- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-78-460/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07074-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Jolanta Gailevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Suinteresuotas asmuo
- A. J. B., L. B., J. B.
- Pareiškėjas
- J. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. J. B. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl termino palikimui pagal įstatymą priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys L. B., A. J. B., ir suinteresuoto asmens A. J. B., pareiškiančios savarankiškus reikalavimus, pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, suinteresuoti asmenys L. B. ir J. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. B. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su pareiškimu, juo prašė pripažinti termino palikimui priimti pagal įstatymą praleidimo priežastis svarbiomis ir pratęsti terminą V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paliktam turtui priimti. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas pareiškėjo V. B. skundas dėl antstolės V. D. veiksmų. 2015-06-03 antstolės V. D. patvarkymu Nr. 0004/05/00895 buvo netenkintas pareiškėjo V. B. skundas dėl antstolės veiksmų ir vykdomoji byla kartu su skundu buvo perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-07 nutartimi skundo netenkino. Šią nutartį apskundus teisės aktų nustatyta tvarka Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-03 priėmė nutartį, kuria panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-07 nutartį ir perdavė pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylos nagrinėjimo metu užklausus Gyventojų registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo gauti duomenys apie tai, kad pareiškėjas V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas D. Ž. nurodė, jog teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla dėl termino pratesimo palikimui, atsiradusiam po V. B. mirties, priimti, po ko bus atliekami ir kiti procesiniai veiksmai, susiję su teisių perėmimu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-15 priėmė nutartį sustabdyti civilinę bylą, iki paaiškės mirusio V. B. teisių perėmėjas. Pareiškėjos žiniomis, Lietuvos teisėsaugos institucijų iniciatyva buvo paskelbta tėvo V. B. paieška, nes ganėtinai ilgą laiką apie jį nebuvo jokių žinių. Artimieji turėjo įvairiausių spėjimų, kur jis galėtų būti, tačiau jokių tikslesnių žinių neturėjo. Apie tai, kad tėvas yra miręs, sužinojo atsitiktinai, kai mama parodė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutarties nuorašą apie civilinės bylos sustabdymą. Pareiškimo surašymo dieną iš teisėsaugos institucijų nebuvo gavusi jokio dokumentinio įrodymo apie savo tėvo mirties aplinkybes. 2017-01-06 nuvyko į Klaipėdos miesto apylinkės teismą bei Klaipėdos rajono 2-ajį notaro biurą (notarė N. B.) susipažinti su teisme nagrinėjama byla ir notarės turimais duomenimis, nes iki to laiko jokių dokumentų, susijusių su tėvo mirties aplinkybėmis, neturėjo. Klaipėdos rajono 2-ajame notaro biure buvo surašytas liudijimas apie tai, kad po V. B. mirties nei mirusiojo įpėdiniai pagal įstatymą, nei įpėdiniai pagal testamentą pareiškimų dėl palikimo priėmimo nėra pateikę ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Santuokos metu V. B. gimė du vaikai: duktė J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus L. B., gim. (duomenys neskelbtini). Tėvai išsiskyrė 2013-03-15. Pagal VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo duomenis, tėvas nebuvo sudaręs testamento, todėl pareiškėja ir L. B. yra pirmosios eilės įpėdinai. Duomenų, ar L. B. atstovai pagal įstatymą yra kreipęsi į teismą dėl termino palikimui pagal įstatymą priimti pratęsimo, neturi.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo A. J. B. pateikė pareiškimą, juo prašė atmesti J. B. prašymą pratęsti praleistą terminą palikimui priimti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. B. po V. B. