- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- e2S-1439-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05791-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- B. K.
- Ieškovas
- I. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. patikslintą ieškinį atsakovui B. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, ir atsakovo B. K. priešieškinį ieškovei I. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. A. patikslintą ieškinį atsakovui B. K. dėl nepilnamečio vaiko W. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, ir atsakovo B K. priešieškinį ieškovei I. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
2. Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi tenkintas atsakovo B. K. ir ieškovės I. A. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (toliau – Nutartis). Nustatyta, kad atsakovas B. K. bendrauja su nepilnamečiu V. K. tokia tvarka: 1) B. K. turi teisę kasdien nuo 18.30 iki 20.00 val. Lietuvos laiku bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis, o savaitgaliais (šeštadienį, sekmadienį) ir švenčių dienomis nuo 11.00 iki 13.00 val. Lietuvos laiku; 2) B. K. turi teisę bendrauti su sūnumi V. jo faktinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje pas motiną I. A., kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos, atvykstant pas vaiką ne anksčiau negu šeštadienį nuo 11.00 val. ir išvykstant tos pačios dienos 15.00 val., atvykstant to savaitgalio sekmadienį 11.00 val. ir išvykstant tos pačios 15.00 val. Apie konkretų susitikimų laiką, dienas, B. K. turi pranešti I. A. ne vėliau kaip prieš mėnesį bei pateikti kelionės dokumentus. Susitikimų laikas derinamas atsižvelgiant į lėktuvų skrydžių grafikus ir tėvo galimybes atskristi į Lietuvą ir grįžti atgal.
3. 2023 m. balandžio 13 d. teisme gautas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytų nutartimi pakeitimo. Atsakovas nurodo, kad nors ieškovė, gavusi baudą dėl teismo sprendimo nevykdymo, iš dalies pradėjo vykdyti nuotolinio bendravimo su vaiku tvarką, kartais leisdama vaikui bendrauti su tėvu nuotoliniu būdu, tačiau tuo pačiu metu ieškovė būdavo toje pačioje patalpoje, leisdama vaikui žiūrėti televizorių rusų kalba ir (arba) naršyti telefone ir kitaip trukdydama vaiko ir tėvo bendravimui. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad bendravimo su tėvu metu vaikas naršo telefone, kurį tam tyčia davė ieškovė, jog vaikas nenorėtų bendrauti su tėvu, o tėvui paprašius paimti iš vaiko telefoną, ieškovė atsisako tai daryti. Be to, ieškovė apskritai nesirūpina, kad vaikas išmoktų vaiko gimtąją anglų kalbą, nes vaikas yra nuolat verčiamas žiūrėti animacinius filmukus rusų kalba per „Netflix“ programą, už kurią vaikui apmoka atsakovas, kuris kiekvieną dieną kelis kartus turi perjunginėti „Netflix“ nustatytus iš rusų kalbos į anglų kalbą, nes ieškovė vis perjungia į rusų kalbą, manytina siekdama neleisti vaikui lavinti anglų kalbos įgūdžių, todėl toks elgesys visiškai neatitinka vaiko interesų ir laikytinas piktnaudžiavimu motinos teisėmis. Atsakovas prašė paleisti ir papildyti nutartimi nustatytą atsakovo (tėvo) bendravimo su sūnumi (vaiku) tvarką, ir nustatyti, kad: 1) B. K. turi teisę kasdien nuo 18.30 iki 20 val. Lietuvos laiku bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis, o savaitgaliais (šeštadienį, sekmadienį) ir švenčių dienomis nuo 11 iki 13 val. Lietuvos laiku; 2) I. A. privalo užtikrinti, kad bendravimo metu vaikas neužsiimtų jokia papildoma veikla, įskaitant televizoriaus žiūrėjimą, naršymą telefone ir kompiuteryje, bendravimą su pašaliniais asmenimis, įskaitant J. A. ir A. A.; 3) I. A. privalo užtikrinti, kad vaiko bendravimas su tėvu vyktų atskiroje patalpoje, kurioje nebūtų jokių pašalinių asmenų, įskaitant I. A., J. A. ir A. A.; 4) I. A. draudžiama trukdyti vaiko ir tėvo bendravimo betarpiškumui ir privatumui, kartu uždraudžiant šio bendravimo filmavimą, fotografavimą ir garso įrašymą; 5) I. A. privalo užtikrinti, kad vaikas kasdien žiūrėtų tik anglų kalba televizijos programas, įskaitant atsakovo apmokamą vaikui skirtą programą „Netflix“ per televizorių, kompiuterį ir telefoną; 6) I. A. draudžiama keisti atsakovo apmokamos vaikui skirtos programos „Netflix“ kalbą iš anglų į rusų; 7) I. A. privalo užtikrinti, kad vaikas papildomai lankytų anglų kalbos pamokas, į kurias vaiką užrašys ir už kurias apmokės atsakovas B. K..
