- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2S-469-653/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05791-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- B. K.
- Ieškovas
- I. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. patikslintą ieškinį atsakovui B. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. patikslintą ieškinį atsakovui B. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriuo ieškovės patikslintą ieškinį tenkino visoje apimtyje: 1) nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; 2) nustatė atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką; 3) priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 500,00 Eur kas mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir paskyrė ieškovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) nustatė nepilnamečio vaiko pavardės rašymo būdą; 5) taikė draudimą atsakovui be ieškovės sutikimo išvežti nepilnametį vaiką į užsienio valstybę be teismo leidimo; 6) įpareigojo atsakovą perduoti ieškovei šalių nepilnamečio vaiko paso ir gimimo liudijimo originalus; 7) ieškovei iš atsakovo priteisė 1 801,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; 8) valstybei iš atsakovo priteisė 511,67 Eur už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą ir 16,45 Eur lėšų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
2. Atsakovas (apeliantas) teismui 2023 m. gruodžio 8 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) priimti naujus įrodymus; 3) sustabdyti 2023 m. gruodžio 5 d. teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos vykdymą; 4) atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsakovui (apeliantui) nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį.
4. Nustatė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog jis sumokėjo įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, nenurodė, kad pridedamas žyminio mokesčio kvitas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtino, kad žyminis mokestis nėra sumokėtas ir per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP).
5. Konstatavo, kad atsakovas (apeliantas), teikdamas apeliacinį skundą, nurodė, kad skundžia priimto teismo sprendimo dalis: 1) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (t. y., prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu), 2) dėl bendravimo tvarkos nustatymo (t. y., prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką ir, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, nustatyti jo siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką), tačiau iš teismui pateikto apeliacinio skundo turinio teismas nustatė, kad atsakovas taip pat ginčija ir iš jo priteistą išlaikymą sūnui, nurodydamas, jog atsakovo mokėtina išlaikymo sūnui dalis yra ne daugiau kaip 300 Eur.
6. Nurodė, jog atsakovui nesutinkant su priimto teismo sprendimo dalimis dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, už apeliacinį skundą, pateikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas indeksuotas 218 Eur žyminis mokestis (kiekvienas reikalavimas apmokestinamas 109 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (2x109 = 218). Už turtinį reikalavimą (t. y., atsakovui ginčijant teismo sprendimą dalį dėl išlaikymo iš jo priteisimo), mokėtinas žyminis mokestis sudaro 81 Eur (300 Eur per mėnesį x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bendras apelianto mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudaro 299 Eur (218 Eur + 81 Eur).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove, kartu ginčydamas išvestinius reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir vaiko išlaikymo, kuris turi būti priteisiamas iš ieškovės teismui patenkinus apeliacinį skundą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, todėl apeliacinio skundo dalis dėl vaiko išlaikymo nėra apmokestina žyminiu mokesčiu.
8.2. Išlaikymas vaikui priteistinas iš ieškovės, o ne iš atsakovo, su kuriuo yra nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, kurios išvestinis reikalavimas yra bendravimo tvarkos nustatymas, todėl apeliacinio skundo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo taip pat nėra apmokestinama žyminiu mokesčiu, nes tai yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. spalio 2 d. nutarimu dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išvestinių reikalavimų dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
10. Apeliacijos objektą sudaro skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartis, kuria atsakovui nustatytas terminas trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už teikiamą apeliacinį skundą.
Dėl atskirojo skundo esmės
11. CPK 306 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas nuo ieškinio sumos.
12. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies norma yra įsakmi. Tai reiškia, kad joje nustatytas žyminis mokestis yra visuotinis ir jį privalo sumokėti kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi į teismą apginti jo pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymų saugomą interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012).
13. Apelianto cituojamame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime yra pasisakyta dėl bylų dėl santuokos nutraukimo ir tokio pobūdžio bylose esančių išvestinių reikalavimų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad visi neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nagrinėjama ne dėl santuokos nutraukimo, t. y. nepatenka į CK 3.59 straipsnio taikymo sritį, byloje buvo nagrinėjami savarankiški neturtinio pobūdžio reikalavimai – nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, skyriumi gyvenančio tėvo su vaiku bendravimo tvarką ir kt.
14. Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo nėra išvestinis iš reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, t. y. įstatymas nenustato, jog bendravimo tvarkos nustatymas yra privalomai spręstinas klausimas tuomet, kai sprendžiama dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1595-619/2016), todėl atmestinas apelianto argumentas, jog vien ta aplinkybė, jog jis apeliaciniu skundu siekia nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su apeliantu, bendravimo tvarkos nustatymas savaime laikytinas išvestiniu reikalavimu ir dėl to nereikia mokėti žyminio mokesčio. Tiek reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo, tiek ir reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra laikytini kaip du atskiri savarankiški reikalavimai, todėl apmokestinami žyminiu mokesčiu. Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta. sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai yra du savarankiški neturtinio pobūdžio reikalavimai, kuriuos reiškiant turi būti mokamas indeksuotas žyminis mokestis – 109,00 Eur (teikiant el. priemonėmis) x 2 (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis).
15. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys sūnaus išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 750,00 Eur per mėnesį, o iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisė po 500,00 Eur per mėn. periodinėmis išmokomis. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad vaikui išlaikymui reikalinga ne didesnė kaip 600 Eur suma, o atsakovo mokėtina dalis yra ne daugiau kaip 300 Eur, t. y. apeliantas siekia išlaikymo dydžio sumažinimo.
16. Nustatyta, kad atsakovas buvo pateikęs priešieškinį byloje, tačiau jo atsisakė, nagrinėjamoje byloje apeliantas yra atsakovas, o ne ieškovas, todėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, šiuo atveju netaikytina.
17. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal šią taisyklę apskaičiuojamas taip pat žyminis mokestis bylose dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Tokiais atvejais ieškinio sumą sudaro bendra sumažinto išlaikymo periodinėmis išmokomis suma už vienerius metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-687/2017 20 punktas). Pirmosios instancijos teismas nurodytą mokėtiną žyminį mokestį apskaičiavimo teisingai ir pagrįstai - atsakovui ginčijant teismo sprendimą dalį dėl išlaikymo iš jo priteisimo, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 81 Eur (300 Eur per mėn. x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į prašymo motyvus, byloje esančius aktualius duomenis ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą – nustatė terminą sumokėti žyminiam mokesčiui už teikiamą apeliacinį skundą, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.