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad pareiškėjos prašymas pratęsti terminą palikimui priimti yra nepagrįstas, kadangi ji terminą praleido be svarbių priežasčių. J. B. savo pareiškime pateikia duomenis apie Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą (proceso Nr. 2-06-3-07074-2015-7), inicijuotą V. B. dėl antstolės veiksmų. J. B., teigdama, jog apie tėvo mirtį atsitiktinai sužinojo iš motinos parodytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutarties apie civilinės bylos sustabdymą, siekia suklaidinti teismą. J. B. buvo minėtos civilinės bylos dalyvė, byloje buvo nagrinėjamas išlaikymo įsiskolinimo jai, taip pat tinkamo išieškotojo klausimas. Byloje buvo gauti duomenys apie V. B. mirtį ir jų pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-30 nutartimi V. B. skundą dėl antstolio veiksmų paliko nenagrinėtą. Kadangi byloje buvo nagrinėjamas kilęs ginčas dėl V. B. skolos J. B. dydžio, o J. B. kaip pilnametis asmuo dalyvavo byloje kaip suinteresuotas asmuo – išieškotoja, ji kaip minėtos bylos dalyvė žinojo apie V. B. mirties faktą nepasibaigus terminui priimti palikimą, tačiau palikimo nepriėmė. Mano, kad J. B. neįrodė egzistavus objektyvias nuo jos nepriklausančias priežastis, kurias galima būtų pripažinti svarbiomis, todėl jos praleisto termino palikimui priimti pratęsti nėra teisinio pagrindo. A. J. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji priėmė mirusio sūnaus V. B. palikimą pradėjusi palikėjo turtą faktiškai valdyti. V. B. gyveno kartu su ja, mama A. J. B., jos name (duomenys neskelbtini), nuo 2010 metų, kartu vedė bendrą ūkį, bute liko visas V. B. turtas (dviratis, kompiuteris, televizorius, namų kino sistema, muzikinis centras, kiti asmeniniai daiktai).
3. Pareiškėja J. B. pateikė atsiliepimą į A. J. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos teismų sistemoje LITEKO yra įrašų apie ne vieną teisminę bylą, kurioje ji yra viena iš bylos šalių. Teisminių ginčų pobūdis ir nagrinėjamų bylų kiekis įrodo, kad teisminiai ginčai yra išimtinai susiję su susidariusio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo priverstiniu vykdymu. Nurodė, kad yra jauno amžiaus, dirbanti ir auginanti mažametį vaiką (dukrą), neturėjo galimybės dalyvauti kiekviename teismo posėdyje, o vietoje jos dalyvavusi jos mama ne visada tinkamai suprasdavo vykstančių teisminių procesų esmę, nes teismų sprendimai dažnai būdavo skundžiami ir bylos iš vienos teisminės instancijos keliaudavo į kitą (aukštesnę). Tarp bylos šalių buvo susiklostę nelabai taikūs santykiai ir ji atsitiktinai sužinodavo apie kokius nors teisminius dokumentus. Pareiškėja A. J. B. nurodė, jog yra priėmusi mirusiojo palikimą ir faktiškai jį valdo kaip savo, tačiau nė viena faktinė aplinkybė nėra patvirtinta oficialiu dokumentu, kad šis turtas yra valdomas kaip savo, už jį mokami mokesčiai, juo rūpinamasi ir pan. Mano, kad pareiškime išsakyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai nesudaro jokio teisinio pagrindo vertinti pareiškėjos išsakytus teiginius kaip teisiškai svarbius, kurie įpareigotų teismą priimti nutartį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
4. Suinteresuoto asmens L. B. atstovė pagal įstatymą E. B. pateikė atsiliepimą į J. B. pareiškimą dėl termino palikimui pagal įstatymą priimti pratęsimo ir į A. J. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Prašė J. B. pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad J. B. dalyvavo civilinėje byloje dėl V. B. skolos jai, kaip išieškotojai. Iš byloje gaunamų dokumentų ji dar 2016 m. gruodį sužinojo apie tėvo mirtį. Apie tėvo mirtį J. B. žinojo ne tik iš civilinės bylos, bet ir iš giminių iš tėvo pusės. J. B. žinojo apie tėvo mirtį ir jo laidotuves ir kreipimasis į teismą dėl termino priimti palikimą pratęsimo praėjus daugiau nei metams nuo sužinojimo apie tėvo mirtį, o ne kreipimasis per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą rodo, kad ji nesiekė priimti palikimo. Jokių priežasčių, kurios sukliudė nuo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius kreiptis į notarą, J. B. pareiškime nenurodė. Prašė tenkinti pareiškėjos A. J. B. pareiškimą. Nurodė, kad V. B. iki mirties gyveno tėvų name, ten savaitgaliais ar per atostogas lankydavosi jų sūnus L. B.. Po V. B. mirties visas jo kilnojamasis turtas liko name, kur jį perėmė jo tėvai, konkrečiai mama. Šiuo likusiu turtu, tai yra televizoriumi ir namų kino sistema, muzikiniu centru, kurie priklausė V. B., viešėdamas pas močiutę dabar naudojasi jo sūnus L. B.. Mano, kad tai įrodo, jog A. J. B. priėmė V. B. palikimą pradėdama jį valdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškimas tenkintas. Teismas nusprendė pareiškėjai J. B. atnaujinti V. B. palikimo priėmimo terminą ir pratęsti jį trims mėnesiams, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš suinteresuoto asmens A. J. B. 251,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai J. B.. Suinteresuoto asmens A. J. B. pareiškimo netenkino.