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą pakeisti ir papildyti nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad prašymas tenkintinas iš dalies. Ieškovė pažymėjo, kad: neprieštarauja sūnaus bendravimui su atsakovu nuotolinio ryšio priemonės, tačiau bendravimas su sūnumi kiekvieną dieną nuo 18.30 val. iki 20 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 11 val. iki 13 val. būtų pernelyg intensyvus, kas galimai apribotų vaiko dienos rėžimą, vaiko teisę į poilsį, žaidimus, dalyvavimą kultūrinėje, meninėje veikloje ir panašiai, galimai ne visai atitinka vaiko geriausius interesus. Be kita ko, nustatant bendravimo tvarką, būtina atsižvelgti ir į vaiko amžių. Pavyzdžiui, vaikų psichologė psichoterapeutė I. D. rekomendavo atsižvelgti į mokslines rekomendacijas, kad vaikas nuotolinėmis ryšio priemonėmis per dieną neturėtų naudotis daugiau nei vieną valandą. Taigi ieškovė sutinka su tarnybos nuomone, kad atsakovas su vaiku galėtų bendrauti kas antrą dieną (pvz. pirmadienis, trečiadienis, penktadienis, sekmadienis) atsakovo prašyme nurodytu laiku ir pats bendravimas vyktų tiek, kol vaikas sugeba išlaikyti dėmesį į tarpusavio bendravimą. Ieškovės manymu, vaikui ilgiau kaip valandą bendraujant nuotolinio ryšio priemonėmis sunku išlaikyti dėmesį, todėl natūralu, kad vaikas pokalbio metu pradeda užsiimti kita veikla. Be to, atsakovas pats nesugeba nustatytu laiku skambinti vaikui (skambina daug vėlesniu laiku), negeba vaiko sudominti pokalbiu ir pan. Taigi jei bus nustatomas bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis pagal Tarnybos nurodytą tvarką, mano, kad vaiko bendravimas su tėvu bus efektyvesnis ir glaudesnis, be to, vaikui nebus reikalinga papildoma veikla ir kt. Ieškovė nesutinka su atsakovo prašymu, kad ji privalo užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu atskiroje patalpoje, kurioje nebūtų jokių pašalinių asmenų, įskaitant ją pačią ir vaiko senelius J. ir A. A., taip pat uždraudžiant ieškovei bendravimo metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso įrašymą. Dėl atsakovo agresyvaus ir neprognozuojamo elgesio, necenzūrinių žodžių vartojimo, vaiko nuteikinėjimo prieš motiną, skatinimą jos negerbti ir pan., ieškovė priversta naudoti šias priemones, prieš tai įspėjus atsakovą, siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus. Atsakovo prašymui, kad ieškovė užtikrintų, jog vaikas kasdien žiūrėtų tik anglų kalba televizijos programas, įskaitant atsakovo apmokamą vaikui skirtą programą „Netflix“ per televizorių, kompiuterį ir telefoną, taip pat nekeistų atsakovo apmokamos vaikui skirtos programos „Netflix“ kalbą iš anglų į rusų ieškovė neprieštarauja. Ieškovė neprieštarauja atsakovo prašymui, kad ieškovė užtikrintų, jog vaikas papildomai lankytų anglų kalbos pamokas, į kurias vaiką užrašys ir už kurias apmokės atsakovas B. K..
