Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. M. pareiškimo neginčijo ir į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjos, jos atstovo, liudytojų Plamen H. B. parodymais, nustatyta, jog 2012 m. balandžio 13 d mirė pareiškėjos tėvas R. M. kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) globos namuose (6-8,9,10 b.l.). Po R. M. mirties liko jo asmeninio naudojimosi daiktai ir, kaip vėliau pareiškėja sužinojo, teisė atstatyti nuosavybę į 0,64 ha ploto žemės sklypo, tame tarpe 0,09 ha ploto miško (12-13 b.l.). Po tėvo mirties pareiškėja pasiėmė tėvo televizorių, dviratį ir toliau naudojasi tėvo įsigytais asmeninio naudojimosi daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus ir tokiu būdu palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Šias aplinkybes patvirtino posėdyje apklausti liudytojai. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos, jos atstovo, liudytojo parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 str. 1 d.). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d.). Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po tėvo mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą, likusį po tėvo mirties ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas (CK 5.51 str. 1 d.) (11 b. l.). Pareiškėja K. B. yra palikėjo R. M. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Kadangi kitų įpėdinių nėra, todėl pareiškėja turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos tėvo mirties (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklaustas liudytojas, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 9,50 Lt pašto išlaidų, kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 10 Lt sumą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 ir 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B., palikimą po savo tėvo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 2012 m. balandžio 13 d., priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.