6. Teismas pažymėjo, jog nors liudytojas T. B. nurodė, kad J. B. apie jos tėvo mirtį pranešė jo brolis, tačiau to nepatvirtina jokie įrodymai. Be to, tiek T. B., tiek V. B. parodymai vertintini kritiškai, nes jie galbūt suinteresuoti bylos baigtimi.
7. Teismas, atsižvelgęs į rašytinius įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, į tai, kad pareiškėja tik 2016 metų gruodžio mėnesį sužinojo apie tai, kad tėvas mirė, pareiškimą teismui pateikė 2017-01-18, pripažino, jog pareiškėja įstatymo suteikta teise nepasinaudojo ne dėl savo aplaidumo ar nerūpestingumo, o dėl fakto nežinojimo, nes su tėvo šeima nebendravo, todėl konstatavo, kad pareiškėjos įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti yra praleistas dėl priežasčių, kurias teismas laiko svarbiomis, ir yra pagrindas šį terminą atnaujinti.
8. Teismas konstatavo, kad namų apyvokos daiktai, kurie liko name, kuriame gyveno ir palikėjas V. B. (dviratis, kompiuteriai, muzikinis centras, rūbai ir pan.), yra priskirtini prie įprastinių namų apyvokos reikmenų ir jie pagal CK 5.14 straipsnį ne paveldimi, o pereina įpėdiniams pagal įstatymą. Įvertinęs tai sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjos J. B. prašymą tenkinti, o suinteresuoto asmens A. J. B. prašymą atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos prašymą tenkinti, pareiškėjos atmesti.
9.1. Apeliantė nurodo, kad J. B. pareiškime nenurodė jokių termino praleidimą galinčių pateisinti svarbių priežasčių, tik paaiškino, jog apie tėvo V. B. mirtį sužinojo atsitiktinai, kai jai mama parodė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutarties nuorašą apie civilinės bylos sustabdymą.
9.2. Tikina, kad pareiškėja apie tėvo mirtį sužinojo iš civilinės bylos dar 2016-06-30, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismas byloje, kurioje dalyvavo ir J. B., nutartimi V. B. skundą paliko nenagrinėtą tuo pagrindu, kad V. B. (duomenys neskelbtini) mirė.
9.3. Teismas ne tik nepagrįstai atleido J. B. nuo įrodinėjimo pareigos, bet ir visiškai be jokio pagrindo, remdamasis niekuo nepagrįsta prielaida dėl liudytojų T. B., V. B. suinteresuotumo, atmetė liudytojų parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog A. J. B. paveldėti kartu gyvenusio sūnaus V. B. daiktai nesudaro pagrindo pripažinti, kad A. J. B. priėmė palikimą, nes netgi kompiuteriai, dviratis, muzikinis centras yra priskirtini prie įprastinių namų apyvokos daiktų ir pagal CK 5.14 straipsnį nepaveldimi.