5. Tarnyba atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad šeima Tarnybai yra žinoma. Informuoja, kad Tarnyboje yra gauti ieškovės vaizdo įrašai dėl galimo vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų, tačiau dar nėra atliktas vaiko situacijos vertinimas, atlikus vaiko situacijos vertinimą dokumentus pateiks. Tarnyba iš esmės neprieštarauja, kad atsakovas su sūnumi galėtų bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į tai, jog sūnus gyvena Lietuvoje, o atsakovas Jungtinėje Karalystėje, tačiau, Tarnybos nuomone, atsakovo pateiktas sąlygas galimai tikslinga šiek tiek koreguoti. Atsakovas prašo nustatyti, kad su sūnumi bendrauja kiekvieną dieną nuo 18.30 val. iki 20 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 11 val. iki 13 val. Tarnybos vertinimu, atsakovas prašo pernelyg intensyvios bendravimo tvarkos nuotolinio ryšio priemonėmis, kuri galimai apriboja vaiko dienos rėžimą, vaiko teisę į poilsį, žaidimus, dalyvavimą kultūrinėje, meninėje veikloje ir panašiai, galimai ne visai atitinka vaiko geriausius interesus. Tarnybos manymu, atsakovas su vaiku galėtų bendrauti kas antrą dieną (pvz., pirmadienis, trečiadienis, penktadienis, sekmadienis) atsakovo prašyme nurodytu laiku ir pats bendravimas vyktų tiek, kol vaikas sugeba išlaikyti dėmesį į tarpusavio bendravimą. Be kita ko, tėvams mėginant/bandant komunikuoti tarpusavyje, jie visada gali susitarti ir dėl kitokio bendravimo laiko. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas kalba anglų kalba, todėl svarbu užtikrinti, jog ir šalių nepilnametis sūnus taip pat mokytųsi šios kalbos, taip sudarant galimybę tėvui ir sūnui laisvai bendrauti tarpusavyje, be kita ko, būtų užtikrinamas šeimos ryšių išsaugojimas. Tarnybos vertinimu, tikslinga nepilnametį sūnų mokyti anglų kalbos pasitelkiant tiek papildomas anglų kalbos pamokas, tiek mokant patiems tėvams, tiek ir kitomis mokomosiomis priemonėmis. Tarnyba mano, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas gali pasiūlyti po įstaigą, mokyklėlę ir pan., kurioje mokoma anglų kalbos ir įvertinus pateiktus pasiūlymus, atsirinkti tą, kuri geriausiai atitiks vaiko amžių, raidą, kalbos mokėjimo lygį, nepažeis vaiko teisės į poilsį, bus išlaikomas dienos režimas. Tarnyba primena, kad turi būti sudarytos tinkamos sąlygos atsakovo ir sūnaus bendravimui nuotolinio ryšio priemonėmis, vaikas tuo metu neturėtų būti susitelkęs į kitas papildomas, kurios galimai gali trukdyti, blaškyti nepilnamečio dėmesį. Pats bendravimas turi vykti pagarbiai, konstruktyviai, nevartojant necenzūrinių ir (ar) kitokių žeminančių žodžių, nebandant tėvams tarpusavyje konfliktuoti, aiškintis santykių, o užtikrinant vaiko prioritetinius interesus ir jo teisę bendrauti su abiem tėvais. Abu tėvai turi rūpestingai, atsakingai ir dėmesingai įgyvendinti tėvų valdžią savo nepilnamečiam sūnui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi atsakovo B. