Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovei G. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, ir atsakovės G. B. priešieškinį ieškovui L. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas L. P. 2016 m. gegužės 20 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir nustatyti nepilnametės O. P. gyvenamąją vietą su ieškovu bei nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamete dukra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Iš atskirojo skundo medžiagos matyti, kad ieškovas L. P. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą pilna apimtimi ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir nustatyti dukros O. P. gyvenamąją vietą su ieškovu, o atsakovės bendravimo su vaiku tvarką nustatyti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsakovės pageidavimus bei nepažeidžiant vaiko interesų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas buvo pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad apeliaciniu skundu keliami du savarankiški neturtiniai reikalavimai, todėl nustatė apeliantui terminą primokėti trūkstamą 21 EUR žyminio mokesčio dalį.

Ginčas byloje kilo sprendžiant ar apeliacinio skundo reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vertintinas kaip atskiras neturtinis reikalavimas ar kaip išvestinis reikalavimas iš pirminio reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.

Pažymėtina, jog apeliacijos teisė, leidžianti patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, yra viena iš esminių procesinių asmens teisių. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis visiems privalomos įstatymais nustatytos tvarkos. Apeliacinio skundo priėmimo, jo atitikimo CPK nuostatoms klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs byloje sprendimą (CPK 315 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar skundas ir jo priedai atitinka CPK 306 str. 311 str. nurodytus reikalavimus, ar jis paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino apeliaciniam skundui paduoti, ar apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, taip pat įsitikinti, ar nėra CPK 315 str. 2 d. numatytų atsisakymo priimti paduotą skundą pagrindų. Jeigu apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 str., 311 str. reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 str.).

Pagal CPK 80 str. 1 d. kiekvienas ieškinys (pradinis ar priešieškinis) yra apmokamas žyminiu mokesčiu. Už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). CPK 80 str. 1 d. 5 p. nurodo, kad kiekvienas ieškinys kituose ginčuose apmokamas 41 EUR žyminiu mokesčiu. Pagal LR CPK 85 str. 1 d. 10 p. ieškinį sudarant keliems savarankiškiems reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Ši norma taikoma tiek esant keliems savarankiškiems turtiniams, tiek ir neturtiniams reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovas ginčija teismo sprendimą tiek dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek ir dalyje dėl jo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, o šie reikalavimai gali būti reiškiami tiek kartu, tiek atskirai, kaip ir teismo sprendimas gali būti skundžiamas tiek dėl vieno iš šių reikalavimų, tiek ir dėl abiejų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas apeliaciniame skunde pareiškė du reikalavimus, sudarančius savarankiškus apeliacijos dalykus, iš kurių kiekvienas turi būti apmokestinti žyminiu mokesčiu. Taip pat atmestini argumentai, jog reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra išvestinis iš reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kadangi įstatymas nenumato, kad bendravimo tvarkos nustatymas yra privalomai spręstinas klausimas tuomet, kai sprendžiama dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.