9.5. Teigia, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad, pavyzdžiui, televizoriaus ir dviračio (Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-815-913/2013), dviračio, benzopjūklo, malkų (Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-278-405/2014), skalbimo mašinos, rūbų spintos, televizoriaus, dviračių, instrumentų (Plungės rajono apylinkės teismo Skuodo rūmų teismo 20018-06-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1395-995/2018) paveldėjimas laikytinas pakankamu pagrindu pripažinti palikimo priėmimo faktiniu valdymu juridinį faktą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime pareiškėja su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pateikia nesutikimo motyvus.
10.1. Nurodo, jog, įsigilinus į apeliantės nurodomus argumentus ir esamą situaciją, akivaizdu, jog apeliantės finansinė padėtis yra daug geresnė nei pareiškėjos. Apeliantė (mirusiojo motina) yra nurodžiusi, kad ji gyvena nuosavame name, jokių duomenų apie sunkią savo finansinę padėtį nepateikė, kai tuo tarpu pareiškėja J. B. (mirusiojo duktė) visiškai neturi jokio nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame būste, viena augina mažametį vaiką, darbo užmokestis naujojoje darbovietėje tėra minimalus, o ir paskutinioji darbovietė – UAB „Skenta“ su pareiškėja liko neatsiskaičiusi už paskutinį mėnesį ir neišmokėjusi atostogų išmokų.
10.2. Pareiškėjai akivaizdu, jog suinteresuotas asmuo A. J. B. netgi darydama prielaidas, kad galbūt jai pačiai priėmus sūnaus palikimą tektų netgi savo turtu padengti sūnaus turtą viršijančias jo skolas kreditoriams, yra suinteresuota šios bylos baigtimi tik iš principo, siekdama dar labiau įskaudinti savo tikrąją anūkę, mirusio sūnaus dukrą.
10.3. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėja gavo visus procesinius dokumentus civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, tuo labiau kad byloje buvo nurodytas jos mamos gyvenamosios vietos adresas, o ne pačios J. B.. Tikina, kad dėl jauno amžiaus ji bylos dėl antstolio veiksmų visiškai nesuprato. Minėta byla nuolat patekdavo į skirtingas instancijas, t. y. net kelis kartus grįžo iš apeliacinės instancijos. Ji retai turėdavo galimybę atvykti į posėdžius, kadangi augina mažą vaiką, dirba, todėl neturėjo jokių galimybių sekti ir suprasti bylą.
Šalies argumentai
10.4. Visiškai nepagrįstai savo apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo nurodo, jog J. B. apie tėvo V. B. mirtį buvo pranešta iškart, kai tik buvo sužinota, o pranešė pareiškėjai mirusio tėvo brolio Vytauto sūnus Vytautas, gyvenantis Anglijoje, per programą „Skype“.
10.5. Apeliantė konkrečiai nenurodė, kaip bus pažeisti jos interesai pareiškėjai J. B. priėmus savo tėvo palikimą.
10.6. Apeliantė savo apeliaciniame skunde remiasi tik paviene pirmosios instancijos teismų praktika, kai civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikėjams pakako priimti nedidelės vertės daiktus – dviratį, malkas, rūbus, spintas ir t. t., tačiau nesirėmė jokia aukštesnės instancijos teismų praktika, suformuota peržiūrėjus tokio pobūdžio civilines bylas apeliacinėje ar kasacinėje instancijoje.
10.7. Pareiškėjos nuomone, namų apyvokos daiktai, kurie liko name, kuriame gyveno ir palikėjas V. B. (dviratis, kompiuteriai, muzikinis centras, rūbai ir pan.), yra priskirtini prie įprastinių namų apyvokos reikmenų ir pagal CK 5.14 straipsnį ne paveldimi, o pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis. Atsižvelgiant į tai, kad dėl namų apyvokos daiktų paveldėjimo kreiptis į notarą nereikia, juridinę reikšmę turintis faktas dėl jų faktinio valdymo nenustatytinas. Toks šios materialinės teisės normos aiškinimas ir bylos aplinkybių vertinimas nenukrypsta nuo teismų formuojamos praktikos.
