- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-1688-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05791-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- B. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui B. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui B. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti B. K. ir nepilnamečio sūnaus W. K. bendravimo tvarką, pagal kurią:
1.1) B. K. su W. K. bendrauja kasdien nuotolinio ryšio priemonėmis 20-21 val. Lietuvos laiku. Savaitgaliais ir švenčių dienomis – papildomai ir 10-11 val. Lietuvos laiku;
1.2) B. K. su nepilnamečiu sūnumi W. K. bendrauja kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalius nuo penktadienio iki sekmadienio, konkretų laiką nustatant priklausomai nuo skrydžių tvarkaraščio. Antrąjį mėnesio savaitgalį B. K. atvyksta į Lietuvą ir nepertraukiamai bendrauja su sūnumi Lietuvos Respublikos teritorijoje, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį. Ketvirtąjį mėnesio savaitgalį I. A. kartu su W. K. atvyksta į B. K. gyvenamąją vietą penktadienį ir išvyksta sekmadienį, o I. A. ir nepilnamečio sūnaus lėktuvo bilietus įsipareigoja nupirkti B. K.. I. A. atvykus į B. K. gyvenamosios vietos valstybę, B. K. suteikia jai apgyvendinimą viešbutyje ar B. K. gyvenamojoje vietoje, ar B. K. ir vaiko buvimo vietoje, priklausomai nuo I. A. pageidavimo. Visas B. K. kelionės išlaidas taip pat įsipareigoja apmokėti B. K.;
1.3) B. K. su nepilnamečiu sūnumi W. K. nuo tada, kai jam sueis 5 metai bendrauja B. K. gyvenamojoje vietoje W. K. rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu priklausomai nuo lankomos ugdymo įstaigos nustatytos atostogų tvarkos. Poriniais metais B. K. su sūnumi bendrauja žiemos atostogų metu, neporiniais – rudens ir pavasario atostogų metu. Šiame punkte nustatyta tvarka B. K. su sūnumi bendrauja jį arba pasiimdamas iš I. A. gyvenamosios vietos valstybės su I. A. sutartoje vietoje, arba W. K. keliaujant į B. K. gyvenamąją vietą kartu su palyda, kurios paslaugas apmoka B. K.. Dėl šiame punkte minimos tvarkos, pagal kurią W. K. keliauja į B. K. gyvenamosios vietos valstybę, šalys kiekvieną kartą susitaria likus mėnesiui iki bendravimo pradžios;
1.4) Sūnui sukakus 7 metams, B. K. turi teisę pasiimti W. K. į turistinę ar poilsinę kelionę į užsienio valstybę ar valstybes ne ilgesniam kaip vieno mėnesių laikotarpiui. Apie ketinimą su vaiku vykti į kelionę B. K. privalo pranešti I. A.. Pranešdamas apie ketinimą pasiimti vaiką į kelionę B. K. I. A. privalo nurodyti kelionės trukmę. Sūnaus kelionės išlaidas padengia B. K.. Šiuo bendravimo laikotarpiu tėvas privalo užtikrinti, jog I. A. turės galimybę susisiekti su sūnumi, žinos jo buvimo vietą bei visą su vaiku susijusią informaciją;
1.5) B. K. su nepilnamečiu sūnumi W. K. iki kol jam sueis 14 metų taip pat bendrauja 14 dienų per vasarą, 7 dienas bendraujant pirmąją liepos savaitę ir 7 dienas – pirmąją rugpjūčio savaitę. Bendravimas vyksta B. K. gyvenamojoje vietoje. Šiame punkte nustatyta tvarka B. K. su sūnumi bendrauja jį arba pasiimdamas iš I. A. gyvenamosios vietos valstybės su I. A. sutartoje vietoje, arba W. K. keliaujant į B. K. gyvenamąją vietą kartu su palyda, kurios paslaugas apmoka B. K.. Dėl šiame punkte minimos tvarkos, pagal kurią W. K. keliauja į B. K. gyvenamosios vietos valstybę, šalys kiekvieną kartą susitaria likus mėnesiui iki bendravimo pradžios;
1.6) W. K. sulaukus 14 metų B. K. su juo bendrauja 1/2 W. K. vasaros atostogų. Poriniais metais bendravimas su tėvu vyksta pirmąją vasaros atostogų pusę, neporiniais – antrąją vasaros atostogų pusę. Bendravimas vyksta B. K. gyvenamojoje vietoje. Šiame punkte nustatyta tvarka B. K. su sūnumi bendrauja jį arba pasiimdamas iš I. A. gyvenamosios vietos valstybės su I. A. sutartoje vietoje, arba W. K. keliaujant į B. K. gyvenamąją vietą kartu su palyda, kurios paslaugas apmoka B. K.. Dėl šiame punkte minimos tvarkos, pagal kurią W. K. keliauja į B. K. gyvenamosios vietos valstybę, šalys kiekvieną kartą susitaria likus mėnesiui iki bendravimo pradžios.
