Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei, Vasarei Kašinskei, Linai Laniauskienei, Karolinai Ploutinai,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui B. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė I. A. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su galutiniu patikslintu ieškiniu atsakovui B. K. (DOK-66564), prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove, vaiko motina, I. A.; 2) nustatyti, kad vaiko pavardė (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. 6226 rašoma pagal tarimą ir nesugramatintai „K.“; 3) priteisti iš atsakovo B. K. nepilnamečio vaiko V. K. (W. K.), gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Eur mokamų periodinių išmokų per mėnesį, iš visų rūšių pajamų, iki vaikas sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą infliacijos koeficientą, pinigus pervedant į ieškovės I. A. sąskaitą, nustatant, kad I. A. tvarkys lėšas uzufrukto teise. Pinigai išlaikymui turi būti pervedami už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 10 dienos. Išlaikymą priteisti nuo 2021 m. kovo 1 d.; 4) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią: 4.1) atsakovas B. K. bendrauja su sūnumi V. K. (W. K.) nuotolinėmis ryšio priemonėmis neporinėmis darbo dienomis ir neporinės savaitės šeštadieniais nuo 19 val. Lietuvos laiku. Per 10 minučių nuo bendravimo su sūnumi laiko pradžios atsakovui B. K. neprisijungus prie pokalbio, bendravimas tą dieną yra laikomas neįvykusiu; 4.2) atsakovas B. K., (duomenys neskelbtini), bendrauja su sūnumi V. K. (W. K.) atvykęs į jo gyvenamosios vietos šalį ne daugiau kaip du kartus per mėnesį dalyvaujant vaikų psichologui jo darbo vietoje ar vaikui saugioje, vaikų psichologo parinktoje vietoje ir su juo suderintu laiku, arba tuo atveju, jeigu teismas spręs, kad vaikų psichologo dalyvavimas atsakovo bendravime su sūnumi nėra būtinas, atsakovas B. K. bendrauja su sūnumi jo gyvenamosios vietos šalyje kas antrą porinį mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką šeštadienį nuo 11 val. iki 11.15 val. prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) įėjimo ir atvežant ten pat tos pačios dienos 17.00 val., ir pasiimant vaiką sekmadienį nuo 11 val. iki 11.15 val. prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) įėjimo ir atvežant ten pat tos pačios dienos 17.00 val. Atsakovas privalo kas 2 val. trumposiomis žinutėmis vaiko motiną I. A. informuoti apie vaiko buvimo vietą, atsiunčiant foto patvirtinimą, o taip pat atsakovas B. K., (duomenys neskelbtini), bendrauja su sūnumi V. K. (W. K.), (duomenys neskelbtini), jo gimtadienio dienos ((duomenys neskelbtini)) pusdienį, pasiimdamas sūnų 10.00 val. prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) įėjimo ir grąžindamas sūnų ten pat 15.00 val. Ieškovė pasirūpina sūnaus V. K. (W. K.) perdavimu atsakovui ir vaiko pasiėmimu; 4.3) tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, kad atsakovo ir sūnaus susitikimai vyksta dalyvaujant vaikų psichologui, vaikų psichologą paskiria atvejo vadybininkas arba jį pasirenka ir už paslaugas apmoka atsakovas B. K.. Ieškovė pasirūpina vaiko nuvežimu į susitikimą su B. K. su vaikų psichologu suderintu laiku ir parvežimu iš jo. Vaiko perdavimas psichologui vyksta taip, kad ieškovė ir atsakovas nesusitiktų. Vaiko pristatymo ir parvežimo išlaidas apmoka ieškovė I. A.; 4.4) visa informacija dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tarp ieškovės ir atsakovo vyksta per vaikų psichologą, arba, jeigu vaikų psichologas nepaskiriamas, apsikeičiant žinutėmis telefonuose. Atsakovas apie planuojamą atvykimą ir susitikimą su vaiku privalo informuoti ne vėliau, kaip likus dviem savaitėms. Jei ieškovė dėl objektyvių priežasčių negali pristatyti vaiko bendravimui su tėvu arba atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į susitikimą, šalys apie tai vaikų psichologą, ar tuo atveju, jeigu jis nepaskiriamas, viena kitą turi informuoti sms žinute kaip galima greičiau nuo tokios aplinkybės paaiškėjimo; 4.5) visais atvejais šalys gali susitarti raštu, ar per atstovus ir dėl kitokios sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos; 5) teismui sprendžiant, kad tikslinga apsaugoti vaiko interesus, prevenciškai uždrausti atsakovui B. K., (duomenys neskelbtini), išvežti šalių nepilnametį vaiką V. K. (W. K.) į užsienio valstybę be teismo leidimo, apie priimtą sprendimą informuojant Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos; 6) įpareigoti atsakovą B. K. per savo atstovus advokatus nedelsiant perduoti ieškovei I. A. vaiko V. K. (W. K.), (duomenys neskelbtini), paso ir gimimo liudijimo, išduotus (duomenys neskelbtini), originalus; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad gyvendama nesusituokusi kartu su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus V. K. (W. K.). Šalys nuo 2019 m. balandžio 1 d. pradėjo gyventi skyrium, ieškovė grįžo į Lietuvą, o atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovas su sūnumi kartu gyveno mažiau nei metus.

2.1. Pasisakydama dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad vaikas nuo gimimo nuolat ir nepertraukiamai gyvena su mama, ji vaiku rūpinasi, prižiūri, geriausiai žino vaiko poreikius. Šalių vaikui patikslinto ieškinio pateikimo metu yra beveik 4 m., jis nori gyventi su ieškove, kadangi yra labai prie jos prisirišęs, vaikui su mama yra saugu ir ramu, mama yra užtikrinusi puikias gyvenimo sąlygas. Ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą siekdama išvengti tolesnės atsakovo agresijos ir engimo, apsaugoti vaiką nuo smurtinės aplinkos, užtikrinti saugią aplinką.

2.2. Dėl vaiko pavardės gimimo akto įraše rašybos nurodė, kad į bylą pateiktas vaiko gimimo įrašo (duomenys neskelbtini) aktas Nr. 6226. Vaiko tėvas tėvystę pripažino, jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir jo pavardė vaiko gimimo akto įraše yra rašoma „K.“. Ši pavardė pagal tarimą tariasi „K.“. Šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad vaiko ir tėvo pavardės dokumente skiriasi pagal tarimą ir pagal rašybą, todėl ieškovė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, prašydama paaiškinti kaip lietuviškuose dokumentuose teisingai turi būti rašomi vaiko vardas ir pavardė. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2022 m. sausio 6 d. raštu Nr. S1-9 (1.7), nurodydama teisinį reglamentavimą, tame tarpe Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimą, išaiškino, kad lietuviškais rašmenimis vaiko pavardė galėtų būti užrašyta ,,K.“ (nesugramatinta forma), arba ,,K.“ (sugramatinta, linksniuojama vyriškos giminės forma). Šiuo metu dokumentuose įrašyta vaiko pavardė „K.“ yra įrašyta neteisingai ir traumuojanti, sukelianti patyčias, kadangi jos vertimas iš rusų kalbos reiškia vyrišką organą (varpą). Ši klaida privalo būti ištaisyta. Atsižvelgiant į ieškovės pageidavimą, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą, V. K. pavardė gimimo akto įraše Nr. 6226 turi būti rašoma pagal tarimą nesugramatintai – „K.“.

2.3. Kadangi atsakovas dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovė prašo nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi. Ieškovės teigimu, prašoma nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka pagal dabartinę situaciją yra įgyvendinama, atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek tėvo interesus. Dėl atsakovo agresyvaus ir neprognozuojamo elgesio, jo visiško Lietuvos Respublikos teisinės sistemos negerbimo, nuolatinių grasinimų ir smurto prieš ieškovę, galimai realaus siekio pagrobti vaiką ir išvežti jį į (duomenys neskelbtini), blogo auklėjimo pavyzdžio vaikui teikimo ir nuteikinėjimo prieš motiną bei artimuosius, prieš vaiko kultūrą, kalbą ir pan., yra būtina nustatyti tokią skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, jog ji atitiktų vaiko interesus, o ieškovė neturėtų betarpiškai bendrauti su prieš ją smurtaujančiu asmeniu netgi dėl klausimų, susijusių su bendru vaiku. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys tarpusavyje turėtų bendrauti netiesiogiai, vaikas turėtų būti perduodamas tėvui per trečiuosius asmenis, arba su tarpininko pagalba, kurį turi galimybę paskirti atvejo vadybininkas, Tarnybos nuomone, būtina trečiųjų asmenų pagalba, taigi šiuo atveju būtina nustatyti tokią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, kuri nesukeltų vaikui žalos, atlieptų jo interesus, kurie prioritetiškai turi būti ginami ir nekeltų pavojaus, kad vaikas gali būti pagrobtas, o ieškovė sužalota ar net nužudyta. Nustatytina vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka neturi būti sąlyga ir pretekstas atsakovui smurtauti prieš ieškovę, juo labiau matant vaikui, įtraukiant jį į konfliktines situacijas. Atsakovas bendravimo su vaiku metu nemoka vaiko sudominti pokalbiu, nemoka vaiko kalbos, demonstruoja agresiją, vartoja nederamus necenzūrinius žodžius, nuteikinėja vaiką prieš motiną, skatina jos negerbti, pravardžiuoja. Atsakovo keliami konfliktai, itin prastas bendravimo su vaiku gebėjimas, tvarkos nesilaikymas, daro neigiamą įtaką vaiko raidai ir auklėjimui.