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi, tenkino iš dalies. Teismas nutarė pakeisti ir papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatytą laikiną tėvo B. K. bendravimo su sūnumi V. K., tvarką, nustatant, kad: 1) atsakovas B. K. bendrauja su sūnumi V. K. kas antrą savaitės dieną (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais) nuo 18.30 val. Lietuvos laiku ir pats bendravimas vykta tiek, kol vaikas sugeba išlaikyti dėmesį į tarpusavio bendravimą, bet ne trumpiau nei 1 val., tuo metu vaikas gali žaisti, piešti, užsiimti kita jam įprasta veikla, o tėvas matyti, ką vaikas veikia, kuo užsiima, kaip jam sekasi ir pats dalyvauti vaiko veikloje/ žaidimuose. 2) I. A. užtikrina, kad bendravimo metu vaikas V. K. nežiūrėtų televizoriaus, nenaršytų telefone ir kompiuteryje, nebendrautų su pašaliniais asmenimis, įskaitant J. A. ir A. A.; 3) I. A. užtikrina, kad vaiko bendravimas su tėvu B. K. vyktų atskiroje patalpoje, kurioje nebūtų jokių pašalinių asmenų, įskaitant I. A., J. A. ir A. A.; 4) I. A. draudžiama trukdyti vaiko V. K. ir tėvo B. K. bendravimo betarpiškumui ir privatumui, kartu uždraudžiant šio bendravimo filmavimą, fotografavimą ir garso įrašymą; 5) abiejų tėvų I. A. ir B. K. bendravimas, tėvo bendravimo su vaiku V. K. metu, turi vykti pagarbiai, nevartojant necenzūrinių, žeminančių žodžių, nebandant abiem tėvams tarpusavyje konfliktuoti, aiškintis santykių, blogai atsiliepiant apie kitą iš tėvų; 6) I. A. užtikrina, kad vaikas kasdien žiūrėtų tik anglų kalba televizijos programas, įskaitant atsakovo apmokamą vaikui skirtą programą „Netflix“ per televizorių, kompiuterį ir telefoną; 7) I. A. negali keisti atsakovo B. K., gim. (duomenys neskelbtini), apmokamos vaikui V. K. skirtos programos „Netflix“ kalbą iš anglų į rusų; 8) I. A. užtikrina, kad vaikas V. K. papildomai lankytų anglų kalbos pamokas, į kurias vaiką užrašys ir už kurias apmokės atsakovas B. K.. Likusią prašymo dalį nutarė atmesti.
7. Teismas nurodė, kad šalių sūnui gyvenant Lietuvoje kartu su motina (ieškove), o atsakovui (tėvui) Jungtinėje Karalystėje, telekomunikacijų priemonės yra optimaliausias ir priimtiniausias būdas palaikyti tėvo ir sūnaus bendravimą, siekiant išlaikyti ir stiprinti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį, lavinti vaiko anglų kalbos (vienintelės kalbos, kuria vaikas bendrauja su tėvu) įgūdžius. Kita vertus, teismas pritaria tiek Tarnybos, tiek ir ieškovės nuomonei, kad atsakovas prašo pernelyg intensyvaus bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis su sūnumi, kuriam nors jau 5 m., tačiau visgi atsižvelgtina į vaiko amžių, nes vaikams sunku tokį ilgą laiką išlaikyti dėmesį, be to būtina atsižvelgti ir į vaikų psichologų rekomendacijas, kad vaikas nuotolinėmis ryšio priemonėmis per dieną neturėtų naudotis daugiau nei vieną valandą ir į tai, jog vaikas turi teisę į poilsį, žaidimus, dalyvavimą kultūrinėje, meninėje veikloje, buvimą lauke ir pan.
8. Teismas atkreipė vaiko tėvų dėmesys į tai, kad bendravimo telekomunikacijų priemonėmis metu (nuotoliniu būdu) nėra būtina, kad vaikas visą valandą ar dar ilgiau sėdėtų prie kompiuterio, telefono ir žiūrėtų į ekraną, šnekėtų su tėvu, tokio bendravimo metu yra svarbu užtikrinti, jog tėvas matytų, ką vaikas veikia, kuo užsiima, kaip jam sekasi, t. y. vaikas tuo metu gali žaisti, piešti, užsiimti kita jam įprasta veikla, tėvas taip pat gali dalyvauti vaiko veikloje/ žaidimuose.