1.7) Atskiru šalių sutarimu, nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama.
2. Atsakovas prašymą grindė tuo, jog dabartinė atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka nėra nustatyta, o ieškovė aktyviais veiksmais, t. y. užblokuodama atsakovo tel. numerį, neatsakydama į paklausimus dėl susitikimo vaiko gimtadienio metu, nesudaro sąlygų tokiam bendravimui.
Atsiliepimas
3. Ieškovė pateiktame atsiliepime su prašymu iš dalies sutiko, prašė nustatyti laikiną bendravimo atsakovo su sūnumi V. K. tvarką, pagal kurią:
i. B. K. turi teisę kasdien nuo 18.30 iki 19.30 val. Lietuvos laiku bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis, o savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 11 iki 12 val. Lietuvos laiku.
ii. B. K. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi V. K. bendrauti du savaitgalius (2 ir 4) per mėnesį vaiko gyvenamosios vietos šalyje šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val. iki 19 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 11.30 val. ir parveždamas nuo 18.30 val. iki 19.00 val., apie konkretų susitikimų laiką, dienas, pranešdamas motinai ne vėliau kaip prieš mėnesį bei pateikdamas kelionės dokumentus. Susitikimų laikas derinamas atsižvelgiant į lėktuvų skrydžių grafikus ir tėvo galimybes atskristi į Lietuvą ir grįžti atgal į savo šalį.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad:
3.1. atsakovo prašymo 1.3 – 1.6 punktai pertekliniai, kadangi nėra visai aktualūs bylos nagrinėjimo metu. Vaikui šiuo metu yra tik beveik 3 metai, o minėtuose punktuose prašoma nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką į tolimą perspektyvą.
3.2. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka 1.1 punkte nėra tinkama bendravimui su trijų metų vaiku pagal jo režimą. Nurodė, jog vakarinis vaikas yra per vėlus, patogus tik pačiam atsakovui. Kadangi vaikas eina miegoti apie 21 val., todėl patogus laikas vaikui bendrauti darbo dienomis nuo 18.30 iki 19.30 Lietuvos laiku. Be to, atsakovas, pastoviai, faktiškai kiekvieną dieną, su retomis išimtimis bendrauja su sūnumi per Viber ir Whatsapp gyvo vaizdo programėles, tačiau pokalbių metu su pačiu vaiku jis kalba trumpai, dėmesį nuo vaiko nukreipia į ieškovę ir nuolat ieškovei grasina vaiko akivaizdoje. Pažymėjo, kad dėl šios priežasties vaikas ne visada nori su juo kalbėti, dėl ko atsakovas užsiplieskia, pyksta, nueina į šalį. Ieškovės teigimu, tam, kad vaikas susikalbėtų su tėvu anglų kalba, deda labai dideles pastangas: su vaiku pati bendrauja angliškai, moko raides, duoda klausytis pasakų, dainų, filmukų, todėl vaikas jau šiame savo amžiuje moka ištarti visas raides, dainuoti ir skaičiuoti angliškai, be to, ieškovė siunčia atsakovui vaiko nuotraukas. Ieškovės teigimu, atsakovas neatsižvelgia į vaiko amžių ir dienos režimą, laiko skirtumus, ieškovės darbo laiką, labai dažnai skambina tada, kai pats užsimano – ieškovės darbo metu arba labai vėlai vakare, po 23 val., kuomet vaikas miega. Dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais ryte neprieštaravo, tačiau 10 val. ryte vaikas gali būti pilnai nepabudęs, todėl atsižvelgdama į vaiko įpročius siūlė nustatyti vėlesnį laiką – nuo 11 val. iki 12 val. Lietuvos laiku, kuris geriau atitinka vaiko interesus ir režimą. Be to, tikėtina, jog pagal savo būdą atsakovas 8 val. savaitgaliais nebus atsikėlęs, todėl kelia abejonių plano realus vykdymas. Pažymėjo, kad prašymas įpareigoti ieškovę užtikrinti vaiko prisijungimą du kartus per dieną savaitgalį – perteklinis.