2.4. Pasisakydama apie vaikui prašomą priteisti išlaikymo dydį, ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė vaiko poreikių per mėnesį apskaičiavimą ir detalizavimą ir pažymėjo, kad atsakovas yra dirbantis, jo turtinė padėtis yra žymiai geresnė negu ieškovės, atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra apie 9,7 kartus didesnis už ieškovės gaunamas pajamas, atsakovas turi savo įmonę, yra jos vadovas, jis pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį siekia apie 5000 svarų (5882 Eur). Atsakovas turi prabangią transporto priemonę „Land Rover“. Tuo tarpu, ieškovės pajamos lyginant su atsakovo gaunamomis pajamomis yra ženkliai mažesnės ir siekia vidutiniškai apie 604 Eur į mėnesį atskaičius mokesčius. Kadangi nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, remiantis teismų praktikos išaiškinimais, jai tenka didesnis nepilnamečio vaiko kasdienio materialinio aprūpinimo užtikrinimas. Pasak ieškovės, būtiniesiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį ieškovei reikia išleisti mažiausiai 750 Eur, šias išlaidas sudaro: maistas – 180 Eur, išlaidos darželiui ir pagal poreikį auklei – 140 Eur, rūbai, avalynė – 100 Eur, komunalinių išlaidų dalis – 30 Eur, sveikatai – 30 Eur, higienos prekės, kirpykla – 20 Eur, transportas – 50 Eur, laisvalaikis, kinas, teatras – 30 Eur, išlaidos išvykoms, ekskursijoms, gimtadieniams, šventėms – 50 Eur, išlaidos atostogoms – 85 Eur, nenumatytos išlaidos – 15 Eur. Ieškovės manymu, 750 Eur išlaikymas vaikui užtikrina jo poreikius bei atitinka protingumo principą. Be to, vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą nuo 2020 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui padidinta iki 70 Eur, todėl iš vaiko išlaikymui per mėnesį skirtų 750 Eur atėmus šią sumą, šalims tenka 680 Eur išlaikymo suma. Ieškovės teigimu, esant nurodytam, egzistuoja visos sąlygos pripažinti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne, o ieškovė mažesne dalimi. Ieškovė mano, kad iš atsakovo, tik nežymiai nukrypstant nuo proporcingumo principo, sūnaus išlaikymui priteistinas 400 Eur išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, lėšas pervedant ne vėliau kaip iki to mėnesio 15 d. į ieškovės sąskaitą banke ir ją paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Pažymi, kad šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus proceso dalyvis ir turi teisę išeiti už ieškinio ribų vaikų interesų labui nustatyti ir kitokį išlaikymo dydį, bei tėvų teikiamo išlaikymo proporcijas, pavyzdžiui, nustatyti, jog tėvas vaiko išlaikymui yra pajėgus skirti 500 Eur ar net 600 Eur, o likusią sumą – ieškovė.

2.5. Pasisakydama dėl prevencinių priemonių vaiko neišvežimui iš Lietuvos Respublikos ir vaiko asmens dokumentų grąžinimo, ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo grasinimus pagrobti sūnų, į atsakovo elgesį ,,juokaujant“, jog vaikas išvežtas į Vokietiją, ar tiesiog jį pagrobiant iš ieškovės tėvų namų valdos, tikslinga taikyti prevencines priemones. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Ieškovė mano, kad yra pagrindas prevenciškai taikyti draudimą atsakovui išvežti šalių nepilnametį vaiką į užsienio valstybę be teismo leidimo ir apie priimtą sprendimą informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Atsakovo galimybes išvežti vaiką iš Lietuvos patvirtina ir jo paties pateikti įrodymai: 2022 m. kovo 2 d. teismo posėdyje atsakovas demonstravo teismui jo žinioje esančius vaiko asmens dokumentus – pasą ir gimimo liudijimą, išduotus (duomenys neskelbtini), taip pat 2022 m. balandžio 11 d. jis į bylą pateikė šių dokumentų kopijas. Ieškovei nėra žinomos aplinkybės kokiu būdu atsakovas sugebėjo gauti vaiko asmens dokumentus, tačiau, kadangi sūnus gyvena su ja, o taip pat esant vaiko pagrobimo rizikai, būtina, kad atsakovas vaiko paso ir gimimo liudijimo originalus skubiai perduotų ieškovei.

3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-56643), kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu patikslintu ieškiniu, mano, jog jis yra nepagrįstas.

3.1. Atsakovas atsiliepime primena, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Atsakovas, apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau pageidauja palaikyti artimus ryšius su vaiku, su juo bendrauti bei dalyvauti vaiko gyvenime lygiais pagrindais kaip ir motina. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jis taip pat gali užtikrinti vaikui puikias gyvenimo sąlygas, yra pateikęs į bylą tai patvirtinančius įrodymus, t. y. buto gyvenamosios vietos įvertinimo aktą, pajamas patvirtinančius įrodymus, laisvalaikio su vaiku leidimo fotonuotraukas ir kt. Atsakovas, kaip teisingai nurodo ieškovė, turi pastovias pajamas, kurios jam suteikia visas galimybes užtikrinti visus vaiko poreikius. Atsakovas įsitikinęs, kad jo tinkamas rūpinimasis vaiku bei finansinės galimybės, gali užtikrinti sklandų vaiko vystymąsi, kadangi, kaip pavyzdžiui, atsakovas darbo metu gali užtikrinti auklės priežiūrą, taip pat privačių ugdymo įstaigų lankymą, kokybiškas gyvenimo sąlygas ir kitus vaikui reikalingus patogumus. Priešingai nei ieškovė, atsakovas suvokia, kad vaikas turi mokėti bendrauti kalbomis, kuriomis kalba jo tėvas ir motina.

3.2. Pasisakydamas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, atsakovas nurodė, kad su ieškovės prašoma nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarka atsakovas nesutinka, nes ji neatitinka nei tėvo, nei vaiko interesų. Atsakovas sutiktų prisiimti finansinę naštą dėl bendravimo su Lietuvoje gyvenančiu vaiku, tačiau tik tuo atveju, jei bendravimas vyktų ne vien ieškovės, tačiau ir atsakovo gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Atsakovas negali sutikti su ieškovės reikalavimu, kad tėvo ir sūnaus bendravimo metu dalyvautų psichologas, toks reikalavimas yra perteklinis, apribotų atsakovo ir vaiko bendravimą labiau nei tai yra reikalinga. Atsakovas pabrėžia, kad į bylą yra pateiktas didelis kiekis įrodymų, kurie patvirtina vaiko gerą savijautą ir saugumą būnant su atsakovu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovė nori turėti teisę su vaiku išvykti atostogų be tėvo sutikimo iki vaikui sukaks 14 m., tačiau ieškovė nesutinka tokios teisės suteikti atsakovui (nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką). Negana to, ieškovė, savaime suprantama, turi teisę vaiką išsivežti už Lietuvos Respublikos ribų, į užsienį, tačiau atsakovui tokią teisę siekiama apriboti. Tokie ieškovės siekiai nėra paaiškinami jokiais logiškais argumentais, išskyrus pareiškimais neva atsakovas siekia pagrobti vaiką. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jis turi vaiko pasą bei gimimo liudijimą (įgytą (duomenys neskelbtini) gimimu), tačiau dokumentais nė karto nepasinaudojo tam, kad neteisėtu būdu išsivežti vaiką iš Lietuvos Respublikos, nors tokią galimybę, kaip nurodo ieškovė turėjo. Ieškovė siekia sukurti iliuziją neva vaikas yra pagrobtas ir (arba) ketinama tai padaryti. Atsakovo nuomone, jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka turėtų būti palaipsniui intensyvinama, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo prisirišimą prie motinos, poreikį atkurti ir sustiprinti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį. Todėl ieškovės nurodyta bendravimo tvarka yra tikslintina ir atsakovas prašo nustatyti bendravimo tvarką tokią, kokia yra aptariama atsakovo atsiliepime į pradinius ieškinius. Tarp šalių kylantys konfliktai yra susiję išskirtinai su ieškovės ar jos artimų giminaičių netinkamu elgesiu.