10.8. Pažymi, jog teismui net nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie daiktų (dviratis, kompiuteriai, muzikinis centras, rūbai ir pan.) egzistavimą (įsigijimo kvitai ir pan.). Tai kelia pagrįstų abejonių dėl realaus mirusiojo šių daiktų turėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
12. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad V. B., pareiškėjos J. B. tėvas, suinteresuoto asmens A. J. B. sūnus, mirė (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro duomenimis, po V. B. mirties nei mirusiojo įpėdiniai pagal testamentą, nei įpėdiniai pagal įstatymą pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 2-jam notaro biurui nepateikė. Paveldėjimo byla nėra užvesta. Nustatyta ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys N. L., J. B., antstolė V. D.. 2015-12-07 nutartimi skundas netenkintas. Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-03 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-07 nutartį ir pareiškėjo V. B. skundas dėl antstolio veiksmų perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-30 nutartimi pareiškėjo V. B. skundas dėl antstolės V. D. veiksmų paliktas nenagrinėtas nustačius, kad pareiškėjas V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-06 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-30 nutartį ir perdavė klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui nuodydamas, jog Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai asmuo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, mirė, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo priėmimo būdas pagal CPK penktosios knygos normas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Į bylą pateikta antstolės V. D. pažyma patvirtina, jog antstolės depozitinėje sąskaitoje V. B. lėšų likutis 3500 Eur.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. B. kreipėsi į teismą prašydama pratęsti terminą palikimui pagal įstatymą po tėvo V. B. mirties priimti. Suinteresuotas asmuo A. J. B. pateikė pareiškimą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sūnaus V. B. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
16. Pareiškėja J. B. yra pirmos eilės įpėdinė, paveldinti po savo tėvo mirties, tačiau negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. Priešingą interesą turintis suinteresuotas asmuo (apeliantė) teigia, kad palikimą priėmė faktiškai jį pradėjęs valdyti.
17. Priimti palikimą įpėdiniai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
18. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
19. Pažymėtina, kad pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodo, jog apie tai, kad tėvas yra miręs, sužinojo atsitiktinai, kai mama parodė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutarties apie civilinės bylos dėl antstolio veiksmų sustabdymo nuorašą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, kaip anksčiau minėta, pareiškėjos tėvas inicijavo civilinę bylą dėl antstolio veiksmų. Pažymėtina, kad pareiškėja kaip suinteresuotas asmuo asmeniškai 2016-04-07 dalyvavo teismo posėdyje (civilinė byla Nr. 2YT-4996-980/2016). Posėdis buvo atidėtas iki 2016-05-17 suteikiant teisę suinteresuotam asmeniui N. L. (pareiškėjos mamai) rasti atstovą. Teismo posėdyje 2016-05-17 dalyvavo pareiškėjos mama. Tęsdamas bylos nagrinėjimą Klaipėdos miesto apylinkės teismas (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2016-06-30 nutartimi pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų paliko nenagrinėtą. Nutartyje aiškiai nurodyta, jog nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mirė (civilinė byla Nr. 2YT-4996-980/2016).
20. Klaipėdos apygardos teismui 2016-10-06 nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-1482-459/2016) panaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2016-06-30 nutartį ir perdavus klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, pareiškėja vėlgi pati asmeniškai dalyvavo 2016-11-09 teismo posėdyje. Jame dalyvavo ir pareiškėjos mama N. L. (civilinė byla Nr. 2YT-16108-980/2016). Byla 2016-12-15 nutartimi (apie ją kartoja pareiškėja) sustabdyta, iki paaiškės mirusio pareiškėjo V. B. teisių perėmėjas, jai suteiktas Nr. 2YT-50-1032/2019.