3.3. Su prašymo 1.2 punkte nurodyta bendravimo tvarka sutiko iš dalies. Atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka turėtų būti palaipsniui intensyvinama, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo prisirišimą prie motinos, poreikį atkurti ir sustiprinti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį. Šalys išsiskyrė 2019 m. kovo pabaigoje dėl atsakovo smurtinio elgesio prieš ieškovę susitariant, jog ieškovė pareiškimą dėl ieškovo smurto atsiima, šalys kartu nebegyvena ir ji su sūnumi vyksta gyventi Lietuvą. Ieškovės teigimu, gyvendama Lietuvoje yra patyrusi fizinį smurtą iš atsakovo pusės jo apsilankymų Lietuvoje metu, kadangi atvažiavęs pasimatyti su vaiku atsakovas dažnai elgėsi prieš ją neprognozuojamai, stipriai suspausdavo rankas, tąsė už plaukų, o ieškovei teko kreiptis į policiją. Vaiką ir jo motiną sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, todėl vaiką išvežus pas tėvą į kitą šalį, jis patektų į jam nežinomą aplinką, kas gali turėti tiesioginės įtakos jo sveikatai, raidai, emocinei būklei. Ieškovės teigimu, ji yra dirbanti, todėl užtikrinti vaiko nuskraidinimą į (duomenys neskelbtini) penktadienį, darbo dieną, ir grąžinti atgal sekmadienį yra faktiškai neįgyvendinama ir tai itin apsunkintų tiek vaiko, tiek ieškovės gyvenimo kokybę, teisę į poilsį, ypač tada, kai vaikas pradės lankyti darželį. Kategoriškai nesutiko, jog vaiko tėvas vienas keliautų su vaiku, kadangi ji juo nepasitiki, tėvas nepripažįsta vaiko Lietuvos pilietybės, yra net suplėšęs vaiko pasą, elgiasi neprognozuojamai, yra agresyvus, linkęs smurtauti, be to, dėl pandemijos apribojimų ilgai nematė tėvo, dėl ko bendravimas nepertraukiamai visą savaitgalį būtų vaiko sveikatai žalingas. Pažymėjo, kad tokio amžiaus vaikui yra svarbi įprasta aplinka, miego rėžimas, o nustatyta tvarka neturi varginti šalių gyvenimo kokybės labiau, nei reikia. Pažymėjo, kad labiausiai atitiktų vaiko režimą tokia bendravimo tvarka: atsakovas su nepilnamečiu sūnumi V. K. bendrauja du savaitgalius (2 ir 4) per mėnesį vaiko gyvenamosios vietos šalyje šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val. iki 19 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 11.30 val. ir parveždamas nuo 18.30 val. iki 19.00 val., apie konkretų susitikimų laiką, dienas, pranešdamas motinai ne vėliau kaip prieš mėnesį bei pateikdamas kelionės dokumentus; susitikimų laiką derinant atsižvelgiant į lėktuvų skrydžių grafikus ir tėvo galimybes atskristi į Lietuvą ir grįžti atgal į savo šalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, nustatydamas tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) B. K. turi teisę kasdien nuo 18.30 iki 20.00 val. Lietuvos laiku bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis, o savaitgaliais (šeštadienį, sekmadienį) ir švenčių dienomis nuo 11.00 iki 13.00 val. Lietuvos laiku; 2) B. K. turi teisę bendrauti su sūnumi V. jo faktinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje pas motiną I. A., kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos, atvykstant pas vaiką ne anksčiau negu šeštadienį nuo 11.00 val. ir išvykstant tos pačios dienos 15.00 val., atvykstant to savaitgalio sekmadienį 11.00 val. ir išvykstant tos pačios dienos 15.00 val. Apie konkretų susitikimų laiką, dienas, B. K. turi pranešti I. A. ne vėliau kaip prieš mėnesį bei pateikti kelionės dokumentus. Susitikimų laikas derinamas atsižvelgiant į lėktuvų skrydžių grafikus ir tėvo galimybes atskristi į Lietuvą ir grįžti atgal.
5. Teismas pažymėjo, kad siekiant išvengti tėvų konfliktų dėl bendravimo su vaiku ir sumažinti vaiko patiriamą stresą bei laikinai sureguliuoti situaciją ir užtikrinti vaiko dienos režimą, yra pagrindas nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką (CK 3.165 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).
6. Teismas nustatė, jog šiuo metu sūnus V. su tėvu bendrauja nuotolinėmis elektroninėmis priemonėmis: internetu, telefonu, o dėl pandeminio laikotarpio tėvo ir sūnaus gyvi susitikimai nevyksta.
7. Teismas pritarė ieškovės argumentams, jog trejų metų amžiaus sūnaus bendravimas su tėvu neturi pažeisti berniuko poilsio režimo, o nepilnametis vaikas šiuo metu turi augti jam įprastoje, streso nekeliančioje aplinkoje. Teismas konkretizuotą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku nustatė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kad šalių vaikui yra tik trys metai, į šiuo metu esantį pandeminį laikotarpį, kai atvykimo bei išvykimo galimybės yra apsunkintos, į tai, kad visiškai nežinomos atsakovo gyvenimo sąlygos užsienio valstybėje, pajamos, jį supanti aplinka, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei sureguliuoti itin konfliktiškus šalių tarpusavio santykius. Pažymėjo, jog tokia laikina bendravimo tvarka yra optimali, atitinkanti vaiko amžių, laikinai sureguliuos konfliktinę situaciją, ir užtikrins vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais bei tėvo teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime.