3.3. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu 400 Eur išlaikymo vaikui dydžiu. Pasak atsakovo, ieškovės dėstomi argumentai pagrįsti prielaidomis ir ketinimais nukreiptais į ateitį, o pateikiami skaičiavimai yra tariami. Atsakovas reikšmingai prisideda prie vaiko išlaikymo, todėl dalis, ieškovės nurodytų tariamų išlaidų neturėtų susidaryti. Pavyzdžiui, atsakovas, vizitų Lietuvoje metu, vaiką aprūpina drabužiais, avalyne, žaislais, laisvalaikio priemonėmis, užtikrina aktyvų laisvalaikio leidimą vaikų žaidimų aikštelėse lauke bei prekybos centruose, tai patvirtina atsakovo į bylą pateikti įrodymai – vaizdo medžiaga (fotografijos, video įrašai). Apklausiamas teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dalis pirkinių ieškovei pristatoma su pirkimo kvitais ir ieškovė gali pasikeisti pirktą daiktą, jeigu jis, jos nuomone, vaikui nėra reikalingas. Taigi akivaizdu, kad ieškovė siekia dirbtiniu būdu suformuoti įsitikinimą, jog atsakovas neužtikrina vaiko poreikių, dėl ko privalo būti teikiamas didesnės apimties išlaikymas.

3.4. Dėl vaiko pavardės gimimo akto įraše rašybos atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Tai reiškia, kad vaiko pavardė gali būti rašoma lotyniškomis raidėmis, t. y. vartojant raidę „q“. Vaiko pavardė buvo įgyta gimimu. Į bylą pateikti vaiko pasas ir gimimo liudijimas patvirtina, kad vaiko pavardė oficialiuose dokumentuose yra rašoma „K.“. Atsakovo įsitikinimu, pavardėje ,,Krasniqi“ arba kaip nurodo ieškovė „Krasnikui“ nėra moralės normas pažeidžiančio sąskambio, kuris neva sudaro sąlygas patyčioms. Atsakovas negali sutikti su tokia ieškovės pozicija, kadangi įstatymas nenustato teisinio pagrindo keisti vaiko pavardės vien dėl tariamų sąskambių užsienio kalbose ar prielaidų apie galimą tyčiojimąsi. Svarbu tai, kad siekiant padaryti ieškovės nurodomas prielaidas ir suprasti galimai ydingą vaiko pavardės sąskambį reikia ne tik gerai mokėti rusų kalbą, bet kartu ir turėti iškreiptą fantaziją, jog vaiko pavardė būtų perskaitoma ieškovės nurodytu būdu. Atsakovas papildomai pažymi, kad ieškovė su juo nesitarė ir jo neinformavo tada, kuomet sūnui buvo prašoma suteikti (duomenys neskelbtini) pilietybę ir išduoti pasą ir tai dar kartą patvirtina, jog ji veikia vienašališkai, ignoruoja atsakovo nuomonę visais, įskaitant vaiko identiteto – pavardės, klausimais.

3.5. Ieškovės reikalavimas dėl vaiko paso ir gimimo liudijimo perdavimo niekuo nepagrįstas ir perteklinis. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikas (W. K.) turi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išduotą Lietuvos Respublikos pasą bei gimimo akto įrašą (liudijimą). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl reikalaujamų dokumentų perdavimo nepagrįstas, todėl atmestinas.

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su jo motina. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašoma priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymui suma galimai atitinka vaiko interesus ir galėtų patenkinti vaiko būtiniausius poreikius. Tarnyba, susipažinusi su pateiktomis bendravimo tvarkos sąlygomis, mano, kad pateiktos gan aiškios bendravimo tvarkos sąlygos, kurias galima koreguoti, konkretinti. Tarnyba siūlo šalims tartis dėl bendravimo tvarkos sąlygų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurią realiai galės įgyvendinti abu tėvai ir kuri geriausiai atitiks vaiko interesus. Tarnybos vertinimu, pavardė „K.“ nesuteikia jokių neigiamų asociacijų ir (ar) emocijų, dėl kurių vaikas ateityje turėtų patirti neigiamus išgyvenimus.

5. Teismo posėdžių metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė visiškai, prašė jį tenkinti. Prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nes vaikas su ja jaučiasi saugus, galima sakyti, kad vaikas Lietuvoje užaugo, lanko darželį ir būrelį, turi draugų. 2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu patikslino dėl jos siūlomos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodydama, kad ji, rekomenduojama Tarnybos, kreipėsi į mediacijos centrą „In pace“ dėl tėvo susitikimų organizavimo per šią organizaciją – šiame mediacijos centre dėl vaiko perdavimo per trečiuosius asmenis, kadangi šalys negali susitikti dėl atsakovo keliamų konfliktinių situacijų, grasinimų, taikomo smurto prieš ieškovę vaikui matant. Akcentavo, kad sūnus kitais metais eis į mokyklą, šiuo metu lanko priešmokyklinę grupę, ieškovė nenori, kad vaikas patirtų patyčias, todėl prašo tenkinti jos prašymą dėl vaiko pavardės rašybos oficialiuose dokumentuose. 2023 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu ieškovė patikslino reikalavimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodydama, kad šiuo metu kardinaliai pasikeitė aplinkybės – atsakovas neteisėtai išvežė vaiką iš Lietuvos, iki šiol vaikas nėra grąžintas motinai, todėl esant pažeistiems vaiko interesams, prašo sugriežtinti bendravimo tvarką ir nustatyti, kad tėvas su vaiku bendrautų tik nuotoliniu būdu. Galimai atsakovas turi elgesio sutrikimų, galimai net ir psichinių sutrikimų, kurie iššaukia nestabilų jo elgesį. Atkreipė dėmesį į tai, kad tėvo elgesys nesikeičia – vaikas girdi necenzūrinius žodžius, grasinimus, toks tėvo elgesys vaikui nepriimtinas, vaikas su tėvu jaučiasi nesaugiai. Ieškovės teigimu, su laiku, kai atsakovas pakeis savo elgesį ir išmoks tinkamai bendrauti su vaiku, bendravimo tvarka galės būti pakeista. Dar sykį akcentavo, kad atsakovo pavardė pagal tarimą yra „K.“, todėl apsaugant vaiką nuo patyčių ir prašo leisti vaiko pavardę oficialiuose dokumentuose įrašyti pagal tarimą „K.“.

6. Ieškovės atstovė teismo posėdžių metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Prašė patikslintą ieškinį (DOK-66564) tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra (atsakovo atsiliepimas DOK-56643). Dėl vaiko pavardės rašybos oficialiuose dokumentuose, jos teigimu, turi būti ištaisyta Civilinės metrikacijos skyriaus padaryta klaida, kurią patvirtina ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada. Lietuviškai rašmenimis vaiko pavardė turi būti rašoma „K.“ arba „K.“. Pasisakydama dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 400 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui, ieškovės atstovė nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikia 750 Eur, iš šios sumos atėmus valstybės išmoką vaikui, tėvams reikia skirti sūnaus išlaikymui kas mėnesį 680 Eur. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuo atveju reikia nukrypti nuo tėvų lygių galimybių principo ir iš atsakovo priteisti 400 Eur išlaikymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė patikslinto ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, palikdama šį klausimą atsakovo sąžinei. Be to, teismas galėtų ir peržengti patikslinto ieškinio ribas ir iš atsakovo priteisti 500 Eur ar 600 Eur išlaikymą, o likusią išlaikymo sumą užtikrintų ieškovė. Byloje esantys įrodymai patvirtina kur kas blogesnę ieškovės turtinę padėtį, nei atsakovo. Atsakovas nevykdo pareigos teikti laikiną išlaikymą, taip pat ir neapmoka už vaiko anglų kalbos kursus, nors teismo nutartimi įpareigotas tą daryti. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašo nustatyti kitokią, nei pirmame ieškinyje, tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nes situacija tarp šalių sudėtinga, vyksta tarpusavio konfliktai, atsakovas nesilaiko teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos sąlygų. Atsakovo bendravimas su vaiku turi vykti dalyvaujant psichologui, atsakovas neturi tėvystės įgūdžių, jis yra agresyvus, nesirūpina vaiko saugumu. Vaiką bendravimui geriausia perduoti neutralioje aplinkoje, o ne atsakovui atvykstant į ieškovės gyvenamą vietą. Tenkintini prašymai dėl vaiko paso ir gimimo liudijimo originalų grąžinimo ieškovei bei draudimas atsakovui išvežti vaiką be teismo leidimo. Vaiko pasas yra vaiko dokumentas, vaikas gyvena su mama, todėl pasas turi būti su vaiku. 2023 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė akcentavo, kad pasikeitusius faktinei situacijai, kai tėvas pagrobė vaiką, vaiko gyvenamoji vieta turi būti su mama. Vaikas nuo 2019 m. pavasario gyveno Lietuvoje su mama, lanko ugdymo įstaigą, bylos duomenys patvirtina, kad vaikas bijo tėvo. Byloje nėra duomenų, kad mama netinkamai atlieka savo pareigas vaikui. Paskutinės aplinkybės rodo, kad atsakovas siekė inicijuoti teisminį procesą (duomenys neskelbtini), tačiau Barnet šeimos teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi B. K. ieškinį ir 2022 m. pateiktą pagrindinį ieškinį atmetė, atšaukė 2023 m. lapkričio 20 d. numatytą posėdį bei bylą baigė nagrinėti. Taigi atsakovas, neteisėtai išvežtą vaiką, nedelsiant turi grąžinti į Lietuvą. Esant tokiai pasikeitusiai situacijai, bendravimas su vaiku turėtų būti nustatytas tik nuotoliniu būdu, nustatytinas toks bendravimas, koks nurodytas teismo 2023 m. balandžio 28 d. ir 2023 m. spalio 20 d. nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat akcentavo, kad tėvas neteisėtai vaiką išsivežė į (duomenys neskelbtini), taigi vaiko pasas nėra perduotas motinai (ieškovei). Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo išaiškinime nurodė, kad vaiko pavardė gali būti rašoma „K.“ arba „K.“. Mano, kad vaiko pavardės rašymas oficialiuose dokumentuose turėtų būti „K.“, taip kaip tariama tėvo pavardė.

