Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-223-1094/2023 pagal ieškovės I. A. patikslintą ieškinį atsakovui B. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės I. A. patikslintą ieškinį atsakovui B. K. dėl nepilnamečio vaiko W. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7, 95 straipsniais, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi, be kita ko, atsakovui B. K. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė 4 500,00 Eur baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujo įrodymo prijungimo

20. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

22. Ieškovė 2024 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą prijungti naują įrodymą – Aukštojo Teisingumo Teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą byloje Nr. FD23P00592, kuria buvo nutarta vaiką V. K. skubiai grąžinti į Lietuvą iki 2024 m. sausio 18 d. ir už nepagarbą teismui B. K. paskirtas 1 paros areštas. Papildomai pažymėjo, jog šiuo metu vaikas jau yra Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad šis įrodymas gali būti reikšmingas nagrinėjant klausimą dėl apelianto atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo bei įvertinus, jog šis įrodymas atsirado tik šiomis dienomis ir jo nebuvo įmanoma pateikti anksčiau bei tai, jog su minėtu įrodymu turėjo galimybę susipažinti atsakovas, nenustačius, kad ieškovė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naują įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

23. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, nustatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).

24. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

25. Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020 20 punktas).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 3 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-15-421/2023) aiškindamas CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, turinį, nurodė, kad šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos paskirtis – užtikrinti teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės. Kasacinis teismas pažymėjo, kad asmens procesinio elgesio patikra sąžiningumo aspektu galima iki bylos dėl ginčo esmės išsprendimo. Be to, kasacinis teismas išskyrė, jog piktnaudžiavimas procesine teise yra susijęs su atitinkamos procesinės teisės, t. y. pasirinkimo laisvės veikti tam tikru būdu įgyvendinimu. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas pasekmes, turi būti nustatyta, jog asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, bet veikia pažeisdamas tos teisės įgyvendinimo sąlygas. Jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti.

27. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, tam, kad būtų pagrindas konstatuoti asmens piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, pirma, bylos nagrinėjimas neturi būti pasibaigęs, t. y. dar neturi būti priimtas sprendimas dėl ginčo esmės; antra, turi būti nustatyta, jog asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu (įgyvendinti turimą procesinę teisę arba ne).