8. Nurodė, kad atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka turėtų būti palaipsniui intensyvinama, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo prisirišimą prie motinos, poreikį atkurti ir sustiprinti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Apeliantas (atsakovas) pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį ir taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde remiasi tokiais argumentais:
9.1. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis ieškovės argumentais apie tariamą ieškovo agresyvumą, pavojingumą ar kitas savybes, kurioms pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukose nėra galimybės identifikuoti jose atvaizduojamo asmens, sužalojimo priežasties, nėra duomenų apie tai, ar nuotraukose matomos žaizdos yra smurtinės, todėl tokius argumentus Teismas turėjo vertinti kritiškai, o ne jų pagrindu daryti išvadas sprendžiant bendravimo su sūnumi tvarką. Be to, tariamas atsakovo smurtas prieš ieškovę nėra reikšminga aplinkybė, kadangi byloje nėra įrodymų apie netinkamą atsakovo elgesį su sūnumi, negebėjimą juo rūpintis, prižiūrėti ar auginti.
9.2. Nepagrįstas teismo argumentas, jog sūnaus apsilankymas atsakovo gyvenamojoje vietoje J. K. sukeltų jam stresą. Atsakovo santykiai su sūnumi yra glaudūs, yra susiformavęs artimas ryšys, akivaizdžiai matomas iš pačios ieškovės į bylą pateikiamų nuotraukų bei atsakovo papildomai teikiamos video medžiagos. Nesuvokiama, kokiu būdu vaiko poilsio režimui galėtų pakenkti dviejų valandų kelionė lėktuvu dienos metu, juolab kad atsakovas sutinka apmokėti absoliučiai visas išlaidas, susijusias su kelione.
9.3. Nustatydamas laikiną bendravimo tvarką teismas apribojimų naštą perkėlė išimtinai atsakovui. Ieškovė ir atsakovas yra dirbantys asmenys ir abu tėvai privalo rasti galimybes užtikrinti vaiko intereso bendrauti su abiem tėvais apsaugą.
9.4. Ginčo dėl atsakovo stabilios finansinės padėties nėra, ieškovė dar ieškinyje nurodė, jog atsakovo finansinė padėtis yra stabili, todėl teismo argumentas, jog atsakovo finansinė padėtis nežinoma, nepagrįstas. Tvirtą finansinę padėtį pagrindžia ir atsakovo ketinimas įsipareigoti apmokėti ieškovės patirtas su kelione susijusias išlaidas bei pateikiama vaizdinė medžiaga.
9.5. Ilgai trunkantis civilinių bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme suponuoja išvadą, jog teismo priimta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka vaiko interesams turės įtaką ganėtinai ilgą laiką. Todėl teismas turėjo atsižvelgti ne tik į atsakovo prašymą nustatyti bendravimo tvarką kasdien ir savaitgaliais, tačiau ir į prašymą nustatyti atostogų tvarką rudens, žiemos ir pavasario metu.
9.6. Bylos dalykas nėra konfliktinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo sureguliavimas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas vaiko interesų užtikrinimo klausimas, todėl nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, teismas nepagrįstai siekė „sureguliuoti konfliktinę situaciją“.
9.7. Teismas taip pat nenurodė jokių motyvų padarydamas išvadą, jog atsakovo bendravimas su sūnumi visą savaitgalį nenutraukiamai būtų per ilgas ir nustatydamas, jog bendravimas vyks nuo 11 val. iki 15 val., t. y. viso labo 4 val. prieštarauja vaiko interesams.
9.8. Teismo priimta nutartis yra neįmanoma vykdyti bent jau pirmąjį mėnesį nuo jos įsiteisėjimo, kadangi atsakovas apie savo atvykimą ieškovę privalo informuoti prieš mėnesį bei pateikti kelionės dokumentus. Teismas atsakovui tokią teisę suteikė jau nuo 2021 m. balandžio 24-25 d., tačiau šią teisę įgyvendinti atsakovui yra neįmanoma dėl prievolės apie atvykimą informuoti ieškovę prieš mėnesį laiko. Be to, toks teismo įpareigojimas yra perteklinis, kadangi atsakovas lėktuvo bilietus į Lietuvą ne visuomet įsigytų iki kelionės likus mėnesiui laiko. Mano, jog racionalu tai daryti likus 10 dienų iki kelionės, o pranešimas apie atvykimą ieškovei galėtų būti teikiamas prieš 7 kalendorines dienas, tokiu būdu užtikrinant ieškovei galimybę planuoti savo laisvalaikį. Dar daugiau, įpareigojimas atsakovui pateikti kelionės dokumentus ieškovei taip pat yra teisiškai bereikšmis veiksmas, nei įrodantis, nei paneigiantis aplinkybes apie atsakovo faktinį atvykimą į Lietuvos Respubliką, todėl šio veiksmo atlikti jis neturėtų būti įpareigotas.