9. Teismo vertinimu, atsakovas su vaiku galėtų bendrauti kas antrą savaitės dieną (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais) nuo 18.30 val. Lietuvos laiku ir pats bendravimas vyktų tiek, kol vaikas sugeba išlaikyti dėmesį į tarpusavio bendravimą, bet ne trumpiau nei 1 val., tuo metu vaikas gali žaisti, piešti, užsiimti kita jam įprasta veikla, o tėvas matytų, ką vaikas veikia, kuo užsiima, kaip jam sekasi.
10. Byloje nėra ginčo, kad šalių sūnus nemoka anglų kalbos, dėl ko susikalbėti su tėvu (nemokančiu lietuviškai ir (ar) rusiškai) vienam, be žmogaus, prie kurio yra pripratęs (mamos) pagalbos, vaikui yra sudėtinga (kaip, beje, išreikšti ir savo norus ir poreikius). Tėvo ir sūnaus bendravimas negali būti ribojamas dėl kalbos barjero. Prašoma papildyti nutartimi nustatyta bendravimo tvarka nepasieks ja siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti sklandų atsakovo ir jo sūnaus bendravimą, stiprinti emocinį ryšį tarp jų, lavinti vaiko anglų kalbos žinias. Vaiko anglų kalbos (vienintelės kalbos, kuria vaikas komunikuoja su tėvu) įgūdžiai ir žinios turi būti lavinami, nepilnametis šalių sūnus ir toliau negali bendrauti vienas su savo tėvu, kuris realiai nuo pat vaiko gimimo siekė dalyvauti vaiko gyvenime. Teismo vertinimu, bendravimo metu ieškovės dalyvavimas nepadeda nepilnamečiui vaikui geriau komunikuoti su savo tėvu, tačiau atvirkščiai, keliama įtampa.
11. Teismas nurodė, kad nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaiku, svarbiau yra kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, o ne kiekybinis, t. y. geriau praleidžiamas kartu laikas būna trumpesnis, bet išnaudojamas tikslingai, negu ilgesnis, bet dalį bendravimo laiko vaikas praleidžia ne tiesiogiai su tėvu (paliekamas vienas kambaryje ar su kitais asmenimis ir pan.). Teismo vertinimu, bendravimo metu patalpoje būnant ieškovei ar ieškovės tėvams, tarp šalių santykiams esant itin konfliktiškiems, keltų įtampą, stresą, ginčus tarp šalių, neigiamus emocinius išgyvenimus ir pan., tokiu būdu kenkiant prioritetiniais laikytiniems vaiko interesams. Teismas atkreipė abiejų tėvų dėmesį į tai, kad tėvo bendravimo su vaiku metu, tėvų bendravimas turi vykti pagarbiai, nevartojant necenzūrinių, žeminančių žodžių, nebandant tėvams tarpusavyje konfliktuoti, aiškintis santykių, blogai atsiliepiant apie kitą iš tėvų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas B. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2023‐04‐28 nutartį dalyje dėl bendravimo kas antrą savaitės dieną (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais) nuo 18.30 val. Lietuvos laiku ir atsakovo prašymą patenkinti visiškai, nustatant, kad vaikas bendrauja su tėvu kiekvieną savaitės dieną nuo 18.30 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo nustatęs, kad atsakovas B. K. bendrauja su nepilnamečiu V. K. tokia tvarka: 1) B. K. turi teisę kasdien nuo 18.30 iki 20.00 val. Lietuvos laiku bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis, o savaitgaliais (šeštadienį, sekmadienį) ir švenčių dienomis nuo 11.00 iki 13.00 val. Lietuvos laiku. Tai reiškia, kad 2021 metais, kai vaikas buvo trejų metų amžiaus ir beveik nekalbėjo, teismas laikė, kad minimalus bendravimo su tėvu laikas yra kasdien po 2,5 valandos, o savaitgaliais ir švenčių dienomis – po 2 valandas. Ši tvarka galiojo dvejus metus. Per šį laiką vaikas neišmoko kalbėti angliškai – tai nustatė teismas 20230428 nutartyje. Taip pat ieškovė piktybiškai nevykdė bendravimo su vaiku tvarkos – už tai jai yra skirta bauda. Tačiau ieškovė ir toliau šios bendravimo tvarkos nevykdo. Pavyzdžiui, joks bendravimas su vaiku vėl nevyko 20230428, 20230501, 20230503, 20230505, 20230507 ir 20230509 dienomis, nors ieškovės advokatė patvirtino, kad 20230428 supažindino ieškovę