7. 2023 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė galutine išvada akcentavo, kad byla buvo tęstinio pobūdžio, turinti daug emocijų ir medžiagos vis besikeičiančios ir situacija šiai dienai taip pat yra pasikeitusi. 2023 m. rugsėjo 15 d. buvo atliktas paskutinis vaiko situacijos vertinimas. Dabar Tarnyba yra pasikreipusi pagal Hagą, išsiuntusi dokumentus (duomenys neskelbtini) institucijoms, dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teismas atsisakė pradėti teisinį procesą pagal atsakovo pateiktus reikalavimus. Tarnyba, atsižvelgdama į dabartinę šalių situaciją, kuomet atsakovas neteisėtai išvežė vaiką iš Lietuvos, ir turimą visą informaciją, mano, kad tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina I. A.. Vaiko motina tinkamai atlieka motinos valdžios instituto teises ir pareigas, vaiko teisių pažeidimų dėl ieškovės veiksmų nėra užfiksuota. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažametis, auga skirtingų kalbų šeimoje, todėl ugdymo procesas gali būti platesnis dėl papildomų kalbų ugdymo, vaikas turi teisę į išlaikymą nuo pat gimimo ir į tai, jog abiejų tėvų pareigos yra lygios, o turimais duomenimis atsakovas savo teisę išlaikyti sūnų lyg vykdo, lyg nevykdo, taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, Tarnyba prašo teismo atsižvelgti į nepilnamečio vaiko lūkesčius. Tarnybos manymu, vertinant visą šiuo metu susidariusią situaciją ir atsakovo elgesį viso teisminio proceso metu, tikslinga koreguoti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką ir bent šiuo metu užtikrinti, kad vaiko ir atsakovo bendravimas vyktų nuotolinio ryšio priemonėmis ir tik vėliau, tėvui įrodžius, kad jis išklausė pozityvios tėvystės kursus, kaip ne kartą buvo skatintas teisminio proceso metu, keičia savo elgesį tiek vaiko, tiek vaiko motinos I. A. atžvilgiu, tik tuomet galėtų pradėti vykti bendravimas tiesioginiu būdu nustatant pereinamąjį laikotarpį, kurį stebėtų tarpininkai (specialistai, mediatoriai, psichologai ir pan.). Šiuo metu vaiko pavardė rašoma „K.“, ieškovė prašo pakeisti vaiko pavardę į „K.“. Tarnyba tokiam ieškovės prašymui neprieštarauja, mano, kad vaiko pavardė būtų tik sulietuvinta ir nekiltų klausimų ar abejonių kaip rašyti vaiko pavardę, juo labiau, jog Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikusi savo išaiškinimą nurodydama, kad nepilnamečio vaiko pavardę galima keisti į „K.“.

8. Šioje byloje atsakovo priešieškinis, pareikštas dėl šalių nepilnamečio vaiko V. K. (W. K.) gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, priimtas 2023 m. vasario 17 d.

9. 2023 m. spalio 31 d. teisme gautas atsakovo prašymas dėl bylos sustabdymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes šiuo metu yra nagrinėjama byla Jungtinės Karalystės teisme dėl atsakovo sūnaus V. K. (W. K.) gyvenamosios vietos nustatyto su jo tėvu B. K., o teismo posėdis (duomenys neskelbtini) teisme paskirtas 2023 m. lapkričio 20 d. taip pat vaikas grįžo į (duomenys neskelbtini) kartu su tėvu B. K.. Vaiko motina (ieškovė) yra tinkamai informuota apie teismo procesą (duomenys neskelbtini) (DOK-172116). Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsakovo atstovo prašymas netenkintinas, konstatuojant, kad atsakovas, padedamas savo atstovo advokato padėjėjo, pažeidė įsiteisėjusia Lietuvos Respublikos teismo nutartimi nustatytą atsakovo ir nepilnamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią bendravimas vyksta tik Lietuvos Respublikoje, be to atsakovas, teikdamas savo prašymą (duomenys neskelbtini) teismui, tikslingai klaidina teismą, negerbia ir šiuo metu ciniškai ignoruoja Lietuvos Respublikos teisinę sistemą bei nepagarbiai elgiasi ir su Londono šeimos teismu (nuslėpdamas svarbią informaciją), nes Lietuvos Respublikos teisme byla pradėta nagrinėti kur kas anksčiau (2021 m. kovo 16 d.), nei (duomenys neskelbtini) teisme, Lietuvos Respublikos teisme teisminis procesas yra pažengęs.

10. 2023 m. lapkričio 8 d. teisme gautas atsakovo atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus prašymas dėl bylos nutraukimo arba jurisdikcijos perdavimo (duomenys neskelbtini) teismui. Protokoline 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi prašymas pripažintas nepagrįstu ir netenkintas, konstatuojant, kad: 1) 2023 m. spalio 29 d. pareiškėjas atvežė vaiką į (duomenys neskelbtini) jurisdikciją be motinos ar Lietuvos teismo leidimo ir (duomenys neskelbtini) jurisdikcijoje vykstančioje byloje tik 2023 m. lapkričio 1 d. pateikė prašymą priimti nutartį, kuria būtų uždrausta motinai išvežti vaiką iš šios jurisdikcijos arba jį paimti iš jo priežiūros; 2) (duomenys neskelbtini) šeimos teismo nuomone, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir to nepakeitė pareiškėjo vienkartinis veiksmas, kuriuo jis atvežė vaiką į (duomenys neskelbtini) jurisdikciją; 3) (duomenys neskelbtini) šeimos teismui konstatavus, kad kadangi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl (duomenys neskelbtini) šeimos teismas neturi jurisdikcijos priimti nutarčių dėl vaiko, išskyrus skubias apsaugos nutartis, tačiau nemato pagrindo tai daryti, nes vaikas turėtų būti nedelsiant grąžintas į Lietuvą bei konstatavus, jog pareiškėjo B. K. pateiktas prašymas perduoti Lietuvos bylą šiai jurisdikcijai yra nepagrįstas; 4) (duomenys neskelbtini) šeimos teismui nutarus atmesti pareiškėjo B. K. šį ieškinį ir 2022 m. pateiktą pagrindinį ieškinį, atšaukti 2023 m. lapkričio 20 d. numatytą posėdį bei šią bylą baigti nagrinėti.

11. 2023 m. lapkričio 9 d. teisme gautas atsakovo atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus prašymas (pareiškimas), be kita ko, dėl priešieškinio atsisakymo, kuriuo atsakovas pareiškė, kad atsisako savo priešieškinio šioje byloje bei nurodė, jog atsakovui yra žinomos procesinės priešieškinio atsisakymo pasekmės (DOK-176777). Teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutraukta bylos dalis dėl priešieškinio, pareikšto I. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, reikalavimų.

12. Minėtame prašyme (DOK-176777) atsakovo atstovas advokato padėjėjas Paulius Markevičius taip pat nurodė, kad atsakovas pareiškia, jog visos atstovavimo sutartys su atsakovą šioje byloje atstovaujančiais advokatais ir advokato padėjėju yra nutraukiamos ir visus teismo procesinius dokumentus atsakovas prašo jam įteikti su vertimu į atsakovui suprantamą anglų kalbą, siunčiant juos atsakovo gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje adresu pagal 1965 m. Hagos Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje nustatytą tvarką.