9.9. Nustatydamas nuotolinio atsakovo bendravimo su sūnumi laiką teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas yra dirbantis asmuo, o 18.30 val. Lietuvos laiku prilygsta 16.30 val. J. K. laiku. Toks paros metas nuotoliniam atsakovo bendravimui su sūnumi yra netinkamas, kadangi atsakovo darbo diena baigiasi ne anksčiau kaip 19 val. Lietuvos laiku. Mano, jog prašomas nustatyti nuotolinio bendravimo laikas nuo 20 iki 21 val. Lietuvos laiku nepakenktų vaiko poilsio, kadangi tokio amžiaus vaikai miegoti eina tarp 21 ir 22 val. vakaro.
9.10. Kartu su atskiruoju skundu teikia įrodymus – vaizdo įrašus, kuriuos prašo priimti. Nurodo, jog pagrindinis tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų atsisakyti priimti įrodymų.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį nepakeistą bei priimti rašytinius įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Atsakovas nenurodo jokių esminių argumentų, kodėl laikinai nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia jo ir/ar vaiko interesus, nepateikia pagrįstų argumentų, kad laikinai nustatytos bendravimo tvarkos nebūtų galima faktiškai įvykdyti, kad ja nėra sureguliuoti šalių itin konfliktiški santykiai būtent dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kad ja neužtikrinama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Tai, kad atsakovas iš esmės nesutinka ir pageidauja, kad klausimas būtų išspręstas tik pagal jo pageidaujamą variantą, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
10.2. Atsakovo charakteristika, jo smurtavimas prieš vaiko motiną (pažymos iš UK policijos, fotonuotraukos) vaiko akivaizdoje, jo agresyvus tonas pokalbių su sūnumi metu, vaiko skatinimas, mokymas naudoti prieš mamą ir kitus artimuosius smurtą (įrodymai pridėti) turi reikšmės sprendžiant jo bendravimo su sūnumi klausimą. Atsakovo elgesys sudaro pagrindą nepasitikėti atsakovu, jo neprognozuojamu elgesiu aplinkoje, vaiko akivaizdoje. Be to, atsakovas nepateikia teismui jokių pažymų apie savo teistumą, iškeltas ir/ ar nutrauktas, bei kokiu pagrindu, bylas, taikytas kardomąsias priemones ir pan., apsiribodamas teiginiais, kad jo atžvilgiu nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio.
10.3. Teismo išvados dalyje dėl galimybės faktiškai įgyvendinti atsakovo prašymą jam bendrauti su vaiku šiame etape yra pagrįstos. Teismas įvertino, kad vaiko ir tėvo bendravimas pastaruosius metus yra apsunkintas ir apribotas dėl pandemijos, vyksta nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Be to, atsakovas neišnaudoja visų šiuo metu esamų galimybių bendrauti su vaiku, nesistengia skambinti tinkamu metu, kuomet vaikas nemiega, skambina 22-23 val., o toks elgesys vertintinas kaip siekis bendrauti su ieškove, o ne su vaiku. Akivaizdu, kad kelionės pandeminiu metu lėktuvu yra ilgesnės, varginančios ir nesaugios, reikalavimai dėl izoliacijos ir testų nuolat kinta, būtina pildyti eilę dokumentų, todėl atsakovo teiginys, kad kelionės nekenktų 3 metų vaiko režimui yra visiškai nelogiškas. Be to, skrydis į JK trunka 3 valandas, o įskaitant skrydžio laukimą ir procedūras atskridus (JK nebėra ES narė), bendrai būtų sugaišta 6-7 val., t. y. beveik visa darbo diena. Pažymi, jog ieškovės ir atsakovo galimybės keliauti yra skirtingos, kadangi atsakovas yra pats sau atsakingas, dirba savo įmonėje, todėl jam nėra sudėtinga reguliuotis savo darbo režimą, atostogas, laisvas dienas, skirtingai nei ieškovei, kuri dirba banke. Be to, atsakovas teikia prioritetą vykti automobiliu, o ne lėktuvu, nes turi skrydžių baimę.
10.4. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad apribojimų našta perkelta vienam atsakovui. Ieškovei yra aiškiai nustatytos pareigos tiek užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu nuotolinėmis priemonės, tiek atsakovui atvykus, jo bendravimą su vaiku Lietuvoje.