su 20230428 nutarties turiniu, kurį ieškovė suprato, tačiau nusprendė toliau nevykdyti teismo sprendimų, kaip tai darė iki šiol. Atsakovas tvirtina, kad vaikui suėjus 5 metams, bendravimo trukmė ir dažnumas negali būti nei trumpinama, nei mažinamas, o priešingai – ilginama ir didinamas. Byloje nėra jokių vaikų psichologų rekomendacijų, kad šiuo konkrečiu atveju dabartinė bendravimo trukmė kaip nors kenktų vaikui. Priešingai, vaiko nesugebėjimas kalbėti anglų kalba tik rodo, kad bendravimo trūksta. Vien tik tai, kad teismo teigimu „tėvai nebendradarbiauja“, o tiksliau – ieškovė piktnaudžiauja tėvų valdžia ir mėgaujasi savo nebaudžiamumu, nėra joks pagrindas trumpinti bendravimo su vaiku trukmę.
12.2. Ieškovės veiksmai, kuriais siekiama užblokuoti vaiko bendravimą su tėvu jo pasirinktoje saugioje vietoje ir aplinkoje, neleisti vaikui pažinti savo gimtosios Anglijos ir pabūti tėvo namuose, yra laikytini neatitinkančiais vaiko interesų. Nors teismas teisingai pastebėjo, kad abu tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, tačiau kažkodėl nusprendė, jog vaikui geriau dar mažiau bendrauti su tėvu tik todėl, kad ieškovė trukdo šiam bendravimui.
12.3. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi didesnes galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, daryti įtaką jo psichiniam, dvasiniam, kultūriniam bei fiziniam vystymuisi, todėl jo vaidmuo auklėjant vaiką turi būti aktyvesnis, tačiau šis vaidmuo negali būti naudojamas prieš vaiko interesus, o teismai neturėtų toleruoti tokių vaiko interesų ir teisių pažeidimų, kurie yra akivaizdžios Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo apraiškos, galinčios netrukus virs naujomis bylomis prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme, kuriam šiuo metu jau rengiama atsakovo peticija dėl Lietuvos sistemingai neužtikrinamos pagarbos atsakovo šeimos gyvenimui tėvo pasirinktoje aplinkoje.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. A. su atskiruoju skundu nesutinka, atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
13.1. Ieškovė sutiko su Tarnybos išvada, kad sūnus su atsakovu bendrautų nuotolinio ryšio priemonės, tačiau bendravimas su sūnumi kiekvieną dieną nuo 18:30 val. iki 20:00 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 11:00 val. iki 13:00 val. būtų pernelyg intensyvus, kas galimai apribotų vaiko dienos rėžimą, vaiko teisę į poilsį, žaidimus, dalyvavimą kultūrinėje, meninėje veikloje ir panašiai, galimai ne visai atitinka vaiko geriausius interesus. Be kita ko, nustatant bendravimo tvarką, būtina atsižvelgti ir į vaiko amžių. Pavyzdžiui, vaikų psichologė psichoterapeute I. D. rekomendavo atsižvelgti į mokslines rekomendacijas, jog vaikas nuotolinėmis ryšio priemonėmis per dieną neturėtų naudotis daugiau nei vieną valandą. Taigi, ieškovė sutiko su Tarnybos nuomone, jog atsakovas su vaiku galėtų bendrauti kas antrą dieną (pvz., pirmadienis, trečiadienis, penktadienis, sekmadienis) atsakovo prašyme nurodytu laiku ir pats bendravimas vyktų tiek, kol vaikas sugeba išlaikyti dėmesį į tarpusavio bendravimą.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio sūnaus interesus, keičiant esamą padėtį, kai tėvai nebendradarbiauja, iki sprendimo byloje priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo prašymą ir jį iš dalies koreguoti bei papildyti. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas su vaiku galėtų bendrauti kas antrą savaitės dieną (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais) nuo 18.30 val. Lietuvos laiku ir pats bendravimas vyktų tiek, kol vaikas sugeba išlaikyti dėmesį į tarpusavio bendravimą, bet ne trumpiau nei 1 val., tuo metu vaikas gali žaisti, piešti, užsiimti kita jam įprasta veikla, o tėvas matytų, ką vaikas veikia, kuo užsiima, kaip jam sekasi.
