjas žinojo, kad jo klientas 2023 m. spalio 29 d. atvežė vaiką į Jungtinės Karalystės jurisdikciją be motinos ar Lietuvos teismo leidimo ir šioje jurisdikcijoje vykstančioje byloje pateikė prašymą priimti nutartį, kuria būtų uždrausta motinai išvežti vaiką iš šios jurisdikcijos arba jį paimti iš jo priežiūros. Taip pat advokato padėjėjas, žinodamas apie savo kliento siekį vienkartiniu veiksmu (vaiko neteisėtu išvežimu iš Lietuvos Respublikos) pakeisti teisminio proceso jurisdikciją, prašė teismo šią jurisdikciją perduoti Jungtinės Karalystės teismui, kuris, pasak atsakovo atstovo, tuo metu nagrinėjo šalių ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes buvo pagrindas kreiptis į Londono Barnet šeimos teismą su prašymu prisiimti jurisdikciją iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, nes vaikas nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje. Nors apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nubaudė atsakovo atstovą (paskyrė baudą) už tai, kad atsakovas tariamai nevykdė teismo nutartimi nustatymo bendravimo su vaiku tvarkos ir neturėdamas ieškovės sutikimo išvežė vaiką į jo pilietybės šalį – Jungtinę Karalystę, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo buvusiam atstovui paskyrė baudą ne už minėtos nutarties nevykdymą, o už pirmosios instancijos teismo klaidinimą bei nepagrįstų prašymų teikimą taip vilkinant civilinės bylos nagrinėjimą.

40. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, jog advokato padėjėjui keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, jis privalo žinoti proceso ekonomiškumo, koncentracijos bei bendradarbiavimo principus (CPK 7, 8 straipsniai).

41. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju advokato padėjėjas turėjo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu (būdamas atsakovo atstovas įgyvendinti turimą procesinę teisę arba ne). Nors apeliantas nurodo, jog jis veikė tik teisėtais būdais atsakovo pavedimu ir vykdydamas atsakovo valią, tačiau kaip matyti, atsakovo buvęs atstovas, įgyvendindamas savo procesines teises atsakovo atžvilgiu, akivaizdžiai klaidino pirmosios instancijos teismą teigdamas, kad Londono šeimos teismas nuo 2023 m. lapkričio 1 d. vaiko gyvenamąją vietą yra nustatęs su atsakovu ir uždraudęs ieškovei paimti vaiką iš atsakovo ir (arba) išvežti vaiką iš Jungtinės Karalystės bei tai, kad ieškovė dalyvauja Londono Barnet šeimos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. ZW22P01385, sutikdama su Anglijos teismo jurisdikcija. Be to, nei atsakovas, nei buvęs atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad Londono šeimos teismas nuo 2023 m. lapkričio 1 d. vaiko W. K. gyvenamąją vietą yra nustatęs su atsakovu. Vaiko gyvenamojo vieta šio teismo nebuvo nustatyta. Nagrinėjamu atveju matyti, jog Londono šeimos teismas nuo 2023 m. lapkričio 1 d. ieškovei uždraudė paimti vaiką iš atsakovo, kol jis išklausys motinos pasakojimą apie įvykius, tačiau Londono šeimos teismo 2023 m. lapkričio 1 d. dokumente nieko nėra minima apie vaiko gyvenamosios vietos nustatymą. Taip pat advokato padėjėjas, žinodamas apie savo kliento siekį vienkartiniu veiksmu (vaiko neteisėtu išvežimu iš Lietuvos Respublikos) pakeisti teisminio proceso jurisdikciją, prašė pirmosios instancijos teismo šią jurisdikciją perduoti Jungtinės Karalystės teismui, kuris, pasak atsakovo atstovo, tuo metu nagrinėjo šalių ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir buvo pagrindas teismui kreiptis į Londono Barnet šeimos teismą su prašymu prisiimti jurisdikciją iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, nes vaikas nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad priešingai nei nurodo apeliantas, tokio pobūdžio tikslingi veiksmai, siekiant sutrukdyti/perkelti teisminį procesą, vertinami kaip procesinių teisių piktnaudžiavimas. Šiuo atveju taip pat sutiktina su ieškovės argumentais, jog tiek atsakovo, tiek atsakovo buvusio atstovo elgesys rodė nuolatinį jų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą, teikiant pirmosios instancijos teismui nepagrįstus prašymus dėl bylos sustabdymo bei nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu elgesiu buvo siekiama vilkinti ar nutraukti dar 2021 m. kovo 16 d. prasidėjusį teismo procesą Lietuvos Respublikos teisme, t. y. ženkliai pažengusį procesą Lietuvos Respublikos teisme, nei Jungtinės Karalystės teisme. Taip pat tokiais veiksmais buvo didinamos bylinėjimosi išlaidos. Nurodyti argumentai, dėl atsakovo atstovo elgesio neatitiko greito, ekonomiško ir sąžiningo pamatinių teisminio nagrinėjimo civilinio procesų principų. Taigi, nors apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi nepagrįstai ir nemotyvuotai paskyrė jam baudą bei tai, jog pirmosios instancijos teismas painioja teismo nutarties vykdymą su procesines teise atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

42. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog turi būti užtikrinamas greitas ir efektyvus bylos nagrinėjimas, teismas ir šalys turi imtis visų įmanomų priemonių, kad bylos nagrinėjimas nebūtų vilkinamas. CPK normos taip pat labai aiškiai nustato šalims (jų atstovams) pareigas civilinio proceso metu: šalys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, aktyviai domėtis bylos eiga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliacinė instancija skirta ne dar kartą pasibylinėti, o įvertinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kaip jau minėta, pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

43. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytus atsakovo buvusio atstovo veiksmus pagrįstai pripažino tyčiniais ir nesąžiningais, vilkinančiais Lietuvos Respublikoje pažengusio proceso eigą, reikalaujančiais kitų proceso dalyvių papildomų darbo ir laiko sąnaudų, papildomų išlaidų, kenkiančiais teisinei sistemai, objektyviai neatitinkančiais sąžiningo proceso dalyvio elgesio standartų. Toks atsakovo buvusio atstovo elgesys laikytinas kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

44. Apeliantas taip pat nurodo, jog įvertinus teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties ir 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties turinį, matyti, jog šios nutartys neatitinka Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, kuriuose nurodyta, jog teismo sprendimas turi būti aiškus ir suprantamas. Minėtų nutarčių motyvai iš esmės apsiriboja bendro pobūdžio buitiniais samprotavimais (Standartų 2.1 p.); apeliantui nebuvo sudaryta galimybė atsikirsti į ieškovės atstovės prašymą, nenurodyta, kodėl buvo nevertinti apelianto į bylą pateikti duomenys, paneigiantys ieškovės atstovės išdėstytą poziciją (Standartų 2.4 p.); iš teismo nutarties motyvų nėra matoma, kad teismas turi aiškią poziciją dėl visų byloje priimtų įrodymų ir dėl visų byloje kylančių klausimų (Standartų 4.7 p.) ir kt.

45. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuriam yra paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, nors apeliantas nurodo, jog jam nebuvo sudaryta galimybė atsikirsti į ieškovės atstovės prašymą dėl baudos paskyrimo, tačiau kaip matyti, apeliantas pasinaudojo CPK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, t. y. apeliantas, nesutikdamas su paskirta bauda, pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog jam nebuvo sudaryta galimybė atsikirsti į ieškovės atstovės prašymą dėl baudos skyrimo šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes atsakovo buvęs atstovas (apeliantas) savo atsikirtimus pateikė įgyvendindamas savo teisę pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį.

46. Taip pat apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl baudos paskyrimo ir panaikinimo motyvai apsiriboja bendro pobūdžio buitiniais samprotavimais bei tai, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties dėl baudos panaikinimo motyvų nėra matoma, kad teismas turi aiškią poziciją dėl visų byloje priimtų įrodymų ir dėl visų byloje kylančių klausimų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Šiuo atveju pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais bei padarytomis išvadomis nėra. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino skiriamos baudos advokato padėjėjui pagrįstumą, atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes bei pagrįstai sprendė, jog atsakovo buvęs atstovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. ir 2023 m. gruodžio 20 d. nutartys (dėl baudos skyrimo ir panaikinimo) neatitinka Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Taigi, pirmosios instancijos teismas apeliantui pagrįstai skyrė baudą, kurios naikinti prašyme nurodytais motyvais nėra pagrindo.

47. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo dėl baudos dydžio nėra. Apeliantas nurodo, jog paskirtos baudos dydis yra neproporcingas ir neadekvatus ir neteisingas, todėl bauda turėjo būti panaikinta arba sumažinta iki tariamą pažeidimą atitinkančio dydžio.

48. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali skirti baudą iki 5 000,00 Eur. Minimali baudos riba nenustatyta. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio nuostatas dėl baudos skyrimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, paskyręs atsakovo buvusiam atstovui beveik maksimalią baudą (4 500,00 Eur), tokio baudos dydžio nepagrindė. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, apelianto elgesį procese, nepagarbą teismui ir šalims bei į tai, jog apeliantas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą ir įvertinus, jog bauda advokato padėjėjui skiriama pirmą kartą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 4 500,00 Eur dydžio paskirta bauda akivaizdžiai per didelė, todėl ji mažinama iki 500,00 Eur ir ši skundžiamos nutarties dalis keistina.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti, tačiau pirmosios instancijos teismas, skiriant atsakovo buvusiam atstovui baudą, jos dydžio nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta bauda yra neproporcingai didelė, dėl to mažintina iki 500,00 Eur ir ši 2023 m. gruodžio 13 d. skundžiamos nutarties dalis keistina.

50. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

51. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį pakeisti.

Atsakovo B. K. buvusiam atstovui advokato padėjėjui P. M. paskirtą 4 500,00 Eur baudą sumažinti iki 500,00 Eur.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.