13. Advokato padėjėjas Paulius Markevičius 2023 m. lapkričio 10 d. dviem elektroniniais laiškais (DOK-177499, DOK-177501) nurodė, kad atsakovas B. K. nėra informuotas apie 2023 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio datą ir laiką, nes atsakovo sprendimu nei advokato padėjėjas Paulius Markevičius, nei joks kitas advokatas neatstovauja atsakovo civilinėje byloje Nr. e2-223-1094/2023, kurioje atsakovas neturi jokio atstovo, todėl apie teismo posėdžio datą ir laiką bei prisijungimo nuorodą, prašė informuoti atsakovą Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo nustatyta tvarka per Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) centrines įstaigas, primindamas, kad dokumentų įteikimas pagal Konvenciją negalimas el. paštu.

14. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad: 1) 2023 m. rugsėjo 27 d. advokato padėjėjas Paulius Markevičius pateikė prašymą dėl dalyvavimo 2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje nuotoliniu būdu (DOK-152232), prašymas tenkintas, advokato padėjėjui el. paštu išsiųsta prisijungimo prie Zoom nuoroda, prašant išsiųsti nuorodą ir atsakovui B. K.; 2) protokoline 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, informavo proceso dalyvius, kad prisijungimo prie Zoom nuoroda kitam 2023 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžiui lieka ta pati ir atsakovo atstovą advokato padėjėją Paulių Markevičių įpareigojo prisijungimo prie Zoom nuorodą persiųsti savo klientui atsakovui B. K. bei iki 2023 m. lapkričio 12 d. pranešti teismui, ar atsakovas dalyvaus 2023 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje, siekiant užtikrinti anglų kalbos vertėjo dalyvavimą; 3) 2023 m. lapkričio 9 d., 9.33 val., šalių patogumui kaip priminimas, pakartotinai ieškovės atstovei, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Markevičiui ir Tarnybos atstovei išsiųsta ta pati (nepasikeitusi) prisijungimo prie Zoom nuoroda; 4) atsakovo atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus prašymas dėl atstovavimo sutarčių nutraukimo ir priešieškinio atsisakymo pateiktas po pakartotinės prisijungimo prie Zoom nuorodos išsiuntimo, t. y. 2023 m. lapkričio 9 d., 12.50 val.; 5) jau po atstovavimo sutarčių nutraukimo, t. y. 2023 m. lapkričio 10 d. advokato padėjėjas Paulius Markevičius mokė teismą kaip reikia dirbti, nurodydamas neva atsakovas nėra informuotas apie 2023 m. lapkričio 15 d., 13.30 val. teismo posėdžio datą, laiką ir vietą; 6) advokato padėjėjas Paulius Markevičius nuo teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. protokolinės nutarties priėmimo, su jam nustatytais įpareigojimais, iki 2023 m. lapkričio 9 d. informacijos teismui apie atstovavimo sutarčių nutraukimą pateikimo, turėjo pareigą ir pakankamai laiko informuoti savo klientą B. K. apie kito (2023 m. lapkričio 15 d., 13.30 val.) teismo posėdžio datą, laiką ir persiųsti jam prisijungimo prie Zoom nuorodą; 7) atsakomybę dėl netinkamo kliento atstovavimo/ neinformavimo apie kito teismo posėdžio datą, laiką ir nuorodos nepersiuntimo, advokato padėjėjas turi prisiimti pats; 8) atsakovui, nutraukus atstovavimo sutartis, nėra draudimo pačiam būti aktyviam ir domėtis bylos eiga, protokoline 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi, ieškovei prašant, bylą išnagrinėjo atsakovui B. K. nedalyvaujant 2023 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 5 dalis, 246 straipsnio 2 dalis). Pasisakant dėl bylos išnagrinėjimo atsakovui nedalyvaujant pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovo atstovas advokatas padėjėjas siekė sutrikdyti bylos procesą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

15. Bylos medžiaga patvirtina šias bylai svarbias aplinkybes:

15.1. šalys santuokos nebuvo sudariusios;

15.2. šalys turi nepilnametį sūnų, (duomenys neskelbtini);

15.3. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. 6226 nurodyti duomenys apie kūdikį: vardas „V.“, pavardė „K.“, gimimo data – (duomenys neskelbtini), gimęs – (duomenys neskelbtini), pilietybė – (duomenys neskelbtini); vaiko motina – I. A., tėvas – B. K.. Pagal gimimų ir mirčių registracijos aktą Nr. 1953, išduotą (duomenys neskelbtini), šalių sūnus W. K. gimė (duomenys neskelbtini) bendrojoje ligoninėje. Šalių sūnaus pase Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), vaiko vardas ir pavardė įrašyti „W. K.“, vaiko pilietybė – (duomenys neskelbtini);

15.4. šalys nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi skyriumi, ieškovė – Lietuvoje, o atsakovas – Jungtinėje Karalystėje;

15.5. faktinė nepilnamečio vaiko V. K. (W. K.) gyvenamoji vieta nuo 2019 m. yra Lietuvoje, kur vaikas gyvena su motina, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, yra gydomas, lanko užklasines veiklas;

15.6. vaikas V. K. (W. K.) taip pat yra (duomenys neskelbtini) pilietis;

15.7. įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatyta laikina skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarka tik Lietuvos Respublikoje, nė vienas atsakovo prašymas išvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) ar kitą valstybę nebuvo tenkintas;

15.8. teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, sprendžiant atsakovo (vaiko tėvo) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo atsakovas prašė laikinai leisti jam vaiką pasiimti atostogų (duomenys neskelbtini) arba Lietuvoje, o ieškovė nurodė, kad atsakovas yra sūnui padaręs (duomenys neskelbtini) pasą, pati ieškovė byloje yra pareiškusi reikalavimus, susijusius su šio paso grąžinimu ieškovei, todėl, ieškovės nuomone, yra kilusi reali grėsmė, jog vaikas bus išvežtas iš Lietuvos, konstatuota, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena Lietuvoje su ieškove, Lietuvos Respublikos piliete, atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) – teismo vertinimu, atsižvelgiant į mažamečio vaiko amžių ir aplinkybę, kad ieškovei su sūnumi 2019 m. balandžio mėnesį išvykus gyventi į Lietuvą, vaikas didžiąją sąmoningo gyvenimo dalį praleido Lietuvoje, jo išvežimas į užsienio valstybę, neįprastą aplinką, vaikui gali sukelti didelį emocinį stresą, neigiamai paveikti jo fizinę ir psichologinę savijautą, todėl atsakovui leista bendrauti su vaiku Lietuvoje ir neleista vaiko vežti atostogoms į (duomenys neskelbtini) ar kitą užsienio valstybę bei nutarta apie priimtą nutartį informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Minėtoje įsiteisėjusioje teismo nutartyje konstatuota, kad toks procesinis sprendimas užtikrins, jog vaikas V. K. (W. K.) iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos bus Lietuvoje, atsakovas galės su vaiku bendrauti, nebus pažeidinėjami vaiko interesai, abu vaiko tėvai galės vienodai dalyvauti jo gyvenime;

15.9. teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartyje konstatuota, kad įsiteisėjusiomis teismo nutartimis netenkinti atsakovo prašymai išvežti vaiką į Jungtinę Karalystę ar kitą valstybę;

15.10. 2023 m. spalio 20 d. nutartimi netenkintas atsakovo prašymas nustatyti vaiko V. K. (W. K.) laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad toks prašymas dar 2023 m. vasario 17 d. nutartimi jau buvo netenkintas ir šiai dienai (2023 m. spalio 20 d.) nėra pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių turėtų būti nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta ne Lietuvos Respublikoje. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad šalių penkerių metų sulaukęs vaikas Lietuvoje lanko ugdymo įstaigą, nepertraukiamai nėra buvęs vienas vien tik su tėvu ilgiau nei 2 dienas;

15.11. 2023 m. spalio 28 d., vaiko tėvas, nesilaikydamas įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos jo ir sūnaus laikinosios bendravimo tvarkos, pagal kurią bendravimas vyksta tik Lietuvos Respublikoje, išvežė šalių sūnų į (duomenys neskelbtini) ir nuslėpdamas nuo (duomenys neskelbtini) šeimos teismo apie Lietuvos Respublikoje dar 2021 m. pradėtą teisminį procesą, be kita ko, ir dėl vaiko V. K. (W. K.) gyvenamosios vietos nustatymo, iki 2023 m. lapkričio 15 d. vaiko nebuvo grąžinęs motinai;

15.12. byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė neteisėtai su nepilnamečiu V. K. (W. K.) 2019 m. balandžio mėn. atvyko gyventi į Lietuvą. Priešingai, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad atsakovas nepagrįstai vaiko motiną kaltina nepilnamečio sūnaus pagrobimu;