Atsiliepimas
13.3. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nesilaiko nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Ieškovė nesudaro jokių kliūčių atsakovui bendrauti su sūnumi, tai matyti ir iš atsiliepimo į pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Ieškovė visada ieško kompromiso tarp atsakovo ir tai, kad atsakovo bendravimas su vaiku atitiktų geriausius vaiko interesus. Ne kas kitas, o atsakovas nesilaiko nustatytos su vaiku laikinos bendravimo tvarkos. Nors pirmosios instancijos teismas 2023-04-04 nutartimi leido atsakovui pasiimti sūnų nepertraukiamoms dviejų savaičių atostogoms Lietuvoje nuo 2023 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. gegužės 7 d. ir nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 31 d., tačiau atsakovas vaiką atostogoms pasiėmė vos 2 dienoms (nuo 2023-04-23 iki 2023-04-25), nors buvo numatytas 2 savaičių laikotarpis, ir iš anksto neįspėjęs ieškovės, vaiką gražino ieškovei. Taigi, pats atsakovas nesistengia palaikyti ilgesnio ryšio su vaiku, rūpintis vaiko režimu, mokinti vaiką anglų kalbos ir pan. Iš to taip pat seka, kad laikantis nuoseklumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ne vieną kartą jau nurodė, kad vaiko interesus atitiktų laipsniškas nusistovėjusios bendravimo su tėvu tvarkos keitimas. Tačiau nepaisant laipsniškai keičiamos bendravimo tvarkos, atsakovas ją ignoruoja, tuo nesiekiant sukurti glaudesnį ryšį su sūnumi.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
16. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė du naujus įrodymus – nuotraukas su telefono ekrano vaizdu.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
18. Atsakovas nenurodė jokių argumentų, kodėl kilo poreikis šiuos įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui. Be to, teikiami įrodymai yra anglų kalba, o pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktų naujų įrodymų nepriima.
Dėl ginčo esmės
19. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutarties dalies, kuria teismas pakeitė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatė, kad atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitės dieną (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais) nuo 18.30 val. Lietuvos vietoje buvusios bendravimo tvarkos, pagal kurią vaikas bendravo su tėvu kiekvieną savaitės dieną nuo 18.30 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku.
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga.
21. CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones, taigi ir laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl nuolatinės atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Preliminariai įvertinęs šalių pateiktus su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju buvo poreikis pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir jomis nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
23. Atsakovas nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria vietoje kasdieninio bendravimo su vaiku tvarkos nuo 18.30 iki 20.00 val. Lietuvos nuotolinio ryšio priemonėmis, o savaitgaliais (šeštadienį, sekmadienį) ir švenčių dienomis nuo 11.00 iki 13.00 val. Lietuvos laiku buvo nustatyta, kad bendravimas su vaiku vyks kas antrą dieną (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais) nuo 18.30 val. Lietuvos laiku. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai sumažino bendravimo su sūnumi laiką. Nurodė, kad vaikui suėjus 5 metams, bendravimo trukmė ir dažnumas negali būti nei trumpinama, nei mažinamas, o priešingai – ilginama ir didinamas. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovu nesutinka.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė argumentuotai nurodė, kodėl iki šios nutarties priėmimo įtvirtinta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netinkama. Ieškovė nurodė, kad bendravimas su sūnumi kiekvieną dieną nuo 18.30 val. iki 20 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 11 val. iki 13 val. yra pernelyg intensyvus, kas galimai riboja vaiko dienos rėžimą, vaiko teisę į poilsį, žaidimus, dalyvavimą kultūrinėje, meninėje veikloje ir panašiai, galimai ne visai atitinka vaiko geriausius interesus. Taip pat nurodė, kad vaikų psichologė psichoterapeutė I. Dovydaitienė rekomendavo atsižvelgti į mokslines rekomendacijas, kad vaikas nuotolinėmis ryšio priemonėmis per dieną neturėtų naudotis daugiau nei vieną valandą; vaikui ilgiau kaip valandą bendraujant nuotolinio ryšio priemonėmis sunku išlaikyti dėmesį, todėl natūralu, kad vaikas pokalbio metu pradeda užsiimti kita veikla.
25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovės ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nurodytus argumentus, kad vaikas nuotolinėmis ryšio priemonėmis per dieną neturėtų naudotis daugiau nei vieną valandą ir į tai, jog vaikas turi teisę į poilsį, žaidimus, dalyvavimą kultūrinėje, meninėje veikloje, buvimą lauke ir pan. Be to, iš šalių nurodomų argumentų matyti, kad iki šiol numatyta bendravimo tvarka kėlė daug konfliktų tarp šalių. Ieškovė turėjo kiekvieną dieną numatytu laiku užtikrinti vaiko su atsakovu bendravimą, nors, kaip ieškovė nurodo, esant intensyviam grafikui sunku išlaikyti mažamečio vaiko dėmesį. Pažymėtina, kad nuolatiniai kasdieniniai ieškovės ir atsakovo konfliktai kenkia vaiko psichologinei būsenai. Nustačius atsakovo su vaiku bendravimo tvarką kas antrą dieną šalys galėtų labiau susikoncentruoti į retesnę, bet kokybiškesnę atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką. Be to, tokia tvarka naudingesnė vaiko sveikatai, ypač atsižvelgiant į tai, kad teismo 2023-04-28 nutartimi ieškovė įpareigota užtikrinti, kad vaikas kasdien žiūrėtų tik anglų kalba televizijos programas, įskaitant atsakovo apmokamą vaikui skirtą programą „Netflix“ per televizorių, kompiuterį ir telefoną. Taigi, palikus ankstesnę bendravimo su vaiku tvarką ir dar atsižvelgiant į tai, kad vaikui kasdien turi būti jungiamos programos per telefoną ar „Netflix“ programą, vaiko laikas, praleistas prie ekranų, tampa pernelyg ilgas. Darytina išvada, kad skundžiama nutartimi nustatyta atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus, naudingesnė jo raidai.
26. Atsakovas nurodo, kad jam su vaiku bendraujant kas antrą dieną, vaikas taip ir neišmoks anglų kalbos ir taip nebus jam galimybės tinkamai bendrauti su vaiku. Visų pirma, pažymėtina tai, kad vaikas yra tik 5 metų, todėl natūralu, kad jis dar nekalba antra kalba. Antra, kaip matyti, atsakovas jau ėmėsi veiksmų (užsakė „Netflix“ programą, kurią vaikas galės žiūrėti anglų kalba; taip pat šalys sutiko, kad vaikas papildomai lankys anglų kalbos pamokas) tam, kad vaikas galėtų kalbėti anglų kalba. Teismas akcentuoja, kad tėvai neturi siekti nustatyti tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kuri būtų išimtinai patogi vienam iš tėvų, taip pat teismas negali ir neturi pareigos sureguliuoti visų įmanomų situacijų. Šiuo nagrinėjamu atveju buvo būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir riboti buvimo prie ekranų laiką.
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti atsakovo B. K. atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.