Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. patikslintą ieškinį atsakovui B. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, ir atsakovo B. K. priešieškinį ieškovei I. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. A. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui B. K. (toliau – ir atsakovas) dėl nepilnamečio vaiko W. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

3. Atsakovas B. K. pateikė prašymą pakeisti ir papildyti Nutartimi nustatytą atsakovo (tėvo) bendravimo su sūnumi (vaiku) tvarką, ir nustatyti, kad: 1) atsakovas turi teisę kasdien nuo 18.30 iki 20 val. Lietuvos laiku bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis, o savaitgaliais (šeštadienį, sekmadienį) ir švenčių dienomis nuo 11 iki 13 val. Lietuvos laiku; 2) ieškovė privalo užtikrinti, kad bendravimo metu vaikas neužsiimtų jokia papildoma veikla, įskaitant televizoriaus žiūrėjimą, naršymą telefone ir kompiuteryje, bendravimą su pašaliniais asmenimis, įskaitant J. A. ir A. A.; 3) ieškovė privalo užtikrinti, kad vaiko bendravimas su tėvu vyktų atskiroje patalpoje, kurioje nebūtų jokių pašalinių asmenų, įskaitant ieškovę, J. A. ir A. A.; 4) ieškovei draudžiama trukdyti vaiko ir tėvo bendravimo betarpiškumui ir privatumui, kartu uždraudžiant šio bendravimo filmavimą, fotografavimą ir garso įrašymą; 5) ieškovė privalo užtikrinti, kad vaikas kasdien žiūrėtų tik anglų kalba televizijos programas, įskaitant atsakovo apmokamą vaikui skirtą programą „Netflix“ per televizorių, kompiuterį ir telefoną; 6) ieškovei draudžiama keisti atsakovo apmokamos vaikui skirtos programos „Netflix“ kalbą iš anglų į rusų; 7) ieškovė privalo užtikrinti, kad vaikas papildomai lankytų anglų kalbos pamokas, į kurias vaiką užrašys ir už kurias apmokės atsakovas.

4. Nurodė, kad nors ieškovė, gavusi baudą dėl teismo sprendimo nevykdymo, iš dalies pradėjo vykdyti nuotolinio bendravimo su vaiku tvarką, kartais leisdama vaikui bendrauti su tėvu nuotoliniu būdu, tačiau tuo pačiu metu ieškovė būdavo toje pačioje patalpoje, leisdama vaikui žiūrėti televizorių rusų kalba ir (arba) naršyti telefone ir kitaip trukdydama vaiko ir tėvo bendravimui. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad bendravimo su tėvu metu vaikas naršo telefone, kurį tam tyčia davė ieškovė, jog vaikas nenorėtų bendrauti su tėvu, o tėvui paprašius paimti iš vaiko telefoną, ieškovė atsisako tai daryti. Be to, ieškovė apskritai nesirūpina, kad vaikas išmoktų vaiko gimtąją anglų kalbą, nes vaikas yra nuolat verčiamas žiūrėti animacinius filmukus rusų kalba per „Netflix“ programą, už kurią vaikui apmoka atsakovas, kuris kiekvieną dieną kelis kartus turi perjunginėti „Netflix“ nustatytus iš rusų kalbos į anglų kalbą, nes ieškovė vis perjungia į rusų kalbą, manytina siekdama neleisti vaikui lavinti anglų kalbos įgūdžių, todėl toks elgesys visiškai neatitinka vaiko interesų ir laikytinas piktnaudžiavimu motinos teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

30. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis teismas netenkino atsakovo prašymo dėl Nutartimi2 nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių papildymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

32. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvais.

34. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

35. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi nustatė tėvo ir vaikų laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitės dieną (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais) nuo 18.30 val. Lietuvos laiku ir pats bendravimas vykta tiek, kol vaikas sugeba išlaikyti dėmesį į tarpusavio bendravimą, bet ne trumpiau nei 1 val., tuo metu vaikas gali žaisti, piešti, užsiimti kita jam įprasta veikla, o tėvas matyti, ką vaikas veikia, kuo užsiima, kaip jam sekasi ir pats dalyvauti vaiko veikloje/ žaidimuose.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas skundė nurodytą teismo nutarties dalį, prašydamas ją panaikinti. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra ginčo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą ir protingą laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kuri atitinka geriausius vaiko interesus.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka yra aiški ir konkreti, nustatanti tikslią bendravimo tvarką – kas antrą savaitės dieną (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais) nuo 18.30 val. Lietuvos laiku, kol vaikas sugeba išlaikyti dėmesį į tarpusavio bendravimą, bet ne trumpiau nei 1 val.

40. Atsakovas siekia, kad nurodyta bendravimo tvarka būtų papildyta, nustatant, kad ieškovė privalo pateikti atsakovui vaikui skirtą nuolat veikiantį telefono numerį ir su šiuo numeriu susietą bet kokią nuotolinio ryšio programėlę (WhatsApp, Messenger, Skype ir pan.), į kurią atsakovas galėtų paskambinti savo sūnui teismo nustatytu metu, taip pat ieškovei uždrausti išjungti vaikui skirtą telefono numerį ir su šiuo numeriu susietą bet kokią nuotolinio ryšio programėlę (WhatsApp, Messenger, Skype ir pan.), ir ieškovei uždrausti vaikui skirtame telefono numeryje ir su šiuo numeriu susietoje bet kokioje nuotolinio ryšio programėlėje (WhatsApp, Messenger, Skype ir pan.) užblokuoti atsakovo telefono numerį ir su jo numeriu susietą bet kokią nuotolinio ryšio programėlę (WhatsApp, Messenger, Skype ir pan.). Tokį poreikį atsakovas iš esmės argumentuoja tuo, kad atsakovas neturi jokio ryšio kanalo bendrauti su vaiku, nes atsakovas neturi vaiko telefono numerio ir jokios bendravimo programėlės, kuria naudodamasis galėtų bendrauti su vaiku.

41. Ieškovė atsiliepimu teigia, kad atsakovas skambina vaikui bet kuriuo metu, o ne tik teismo numatytu laiku.

42. Įvertinęs apelianto atskirojo skundo bei ieškovės atsiliepimo į skundą argumentus, byloje šioje proceso stadijoje surinktus rašytinius įrodymus bei išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamose nutartyse konstatuotoms išvadoms, jog apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad faktinės aplinkybės reikšmingai būtų pasikeitusios nuo to meto, kai užsienyje esančio vaiko tėvo (apelianto) bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi teismo buvo nustatyta, o vėliau pagal šalių ir vaiko poreikius papildyta. Pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka patikrinta aukštesnės instancijos teismo instancine tvarka ir pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl abiejų ginčo šalių turi būti vykdoma.

43. Bylos duomenys suteikia pagrindo manyti, jog konfliktiški šalių santykiai neabejotinai apsunkina jų kaip vaiko tėvų teisių realizavimą bei pareigų vykdymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto skundo argumentais, jog ketverių metų šalių sūnui būtina turėti asmeniškai jam skirtą nuolat veikiantį telefono numerį ar su šiuo numeriu susietą nuotolinio ryšio programėlę ir/ar interneto ryšį. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikas nėra subrendęs pats be suaugusiųjų pagalbos laikytis dienos režimo ar spręsti kiek laiko naudotis elektroniniais prietaisais, todėl toks apelianto prašymas visiškai neatitinka nei vaiko interesų, nei nepadėtų išspręsti ginčo šalių nesutarimų. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog spręsdamas tėvų ginčus teismas pirmiausia turi vadovautis vaiko gerove ir interesais, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir atliko.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti skundžiamas teismo nutartis atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.