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad: 1) faktinė nepilnamečio vaiko W. gyvenamoji vieta nuo 2019 m. yra Lietuvoje, kur vaikas gyveno su motina, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, yra gydomas, lanko užklasines veiklas; 2) vaikas W. taip pat yra Lietuvos Respublikos pilietis; 3) civilinė byla pagal ieškovės (vaiko motinos) ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir pavardės pakeitimo, teisme iškelta dar 2021 m. kovo 16 d.; 4) atsakovo, atstovaujamo advokato padėjėjo P. M., priešieškinis, pareikštas dėl šalių nepilnamečio vaiko W. K. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, civilinėje byloje priimtas 2023 m. vasario 17 d., atsakovas, atstovaujamas advokato padėjėjo P. M., savo priešieškinio atsisakė 2023 m. lapkričio 9 d.; 5) atsakovo, atstovaujamo advokato padėjėjo P. M., nurodomos aplinkybės (pradėtas teisminis procesas Jungtinėje Karalystėje), atsirado 2023 m. pavasarį (2023 m. balandžio 5 d. bendrojo teismo nutartis), t. y. tuo metu, kai ši civilinė byla jau nuo 2021 m. kovo 16 d. nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme. Iš Londono Bernet šeimos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties matyti, kad B. K. dar 2022 m. pateikė pagrindinį ieškinį, t. y. jau tada, kai buvo pradėtas teisminis procesas Lietuvoje; 6) atsakovas, atstovaujamas advokato padėjėjo P. M., apie Jungtinėje Karalystėje pradėtą teisminį procesą Lietuvos Respublikos teismo neinformavo, tuo pačiu, atsakovą atstovaujantis advokato padėjėjas teikė atsakovo vardu ne vieną prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – prašydamas leisti atsakovui su šalių sūnumi atostogauti Jungtinėje Karalystėje ar kitoje valstybėje. Minėti atsakovo prašymai nebuvo tenkinti; 7) atsakovas B. K. apie Lietuvos Respublikoje dar 2021 m. pradėtą ir vis dar vykstantį teismo procesą Londono šeimos teismo neinformavo; 8) įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatyta laikina skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarka tik Lietuvos Respublikoje, minėta, kad nė vienas atsakovo prašymas išvežti vaiką į Jungtinę Karalystę ar kitą valstybę nebuvo tenkintas ir ši aplinkybė tiek atsakovui, tiek ir jo atstovui advokato padėjėjui P. M. buvo puikiai žinoma – pastarieji dėl kiekvienos teismo nutarties teikė atskiruosius skundus; 9) teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, sprendžiant atsakovo (vaiko tėvo) atstovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo buvo prašoma laikinai leisti atsakovui vaiką pasiimti atostogų Jungtinėje Karalystėje arba Lietuvoje, teismas atsakovui leido bendrauti su vaiku Lietuvoje ir neleido vaiko vežti atostogoms į Jungtinę Karalystę ar kitą užsienio valstybę ir nutarė apie priimtą nutartį informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Minėtoje įsiteisėjusioje teismo nutartyje konstatuota, kad toks procesinis sprendimas užtikrins, jog vaikas W. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos bus Lietuvoje, atsakovas galės su vaiku bendrauti, nebus pažeidinėjami vaiko interesai, abu vaiko tėvai galės vienodai dalyvauti jo gyvenime; 10) 2023 m. spalio 20 d. nutartimi teismas netenkino atsakovo prašymo nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu Jungtinėje Karalystėje, konstatuojant, kad toks prašymas teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartimi jau buvo netenkintas ir šiai dienai (2023 m. spalio 20 d.) nėra pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių turėtų būti nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta ne Lietuvos Respublikoje; 11) 2023 m. spalio 28 d., vaiko tėvas, nesilaikydamas įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos jo ir sūnaus laikinosios bendravimo tvarkos, pagal kurią bendravimas vyksta tik Lietuvos Respublikoje, išvežė šalių sūnų į Jungtinę Karalystę ir nuslėpdamas nuo Londono šeimos teismo apie Lietuvos Respublikoje dar 2021 m. pradėtą teisminį procesą, be kita ko, ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (2023 m. gruodžio 5 d.) vaiko nėra grąžinęs motinai; 12) Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. birželio 22 d. buvo gautas atsakovo atstovo prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas atsakovo Vilniaus apygardos teismui pateiktas pareiškimas dėl leidimo susigrąžinti vaiką į Jungtinę Karalystę pagal 1980 m. Hagos konvenciją. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad atsakovas nepagrįstai vaiko motiną kaltina nepilnamečio sūnaus pagrobimu, nes ieškovė teisėtai su nepilnamečiu sūnumi 2019 m. balandžio mėn. atvyko gyventi į Lietuvą.

29. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui paskyrė baudą konstatavęs jo nesąžiningus veiksmus, t. y. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas įvertino, ne tik pirmiau nurodytus veiksmus, bet ir tai, jog atsakovo atstovas, teikdamas atsakovo vardu prašymą dėl bylos nutraukimo arba jurisdikcijos perdavimo Jungtinės Karalystės teismui, be kita ko, nurodė, jog atsakovas B. K. ir šalių nepilnametis vaikas nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje nuo 2023 m. spalio 29 d., kur įgijo nuolatinę gyvenamąją vietą, taigi atsakovas ignoruodamas nuo 2021 m. kovo 16 d. Lietuvos teisme pradėtos ir pažengusios bylos eigą vienkartiniu savo veiksmu, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Taip pat atsakovas žinodamas, kad 2023 m. spalio 29 d. atvežė šalių vaiką į Jungtinės Karalystės jurisdikciją be motinos ar Lietuvos teismo leidimo, Jungtinės Karalystės jurisdikcijoje vykstančioje byloje pateikė prašymą priimti nutartį, kuria būtų uždrausta motinai išvežti vaiką iš šios jurisdikcijos arba jį paimti iš atsakovo priežiūros. Be to, atsakovas, žinodamas apie savo siekį vienkartiniu veiksmu (vaiko neteisėtu išvežimu iš Lietuvos Respublikos) pakeisti teisminio proceso jurisdikciją, prašė pirmosios instancijos teismo šią jurisdikciją perduoti Jungtinės Karalystės teismui, kuris, pasak atsakovo ir jo atstovo, tuo metu nagrinėjo šalių ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir yra pagrindas teismui kreiptis į Londono Barnet šeimos teismą su prašymu prisiimti jurisdikciją iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, nes vaikas nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje.

30. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog priešingai nei teigia atsakovas, šiuo atveju atsakovas turėjo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu (įgyvendinti turimą procesinę teisę arba ne). Atsakovas, įgyvendindamas savo procesines teises, akivaizdžiai klaidino teismą teigdamas, kad Londono šeimos teismas nuo 2023 m. lapkričio 1 d. vaiko gyvenamąją vietą yra nustatęs su atsakovu ir uždraudęs ieškovei paimti vaiką iš atsakovo ir (arba) išvežti vaiką iš Jungtinės Karalystės bei tai, kad ieškovė dalyvauja Londono Barnet šeimos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. ZW22P01385, sutikdama su Anglijos teismo jurisdikcija. Atsakovas, žinodamas apie dėl šalių nepilnamečio vaiko W. K. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, civilinėje byloje priimtos 2023 m. vasario 17 d. nutartyje sąlygas, tikslingai išvežė vaiką į Jungtinę Karalystę tariamai siekdamas, savo vienkartiniu veiksmu, perkelti bylos nagrinėjimo procesą į kitos šalies jurisdikciją. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad priešingai nei nurodo atsakovas, tokio pobūdžio tikslingi veiksmai, nutarties nevykdymas, siekiant sutrukdyti/perkelti teisminį procesą, vertinami kaip procesinių teisių piktnaudžiavimas. Šiuo atveju taip pat sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovo ieškinys, dėl bylos perkėlimo į Jungtinės Karalystės jurisdikciją, vertinamas kaip sąmoningas trukdymas greitam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, tikslingas bylinėjimosi išlaidų didinimas bei papildomų emocinių išgyvenimų sukėlimas ieškovės atžvilgiu. Atsakovas, teikdamas savo prašymą Jungtinės Karalystės teismui tikslingai klaidino teismą, negerbė ir ignoravo Lietuvos Respublikos teisinę sistemą. Taip pat atsakovas nepagarbiai elgiasi ir su Londono šeimos teismu nuslėpdamas svarbią informaciją. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė pateikė Aukštojo Teisingumo Teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą byloje Nr. FD23P00592, kuria buvo nutarta vaiką V. K. skubiai grąžinti į Lietuvą iki 2024 m. sausio 18 d. Minėtoje nutartyje taip pat buvo įvertintas atsakovo nepagarbus elgesys teismui, už kurį atsakovui buvo paskirtas 1 paros areštas. Taigi, nors apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi nepagrįstai ir nemotyvuotai paskyrė jam baudą bei tai, jog pirmosios instancijos teismas painioja teismo nutarties vykdymą su procesines teise atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

31. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog turi būti užtikrinamas greitas ir efektyvus bylos nagrinėjimas, teismas ir šalys turi imtis visų įmanomų priemonių, kad bylos nagrinėjimas nebūtų vilkinamas. CPK normos taip pat labai aiškiai nustato šalims (jų atstovams) pareigas civilinio proceso metu: šalys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, aktyviai domėtis bylos eiga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliacinė instancija skirta ne dar kartą pasibylinėti, o įvertinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kaip jau minėta, pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytus atsakovo B. K. veiksmus pagrįstai pripažino tyčiniais ir nesąžiningais, vilkinančiais Lietuvos Respublikoje pažengusio proceso eigą, reikalaujančiais kitų proceso dalyvių papildomų darbo ir laiko sąnaudų, papildomų išlaidų, kenkiančiais teisinei sistemai, objektyviai neatitinkančiais sąžiningo proceso dalyvio elgesio standartų. Toks atsakovo elgesys laikytinas kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