15.13. atsakovas apie Lietuvos Respublikoje dar 2021 m. pradėtą ir vis dar vykstantį teismo procesą (duomenys neskelbtini) šeimos teismo neinformavo;

15.14. (duomenys neskelbtini) šeimos teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje konstatavo, kad kadangi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl (duomenys neskelbtini) šeimos teismas neturi jurisdikcijos priimti nutarčių dėl vaiko, išskyrus skubias apsaugos nutartis, tačiau nemato pagrindo tai daryti, nes vaikas turėtų būti nedelsiant grąžintas į Lietuvą bei konstatavo, jog pareiškėjo B. K. pateiktas prašymas perduoti Lietuvos bylą šiai jurisdikcijai yra nepagrįstas, todėl (duomenys neskelbtini) šeimos teismas nutarė atmesti pareiškėjo B. K. šį ieškinį ir 2022 m. pateiktą pagrindinį ieškinį, atšaukti 2023 m. lapkričio 20 d. numatytą posėdį bei šią bylą baigti nagrinėti.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

17. Ieškovė prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vieta su ja. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-56643) prieštaravimų nereiškė, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nurodydamas, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Tik 2023 m. vasario 17 d. teismui priimtame atsakovo priešieškinyje buvo, be kita ko, reiškiamas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyto su atsakovu (duomenys neskelbtini), tačiau kaip minėta, atsakovas savo priešieškinio atsisakė, bylos dalis nutraukta. Byloje nėra duomenų, kad vaiko motina netinkamai atlieka motinos valdžios instituto teises ir pareigas. Išvadą teikianti institucija palaikė ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

18. Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus V. K. (W. K.) gyvenamąją vietą kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko V. K. (W. K.) gyvenamąją vietą kartu su ja, tenkintinas (CK 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo

19. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

20. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.

21. Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan.

23. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).

25. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

26. Viso teisminio nagrinėjimo metu santykiai tarp vaiko tėvų buvo ypatingai konfliktiški ir įtempti, situacija ne tik kad nesikeitė, bet blogėjo, atsakovo agresyvus ir grasinantis elgesys tiek prieš vaiką, tiek prieš visą teisinę Lietuvos sistemą, tiek prieš teismą, tiek prieš ieškovę ir jos artimą aplinką, buvo nevaldomas. Tėvams visą laiką buvo rekomenduojama savo teises ir pareigas vaikui įgyvendinti taip, kad jos neprieštarautų vaiko prioritetiniams interesams.

27. Siekiant sureguliuoti nepilnamečio vaiko tėvų negebėjimą geranoriškai susitarti dėl vaiko bendravimo su ne Lietuvos Respublikoje gyvenančiu tėvu, teismas ne vieną kartą nustatė laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su sūnumi tik Lietuvoje, neleidžiant nepilnamečio vaiko išvežti į (duomenys neskelbtini) ar kitą valstybę, tačiau toks teismo siekis sureguliuoti konfliktišką situaciją nedavė teigiamų rezultatų – atsakovas savavališkai išvežė šalių sūnų iš Lietuvos Respublikos, pagal teismo nustatytą laiką bendravimo tvarką sūnaus motinai negrąžino.

28. Esant pirmiau nustatytoms ir nurodytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kuomet atsakovo elgesys ir atlikti veiksmai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas riboti tėvo bendravimą su vaiku, nustatant, jog atsakovas su sūnumi šioje situacijoje turi bendrauti tik nuotoliniu būdu. Nagrinėjamu atveju nustatydamas atsakovo bendravimo tvarką su vaiku atsižvelgia į kasacinio teismo išaiškinimus, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Teismas negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nustatytų tam tikrą elgesio modelį, iškilus vienam ar kitam sunkumui.

29. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į pirmiau nustatytas faktines bylos aplinkybes nustato atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas B. K. bendrauja su sūnumi V. K. (W. K.) kas antrą savaitės dieną (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais) nuo 18.30 val. Lietuvos laiku ir pats bendravimas vyksta tiek, kol vaikas sugeba išlaikyti dėmesį į tarpusavio bendravimą, bet ne trumpiau nei 1 val., tuo metu vaikas gali žaisti, piešti, užsiimti kita jam įprasta veikla, o tėvas matyti, ką vaikas veikia, kuo užsiima, kaip jam sekasi ir pats dalyvauti vaiko veikloje/ žaidimuose; 2) vaiko motina I. A. užtikrina, kad bendravimo metu vaikas V. K. (W. K.) nežiūrėtų televizoriaus, nenaršytų telefone ir kompiuteryje, nebendrautų su pašaliniais asmenimis; 3) vaiko motina I. A. užtikrina, kad vaiko bendravimas su tėvu B. K. vyktų atskiroje patalpoje, kurioje nebūtų jokių pašalinių asmenų; 4) abiejų tėvų I. A. ir B. K. bendravimas, tėvo bendravimo su vaiku V. K. (W. K.) metu, turi vykti pagarbiai, nevartojant necenzūrinių, žeminančių žodžių, nebandant abiem tėvams tarpusavyje konfliktuoti, aiškintis santykių, blogai atsiliepiant apie kitą iš tėvų; 5) nustatyta bendravimo tvarkos apimtis gali būti didinama tėvams (motinai I. A. ir tėvui B. K.) raštu (el. paštu, trumpąja sms žinute ir kt.) dėl to atskirai susitarus.

30. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

31. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio sūnaus labui.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

33. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

34. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

35. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

36. Nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo vaikui.

37. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

38. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, būtiniesiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį ieškovei reikia išleisti mažiausiai 750 Eur. Sūnaus išlaidas sudaro: maistas – 180 Eur, išlaidos darželiui ir pagal poreikį auklei – 140 Eur, rūbai, avalynė – 100 Eur, komunalinių išlaidų dalis – 30 Eur, sveikatai – 30 Eur, higienos prekės, kirpykla – 20 Eur, transportas – 50 Eur, laisvalaikis, kinas, teatras – 30 Eur, išlaidos išvykoms, ekskursijoms, gimtadieniams, šventėms – 50 Eur, išlaidos atostogoms – 85 Eur, nenumatytos išlaidos – 15 Eur. Ieškovės manymu, 750 Eur išlaikymas vaikui užtikrina jo poreikius bei atitinka protingumo principą. Be to, vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą nuo 2020 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui padidinta iki 70 Eur, todėl iš vaiko išlaikymui per mėnesį skirtų 750 Eur atėmus šią sumą, šalims tenka 680 Eur išlaikymo suma. Pažymi, kad šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus proceso dalyvis ir turi teisę išeiti už ieškinio ribų vaikų interesų labui nustatyti ir kitokį išlaikymo dydį, bei tėvų teikiamo išlaikymo proporcijas, pavyzdžiui, nustatyti, jog tėvas vaiko išlaikymui yra pajėgus skirti 500 Eur ar net 600 Eur, o likusią sumą – ieškovė, kadangi atsakovo turtinė padėtis kur kas geresnė, nei ieškovės, atsakovo gaunamas darbo užmokestis apie 9,7 kartus didesnis už ieškovės gaunamas pajamas.

39. Viena vertus, atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-56643) nurodė, kad jis gali užtikrinti vaikui puikias gyvenimo sąlygas, yra pateikęs į bylą tai patvirtinančius įrodymus: buto gyvenamosios vietos įvertinimo aktą, pajamas patvirtinančius įrodymus, laisvalaikio su vaiku leidimo fotonuotraukas ir kt. Atsakovas, kaip teisingai nurodo ieškovė, turi pastovias pajamas, kurios jam suteikia visas galimybes užtikrinti visus vaiko poreikius. Atsakovas įsitikinęs, kad jo tinkamas rūpinimasis vaiku bei finansinės galimybės, gali užtikrinti sklandų vaiko vystymąsi, kadangi, kaip pavyzdžiui, atsakovas darbo metu gali užtikrinti auklės priežiūrą, taip pat privačių ugdymo įstaigų lankymą, kokybiškas gyvenimo sąlygas ir kitus vaikui reikalingus patogumus. Kita vertus, tame pačiame atsiliepime atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu 400 Eur išlaikymo vaikui dydžiu. Pasak atsakovo, ieškovės dėstomi argumentai pagrįsti prielaidomis ir ketinimais nukreiptais į ateitį, o pateikiami skaičiavimai yra tariami.

40. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019; ir kt.).

41. Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką.

42. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos išlaidos yra grindžiamos į bylą pateiktais įrodymais, kurie įrodo patiriamas išlaidais, susijusias su nepilnamečio maistu, apranga, avalyne, vaistais ir vitaminais, ugdymu ir pan. Be to, teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Šiuo atveju teismas ieškovės nurodytas sumas vertina atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, išlaidų būtinumą, realumą.