10.5. Ieškovei gyvenant JK atsakovo turtinė padėtis buvo labai gera, tačiau nepaisant to, teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis nėra žinoma. Atsakovas iki šiol nepateikė jokių rašytinių, savo turtinę padėtį pagrindžiančių, įrodymų, ieškovei žinoma, kad atsakovas pakeitė gyvenamąją vietą ir jo gyvenimo sąlygos nežinomos.
10.6. Atsakovas pats nurodė, kad yra poreikis nustatyti bendravimo tvarką, kadangi šalims susitarti nepavyksta. Skundžiama nutartimi vienodai užtikrinti abiejų šalių interesai, kadangi atsižvelgta į abiejų šalių nuomonę, galimybes, vaiko interesus. Argumentas, kodėl bendravimo laikas nuo 11 iki 15 val. neatitinka vaiko interesų yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas bendravimo laiką parinko atsižvelgdamas į vaiko amžių ir režimą. Vertindama atsakovo spontaniškumą, nustatytos tvarkos nesilaikymą, konfliktišką charakterį, bei savo ir vaiko teisę planuoti laiką ir žinoti iš anksto susitikimų laiką, pasiruošti bendravimui, pritaria teismo nustatytai tvarkai informuoti ją prieš mėnesį ir pateikti kelionės dokumentus, kadangi tai yra garantas. Atsakovo prašymas trumpinti laiką iki 7 dienų suponuotų pagrindą spontaniškam elgesiui, tai būtų akivaizdžiai per trumpas laiko tarpas, be pagrindo suvaržytų jos teises, ji turėtų priklausyti nuo atsakovo apsisprendimų.
10.7. Teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos buvo galima laikytis ir pirmą mėnesį. Atsakovas galėjo ieškovę informuoti apie atvykimą ir ramiai organizuoti savo atvykimą į Lietuvą.
10.8. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstu teiginius dėl darbo valandų. Atsakovas pats reguliuojasi ir nustato savo darbo laiką. Be to, atsakovo nurodoma jo darbo pabaiga atitinka Lietuvos 21 val., kai tuo tarpu vaikas eina miegoti apie 21 val., o pries miegą turi rutiną. Atsakovas siūlė nustatyti bendravimo tvarką 20 val., kas atitinka 18 val. JK laiku, t. y. atsakovo darbo metu. Teismo nustatytas vaiko bendravimo su tėvu laikas nuo 18.30 iki 20 val. pagrįstai, jo vėlinti negalima dėl vaiko interesų į tinkamą poilsį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarti, kuria nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apelianto prašymo prijungti paaiškinimus
14. Apeliantas 2021 m. birželio 16 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomų paaiškinimų, nurodydamas, jog neprieštarauja prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos antro punkto pakeitimui atsižvelgiant į ieškovės pastabas ir prašo nustatyti, jog: atsakovas su nepilnamečiu sūnumi W. K. bendrauja kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalius nuo penktadienio iki sekmadienio, konkretų laiką nustatant priklausomai nuo skrydžių tvarkaraščio. Antrąjį mėnesio savaitgalį Atsakovas atvyksta į Lietuvą ir nepertraukiamai bendrauja su sūnumi Lietuvos Respublikos teritorijoje, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį. Ketvirtąjį mėnesio savaitgalį Atsakovas atvyksta į W. K. gyvenamąją vietą Lietuvoje, kur jam Ieškovė perduoda W. K.. Atsakovas sūnų lėktuvu išsiveža į J. K. ir iki sekmadienio 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Visas su šia kelione susijusias išlaidas apmoka tik atsakovas.
15. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, jog CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Toks skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios apelianto nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Nurodyti imperatyvūs draudimai taip pat taikomi ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
16. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
17. Iš apelianto pateikto prašymo dėl papildomų paaiškinimų matyti, jog teikiami ne papildomi paaiškinimai, tačiau reiškiamas bendravimo tvarkos reikalavimas, kuris nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, taip pat nebuvo reiškiamas ir atskirajame skunde. Dėl šios priežasties atsakovo nurodomas naujas reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kuris atsakovo įvardijamas kaip papildomi paaiškinimai, nevertinamas ir nenagrinėjamas. Atsakovui išaiškintina, jog tokį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo turi teisę reikšti pirmosios instancijos teisme.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
18. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus – video įrašus, kuriuos prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti. Taip pat teikia papildomus įrodymus ir teikdamas prašymą dėl papildomų paaiškinimų.