33. Apeliantas taip pat nurodo, jog įvertinus teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties ir 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties turinį, matyti, jog šios nutartys neatitinka Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, kuriuose nurodyta, jog teismo sprendimas turi būti aiškus ir suprantamas. Minėtų nutarčių motyvai iš esmės apsiriboja bendro pobūdžio buitiniais samprotavimais (Standartų 2.1 p.); atsakovui nebuvo sudaryta galimybė atsikirsti į ieškovės atstovės prašymą, nenurodyta, kodėl buvo nevertinti atsakovo į bylą pateikti duomenys, paneigiantys ieškovės atstovės išdėstytą poziciją (Standartų 2.4 p.); iš teismo nutarties motyvų nėra matoma, kad teismas turi aiškią poziciją dėl visų byloje priimtų įrodymų ir dėl visų byloje kylančių klausimų (Standartų 4.7 p.) ir kt.

34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuriam yra paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, nors apeliantas nurodo, jog jam nebuvo sudaryta galimybė atsikirsti į ieškovės atstovės prašymą dėl baudos paskyrimo, tačiau kaip matyti, apeliantas pasinaudojo CPK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, t. y. atsakovas, nesutikdamas su paskirta bauda, pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog jam nebuvo sudaryta galimybė atsikirsti į ieškovės atstovės prašymą dėl baudos skyrimo šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes atsakovas savo atsikirtimus pateikė įgyvendindamas savo teisę pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį.

35. Taip pat apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl baudos paskyrimo ir panaikinimo motyvai apsiriboja bendro pobūdžio buitiniais samprotavimais bei nenurodyta, kodėl buvo nevertinti atsakovo į bylą pateikti duomenys, paneigiantys ieškovės atstovės išdėstytą poziciją bei tai, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties dėl baudos panaikinimo motyvų nėra matoma, kad teismas turi aiškią poziciją dėl visų byloje priimtų įrodymų ir dėl visų byloje kylančių klausimų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Šiuo atveju pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais bei padarytomis išvadomis nėra. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino skiriamos baudos atsakovui pagrįstumą, atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes bei pagrįstai sprendė, jog atsakovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. ir 2023 m. gruodžio 20 d. nutartys (dėl baudos skyrimo ir panaikinimo) neatitinka Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Taigi, pirmosios instancijos teismas jam pagrįstai skyrė baudą, kurios naikinti prašyme nurodytais motyvais nėra pagrindo.

36. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo dėl baudos dydžio nėra. Apeliantas nurodo, jog paskirtos baudos dydis yra neproporcingas ir neadekvatus ir neteisingas, todėl bauda turėjo būti panaikinta arba sumažinta iki tariamą pažeidimą atitinkančio dydžio.

37. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali skirti baudą iki 5 000,00 Eur. Minimali baudos riba nenustatyta. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio nuostatas dėl baudos skyrimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, paskyręs atsakovui beveik maksimalią baudą (4 500,00 Eur), tokio baudos dydžio nepagrindė. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, apelianto elgesį procese, nepagarbą teismui ir šalims bei į tai, jog apeliantas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą ir įvertinus, jog bauda atsakovui skiriama pirmą kartą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 4 500,00 Eur dydžio paskirta bauda akivaizdžiai per didelė, todėl ji mažinama iki 500,00 Eur ir ši skundžiamos nutarties dalis keistina.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti, tačiau pirmosios instancijos teismas, skiriant atsakovui baudą, jos dydžio nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta bauda yra neproporcingai didelė, dėl to mažintina iki 500,00 Eur ir ši 2023 m. gruodžio 20 d. skundžiamos nutarties dalis keistina.

39. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

40. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį pakeisti.

Atsakovui B. K. paskirtą 4 500,00 Eur baudą sumažinti iki 500,00 Eur.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.