43. Vertinant šalių nepilnamečio vaiko poreikius nustatyta, kad šalių sūnui sprendimo priėmimo metu 5 m. 7 m. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos būsto išlaikymui, tenkančios vaiko daliai (30 Eur), žinant komunalinių paslaugų kainas, yra protingo dydžio ir realios. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikai paprastai bent keletą kartų per metus serga, reikalingos ir profilaktikos priemonės, sprendžia, kad išlaidos vaistams ir pan. vidutiniškai per mėnesį yra 30 Eur. Teismo vertinimu, vaikams būtinas laisvalaikis, papildomas ugdymas, lavinimas, atsižvelgiant į jų gebėjimus, amžių. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyti sūnaus kasdieniai poreikiai yra realūs ir protingo dydžio, todėl pripažintini pagrįstais ir įrodytais (CPK 178, 185 straipsniai).

44. Teismas sprendžia, kad šalys sūnaus išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 750 Eur per mėnesį. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).

45. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vertinama tėvų turtinė padėtis, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas, kaip minėta, turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018; ir kt.).

46. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

47. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

48. Pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Minėta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

49. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovas yra dirbantis, jo turtinė padėtis yra žymiai geresnė negu ieškovės, atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra apie 9,7 kartus didesnis už ieškovės gaunamas pajamas, atsakovas dirba Jungtinėje Karalystėje, turi savo įmonę, yra jos vadovas, gauna 5000 svarų (5882 Eur) darbo pajamų, atsakovas turi prabangų automobilį. Tuo tarpu, ieškovės pajamos lyginant su atsakovo gaunamomis pajamomis yra ženkliai mažesnės ir siekia vidutiniškai apie 604 Eur į mėnesį atskaičius mokesčius. Ieškovės teigimu, esant nurodytam, egzistuoja visos sąlygos pripažinti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne apimtimi, o ieškovė mažesne dalimi.

50. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Ieškovė su sūnumi gyvena savo tėvų būste. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė neturi ir transporto priemonės, ieškovės pajamos siekia vidutiniškai apie 604 Eur į mėnesį atskaičius mokesčius. Ieškovei teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš byloje esančios atsakovo darbo sutarties (mokamas atlyginimas neatskaičius mokesčių 67 000 svarų), algalapių matyti, kad atskaičius mokesčius atsakovui išmokamas 5000 svarų (5882 Eur) darbo užmokestis. Atsakovas nuosavybės teise turi transporto priemonę Land Rover range Sport Estate, 2018 m. gamybos, bendra automobilio kaina 74 166,67 svarų. Šioje byloje atsakovui iki 2023 m. lapkričio 9 d. buvo teikiama privati teisinė pagalba. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) kitose teismų bylose atsakovą vis dar atstovauja advokato padėjėjas Paulius Markevičius. Kaip minėta, pats atsakovas įrodinėjo, kad jo tinkamas rūpinimasis vaiku bei finansinės galimybės, gali užtikrinti sklandų vaiko vystymąsi, kadangi, kaip pavyzdžiui, atsakovas darbo metu gali užtikrinti auklės priežiūrą, taip pat privačių ugdymo įstaigų lankymą, kokybiškas gyvenimo sąlygas ir kitus vaikui reikalingus patogumus. Byloje nėra duomenų apie šalių sveikatos problemas, dėl kurių būtų sumažintas jų darbingumas ir dėl kurių jos negalėtų dirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikui išlaikyti. Duomenų, kad ieškovė ir atsakovas turi dar kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, byloje nėra.

51. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad aplinkybė, jog jis vaikui geranoriškai skiria papildomas lėšas, nes atvykęs į Lietuvą perka vaikui maistą, rūbus, įvairius daiktus ir tokiu būdu kas mėnesį skiria vaikui daugiau lėšų, nei pati ieškovė, eliminuoja jo pareigą teikti didesnio dydžio išlaikymą. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija. Atsakovo nurodomos patirtos išlaidos, skirtos vaiko aktyvaus laisvalaikio leidimu vaikų žaidimų aikštelėse lauke bei prekybos centruose, susijusios ne su būtinaisiais, o su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. Taigi šių išlaidų suma negali būti mažinamas vaiko išlaikymo dydis, kuris siejamas su būtinaisiais vaiko poreikiais. Priešingai atsakovo nurodomiems argumentams, ieškovei gyvenant kartu su sūnumi, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda. Teismo vertinimu, atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai.

52. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo, darant išvadą, jog ieškovė prie vaiko poreikių tenkinimo turi prisidėti mažesne dalimi.

53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas. Skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Kartu pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką šiuo klausimu, kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, jog aukščiau aptarta taisyklė nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas nurodytų išmokų suma. Tuo atveju, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (2023 m. kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

54. Teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsniu, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytą ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, aptartą teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas turi galimybes tenkinti šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, todėl gaunama vaiko išmoka iš valstybės turėtų būti skiriama ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, o papildomiems vaiko poreikiams tenkinti ir ji neturėtų sumažinti iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio.

55. Šiuo atveju sprendžiant šalių ginčą, kilusį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pažymėtina, kad aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018).

56. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, įvertinęs vaiko, kuriam turi būti teikiamas išlaikymas, amžių bei poreikius, į tai, kad ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūros našta, kas riboja jos galimybes dirbti ilgas darbo valandas, taip pat įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, sprendžia, kad iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistinas išlaikymas po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2021 m. kovo 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

57. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

58. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė I. A. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

59. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

60. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaiko pavardės rašymo oficialiuose dokumentuose

61. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Vaiko teisių konvencija siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, vaiko nuomonės išklausymo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus. Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.

62. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. KT44-N13/2019).

63. Kaip jau nurodyta, Vaiko teisių konvencija vaiką identifikuoja per tris aspektus: vardą, pilietybę bei šeimos ryšius. Vaiko teisės turėti vardą (pavardę) fundamentalumas nekelia abejonių. Vaiko vardas ir pavardė yra asmens identifikacijos forma, kuri visuomenę informuoja apie vaiką ir vaiko šeimą. Pažymėtina, kad nors tarptautinė teisė kalba apie vaiko teisę į vardą, tačiau dėl vaiko negalėjimo pačiam pasirūpinti šios teisės įgyvendinimu nurodytą teisę vaiko vardu turi įgyvendinti tėvai.

64. Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.

65. CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iš jo tėvų pavardės.

66. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Įgyvendinant šią blanketinę teisės normą, teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šis įsakymas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir yra taikomas visoms asmens vardo ir pavardės keitimo procedūroms, pradėtoms po jo įsigaliojimo (minėto įsakymo 3.1 ir 3.2 punktai).

67. Taisyklių (redakcija galiojanti nuo 2023 m. gruodžio 1 d.) III skyriuje yra įtvirtinti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindai. Vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama bendru tėvų sutarimu, jeigu: norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės) (12.1 papunktis); norima suteikti dvigubą pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės) (12.2 papunktis); norima suteikti vienanarę pavardę, sudarytą iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė) (12.3 papunktis); norima suteikti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai (12.4 papunktis); vietoj jo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės jam norima suteikti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės norima suteikti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę (12.5 papunktis). Vadovaujantis Taisyklių 12¹ punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeistas (pakeisti) užsienio valstybėje, kurioje vaikas nuolat gyvena ar yra jos pilietis (12¹.1 papunktis); vaikui norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę (12¹.2 papunktis).

68. Taisyklėse nėra nuostatų, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų nori pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, esant Taisyklių 12 ar 12¹ punktuose įtvirtintiems pavardės keitimo pagrindams, tačiau kitas iš tėvų neduoda sutikimo, ginčą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo turėtų spręsti teismas. Šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi principu, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, o kiekvienas asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme.

69. Kaip jau minėta, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbu turėti omenyje vaiko interesų, t. y. visų pirma įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje, viršenybės principą, įtvirtintą Vaiko teisių konvencijos 9, 18 ir kituose straipsniuose, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko interesų prioriteto principas yra įtvirtintas ne tik Vaiko teisių konvencijoje, kuri yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis), bet ir Lietuvos Respublikos įstatymuose. Remiantis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Taigi tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003; ir kt.).

70. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius.

71. Kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Taisyklėse nurodytas nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir tai atitinka tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą valstybės pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko identiškumo išsaugojimą. Vaiko teisė į identiškumą ir jo išsaugojimą yra įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje, kuriuo remiantis vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atsispindi ir Taisyklių 10 punkte, pagal kurį, jeigu pavardę keičia pareiškėjas, turintis nepilnamečių vaikų, jų pavardės automatiškai nekeičiamos.