19. Ieškovė taip pat teikia papildomus rašytinius įrodymus kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą - nuotrauką, pareiškimą ir teksto išklotinę su vertimu. Taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą 2021 m. gegužės 21 d. prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo bei prašomus pateikti rašytinius įrodymus – telefono ekrano nuotraukas anglų k. bei vienos iš ekrano nuotraukų vertimą į lietuvių kalbą. Nurodo, jog pateikiami ir prašomi prijungti įrodymai pagrindžia atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog atsakovas neatsižvelgia į susitarimus ir skambina bei rašo kada nori, elgiasi nepagarbiai.
20. CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301-333 straipsniai).
21. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
22. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo pateikiami papildomi įrodymai nagrinėjant procesinio pobūdžio klausimą – taikytas laikinąsias apsaugos priemones (nustatant bendravimo su vaiku tvarką) neturi teisinės reikšmės, jie aktualesni sprendžiant ginčą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant skundžiama nutartimi nustatytos bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos teisėtumą ir pagrįstumą pakanka turimų įrodymų, kuriais šalys rėmėsi ir kuriuos vertino pirmosios instancijos teismas, todėl nei ieškovės, nei atsakovo pateikti apeliacinės instancijos teisme papildomi įrodymai neprijungtini. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsisakymas prijungti įrodymus apeliacinės instancijos teisme neužkerta kelio tekti juos nagrinėjant ginčą iš esmės.
Dėl skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos
23. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nustatant bendravimo tvarką turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
24. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, visų pirma įrodinėdamas aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės argumentais apie atsakovo elgesį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus ir pirmosios instancijos teismo motyvus, nesutinka su tokiais apelianto teiginiais. Iš skundžiamos nutarties visumos matyti, jog teismas, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku vertino aplinkybių visumą, atsižvelgė į vaiko prioritetus ir interesus, jo amžių (vaikui 3 metai), režimą, vaiką supančios aplinkos stabilumą, todėl apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, nepagrįstai suabsoliutina ieškovės argumentus dėl atsakovo elgesio ir jų lemiamą reikšmę sprendžiant laikinos bendravimo tvarkos klausimą.
25. Iš atskirojo skundo matyti, jog apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis bendravimo nuotoliniu būdu valandomis, įrodinėdamas, kad yra dirbantis, jo darbo valandos baigiasi ne anksčiau kaip 19 val. Lietuvos laiku, o prašomas nustatyti nuotolinio bendravimo laikas nuo 20 val. iki 21 val. Lietuvos laiku nepakenktų vaiko poilsiui.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus, ieškovės paaiškinimus apie trijų metų vaiko poilsio režimą ir pasiruošimo poilsiui rutiną, daro išvadą, jog apylinkės teismo nustatytas bendravimo nuotoliniu būdu laikas nuo 18.30 val. iki 20 val. yra optimalus, labiausiai atitinkantis ieškovės nurodomą mažo vaiko rutiną. Apelianto argumentai, jog maži vaikai miegoti eina apie 21-22 val. Lietuvos laiku vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad tokio amžiaus (trijų metų) vaiko režimas yra labai individualus, jį vertinti pagal bendrus kriterijus nėra pagrįsta, o režimą (miego, poilsio ir rutiną) gali geriausiai apibūdinti kartu su mažamečiu vaiku gyvenantys tėvai (tėvas), todėl nėra pagrindo neatsižvelgti į ieškovės nurodomas aplinkybes, susijusias su vaiko režimu, ir jomis nesiremti. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertina, jog mažamečio vaiko miegas apie 21 val. yra logiškas ir pagrįstas tokio amžiaus vaikui. Ieškovė nurodo, jog prieš miegą vaikas turi rutiną (prausiasi, skaito knygeles), todėl nustačius atsakovo prašomas bendravimo valandas – 20-21 val. Lietuvos laiku, nusitęstų vaiko pasiruošimas poilsiui, dėl ko vaikas eitų vėliau miegoti. Byloje taip pat nepateikti įrodymai apie atsakovo darbo laiką (CPK 178 straipsnis), ieškovė nurodo, jog atsakovas turi galimybes pats reguliuoti savo darbo laiką, todėl apeliantas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais įrodinėja, jog teismo nustatytu laiku negali bendrauti su vaiku dėl darbo. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka darbo dienomis nuotoliniu būdu.
27. Pirmosios instancijos teismas bendravimo su vaiku tvarką nuotoliniu būdu savaitgaliais ir švenčių dienomis nustatė nuo 11 iki 12 val. Lietuvos laiku, kai tuo tarpu atsakovas prašė nustatyti 10-11 val. Lietuvos laiku. Nors apeliantas atskirajame skunde prašo nustatyti jo nurodomą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, tačiau argumentų, dėl ko tinkamesnis savaitgaliais ir švenčių dienomis bendravimas jo nurodytomis valandomis, atskirajame skunde nenurodė. Todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl apylinkės teismo nustatyto bendravimo nuotoliniu būdu savaitgaliais ir švenčių dienomis nepasisako.