21. Plėtojant analizę apie tai, nuo kada pareiškėjai buvo žinoma apie tėvo mirtį, paminėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo (apeliantė) Klaipėdos rajono apylinkės teisme (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai) yra inicijavęs civilinę bylą pagal pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo (analogiškas prašymas kaip šioje byloje). Pabrėžtina, kad pareiškėja teismo posėdyje dalyvavo ir minimoje byloje (civilinė byla Nr. e2YT-2963-904/2016). Iš bylos procesinių duomenų matyti, kad teismo posėdis vyko 2016-12-09. Paminėtina, kad byla teismo 2017-04-04 nutartimi sustabdyta iki šios bylos išnagrinėjimo, jai suteiktas Nr. e2YT-43-904/2019.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, aktyvūs pareiškėjos veiksmai – dalyvavimas 2016-04-07, 2016-11-09, 2016-12-09 teismo posėdžiuose asmeniškai ar mamos dalyvavimas 2016-05-17 teismo posėdyje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), patvirtina tai, kad pareiškėjai buvo žinoma aplinkybė, kad jos tėvas yra miręs ((duomenys neskelbtini)).
23. Nesutiktina su pareiškėja, kad ji negavo jokių procesinių dokumentų, kadangi dokumentuose buvo nurodomas ne jos, o mamos adresas. Jeigu pareiškėja apie bylos procesą nebūtų žinojusi, ji nebūtų dalyvavusi ir teismo posėdžiuose. Šiuo atveju, kaip minėta, pareiškėja dalyvavo netgi dviejuose teismo procesuose (bylose) ir netgi procesams vykstant vienu metu, be to, pareiškėja teismo posėdžiuose dalyvavo iki tėvo mirties ir jau po tėvo mirties. Bylose buvo nagrinėjamas ne tik antstolės veiksmų (ne)teisėtumas, procesinių teisių perėmimas, tačiau ir apeliantės pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti, fakto nustatymo.
24. Kolegijos vertinimu, pareiškėja negalėjo nesuprasti, kad jos tėvas yra miręs ir kad gvildenami klausimai dėl tėvo palikimo (CPK 12, 187, 185 straipsniai), tačiau ji per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą noro / valios priimti palikimą neišreiškė ir jo nepriėmė.
25. Negalima sutikti su pareiškėja, kad ji bylų esmės nesuprato. Jos veiksmai – aktyvus dalyvavimas beveik visuose teismo posėdžiuose – rodo, kad jai nagrinėjami klausimai buvo aktualūs ir svarbūs. Be to, netgi aplinkybė, kad pareiškėja ir jos šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką, neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Kita vertus, nebendravimas ir nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
26. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjos valios išraišką savo teisių įgyvendinimo kontekste, priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, priežasčių svarbą, pareiškėjos, kurios negalima vertinti kaip akivaizdžiai suinteresuotos palikimo priėmimu per įstatyme nustatytą terminą, elgesį, dėl to nepagrįstai sprendė, kad praleistas terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsiliepime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jas pripažinti esmingai pažeidžiančiomis pareiškėjos interesus, todėl termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju vertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis apeliantės teises, nes įstatymas šiuo momentu jai skiria pirmenybę / teisę priimti palikimą (CPK 12, 176, 178, 185 straipsniai).
27. Apeliantė A. J. B. tikina, kad yra priėmusi mirusio V. B. palikimą per įstatymo nustatytą terminą ir pradėjusi palikėjo turtą faktiškai valdyti kaip savo.
28. Byloje nėra ginčo, kad V. B. gyveno su mama (apeliante). Pirmosios instancijos teisme buvo nurodoma, kad po V. B. mirties liko šie jo daiktai: dviratis, kompiuteriai, televizorius, namų kino sistema, muzikinis centras, kiti asmeniniai daiktai. Pareiškėja mano, kad minėti daiktai negali būti paveldėjimo objektas, ir prašo apeliantės prašymo netenkinti.
29. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
30. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
31. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėja tik atsiliepime į apeliacinį skundą kelia abejones dėl to, ar nurodytas kilnojamasis turtas iš viso egzistavo, reikalauja pateikti įrodymus. Dėl to pastebėtina, kad šis teiginys neparemtas jokia teisine norma, t. y. nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais. CPK nuostatos dėl įrodinėjimo nenustato reikalavimo, kad į bylą būtina pateikti rašytinius įrodymus ar kad juridinę reikšmę turintys faktai būtų nustatyti tik vadovaujantis rašytiniais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
32. Kita vertus, suinteresuoto asmens L. B. atstovė pagal įstatymą E. B. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad televizoriumi ir namų kino sistema, muzikiniu centru, kurie priklausė V. B., viešėdamas pas močiutę naudojasi L. B.. Žodiniai paaiškinimai civilinėje byloje yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Dar daugiau, kolegija mano, kad nepagrįsta reikalauti daiktų įsigijimo dokumentų ne iš daiktų savininko, nes jis objektyviai gali jų neturėti (CPK 185 straipsnis). Papildomai pastebėtina, kad asmuo, gyvendamas tam tikrą laiką gyvenamojoje vietoje, paprastai įgyja tam tikrų jo buitį, gyvenimo kokybę pagerinančių bei asmeninių daiktų.
33. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantės paaiškinimai apie kilnojamuosius daiktus yra išsamūs, nuoseklūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Spręstina, kad apeliantės išvardyti daiktai palikimo momentu egzistavo ir apeliantė minėtu turtu naudojosi kaip savo nuosavybe (CPK 12, 178 straipsniai). Kiti asmenys neteikė apeliantės parodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo abejoti apeliantės paaiškinimais kaip patikimu įrodymu.
34. Pagal šias ir kitas reikšmingas aplinkybes darytina išvada, kad apeliantė turėjo galimybę ir įgyvendino palikimo priėmimo faktinius veiksmus.
35. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį palikimo objektu gali būti materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.
36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių su kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
37. Apeliantė nurodė, kad po sūnaus mirties priėmė jo palikimą, t. y. paėmė visus jo daiktus, kurie buvo name, leido kai kuriais naudotis savo anūkui, o kitus pati valdė. Kolegijos nuomone, ne visi šie daiktai priskiriami prie CK 5.14 straipsnyje nurodytų asmeninių ar namų apyvokos daiktų (dviratis, kompiuteriai, televizorius, namų kino sistema, muzikinis centras), todėl veiksmai juos paimant gali būti vertinami kaip veiksmai, kuriais buvo priimtas palikimas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo neleidžiama priimti iš dalies, apeliantei pradėjus valdyti daiktus iš palikimo kaip savo turtą, yra pagrindas spręsti, kad palikimas yra priimtas.
38. Vertinant ir kitus bylos duomenis, svarbu tai, kad nėra įrodymų, jog apeliantė kaip nors atsisakė palikimo ar neketino palikimą sudarančiais daiktais naudotis kaip savo turtu, o pareiškėja ir (ar) kiti asmenys nepateikė palikimo priėmimo veiksmus paneigiančių įrodymų.
39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių duomenų pakanka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl palikimo priėmimo.
40. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
41. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė palikimo priėmimą reglamentuojančias nuostatas, nepakankamai atsižvelgė į pateiktus byloje įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, kvalifikuodamas šalių teisinius santykius, netinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų tyrimą ir vertinimą, ir pareiškėjos prašymą dėl termino palikimui pagal įstatymą priimti pratęsimo tenkino nepagrįstai, todėl apeliantės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjos J. B. pareiškimas dėl termino palikimui pagal įstatymą priimti pratęsimo atmestinas, suinteresuoto asmens pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
44. CPK 443 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
45. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas netenkintinas, perskaičiuotinos bylinėjimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliantė patyrė šias išlaidas: 31 Eur žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme, 31 Eur – apeliacinės instancijos teisme. Esant įrodymams apeliantei iš pareiškėjos priteistina 62 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti.
pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl termino palikimui pagal įstatymą priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys L. B., A. J. B., atmesti;
suinteresuoto asmens A. J. B., pareiškiančios savarankiškus reikalavimus, pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, suinteresuoti asmenys L. B. ir J. B., tenkinti:
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė mirusio sūnaus V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėjusi palikėjo turtą faktiškai valdyti.
Suinteresuotam asmeniui A. J. B. priteisti iš J. B. 62 Eur bylinėjimosi išlaidų.