72. Minėta prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo.

73. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl šalių sūnaus pavardės gimimo akto įraše rašybos. Į bylą pateiktas vaiko gimimo įrašo (duomenys neskelbtini) aktas Nr. 6226, kuriame vaiko pavardė įrašyta „K.“. Vaiko tėvas tėvystę pripažino, jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir jo pavardė vaiko gimimo akto įraše yra rašoma „K.“. Vaiko tėvo pavardė pagal tarimą tariasi „K.“. Šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Akivaizdu, kad vaiko ir tėvo pavardės dokumente skiriasi pagal tarimą ir pagal rašybą, todėl ieškovė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, prašydama paaiškinti kaip lietuviškuose dokumentuose teisingai turi būti rašomi vaiko vardas ir pavardė. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2022 m. sausio 6 d. raštu Nr. S1-9 (1.7), nurodydama teisinį reglamentavimą, tame tarpe Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimą, išaiškino, kad lietuviškais rašmenimis vaiko pavardė galėtų būti užrašyta ,,K.“ (nesugramatinta forma), arba ,,K.“ (sugramatinta, linksniuojama vyriškos giminės forma). Ieškovės teigimu, šiuo metu dokumentuose įrašyta vaiko pavardė „K.“ yra įrašyta neteisingai ir traumuojanti, sukelianti patyčias, kadangi jos vertimas iš rusų kalbos reiškia vyrišką organą (varpą) ir ši klaida privalo būti ištaisyta. Ieškovė, atsižvelgdama į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą, prašo nustatyti, kad šalių sūnaus V. K. pavardė gimimo akto įraše Nr. 6226 būtų rašoma pagal tarimą nesugramatintai – „K.“.

74. Dėl vaiko pavardės gimimo akto įraše rašybos atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Tai reiškia, kad vaiko pavardė gali būti rašoma lotyniškomis raidėmis, t. y. vartojant raidę „q“. Vaiko pavardė buvo įgyta gimimu. Į bylą pateikti vaiko pasas ir gimimo liudijimas patvirtina, kad vaiko pavardė oficialiuose dokumentuose yra rašoma „K.“.

75. Nagrinėjamu atveju šalių vaikui norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę (12¹.2 papunktis), t. y. ištaisyti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. liepos 25 d. gimimo įraše Nr. 6226 netinkamą įrašą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių sūnaus pavardės rašybos oficialiuose dokumentuose atsižvelgia ir į byloje esančios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą. Teismo vertinimu, toks ieškovės prašymas pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl prevencinių priemonių vaiko neišvežimui iš Lietuvos Respublikos ir vaiko asmens dokumentų grąžinimo

76. Ieškovė viso teisminio proceso metu įrodinėjo, kad atsakovas siekia sūnų pagrobti. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį atkreipia dėmesį, kad jis turi vaiko pasą bei gimimo liudijimą (įgytą Jungtinėje Karalystėje gimimu), tačiau dokumentais nė karto nepasinaudojo tam, kad neteisėtu būdu išsivežti vaiką iš Lietuvos Respublikos, nors tokią galimybę, kaip nurodo ieškovė turėjo. Pasak atsakovo, ieškovė siekia sukurti iliuziją neva vaikas yra pagrobtas ir (arba) ketinama tai padaryti. Ieškovės reikalavimas dėl vaiko paso ir gimimo liudijimo perdavimo niekuo nepagrįstas ir perteklinis. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikas (W. K.) turi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išduotą Lietuvos Respublikos pasą bei gimimo akto įrašą (liudijimą). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl reikalaujamų dokumentų perdavimo nepagrįstas, todėl atmestinas.

77. Su pirmiau nurodytais atsakovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Minėta, kad atsakovas neteisėtai vaiką išvežė iš Lietuvos Respublikos ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (2023 m. lapkričio 15 d.) vaiko ieškovei negrąžino. Taigi atsakovas įgyvendino savo grasinimus ir pasinaudojo turimais nepilnamečio vaiko asmens dokumentais (pasu ir gimimo liudijimu).

78. Šiame kontekste pažymėtina, kad vaikui, kurio tėvai išsituokę, asmens tapatybės kortelė ar pasas išduodami ar keičiami vieno iš tėvų (įtėvių), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina (ieškove). Iš byloje esančio vaiko paso, išduoto Jungtinėje Karalystėje, kopijos matyti, kad minėtas šalių sūnaus dokumentas galioja iki 2025 m. gegužės 5 d.

79. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovas įpareigojamas per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei šalių sūnaus paso (duomenys neskelbtini) ir gimimo liudijimo (Pagal gimimų ir mirčių registracijos akto Nr. 1953), išduotų (duomenys neskelbtini), originalus.

80. Pirmiau minėta, kad 2023 m. spalio 28 d., vaiko tėvas (atsakovas), nesilaikydamas įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos jo ir sūnaus laikinosios bendravimo tvarkos, pagal kurią bendravimas vyksta tik Lietuvos Respublikoje, išvežė šalių sūnų į Jungtinę Karalystę ir iki 2023 m. lapkričio 15 d. (bylos išnagrinėjimo iš esmės) vaiko nebuvo grąžinęs motinai.

81. Siekiant užkardinti neteisėtą vaiko išvežimą iš Lietuvos Respublikos yra pagrindas prevenciškai taikyti draudimą atsakovui išvežti šalių nepilnametį sūnų į užsienio valstybę be teismo leidimo ir apie priimtą sprendimą informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

82. Teismo 2023 m. balandžio 28 d. ir 2023 m. lapkričio 4 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikinamos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

83. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

84. Byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjo už reikalavimus viso 401 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinas 401 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė viso 1400 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą (DOK-99502) (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio. Ieškovės ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinas viso 1801 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

85. Ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba pagal 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-T-03675. Į bylą pateikta 2023 m. lapkričio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2023-15717, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 511,67 Eur. Ieškinį tenkinus iš atsakovo valstybės naudai priteisiami 511,67 Eur.

86. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 16,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ieškinį tenkinus šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu,

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko V. K. (W. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, atsakovo B. K., (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. K. (W. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1. atsakovas B. K., (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi V. K. (W. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) kas antrą savaitės dieną (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais) nuo 18.30 val. Lietuvos laiku ir pats bendravimas vyksta tiek, kol vaikas sugeba išlaikyti dėmesį į tarpusavio bendravimą, bet ne trumpiau nei vieną valandą, tuo metu vaikas gali žaisti, piešti, užsiimti kita jam įprasta veikla, o tėvas matyti, ką vaikas veikia, kuo užsiima, kaip jam sekasi ir pats dalyvauti vaiko veikloje/ žaidimuose;

2. vaiko motina I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) užtikrina, kad bendravimo metu vaikas V. K. (W. K.) nežiūrėtų televizoriaus, nenaršytų telefone ir kompiuteryje, nebendrautų su pašaliniais asmenimis;

3. vaiko motina I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) užtikrina, kad vaiko V. K. (W. K.) bendravimas su tėvu B. K., gim. 1986 m. lapkričio 23 d., vyktų atskiroje patalpoje, kurioje nebūtų jokių pašalinių asmenų;

4. abiejų tėvų I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. K., (duomenys neskelbtini), bendravimas, tėvo bendravimo su vaiku V. K. (W. K.) metu, turi vykti pagarbiai, nevartojant necenzūrinių, žeminančių žodžių, nebandant abiem tėvams tarpusavyje konfliktuoti, aiškintis santykių, blogai atsiliepiant apie kitą iš tėvų;

5. nustatyta bendravimo tvarkos apimtis gali būti didinama tėvams (motinai I. A. ir tėvui B. K.) raštu (el. paštu, trumpąja sms žinute ir kt.) dėl to atskirai susitarus

Priteisti iš atsakovo B. K., (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui V. K. (W. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 500 (penkis šimtus) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. kovo 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui V. K. (W. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko V. K. (W. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) pavardė (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 6226 rašoma pagal tarimą ir nesugramatintai „K.“.

Taikyti draudimą atsakovui B. K., (duomenys neskelbtini), išvežti šalių nepilnametį sūnų V. K. (W. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) į užsienio valstybę be teismo leidimo ir apie priimtą sprendimą informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Įpareigoti atsakovą B. K., (duomenys neskelbtini), per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei šalių sūnaus V. K. (W. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) paso (duomenys neskelbtini) ir gimimo liudijimo (Pagal gimimų ir mirčių registracijos akto Nr. 1953), išduotų (duomenys neskelbtini), originalus.

Priteisti iš atsakovo B. K., (duomenys neskelbtini). ieškovei I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) viso 1801 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo B. K., (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 511,67 Eur (penkis šimtus vienuolika eurų, 67 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870; UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) LT12 2140 0300 0268 0220; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) LT74 4010 0510 0132 4763. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Priteisti iš atsakovo B. K., (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16,45 Eur (šešiolika eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. ir 2023 m. lapkričio 4 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.