28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, jog trijų metų vaiko kelionė kiekvieno mėnesio ketvirtą savaitgalį, kaip nurodoma prašyme, į atsakovo gyvenamąją vietą J. K. nekelia streso. Nors apeliantas nurodo, kad skrydis trunka dvi valandas, tačiau sutiktina su atsakove, kad kelionės trukmė, įskaitant skrydžio laukimą ir procedūras dėl pandemijos bei aplinkybės, jog J. K. nėra Europos Sąjungos narė, yra gerokai ilgesnė nei nurodo apeliantas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria ir atsakovės argumentams, kad kelionės pandeminiu metu lėktuvu yra ilgesnės, varginančios ir nesaugios, reikalavimai dėl izoliacijos ir testų nuolat kinta, būtina pildyti eilę dokumentų, todėl, atsižvelgiant į tai, jog skristi reikėtų penktadienį, o grįžti atgal į Lietuvą sekmadienį, neabejotinai pakenktų trijų metų vaiko poilsio režimui. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs pandeminę situaciją, vaiko amžių bei tikslą užtikrinti mažamečio vaiko interesus, nustatė bendravimą ketvirtą mėnesio savaitgalį mažamečio vaiko gyvenamosios vietos valstybėje – Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto argumentai, susiję su gyvenamąja aplinka bei jo finansinėmis galimybėmis kompensuoti visas skrydžių bei pragyvenimo išlaidas J. K. nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi prioritetas teikiamas vaiko režimui bei jo interesui patirti kuo mažiau streso.
29. Apeliantas nesutinka ir su teismo nustatytomis bendravimo valandomis su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį, nurodydamas, jog bendravimas nuo 11 val. iki 15 val. prieštarauja vaiko interesams. Viena vertus, pritartina ieškovės argumentams, jog apeliantas nepagrindė tokio teiginio. Kita vertus, teismas nurodė kriterijus, pagal kuriuos parinko bendravimo su vaiku tvarką, kartu nurodydamas, jog atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka turėtų būti palaipsniui intensyvinama. Taigi, esant poreikiui, net ir laikina bendravimo tvarka gali būti keičiama.
30. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams, jog ieškovės informavimo prieš mėnesį apie atvykimą terminas bei pateikti kelionės dokumentus yra perteklinis, todėl nepagrįstas. Apeliantas nepagrindė kliūčių, trukdančių įgyvendinti tokio pobūdžio įpareigojimus. Kita vertus, toks laiko tarpas bei kelionės dokumentų pateikimas užtikrintų ieškovės ir vaiko teisę planuoti laiką, žinojimą iš anksto apie susitikimų laiką bei pasiruošti bendravimui.
31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė laikinos atsakovo bendravimo tvarkos ilgalaikei perspektyvai. Pažymėtina, jog skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri aktuali šiuo momentu, skirta užtikrinti bendravimą su vaiku iki bus išnagrinėtas ginčas iš esmės. Iš šalių procesinių dokumentų matyti, jog šalys spręsdamos tarpusavio ginčą siekia nustatyti ir ilgesnės perspektyvos bendravimo su vaiku tvarką, todėl tokia tvarka bus nustatyta išnagrinėjus bylą iš esmės. Iš apelianto prašymo matyti, jog bendravimo tvarka atostogų metu aktuali tada, kai vaikui sueis 5 metai, kai tuo tarpu šiuo metu vaikas yra tik trejų metų amžiaus. Tuo atveju, jeigu procesas visgi užsitęstų, kaip kad nurodo apeliantas, ir būtų aktualus bendravimas vaiko atostogų metu, pasikeistų faktinės aplinkybės ir būtų poreikis nustatyti kitokią bendravimo su vaiku tvarką ar ją pakeisti, apeliantas turi teisę kreiptis į teismą su tokio pobūdžio prašymu. Todėl apelianto argumentai, kuriais grindžiamas ilgalaikio bendravimo tvarkos (ne)nustatymas atmestini kaip nepagrįsti.
32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šalių argumentai, susiję su atsakovo elgesiu, tik laikinai sureguliuojant specifinę ginčo situaciją, teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis, tarp jų ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymas, nėra ginčo išsprendimas iš esmės. Kaip jau buvo minėta, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos pagal esamą faktinę situaciją procesinio sprendimo priėmimo metu, nustatyta laikina bendravimo tvarka neturi prejudicinės galios sprendžiant klausimą iš esmės, ir, pasikeitus faktinei situacijai, galėtų būti keičiama vienos iš šalių prašymu.
33. Kiti (likę) atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
34. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų taisyklių ir išaiškinimų, įvertino mažamečio vaiko poreikius ir interesus, dėl jų pagrįstai ir motyvuotai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovo atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.